CP v2

Tag: Fintech

  • FintechOS raises $28M in equity and debt

    FintechOS raises $28M in equity and debt

    Romania-founded startup FintechOS, which provides
    AI and software services for banks and insurance firms, has raised $28m in equity and debt
    funding from its current investors, it said today.

    The 2017-founded startup, which is headquartered in
    London and also has offices in Bucharest and New York, has received equity funding
    from its existing investors, including Bek Ventures, IFC, Cipio Partners and
    Molten Ventures, alongside a debt facility from Santander Corporate Investment
    Banking.

    FintechOS has raised more than $150m in total. It says it will use the funding to expand in the
    US, help it win more European clients, and scale up its AI tech.

    FintechOS is a B2B software firm that helps
    banks and insurance firms launch and manage financial products without them
    having to replace their core items, acting as a tech layer on top of banking
    and insurance systems, providing AI and other tech services.

    The startup said it had reached profitability in
    the first half of 2026, driven by US growth, it said. Cyril Desouza, CFO, FintechOS, said: “Reaching
    profitability was not an accident, it was the outcome of a deliberate,
    multi-year effort to get our cost base, our margins and our delivery practice
    right before we pushed harder on growth again.
    Now that discipline is paying off twice over:
    the business has
    reached profitability, and we’ve already made the
    shift back into high growth, which is exactly the combination that lets us take
    on a round like this one.”

  • Metris secures $5M to build a unified data layer for energy assets

    Metris secures $5M to build a unified data layer for energy assets

    Metris Energy, an AI-native platform for managing energy assets, has raised $5 million
    in a seed round led by PT1 Ventures, Octopus Ventures, AENU and Blackfinch Ventures, with participation from Plug and Play and Love Ventures. The round
    brings the company’s total funding to $7.5 million.

    Launched
    in 2025, Metris initially focused on helping solar portfolio operators
    reconcile data spread across inverters, meters, SCADA systems, CRMs,
    spreadsheets and finance tools. The company has since expanded its focus,
    aiming to provide a unified data layer for the wider energy sector.

    Metris
    is targeting the fragmented systems used by power producers to manage their
    assets. As energy grids become more decentralised and revenue streams such as
    flexibility, curtailment management, community energy and corporate PPAs
    emerge, the data required to access and manage them is often spread across
    multiple systems.

    The
    company’s platform brings together data from asset systems, metering, SCADA,
    GIS and energy markets to create a continuously updated record of physical
    energy assets. This gives asset owners a real-time view of their portfolios and
    provides the underlying data for automated workflows, natural-language queries,
    revenue management and AI agents.

    Alongside
    the funding, Metris has launched Metria AI, a new AI interface designed to
    execute complex tasks that were previously handled manually by operations
    teams.

    Natasha Jones, founder and CEO of Metris, said the company is addressing the lack of a
    unified system that allows asset owners and AI agents to view and act on energy
    portfolios.

    Metris
    was founded on the core belief that the winners of the energy transition won’t
    be the owners of the most kW of capacity, but those who can view, control and
    monetise them best. There’s no unified layer that lets asset owners, or the AI
    agents now entering this space, actually see and act on their portfolio. That’s
    the gap we’re closing with Metris.

    Metris
    says it has recorded eightfold year-on-year revenue growth and now manages more
    than 10,000 solar plants representing 500MW of capacity for power producers.

    The company will use the new funding to
    expand the platform’s agentic capabilities and extend it into wind and Combined
    Heat and Power (CHP) systems. Metris also plans to expand across Europe, with a
    particular focus on Germany, where it has already onboarded several new
    customers.

  • NewSchool VC closes €10M Fund I to back early-stage B2B tech

    NewSchool VC closes €10M Fund I to back early-stage B2B tech

    Belgian venture capital firm NewSchool VC has
    closed its first fund at €10 million to invest in early-stage B2B technology
    companies. NewSchool Fund I reached its target after raising €6.1 million at
    its first close last September.

    The fund is backed by around 50 investors,
    including six family offices such as The Millers Office, as well as
    entrepreneurs from the Belgian business community, including Willem Delbaere
    and Roeland Delrue of Aikido Security, Jean-Louis Van Houwe of Monizze and Luc
    Coopman of Cobofisk. NewSchool founder Christophe Morbee has contributed 25 per
    cent of the fund himself.

    NewSchool focuses on B2B technology companies
    at the pre-seed and seed stages. The fund has made 32 investments to date, with
    three more in the pipeline. Around 75 per cent of its investments are in
    Belgium, with the remainder spread across Germany, the Netherlands, Norway,
    Spain, Switzerland, France and the UK.

    Morbee founded NewSchool after several years as
    an angel investor. He is also CEO of Belgian payroll and HR provider besox,
    which has 110 employees and around 4,000 SME clients. NewSchool uses this
    network to connect portfolio companies with potential customers.

    NewSchool combines capital with support in
    areas including go-to-market, sales and storytelling, with a focus on
    technology companies looking to automate established industries.

    Europe is an engineer’s continent, with
    technically strong teams. What’s often missing is someone who takes charge of
    go-to-market, sales and storytelling. That’s where we focus, alongside the
    capital we provide. There’s still enormous room to automate old industries. We
    see plenty of opportunity there for the years ahead,

    said Morbee.

    NewSchool’s portfolio includes Warren,
    Spotable, Cashfeed, Ravical, Donna, Dalton, Feedelity, Alice Law and Exhibitly.
    The fund has also recently invested in Swiss company Talentir and Paris-based
    Outline.

  • Žmogaus plaukų baltymas dantų pastoje: Londono fondai į emalio atkūrimą investuoja 3,7 mln. eurų

    Žmogaus plaukų baltymas dantų pastoje: Londono fondai į emalio atkūrimą investuoja 3,7 mln. eurų

    Londone įsikūręs rizikos kapitalo fondas Hoxton Ventures kartu su The Venture Collective investuoja į Jungtinės Karalystės startuolį Eterna Regeneratives, kuris kuria dantų emalį galinčią atkurti technologiją. Pasak su sandoriu susipažinusių šaltinių, sėklos etapo raundas siekia apie 3,7 mln. eurų.

    Startuolis siekia komercializuoti keratiną – baltymą, randamą žmogaus plaukuose ir avių vilnoje – ir pritaikyti jį priemonėse, skirtose emalio pažeidimams mažinti. Pagrindinė idėja paprasta: ne tik apsaugoti dantis, bet ir skatinti mineralinio sluoksnio „užlopymą“ ten, kur emalis jau nusidėvėjęs.

    Kaip tai veikia?

    Eterna Regeneratives yra King’s College London mokslinių tyrimų pagrindu sukurta įmonė, įsteigta 2024 metais. Komanda vysto biomaterialų regeneracijos platformą, o pirmasis praktinis pritaikymas orientuotas į emalio ir kaulo atstatymą.

    Startuolio teigimu, jų tyrimai rodo, kad keratinas, užteptas ant danties paviršiaus ir sąveikaudamas su seilių mineralais, gali suformuoti storesnę mineralinę dangą. Ši danga siekia atkartoti natūralaus emalio struktūrą ir taip sustiprinti pažeistas vietas.

    Įmonė svarsto kelias produkto formas: kasdienę dantų pastą arba gelį, kurį būtų galima tiksliau užtepti ant jautriausių vietų. Tokie sprendimai būtų ypač aktualūs žmonėms, kurių emalis silpnėja dėl rūgščių poveikio, dantų griežimo ar dažnų ėduonies epizodų.

    Ar tai pakeis fluoridą?

    Eterna Regeneratives viešai akcentuoja ambiciją kurti apsaugą nuo ėduonies, kuri tam tikrais atvejais galėtų būti veiksmingesnė nei fluoridas. Vis dėlto fluoridas šiuo metu išlieka plačiausiai moksliškai pagrįsta priemonė ėduonies prevencijai, todėl bet kokie alternatyvūs teiginiai praktikoje turės remtis klinikiniais tyrimais ir reguliaciniu patvirtinimu.

    Rinkoje pastaraisiais metais stiprėja tendencija kurti vadinamąsias remineralizacijos priemones: nuo kalcio ir fosfatų technologijų iki bioaktyvių dangų. Tokie produktai siekia ne pakeisti odontologiją, o sumažinti ankstyvų pažeidimų progresavimą ir atitolinti gręžimą ar plombavimą.

    Kodėl investuotojai tuo tiki?

    Investuotojų dėmesį traukia ne tik pati dantų pastos idėja, bet ir platesnė biomaterialų platforma, kuri ateityje galėtų būti pritaikoma ir kaulo regeneracijai. Jei technologija pasiteisintų, tai reikštų didesnį potencialą nei vienas vartotojiškas produktas.

    Hoxton Ventures bendraįkūrėjas Husseinas Kanji šią kryptį apibūdino trumpai ir ambicingai.

    „Atauginti dantis ir kaulus. Dar kartą įrodome, kad Jungtinė Karalystė gali inovacijomis aplenkti pasaulį“, – sakė Husseinas Kanji.

    Artimiausias etapas startuoliui – išplėsti tyrimus, įrodyti veiksmingumą realiomis naudojimo sąlygomis ir pasiruošti kelionei per saugumo, kokybės bei reguliacinius reikalavimus. Tik po to tokia technologija galėtų priartėti prie masinės rinkos ar odontologijos kabinetų.

  • „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų: DI agentais žada automatizuoti pramonės pirkimus ir operacijas

    DI skaitmeninių darbuotojų pramonės įmonėms kūrėja „Magentic“ pritraukė 18 mln. eurų A serijos investiciją, praėjus maždaug metams nuo starto. Finansavimo raundui vadovavo „Felicis“, dalyvavo ir ankstesni investuotojai „Sequoia Capital“ bei „The Westly Group“.

    Bendrovė kuria DI agentus, skirtus automatizuoti pirkimų ir operacinių procesų grandines dideliuose gamintojų tinkluose. „Magentic“ sprendimas veikia kaip kelių agentų sistema ir integruojasi su įrankiais, kuriais darbuotojai jau naudojasi kasdien, įskaitant „Microsoft Teams“, el. paštą ir vidines įmonių sistemas.

    Kam skirti DI agentai?

    „Magentic“ teigia, kad jos agentai gali valdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos: įvertinti, ar produktą geriau pirkti ar kurti viduje, atrinkti tiekėjus, derėtis dėl sutarčių, administruoti užsakymus ir apdoroti sąskaitas. Sprendimas taikomas tiek netiesioginiams pirkimams, tiek tiesioginėms žaliavų ir kitų gamybos įvesties resursų išlaidoms.

    Tokio tipo automatizavimas tampa aktualus pramonės ir pirkimų komandoms, kurios susiduria su augančiais darbo krūviais, tiekimo grandinių sutrikimais ir griežtesniu biudžetų spaudimu. Didelėse gamybos organizacijose dažnai tenka dirbti su nevienalyte IT aplinka, kur greta modernių sistemų išlieka senos verslo programos ir skaičiuoklės.

    Saugumas ir diegimas įmonėse

    Įmonė akcentuoja, kad platforma pritaikyta dideliems diegimams, todėl numato saugumo kontrolę ir skirtingus diegimo modelius. Tarp jų minimi susitarimai dėl duomenų nesaugojimo su didžiaisiais DI tiekėjais, kelių debesijos aplinkų palaikymas ir izoliuoti diegimai skirtinguose duomenų regionuose.

    Tokie sprendimai ypač svarbūs pramonės bendrovėms, kur pirkimų, sutarčių ir tiekėjų duomenys laikomi jautriais, o vidiniai procesai dažnai turi atitikti griežtus atitikties reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad DI agentai turi ne tik „parašyti laišką“ ar paruošti santrauką, bet ir veikti pagal įmonės taisykles bei audito logiką.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Magentic“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos paspartinti DI agentų vystymą, išplėsti platformą į papildomus pirkimų ir tiekimo grandinės scenarijus bei stiprinti tyrimus. Fokusas krypsta į DI sistemas, kurios geba spręsti sudėtingas optimizavimo užduotis pramonės operacijose, kai sprendimai priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    „Fizinis pasaulis išgyvena didžiausią kapitalo išlaidų ciklą istorijoje, kurį skatina DI paklausa, ir tai vyksta prekybos trikdžių bei geopolitinių iššūkių fone. Įmonės, kurios į kiekvieną sprendimą įdiegs geriausią įmanomą intelektą, ir bus tos, kurios sistemingai didins savo konkurencinį pranašumą“, – sakė „Magentic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Robin Van Aeken.

    „Kuriame DI, kuris gali diagnozuoti problemas, suplanuoti pataisymus, imtis veiksmų ir užbaigti darbus, vienu metu apdorodamas gigabaitus ir terabaitus įvairių formatų duomenų“, – sakė „Magentic“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Odhran O’Donoghue.

  • „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    „Veridion“ pritraukė 20 mln. eurų: DI atnaujinami duomenys keičia verslo žvalgybą realiu laiku

    Verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė apie 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią planuoja skirti DI pagrįstos platformos plėtrai ir tarptautiniam augimui. Investicijai vadovavo „Hoxton Ventures“, prie jos prisidėjo ir ankstesni investuotojai.

    2019 metais įkurta bendrovė kuria vadinamąjį gyvą verslo grafiką – skaitmeninį pasaulio įmonių žemėlapį, kuris nuolat atnaujinamas pagal naujausius veiklos pokyčius. „Veridion“ teigia, kad jo duomenų bazė apima apie 640 mln. verslų visame pasaulyje.

    Platforma analizuoja milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešų registrų, reguliacinių dokumentų, produktų katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Tokiu būdu siekiama greičiau fiksuoti pasikeitimus, kurių tradicinės rinkos informacijos sistemos dažnai nepastebi mėnesiais.

    Rinkoje tai sprendžia seną problemą: daug įmonių profilių atnaujinami kas ketvirtį ar net rečiau, todėl rizikos ir galimybių vertinimas vėluoja. Bankams, draudikams, investuotojams ir pirkimų komandoms aktualu matyti, ar įmonė plečia veiklą, keičia produktų kryptį, patiria tiekimo trikdžių ar persitvarko valdymą.

    „Veridion“ augimo vadovas Stefanas Gergely pabrėžė, kad šiandien verslo rizika gali keistis labai greitai dėl geopolitinių įvykių, prekybos įtampos, ekstremalių orų, pandemijų ar finansinių sukrėtimų.

    „Organizacijoms reikia daug aiškesnio ir naujesnio vaizdo, kaip iš tikrųjų veikia verslo pasaulis. Komercinė rizika dabar gali keistis valandomis, o kas ketvirtį ar kartą per metus atnaujinama informacija nebėra žvalgyba – tai istorija“, – sakė S. Gergely.

    Pasak bendrovės, šiandien „Veridion“ paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 organizacijų, o komandoje dirba per 60 žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įmonės rinka jau dabar yra Šiaurės Amerika.

    Naujas finansavimas turėtų būti nukreiptas į produkto galimybių plėtrą ir mastelio didinimą, kad nuolat atnaujinami įmonių duomenys taptų praktiškai pritaikomi kasdieniams sprendimams. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami ne kaip papildomas informacijos šaltinis, o kaip būtina priemonė greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Didžiausi sandoriai Europoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 70 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė siekė apie 1 700 000 000 eurų. Kartu registruota per 10 įsigijimų, susijungimų ir kitų išėjimų, rodančių, kad kapitalas vis dar aktyviai ieško augimo istorijų.

    Vienas ryškiausių savaitės pranešimų – palydovinės žvalgybos ir ryšio sprendimus vystančios „Open Cosmos“ 300 000 000 eurų investicija. Bendrovė signalizuoja siekį sparčiau plėsti palydovinių duomenų panaudojimą nuo infrastruktūros iki komercinių paslaugų.

    DI spaudimas ir suvereniteto klausimas

    Šalia investicijų naujienų ryškėja ir platesnis fonas: naujuose vertinimuose kartojama, kad Europa rizikuoja marginalizacija, jei nebus nuosekliai investuojama į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir talentų pritraukimą. Diskusijų centre atsiduria ne tik lėšų kiekis, bet ir tai, kam priklauso kritinė skaičiavimo galia bei duomenų grandinė.

    Didėjanti konkurencija su JAV ir Azijos ekosistemomis verčia Europos rinką greičiau spręsti praktinius klausimus: kaip finansuoti didelės apimties skaičiavimus, kaip suderinti reguliavimą su inovacijomis ir kaip užtikrinti, kad vietiniai sprendimai būtų diegiami plačiau nei pilotinių projektų lygmeniu.

    Ne tik kosmosas: kibernetinis saugumas, lustai, maisto technologijos

    Savaitės vaizde išsiskyrė ir kitos kryptys: kibernetinio saugumo bendrovės pritraukia stambius čekius, o lustų ir aparatinės įrangos projektai bando susigrąžinti investuotojų dėmesį, remdamiesi strateginės autonomijos argumentu. Tuo pat metu vartotojų patirčių ir pramogų platformos demonstruoja, kad didelės apimties augimas Europoje vis dar įmanomas.

    Švedijos ekosistemos pavyzdys rodo, kad maisto technologijos Europoje kinta nuo ankstesnių bangų sėkmės istorijų prie gilesnių, pramonėje pritaikomų sprendimų. Investuotojai dažniau akcentuoja ne tik idėją, bet ir aiškią gamybos, tiekimo grandinės bei reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo strategiją.

    Rinkos dinamika išlieka dvilypė: viena vertus, sandorių apimtys didelės, kita vertus, darbo rinkoje matomi ir kaštų mažinimo sprendimai, ypač brandesnėse fintech įmonėse. Tai signalizuoja, kad kapitalas ir toliau juda, tačiau investuotojų lūkesčiai dėl efektyvumo ir pelningumo išlieka aukšti.

  • Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Nauja „Mozilla“ ataskaita apie atvirąjį dirbtinį intelektą teigia, kad atvirojo kodo ir atvirų svorių DI peržengė eksperimentų stadiją ir tapo reikšminga pasaulinės ekosistemos dalimi. Postūmį suteikia sparčiai gerėjančios galimybės, mažėjančios diegimo sąnaudos ir didesnė kontrolė, kai modeliai vykdomi savo infrastruktūroje.

    2026 metų rugsėjį vertinime nagrinėjama, kaip atvirasis DI vystosi pagal gebėjimus, įsisavinimą, infrastruktūrą, investicijas, reguliavimą ir technologinį suverenitetą. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi ryškių pavyzdžių ir nišų, tačiau vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal pažangiausių modelių lygį.

    Atvirasis DI tampa parengtas darbui

    Ataskaitoje pateikiama ir europinių iniciatyvų: Lozanoje tyrėjai kartu su Raudonuoju Kryžiumi sukūrė atvirą medicininį modelį, suderintą su humanitarinėmis gairėmis. Nurodoma, kad klinikiniams bandymams ruošiama tiek vietoje, tiek Tanzanijoje, o pats sprendimas kuriamas taip, kad būtų galima jį valdyti ir prižiūrėti be priklausomybės nuo išorinių tiekėjų.

    „Jie tai pasidarė patys. Jie neprašė leidimo, to nenuomojosi – jie tai turi, gali paleisti, keisti ir išlaikyti“, – sakė „Mozilla“ technologijų vadovas Raffi Krikorian.

    Anot ataskaitos, atvirųjų modelių kūrimas išaugo į vieną sparčiausiai augančių kūrėjų ekosistemų programinės įrangos istorijoje. Kaip vienas iš signalų minimos platformos „Hugging Face“ apimtys: 2 500 000 viešų modelių, 13 000 000 naudotojų ir maždaug trečdalis „Fortune 500“ bendrovių, kurios vienaip ar kitaip įsitraukusios į šią ekosistemą.

    Kitas rodiklis siejamas su „OpenRouter“, kur nukreipiamas realus produkcinis srautas: atvirų svorių modelių dalis iki 2025 metų pabaigos esą priartėjo prie trečdalio naudojimo. Po maždaug pusmečio platforma per savaitę apdoroja apie 25 trilijonus žetonų, o didžiausia srauto dalis siejama būtent su atviru modeliu.

    Europa dalyvauja, bet lyderystė dažniau Kinijoje

    Ataskaitoje pažymima, kad pagal vertinamus stipriausius atvirus modelius lyderystė dažniausiai atitenka Kinijos kūrėjams, minimi Kimi K3, GLM-5.3 ir Qwen 3.8. Europos atstovas „Mistral“ gebėjimų skalėje įvardijamas žemiau, o pavyzdžiu pateikiamas Mistral Medium 3.5.

    Taip pat akcentuojama, kad „Mistral“ atvirumas turi komercinių apribojimų: minima modifikuota MIT licencija su pajamų išlyga. Tai iliustruoja platesnę ataskaitos mintį, jog atviri svoriai ir tikras atvirasis kodas nėra tas pats, o sąlygos gali smarkiai skirtis.

    Europos galimybė, pasak „Mozilla“, gali būti ne vien bandymas sukurti dar vieną pažangiausią bazinį modelį, o gebėjimas užtikrinti suverenią diegimo grandinę. Tai reiškia vietinę kontrolę ir nuosavybę, kai modeliai, duomenys ir infrastruktūra nėra „nuomojami“ iš dominuojančių tiekėjų.

    Kaip išskirtinis pavyzdys nurodoma Šveicarija, kur viešasis konsorciumas esą apmokė nacionalinį modelį naudodamas viešuosius superkompiuterius ir paskelbė svorius, duomenis bei mokymo kodą. Kartu pabrėžiama, kad toks pilnas atvėrimas yra retas: iš 16 „Mozilla“ analizuotų ryškesnių leidimų nė vienas nepateikė viso duomenų „recepto“, kurio reikalauja Atvirojo kodo iniciatyvos apibrėžtis.

    Suverenitetą lemia diegimas ir reguliavimas

    Ataskaita išskiria ir praktinį atotrūkį tarp naudojimo bei realaus įdiegimo: pasauliniu mastu 79 proc. apklaustų kūrėjų teigia naudojantys atvirus modelius, tačiau tik 51 proc. atvirų modelių naudotojų juos įdiegia produkcinėje aplinkoje. Uždariems modeliams šis rodiklis, „Mozilla“ duomenimis, siekia 63 proc.

    Skirtumas aiškinamas ne vien gebėjimais, o veikiau operacinių įrankių branda ir pasitikėjimu: saugumu, atitiktimi, stebėsena, patikimumu bei įmonių procesais. Dėl to Europa, pasak ataskaitos, gali turėti progą stiprėti virš modelio sluoksnio, kuriant diegimo infrastruktūrą, orkestravimą, atitikties ir saugumo sprendimus.

    Ekonominiai veiksniai taip pat gali mažinti barjerus: vis pajėgesni atviri modeliai dažniau pritaikomi veikti santykinai kuklesnėje aparatinėje įrangoje, o pažanga, kaip teigiama, vis daugiau ateina iš postmokymo etapų. Tai gali perkelti konkurenciją į duomenų parinkimą, atlygio dizainą ir sustiprinamojo mokymosi aplinkas, kur mažesnėms komandoms lengviau konkuruoti be milžiniškų skaičiavimo biudžetų.

    Didžiosios Britanijos pavyzdys ataskaitoje siejamas su suverenaus DI kryptimi: minima programa, kurios apimtis siekia apie 580 000 000 eurų. Joje remiamas „Lumen Sovereign“ kūrimas, o modelio mokymas siejamas su Bristolyje veikiančiu Isambard-AI skaičiavimo centru, dalyvaujant įvairių sektorių organizacijoms.

    Reguliavimo dalyje keliama abejonė, ar Europos Sąjungos DI akto praktikoje taikomas mokymui panaudotos skaičiavimo galios kriterijus spės paskui efektyvėjančius modelius. Pabrėžiama, kad tokios technikos kaip retinimas gali leisti pasiekti panašius rezultatus naudojant mažiau skaičiavimo resursų, todėl panašaus pajėgumo sprendimai gali patekti į skirtingas reguliavimo kategorijas.

    Galiausiai primenama, kad atvirasis kodas savaime neatleidžia nuo pareigų: įmonės, kurios reikšmingai modifikuoja ar pritaiko atvirus modelius didelės rizikos paskirtims, pavyzdžiui, atrankai į darbą, kredito vertinimui ar medicininei diagnostikai, gali tapti atsakingos už atitiktį taikomiems reikalavimams.

  • „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    Vokietijos saugumo technologijų bendrovė „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti platformą, kuri padeda stebėti objektus ir valdyti saugumo incidentus kritinėje infrastruktūroje bei kitose fizinėse vietose.

    Investicijų raunde dalyvavo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), „Bayern Kapital“, „Pact“, „Haufe“, „Robin Capital“ ir strateginiai verslo angelai. Tokie investuotojai paprastai įsitraukia ankstyvoje stadijoje, kai įmonė dar intensyviai kuria produktą ir plečia komandą.

    Kaip veikia „Arcos“ platforma

    „Arcos“ kuria sprendimą, kuris sujungia signalus iš įvairių prijungtų jutiklių į vieną operacinę sistemą. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų įrankių stebėjimui, sprendimų priėmimui ir incidentų registravimui, visa grandinė valdoma vienoje vietoje.

    Platforma skirta naudoti tiek privačiuose ar komerciniuose objektuose, tiek sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ar duomenų centruose. Tokiuose objektuose svarbiausia greitai atskirti klaidingą aliarmą nuo realios grėsmės ir turėti aiškią eskalavimo tvarką.

    Daugiau jutiklių, mažiau žmonių

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria saugumo rinka: jutiklių ir signalų daugėja, o operatyviai reaguojančių darbuotojų trūksta. Dėl to vis didesnę vertę įgauna sprendimai, kurie ne tik renka duomenis, bet ir padeda standartizuoti veiksmus bei dokumentuoti incidentus.

    „Ši industrija padeda spręsti, ar šalis veikia, ir ji keičiasi greičiau nei bet kada. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių. Trūksta to, kas žiūri. Būtent tai kuriame su savo technologija ir visapusiško paslaugų teikėjo modeliu“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ teigia, kad kuria ne tik programinę platformą, bet ir valdymo centro infrastruktūrą, todėl gali greičiau atnaujinti procesus pagal realius įvykius. Toks modelis leidžia operacijų, inžinerijos ir produkto komandoms tiesiogiai matyti, kur stringa darbo eiga, ir sparčiau ją koreguoti.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujai pritrauktas finansavimas bus skirtas komandos plėtrai Vokietijoje, platformos tobulinimui ir pasirengimui augimui kritinės infrastruktūros segmente. Bendrovė taip pat planuoja žengti į kitas Europos rinkas.

    Kritinės infrastruktūros apsaugos poreikis Europoje pastaraisiais metais didėja dėl augančių sabotažo, vandalizmo ir sutrikdymo rizikų. Dėl to operatoriai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų stebėseną, aiškias reagavimo procedūras ir atsekamą incidentų istoriją.

  • „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    „Revolut“ IPO drama: svarsto debiutą ir Niujorke, ir Londone – kas laimės šį kartą?

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ svarsto galimybę akcijas viešai siūlyti dviem kryptimis iš karto – tiek Niujorke, tiek Londone. Tokį scenarijų, kaip skelbiama, aptaria įmonės vadovas ir įkūrėjas Nikas Storonskis, taip patvirtindamas anksčiau rinkoje sklandžiusius signalus.

    Idėja – dvigubas kotiravimas Londono vertybinių popierių biržoje ir „Nasdaq“ – leistų „Revolut“ išlaikyti ryšį su Jungtine Karalyste, bet kartu pasinaudoti gilesne JAV kapitalo rinka. Pastaroji finansiškai dažnai patrauklesnė augančioms technologijų įmonėms dėl didesnio investuotojų rato ir likvidumo.

    Kodėl traukia JAV rinka

    Pasak viešai cituojamų N. Storonskio komentarų, JAV birža vilioja platesne investuotojų baze: nuo institucinių fondų iki smulkiųjų investuotojų, o konkurencija dėl akcijų paprastai didesnė. Tai gali reikšti palankesnį įvertinimą ir lengvesnį kapitalo pritraukimą ateities plėtrai.

    Šios pastabos iš dalies žymi tonų pokytį. Anksčiau „Revolut“ vadovas kritiškai vertino Londono rinką dėl mažesnio likvidumo, taip pat dėl Jungtinėje Karalystėje taikomo 0,5 proc. žyminio mokesčio už akcijų pirkimą, kuris investuotojams didina sandorio kaštus.

    Įvertinimas jau milžiniškas

    „Revolut“ pastaraisiais mėnesiais viešai minima kaip viena brangiausiai įvertintų privačių Europos finansinių technologijų įmonių. Skelbiama, kad per antrinį akcijų pardavimą 2026 metų liepą bendrovė buvo įvertinta maždaug 100 mlrd. eurų, kai 2026 metų lapkritį vertė siekė apie 65 mlrd. eurų.

    Jei bendrovė į biržą žengtų su panašiu įvertinimu, ji akimirksniu taptų viena didžiausių listinguojamų įmonių Jungtinėje Karalystėje. Tai būtų rimtas impulsas Londono biržai, kuri pastaraisiais metais susiduria su naujų įtraukimų trūkumu ir įmonių migracija į JAV rinkas.

    Kada gali įvykti IPO

    Konkreti IPO data kol kas neįvardijama. Viešai buvo minėta orientacija į maždaug dvejų metų laikotarpį, tačiau pabrėžiama, kad viskas priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų apetito technologijų sektoriui.

    Pastaruoju metu „Revolut“ stiprina reguliacinį pagrindą, kuris svarbus prieš viešą akcijų platinimą. Skelbiama, kad įmonė gavo pilną banko licenciją Jungtinėje Karalystėje, taip pat licenciją Prancūzijoje, o JAV – sąlyginį pritarimą nacionalinio banko chartijai, be to, pranešė apie paraišką licencijai Šveicarijoje.

    Kol kas neatskleidžiama, kur būtų pirminė biržos aikštelė ir ar abu kotiravimai vyktų tuo pačiu metu. Vis dėlto dvigubo kotiravimo kryptis rodo, kad „Revolut“ siekia suderinti prestižą Europoje su JAV kapitalo rinka, kuri dažnai diktuoja palankesnes sąlygas sparčiai augančioms fintech bendrovėms.