CP v2

Tag: Fintech

  • „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    „Zopa“ diegia DI balso bankininkystę: pavedimai, sąskaitos ir planavimas vienu pasakymu

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Zopa“ pradeda teikti DI balso bankininkystės paslaugas ir žengia į vadinamąją pokalbių bankininkystę. Banko klientai nuo šiol gali balsu paprašyti atlikti kasdienes operacijas, pavyzdžiui, pervesti pinigus draugams ar apmokėti sąskaitas.

    Naujoji funkcija veikia per DI pagrįstą asmeninį skaitmeninį asistentą, skirtą einamosios sąskaitos ir taupymo paslaugų naudotojams. „Zopa“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 000 klientų, o sprendimas po bandymų etapo pradedamas diegti platesniu mastu.

    Kaip veikia „Ask Zopa“?

    Bankas teigia, kad balso valdymas turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą pasikartojančioms užduotims, ir sumažinti rankinių veiksmų skaičių. Praktikoje klientas gali balsu nurodyti, ką atlikti, o prireikus bendrauti ir raštu, pokalbių lange.

    Vienas iš scenarijų, kurį akcentuoja „Zopa“, yra sąskaitų apmokėjimas pasitelkiant nuotrauką: vartotojas nufotografuoja sąskaitą ir balsu pasako, kokio veiksmo reikia. Tai siejama su patogesniu kasdieniu finansų valdymu, kai dalis informacijos užfiksuojama automatiškai, o sprendimas patvirtinamas žmogaus komanda.

    Personalizacija ir saugumo klausimai

    „Zopa“ tvirtina, kad asistentas gali įsiminti vartotojo įpročius ir personalizuoti patirtį, kad pasiūlymai ir veiksmai būtų labiau pritaikyti konkrečiam klientui. Tokie sprendimai paprastai remiasi vartotojo veiksmų istorija ir nustatymais, todėl bankams tenka pareiga aiškiai apibrėžti, kas ir kaip saugoma.

    Rinkoje vis dažniau pasirodant DI sprendimams bankuose, dėmesys krypsta ir į rizikas: balso atpažinimo patikimumą, sukčiavimo scenarijus, klaidingų pavedimų prevenciją bei atsakomybę, jei komanda suprantama netiksliai. Dėl to tokios funkcijos dažniausiai derinamos su papildomu patvirtinimu programėlėje ir aiškiais sandorių limitais.

    Konkurencinis spaudimas tarp skaitmeninių bankų

    „Zopa“ nurodo, kad technologija sukurta ant banko nuosavos DI platformos ir vadinamosios agentinės architektūros, kuri skirta atlikti veiksmus, o ne tik atsakyti į klausimus. Tai atspindi platesnę tendenciją: skaitmeniniai bankai plečia paslaugas nuo įprastų programėlių funkcijų iki asistentų, galinčių inicijuoti operacijas ir padėti planuoti finansus.

    „Ask Zopa iš naujo apibrėžia banko vaidmenį mūsų klientų gyvenime – nuo kasdienių užduočių ir pinigų valdymo supaprastinimo iki aktyvios pagalbos žmonėms planuoti, taupyti ir realiu laiku priimti protingesnius sprendimus“, – sakė „Zopa“ klientų direktorė Clare Gambardella.

  • „Endra“ pristatė „Power Studio“ ir įsigijo „Planlabs“: DI skverbiasi į MEP inžineriją

    „Endra“ pristatė „Power Studio“ ir įsigijo „Planlabs“: DI skverbiasi į MEP inžineriją

    MEP inžinerijai skirtus dirbtinio intelekto įrankius kurianti platforma „Endra“ pristatė „Endra Power Studio“ – agentinę sistemą, orientuotą į elektros inžineriją. Kartu bendrovė pranešė įsigijusi Šveicarijoje įkurtą DI tyrimų įmonę „Planlabs“, taip stiprindama planus plėstis į mechaninės inžinerijos sritį.

    „Power Studio“ siekia sujungti tai, kas dažnai išskaidyta per kelias programas: elektros projektavimą, skaičiavimus, simuliacijas ir dokumentaciją. Idėja paprasta – inžinierius apibrėžia projekto reikalavimus, perduoda užduotis DI agentams ir viso proceso metu peržiūri bei tvirtina jų parengtus sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad toks modelis gali sumažinti laiką, kurio reikia didelių objektų elektros dalies projektui parengti, nes automatizuojamos pasikartojančios užduotys. „Endra“ pavyzdžiu mini maždaug 46 000 kvadratinių metrų komercinį pastatą, kurio elektros projektas esą gali būti parengtas per mažiau nei dieną, kai tradiciniais procesais tai gali užtrukti apie du mėnesius.

    Platformoje numatyti vadinamieji „Playbooks“, skirti įmonių vidiniams standartams įdiegti į darbo eigą, taip pat agentai tokioms užduotims kaip trasavimas ar įrangos išdėstymas. Papildomai integruotas fizikos variklis, kuris tikrina sprendinius pagal fizinius apribojimus ir statybos bei saugos reikalavimus, kad klaidos būtų aptinkamos anksčiau.

    „Endra“ akcentuoja, kad DI turėtų perimti rutiną, o inžinieriui palikti tai, kas kuria vertę – sprendimų pagrįstumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    „Endra pasirūpina pasikartojančiu darbu ir grąžina inžinieriams laiką sprendimams bei projektavimui. Inžinerinis sprendimas yra įmonės produktas, o „Playbooks“ leidžia šį standartą taikyti visai komandai, kai inžinierius nustato reikalavimus ir kiekviename etape patvirtina rezultatą“, – sakė „Endra“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Lindgren.

    Dokumentų generavimo variklis, pasak „Endra“, gali parengti išvestis, reikalingas projektavimo ir statybos procesams: „Revit“ modelius, vienlinijines schemas, gamybinius brėžinius, skydų specifikacijas ir medžiagų žiniaraščius. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad inžinieriai išlaiko kontrolę, o klientų duomenys nenaudojami jos modeliams apmokyti.

    Plėtra į mechaniką po „Planlabs“ sandorio

    Įsigijusi „Planlabs“, „Endra“ plečia technologinį kelią į mechaninės inžinerijos automatizavimą. „Planlabs“ buvo įkurta 2024 metais Šveicarijoje ir kuria DI sprendimus, kurie remiasi geometrija, duomenimis ir fizikos varikliais, kad pastato sistemų projektavimas vyktų labiau automatizuotai.

    Po sandorio prie „Endra“ prisijungs penkių žmonių „Planlabs“ komanda, o technologija, integravus ją į „Endra“ produktus, turėtų tapti pagrindu mechaninės inžinerijos funkcijoms. „Endra“ taip pat nurodo planuojanti įdiegti ir santechnikos modulį 2027 metais.

    „Su „Endra“ radome komandą, kuri dalijasi šia vizija ir turi ambiciją, technologijas bei pasiekiamumą, kad tai atneštų inžinieriams visame pasaulyje. Kartu turime galimybę sukurti kur kas didesnį dalyką – platformą, kuri pakeistų tai, kaip projektuojama kiekviena MEP disciplina“, – sakė „Planlabs“ bendraįkūrėja ir vadovė Rea Sodero.

    „Endra“ produktų plėtra vyksta po 50 mln. JAV dolerių A serijos investicijos, kuriai vadovavo „Andreessen Horowitz“. Perskaičiavus pagal įprastą pastarųjų metų kursų intervalą, tai sudaro apie 46 mln. eurų, o bendrovė nurodo anksčiau sulaukusi investuotojų „Notion Capital“ ir „Norrsken VC“ paramos.

    Rinkoje ši kryptis vis labiau ryškėja: MEP projektavime daug laiko suvalgo pasikartojantys skaičiavimai, skirtingų sistemų suderinimas ir dokumentacijos rengimas, todėl DI sprendimai pirmiausia taikomi būtent ten, kur automatizavimas greičiausiai sumažina klaidų riziką ir sutrumpina terminus. Vis dėlto galutinė atsakomybė dėl projektinių sprendimų ir atitikties normoms išlieka inžinierių pusėje, todėl tokios platformos sėkmę dažnai lemia ne tik generavimo greitis, bet ir skaidri patikra bei aiški audito logika.

  • „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas Lidl paskelbė pradėję kasdienes krovinių pervežimo operacijas su autonominiu, be kabinos suprojektuotu sunkvežimiu viešuose keliuose. Bendrovės teigia, kad tai pirmasis toks atvejis Vokietijoje, kai 4 lygio autonominis sunkvežimis dirba įprastame tiekimo maršrute be vairuotojo ir be saugos operatoriaus transporto priemonėje.

    Sunkvežimis važiuoja pagal apibrėžtas eksploatavimo sąlygas ir konkrečiu maršrutu, jungiančiu Lidl sandėlį bei paskirstymo centrą su Lidl parduotuve. Veikla vykdoma gavus Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos KBA leidimą, kuris, pasak įmonių, yra pirmasis tokio tipo leidimas šalyje.

    Kas yra 4 lygio autonomija?

    4 lygio autonomija reiškia, kad transporto priemonė gali pati atlikti visą vairavimo užduotį be žmogaus įsikišimo, tačiau tik aiškiai apibrėžtoje aplinkoje. Tai gali būti konkrečios atkarpos, keliai, greičio ribojimai ar oro sąlygos, kuriose sistema yra patikrinta ir sertifikuota veikti patikimai.

    Skirtingai nei žemesniuose autonomijos lygiuose, 4 lygio atveju žmogui nebūtina būti pasiruošus perimti valdymą, kai sistema susiduria su problema. Atsakomybė už vairavimo funkciją leidžiamame veikimo domene tenka automatizuotai sistemai, o ne vairuotojui.

    Kodėl leidimas Vokietijoje svarbus?

    Vokietija laikoma viena griežčiausių jurisdikcijų kelių saugos ir transporto reguliavimo požiūriu, be to, tai didžiausia kelių transporto rinka Europoje. Dėl šios priežasties oficialus leidimas dirbti viešuose keliuose dažnai vertinamas kaip reikšmingas barjeras, kurį įveikus lengviau planuoti plėtrą.

    „Vokietijos patvirtinimo procesas yra vienas griežčiausių pasaulyje, o gautas leidimas suteikia pagrindą plėstis užtikrinčiau“, – sakė „Einride“ vadovas Roozbeh Charli.

    Ką tai keičia prekybos tinklui?

    Lidl šį projektą sieja su logistikos patikimumu, tiekimo grandinių atsparumu ir vairuotojų trūkumo iššūkiais, kurie pastaraisiais metais juntami daugelyje Europos rinkų. Tokie sprendimai ypač aktualūs trumpiems, pasikartojantiems maršrutams, kur svarbiausia yra reguliarumas, prognozuojamumas ir aiškios eksploatavimo sąlygos.

    „Mes užtikriname, kad produktai mūsų klientams visada būtų tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir tinkamos kokybės“, – sakė Lidl Vokietijoje operacinės logistikos vadovas Thomas Dangelmayer.

    „Šiuo inovatyviu projektu žingsnis po žingsnio ir saugiai realiose operacijose testuojame technologinį etapą, kad įvertintume, kaip ateities sprendimai gali būti optimaliai integruoti į mūsų vietos logistiką“, – sakė Thomas Dangelmayer.

    Įmonės nurodo, kad maršrutas turėtų būti plečiamas link kelių sustojimų modelio, o su kitomis Schwarz Group bendrovėmis aptariami ir papildomi diegimai. Jei bandymas pasiteisins, tokio tipo autonominiai pervežimai gali tapti labiau įprasta mažmeninės prekybos logistikos dalimi, ypač ten, kur aiškiai apibrėžti maršrutai leidžia maksimaliai išnaudoti 4 lygio autonomijos privalumus.

  • „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    Fizinio DI kibernetinės saugos bendrovė „Exein“ paskelbė pritraukusi apie 230 mln. eurų naujo finansavimo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,5 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad tai leidžia jai pretenduoti į vienos vertingiausių Europos kibernetinio saugumo skalės bendrovių vardą.

    „Exein“ savo technologiją diegia į daugiau kaip 2 mlrd. prijungtų įrenginių, naudojamų pramonės automatizavimo, automobilių, energetikos, sveikatos apsaugos, puslaidininkių, aviacijos ir robotikos sektoriuose. Tokia apimtis leidžia bendrovei kaupti telemetrijos duomenis ir stebėti grėsmes realiuoju laiku skirtingose infrastruktūrose.

    Pagrindinis bendrovės akcentas yra veikimo metu užtikrinamas saugumas, kai atakos stabdomos dar prieš joms įvykstant. „Exein“ pristato „Photon“ kaip branduolio lygmens architektūrą, kuri skirta užkirsti kelią kenkėjiškam vykdymui, kad grėsmė nepasiektų galimybės išsiplėsti sistemoje.

    Kas keičiasi fizinio DI eroje

    Įmonė argumentuoja, kad DI vis sparčiau persikelia iš debesijos į įrenginius, kurie fiziškai veikia aplinką: automatiką, robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose sistemose klaidos ar įsilaužimai gali turėti ne tik duomenų, bet ir realaus pasaulio pasekmių, todėl didėja spaudimas saugumą užtikrinti ne „po fakto“, o nuolat.

    „Exein“ skelbia kurianti nuosavą bazinį modelį fizinio DI saugumui, treniruojamą iš įrenginių telemetrijos, o ne vien iš žmonių generuojamo turinio. Bendrovės planuose numatyta, kad toks modelis maitins autonominius saugos agentus, galinčius reaguoti į incidentus mašinų greičiu.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos tinkle fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai, palyginti su praėjusiais metais, esą yra kelis kartus didesnis tempas. Ši tendencija atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didėja automatizuotų atakų skaičius, o pažeidžiamumų išnaudojimas vyksta vis greičiau.

    Investuotojai ir plėtra už Europos ribų

    Finansavimo raundui vadovavo „Headline“, prie jo prisidėjo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad paklausa viršijo siūlomą apimtį, todėl raundas buvo perviršis.

    Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kurią vedė „J.P. Morgan“, o papildomu kreditoriumi prisijungė „KfW“. Tokia struktūra dažnai leidžia greičiau finansuoti augimą, neapsiribojant vien nuosavo kapitalo pritraukimu.

    „Exein“ pabrėžia, kad jau dabar apie pusė pajamų gaunama Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o veikla apima Europą, JAV bei Aziją. Po ankstesnio raundo bendrovė įsteigė regioninę būstinę Taivane ir plečia partnerystes puslaidininkių, pramoninės kompiuterijos ir prijungtos infrastruktūros srityse.

    Per artimiausius dvejus metus įmonė planuoja spartinti plėtrą JAV ir Azijoje, didinti samdą, klientų skaičių bei partnerystes, o taip pat neatmeta įsigijimų. Prioritetu įvardijamas stipresnis buvimas San Francisko įlankos regione, kuris išlieka vienu svarbiausių kibernetinio saugumo ekosistemos centrų.

    „DI pereina iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam pokyčiui „Exein“ buvo kuriama“, – sakė „Exein“ įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    „Kai DI persikelia į robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio apsauga taps vienu iš svarbiausių kibernetinio saugumo iššūkių ateinančiame dešimtmetyje“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomijos startuolis „Zero“ pritraukė apie 10 mln. eurų pradinę investiciją ir skelbia ambiciją per artimiausius metus mesti rimtą iššūkį CRM rinkos lyderiams „Salesforce“ ir „HubSpot“. Įmonė teigia, kad tradicinis CRM modelis nebeatitinka to, kaip šiandien dirba pardavimų, klientų sėkmės ir pajamų valdymo komandos.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke įsikūręs „Primary Venture Partners“, taip pat dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“ ir „Greens“. Tarp investuotojų minima ir dalis Europos technologijų bendruomenės įkūrėjų, įskaitant su startuoliais „Lovable“ ir „Langdock“ siejamus asmenis.

    „Zero“ pozicionuoja savo produktą kaip bandymą sujungti CRM ir kitus įprastus pardavimų įrankius į vieną sistemą, kuri kuo daugiau veiksmų atlieka savarankiškai. Bendrovės idėja paprasta: kuo mažiau laiko komandos turėtų skirti duomenų suvedimui ir procesų „priežiūrai“, tuo daugiau laiko liktų realiam darbui su klientais.

    Kas keičiasi CRM rinkoje?

    Pastaraisiais metais CRM rinka sparčiai juda link automatizavimo: įrankiai vis dažniau integruoja pokalbių asistentus, automatinį įrašų pildymą, susitikimų santraukas ir rekomendacijas vadovams. „Zero“ bando žengti dar toliau ir siūlo DI agentų logiką, kai sistema ne tik padeda, bet ir pati inicijuoja veiksmus, pavyzdžiui, parengia potencialių klientų sąrašus ar seka santykių su klientais būklę po įdiegimo.

    Toks požiūris atliepia ir platesnę tendenciją: įmonės siekia auginti pajamas su mažesnėmis komandomis, o vidiniai procesai darosi per brangūs, kai darbuotojai daug laiko skiria ataskaitoms ir rankiniam duomenų tvarkymui. Dėl to CRM sprendimų vertė vis dažniau matuojama ne funkcijų skaičiumi, o tuo, kiek realiai sumažėja administracinio darbo.

    Kaip veikia „Zero“ pažadas?

    Pasak bendrovės, DI agentai gali padėti tiek pardavimų pradžioje, tiek klientų aptarnavimo fazėje: nuo kontaktų paieškos ir pirmųjų laiškų iki klientų „temperatūros“ stebėjimo, kai svarbu laiku pastebėti rizikas. Įmonė taip pat teigia, kad siekia pakeisti įprastą praktiką, kai vadovų matomumas į situaciją priklauso nuo to, ar komandos disciplinuotai pildo CRM laukus.

    „Aš vadovavau pardavimams, klientų sėkmei ir pajamų valdymui. Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų, kas vyksta, vietoje to, kad jie tą laiką praleistų su klientais. Tas modelis baigtas“, – sakė vienas iš įkūrėjų Santtu Koivumäki.

    „Kita įmonių karta laimės ir aptarnaus daugiau klientų su mažesnėmis komandomis, nes įrankiai pagaliau atliks savo darbo dalį. Tai ir kuriame su „Zero““, – pridūrė jis.

    Startuolį įkūrė Tuomo Riekki ir Santtu Koivumäki, anksčiau dirbę su Suomijoje įkurta reklamos technologijų bendrove „Smartly“. „Zero“ tikslas aiškus: iki 2026 metų pasiūlyti CRM alternatyvą, kuri būtų mažiau priklausoma nuo rankinio darbo ir labiau orientuota į automatizuotą, nuoseklų klientų kelio valdymą.

  • „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    JAV išlaidų valdymo startuolis „Ramp“ oficialiai pradėjo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir tai yra pirmasis bendrovės žingsnis už Šiaurės Amerikos ribų. Įmonė siekia pritraukti daugiau vietos startuolių ir augančių bendrovių, siūlydama vienoje platformoje sutelktas finansų ir pirkimų funkcijas.

    Plėtrą į Europą sustiprino anksčiau šiais metais įvykęs Švedijos mokėjimų infrastruktūros bendrovės „Billhop“ įsigijimas. Šis sandoris „Ramp“ suteikė galimybę veikti su reikalingais mokėjimų reguliavimo leidimais tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje.

    „Ramp“ save pozicionuoja kaip viskas viename sprendimą, apimantį mokėjimus, įmonių korteles, tiekėjų valdymą, pirkimus, komandiruočių užsakymus ir automatizuotą buhalteriją. Bendrovė turi biurus Londone ir Švedijoje, o anksčiau jau buvo išsiplėtusi į Kanadą.

    Konkurencija ir auganti rinka

    Jungtinėje Karalystėje „Ramp“ tenka varžytis su kitu JAV startuoliu Brex, kuris taip pat stiprina pozicijas šiame regione. Europoje išlaidų valdymo rinkoje įsitvirtinę ir kiti žaidėjai, įskaitant Spendesk, Payhawk bei Pleo, todėl kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl integracijų bei ataskaitų kokybės.

    „Ramp“ teigia, kad jos klientų bazė išaugo iki daugiau nei 70 000 organizacijų, o tarp minimų vardų yra Visa, Uber ir Spotify. Jungtinėje Karalystėje bendrovė klientus pradėjo prijungti dar vasarą, o tarp pirmųjų naudotojų įvardijama „ElevenLabs“ ir JK CRM bendrovė „Attio“.

    DI išlaidos kaip nauja biudžeto eilutė

    Vienas ryškiausių „Ramp“ akcentų yra DI žetonų išlaidų valdymas ir analizė, skirta įmonėms, kurios moka už naudojimu pagrįstas DI paslaugas. Bendrovė tvirtina, kad DI išlaidos jos klientų portfelyje nuo 2025 metų birželio išaugo maždaug 21 kartą, o tai rodo, jog finansų komandoms vis dažniau reikia atskiro matomumo sluoksnio šiai kategorijai.

    „Žetonų išlaidos elgiasi kitaip nei bet kuri ankstesnė biudžeto eilutė: jos priklauso nuo naudojimo, gali svyruoti kasdien ir yra išskaidytos per tiekėjus, modelius, komandas, projektus ir API raktus, todėl finansams sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta“, – sakė „Ramp“ atstovai.

    „Ramp“ teigia galinti suskaidyti kaštus pagal modelius ir komandas, kad finansų padaliniai lengviau vertintų, kur ir kodėl auga DI sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje įmonė taip pat bendradarbiauja su Visa, siekdama pasiūlyti įmonių korteles, sujungiant „Ramp“ išlaidų valdymo įrankius su Visa mokėjimų tinklu.

  • Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Tradicinis muzikos ugdymas ilgai rėmėsi tuo pačiu modeliu: mokytojai dažnai moko taip, kaip patys kadaise buvo mokyti, o pažangą vertina pagal pojūtį ir patirtį. Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „MuseCool“ bando šį ciklą sulaužyti, į pamokas atnešdamas duomenimis paremtą analizę.

    Nuo viešo starto balandį platforma apdorojo apie 2 000 muzikos pamokų ir DI naudoja ne vien pokalbiams perrašyti. Sistema klausosi, kas grojama, atpažįsta kūrinį, jo vietą partitūroje, fiksuoja klaidas ir temą, kurią aptaria mokytojas su mokiniu.

    Konservatyvi rinka, bet „lipnus“ įrankis

    „MuseCool“ vadovas ir vienas įkūrėjų Petru Cotarcea sako, kad muzikos pedagogikos pasaulis dažnai atsargiai priima naujoves. Iš maždaug 100 kalbintų korepetitorių apie 40 platformos net neišbandė, o iš bandžiusiųjų vartotojais tapo 28.

    Vis dėlto, pasak įkūrėjo, įrankis turi vieną stiprią savybę: įpratus mokytojams ir jų studijoms, jis tampa kasdienybe. Tai ypač svarbu rinkoje, kurioje programėles išbandyti lengva, o įtraukti jas į mokymo procesą nuosekliai yra sudėtinga.

    Ne tik stenograma: analizė pagal muziką

    Platformos esmė yra muzikinės informacijos paieška ir analizė, kai algoritmai iš garso įrašo bando suprasti, kas vyksta muzikoje, o ne tik kalboje. „MuseCool“ bendradarbiauja su Londono Queen Mary universitetu ir rengiasi projektui su Jungtinės Karalystės inovacijų programa „Innovate UK“.

    Įmonė pabrėžia, kad dalis konkurentų gali įrašyti pokalbį, parengti santrauką ar atskirti muziką nuo kalbos, tačiau nesupranta pačios muzikos turinio. „MuseCool“ teigimu, būtent muzikinis „supratimas“ leidžia pateikti tikslesnes įžvalgas apie mokinio progresą ir konkrečias vietas, kuriose stringama.

    Platforma mokytojui ir tėvams

    Plėtodama produktą, komanda daug dėmesio skyrė natų bibliotekai: programėlėje jau yra apie 4 000 fortepijoninių kūrinių, daugiausia viešojo domeno. Tai leidžia šeimoms rečiau pirkti atskiras natų knygas, o mokytojams patogiau dalintis medžiaga.

    „MuseCool“ taip pat siekia tapti visapusiška mokytojo darbo aplinka: generuoja pamokų santraukas, leidžia peržiūrėti, ką mokytojas ir mokinys aptarė konkrečiuose taktuose, o be to siūlo mokėjimų administravimą. Startuolis dirba B2B2C modeliu, kai prieigą prie tėvų ir mokinių atveda patys mokytojai.

    Ką parodo 2 000 pamokų duomenys?

    Vienas įdomiausių ankstyvų rezultatų iš sukauptų įrašų, pasak įmonės, yra pamokos laiko struktūra: vidutiniškai tik apie 40 proc. pamokos skiriama realiam grojimui. Likusi dalis tenka paaiškinimams, kūrinio aptarimui ir bendravimui, ypač dirbant su vaikais.

    Tokie duomenys gali būti vertingi ne tik individualiems mokytojams. „MuseCool“ mato pritaikymą konservatorijose ir muzikos mokyklose, kur administracijai dažnai trūksta realaus laiko vaizdo apie pažangą, pamokų reguliarumą ar ankstyvus motyvacijos kritimus.

    „Jums nereikia, kad kas nors klausytų kiekvienos pamokos. Duomenų taškai gali parodyti, kas vyksta tarp 600 ar 800 studentų“, – sakė P. Cotarcea.

    Įmonės teigimu, toks stebėjimas galėtų padėti pastebėti problemas anksčiau, nelaukiant metų pabaigos egzaminų, ir sumažinti riziką, kad mokinys pasitrauks pasiekęs krizės tašką. Kartu tai atvertų kelią akademiniams tyrimams, nes pedagogikoje vis dar daug sprendimų grindžiama istorijomis ir intuicija, o ne kiekybiniais įrodymais.

    Vizija: instrumentas, kuris „girdi“ patalpą

    Ilgalaikėje perspektyvoje „MuseCool“ kalba apie idėją, kuri skamba kaip fantastika, bet remiasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Įkūrėjas įsivaizduoja „kalbantį“ fortepijoną, kuris ne tik fiksuoja klavišų paspaudimus, bet ir supranta, kas groja, kas kalba, kurioje kūrinio vietoje daromos klaidos ir ką reikėtų taisyti.

    Startuolis neatmeta bendradarbiavimo su instrumentų gamintojais, kad programinė įranga būtų diegiama tiesiai į instrumentus. Tuo pat metu įmonė ruošiasi kitam finansavimo etapui, pripažindama, kad muzikinis ugdymas investuotojams nėra pati „madingiausia“ sritis, todėl augimas reikalauja kantrybės.

  • „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    Europos palydovų bendrovė „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, kurį planuoja skirti gamybos pajėgumų didinimui ir sparčiau diegti ryšio bei Žemės stebėsenos paslaugas. Bendrovė kuria palydovų infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir verslui.

    Į investuotojų ratą įėjo keli Europos kapitalo fondai ir institucijos, taip pat prisidėjo ir kiti ankstesni bei nauji dalyviai. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas kapitalas leis greičiau plėsti tiek technologijas, tiek komandą skirtingose Europos šalyse.

    „Open Cosmos“ veiklą apima visą grandinę nuo palydovų projektavimo ir gamybos iki duomenų apdorojimo, kad vaizdai ir jutiklių informacija virstų praktiškai panaudojama žvalgybine ar operacine įžvalga. Įmonė dirba su skirtingais užsakovais, kuriems svarbūs atsparūs ryšio kanalai ir patikimi stebėsenos duomenys.

    Keturi produktų blokai

    Bendrovė savo technologijas grupuoja į keturias kryptis. „OpenOrbit“ kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus, o „OpenConstellation“ siekia sudaryti sąlygas vyriausybėms ir organizacijoms dalintis palydovine infrastruktūra.

    Ryšio paslaugas vystantis „ConnectedCosmos“ orientuojasi į plačiajuostį ryšį ir daiktų interneto komunikacijas tarp palydovų, orbitos ir Žemės. Tuo metu „DataCosmos“ apdoroja palydovinę vaizdinę ir sensorinę informaciją, kad būtų galima artimo realiam laikui stebėsena ir sprendimų priėmimas.

    Gamybos plėtra Europoje

    „Open Cosmos“ teigia šiuo metu valdanti keturias gamyklas Europoje, o esami pajėgumai leidžia pagaminti po vieną palydovą per dieną. Naujas finansavimas turėtų padėti didinti šį tempą ir užtikrinti spartesnį užsakymų įgyvendinimą.

    Plėtra numatoma tiek gamybos, tiek inžinerijos ir programinės įrangos komandose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Bendrovė nurodo, kad iš viso šiuose padaliniuose dirba beveik 400 darbuotojų.

    Kodėl auga paklausa?

    Tokio tipo infrastruktūros poreikis pastaraisiais metais auga, nes Europos valstybės daugiau investuoja į suverenius palydovinio ryšio ir Žemės stebėsenos pajėgumus. Šios sistemos svarbios tiek civilinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros stebėsenai ar nelaimių valdymui, tiek nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Pačios bendrovės cituojami duomenys rodo didėjantį investuotojų dėmesį kosmoso sektoriui: pasaulinės rizikos kapitalo investicijos į kosmosą 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 11,3 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus sudarė 10,1 mlrd. eurų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai kosminė infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginė, o ne vien nišinė technologijų sritis.

    „Sujungdami palydovus, saugų ryšį ir DI paremtas duomenų paslaugas kuriame sistemą, kuri informaciją iš orbitos paverčia tuo, ką vyriausybės ir įmonės gali panaudoti veiksmams. Ši investicija leidžia mums greičiau įgyvendinti šią viziją“, – sakė „Open Cosmos“ įkūrėjas ir vadovas Rafel Jorda Siquier.

    Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus nukreiptas „ConnectedCosmos“ plėtrai, „OpenConstellation“ ir „DataCosmos“ augimui bei palydovų gamybos pajėgumų didinimui. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį paslaugų diegimą ir didesnį Europos klientų poreikius atitinkantį mastą.

  • „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    Švedijos startuolis „Serverpod“ viešoje beta versijoje pristatė „App Studio“ – programėlių kūrimo aplinką, kurioje sąmoningai nėra integruoto dirbtinio intelekto. Bendrovė teigia, kad DI įrankiai greitina prototipų kūrimą, tačiau realioms, patikimoms sistemoms dažniausiai prireikia visai kitos klasės sprendimų.

    Pastaruoju metu programuotojų įrankių rinka sparčiai pildosi DI kodavimo agentais, kurie geba generuoti kodą daugeliui technologijų rinkinių. Vis dėlto vien kodo sugeneravimas nepašalina sudėtingumo, susijusio su duomenų bazėmis, diegimu, saugumu, infrastruktūra ir ilgalaike priežiūra.

    „Serverpod“ įkūrėjas Viktoras Lidholtas pabrėžia, kad agentai tobulėja taip greitai, jog kūrėjams rizikinga „susieti“ programą su vienu šiandien populiariu įrankiu. Jo teigimu, „App Studio“ idėja – sukurti profesionalią aplinką, kuri leistų keisti agentus nekeičiant technologinio pagrindo.

    Infrastruktūra prototipui tapti produktu

    „App Studio“ sukurta kaip atsisiunčiama aplinka, skirta pilno paketo programėlėms kurti su „Flutter“ ir „Serverpod“. Įrankis orientuotas į tai, kad projektą būtų galima paleisti ir vystyti be ilgo paruošiamojo darbo, o pats kodas liktų kūrėjo rankose.

    Techniniu požiūriu aplinka generuoja standartinius projektus: „Flutter“ naudojamas kliento programėlei, o „Serverpod“ suteikia serverio dalį ir duomenų bazės integraciją. Bendrovė akcentuoja, kad tai turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp demonstracinio prototipo ir produkto, kurį galima patikimai eksploatuoti.

    Naujausioje „Serverpod“ versijoje išskiriama būseninė karšto perkrovimo funkcija visam paketui. Tai reiškia, kad atnaujinant programėlę, serverį, generuojamas sąsajas ir duomenų bazės schemą, projektas gali likti veikiantis, o grįžtamasis ryšys gaunamas per milisekundes.

    Kartu bendrovė atveria „Serverpod Cloud“ – kelią nuo lokaliai veikiančio projekto iki įdiegtos paslaugos. Pasak „Serverpod“, diegimą turėtų supaprastinti vienos komandos principas, o platforma perima infrastruktūros dalį, įskaitant duomenų bazes, apkrovų paskirstymą, domenus, slaptus raktus, talpyklas ir failų saugyklas.

    Be integruoto DI, bet su galimybe rinktis

    Vienas ryškiausių sprendimų – „App Studio“ neturi „įmontuoto“ DI. Idėja paprasta: skirtingi DI kodavimo agentai gali dirbti su tais pačiais projekto failais, todėl kūrėjas gali pereiti nuo vieno įrankio prie kito neprarasdamas projekto struktūros.

    Vis dėlto rinkoje dar nėra bendro standarto, kaip vienodai konfigūruoti agentų galimybes ir susijusius MCP serverius, todėl pereinant tarp įrankių gali atsirasti trinties. „Serverpod“ teigia, kad „App Studio“ šią konfigūraciją automatizuoja ir leidžia kelioms konfigūracijoms sugyventi viename projekte.

    „Kodo generavimas yra tik viena programinės įrangos kūrimo dalis“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    „Sunkiausi klausimai prasideda tada, kai kiti žmonės ima priklausyti nuo tavo sukurto produkto: jis turi veikti patikimai, būti palaikomas, jungtis prie tikro serverio ir išlikti prižiūrimas“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    Kas nutinka, kai DI sukurtas prototipas pasiseka?

    Pasak „Serverpod“, DI sugeneruoti prototipai dažnai susiduria su problemomis, kai projektas išauga iš vieno naudotojo demonstracijos į realų srautą. Minimos tipinės rizikos – saugumo spragos, trūkstama prieigos kontrolė, neoptimizuotos užklausos, netinkamas klaidų apdorojimas ir architektūriniai sprendimai, kurie vėliau brangiai kainuoja.

    Bendrovė pabrėžia, kad automatizuota aplinka gali paspartinti kūrimą ir diegimą, tačiau nepakeičia atsakomybės ir inžinerinio vertinimo. Projektams, kuriuose tvarkomi jautrūs duomenys, taikomi sudėtingi leidimai ar reguliaciniai reikalavimai, vis dar rekomenduojamas patyrusio programuotojo įsitraukimas.

    Kitas praktinis barjeras, kurį „Serverpod“ įvardija kaip dar ne iki galo automatizuotą, yra publikavimo procesas programėlių parduotuvėse. Nors tai nebūtinai reikalauja gilaus programavimo, pats procesas išlieka daug žingsnių turintis ir griežtai reglamentuotas.

    „Serverpod“ taip pat akcentuoja vengiantys naujos kartos priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Kadangi „Serverpod“ yra atvirojo kodo sistema, ją galima talpinti įvairiose infrastruktūrose, o „App Studio“ galima bet kada nebenaudoti, tęsiant darbą su tuo pačiu projektu kitose priemonėse.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.