Tag: Fizinis aktyvumas

  • Kaip sumažinti kraujospūdį be vaistų: gydytojai įvardijo įpročius, kurie tikrai veikia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų riziką. Specialistai pabrėžia, kad gyvenimo būdo korekcijos yra būtinos net ir tada, kai vėliau prireikia vaistų.

    Europos kardiologų gairėse nurodoma, kad padidėjusiu kraujospūdžiu laikomos maždaug 120–139 ir (arba) 70–89 milimetrų gyvsidabrio stulpelio reikšmės. Hipertenzija dažniausiai diagnozuojama, kai kabinete nustatoma ne mažiau kaip 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Mažiau druskos kasdien

    Vienas svarbiausių žingsnių yra druskos kiekio mažinimas, nes per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą ir gali kelti kraujospūdį. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną, tai yra maždaug arbatinį šaukštelį.

    Svarbu suprasti, kad daug druskos gaunama ne tik iš sūdomo maisto. Jos nemažai būna duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose, pusgaminiuose, greitajame maiste ir užkandžiuose, todėl verta skaityti etiketes ir dažniau rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Ruošiant maistą druską galima iš dalies pakeisti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, pipirais ar citrinų sultimis. Tokie pokyčiai padeda išlaikyti skonį, bet sumažinti natrio kiekį racione.

    Kalio nauda ir atsargumas

    Kitas svarbus mitybos elementas yra kalis, kuris padeda reguliuoti natrio balansą ir gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės. Jo gausu daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose augaluose, avokaduose ir bananuose.

    Vis dėlto kalio papildai tinka ne visiems. Sergant inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, kalio kiekį būtina aptarti su gydytoju, nes per didelis jo kiekis gali būti pavojingas.

    Judėjimas, svoris ir įpročiai

    Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių nefarmakologinių būdų mažinti kraujospūdį. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o pradžiai dažnai pakanka spartesnio ėjimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo.

    Prie plano gali būti pridedami ir jėgos pratimai, tačiau esant labai aukštam kraujospūdžiui ar širdies ir kraujagyslių ligoms krūvį saugiausia suderinti su gydytoju. Nuoseklus judėjimas padeda ne tik spaudimui, bet ir miegui bei streso valdymui.

    Antsvoris, ypač pilvo srityje, siejamas su didesne hipertenzijos rizika, todėl net ir laipsniškas svorio mažėjimas gali pagerinti rodiklius. Vietoje trumpalaikių dietų dažniau rekomenduojami ilgalaikiai mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, DASH principai, kai daugiau valgoma daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių, o mažiau druskos bei itin perdirbto maisto.

    Kraujospūdžiui kenkia gausus alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes didėja bendra širdies ir kraujagyslių rizika. Taip pat verta mažinti saldintų gėrimų kiekį, nes jie siejami su didesne kalorijų pertekliaus ir svorio augimo tikimybe.

    Kofeinas kai kuriems žmonėms gali trumpam pakelti kraujospūdį, todėl svarbiausia stebėti individualią reakciją. Jei po kavos spaudimas pastebimai pakyla, verta mažinti kiekį ar rinktis silpnesnius gėrimus.

    Miegas ir ilgalaikis stresas taip pat daro įtaką kraujospūdžiui, nes nuolatinė įtampa palaiko organizmą suaktyvėjimo būsenoje. Ypatingo dėmesio reikalauja garsus knarkimas ir kvėpavimo pauzės, nes miego apnėja gali būti viena iš sunkiau kontroliuojamo kraujospūdžio priežasčių.

    Galiausiai specialistai primena, kad gyvenimo būdo pokyčiai ne visada gali pakeisti gydymą vaistais. Jei matavimai nuolat netaisyklingi, reikalinga gydytojo konsultacija, o sprendimas dėl vaistų priklauso nuo rodiklių ir bendros širdies bei kraujagyslių rizikos.

  • Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Kas yra sarkopenija?

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, o šis procesas vadinamas sarkopenija. Tyrimai rodo, kad po 50 metų žmogus vidutiniškai kasmet netenka apie 0,5–1 proc. raumenų masės, o sergant lėtinėmis ligomis nykimas gali greitėti.

    Ilgainiui raumeninį audinį dalinai pakeičia riebalinis ir skaidulinis audinys, todėl krenta jėga ir blogėja judėjimo funkcija. Dėl to kasdieniai veiksmai, tokie kaip lipimas laiptais ar atsistojimas nuo kėdės, tampa vis sunkesni.

    Silpnesni raumenys reiškia greitesnį nuovargį, prastesnę pusiausvyrą ir didesnę griuvimų riziką. Būtent todėl sarkopenija siejama su dažnesnėmis traumomis, kaulų lūžiais, hospitalizacijomis ir didesniu ilgalaikės priežiūros poreikiu.

    Kodėl baltymai tampa kritiški?

    Baltymai yra ne tik raumenų, bet ir visų organizmo ląstelių statybinė medžiaga, svarbi audinių atsinaujinimui ir imuninės sistemos veiklai. Problema ta, kad senstant organizmo gebėjimas efektyviai skatinti raumenų baltymų sintezę mažėja, todėl vien įprastų įpročių dažnai nebeužtenka.

    Sarkopenijos riziką didina sėslus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir prastai subalansuota mityba. Ypač reikšmingas veiksnys yra per mažas baltymų ir vitamino D kiekis racione.

    Nepakankama mityba gali slėptis

    Vyresniame amžiuje neretai greičiau atsiranda sotumo jausmas, pakinta skonio ir kvapo pojūčiai, dažnėja dantų bei kramtymo problemos. Prie to prisideda ir lėtinės ligos, vaistai, sumažėjusi motyvacija gamintis maistą, todėl suvartojama mažiau energijos ir baltymų.

    Svarbu tai, kad nepakankama mityba ne visada reiškia per mažą svorį. Ji gali pasireikšti ir turint antsvorį ar nutukimą, nes riebalinis audinys kurį laiką maskuoja mažėjančią raumenų masę, o vien svarstyklės raumenų būklės neparodo.

    Kiek baltymų rekomenduoja ekspertai?

    Tarptautinės ekspertų grupės PROT-AGE ir Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos ESPEN rekomendacijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms baltymų poreikis dažniausiai yra didesnis nei jaunesniems suaugusiesiems. Sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms dažnai siūloma siekti apie 1,0–1,2 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, atsižvelgiant į aktyvumą ir sveikatą.

    Praktiškai tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per parą gali reikėti maždaug 70–84 gramų baltymų. Sergant, sveikstant po ligos, po operacijų ar esant nepakankamai mitybai šis poreikis gali būti dar didesnis, todėl saugiausia jį aptarti su gydytoju arba dietologu.

    „Žmonėms, turintiems inkstų ligų, savarankiškai didinti baltymų kiekio nereikėtų, nes kai kuriais atvejais tai gali būti žalinga“, – pabrėžia specialistai, vertinantys mitybą klinikinėje praktikoje.

    Kokius šaltinius rinktis kasdien?

    Visavertės kilmės baltymų šaltiniais laikomi kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, mėsa bei žuvis. Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštiniai, pavyzdžiui, lęšiai, avinžirniai, pupelės, žirniai, soja ir pupos.

    Vertinant augalinius baltymus svarbu žinoti, kad daliai produktų gali trūkti kai kurių nepakeičiamų aminorūgščių, todėl naudinga derinti skirtingus šaltinius. Pavyzdžiui, grūdinių produktų ir ankštinių derinimas padeda sudaryti palankesnį aminorūgščių profilį, o grūdai su pieno produktais gali papildyti vieni kitus.

    Specialistai pabrėžia, kad baltymai yra tik viena dėlionės dalis: raumenų masei išlaikyti ypač svarbi ir reguliari jėgos bei pusiausvyros lavinimo veikla. Mityba ir fizinis aktyvumas kartu laikomi pagrindinėmis priemonėmis, kurios gali lėtinti raumenų nykimą ir padėti ilgiau išlaikyti savarankiškumą.

  • Fizioterapeutė įspėja: didžiausia klaida pajutus nugaros skausmą – poilsis ir gulėjimas

    Fizioterapeutė įspėja: didžiausia klaida pajutus nugaros skausmą – poilsis ir gulėjimas

    Kodėl gulėjimas dažnai kenkia?

    Pajutus nugaros skausmą daugelis instinktyviai stengiasi kuo mažiau judėti ir laukia, kol praeis. Fizioterapeutai pabrėžia, kad tai viena dažniausių klaidų, nes stuburui paprastai palankesnis yra saikingas judėjimas, o ne ilgas nejudrumas.

    Tarptautinėse gairėse ūmaus apatinės nugaros dalies skausmo atvejais dažnai kartojama ta pati žinutė: jei nėra pavojingų simptomų, žmogų verta raminti dėl geros prognozės ir skatinti išlikti kiek įmanoma aktyvų pagal skausmo ribas. Daugeliu atvejų būklė per kelias savaites akivaizdžiai pagerėja.

    Fizioterapeutai akcentuoja, kad pirmas tikslas yra rasti padėtį ir judesį, kurie mažina simptomus. Dažnai saugiausia pradžia būna trumpi pasivaikščiojimai, švelnūs judesiai ir laipsniškas grįžimas prie įprasto ritmo, o ne bandymas iškart „atsigriebti“ sporto salėje.

    Kaip suprasti, ar judėjimas padeda?

    Pats paprasčiausias kriterijus – savijauta po judesio. Jei po švelnaus aktyvumo skausmas mažėja, judėti darosi lengviau, o kasdieniai veiksmai ne blogėja, tai dažnai ženklas, kad pasirinkta kryptis tinkama.

    Jeigu skausmas aiškiai stiprėja, atsiranda vis didesni judėjimo apribojimai, sutrinka miegas dėl skausmo arba kiekviena diena akivaizdžiai blogesnė, savarankiškų eksperimentų tęsti nereikėtų. Tokiais atvejais geriau kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų parinkta saugi taktika.

    Specialistai pabrėžia ir tai, kad nereikia tikėtis, jog vien judėjimas „stebuklingai išgydys“ stuburą per kelias dienas. Efektą dažniausiai duoda nuoseklus procesas: dozuotas krūvis, kryptingas raumenų stiprinimas, mobilumo gerinimas ir poilsio režimas.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Yra simptomų, kurių ignoruoti negalima, net jei skausmas prasidėjo „įprastai“. Ypač pavojingi požymiai yra staigus kojų silpnumas, pėdos „nusileidimas“, ryškūs jutimo sutrikimai tarpvietės srityje, taip pat šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai.

    Tokiais atvejais delsti nereikėtų, nes tai gali būti rimto nervinių struktūrų pažeidimo požymiai, kuriems reikalingas skubus ištyrimas ligoninėje. Taip pat verta kuo greičiau pasitikrinti, jei skausmas atsirado po traumos arba jei nepavyksta rasti nė vienos padėties, kurioje skausmas bent trumpam atlėgtų.

    Dėl vaizdinių tyrimų specialistų pozicija dažnai sutampa: jei nėra vadinamųjų raudonųjų vėliavų, rutininis magnetinio rezonanso tyrimas iškart paprastai nerekomenduojamas. Tyrimas dažniau svarstomas tuomet, kai simptomai užsitęsia ir rezultatas realiai galėtų pakeisti gydymo planą.

    Kasdienėje prevencijoje daugiausia lemia ne viena „stebuklinga“ mankšta, o įpročiai: dažnas padėties keitimas, pertraukos sėdint, daugiau vaikščiojimo ir reguliarus raumenų stiprinimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę surinkti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo ir mažinti laiką, praleidžiamą sėdint.

    Po skausmo sumažėjimo dažna klaida yra staigus grįžimas prie ankstesnių krūvių. Specialistai pataria krūvį didinti palaipsniui ir vertinti ne tik treniruotę, bet ir atsigavimą, miego kokybę bei bendrą nuovargį, nes nugaros skausmą dažnai sustiprina stresas, miego trūkumas ir per didelis skubėjimas.

  • Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Kodėl rizika didėja su amžiumi?

    Krūties vėžys yra viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų, o riziką lemia ne vienas veiksnys. Įtakos turi genetika, hormonų pokyčiai, aplinka ir kasdieniai įpročiai, todėl vieno universalaus paaiškinimo nėra.

    Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išlieka amžius: daugiausia atvejų nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau liga pasitaiko ir jaunesnėms. Dėl to profilaktika ir dėmesys pokyčiams organizme aktualūs dar iki menopauzės.

    Du veiksniai, kuriuos verta suvaldyti

    Naujausiose tarptautinėse rekomendacijose ir epidemiologiniuose tyrimuose dažniausiai kartojasi du modifikuojami rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas ir antsvoris. Abu jie siejami su didesne krūties vėžio tikimybe, nors tai nereiškia, kad liga išsivystys kiekvienai moteriai, turinčiai šiuos įpročius.

    Didelė dalis atvejų nustatoma ir toms moterims, kurioms nepavyksta identifikuoti aiškių keičiamų rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių. Tai svarbus priminimas, kad prevencija mažina riziką, bet jos visiškai nepašalina.

    Alkoholis laikomas kancerogenu, o ryšys su krūties vėžiu vertinamas kaip priklausomas nuo suvartojamo kiekio. Specialistai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu onkologiniu požiūriu.

    Alkoholio žala siejama su biologiniais mechanizmais: organizme jis virsta junginiais, galinčiais pažeisti ląstelių DNR, taip pat gali keisti hormonų pusiausvyrą. Krūties audiniui ypač svarbūs estrogenai, todėl hormoniniai pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių.

    Svoris ir menopauzė: kodėl tai svarbu?

    Antras svarbus veiksnys yra didesnė kūno masė ir nutukimas, ypač po menopauzės. Riebalinis audinys nėra vien energijos atsarga: jis dalyvauja hormonų apykaitoje ir gali didinti estrogenų kiekį, o tai siejama su kai kurių krūties vėžio formų rizika.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad rizika gali augti palaipsniui, kai su amžiumi didėja kūno masės indeksas. Gydytojai pabrėžia, kad net nuosaikūs, ilgalaikiai pokyčiai dažnai duoda didesnę naudą nei trumpalaikės griežtos dietos.

    Fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl svorio kontrolės. Reguliarus judėjimas siejamas su geresniu medžiagų apykaitos profiliu, mažesniu uždegiminių procesų fonu ir palankesne hormonų pusiausvyra, todėl rekomenduojamas kaip viena iš prevencijos krypčių.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gyvenimo etapų skirtumus: įpročiai dažnai susiformuoja ankstyvoje ir vidurinėje suaugystėje, maždaug nuo 30 iki 50 metų. Šis laikotarpis laikomas patogiu laiku peržiūrėti alkoholio vartojimą, mitybą, miegą ir fizinį krūvį.

    Ne visus rizikos veiksnius įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, amžių, dalį genetinių priežasčių ar šeimos ligų istoriją. Vis dėlto gydytojai ragina sutelkti dėmesį į tai, ką galima kontroliuoti, ir nepamiršti ankstyvos diagnostikos bei reguliarių patikrų pagal amžių ir individualią riziką.

    Atsiradus naujiems simptomams, pavyzdžiui, apčiuopiamam guzeliui, odos ar spenelio pakitimams, neįprastoms išskyroms ar ilgiau trunkančiam skausmui, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas nustatymas išlieka vienas svarbiausių veiksnių, gerinančių gydymo rezultatus.

  • Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10 dieną, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdieniai įpročiai veikia emocinę būseną. Vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį dažnai pamirštama, yra fizinis aktyvumas ir tai, kiek laiko per dieną praleidžiame sėdėdami.

    „ASICS“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lenkijoje gyventojai net 85 proc. budrumo laiko praleidžia be judėjimo. Tyrime dalyvavo 34 000 žmonių iš 31 šalies, o pasaulio vidurkis siekė 86 proc., tad problema yra platesnė nei vienos valstybės kasdienybė.

    Kas skatina sėslumą?

    Tyrimo duomenys rodo, kad šiuolaikinis patogumas natūralias progas judėti mažina iki minimumo. Darbas prie kompiuterio, apsipirkimas internetu, nuotolinės paslaugos ir pramogos ekranuose leidžia visą dieną praleisti beveik neišeinant į lauką.

    Net 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl tokio gyvenimo ritmo lengva praleisti dieną beveik be jokio judesio. 40 proc. teigė, kad galėtų neišeiti iš namų bent tris dienas, o 18–24 metų grupėje šis skaičius tyrime kilo iki 60 proc.

    Sėslumas nebūtinai reiškia akivaizdžias svorio problemas, tačiau jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto rizika, blogesne miego kokybe ir didesniu bendru mirtingumu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinis neaktyvumas yra viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o sėdėjimą verta mažinti net ir tiems, kurie sportuoja.

    Judėjimas ir psichikos savijauta

    „ASICS“ 2024 metais skelbto „State of Mind“ tyrimo rezultatai parodė ryškų ryšį tarp aktyvumo ir savijautos. Vidutinis psichologinės savijautos įvertinimas buvo 65 balai iš 100, fiziškai aktyvių žmonių grupėje siekė 67, o neaktyvių krito iki 54.

    Šie skaičiai nerodo, kad judėjimas vienas pats paaiškina visą skirtumą, nes savijautą veikia miegas, socialiniai ryšiai, gyvenimo aplinkybės ir sveikatos būklė. Vis dėlto moksliniai vertinimai nuosekliai rodo, kad aktyvumas gali mažinti streso pojūtį, gerinti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o kai kuriems žmonėms tampa svarbiu kasdieniu stabilumo ramsčiu.

    „Fizinis aktyvumas veikia ir smegenų veiklą, ir nuotaiką, nes daro įtaką neurocheminėms sistemoms, susijusioms su motyvacija, atlygio pojūčiu ir streso reguliavimu“, – sakė platformos „pleso“ specialistė Marlenа Raczuk.

    Dažnai minimos endorfinos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnę savijautą po bėgimo ar treniruotės gali lemti ne vien jos. Prie poveikio prisideda ir kiti biologiniai mechanizmai, taip pat psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, saviveiksmingumo jausmas, rutinos atkūrimas ir socialinis kontaktas, kai judama kartu.

    Kiek judėti rekomenduoja PSO?

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Taip pat patariama bent dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinantiems pratimams.

    Praktikoje tai nebūtinai reiškia sporto salę ar sudėtingą planą. Dažnai veiksmingiausia pradžia yra trumpi pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokis, o dar viena svarbi taisyklė yra pertraukti ilgą sėdėjimą bent kelioms minutėms kas valandą.

    Specialistai primena, kad judėjimas gali papildyti psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, tačiau jų nepakeičia. Jei nerimas ar depresijos simptomai užsitęsia, trukdo kasdienybei ar stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

  • Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Kas yra sieninis pritūpimas?

    Reguliari fizinė veikla laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių, tačiau ne visi randa laiko treniruotėms. Dėl to mokslininkai vis dažniau tikrina, ar trumpi, paprasti pratimai gali duoti apčiuopiamos naudos sveikatai.

    Vienas iš tokių metodų yra izometriniai pratimai, kai raumenys įtempiami, bet kūnas beveik nejuda. Klasikinis pavyzdys yra sieninis pritūpimas, kai nugara remiama į sieną ir laikoma pritūpimo padėtis.

    Ką rodo tyrimo rezultatai?

    Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 37 metus. Tai buvo žmonės, kurie neatitiko minimalių fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sistolinis kraujospūdis svyravo nuo 120 iki 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Pirmąsias keturias savaites 80 dalyvių tris kartus per savaitę atliko po keturis sieninius pritūpimus, o 20 žmonių sudarė kontrolinę grupę. Vėliau daliai dalyvių pratimų dažnis buvo sumažintas iki dviejų arba vieno karto per savaitę, o dalis jų pratimus visai nutraukė.

    Po keturių savaičių pratimų grupėje sistolinis kraujospūdis vidutiniškai buvo 9,45 milimetro gyvsidabrio stulpelio mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Didžiausias efektas užfiksuotas tiems, kurie visą aštuonių savaičių laikotarpį mankštinosi tris kartus per savaitę, jų vidutinis sumažėjimas siekė 13,73 milimetro gyvsidabrio stulpelio.

    Tiems, kurie treniruotes sumažino iki dviejų ar vieno karto per savaitę, po aštuonių savaičių fiksuotas maždaug 6,5–7 milimetrų gyvsidabrio stulpelio kritimas. Tuo metu žmonėms, kurie po keturių savaičių pratimus nutraukė, nauda neišliko ir rodikliai grįžo arčiau pradinio lygio.

    Kaip atlikti ir kam tinka?

    Sieninis pritūpimas atliekamas paprastai: nugarą priglauskite prie sienos, lėtai leiskitės žemyn iki pritūpimo padėties ir išlaikykite ją sutartą laiką. Daugiausia dirba šlaunų ir sėdmenų raumenys, o būtent nejudrumas ir įtampa išskiria šį pratimą iš dinaminio pritūpimo.

    Ankstesni tyrimai taip pat siejo izometrinį treniravimą su kraujospūdžio mažėjimu, o ypač dažnai išskiriami būtent sieniniai pritūpimai. Vis dėlto vienas pratimas nepakeičia gydymo, todėl sergant hipertenzija ar vartojant vaistus svarbu sprendimus derinti su gydytoju.

    Specialistai pabrėžia ir bendrą taisyklę: kraujospūdžiui palankiausia yra reguliarumas. Net ir trumpa, bet nuosekliai į kasdienybę įtraukta veikla kai kuriems žmonėms gali būti realesnė nei ilgos treniruotės sporto salėje, o tai didina tikimybę išlaikyti įprotį.

  • Gydytojas įvardijo pigų superproduktą kraujospūdžiui: pakanka dviejų porcijų per savaitę

    Konservuotos sardinės gali būti paprastas ir nebrangus būdas papildyti mitybą medžiagomis, kurios svarbios širdžiai ir kraujospūdžiui. Gydytojai primena, kad riebios žuvies įtraukimas į racioną siejamas su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais.

    Medicinos ekspertai dažniausiai rekomenduoja riebią žuvį valgyti maždaug du kartus per savaitę. Prie jos priskiriamos sardinės, skumbrė, lašiša ir šviežias tunas, kurie yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

    „Valgykite riebią žuvį du kartus per savaitę. Tokios žuvys kaip skumbrė, sardinės, šviežias tunas ir lašiša yra puikus omega-3 šaltinis, galintis padėti saugoti širdį“, – sakė medicinos ekspertas Korn Herter.

    Konservuotos sardinės dažnai išskiriamos dėl patogumo: jos ilgai galioja, nereikalauja sudėtingo paruošimo ir paprastai kainuoja mažiau nei šviežia žuvis. Be to, jų maistinė vertė išlieka aukšta, nes omega-3 riebalų rūgštys bei baltymai išsilaiko ir po konservavimo.

    Omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, siejamos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika: jos gali prisidėti prie uždegimo mažinimo, geresnių kraujo riebalų rodiklių ir kraujagyslių funkcijos. Nors vienas produktas kraujospūdžio problemos neišsprendžia, reguliariai subalansuota mityba gali padėti kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad kraujospūdžiui svarbi ne tik žuvis. Mityboje naudinga dažniau rinktis pilno grūdo produktus, augalinės kilmės baltymus, sėklas ir riešutus, o druskos bei sočiųjų riebalų vartojimą mažinti.

    Prie rezultatų prisideda ir gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, bėgimas ar plaukimas, taip pat rūkymo atsisakymas. Gydytojai primena, kad antsvoris gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl svorio kontrolė yra svarbi bendros prevencijos dalis.

    Padidėjęs kraujospūdis neretai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, tačiau gali tyliai žaloti kraujagysles ir didinti infarkto bei insulto tikimybę. Dėl to rekomenduojama kraujospūdį matuoti reguliariai ir, jei rodikliai nuolat aukšti, pasitarti su šeimos gydytoju dėl ištyrimo ir gydymo plano.

  • Spalio sporto diena Visagine: meras ragina išeiti į lauką – kuo šis šeštadienis ypatingas?

    Spalio sporto diena Visagine: meras ragina išeiti į lauką – kuo šis šeštadienis ypatingas?

    Pirmąjį spalio šeštadienį minima Kūno kultūros ir sporto diena. Ši proga kasmet primena apie reguliaraus judėjimo naudą ir kviečia bendruomenes daugiau laiko skirti aktyviam laisvalaikiui.

    Visagino savivaldybė šią dieną išskiria kaip progą pasidžiaugti mieste veikiančiomis sporto šakomis, jaunimo aktyvumu ir trenerių darbu. Pasak savivaldybės mero Erlandas Galaguz, sporto bendruomenė prisideda ne tik prie rezultatų, bet ir prie miesto tapatybės.

    „Nuoširdžiai dėkoju treneriams, sportininkams, jų šeimoms ir visiems, kurie renkasi aktyvų gyvenimą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir kasdieniai įpročiai gali duoti apčiuopiamą poveikį sveikatai, ypač jei judėjimas tampa nuoseklus. Tarptautinėse rekomendacijose suaugusiesiems dažniausiai nurodoma siekti reguliaraus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo, o vaikams ir paaugliams aktyviai judėti kasdien.

    Visagine tam palankios ne tik sporto infrastruktūros galimybės, bet ir gamtinė aplinka, skatinanti rinktis pasivaikščiojimus, bėgimą ar važiavimą dviračiu. Savivaldybė ragina šventinį savaitgalį išnaudoti kaip paprastą startą grįžti prie aktyvesnio ritmo ir į judėjimą įtraukti šeimą.

  • Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniaus senjorams – net 4 nemokamos treniruotės per savaitę: kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Vilniuje prasideda ketvirtasis nemokamų mankštų senjorams sezonas, kurį tęsia Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Active Vilnius“. Vyresnio amžiaus vilniečiai kviečiami sportuoti su profesionaliais treneriais keturis kartus per savaitę dviejose miesto vietose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per pirmuosius tris sezonus fiksuota daugiau nei 25 000 senjorų apsilankymų. Toks skaičius rodo, kad reguliarios ir lengvai pasiekiamos fizinio aktyvumo veiklos tampa svarbia kasdienės savijautos ir socialinio gyvenimo dalimi.

    „Siekiame, kad Vilniaus senjorai turėtų kuo daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs, rūpintis savo savijauta ir prasmingai leisti laiką kartu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Kur vyks mankštos?

    Užsiėmimai vyks Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų gatvėje ir „NBA Basketball School“ arenoje Pašilaičiuose. Mankštos pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, todėl tinka tiek aktyviai sportuojantiems, tiek norintiems pradėti judėti nuo paprastesnių pratimų.

    Žirmūnuose, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose Žirmūnų g. 1E, užsiėmimai vyks pirmadieniais 10.00 valandą ir trečiadieniais 10.00 valandą. Pašilaičiuose, „NBA Basketball School“ arenoje Žemynos g. 41, mankštos numatytos antradieniais 8.00 valandą ir ketvirtadieniais 9.30 valandą.

    Ką svarbu žinoti dalyviams?

    Išankstinė registracija nereikalinga, tačiau rekomenduojama atvykti keliomis minutėmis anksčiau. Dalyviams patariama vilkėti patogią sportinę aprangą, turėti vandens, o jei yra galimybė, atsinešti sportinį kilimėlį.

    Tokios iniciatyvos atliepia visuomenės sveikatos rekomendacijas vyresniame amžiuje palaikyti reguliarią fizinę veiklą, kuri siejama su geresne pusiausvyra, raumenų jėga, judrumu ir mažesne griuvimų rizika. Be to, grupiniai užsiėmimai senjorams dažnai padeda mažinti socialinę atskirtį, nes suteikia progą reguliariai susitikti ir bendrauti.

    Užsiėmimai yra nemokami, o projektą administruojanti VšĮ „Active Vilnius“ prižiūri ir koordinuoja sporto infrastruktūrą visame mieste, įskaitant sporto aikštynus, aikšteles bei kitus viešus aktyvaus laisvalaikio objektus.

  • Pamirškite 10 tūkst. žingsnių: mokslininkai įvardijo paprastą tikslą, mažinantį mirties riziką

    Noras daugiau judėti dažnai prasideda nuo garsaus tikslo nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną. Tačiau naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad sveikatai reikšminga nauda gali pasirodyti ir anksčiau, o realistiškesnis orientyras daugeliui žmonių yra apie 7 000 žingsnių.

    Didelės apimties sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo apibendrinti 57 tyrimų duomenys iš 35 kohortų, apėmusių dalyvius iš daugiau nei dešimties šalių. Lyginant su maždaug 2 000 žingsnių per dieną, apie 7 000 žingsnių siejosi su 47 proc. mažesne mirties nuo bet kurios priežasties rizika ir 25 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Tyrimų apžvalga taip pat siejo didesnį kasdienį žingsnių skaičių su mažesne kai kurių būklių tikimybe. Tarp jų minimi demencijos rizikos mažėjimas, retesni depresijos simptomai, mažesnė 2 tipo diabeto tikimybė, retesni griuvimai, taip pat mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią detalę: dauguma tokių duomenų yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad tyrimai parodo ryšį tarp žingsnių skaičiaus ir sveikatos rodiklių, tačiau neįrodo, kad būtent papildomi žingsniai tiesiogiai sukėlė kiekvieną pagerėjimą.

    Kodėl 10 tūkst. nėra riba?

    Gydytojai primena, kad 10 tūkst. žingsnių nėra stebuklingas slenkstis, skiriantis sėkmę nuo nesėkmės. Svarbiausia yra nuoseklumas ir palaipsnis krūvio didinimas, ypač jei iki šiol žmogus per dieną nueina tik 2 000–3 000 žingsnių.

    „10 tūkst. žingsnių tapo tarsi aktyvios dienos standartu, bet tai nėra riba, kuri automatiškai nulemia rezultatą“, – sakė vidaus ligų gydytoja Asiya Maula.

    Praktiškas kelias dažnai paprastesnis: pradėti nuo papildomų 500–1 000 žingsnių per dieną. Tam gali pakakti trumpos 10 minučių pertraukos pasivaikščiojimui po pietų, išlipimo viena stotele anksčiau ar vaikščiojimo telefonu kalbant koridoriuje ar lauke.

    Trumpi pasivaikščiojimai veikia

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aktyvumą verta skaidyti į trumpus epizodus. Tris kartus po 10 minučių pasivaikščioti daugeliui lengviau nei iškart planuoti vieną ilgą išėjimą, o toks modelis kartu padeda dažniau pertraukti ilgą sėdėjimą.

    Dar viena svarbi detalė yra ta, kad vien žingsnių skaičius neapima visų judėjimo formų. Plaukimas, važiavimas dviračiu ar dalis jėgos pratimų gali gerinti fizinę būklę, nors žingsniamatyje tai ir neatsispindi.

    Ekspertai taip pat primena bendrąsias rekomendacijas suaugusiesiems: siekti reguliaraus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę ir įtraukti raumenų stiprinimo pratimus. Tokia kombinacija dažnai yra efektyvesnė nei vien tik susitelkimas į žingsnių skaičių.

    „Vertingiausias tikslas nėra įspūdingiausias skaičius ekrane. Vertingiausias yra tas, kuris padeda judėti reguliariai, be skausmo, išsekimo ar kaltės jausmo“, – pridūrė A. Maula.