Tag: Fizinis aktyvumas

  • Vilkaviškyje – #BEACTIVE bumas: net 1 500 žmonių nuo 4 iki 82 metų įrodė, kad judėti gali visi

    Vilkaviškyje rugsėjo 25 dieną surengta pagrindinė Europos sporto savaitės #BEACTIVE šventė sutraukė daugiau nei 1 500 dalyvių. Organizatorių teigimu, į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus žmonės – nuo 4 iki 82 metų, o ryto lietus nesutrukdė renginio planams.

    Ši šventė yra Europos mastu vykdomos iniciatyvos dalis, kuria siekiama didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir parodyti, kad judėjimui nebūtina sudėtinga infrastruktūra ar sportinė patirtis. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje prie šios idėjos jungiasi akcentuodamos bendruomeniškumą ir įtrauktį.

    Veiklos nuo estafečių iki šokių

    Rytinė programa Vilkaviškio sporto centre startavo ikimokyklinukų estafetėmis, kuriose dalyvavo vaikai iš 10 Vilkaviškio ir kaimyninių savivaldybių darželių. Vėliau į renginį įsitraukė Vilkaviškio pradinės mokyklos moksleiviai, kuriems parengta atskira fizinio aktyvumo programa.

    Dalyviams siūlyta plati užsiėmimų įvairovė: nuo stalo teniso ir šachmatų iki imtynių, vaikų futbolo, gatvės figūrinio važiavimo dviračiu bei šiaurietiško ėjimo. Toks formatas atspindi #BEACTIVE principą – sudaryti sąlygas išbandyti skirtingas judėjimo formas ir atrasti asmeniškai tinkamiausią.

    Žygis mieste ir įvertinimai

    Vienu ryškiausių dienos akcentų tapo šventinis žygis Vilkaviškio gatvėmis, prieš kurį vyko bendra mankšta su Joana Bartaškiene. Prie žygio ir kitų veiklų prisijungė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Albertas Neiberka.

    Renginio metu merui įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėka už indėlį skatinant sportą ir fizinį aktyvumą regione. Padėką perdavė ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius.

    Įkvepiantis senjorių pavyzdys

    Šventėje taip pat pagerbtos dvi vyresnės nei 80 metų sporto entuziastės – Vileta Karpavičienė ir Dalė Nekroševičienė. Joms įteiktas apdovanojimas „Už viso gyvenimo draugystę su sportu“, pabrėžiant aktyvumo svarbą nepriklausomai nuo amžiaus.

    Vakarinėje programos dalyje netrūko padėkų ir sveikinimų, o renginį užbaigė šokių programa „Dance party“ ir linijinių šokių festivalis. Prie organizavimo prisidėjo šokio mokykla „Šokantys bateliai“, o nacionalinis Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje yra Lietuvos asociacija „Sportas visiems“.

    Vilkaviškyje vykusi #BEACTIVE šventė tapo priminimu, kad fizinis aktyvumas gali būti kasdienis ir įvairus, o svarbiausia – prieinamas skirtingoms kartoms. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie renginiai ne tik skatina judėjimą, bet ir stiprina bendruomenės ryšius.

  • 5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    Artėjant rudens ir žiemos sezonui daug kas ieško greito būdo sustiprinti imunitetą, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kasdieniai įpročiai. Imuninė sistema nėra atskira „tabletė“ ar vienas produktas, o sudėtingas procesas, kuriam būtinas miegas, mityba, judėjimas ir poilsis.

    Dažniausia klaida – pradėti „gelbėtis“ tik tada, kai aplink jau plinta infekcijos. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai baziniai įpročiai palaikomi nuosekliai, o ne trumpomis kampanijomis.

    Miegas – imuniteto pamatas

    Miegas nėra prabanga: jo metu organizmas reguliuoja uždegiminius procesus ir formuoja imuninį atsaką. Daugumai suaugusiųjų dažniausiai reikia apie 7–9 valandų miego, tačiau svarbi ne tik trukmė, bet ir reguliarumas.

    Naudinga eiti miegoti ir keltis panašiu metu, įskaitant savaitgalius, o vakare mažinti ryškios šviesos ir ekranų poveikį. Jei net ir išmiegant pakankamai nuolat jaučiamas nuovargis, vargina nemiga ar dažni prabudimai, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Mityba, judėjimas ir atsargumas su papildais

    Imuninei sistemai reikia energijos ir maistinių medžiagų, todėl rudenį svarbiausia – įvairus racionas. Kasdienėje mityboje vertėtų remtis daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais, riešutais ir sėklomis bei kokybiškais baltymų šaltiniais.

    Subalansuotai mitybai nebūtini egzotiški produktai ar sudėtingi receptai: tinka daržovių sriuba, pilno grūdo sumuštiniai su daržovėmis, kruopos su baltymų šaltiniu, jogurtas su vaisiais ir riešutais. Taip pat verta riboti itin perdirbtą maistą, saldintus gėrimus ir alkoholį.

    Ypatingo atsargumo reikia su papildais, reklamuojamais kaip skirtais imunitetui: jie nepakeičia mitybos, o didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali pakenkti. Įtariant trūkumą saugiausia sprendimą dėl papildų aptarti su gydytoju ar vaistininku, o ne vadovautis vien reklama.

    Judėjimas taip pat svarbus: reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne bendra sveikata ir mažesne lėtinių ligų rizika. Nebūtina pradėti intensyvių treniruočių, nes daugeliui pakanka greito ėjimo, važiavimo dviračiu, plaukimo ar mankštos namuose.

    Didžiausią naudą duoda pastovumas, todėl geriau rinktis veiklą, kurią realu tęsti visą sezoną. Vėsesniu oru svarbu rengtis pagal sąlygas ir nepamiršti skysčių, nes dehidratacija gali didinti nuovargį ir bloginti savijautą.

    Higiena ir streso kontrolė

    Šaltuoju metu laiku daugiau būnama uždarose patalpose, todėl infekcijų plitimą smarkiai veikia kasdienė higiena. Reguliarus rankų plovimas vandeniu su muilu sumažina daugelio ligų sukėlėjų perdavimą, ypač grįžus namo, prieš valgį ir po tualeto.

    Ne mažiau svarbus patalpų vėdinimas: trumpas, intensyvus vėdinimas padeda sumažinti uždarose erdvėse besikaupiančių dalelių ir mikroorganizmų kiekį. Susirgus verta riboti artimą kontaktą su kitais, ypač su pažeidžiamesniais žmonėmis.

    Galiausiai imunitetą silpnina ilgalaikis stresas ir nuolatinis poilsio trūkumas. Padeda paprasti dalykai: pasivaikščiojimas, ramus sportas, skaitymas, laikas su artimaisiais ar veikla, kuri leidžia atsitraukti nuo ekranų ir kasdienių įtampų.

    Rudenį lengva įkristi į schemą, kai mažėja judėjimo, daugėja darbo, vėlinamas miegas, o maistas pasirenkamas skubant. Specialistai pabrėžia, kad vietoje trumpalaikių imuniteto „kursų“ efektyviausias yra nuoseklus penkių įpročių derinys: miegas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, higiena ir kasdienė regeneracija.

  • Kasdieniai įpročiai tyliai kelia kraujospūdį: 7 klaidos ir kas patenka į rizikos grupę

    Високий тиск часто протікає без помітних симптомів. Водночас деякі звичні речі можуть поступово збільшувати ризик проблем із серцем і судинами.

    Проблеми з серцем. Ілюстративне фото

    За даними NHS, у рідкісних випадках можуть з’являтися головний біль, погіршення зору або біль у грудях. Але єдиний спосіб дізнатися про гіпертонію — перевірити артеріальний тиск, пише видання Express.

    Фахівці назвали сім повсякденних звичок і факторів, які можуть сприяти його підвищенню.

    1. Надмірна кількість солі.
    NHS радить дорослим споживати не більше 6 г солі на день — приблизно одну рівну чайну ложку. Причому йдеться не лише про сіль, яку люди додають самостійно. Значна її кількість уже міститься у продуктах.

    Британський фонд серця серед таких продуктів називає сир, пластівці для сніданку, консервовані супи, хліб, випічку, піцу, оброблене м’ясо та соуси.

    2. Поганий сон.
    За даними Blood Pressure UK, проблеми зі сном пов’язують із підвищеним тиском. Зокрема, йдеться про сон менш ніж п’ять годин, безсоння та перерваний сон.

    3. Куріння.
    NHS зазначає, що сигарети тимчасово підвищують артеріальний тиск і частоту серцевих скорочень. З часом хімічні речовини тютюну можуть сприяти закупорюванню артерій і погіршенню кровообігу.

    4. Надмірне вживання алкоголю.
    NHS радить для зниження тиску “не вживайте забагато алкоголю – уникайте вживання понад 14 алкогольних одиниць на тиждень на регулярній основі”. Британський фонд серця попереджає, що цей фактор ризику часто недооцінюють.

    5. Надлишок доданого цукру.
    Цукор міститься не лише у солодощах і напоях. Його можна знайти також у хлібі, соусах, пластівцях, йогуртах, кетчупі та заправках для салатів. У дослідженні BMC Medicine за 2023 рік більша кількість доданого цукру була пов’язана з вищим ризиком серцевих захворювань та інсульту.

    6. Тривалий стрес.
    NHS зазначає, що постійне відчуття стресу може збільшувати ризик високого тиску. Додатково люди можуть почати частіше курити, вживати алкоголь або переїдати, що також впливає на здоров’я.

    7. Низька фізична активність.
    Брак руху пов’язують із вищим ризиком гіпертонії. За наведеними даними, у неактивних людей цей ризик може бути на 30–50% вищим порівняно з активними.

    Лікарі попереджають, що високий тиск може збільшувати ризик серцевого нападу, захворювань нирок та інсульту. Перевірити його можна лише шляхом вимірювання артеріального тиску.

    Нагадаємо: портал “Коментарі” писав, які продукти допоможуть знизити високий тиск та рівень холестерину.

  • Po valgio traukia ant sofos? Ekspertai sako: padarykite vieną dalyką ir cukrus kraujyje šoks mažiau

    Po valgio traukia ant sofos? Ekspertai sako: padarykite vieną dalyką ir cukrus kraujyje šoks mažiau

    Po valgio gliukozės kiekis kraujyje natūraliai pakyla, o organizmas išskiria insuliną, kad ląstelės galėtų panaudoti energiją. Mokslininkai pabrėžia, kad į šį procesą įtraukti raumenis gali būti paprasta, tačiau veiksminga priemonė.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama judėjimui po valgio, nes jis gali padėti sušvelninti vadinamąjį popietinį ar vakarinį cukraus šuolį. Ypač aktualu tai žmonėms, turintiems 2 tipo cukrinį diabetą ar padidėjusią riziką jam išsivystyti.

    Kodėl verta pajudėti po valgio?

    2023 metais žurnale „Sports Medicine“ paskelbtoje metaanalizėje buvo apžvelgti aštuoni randomizuoti tyrimai, kuriuose dalyvavo 116 žmonių, įskaitant ir sergančius 2 tipo cukriniu diabetu. Išvada buvo aiški: aktyvumas po valgio labiau mažino gliukozės kilimą nei mankšta prieš valgį ar sėdimas režimas.

    Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad geriausia nepradėti judėti per vėlai. Kuo greičiau po valgio pradedamas lengvas aktyvumas, tuo labiau jis siejamas su mažesniu gliukozės šuoliu.

    Svarbu ir tai, kad nereikia intensyvių treniruočių. Daugelyje analizuotų tyrimų aktyvumas buvo paprastas, nedidelio intensyvumo ėjimas, kurį realu pritaikyti kasdienybėje.

    Kiek ir kada eiti?

    Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra randomizuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 41 žmogus, sergantis 2 tipo cukriniu diabetu. Vienu laikotarpiu jie vaikščiojo 30 minučių kartą per dieną, kitu laikotarpiu ėjo po 10 minučių po kiekvieno iš trijų pagrindinių valgymų.

    Rezultatai parodė, kad trumpi pasivaikščiojimai iškart po valgymo efektyviau gerino popietinę ir vakarinę glikemiją. Ryškiausias poveikis fiksuotas po vakarienės, kai dažnai suvartojama daugiau angliavandenių ir vėliau ilgai sėdima.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastą sprendimą: po valgio skirti 10–15 minučių ramiam ėjimui. Tam tinka trumpas ratas aplink namus, keli papildomi kvartalai grįžtant iš parduotuvės ar pasivaikščiojimas laiptinėje, jei nėra galimybės išeiti į lauką.

    O kaip dėl virškinimo ir gulėjimo?

    Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose nagrinėta, kaip ramus ėjimas po valgio veikia skrandžio išsituštinimą. Duomenys rodo, kad toks pasivaikščiojimas gali jį paspartinti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad iškart sumažės pilnumo jausmas ar pilvo pūtimas.

    Pats gulėjimas po valgio daugeliui sveikų žmonių nėra draudžiamas, tačiau situacija keičiasi turintiems refliuksą. American College of Gastroenterology rekomendacijose pabrėžiama, kad valgymas prieš pat atsigulant gali stiprinti GERD simptomus, todėl dažnai siūloma nevalgyti maždaug 2–3 valandas prieš miegą.

    Dėl to paprasčiausias sprendimas po pietų ar vakarienės yra ne griežtos taisyklės, o nedidelis įprotis: kelių ar keliolikos minučių ramus pasivaikščiojimas. Tai vienas lengviausių būdų nutraukti sėdėjimą ir švelniai padėti organizmui tvarkytis su po valgio kylančia gliukoze.

  • Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Italai po 60-ies atrado paprastą būdą judėti: ši veikla gerina širdį, miegą ir nuotaiką

    Dviratis Italijoje seniai tapo daugiau nei sportu. Šalia profesionalių lenktynių tradicijų, tokių kaip Giro d’Italia, daugeliui vyresnių žmonių tai yra patogus būdas judėti kasdien: nuvažiuoti apsipirkti, aplankyti artimuosius ar ramiai pasivažinėti po apylinkes.

    Specialistai pabrėžia, kad po 60-ies ypač svarbus reguliarus, bet saugus fizinis aktyvumas. Važiavimas dviračiu leidžia derinti judėjimą lauke su įprastais reikalais, o krūvį lengva prisitaikyti pagal savijautą ir pasirengimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 metų ir vyresniems žmonėms per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Taip pat patariama reguliariai atlikti raumenis stiprinančius pratimus ir įtraukti pusiausvyrą lavinančią veiklą, nes tai mažina griuvimų riziką.

    Dviračio privalumas tas, kad intensyvumą galima dozuoti itin paprastai: rinktis trumpą ir lygų maršrutą, važiuoti ramiu tempu, daryti dažnesnes pertraukėles. Gerėjant formai, atstumą ir tempą verta didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti.

    Reguliarus mynimas pirmiausia stiprina kojų raumenis, bet kartu yra aerobinė veikla, naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais pagrįstose rekomendacijose pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas ir su geresne funkcine būkle, psichologine savijauta bei miego kokybe.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė yra saugumas. Jei žmogus turi lėtinių ligų, jaučia pusiausvyros sutrikimus, patiria širdies ar kraujotakos sistemos simptomų, prieš didinant krūvį patariama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Važiavimas dviračiu nebūtinai turi virsti treniruote su tikslais ir laikmačiu. Vyresniame amžiuje dažnai labiausiai pasiteisina nuoseklumas: trumpesnės, bet dažnesnės išvykos ir judėjimas, kuris teikia malonumą.

    Po šešiasdešimties nereikia varžytis su lenktynininkais ar rinktis sudėtingų maršrutų. Daug didesnę naudą duoda reguliarios ramios kelionės, leidžiančios išlikti aktyviems ir išsaugoti gerą savijautą kasdien.

  • Mokslininkai atskleidė, kas po gydymo mažina vėžio atsinaujinimą ir mirties riziką

    Fizinis aktyvumas po onkologinio gydymo gali reikšmingai sumažinti vėžio atsinaujinimo ir priešlaikinės mirties riziką. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, apibendrinę didelės apimties tyrimus, kuriuose vertintas judėjimo poveikis pacientams jau po gydymo.

    Apžvalgoje, kurioje sujungti 123 stebimieji tyrimai ir 21 klinikinis bandymas, analizuoti apie 8 500 dalyvių duomenys. Rezultatai rodo, kad žmonėms, kurie po gydymo išliko fiziškai aktyvūs, mirties rizika buvo apie 23 proc. mažesnė, o rizika, kad vėžys atsinaujins iki mirties, sumažėjo maždaug 17 proc.

    Taip pat fiksuotas bendros mirties rizikos mažėjimas apie 18 proc., o mirties būtent nuo vėžio rizika buvo apie 26 proc. Tyrėjai primena, kad net ir po chirurginio gydymo ar chemoterapijos daliai pacientų liga gali sugrįžti, todėl papildomos, moksliškai pagrįstos priemonės yra ypač svarbios.

    Kurie vėžiai tirti dažniausiai?

    Dažniausiai analizuotas krūties vėžys, tačiau įtraukti ir kitų lokalizacijų atvejai, įskaitant storosios žarnos bei kasos vėžį. Nors skirtingų ligų eiga ir gydymas skiriasi, bendras signalas iš tyrimų išlieka panašus: judėjimas po gydymo siejamas su geresnėmis baigtimis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas turėtų būti vertinamas kaip svarbi tęstinės priežiūros dalis po gydymo. Tai nereiškia, kad sportas pakeičia medikų stebėseną ar paskirtas terapijas, tačiau gali tapti papildomu, pacientui prieinamu sveikimo ramsčiu.

    Kokie pratimai siejami su nauda?

    Tyrimuose dažniausiai minėtos aerobinės ir jėgos treniruotės. Aerobinei veiklai priskiriamas spartus ėjimas, lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokiai, o jėgos pratimams dažniau įvardijami pratimai su savo kūno svoriu ar lengvais svoriais.

    „Aerobiniai pratimai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių būklę, mobilizuoti imuninės sistemos ląsteles ir normalizuoti kraujotaką naviko audiniuose, o tai siejama su geresne ligos kontrole“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Chi-Chen Tsengas iš Nacionalinio Taivano universiteto.

    Ką svarbu žinoti pacientams?

    Ekspertai įspėja neskubėti imtis didelio intensyvumo treniruočių iš karto po operacijų ar chemoterapijos, nes organizmas gali būti nusilpęs. Saugiausia krūvį didinti palaipsniui, o konkrečią veiklą ir intensyvumą suderinti su gydytoju ar reabilitacijos specialistu.

    Mokslininkai svarsto, kad fizinis aktyvumas gali veikti keliais keliais: stiprinti imuninį atsaką, gerinti audinių aprūpinimą krauju, daryti įtaką hormonų balansui ir raumenų gliukozės panaudojimui. Tokie pokyčiai gali sudaryti mažiau palankias sąlygas vėžinėms ląstelėms.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad ryšys tarp judėjimo ir geresnių baigčių nereiškia universalaus recepto visiems, nes svarbūs amžius, gretutinės ligos, gydymo pasekmės ir konkreti vėžio rūšis. Dėl to individualus planas, paremtas medicinine būkle, išlieka esminis.

  • Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Jau šeštus metus iš eilės sugrįžo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamas Nacionalinis judumo iššūkis. Organizatoriai kviečia jungtis bendruomenes, įstaigas ir pavienius dalyvius, o registracija šiemet iš anksto vyksta programėlėje „Walk15“.

    Per penkerius metus iniciatyva išaugo į plačiai matomą judumo ir sveikesnių įpročių projektą, suburiantį ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Pagrindinis tikslas – skatinti kasdienį fizinį aktyvumą ir darnesnį judėjimą, kai daugiau pasirenkama vaikščioti ar minti dviratį.

    Organizatorių duomenimis, vien 2025 metais prie iššūkio prisijungė 172 000 dalyvių. Per projekto laikotarpį jie fiksavo 50 mlrd. žingsnių, o vidutinis dienos aktyvumas siekė 57 minutes, kai 2021 metais buvo 36 minutės.

    Šiemet dalyviams siūloma registruotis į aštuonis skirtingus žingsnių iššūkius: miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių. Skirtingos kategorijos leidžia varžytis panašioms komandoms ir lyginti rezultatus pagal vienodus principus.

    „Kviečiame prisijungti ir subūrus bendruomenę kartu atstovauti jai žingsniuojant“, – teigiama projekto kvietime.

    Organizatoriai nurodo, kad iššūkio pabaigoje trys aktyviausios kiekvieno iššūkio komandos ir viena didžiausią žingsnių vidurkį išlaikiusi komanda bus apdovanotos Prezidentūroje. Be to, viso projekto metu programėlėje ir viešai skelbiamuose rezultatuose bus matomi TOP10 aktyviausių kiekvieno iššūkio dalyvių.

    Oficialiai skelbiama, kad iššūkis vyks nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: rudenį daliai žmonių sumažėja natūralus kasdienis judėjimas, todėl motyvaciniai žaidybiniai elementai, komandinis įsipareigojimas ir aiškūs tikslai padeda išlaikyti įprotį judėti.

    Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir antsvorio rizika, o taip pat geresne emocine savijauta. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo, o kasdienis vaikščiojimas daugeliui yra paprasčiausias būdas priartėti prie šių gairių.

    Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip žingsnių skaičiavimas telefone ar išmaniajame laikrodyje, pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių aktyvumui stebėti. Nacionalinis judumo iššūkis šią tendenciją išnaudoja praktikoje, skatindamas ne vien rezultatą, bet ir nuoseklumą: mažesni kasdieniai pasirinkimai ilgainiui virsta tvariu įpročiu.

  • Telefoną naršote be sustojimo? Gydytojas įspėja: 5 pasekmės, kurios gali smogti tyliai

    Išmanusis telefonas daugeliui tapo kasdieniu įrankiu darbui, bendravimui ir laisvalaikiui, tačiau ilgos valandos prie ekrano turi kainą. Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad problema nėra vien pavargusios akys – ilgalaikis įprotis gali paveikti miegą, laikyseną, psichologinę savijautą ir fizinį aktyvumą.

    Britų gydytojas ir televizijos laidų vedėjas daktaras Amir Khan atkreipia dėmesį į penkias dažniausias pasekmes, kurias jis mato praktikoje. Nors atskiri simptomai gali pasirodyti menki, ilgainiui jie linkę kauptis ir tapti nuolatine savijautos problema.

    Akys ir galvos skausmai

    Ilgai žiūrint į ekraną žmonės dažniausiai rečiau mirksi, todėl akies paviršius greičiau išsausėja. Dėl to gali atsirasti akių perštėjimas, tempimo jausmas, neryškus matymas ir galvos skausmai, ypač po ilgo naršymo ar darbo telefonu.

    Specialistai primena, kad akis vargina ne vien ryškumas, bet ir nuolatinis fokusavimas į artimą atstumą. Padėti gali paprastas įprotis reguliariai nukreipti žvilgsnį į tolimesnius objektus, kad akys pakeistų fokusavimo režimą.

    Laikysenos problemos ir kaklo skausmas

    Vadinamoji technologinė kaklo problema atsiranda tuomet, kai galva ilgą laiką palenkta į priekį, o kaklo raumenys patiria nuolatinę apkrovą. Tai gali lemti maudimą, sustingimą, pečių įtampą ir ilgainiui prisidėti prie laikysenos pokyčių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnai skausmas prasideda nepastebimai: iš pradžių juntamas tik nuovargis, tačiau vėliau diskomfortas gali kartotis kasdien. Padeda paprasti dalykai: telefono laikymas arčiau akių lygio ir trumpos pertraukos judesiui.

    Miegas, nerimas ir mažesnis judėjimas

    Ekranų skleidžiama šviesa ir įprotis naršyti prieš miegą gali trikdyti užmigimą, nes veikia organizmo pasiruošimą poilsiui. Net trumpas naršymas lovoje neretai prailgina laiką, per kurį žmogus užmiega, o miego kokybė tampa prastesnė.

    Dar viena problema – nuolatiniai pranešimai ir informacijos srautas, palaikantis įtampą. Tyrimuose per didelis ekranų laikas dažnai siejamas su didesniu nerimo lygiu ir depresiniais simptomais, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

    Galiausiai, kuo daugiau laiko praleidžiama sėdint su telefonu, tuo mažiau jo lieka judėjimui. Mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su didesne antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto rizika, todėl net nedideli kasdieniai įpročių pokyčiai gali turėti realios naudos.

    „Kitą kartą, kai automatiškai imsite slinkti ekraną, duokite poilsio akims, kaklui ir protui. Jūsų ateities savijauta jums už tai padėkos“, – sakė daktaras Amir Khan.

  • Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasuose minint Europos judumo savaitę ir Dieną be automobilio gyventojai kviečiami rytą pradėti aktyviai. Zarasų visuomenės sveikatos biuras ragina bent vienai dienai rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.

    Rytinė mankšta vyks rugsėjo 22 dieną Sėlių aikštėje Zarasuose. Rinktis kviečiama 7.45 valandą, o mankštos pradžia numatyta 7.50 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad specialaus pasirengimo nereikia: svarbiausia patogi apranga ir noras pajudėti. Kviečiama ateiti su kolegomis, draugais, šeimos nariais ar kaimynais, kad diena prasidėtų bendru tempu.

    Europos judumo savaitė kasmet primena, kad trumpoms kelionėms dažnai galima rinktis tvaresnes alternatyvas. Mažesnis automobilių naudojimas miestuose siejamas su mažesne oro tarša, triukšmu ir spūstimis, o reguliari fizinė veikla prisideda prie geresnės savijautos.

    Zarasuose ši iniciatyva skirta ne tik sportui, bet ir įpročių keitimui: paliekant automobilį bent vienai dienai lengviau įvertinti, kiek kasdienėms kelionėms tinka pėsčiųjų maršrutai ar dviratis. Organizatoriai tikisi, kad bendras renginys paskatins dažniau rinktis judėjimą mieste be automobilio.

  • Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Norint pradėti sportuoti ne visada reikia abonemento ar ilgo pasiruošimo: kartais pakanka nusileisti į kiemą. Vilniuje, Žirmūnuose, šalia vaikų žaidimų aikštelės atsiradusi lauko sporto erdvė tapo sprendimu gyventojams, ieškantiems paprastai pasiekiamos vietos judėti gryname ore.

    Idėjos autorius Tomas pasakoja, kad mintis kilo visai kasdieniškai, leidžiant laiką kieme su vaikais. Netoli žaidimų erdvės esantis parkelis, jo vertinimu, turėjo pakankamai vietos nedidelei zonai, kurioje tėvai ir paaugliai galėtų atlikti jėgos, tempimo ar gimnastikos pratimus.

    „Norėjosi labai paprasto dalyko – kad norint pasportuoti nereikėtų niekur važiuoti. Pagalvojau, kad šalia vaikų žaidimų aikštelės galėtų būti vieta ir tėvams pajudėti gryname ore“, – sakė Tomas.

    Gyventojas savo sumanymą pateikė dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Idėja sulaukė palaikymo, buvo atrinkta įgyvendinti ir taip vieno žmogaus pastebėjimas virto vieša erdve, kuria gali naudotis visi norintys, be registracijos ar mokamos narystės.

    Naujoji maždaug 84 kvadratinių metrų sporto zona įrengta Olimpiečių gatvėje. Čia pastatytas gimnastikos kompleksas, lygiagretės, paklota smūgius sugerianti guminė danga, kuri aktuali tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo sportuojant skirtingu intensyvumu.

    Sportas, telpantis į kasdienybę

    Erdvė šalia vaikų žaidimų aikštelės pasirinkta neatsitiktinai: kol vaikai žaidžia, suaugusieji gali skirti kelias minutes sau. Toks modelis ypač patrauklus šeimoms, kurioms sudėtinga rasti laiko kelionei į sporto klubą ar treniruotei nustatytu laiku.

    Pasak Tomo, svarbiausias tikslas buvo sumažinti barjerą pradžiai, kad judėjimas netaptų dar vienu sudėtingu punktu dienotvarkėje. Trumpa treniruotė kieme gali būti realistiškesnė nei planas sportuoti kelis kartus per savaitę, jei tam reikia logistikos ir papildomų išlaidų.

    „Kai sporto vieta yra tavo kieme, nereikia laukti tinkamos dienos. Gali nusileisti net ir trumpam: pradžioje atliksi tik kelis pratimus, bet svarbiausia, kad pradėti būtų paprasta“, – sakė vilnietis.

    Kas pasikeitė bendruomenei?

    Prieš įrengiant sporto zoną dalis gyventojų nerimavo, ar vieta netaps triukšmingu susibūrimų tašku ir ar inventorius nebus niokojamas. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai erdvė turi aiškią paskirtį ir ja aktyviai naudojasi skirtingos amžiaus grupės, ji dažniau tampa traukos centru, o ne problema.

    Šiandien parkelis ir aplinkinės erdvės, pasak vietos gyventojų, atrodo gyvesnės: vieni renkasi sporto įrenginius, kiti leidžia laiką vaikų aikštelėje ar šalia esančiose viešose zonose. Tokios vietos taip pat prisideda prie sveikesnių įpročių formavimo, nes fizinis aktyvumas tampa lengviau prieinamas ir matomas kasdienėje aplinkoje.

    Kvietimas teikti naujas idėjas

    Ši istorija – vienas pavyzdžių, kaip dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto pokyčių. Vilnius ir toliau kviečia siūlyti projektus, galinčius pagerinti viešąsias erdves, infrastruktūrą ar laisvalaikio galimybes, nuo mažesnių iniciatyvų konkrečiose seniūnijose iki didesnių miesto masto sprendimų.

    Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų. Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatyta 630 000 eurų, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba siekia iki 250 000 eurų. Tokia finansavimo struktūra leidžia konkuruoti ir mažesniems, greičiau įgyvendinamiems sumanymams, ir didesniems projektams, kurie keičia platesnę miesto erdvę.