CP v2

Tag: Fizinis aktyvumas

  • Alytuje startavo „Alytus bėga“: olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė kviečia prisijungti

    Alytuje startavo naujas fizinio aktyvumo projektas „Alytus bėga“, kurio veidu tapo alytiškė olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Iniciatyvą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė, o jos tikslas – sudaryti kuo paprastesnes sąlygas miestiečiams reguliariai judėti ir stiprinti sveikatą.

    Projekto formatas aiškus: atviros fizinio rengimo ir bėgimo treniruotės vyksta du kartus per savaitę, todėl prisijungti gali tiek pradedantieji, tiek jau bėgiojantys. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių nereikalaujama siekti rekordų – svarbiausia nuoseklumas, saugus krūvis ir gera savijauta.

    Pirmasis užsiėmimas pritraukė 38 dalyvius, o šis skaičius simboliškai sutapo su olimpietės užimta 38 vieta 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse moterų maratone. Anot iniciatyvos rengėjų, toks sutapimas tapo papildomu postūmiu bendruomenei: kiekvienas čia turi savo startą ir savo tempą.

    Projektas orientuotas ne vien į bėgimą, bet ir į bendrą fizinį pasirengimą, taisyklingą judėjimo techniką bei krūvio valdymą, kas ypač aktualu pradedantiesiems. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje investuoja į prieinamą judėjimą lauke, nes reguliari fizinė veikla siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir lėtinio streso rizika.

    Į treniruotes kviečiami visi norintys prisijungti antradieniais ir ketvirtadieniais. Organizatoriai ragina ateiti net ir abejojant savo forma – dažniausiai didžiausia kliūtis būna ne fizinis pasirengimas, o pirmas žingsnis.

  • Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Naujas žvilgsnis į smegenų „valymą“

    Fizinis aktyvumas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių sveikata, svorio kontrole ar raumenų stiprinimu. Tačiau naujausi neurofiziologijos tyrimai rodo, kad judesys gali turėti ir tiesioginį mechaninį poveikį smegenims.

    Pensilvanijos valstijos universiteto neurobiologų komanda aprašė procesą, kai kūnui ruošiantis žingsniui suaktyvėję pilvo raumenys sukuria slėgio bangą. Ji per venų tinklą gali pasiekti galvą ir paskatinti smegenų skysčio judėjimą.

    Kaip tai veikia organizme?

    Tyrėjai aiškina, kad pilvo preso susitraukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, o šis impulsas per stuburo venų rezginį „keliauja“ aukštyn. Dėl to smegenys labai nežymiai pasislenka kaukolėje, o tai pajudina smegenų skystį.

    Šis skysčio judėjimas siejamas su medžiagų apykaitos atliekų pernaša iš nervinio audinio į sritis, iš kurių jos gali būti pašalinamos per limfinę ir kraujotakos sistemas. Tyrime daug dėmesio skirta baltymų sankaupoms, tokioms kaip beta amiloidas ir tau, kurios dažniau aptinkamos sergant Alzheimerio liga.

    „Mūsų rezultatai padeda paaiškinti, kaip pats judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Patrickas Drew.

    Kuo tai skiriasi nuo miego poveikio?

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie glimfatinę sistemą, kuri suaktyvėja gilaus miego metu ir padeda „išplauti“ tam tikras medžiagas iš smegenų. Naujas darbas papildo šį supratimą, nes rodo, kad „apsivalymo“ procesai gali vykti ne tik naktį.

    Tyrėjų teigimu, miego metu skysčio cirkuliacija labiau primena lėtą tekėjimą, o judant ji gali būti staigesnė ir nukreipta kita kryptimi. Tai leidžia manyti, kad miegas ir dienos aktyvumas gali veikti kaip viena kitą papildančios smegenų priežiūros grandys.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimai atlikti su gyvūnų modeliais, žmonių veninė anatomija, jungianti pilvo ir stuburo sritis, yra panaši. Be to, žinoma, kad žmogaus vidinis kaukolės spaudimas kinta ne tik dėl širdies plakimo ar kvėpavimo, bet ir dėl fizinės įtampos, pavyzdžiui, atliekant Valsalvos manevrą.

    Praktinė žinutė paprasta: ilgas sėdėjimas be judesio gali reikšti, kad smegenų skysčio dinamika dieną suaktyvėja rečiau. Todėl net saikingas, bet reguliarus aktyvumas, ypač įtraukiantis liemens raumenis, gali būti svarbus vyresniame amžiuje ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis Alzheimerio prevencijos „receptas“, o vienas iš galimų biologinių paaiškinimų, kodėl aktyvesnis gyvenimo būdas dažnai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, kokie judesiai ir koks dažnis efektyviausiai skatina smegenų skysčio apykaitą.

  • Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

    Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

    Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

    Kas vyksta, kai judame?

    Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

    Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

    Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

    Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

    Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

    Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

    Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

    Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

    Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

    Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kūno judėjimas gali suaktyvinti mechanizmą, padedantį smegenims judinti ir „praplauti“ skysčius. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas siejamas su geresne smegenų sveikata.

    Tyrimą atlikę Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir naudojo kompiuterinius modelius. Jie nustatė, kad pilvo raumenų susitraukimai gali sukelti slėgio pokyčius, kurie per venų tinklą perduodami link nugaros smegenų ir galiausiai veikia smegenų padėtį kaukolėje.

    Kas vyksta judant?

    Stebėdami peles bėgimo takelyje, mokslininkai fiksavo, kad smegenys pasislenka iškart po pilvo raumenų įsitempimo, kuris įvyksta prieš žingsnį. Papildomai jie patikrino, kad būtent spaudimas pilvo srityje yra svarbus šio efekto šaltinis.

    „Mūsų tyrimas paaiškina, kaip vien judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė neuro mokslininkas Patrickas Drew.

    Naudodami mikrokompiuterinę tomografiją tyrėjai sudarė venų tinklo, jungiančio pilvo ertmę, stuburo kanalą ir galvos sritį, žemėlapį. Ši sistema, jų vertinimu, gali veikti tarsi hidraulinis siurblys, sukeliantis labai mažus, bet reikšmingus slėgio ir skysčių judėjimo pokyčius.

    Ryšys su smegenų skysčiu

    Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad net subtilūs smegenų poslinkiai gali paveikti galvos ir nugaros smegenų skysčio tekėjimą. Šis skystis laikomas svarbiu pašalinant medžiagų apykaitos atliekas, kurios gali kauptis budrumo metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad miego metu skysčių judėjimo kryptys ir režimai gali skirtis, o tyrimas pateikia vieną galimą paaiškinimą, kodėl budrumo metu skysčių apykaita gali būti susieta su judėjimu. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tiesioginių išvadų apie žmones dar daryti negalima.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimas atliktas su pelėmis, jo rezultatai papildo augantį įrodymų lauką, kad net nedidelis, bet reguliarus judėjimas gali turėti neurologinės naudos. Tyrėjų teigimu, pilvo raumenys įsijungia daugelyje kasdienių veiklų, nuo ėjimo iki atsistojimo ar pasilenkimo.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Neuroscience, o mokslininkai ragina tęsti darbus su žmonėmis, kad būtų tiksliau įvertinta, kaip judėjimo sukelti slėgio pokyčiai veikia smegenų skysčių apytaką ir ilgalaikę smegenų sveikatą.

  • Kaip ugdyti discipliną: psichologai įvardijo kasdienius įpročius, kurie realiai artina prie tikslų

    Discipliną dažnai įsivaizduojame kaip griežtus ribojimus ar nuolatinį savęs spaudimą, tačiau psichologai pabrėžia kitą perspektyvą: ji dažniausiai gimsta iš paprastų, nuosekliai kartojamų įpročių. Būtent rutina ir aplinka, o ne vien valios pastangos, lemia, ar žmogus ilgainiui laikosi savo tikslų.

    Tyrimuose apie elgesio keitimą vis dažniau akcentuojama, kad disciplina nėra įgimta savybė, kurią turi tik „išrinktieji“. Ji labiau panaši į įgūdį, kurį galima stiprinti mažais žingsniais, susiejant norimą elgesį su aiškiu laiku, vieta ir konkrečiu veiksmu.

    Viena dažniausiai minimų disciplinuotų žmonių praktikų yra ankstesnis kėlimasis ir stabilesnis miego režimas. Ankstyvesnės ryto valandos suteikia daugiau „ramios“ erdvės planavimui, prioritetams ir darbams, kuriuos dienos eigoje lengva atidėti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši rutina neturėtų būti diegiama staiga, ypač jei žmogus įpratęs gulti ir keltis vėlai. Efektyviau miego laiką koreguoti palaipsniui, kas kelias dienas paankstinant režimą ir kartu saugant miego trukmę.

    Kita svarbi grandis, siejama su disciplina, yra reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimų apžvalgos rodo, kad judėjimas padeda mažinti patiriamą stresą ir gerina dėmesio kontrolę, o tai tiesiogiai prisideda prie gebėjimo laikytis planų bei atsispirti impulsyviems sprendimams.

    Tam nebūtinos intensyvios treniruotės ar radikalūs tikslai. Praktikoje dažnai pakanka 15–20 minučių kasdienio aktyvumo, kad atsirastų daugiau energijos ir aiškesnis dienos ritmas, o kartu lengviau „prilimpa“ ir kiti naudingi įpročiai.

    Mitybos kontekste psichologai ir sveikatos specialistai dažnai išskiria pirmą dienos valgį kaip signalą organizmui ir rutinai. Nors pusryčiai nėra absoliuti taisyklė visiems, disciplinuoti žmonės dažniau sąmoningai renkasi, ką ir kada valgo, taip sumažindami chaotiškus užkandžiavimus.

    Ne mažiau svarbus ir ankstyvas dienos planavimas. Aiškiai susidėliotos užduotys padeda sumažinti sprendimų nuovargį, o konkretus prioritetų sąrašas leidžia matyti, kas iš tiesų svarbu, ir nepasimesti tarp smulkmenų.

    Psichologinėje praktikoje taip pat pabrėžiama dėmesingumo svarba: gebėjimas grįžti prie tikslo, kai atsiranda pagunda nukrypti, dažnai yra lemiamas. Tai gali reikšti trumpą dienos apžvalgą, priminimą, kodėl tikslas svarbus, ir paprastą klausimą sau, koks yra kitas mažas žingsnis.

  • Aktyvus pavasaris senjorams: 7 paprasti būdai daugiau judėti ir geriau jaustis kasdien

    Pavasaris, kuris kviečia judėti

    Pavasarį senjorams lengviau grįžti prie judėjimo, nes daugiau šviesos, šiltesnis oras ir ilgesnės dienos natūraliai skatina išeiti iš namų. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių būkle, raumenų jėga, pusiausvyra bei mažesne kritimų rizika.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: rinktis tokią veiklą, kuri yra reali ir saugi šiandien, o ne „ideali“ teoriškai. Jei yra lėtinių ligų, skausmų ar vartojami vaistai, prieš didesnius pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu.

    Kasdienis pasivaikščiojimas, kuris tęsiasi ilgiau

    Pats paprasčiausias startas pavasarį yra pasivaikščiojimas, nereikalaujantis jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo. Daugeliui senjorų labiausiai pasiteisina ne ilgi žygiai, o pastovus ritmas: parkas, kiemas, trumpas ratas aplink namus ar ėjimas iki parduotuvės vietoj važiavimo vieną stotelę.

    Reguliarumas dažnai duoda daugiau nei intensyvumas, nes organizmas pripranta prie krūvio, o judėjimas tampa įpročiu. Jei pradžia sunki, verta susitarti su savimi dėl trumpo, bet kasdienio tikslo ir po truputį ilginti maršrutą.

    Šiaurietiškas ėjimas ir daugiau stabilumo

    Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis daugeliui senjorų patinka todėl, kad įtraukia daugiau raumenų grupių ir kartu suteikia saugumo jausmą. Lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą, o judėjimas tampa tolygesnis, ypač nelygiu paviršiumi ar kai norisi daugiau atramos.

    Kad nauda būtų didesnė, svarbi technika, todėl naudinga bent kartą pasikonsultuoti su treneriu ar kineziterapeutu. Net ir be didelio tempo tai gali būti puikus būdas sustiprinti kūną ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

    Vandens aerobika ar paprasti pratimai baseine leidžia judėti neperkraunant sąnarių, todėl ši veikla dažnai rekomenduojama turintiems nugaros skausmų ar antsvorio. Vandenyje lengviau atlikti judesius, o raumenys dirba švelniai, bet efektyviai.

    Senjorams aktualu ir tai, kad pratimai vandenyje gali padėti lavinti koordinaciją bei ištvermę, o po užsiėmimų neretai jaučiamas mažesnis kūno „sunkumas“. Svarbu pasirinkti ramų tempą ir vengti persitempimo, ypač pradžioje.

    Jei baseinas nepasiekiamas, alternatyva gali būti lauko treniruokliai, kurių daugelyje miestų yra parkuose ar skveruose. Tokiose vietose galima saugiai atlikti paprastus judesius su savo kūno svoriu, svarbiausia pradėti nuo trumpų, lengvų sesijų.

    Dar vienas variantas yra dviratis arba treniruoklis namuose, jei savijauta ir pusiausvyra leidžia. Važiavimas dviračiu dažnai vertinamas kaip mažiau traumuojanti veikla, tačiau svarbu rinktis trumpus, ramius maršrutus ir nesivažinėti intensyvaus eismo vietose.

    Pavasarį nemažai senjorų natūraliai daugiau juda tvarkydami sodą, daržą ar prižiūrėdami augalus balkone. Tokia veikla dažnai „nesijaučia kaip sportas“, bet ji skatina keltis, eiti, pasilenkti, pasirūpinti smulkiais darbais ir ilgiau neužsibūti sėdimoje padėtyje.

    Nauda didėja, jei darbai atliekami su pertraukomis ir patogia laikysena, kad neapkrautų juosmens. Jei yra sąnarių problemų, gali padėti paprastos priemonės, pavyzdžiui, žemesnis suolelis ar lengvesni įrankiai.

    Aktyvumas senjorams yra ne vien fizinis krūvis, bet ir ryšys su žmonėmis, todėl verta pasidomėti Trečiojo amžiaus universitetų, senjorų klubų ar bendruomenių veiklomis. Grupinės veiklos dažnai motyvuoja, padeda išlaikyti ritmą ir sumažina vienišumo jausmą.

    Tokiose vietose neretai organizuojami šokiai, mankštos, pažintiniai pasivaikščiojimai ar lengvi sveikatingumo užsiėmimai. Net ir vienas reguliarus susitikimas per savaitę gali tapti tvirtu pagrindu aktyvesnei kasdienybei.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis ryžtas, o judėjimas, kurį galima saugiai tęsti kiekvieną savaitę“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklumo svarbą.

    Pavasarį nebūtina imtis visko iš karto: užtenka pasirinkti vieną ar du realius įpročius ir juos išlaikyti. Jei atsiranda skausmas, svaigimas ar neįprastas dusulys, krūvį reikia mažinti ir, jei reikia, pasitarti su medikais.

    Svarbiausia žinia paprasta: judėjimas gali būti labai įvairus, o geriausia veikla yra ta, kuri teikia malonumą ir telpa į kasdienį ritmą. Tuomet aktyvus pavasaris senjorams tampa ne trumpu projektu, o natūralia gyvenimo dalimi.

  • Kodėl japonai kasdien valgo ryžius ir nepriauga svorio: ekspertai išskiria 6 įpročius

    Japonija pasaulyje išsiskiria palyginti žemu nutukimo paplitimu, nors ryžiai šalyje valgomi labai dažnai. Specialistai pabrėžia, kad esmė slypi porcijų dydžiuose, patiekalų deriniuose ir kasdieniuose įpročiuose, kurie padeda neperžengti energijos poreikio.

    Porcijos ir aiški riboženklė

    Ryžiai paprastai pateikiami standartiniame dubenėlyje, o tokia forma veikia kaip natūrali porcijos „riba“. Tyrimai apie porcijų dydį rodo, kad didesnės porcijos skatina suvalgyti daugiau net tada, kai alkis objektyviai nėra didesnis.

    Vakarietiškose mitybos schemose angliavandeniai dažnai „ateina“ su riebalais ir cukrumi, pavyzdžiui, užkandžiuose ar desertuose. Japonų valgiuose ryžiai dažniau lieka neutralus pagrindas, o ne kaloringų priedų platforma.

    Valgio sandara mažina persivalgymo riziką

    Tipinis japoniškas valgis dažnai sudėliojamas taip, kad vienu metu būtų ir sotumo, ir maistinės vertės. Šalia ryžių įprastai atsiranda sriuba, baltymas, daržovės ir nedideli priedai, todėl mažėja pagunda kompensuoti sotumą papildomais užkandžiais.

    Sriuba, ypač daržovių ar miso tipo, padidina tūrio jausmą, tačiau neprideda tiek kalorijų, kiek, tarkime, saldūs gėrimai ar riebūs padažai. Toks valgio „sukomponavimas“ leidžia lengviau sustoti laiku.

    Ryžiai nėra stebuklas

    Ekspertai pabrėžia, kad vien ryžiai savaime neapsaugo nuo svorio augimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Kai kuriose studijose didelis baltojo ryžio vartojimas siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, ypač jei bendra mityba skurdi skaidulomis ir judėjimo mažai.

    Todėl didžiausią reikšmę turi visos dienos racionas: daržovių kiekis, baltymų šaltiniai, bendras kalorijų perteklius ir tai, kiek dažnai pasirenkami itin perdirbti produktai.

    „Svarbiausia yra ne tai, kad valgomi ryžiai, o tai, kaip sukonstruotas visas valgis ir kokie įpročiai jį lydi“, – sako mitybos specialistai.

    Japonijoje, lyginant su daugeliu Vakarų šalių, itin perdirbti produktai dažniau neužima pagrindinės vietos kasdienėje mityboje. Reguliarūs, aiškiai apibrėžti valgiai ir retesnis užkandžiavimas padeda išlaikyti stabilesnį energijos balansą.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas: ėjimas pėsčiomis, viešasis transportas bei į kasdienybę įpinta fizinė veikla didina bendras energijos sąnaudas. Prie to prisideda ir gėrimų pasirinkimas, nes prie valgio dažniau geriama vanduo ar arbata, o saldūs gėrimai tampa retesne išimtimi.

    Norint pritaikyti dalį japoniško modelio, specialistai pataria pradėti nuo paprastų sprendimų: mažesnės ryžių porcijos, daugiau daržovių, baltymų kiekviename valgyme ir mažiau saldžių gėrimų. Tokie pokyčiai dažnai veikia geriau nei trumpalaikės griežtos dietos.

  • Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nemokamos sveikatos stiprinimo programos startuoja: kam skirtos ir ką realiai duos dalyviams

    Nuo gegužės pabaigos startuoja nemokamos sveikatos stiprinimo programos, orientuotos į skirtingus poreikius turinčias žmonių grupes. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien paskaitos apie sveiką gyvenseną, o praktiniai įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Projektas numato tris dalyvių kryptis: 65 metų ir vyresniems asmenims, suaugusiesiems, norintiems stiprinti sveikatą ir mažinti onkologinių ligų riziką, taip pat žmonėms, kuriems diagnozuota arba buvo diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Programos turinys bus pritaikomas pagal grupę, kad rekomendacijos būtų realistiškos ir saugios.

    Užsiėmimuose numatomas kompleksinis požiūris, apimantis sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, emocinės sveikatos stiprinimą, streso valdymą, miego kokybės gerinimą ir žalingų įpročių prevenciją. Praktinė dalis akcentuojama kaip esminė, nes būtent ji padeda naujus įpročius paversti rutina, o ne trumpalaikiu bandymu.

    Be teorinių temų dalyviams bus siūlomi patyriminiai užsiėmimai, skirti geriau pažinti kūno signalus ir emocijas. Tarp veiklų minima miško terapija, garso terapija ir kitos panašaus pobūdžio praktikos, kurios dažniausiai naudojamos kaip papildomos priemonės streso mažinimui ir savijautos gerinimui.

    Užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai, o programa suplanuota taip, kad dalyviai turėtų pakankamai laiko formuoti naujus įpročius. Veiklos vyks nuo gegužės pabaigos iki spalio, planuojama susitikti 1–2 kartus per savaitę, o laiką bus galima rinktis dienos metu darbo dienomis arba vakare nuo 17 valandos.

    Dalyvavimas programose nemokamas, projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Organizatoriai ragina įsivertinti galimybes, nes veiklos vyks pagal iš anksto sudarytą grafiką ir tęsis visą laikotarpį, įskaitant vasaros mėnesius.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija telefonu, el. paštu arba internetu užpildant registracijos formą. Vietų skaičius ribotas, grupėse planuojama po 20–25 dalyvius, todėl registruotis rekomenduojama nelaukiant.

    Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė, projekto vadovė Monika Juknytė.

  • „Focus.pl“ atskleidė, kas slypi už Aktywność: kodėl ši rubrika traukia tūkstančius kasdien

    „Focus.pl“ atskleidė, kas slypi už Aktywność: kodėl ši rubrika traukia tūkstančius kasdien

    Lenkijos portale „Focus.pl“ esanti rubrika Aktywność pristatoma kaip vieta, kur vienoje temoje sutelkiami visi šios kategorijos tekstai. Portalo aprašyme akcentuojamas gyvenimas geru stiliumi ir tai, kas esą realiai veikia kasdienę gyvenimo kokybę.

    Turinio kryptis apima sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, todėl rubrika veikia kaip plati gyvenimo būdo skiltis, o ne vien sporto ar judėjimo naujienos. Toks formatas atitinka dabartinę tendenciją, kai auditorija ieško praktinių, lengvai pritaikomų patarimų ir paaiškinimų vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais gyvenimo būdo žiniasklaidoje ryškėja keli stabilūs interesai: fizinis aktyvumas kasdienybėje, miego ir streso valdymas, sveikesni mitybos įpročiai bei psichologinis atsparumas. Dėl to panašios rubrikos dažnai plečiamos, kad aprėptų ne tik rekomendacijas, bet ir kontekstą, kodėl vienas ar kitas įprotis veikia.

    „Mūsų tikslas yra rašyti apie tai, kas realiai gerina gyvenimo kokybę“, – teigiama rubrikos aprašyme.

    Pačiame puslapyje nurodoma ir autorių teisių informacija: 2026 metais „Focus.pl“ pažymi, kad visos teisės saugomos. Tai rodo, jog rubrika veikia kaip nuolat pildoma portalo dalis, skirta teminiam archyvavimui ir patogiam naršymui.

  • 58 metų Beata Ścibakówna atskleidė, kas padeda išlaikyti formą: dieta, judėjimas ir saikas

    Scena ir ekranas

    Lenkijos aktorė Beata Ścibakówna jau kelis dešimtmečius išlieka matoma teatro ir televizijos pasaulyje. Karjerą ji pradėjo dar studijuodama, o vienas ankstyvų ryškesnių etapų buvo pasirodymas spektaklyje „Pan Tadeusz“, kurį režisavo Janas Englertas.

    Vėliau aktorė dirbo Varšuvos teatruose, o ilgesnį laiką siejo karjerą su Nacionaliniu teatru. Žiūrovams ji taip pat pažįstama iš vaidmenų filmuose ir serialuose, kuriuose dažnai kuria tvirto charakterio personažus.

    Asmeninis gyvenimas ir šeima

    Asmeniniame gyvenime B. Ścibakówna su J. Englertu susituokė 1995 metais. Pora augina dukrą Heleną, o pati aktorė ne kartą yra pabrėžusi, kad šeima jai yra svarbi atrama greta intensyvaus darbo.

    Šis balansas tarp profesijos ir artimųjų, anot jos, padeda išlaikyti stabilų kasdienį ritmą. Tai ypač aktualu viešiems žmonėms, kuriems tenka nuolat susidurti su vertinimu dėl išvaizdos ir formos.

    Ką ji daro dėl išvaizdos?

    Sulaukusi 58 metų, B. Ścibakówna atvirai kalba, kad naudojasi estetinės medicinos galimybėmis, tačiau laikosi saiko. Ji pabrėžia natūralumo principą ir vengia procedūrų, kurios, jos vertinimu, keičia veido bruožus iki neatpažįstamumo.

    „Aš nieko neturiu prieš estetinę mediciną ar plastinę chirurgiją. Pati renkuosi mano odai tinkančias procedūras, bet nepalaikau veido bruožų iškraipymo. Mano profesijoje svarbus natūralumas“, – sakė B. Ścibakówna.

    Kalbėdama apie mitybą, aktorė mini, kad sąmoningai riboja dalį produktų ir didesnį dėmesį skiria daržovėms. Taip pat teigia retai valganti mėsą, o vaisius vartoja saikingai, nors visiškai saldumynų neatsisako.

    Tokį požiūrį pastaraisiais metais dažnai renkasi ir platesnė visuomenė: vis labiau įsitvirtina tendencija mažinti itin perdirbtų produktų kiekį ir dažniau rinktis augalinį maistą. Vis dėlto mitybos specialistai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia yra ilgalaikis, subalansuotas racionas, o ne trumpalaikiai ribojimai.

    Judėjimas kaip kasdienybės dalis

    Kitas svarbus elementas, apie kurį kalba B. Ścibakówna, yra nuoseklus fizinis aktyvumas. Ji teigia reguliariai sportuojanti su asmeniniu treneriu, o jos kasdienybėje svarbi vieta tenka ir tenisui.

    „Kai darau jėgos pratimus, išsiskiria endorfinai, žmogus tampa linksmesnis. Kūnas jaučiasi gerai, o medžiagų apykaita ir metabolizmas veikia puikiai“, – pasakojo aktorė.

    Ji taip pat yra sakiusi, kad papildoma motyvacija judėti jai yra dukra, o sportas neturi būti suvokiamas vien kaip pareiga. Tokia nuostata atitinka šiuolaikinę kryptį, kai dėmesys nukrypsta nuo greitų rezultatų ir labiau orientuojamasi į įpročius, gerą savijautą bei tvarią rutiną.

    Galiausiai aktorės pasakojime nuolat kartojasi viena mintis: gerą formą lemia kelių veiksnių derinys, o pagrindinis principas yra saikas. Mityba, judėjimas, miegas, streso valdymas ir protingai pasirenkamos grožio procedūros, anot jos, kartu sukuria rezultatą, kuris atrodo natūraliai.