CP v2

Tag: Gamtinės dujos

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.

  • Slovakija ieško dujų iš Azerbaidžano: jungtis su Lenkija tuščia, akys vis dar krypsta į Rusiją

    Nors Lenkijos ir Slovakijos dujų tinklus jau kelerius metus jungia interkonektorius, realūs srautai per šią jungtį beveik nevyksta. Naujausi signalai iš Bratislavos rodo, kad artimiausiu metu situacija gali nepasikeisti, nes Slovakija renkasi kitus tiekimo maršrutus.

    Iki šiol pagrindinė priežastis buvo paprasta: Slovakija daug dujų importavo iš Rusijos, todėl poreikis aktyviau naudoti ryšį su Lenkija neatsirado. Tačiau Europos Sąjungoje griežtėjant požiūriui į rusiškų energijos išteklių importą, Bratislava vis dažniau kalba apie alternatyvas.

    Bratislavos planas: Kaspijos regionas

    Slovakijos vyriausybės atstovai viešai įvardija Azerbaidžaną kaip vieną realiausių partnerių, su kuriuo būtų siekiama sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį mažiausiai 10 metų. Esminis klausimas, kurį akcentuoja ir patys slovakai, yra ne vien politinė valia, o praktinis dujų pristatymas į Vidurio Europą.

    „Norime diversifikuoti energijos tiekimą, o Azerbaidžanas mums atrodo patikimas partneris. Pagrindinis klausimas – kaip tuos energijos išteklius fiziškai atgabenti į Vidurio Europą“, – sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomas Taraba.

    Slovakijos dujų rinkos dalyviai taip pat patvirtina, kad derybos su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ vyksta, nors yra ankstyvoje stadijoje. Pastaraisiais metais buvo išbandyti ir pilotiniai tiekimai, kurie Bratislavoje vertinami kaip pagrindas pereiti prie reguliarių srautų.

    Azerbaidžanas stiprina pozicijas Europoje

    Azerbaidžano dujos Europą pasiekia per Pietų dujų koridoriaus infrastruktūrą, o Baku pastaraisiais metais aktyviai plečia eksporto geografiją. Skelbiama, kad susitarimus dėl dujų tiekimo Azerbaidžanas yra sudaręs su keliolika Europos valstybių, o kai kuriais atvejais pasirašyti ir ilgesnio laikotarpio kontraktai.

    Tokie sandoriai svarbūs ir pačiam Baku, ir Europai, kuri po 2022 metų spartino tiekimo šaltinių diversifikaciją. Vis dėlto, net ir augant Azerbaidžano reikšmei, lemiami lieka infrastruktūros pajėgumai, tranzito galimybės bei konkurencija su kitais dujų šaltiniais, įskaitant suskystintas gamtines dujas.

    Kodėl interkonektorius su Lenkija lieka nuošalyje

    Lenkiją ir Slovakiją jungiantis interkonektorius buvo statytas tam, kad padidintų tiekimo saugumą ir suteiktų papildomą kelią dujoms judėti abiem kryptimis. Tačiau Slovakijos pasirinkimai kol kas rodo, kad šis maršrutas nėra prioritetinis, net ir tuomet, kai regione kyla rizikų dėl tranzito per Ukrainą.

    Svarbus faktorius gali būti ir politika. Premjero Roberto Fico vadovaujama Slovakijos valdžia pastaruoju metu dažnai demonstruoja labiau nuo dalies ES partnerių besiskiriančią laikyseną, įskaitant energetikos klausimus. Dėl to kai kurie analitikai mano, kad Bratislava palieka atviras duris galimam rusiškų dujų sugrįžimui, jei geopolitinės aplinkybės ateityje pasikeistų.

    Lenkijai ši situacija reiškia praleistą galimybę stiprinti regioninį dujų tiekimo vaidmenį, ypač plečiant suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Slovakijai tai – bandymas išlaikyti manevro laisvę: ieškoti Kaspijos regiono dujų, bet kartu neprarasti vilties dėl pigesnių rusiškų išteklių, jei jie vėl taptų politiškai įmanomi.

  • Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeOil & GasSlovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Bálint Szalai

    By Bálint Szalai

    Slovakia

    Slovakia aims to secure a long-term natural gas supply contract with Azerbaijan for a minimum of ten years, Slovakian Deputy Prime Minister Tomas Taraba announced. The initiative aligns with European Union regulations that mandate a phased termination of Russian natural gas imports. Taraba noted that Slovakai views Baku as a highly reliable partner, particularly after Azerbaijan provided vital supply assistance during a recent transit crisis in Ukraine.

    Martin Huska, CEO of Slovakian state energy firm SPP, confirmed in March that early-stage negotiations continue with the State Oil Company of the Azerbaijani Republic (SOCAR), according to Trend Azerbaijani news agency. SPP previously executed a short-term pilot contract with SOCAR, which successfully initiated gas deliveries in December 2024.

    Azerbaijan currently exports gas to 16 nations, including 13 European destinations such as: Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Azerbaijan has contracts to supply gas to 16 countries, 13 of them in Europe, namely Italy, Greece, Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Germany, Ukraine and Austria. Serbia and Azerbaijan have also recently signed an agreement to construct a large gas-fired power plant near Niš.

    Azerbaijani President Ilham Aliyev previously affirmed Baku’s readiness to sustain deliveries to Central Europe. Total annual export volumes from Azerbaijan to its partners are projected to scale up to 15 terawatt-hours, which equals approximately 1.5 billion cubic metres, according to Interfax.

    “We are discussing the conclusion of a long-term contract with Azerbaijan, for at least 10 years,” said Tomas Taraba to Report.az. “Slovakia wants to diversify its energy supplies, and Azerbaijan is a very reliable partner for us. The only question is how to deliver energy resources to Central Europe. So it is not about whether we want to receive your energy resources, but how to get them delivered to Central Europe. We are currently discussing which pipelines can be used and in what volumes.”

    Previous article

    Hungarian Gas Storage advances hydrogen initiative
    Next article

    Slovenia introduces a new electricity sharing system for prosumers
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
  • „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“ skelbia, kad balandžio mėnesį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema veikė dideliu apkrovimu, o srautai į kaimynines šalis pastebimai išaugo. Didžiausias šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi per Santakos jungtį.

    Balandžio mėnesį į Lenkiją perduota 506 gigavatvalandės dujų – beveik aštuonis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai srautas siekė 65 gigavatvalandes. Bendrovė nurodo, kad pagrindinė priežastis buvo išaugęs dujų poreikis regione.

    Ryškūs kiekiai keliavo ir Latvijos kryptimi: per Kiemėnų jungtį perduota 1,1 teravatvalandės, tai yra 66 proc. daugiau nei prieš metus (676 gigavatvalandės). Šį augimą daugiausia lėmė Inčukalnio požeminės dujų saugyklos pildymas ir didesnė paklausa Estijoje bei Suomijoje.

    „Matome, kad srautus Baltijos regione vis labiau lemia sezoninis saugyklų pildymas ir trumpalaikiai paklausos svyravimai kaimyninėse rinkose“, – sakė „Amber Grid“ atstovas.

    Pranešime pažymima, kad Suomijos rinką papildomai veikė ir tai, jog Inkoo suskystintų gamtinių dujų terminalas neveikė visu pajėgumu. Tokiais atvejais dujų srautai regione greičiau persiskirsto per sausumos jungtis, jei kainos ir prieinamumas tampa palankesni.

    Vertinant metų pradžią, per pirmuosius keturis mėnesius į Latviją perduota 5,3 teravatvalandės dujų – tai 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu tiekimas į Lenkiją siekė 2 teravatvalandes ir buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei prieš metus.

    Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas išliko vienu svarbiausių regiono aprūpinimo kelių. Balandį per terminalą patiekta 2,7 teravatvalandės dujų – 51 proc. daugiau nei prieš metus, rodo „Amber Grid“ pateikti duomenys.

    Vidaus vartojimas Lietuvoje balandį siekė 1,2 teravatvalandės ir buvo 17 proc. mažesnis, daugiausia dėl mažesnės dujų paklausos elektros gamybai. Vis dėlto per pirmuosius keturis mėnesius bendras vartojimas sudarė 8 teravatvalandes – 12 proc. daugiau nei prieš metus.

  • „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    Gavyba pradėta Wittau telkinyje

    Energetikos bendrovė „OMV“ pranešė pradėjusi gamtinių dujų gavybą Wittau gręžinyje, kuris įvardijamas kaip didžiausias Austrijos atradimas per 40 metų. Projektas laikomas reikšmingu šalies vietinės gavybos postūmiu tuo metu, kai Europos rinka siekia mažinti importo rizikas ir užsitikrinti lankstesnius tiekimo šaltinius.

    Pirmasis eksploatacijos etapas numato pagaminti apie 11 teravatvalandžių dujų, tai prilyginama maždaug 1 mlrd. kubinių metrų. Bendrovė teigia, kad toks kiekis galėtų atitikti maždaug 100 000 namų ūkių šilumos poreikį per 10 metų, nors realus panaudojimas priklauso nuo vartojimo struktūros ir infrastruktūros.

    Kiek investuojama ir kada priimti sprendimai

    „OMV“ skelbia, kad pirmojo etapo investicijos siekia apie 150 mln. eurų. Iš jų apie 70 mln. eurų numatyta gręžimui, o dar apie 80 mln. eurų – infrastruktūrai ir įrangai, reikalingai komercinei gavybai užtikrinti.

    Pasak bendrovės, galutinis investicinis sprendimas priimtas 2025 metų pradžioje, o gavybos startas numatytas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai sutampa su laikotarpiu, kai Europos dujų rinkoje didelis dėmesys skiriamas tiekimo patikimumui, saugyklų užpildymui ir vietinių šaltinių išlaikymui.

    Koks potencialas ir poveikis Austrijos gavybai

    Visiškai išvysčius telkinį, Wittau projektas, „OMV“ vertinimu, galėtų padvigubinti bendrovės dujų gavybą Austrijoje. Įvertinti išgaunami ištekliai siekia apie 48 teravatvalandes, tai atitinka maždaug 4,2 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl projektas gali reikšmingai prailginti vietinės gavybos perspektyvą.

    „Tai svarbus žingsnis stiprinant vietinę dujų gavybą ir tiekimo saugumą“, – sakė bendrovės atstovas, pristatydamas projekto startą.

    „OMV“ taip pat nurodo matanti papildomų investicijų potencialą regione – apie 500 mln. eurų, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo rinkos sąlygų ir būsimų sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad tolesnė plėtra bus vertinama pagal dujų kainas, reguliavimo kryptį ir infrastruktūros pajėgumus.

  • Europos dujų kainos kyla 10 dienų iš eilės: nestabilūs LNG srautai ir tuštėjantys rezervai

    Kas kelia dujų kainas Europoje?

    Europos dujų rinka jau daugiau kaip savaitę išlieka augimo trajektorijoje: TTF biržoje kainos peržengė maždaug 51 eurą už MWh, o brangimas tęsiasi apie 10 dienų iš eilės. Nors dienos pokyčiai nėra staigūs, susikaupęs efektas jau juntamas tiek tiekėjams, tiek pramonės įmonėms.

    Vienas svarbiausių veiksnių – įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susijusi rizika pasauliniams LNG srautams. Persijos įlankos regionas yra reikšmingas suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės taškas, todėl bet koks trikdis čia greitai įskaičiuojamas į kainą Europoje.

    Rinka ypač jautri todėl, kad LNG yra globalus produktas: kroviniai keliauja ten, kur tuo metu mokama daugiau. Jei Azijos pirkėjams prireikia skubiai ieškoti alternatyvių krovinių, konkurencija su Europa dėl spot tiekimų išauga, o kainos kyla net ir tada, kai fizinio dujų trūkumo Europoje dar nėra.

    Magazinai pildomi lėtai

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad Europos požeminės dujų saugyklos pavasario pabaigoje išlieka palyginti menkai užpildytos. Gas Infrastructure Europe duomenimis, apie gegužės vidurį bendras užpildymas siekė maždaug 36,33 proc., tai yra daugiau kaip 13 procentinių punktų mažiau už penkerių metų vidurkį tam pačiam laikotarpiui.

    Šis atsilikimas didina rizikos premiją kainodaroje, nes kuo mažesnės atsargos vasarą, tuo didesnis spaudimas pildyti rezervus prieš žiemos sezoną. Europos Sąjungoje galioja tikslas iki šildymo sezono pasiekti bent 90 proc. saugyklų užpildymą, tačiau lėtas pildymo tempas kelia klausimų, ar tai bus paprasta padaryti be papildomo kainų spaudimo.

    Kodėl Europa neskuba pirkti?

    Nepaisant mažesnių atsargų, didelė dalis rinkos dalyvių renkasi palaukti ir apsiriboja minimaliais kiekiais pagal sutartinius įsipareigojimus. Priežastis pragmatiška: perkant brangiai dabar, išauga rizika, kad situacijai stabilizavusis kainos vėliau kris, o brangiai įsigytas dujų portfelis taps nuostolingas.

    Tokią strategiją sustiprina ir tai, kad kai kurios šalys turi didesnę infrastruktūrinę „pagalvę“ – kelis importo kelius, SGD terminalus, jungtis su kaimynais. Dėl to jos labiau linkusios laukti palankesnių kainų, net jei saugyklų lygis trumpuoju laikotarpiu atrodo žemas.

    Vis dėlto rinka įspėja, kad užsitęsus įtampai LNG grandinėje Europa gali būti priversta aktyviau konkuruoti su Azija būtent spot segmente. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne pavieniais epizodais, o ilgesnio laikotarpio tendencija, ypač jei pildymo sezonas sutaps su ribotais laisvais LNG kiekiais.

    Kita vertus, didesnis JAV LNG eksporto potencialas išlieka svarbi atsvara: Europai tai vienas pagrindinių instrumentų užlopyti trūkstamus kiekius, jei saugyklų pildymas vėluos. Tačiau ir šiuo atveju galutinę kainą dažnai lemia ne vien pasiūla, o pasaulinė konkurencija dėl krovinių ir geopolitinės rizikos įkainojimas.

  • Švinoujščės SGD terminale netrukus matysis Kataro dujų spraga: po Ormūzo įtampos lieka JAV kroviniai

    Švinoujščės SGD terminalas priėmė dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį, atgabentą tanklaiviu Flex Endeavour. Tai buvo 31 šių metų pristatymas, o krovinys, kaip ir pastarieji, atkeliavo iš Jungtinių Valstijų.

    Terminalo statistikoje ryškėja tendencija: į Švinoujščę kurį laiką plaukia tik JAV kilmės SGD. Lenkijos rinkai tai reiškia didesnę priklausomybę nuo vieno krypties srauto, o tiekimo geografija tampa mažiau įvairi.

    Tiekimo pertrauka ir „langas“ grafike

    Pagal dabartinį pristatymų grafiką kito krovinio laukiama tik mėnesio pabaigoje, todėl susidaro daugiau nei dešimties dienų pauzė tarp atvykimų. Tokie „langai“ paprastai atsiranda, kai planuoti kroviniai nepasiekia Europos dėl logistikos, saugumo ar komercinių priežasčių.

    Šiuo atveju pauzė siejama su tuo, kad į terminalą neatvyksta kroviniai iš Kataro. Teoriškai trūkstamą kiekį būtų galima kompensuoti spot rinkoje, tačiau aukštesnės kainos ir pakankamas atsargų lygis mažina paskatas pirkti papildomai.

    Ormūzo sąsiaurio veiksnys ir Kataro srautai

    Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, o reikšminga jo eksporto dalis į tarptautines rinkas keliauja per Ormūzo sąsiaurį. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, pirmiausia brangsta transportavimo rizika ir draudimas, o dalis krovinių gali būti nukreipiami į kitus regionus.

    Dėl tokių sukrėtimų Europoje dažniau matoma, kad JAV SGD tampa „balansuojančiu“ šaltiniu: jos tiekimas lankstesnis, o krovinių kryptys gali būti greičiau perplanuotos pagal kainų signalus ir paklausą.

    Ką reiškia JAV SGD dominavimas

    Terminalo priimtas krovinys buvo regazifikuotas į daugiau nei 100 mln. kubinių metrų dujų, o dujos pakrautos JAV Sabine Pass terminale Luizianos valstijoje. Šis objektas kartu su kitais JAV eksporto terminalais per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos tiekimo atramos taškų.

    Švinoujščės terminalas veikia daugiau nei dešimtmetį ir yra viena pagrindinių Lenkijos dujų tiekimo grandžių. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, todėl kartu su dujotiekiu Baltic Pipe ir vietine gavyba sudaro svarbiausią šalies energetinio saugumo pagrindą.

    Vis dėlto rinkai svarbu ne tik bendras įvežamas kiekis, bet ir tiekimo šaltinių įvairovė. Jei Kataro kroviniai ilgesniam laikui iškrenta iš grafiko, Lenkijai ir regionui didėja priklausomybė nuo JAV srautų bei spot rinkos kainų, o tai gali lemti didesnį kainų svyravimą vasaros pabaigoje ir prieš šildymo sezoną.

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.

  • Centrinis šildymas brangs iki 50 proc.? Sektorius ieško kelio į dekarbonizaciją be šoko vartotojams

    Centrinio šildymo sektorius Lenkijoje ieško, kaip sparčiai mažinti taršą ir kartu išvengti staigių sąskaitų šuolių gyventojams. Europos ekonomikos kongrese skambėjo perspėjimai, kad be aiškaus technologinio kelio ir investicijų šilumos kainų spaudimas tik didės.

    Diskusijose akcentuota, kad šilumos ūkiui tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti patikimą šilumos tiekimą net šalčiausiomis dienomis ir pakeisti iškastinį kurą mažiau taršiais sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu teks derinti kelias technologijas, o ne statyti viską ant vieno pasirinkimo.

    Biomasė ir dujos kaip tiltas

    „Tauron Ciepło“ vadovas Marcin Staniszewski kongrese teigė, kad biomasė gali būti vienas stabiliausių atsinaujinančių sprendimų, galinčių padėti suvaldyti piko apkrovas šildymo sezono metu. Jis pabrėžė, kad biomasė nėra planuojama kaip vienintelis kuras, tačiau ji vertinama kaip svarbus sistemos papildymas.

    Pasak jo, „Tauron“ biomasės naudojimas šiuo metu siekia apie 300 000 tonų per metus, o tikslas yra augti iki maždaug 500 000 tonų per metus. Tai atspindi platesnę tendenciją rinkoje, kur biomasė vertinama kaip greičiau įgyvendinamas sprendimas nei didelio masto elektrifikacija.

    „PGE Energia Ciepła“ atstovas Mariusz Michałek dėmesį kreipė į kogeneraciją su gamtinėmis dujomis. Jo teigimu, dujos šilumos ūkyje tampa ne tik trumpu pereinamuoju sprendimu, nes investicijų atsipirkimas tokiose jėgainėse gali siekti apie 15 metų.

    „Dujas vadiname ilgiau trunkančiu pereinamuoju kuru, kol atsiras technologija, kuri realiai leis jas pakeisti, užtikrinant saugų šilumos tiekimą“, – sakė Mariusz Michałek.

    Atliekos, kaupimas ir vietiniai ištekliai

    Krajowej Agencji Poszanowania Energii vadovas Jacek Kostrzewa pabrėžė, kad šilumos ūkyje daug lems šaltinių diversifikacija ir šilumos kaupimas. Jo teigimu, dideli šilumos kaupikliai jau statomi Varšuvoje, o panašūs sprendimai gali plisti ir kituose miestuose, nes jie leidžia lanksčiau valdyti sistemą.

    Geotermijos perspektyvas jis vertino atsargiai: skirtingose vietovėse ji gali būti arba per brangi, arba tiekti per žemos temperatūros šilumą, kuriai reikėtų papildomų sprendimų. Todėl, anot jo, geotermija gali būti tinkama lokaliai, bet ne kaip universalus atsakymas visam sektoriui.

    Bytomio šilumos tinklus valdančios įmonės PEC Bytom vadovas Sławomir Kamiński pasakojo apie sprendimą, kai kartu su anglimi naudojamas RDF kuras, gaminamas iš atliekų. Jo teigimu, tai yra išskirtinis veikiančios atliekų terminio apdorojimo infrastruktūros pavyzdys regione, kai šiluma tiekiama į centralizuotą sistemą.

    Jis taip pat išskyrė pramoninės šilumos panaudojimo galimybes, kai šalia veikiančios įmonės gali perduoti perteklinę šilumą miestui. Tokie projektai dažnai priklauso nuo vietinių sąlygų, tačiau gali tapti vienu pigiausių dekarbonizacijos būdų, jei sudaromos ilgalaikės sutartys ir sutvarkoma infrastruktūra.

    Kainų spaudimas ir skaitmeninimo efektas

    Diskusijose daug dėmesio skirta ekonomikai, nes šilumos tarifus vis labiau veikia išmetamo CO2 kaina pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą. Kongrese priminta, kad per pastaruosius ketverius metus centralizuotos šilumos kainos šalyje, remiantis sektoriaus pateikiamais skaičiais, jau buvo išaugusios apie 65 proc.

    Politikas Grzegorz Płaczek teigė, kad investicijų mastas neatitinka poreikio, o be spartesnių sprendimų ilgalaikėse prognozėse vis garsiau minimas ir 50 proc. sąskaitų augimo scenarijus. Kartu buvo akcentuota, kad šilumos ūkio pertvarka be finansinių instrumentų ir aiškių taisyklių gali tapti pernelyg brangi vartotojams.

    Kita kryptis, kurią sektorius įvardija kaip greitai apčiuopiamą, yra skaitmeninimas ir modernizacija. GPEC Projekt vadovas Michał Walerzak pasakojo, kad įmonė investuoja į telemetriją, prognozavimo algoritmus ir gamybos planavimo įrankius, kurie leidžia geriau derinti šilumos gamybą su orų prognozėmis ir elektros kainų dinamika.

    Jo teigimu, skaitmeniniai sprendimai padeda ne tik sumažinti nuostolius ir tiksliau valdyti apkrovas, bet ir pasiūlyti klientams lankstesnius aptarnavimo modelius. Šilumos ūkyje tai vis dažniau siejama ir su DI pritaikymais, kai prognozuojamas vartojimas, optimizuojami režimai ir mažinamos avarijų rizikos.

    Kongrese vyravo nuostata, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra: realistiškiausias kelias artimiausiam dešimtmečiui yra hibridinis miksas. Biomasė, dujų kogeneracija, atliekų energija, šilumos kaupimas, pramoninės šilumos panaudojimas ir skaitmeninimas gali sumažinti taršą, tačiau vartotojų sąskaitų stabilumą lems investicijų tempas ir reguliavimo sprendimai.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.