Tag: Gamtinės dujos

  • „Ignitis“ gyvai Kėdainiuose gegužės 5 dieną: atsakys į klausimus apie elektrą, dujas ir savitarną

    „Ignitis“ gyvai Kėdainiuose gegužės 5 dieną: atsakys į klausimus apie elektrą, dujas ir savitarną

    „Ignitis“ komanda gegužės 5 dieną atvyksta į Kėdainius susitikti su gyventojais ir atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus apie energijos tiekimą bei paslaugas. Susitikimas vyks Kėdainių rajono savivaldybėje, J. Basanavičiaus g. 36, nuo 10:00 iki 16:00 valandos.

    Renginyje gyvai bus galima pasitarti dėl nepriklausomo elektros tiekimo: kaip pasirinkti planą, į ką atkreipti dėmesį sutartyje ir kaip vertinti kainodarą. Taip pat bus aptariamas visuomeninis elektros tiekimas ir kam jis taikomas, bei kokios sąlygos galioja pereinant prie kito tiekimo būdo.

    „Norime, kad žmonės aiškiai suprastų, kokius sprendimus priima ir kaip jie gali valdyti savo sąskaitas bei paslaugas“, – sakė „Ignitis“ atstovas.

    Gyventojai kviečiami užduoti klausimus ir apie gamtinių dujų tiekimą, sutarčių keitimą, sąskaitų apmokėjimą ir kitus kasdienius praktinius atvejus. Specialistai taip pat pristatys savitarnos „mano.ignitis.lt“ funkcijas ir paaiškins, kaip greičiau susitvarkyti su paslaugomis nuotoliniu būdu.

    Numatyta pietų pertrauka nuo 12:30 iki 13:00 valandos, tad planuojantiems atvykti verta įsivertinti laiką. „Ignitis“ primena atvykstant turėti asmens dokumentą ir žinoti kliento kodą, kad aptarnavimas vyktų sklandžiau.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad tokie gyvi susitikimai padeda greičiau išspręsti individualias situacijas, ypač kai kyla neaiškumų dėl tiekimo tipo, atsiskaitymų ar sutartinių sąlygų. Susitikimas atviras visiems, kam aktualios elektros ir dujų paslaugos bei jų administravimas.

  • Vidutinio slėgio dujotiekis planuojamas keliuose sklypuose: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vidutinio slėgio dujotiekis planuojamas keliuose sklypuose: ką svarbu žinoti gyventojams

    Viešinama informacija apie planuojamą vidutinio slėgio dujotiekio projektavimą keliuose sklypuose. Projektavimo darbai numatomi sklypuose, kurių kadastro numeriai yra 4918/0001:0076, 4918/0001:0074, 4918/0001:0070 ir 4918/0001.

    Toks pranešimas paprastai reiškia, kad pradedama ankstyvoji projekto stadija, kai tikslinamos trasos alternatyvos, sprendžiami servitutų ir apsaugos zonų klausimai, o visuomenė informuojama apie numatomus sprendinius. Šiame etape dar gali kisti techninės detalės, todėl svarbu sekti tolesnius dokumentų viešinimus.

    Vidutinio slėgio dujotiekiai projektuojami laikantis saugos ir atstumų reikalavimų, todėl aplink trasą nustatomos apsaugos zonos. Jos gali riboti tam tikrą veiklą sklypuose, pavyzdžiui, gilius kasimo darbus ar statinių statybą arti vamzdyno, todėl žemės savininkams aktualu įsivertinti galimus apribojimus.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokie projektai dažniausiai kelia praktinių klausimų dėl darbų terminų, laikino privažiavimo, žemės darbų poveikio ir kompensavimo, jei nustatomi servitutai. Įprasta, kad šie aspektai detalizuojami vėlesniuose projektavimo ir derinimo etapuose, kai būna patvirtinti konkretūs techniniai sprendiniai.

    Jei planuojama trasa kerta jūsų valdomą sklypą ar yra šalia jo, verta susipažinti su viešinama projektine medžiaga ir, esant poreikiui, teikti pastabas nustatyta tvarka. Tai padeda anksti identifikuoti galimus neatitikimus ir sumažinti riziką, kad ginčai persikels į statybos etapą.

  • Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Čekija derasi dėl 2 mlrd. kub. m dujų iš Azerbaidžano: kada prasidėtų tiekimas ir kokia kaina

    Planas – tiekimas nuo 2028–2029

    Čekija planuoja kasmet pirkti apie 2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Azerbaidžano. Apie tai vizito Azerbaidžane metu pranešė šalies pramonės ir prekybos ministras Karel Havlíček, o pirmosios dujų siuntos galėtų pasiekti Čekiją 2028–2029 metais.

    Toks kiekis sudarytų reikšmingą dalį Čekijos poreikio. Šalies Energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai dujų suvartojimas Čekijoje augo 6,5 proc. ir siekė apie 7,2 mlrd. kubinių metrų.

    Kaina ir sutarties trukmė

    Ministro teigimu, metinė sandorio vertė galėtų siekti maždaug 800 mln. eurų, tačiau suma priklausytų nuo sutarties trukmės ir sąlygų. Pasak jo, geresnė kaina realistiškesnė tuomet, kai pirkėjas įsipareigoja ilgesniam laikotarpiui.

    „Jei Čekija nori geros kainos, reikia planuoti 10–15 metų sutartį“, – sakė Karel Havlíček.

    Čekijos atstovai taip pat akcentuoja, kad Europos Sąjungoje jau yra dešimt valstybių, kurios perka dujas iš Azerbaidžano, o Čekija siektų tapti dar viena tokio tiekimo gavėja. Tai atitiktų bendrą ES kryptį diversifikuoti importą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Energetinis kontekstas ir Azerbaidžano galimybės

    Čekija pabrėžia, kad su Azerbaidžanu bendradarbiauja ir kituose energijos segmentuose. Ministro teigimu, šalis jau importuoja naftą iš Azerbaidžano, o reikšminga dalis Čekijoje suvartojamos naftos atkeliauja būtent iš šios krypties.

    Azerbaidžano energetikos ministerijos skelbiamais duomenimis, pernai šalis išgavo apie 51,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Eksportas siekė apie 25,2 mlrd. kubinių metrų, iš kurių 12,8 mlrd. kubinių metrų buvo nukreipta į Europą.

    Šie skaičiai rodo, kad Europa išlieka didžiausia užsienio Azerbaidžano dujų rinka, o tiekimas vyksta ir į Turkiją bei kaimynines šalis. Čekijos planuojamas pirkimas reikštų papildomą ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam, be politinių susitarimų, prireiktų ir aiškių logistikos bei tranzito sprendimų.

  • Gdynės elektrinė šiluminė atsisveikina su anglimi: „PGE“ investicijos perkopė 124 mln. eurų

    Gdynėje įsibėgėja „PGE Energia Ciepła“ valdomos elektrinės šiluminės dekarbonizacijos programa. Bendrovė praneša užbaigusi naujai pastatyto aukšto slėgio dujotiekio paruošimą eksploatacijai ir tęsianti kogeneracinių agregatų paleidimo darbus.

    Įmonės teigimu, dujotiekis taps pagrindine jungtimi, aprūpinsiančia naują kogeneracijos sistemą kuru ir leisiančia palaipsniui mažinti anglies vaidmenį šilumos gamyboje. Lygiagrečiai elektrinės teritorijoje vyksta ir biomasės įrenginių statybos darbai.

    Paleidžiami kogeneracijos agregatai

    Bendrovė nurodo, kad naujasis apie 8,2 kilometro ilgio aukšto slėgio dujotiekis jau pripildytas dujų, todėl galima atlikti penkių kogeneracinių agregatų bandymus. Po paleidimo procedūrų numatomas sinchronizavimas su elektros sistema, kad gamyba atitiktų tinklo dažnį ir kitus techninius parametrus.

    Planuojama, kad visa kogeneracijos grandis pasieks 49,9 megavato elektrinės ir apie 48 megavatų šiluminės galios lygį. Tokie projektai paprastai diegiami siekiant vienu metu efektyviau gaminti ir šilumą, ir elektrą, o taip pat lanksčiau reaguoti į paklausos šuolius šildymo sezono metu.

    „Gdynėje įgyvendinami projektai yra svarbus mūsų gamybos turto dekarbonizacijos etapas ir kartu reikšmingas elementas užtikrinant stabilų šilumos tiekimą gyventojams“, – sakė „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Grzegorzas Krystekas.

    Biomasė ir katilai piko apkrovoms

    Pasak bendrovės, kitas svarbus projekto elementas yra 30 megavatų šiluminės galios biomasės įrenginys. Įmonė akcentuoja, kad jis turėtų prisidėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų įgyvendinimo pagal Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką.

    Šalia to numatyta ir piko apkrovoms skirta įranga: trys dujiniai katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia 90 megavatų. Bendrovė nurodo, kad po dujų infrastruktūros parengimo šie katilai bus perkonfigūruoti iš lengvojo kuro naudojimo į dujas, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir patikimumo.

    „Gdynės investicijų vertė viršija 124 mln. eurų. Kogeneracijos įrenginiai, dujų infrastruktūra ir statomas biomasės blokas sudaro modernų kompleksą, atitinkantį Europos Sąjungos ir nacionalinius reikalavimus“, – sakė Grzegorzas Krystekas.

    Modernizacija vyksta ir Gdanske

    „PGE Energia Ciepła“ taip pat skelbia, kad modernizacijos darbai vykdomi ir Gdanske, kur atnaujinamas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis. Bendrovė mini naujų kogeneracinių agregatų diegimą, o artimiausiu metu planuoja ir papildomus elektrodinius katilus bei šilumos akumuliatorių.

    Šis kryptingas perėjimas nuo anglies prie mažesnių emisijų sprendimų atspindi platesnę regiono ir Europos tendenciją, kai šilumos sektoriuje vis dažniau derinamos dujos, biomasė, elektriniai katilai ir šilumos kaupimas. Tokia kombinacija leidžia mažinti taršą, geriau išnaudoti tinklų infrastruktūrą ir prisitaikyti prie kintančių energijos kainų.

    Bendrovės pateikiamais planais, PGE grupė iki 2035 metų ketina investuoti į modernų šilumos ūkį apie 4,2 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių lėšų būtų nukreipta į naujas šilumos gamybos technologijas ir integruotų šilumos tiekimo sistemų plėtrą ten, kur grupė turi veikiančių pajėgumų.

  • Lenkijos skalūnų dujų bumas užgeso per greitai: geologai įvardijo pagrindinę klaidą

    Nauji energetikos sukrėtimai Europoje vėl grąžina diskusiją apie skalūnų dujas Lenkijoje ir klausimą, kodėl prieš maždaug dešimtmetį skambėję pažadai taip ir netapo realybe. Tuo metu šalis buvo lyginama su būsimu dideliu dujų tiekėju regione, tačiau investuotojų entuziazmas greitai išblėso.

    Lenkijos geologai pabrėžia, kad vienas ryškiausių to laikotarpio trūkumų buvo per optimistiškai interpretuoti ankstyvieji duomenys. Kai lūkesčiai buvo grindžiami ribotu gręžinių skaičiumi ir ne iki galo palyginamomis geologinėmis prielaidomis, rinkoje susiformavo pernelyg didelė „greitos sėkmės“ iliuzija.

    Kodėl skalūnų dujos nepasiteisino?

    Pasak Lenkijos valstybinio geologijos instituto vadovo prof. Krzysztofo Szamałeko, Lenkijos uolienų sandara nėra tokia palanki, kaip Jungtinėse Valstijose, kur skalūnų revoliucija tapo ekonominiu lūžiu. JAV telkiniuose dažniau pasitaiko daugiau silicio junginių turinčios uolienos, o tai geriau „laiko“ hidraulinio ardymo metu sukurtus plyšius.

    Lenkijoje, anot jo, didesnė molingų mineralų dalis lemia, kad po hidraulinio ardymo poros ir mikroįtrūkimai linkę vėl užsiverti, todėl dujų srautas išlieka mažesnis ir trumpiau stabilus. Prie to prisideda ir mažesnis produktyvių sluoksnių storis, o tai blogina ekonominę gręžinių grąžą.

    Pagrindinė klaida buvo skaičiuose

    Svarbia klaida geologas įvardija pernelyg išpūstą TOC rodiklį, kuris parodo bendrą organinės anglies kiekį uolienoje ir yra vienas iš pagrindinių skalūnų dujų potencialo indikatorių. Būtent šis rodiklis prisidėjo prie ankstyvųjų prognozių, kad telkiniai gali būti itin stambūs.

    „TOC lygis 6 proc. buvo neteisingas. Vidutinė vertė siekė apie 0,6 proc.“, – sakė prof. Krzysztofas Szamałekas.

    Kai vėlesni gręžiniai ir laboratoriniai tyrimai parodė kuklesnius parametrus, daliai projektų tapo sunku pateisinti dideles žvalgybos ir technologines sąnaudas. Šalia geologinių rizikų svarbų vaidmenį turėjo ir ekonominis fonas, įskaitant pasaulines dujų kainų svyravimo fazes bei konkurenciją su kitais energijos šaltiniais.

    Ar tema gali sugrįžti?

    Skalūnų dujų klausimas regione gali vėl tapti aktualesnis ir dėl Ukrainos planų vykdyti žvalgybą šalies vakaruose netoli Lenkijos sienos. Minima teritorija siejama su kryptimi Lvovas–Liublinas, todėl bet kokie sėkmingi bandymai būtų atidžiai stebimi ir Lenkijoje.

    Profesorius atkreipia dėmesį, kad ankstesnio Lenkijos žvalgybos bumo metu buvo atlikta apie 70 gręžinių, tačiau didžioji dalis jų koncentravosi šalies šiaurėje, o ne prie rytinės sienos. Jei Ukrainos bandymai patvirtintų palankesnes sąlygas ar geresnį technologinį pritaikomumą, tai galėtų tapti papildomu argumentu peržiūrėti ir regionines prielaidas.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien teigiami žvalgybos signalai dar nereiškia greito komercinio proveržio. Norint grįžti prie skalūnų dujų projekto mastu, reikėtų ne tik tikslesnių geologinių duomenų, bet ir aiškaus reguliacinio stabilumo, patikimos infrastruktūros bei ekonomikos, kuri atlaikytų kainų ciklus.