CP v2

Tag: Google

  • Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    „Google“ pristatė naują „Android“ funkcijų paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir personalizacijai. Ryškiausia naujovė – galimybė aptikti sukčius, kurie skambučio metu apsimeta jūsų kontaktais, pasitelkdami numerio suklastojimą ar dirbtinio intelekto imituojamą balsą.

    Tokie sukčiavimo atvejai pastaraisiais metais dažnėja: žmonėms skambinama prisistatant artimaisiais ar kolegomis, o vėliau prašoma skubiai pervesti pinigų tariamai nelaimei ar „skubiam mokėjimui“. Problema ta, kad vien skambintojo vardas ekrane negarantuoja, jog skambina tikras žmogus, todėl „Android“ siekia suteikti aiškesnį perspėjimą dar skambučio metu.

    Kaip veiks apsimetėlių aptikimas

    Naujoji apsauga diegiama programėlėje „Phone by Google“ ir turėtų veikti „Android 12“ ir naujesniuose įrenginiuose. Mechanizmas remiasi tuo, kad tikras kontaktas skambutį patvirtina skaitmeniniu „rankos paspaudimu“, kuris perduodamas užšifruotai ir naudoja RCS ryšio technologiją.

    Jei skambutis atrodo kaip iš jūsų kontaktų, bet trūksta patvirtinimo signalo, telefonas turėtų įtarti, kad tai gali būti apsimetėlis. Tokiu atveju įrenginys gali papildomai patikrinti, ar tikras kontakto telefonas iš tiesų inicijuoja skambutį, o neatitikimo atveju ekrane pateikiamas aiškus perspėjimas nutraukti ryšį.

    „Jei tikrasis įrenginys patvirtina, kad šiuo metu neskambina, gausite įspėjimą ekrane, raginantį nedelsiant padėti ragelį“, – taip „Google“ apibūdina idėją, kaip realiu laiku sumažinti apsimetinėjimo ir numerio klastojimo žalą.

    Ne tik saugumas: daugiau DI ir personalizacijos

    Kartu atnaujinama ir „Circle to Search“ funkcija, kuri turėtų geriau atpažinti aprangos derinius vaizduose ir pateikti išsamesnę informaciją apie matomus drabužius. Tokie sprendimai rodo bendrą tendenciją: paieška telefone vis dažniau tampa ne tik tekstinė, bet ir vizualinė, o DI padeda greičiau suprasti, kas matoma ekrane.

    „Google Photos“ taip pat plečia vadinamąsias spintos funkcijas: DI gali sugrupuoti nuotraukose matomus drabužius ir aksesuarus, kad vartotojai galėtų patogiau naršyti, planuoti derinius ar išbandyti stilizacijas. Ši galimybė pirmiausia numatoma daliai šalių, o vėliau plečiama platesnei auditorijai.

    Daugiau apsaugos vaikams ir paaugliams

    Atnaujinimai paliečia ir „Personal Safety“: jaunesniems nei 13 metų naudotojams atsiveria daugiau saugos funkcijų, įskaitant medicininės informacijos kortelę ir skubios pagalbos kontaktus, pasiekiamus net iš užrakinto ekrano. Be to, numatoma platesnė avarijų aptikimo funkcijos prieiga, o vyresniems paaugliams – saugos patikros ir vietos bendrinimo galimybės.

    Dar viena naujovė skirta skaitytojams: „Google Play Books“ atsiranda funkcija „Catch me up“, kuri padeda greitai prisiminti ankstesnį turinį, jei knygą buvote atidėję ilgesniam laikui. Tokie apibendrinimai ir konteksto paaiškinimai tampa vis dažnesni skaitmeninėse platformose, siekiant sumažinti informacijos perteklių ir greičiau grįžti į turinį.

    „Google“ taip pat plečia „Quick Share“ suderinamumą su daugiau įrenginių, o tai rodo, kad failų dalijimosi ekosistemos vis labiau artėja prie universalesnių sprendimų. Vartotojams tai reiškia mažiau ribojimų ir sklandesnį turinio perdavimą tarp skirtingų gamintojų įrenginių.

  • Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas atsisako „Google“: numatytuoju paieškos įrankiu tampa prancūziškas „Qwant“

    Europos Parlamentas nusprendė pakeisti numatytąją paieškos sistemą savo vidiniuose kompiuteriuose: vietoje „Google“ bus naudojamas prancūziškas „Qwant“. Apie pokytį darbuotojai ir europarlamentarai informuoti vidiniu pranešimu.

    Institucija sprendimą sieja su skaitmeniniu suverenitetu ir asmens duomenų apsauga. Kitaip tariant, siekiama mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų tiekėjų ir rinktis sprendimus, kurie renka mažiau duomenų apie vartotojų veiklą.

    Pagal pranešime aprašytą tvarką, paieškos užklausos, vedamos per naršyklių adresų juostą, bus nukreipiamos į „Qwant“. Tuo pat metu vartotojams paliekama galimybė paieškos sistemą pasirinkti patiems ir, jei reikia, nustatymus pasikeisti.

    Kodėl pasirinktas „Qwant“?

    „Qwant“ pristatomas kaip privatumu paremtas europietiškas paieškos variklis, akcentuojantis mažesnį vartotojų sekimą. Bendrovė įkurta 2013 metais ir ilgą laiką pozicionuojama kaip alternatyva didiesiems JAV technologijų žaidėjams.

    Europos institucijoms privatumo klausimas ypač jautrus, nes jos tvarko didelius asmens duomenų kiekius ir privalo laikytis griežtų taisyklių. Be to, pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie rizikas, kylančias kritinėms funkcijoms remiantis kelių tiekėjų ekosistemomis.

    Platesnis ES skaitmeninio suvereniteto kursas

    Paieškos sistemos pakeitimas vyksta tuo metu, kai Briuselis stiprina politinę liniją dėl technologinės nepriklausomybės ir Europos alternatyvų skatinimo. Šis kursas apima tiek viešojo sektoriaus IT sprendimus, tiek platesnį reguliavimą ir investicinius prioritetus.

    Anksčiau dalis europarlamentarų viešai ragino mažinti priklausomybę nuo už ES ribų veikiančių tiekėjų, argumentuodami, kad tai tampa strategine silpnybe. Todėl „Qwant“ pasirinkimas vertinamas ne tik kaip IT nustatymų pakeitimas, bet ir kaip politinis signalas apie kryptį.

    „Google“ ir „Qwant“ komentaro dėl sprendimo iš karto nepateikė, tačiau tikėtina, kad šis žingsnis bus atidžiai stebimas ir kitose ES institucijose. Praktinis pokyčio poveikis paaiškės artimiausiu metu, kai vartotojai įvertins paieškos kokybę ir patogumą kasdienėje veikloje.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • Android 17 jau prie finišo: „Google“ išleido paskutinę beta versiją, štai kas pasikeitė

    Android 17 jau prie finišo: „Google“ išleido paskutinę beta versiją, štai kas pasikeitė

    „Google“ bandomųjų programų dalyviams išleido „Android 17“ beta 4.1 versiją, kuri laikoma paskutiniu žingsniu prieš stabilų sistemos leidimą. Tai nedidelis atnaujinimas, skirtas ne naujoms funkcijoms, o paskutinėms klaidoms ištaisyti.

    Beta 4.1 taiso problemas, kurios buvo aptiktos po balandį pasirodžiusios beta 4 versijos. Tarp pataisymų minima būsenos juostos ir vartotojo sąsajos sinchronizacija, taip pat išorinių ekranų veikimas, kai pasirinkus didesnę raišką kai kuriuose atvejuose ekranas tapdavo juodas.

    Atnaujinime taip pat sprendžiami garso maršruto per „Bluetooth“ nesklandumai ir suderinamumo klausimai su poruotais klausos aparatais. Tokie pataisymai įprastai atsiranda prieš pat finalinį leidimą, nes būtent stabilumas ir įrenginių suderinamumas lemia, kaip sklandžiai atnaujinimas pasieks milijonus naudotojų.

    Kam jau prieinama beta 4.1?

    Naujausia beta versija oficialiai skirta tik „Google Pixel“ šeimos telefonams. Diegimui pateikta konkreti sistemos kompilacija, o saugumo pataisų lygis šiame leidime siejamas su gegužės atnaujinimais, tad birželio saugumo paketo jis dar neapima.

    „Google“ per „I/O“ renginius yra pabrėžusi tikslą išleisti „Android 17“ šiame 2026 metų ketvirtyje, tačiau tikslios dienos paprastai neįvardija iki pat paskelbimo. Pagal įprastą „Android“ leidimų ritmą realiausiu laikomas laikotarpis antroje birželio pusėje, tačiau tai dar nėra patvirtinta.

    Kada atnaujinimo sulauks kiti telefonai?

    Pirmiausia stabilus „Android 17“ tradiciškai pasiekia „Google Pixel“ įrenginius, pradedant nuo „Pixel 6“ ir naujesnių modelių. Kitų gamintojų telefonams atnaujinimas vėluoja dėl papildomo darbo pritaikant gamintojų sąsajas ir programinius sprendimus.

    Dėl šios priežasties didesnė dalis ne „Pixel“ įrenginių „Android 17“ dažniausiai sulaukia vėliau, dažniausiai vasarą, kai gamintojai užbaigia testavimą ir sertifikavimą. Tuo pat metu rinkoje pasirodo ir nauji telefonai, kuriuose nauja sistemos versija būna įdiegta iš karto.

  • Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Antradienio popietę Lenkijoje užfiksuotas plataus masto ryšio sutrikimas, palietęs tiek mobiliojo interneto vartotojus, tiek populiarias paslaugas. Dalis žmonių pranešė apie nesklandumus naudojantis „Netflix“, „Google“ ir kitomis platformomis.

    Daugiausia nusiskundimų fiksuota dėl mobiliojo ryšio, ypač „Play“ tinkle, taip pat nesklandumų patyrė „Orange“ klientai. Sutrikimas buvo staigus ir vienu metu pasireiškė skirtingose paslaugose, todėl vartotojai jį pajuto kaip bendrą interneto sulėtėjimą ar neveikimą.

    Kas sukėlė sutrikimą?

    Pagal viešai pateiktą „Amazon Web Services“ informaciją, incidentas buvo susijęs su padidėjusiu tinklo paketų praradimu, kuris paveikė AWS Direct Connect ryšį viename iš Varšuvos duomenų centro mazgų. Tokie sutrikimai ypač greitai išplinta, kai daugybė paslaugų remiasi tais pačiais ryšio keliais.

    Šiuo atveju problema siejama ir su interneto srauto mainų infrastruktūra, kai vieno mazgo gedimas gali turėti grandininį efektą. Dėl to vienu metu gali sutrikti tiek debesijos paslaugomis besinaudojančios programos, tiek operatorių tinklų dalys, kurios priklauso nuo išorinių ryšio grandžių.

    Kiek truko ir ką verta žinoti?

    „Amazon Web Services“ nurodė, kad sutrikimas truko keliasdešimt minučių, o paslaugos palaipsniui grįžo į įprastą būseną. Vis dėlto dalis vartotojų dar kurį laiką galėjo jausti epizodinius sulėtėjimus, kol tinklo maršrutai ir talpyklos pilnai stabilizavosi.

    Šis atvejis dar kartą primena, kokia priklausoma šiuolaikinė skaitmeninė ekosistema yra nuo kelių didžiausių debesijos tiekėjų ir pagrindinių srauto mainų taškų. Net trumpalaikis gedimas gali paveikti transliacijų platformas, darbo įrankius, žaidimus ir dalį verslo sistemų, kurios kasdien veikia realiuoju laiku.

    Kol kas atskirų operatorių oficialūs paaiškinimai dėl poveikio jų tinklams nebuvo plačiai paskelbti, tačiau incidento pobūdis rodo, kad problemos galėjo būti susijusios ne tik su vietiniu ryšiu, bet ir su tarptinkline infrastruktūra. Jei po tokių įvykių ryšys trumpam „šokinėja“, tai dažniausiai susiję su srauto perskirstymu ir kelių atstatymu.

  • Netikėtas „Google“ Pixel Watch 5 nutekėjimas: laikrodį paviešino „Borderlands“ kūrėjas

    Netikėtas „Google“ Pixel Watch 5 nutekėjimas: laikrodį paviešino „Borderlands“ kūrėjas

    „Google“ gerbėjai netikėtai gavo užuominą, kaip gali atrodyti dar oficialiai nepristatytas „Pixel Watch 5“. Nuotraukos viešai pasirodė ne iš technologijų nutekintojų, o iš žmogaus, kurio su tokiais dalykais mažai kas sietų.

    Apie įrenginį socialiniame tinkle X parašė Randy Pitchfordas, žinomas kaip žaidimų serijos „Borderlands“ kūrėjas. Jis paskelbė dvi išmaniojo laikrodžio nuotraukas ir pateikė istoriją, kad laikrodis esą buvo rastas nardant netoli Saint Martin pakrantės.

    „Bičiulis pastebėjo, kad ant nugarėlės parašyta, jog tai „Google Pixel Watch 5“ – laikrodis dar net nebuvo oficialiai anonsuotas. Atrodo, jis veikia: priekyje matyti išsikrovusi baterija, bet laikas rodomas teisingai“, – sakė Randy Pitchfordas.

    Pasak jo, bandyta susisiekti su savininku, o vėliau kontaktą esą pavyko užmegzti, todėl įrenginys turėtų būti grąžintas. „Google“ šios istorijos kol kas nekomentavo, o tai palieka erdvės spėlionėms, ar matytas laikrodis yra tikras prototipas, ar tik nesusipratimas.

    Pati situacija primena ankstesnius atvejus, kai prieš „Google“ įrenginių pristatymus internete pasirodydavo nuotraukos iš netikėtų šaltinių. Pavyzdžiui, dar prieš pirmojo „Pixel Watch“ debiutą 2022 metais socialiniuose tinkluose taip pat buvo pasirodę neaiškios kilmės kadrai su tariamai rastu įrenginiu.

    Kol kas apie „Pixel Watch 5“ technines savybes patikimos informacijos mažai. Ankstesni gandai leido manyti, kad „Google“ gali svarstyti „Tensor“ šeimos procesorių ar kitus vidinius pakeitimus, tačiau oficialių patvirtinimų nėra.

    Tradiciškai „Google“ naujus „Pixel“ įrenginius dažnai pristato vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, todėl aiškesni atsakymai gali paaiškėti jau artimiausiais mėnesiais. Iki tol ši istorija išlieka vienu ryškiausių, bet ir keisčiausių šių metų nutekėjimų apie „Pixel“ ekosistemą.

  • „Google“ paieška su DI atsakymais keičia įpročius: auga „DuckDuckGo“ populiarumas ir atsisiuntimai

    „Google“ pristatant naujus paieškos pokyčius, vis daugiau vartotojų pastebi, kad tradicinių nuorodų sąrašą vis dažniau keičia DI sugeneruotos santraukos, įterpti atsakymai ir interaktyvūs blokai. Ši kryptis, kurią bendrovė vadina paieškos modernizavimu, daliai žmonių tampa signalu ieškoti paprastesnių alternatyvų.

    Pastarosiomis savaitėmis išaugo susidomėjimas alternatyviais paieškos sprendimais, ypač „DuckDuckGo“. Stebimi rodikliai rodo, kad programėlės diegimai kai kuriomis savaitėmis vidutiniškai augo apie 18 proc., o piko dienomis šoktelėdavo maždaug iki 30 proc. „iOS“ įrenginiuose vieną dieną fiksuotas ir apie 69 proc. šuolis.

    Kas keičiasi „Google“ paieškoje?

    Vienas ryškiausių pokyčių – vis labiau akcentuojami DI atsakymai, kurie pateikiami dar prieš organinius rezultatus. Vartotojui tai reiškia greitesnį „galutinį“ atsakymą, tačiau kartu mažiau matomų šaltinių ir mažiau priežasčių spausti nuorodas, ypač kai klausimas paprastas ar kasdienis.

    Be DI santraukų, paieškos lange daugėja papildomų elementų: rekomendacijų blokų, vaizdo įrašų, reklaminių modulių ir kitų integruotų funkcijų. Dėl to klasikinės nuorodos gali „pasislėpti“ žemiau, o paieška tampa labiau panaši į užduočių atlikimo įrankį nei į katalogą, vedantį į kitus puslapius.

    Kodėl dalis vartotojų renkasi „DuckDuckGo“?

    Augantį susidomėjimą „DuckDuckGo“ skatina keli veiksniai. Vienas jų – galimybė naudotis versija be DI funkcijų: laikotarpiu, kai „Google“ plačiai komunikavo apie paieškos transformaciją, tokio režimo paklausa, skelbiama, paaugo apie 28 proc.

    „DuckDuckGo“ taip pat išsiskiria privatumo akcentu: bendrovė teigia nekaupianti paieškos istorijos taip, kaip tai įprasta reklamos ekosistemose, o DI pokalbius šalina per 30 dienų. Įmonė taip pat pabrėžia nenaudojanti vartotojų duomenų modelių mokymui.

    DI paieškos dilema: patogumas prieš kontrolę

    Paradoksalu, tačiau „DuckDuckGo“ pati taip pat plėtoja DI įrankius – pavyzdžiui, „Duck.ai“, suteikiantį prieigą prie skirtingų modelių. Skirtumas tas, kad DI priedai čia pateikiami kaip pasirenkami: vartotojas gali išjungti DI atsakymus, DI vaizdus ir generatyvines funkcijas.

    Tuo metu „Google“ tradicinio paieškos formato kol kas visiškai neatsisako – nuorodų sąrašas išlieka, tačiau DI režimas ir DI apžvalgos diegiamos vis aktyviau. Jei DI atsakymai taps dominuojančiu paieškos formatu, ekspertai neatmeta, kad dalis auditorijos ir toliau migruos į paprastesnes, mažiau „užpildytas“ alternatyvas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie pokyčiai svarbūs ne tik vartotojams, bet ir leidėjams bei verslams: mažėjant paspaudimų į šaltinius, keičiasi srauto struktūra, o konkurencija dėl matomumo paieškoje dar labiau persikelia į DI suformuotų atsakymų „viršų“.

  • Netikėtas „Google“ kuriozas: naras iškėlė galimą „Pixel Watch 5“ prototipą iš vandens

    Netikėtas „Google“ kuriozas: naras iškėlė galimą „Pixel Watch 5“ prototipą iš vandens

    Naujų įrenginių nutekinimai dažniausiai pasirodo per brėžinius, specifikacijų lenteles ar neryškias nuotraukas. Tačiau šį kartą istorija gerokai keistesnė: internete paplito pranešimai, kad prie Sen Marteno salos naras aptiko vandenyje gulėjusį laikrodį, kuris esą primena dar nepristatytą „Google“ „Pixel Watch 5“.

    Teigiama, kad iš pirmo žvilgsnio įrenginį sunku atskirti nuo ankstesnės kartos modelių, nes dizainas išlieka panašus. Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukė galinėje dalyje esantys žymėjimai, kurie, pasak nutekinimą aprašančių šaltinių, nurodo „Pixel Watch 5“ pavadinimą.

    Įrenginys, kaip skelbiama, buvo beveik išsikrovęs ir pilnai neįsijungė, tačiau dar turėjo tiek energijos, kad trumpam parodytų laiką. Tokia detalė dažnai minima nutekinimuose, kai norima parodyti, jog tai ne maketas, o realus veikiantis įrenginys, nors ir prastos būklės.

    Kaip prototipas galėjo atsidurti jūroje?

    Vienas realiausių scenarijų yra paprastas nelaimingas atsitikimas: laikrodį galėjo dėvėti žmogus, susijęs su kūrimu ar testavimu, ir nardydamas jį pametė. Prototipai įprastai keliauja su griežtesnėmis taisyklėmis, bet praktikoje nutekėjimų istorija rodo, kad „netyčiniai“ praradimai kartais nutinka net didžiausioms kompanijoms.

    Taip pat neatmetama ir kita versija: tai gali būti ankstyvas bandymas ar demonstracinis vienetas, kuris išoriškai mažai skiriasi nuo ankstesnių modelių, o žymėjimai gali būti skirti vidinei logistikai. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, tokius radinius būtina vertinti atsargiai.

    Ko tikimasi iš „Pixel Watch 5“?

    Kol „Google“ apie naują laikrodį viešai nėra paskelbusi, rinkoje jau kurį laiką kalbama apie galimus našumo ir energijos efektyvumo šuolius. Pastaraisiais metais išmaniųjų laikrodžių segmente svarbiausios kryptys yra ilgesnė baterijos veikimo trukmė, tikslesni sveikatos jutikliai ir daugiau skaičiavimų pačiame įrenginyje, kad funkcijos veiktų greičiau bei patikimiau.

    Nutekinimuose minimos ir rimtesnės vidinės permainos, kurios galėtų atverti daugiau DI funkcijų laikrodyje. Tokios galimybės paprastai siejamos su spartesniais lustais ir efektyvesne architektūra, nes laikrodžio korpuse vietos mažai, o energijos biudžetas labai ribotas.

    Kada gali įvykti pristatymas?

    Jei „Google“ laikysis ankstesnių metų ritmo, naujos kartos laikrodis galėtų būti pristatytas vasaros pabaigoje, greta kitų „Pixel“ įrenginių. Vis dėlto „vandenyje rasto prototipo“ istorija savaime nėra įrodymas apie artimą startą, nes bandomieji vienetai gali cirkuliuoti gerokai anksčiau.

    Kol kas tai išlieka nepatvirtinta informacija, todėl galutinį atsakymą, ar tai išties „Pixel Watch 5“, duos tik oficialūs „Google“ pranešimai arba aiškesni patikimi įrodymai apie įrenginio kilmę.

  • Po 6 metų pauzės „Google“ ruošia naują „Home“ kolonėlę: nutekėjo galima prekybos pradžia

    Po 6 metų pauzės „Google“ ruošia naują „Home“ kolonėlę: nutekėjo galima prekybos pradžia

    Po beveik šešerių metų pertraukos išmaniųjų garsiakalbių segmente „Google“ vėl artėja prie naujo „Home“ garsiakalbio pristatymo. Pastarosiomis savaitėmis dėmesį patraukė prekybininkų informacija, leidžianti spėti, kad įrenginys gali pasirodyti jau 2026 metų vasaros pradžioje.

    Viešai matoma informacija skirtingose rinkose kol kas nevienoda: JAV „Google Store“ ir „Best Buy“ įrašo apie šį modelį dar nėra, tačiau Kanadoje pasirodęs „Best Buy“ puslapis rodo numatomą startą. Tokie ankstyvi įrašai kartais būna preliminarūs, bet dažnai atskleidžia realų tiekimo grafiką.

    Naujos spalvos ir kaina

    Kanadoje minimos dvi spalvos: tamsesnė „Hazel“ ir šviesi „Porcelain“. Tuo metu JAV rinkai taip pat siejamos papildomos spalvos „Jade“ ir „Berry“, o kaina JAV nurodoma 99,99 JAV dolerio, tai yra apie 90 eurų.

    Kol kas neaišku, ar kaina Europoje išliks panaši, nes galutinė suma paprastai priklauso nuo mokesčių ir platinimo strategijos. Vis dėlto ši kainodara leistų „Google“ tiesiogiai konkuruoti su populiariausiais pradinio lygio išmaniųjų garsiakalbių modeliais.

    Kas stabdo pristatymą?

    „Google“ naują „Home“ garsiakalbį pristatė 2025 metų spalį, tuomet orientuodamasi į 2026 metų pavasarį. Jei prekyba iš tiesų prasidėtų 2026 metų birželio pabaigoje, tai reikštų nedidelį nukrypimą nuo pirminio grafiko.

    Viena iš galimų priežasčių – siekis įrenginį pritaikyti darbui su „Gemini“ ir užtikrinti stabilų veikimą. Pastaraisiais mėnesiais vartotojai kritikavo dalį išmaniųjų namų funkcijų, o „Gemini“ integracija į namų ekosistemą sulaukė atnaujinimų, kuriais taisyti klausymo, komandų atpažinimo ir veikimo patikimumo nesklandumai.

    Didelis spaudimas nenuvilti

    „Google“ situaciją apsunkina tai, kad rinkoje ilgai nebuvo naujų įrenginių: „Nest Audio“ garsiakalbis pasirodė 2020 metais, o „Nest Hub“ ekranas – 2021 metais. Dėl to naujas „Home“ modelis vertinamas kaip svarbus bandymas atgaivinti kryptį, kurioje konkurentai per tą laiką gerokai pasistūmėjo į priekį.

    Įrenginys kuriamas kaip glaudžiai susietas su dirbtinis intelektas galimybėmis, todėl pirmasis įspūdis bus kritiškas. Jei valdymas balsu ir išmaniųjų namų scenarijai veiks sklandžiai nuo pirmos dienos, „Google“ turės realią progą sugrįžti į vartotojų akiratį, tačiau bet kokie nesklandumai gali greitai sugrąžinti abejones dėl visos ekosistemos patikimumo.

  • „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ plečia „Drive“ funkciją, kuri gali padėti greičiau susitvarkyti su ilgus metus kauptu failų chaosu. Įrankis, paremtas dirbtinis intelektas, vartotojui pateikia konkrečias rekomendacijas, kur verta perkelti pavienius dokumentus ir kaip logiškiau sugrupuoti turinį.

    Ši galimybė pradėta testuoti dar 2025 metų spalį daliai vartotojų, o dabar ji plačiau diegiama verslo ir švietimo planuose. Funkcija pasiekiama „Google Workspace“ Business Standard ir Plus, Enterprise Standard ir Plus planuose, taip pat „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“, „Google AI Pro for Education“ bei AI Expanded Access naudotojams.

    Įrankis veikia per atskirą įėjimą „Suggest File Moves“, kuris rodomas „My Drive“ ir aukštesnio lygio aplankuose. Paspaudus atidaromas langas su rekomendacijomis, suskirstytomis į dvi kryptis: perkelti failus į jau esančius aplankus arba sukurti naujus aplankus susijusioms grupėms.

    Vartotojas mato, kurie failai bus perkelti, kur jie yra dabar, kokia siūloma nauja vieta ir kodėl toks sprendimas siūlomas. Prieš patvirtinant galima atžymėti atskirus failus, pakeisti paskirties aplanką ar pervadinti naujai kuriamus aplankus, o tik tada atlikti galutinį perkėlimą.

    „Google“ nurodo, kad funkcija turi būti jau plačiai prieinama visiems tinkamiems planams, tačiau yra vienas svarbus ribojimas. Šiuo metu ji veikia tik naudojant „Drive“ anglų kalba, todėl daliai organizacijų tai gali būti kliūtis diegti sprendimą visose komandose.

    Tokie DI įrankiai tampa vis aktualesni, nes „Drive“ dažnai virsta ne vien dokumentų saugykla, o visos organizacijos darbo archyvu: projektų failais, pristatymais, sutartimis ir bendrinamomis medžiagomis. Praktikoje netvarka kainuoja laiką, didina dubliavimąsi, o neteisingai sutvarkyti aplankai gali apsunkinti ir prieigos teisių kontrolę.

    Nors naujoji funkcija nepakeičia aiškių vidinių taisyklių, ji gali padėti greitai „užkurti“ tvarką pagal jau esamą struktūrą ir sumažinti rankinio rūšiavimo kiekį. Jei „Google“ ateityje išplės kalbų palaikymą, tai gali tapti vienu iš paprasčiausių būdų komandoms sutvarkyti „Drive“ be ilgo migravimo ar papildomų trečiųjų šalių įrankių.