Tag: Graikija

  • Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija griežtina atsinaujinančios energetikos planavimą: kur nebegalės atsirasti parkai

    Graikija pristatė naują specialųjį teritorijų planavimo pagrindą atsinaujinančiai energetikai, kuriuo siekiama aiškiau sureguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali būti vystomi saulės, vėjo bei energijos kaupimo projektai. Energetikos ministerija pabrėžia, kad spartus pajėgumų augimas turi būti derinamas su gamtos, kultūros paveldo ir gyvenamosios aplinkos apsauga.

    Per pastaruosius septynerius metus šalis smarkiai didino atsinaujinančių išteklių dalį elektros balanse: daugiau nei pusė elektros suvartojimo jau dengiama iš atsinaujinančių šaltinių. Įrengtoji atsinaujinančių išteklių galia pasiekė apie 18 gigavatų, kai 2019 metais siekė 6,3 gigavato, o nuo 2024 metų Graikija tapo grynąja elektros eksportuotoja.

    Naujasis teritorijų planavimo dokumentas pateiktas viešoms konsultacijoms ir nustato bendrąsias taisykles naujiems projektams, ypač ten, kur konfliktai su saugomomis teritorijomis ar kraštovaizdžiu yra didžiausi. Taip pat numatyta, kad jau veikiantys ar pažengusio leidimų išdavimo etapo projektai ir toliau būtų vertinami pagal iki šiol galiojusią tvarką.

    Kur ribojami saulės parkai

    Pagal siūlomą sistemą saulės elektrinių plėtra būtų draudžiama arba itin ribojama jautriausiose teritorijose. Tarp jų įvardijamos „Natura 2000“ tinklo saugomos teritorijos, miškai ir miškingos vietovės, „Ramsar“ šlapynės, nacionaliniai parkai, paskelbti gamtos paminklai bei kitos išskirtinio kraštovaizdžio zonos.

    Numatyti ribojimai apimtų ir Pasaulio paveldo vietoves, atskiras archeologines apsaugos zonas, taip pat kai kurias tradicinių terasų ar saugomų kraštovaizdžio elementų teritorijas. Papildomai akcentuojamas ir praktinis kriterijus: draudimai ar ribojimai gali būti taikomi vietovėms, kurios neturi kelių privažiavimo, bei maudymosi paplūdimiams.

    Siūlomos ir naujos kiekybinės taisyklės: naujų, dar aplinkosauginių leidimų negavusių fotovoltinių parkų užimamas žemės plotas viename regioniniame vienete negalėtų viršyti 1,5 proc. Kartu būtų nustatomi minimalūs atstumai iki gyvenviečių ir reikalavimai dėl vizualinio poveikio.

    Jei saulės elektrinės būtų planuojamos netoli svarbių kultūros paveldo objektų, atsirastų papildomas vertinimas. Projektams, numatytiems iki 1 500 metrų nuo UNESCO Pasaulio paveldo vietovių ir kitų reikšmingų paminklų ar istorinių teritorijų, būtų reikalingas vizualinio poveikio vertinimas, o iki 1 000 metrų nuo griežtos apsaugos zonų taikomi dar griežtesni kriterijai.

    Vėjo elektrinėms – daugiau „ne“ zonų

    Vėjo jėgainių parkams siūlomos naujos draudžiamos teritorijos, įskaitant Atiką ir Salonikų metropolinę zoną, taip pat aukštikalnes virš 1 200 metrų. Ribojimai apimtų „Ramsar“ šlapynes, išskirtinio gamtos grožio kraštovaizdžius ir nacionalinių parkų branduolines zonas.

    Taip pat numatyta riboti plėtrą absoliučios gamtos apsaugos zonose, aktyvios gavybos teritorijose ir vietovėse be kelių privažiavimo. Atskirai išskiriamos salos, mažesnės nei 300 kvadratinių kilometrų, kur vėjo parkai iš esmės nebūtų leidžiami, išskyrus atvejus, kai projektas pagrindžiamas viešuoju interesu, pavyzdžiui, būtinybe užtikrinti vandens gėlinimo infrastruktūrą.

    „Natura 2000“ specialiosiose paukščių apsaugos teritorijose vėjo parkai būtų galimi tik išimtiniais atvejais: kai tokia plėtra aiškiai numatyta patvirtintose specialiosiose aplinkosauginėse studijose ir kai vietovėje vėjo potencialas viršija 7,5 metro per sekundę. Salų savivaldybių vienetuose siūloma nustatyti ir „talpos“ ribą, kad vėjo parkai neužimtų daugiau kaip 4 proc. teritorijos.

    Jūriniai projektai ir energijos kaupimas

    Naujajame planavimo pagrinde numatytos ir atskiros taisyklės jūriniams vėjo bei saulės projektams. Pirmą kartą aiškiai apibrėžiamos apsaugos ir išbraukimo zonos, įtvirtinami konkretūs vietos parinkimo kriterijai ir privalomos specializuotos studijos, skirtos jūros aplinkai ir ekosistemoms apsaugoti.

    Graikijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją: atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja, tačiau kartu griežtėja reikalavimai dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir socialinio priimtinumo. Praktikoje tai reiškia, kad vien įrengtos galios nebeužtenka, vis dažniau lemiamu faktoriumi tampa aiškios teritorijų planavimo taisyklės ir iš anksto identifikuotos zonos, kur projektai apskritai gali būti svarstomi.

  • Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikija riboja ES prokurorų galias: EPPO įspėja dėl parlamentarių tyrimų ir ES lėšų

    Graikijos vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kuri faktiškai apribotų Europos prokuratūros (EPPO) galimybes tirti atvejus, susijusius su parlamentarai. Pokytis jautrus dėl vykstančio didelio masto tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtas ES žemės ūkio subsidijų naudojimas.

    Siūloma tvarka numato, kad kai byloje įtariami Seimo nariai ir parlamentas yra davęs leidimą patraukti atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti specialus tyrimo teisėjas. Tokia konstrukcija reikštų, kad EPPO praktiškai būtų nustumta į šalį būtent politinio jautrumo bylose.

    Kas vyksta dėl subsidijų tyrimo?

    Skandalo esmė – įtarimai, kad dalis asmenų daugelį metų gaudavo žemės ūkio išmokas už žemę, kurios nevaldė, arba už veiklą, kurios nevykdė. Tyrimas apima ir galimą politikų įsitraukimą, o kai kurių parlamentarų imuniteto klausimas jau buvo iškilęs.

    EPPO šiuo metu atlieka tyrimus dėl galimo ES finansinių interesų pažeidimo, todėl bet kokie nacionaliniai pakeitimai, susiaurinantys EPPO veikimo lauką, Briuselyje vertinami itin jautriai. Tokios bylos paprastai siejamos su rizika, kad ES lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį.

    EPPO reakcija ir kritika

    Europos prokuratūra pareiškė susirūpinimą ir dėl pataisos turinio, ir dėl jos stūmimo tempo, kuris, EPPO vertinimu, nepalieka erdvės prasmingai diskusijai. EPPO taip pat suabejojo, ar toks sprendimas dera su lojalaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES biudžeto apsaugą.

    „Skubotas priėmimas, nesuteikiant realios galimybės tinkamai įvertinti ar apsvarstyti, atrodo nesuderinamas su nuoširdaus bendradarbiavimo principu, kai kalbama apie ES finansinių interesų apsaugą Graikijoje“, – teigiama EPPO pareiškime.

    Vyriausybės argumentai ir politinis fonas

    Graikijos vyriausybė pataisą gina teigdama, kad specialaus tyrimo teisėjo modelis esą atitiktų EPPO sistemos logiką ir formaliai nepanaikintų EPPO vaidmens. Vis dėlto kritikai akcentuoja, kad praktikoje tai gali reikšti papildomą filtrą ar lėtesnį procesą ten, kur svarbiausia – nepriklausomas ir greitas tyrimas.

    Pataisa parlamente turėtų būti teikiama balsavimui artimiausiu metu, o jos priėmimas gali tapti nauju trinties tašku tarp Atėnų ir ES institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie ES lėšų apsaugą, sprendimo pasekmės gali išeiti už nacionalinės politikos ribų.

  • Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje šį lapkritį planuojamas neįprastas aukcionas: Jonijos jūroje esanti nedidelė Makri sala, priklausanti Echinado salynui, bus siūloma pradedant nuo 247 000 eurų. Apie tai pranešė graikų žiniasklaida, pabrėždama, kad tai vienas retesnių atvejų, kai parduodamas visas salos sklypas, o ne tik dalis pakrantės.

    Iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti viliojanti, tačiau pirkėjų laukia svarbus „bet“. Makri priskiriama miško žemei ir patenka į Natura 2000 tinklą, todėl didelės apimties statybos bei infrastruktūros plėtra čia yra smarkiai apribota.

    Ką realiai galima daryti?

    Pagal galiojančius apsaugos režimus tokiose teritorijose dažniausiai leidžiami tik minimalūs, aplinką tausojantys sprendimai. Tai reiškia, kad prabangus kurortas su keliu, prieplauka, didele elektros generacija ar intensyviomis statybomis gali būti neįgyvendinamas, net jei pirkėjas turėtų tam lėšų.

    Salos „inventorius“ taip pat kuklus: minima keletas apleistų statinių, nedidelis namas, vandens cisterna ir koplyčia. Tokia būklė signalizuoja, kad pirkėjas įsigyja ne paruoštą poilsio objektą, o labiau atokų, ribotai pritaikomą turtą su aiškiomis gamtosauginėmis taisyklėmis.

    Kodėl kaina taip smuko?

    Makri į aukcioną buvo iškelta ir anksčiau: 2022 metais jos kaina siekė apie 8 000 000 eurų. Vėliau, atlikus vertės peržiūrą, didelė dalis „investicinio potencialo“ subliuško, nes saugomas statusas praktiškai užkerta kelią projektams, kurie paprastai ir kelia privačių salų kainą.

    Kitaip tariant, tai turto klasė, kurioje kainą dažnai lemia ne vien vieta, bet ir leidimų realybė. Kai negalima įrengti reikšmingos infrastruktūros, sala tampa įdomi ne masinio turizmo verslui, o nišiniam pirkėjui, ieškančiam privatumo ir paprastumo.

    Privati sala nebūtinai perkama

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja kelionių tendencijos, susijusios su skaitmeniniu detoksu ir poilsiu be nuolatinio ryšio. Dalis keliautojų renkasi atokias vietas, o rinkodara vis dažniau akcentuoja tylą, lėtesnį tempą ir mažesnį žmonių srautą.

    Tiems, kas nori privataus salos jausmo be pirkimo rizikų, rinka siūlo alternatyvą: privačių salų nuomą. Graikijoje, Ispanijoje ar kituose regionuose galima rasti objektų, kuriuose užtikrinamas aptarnavimas ir logistika, tačiau nereikia spręsti nei leidimų, nei gamtosauginių apribojimų, tenkančių savininkui.

  • Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Perteklius daugiau nei dvigubai viršijo planą

    Graikijos nacionalinės ekonomikos ir finansų ministerija paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį šalis fiksavo 5,175 mlrd. eurų pirminį biudžeto perteklių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo oficialiai numatytą 2,298 mlrd. eurų tikslą.

    Lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, rodiklis beveik nekito ir siekė 5,148 mlrd. eurų. Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad antraštinis skaičius iš dalies atspindi vienkartinius ir laike pasislinkusius įrašus.

    Kodėl skaičiai išpūsti?

    Ministerijos teigimu, rezultatą padidino išankstiniai mokėjimai už ginkluotę ir investicijų programas, taip pat pervedimai bendrojo valdžios sektoriaus institucijoms. Papildomą efektą sukūrė anksčiau nei įprasta įplaukusios lėšos iš ES finansavimo mechanizmų.

    Įvertinus šiuos vienkartinius veiksnius, „tikrasis“ viršplaninis rezultatas, ministerijos skaičiavimu, sudarė apie 358 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto padėtis gerėjo, tačiau ne taip dramatiškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Pajamos, išlaidos ir mokesčių grąžinimai

    Valstybės biudžeto grynosios pajamos nuo 2026 metų sausio iki balandžio siekė 25,165 mlrd. eurų ir buvo 2,1 mlrd. eurų didesnės nei planuota. Mokesčių pajamos sudarė 22,743 mlrd. eurų, tačiau atmetus vienkartinius veiksnius jos siekė 22,302 mlrd. eurų ir buvo 39 mln. eurų mažesnės nei prognozuota.

    Per tą patį laikotarpį mokesčių permokų grąžinimai išaugo iki 2,601 mlrd. eurų, o tai siejama su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu, susijusiu su svarbaus infrastruktūros projekto koncesijos sandoriu. Viešųjų investicijų programos pajamos pasiekė 2,311 mlrd. eurų ir gerokai viršijo planuotą lygį.

    Išlaidų pusėje valstybės biudžeto mokėjimai sudarė 23,287 mlrd. eurų ir buvo 686 mln. eurų mažesni nei numatyta, nors, palyginti su 2025 metais, bendras lygis buvo didesnis. Daugiausia lėšų skirta sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui ir transportui, taip pat pervedimams sveikatos paslaugų ir socialinių išmokų sistemoms.

    Investicijų išlaidos siekė 2,938 mlrd. eurų, tai yra 593 mln. eurų mažiau nei planuota, tačiau daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokia dinamika rodo atsargų balansą tarp fiskalinės drausmės ir investicinių poreikių.

  • Mėlynosios vėliavos 2026: Ispanija gerina rekordą su 794 apdovanojimais, Graikija išlieka antra

    Mėlynosios vėliavos 2026: Ispanija gerina rekordą su 794 apdovanojimais, Graikija išlieka antra

    Mediterranas vėl dominuoja

    Tarptautinėje kovoje dėl švariausių ir saugiausių paplūdimių 2026 metais vėl pirmauja Viduržemio jūros šalys. Naujausi Mėlynosios vėliavos programos rezultatai rodo, kad lyderystę išlaikė Ispanija, o Graikija dar kartą užėmė antrą vietą pasaulyje.

    Mėlynosios vėliavos apdovanojimus administruoja Aplinkosauginio švietimo fondas, vertinantis paplūdimius, prieplaukas ir turistinius laivus pagal griežtus kriterijus. Šis ženklas daugeliui keliautojų tampa greitu orientyru, kur tikėtis geresnės vandens kokybės ir tvarkingos infrastruktūros.

    Ispanijos rekordas ir Graikijos stabilumas

    Ispanija 2026 metais pasiekė istorinį rekordą – iš viso skirta 794 Mėlynosios vėliavos, iš jų 677 atiteko organizuotiems paplūdimiams. Tai yra 44 apdovanojimais daugiau nei 2025 metais, kai šalis buvo surinkusi 750 įvertinimų.

    Graikija išlaikė antrąją vietą pasauliniame reitinge su 657 apdovanojimais. Iš jų 624 skirti paplūdimiams, o bendras rezultatas, palyginti su 2025 metais, iš esmės nekito, taip išlaikant maždaug 15 proc. visų pasaulyje įvertintų paplūdimių.

    Graikijoje daugiausia vėliavų tarp regionų išsiskyrė Kreta, kurios pakrantėse skirta 154 vėliavos. Tarp prefektūrų ryškiausiai matoma Chalkidikė, kurioje pažymėti 93 paplūdimiai.

    Kaip atrodo 2026 metų penketukas

    Pagal 2026 metų duomenis, po Ispanijos ir Graikijos į aukščiausias pozicijas rikiuojasi Turkija, kuri pateko į trejetuką su 625 ekologiniais ženklais. Ketvirtoje vietoje – Italija, turinti 525 Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose, ir šį sezoną į tinklą įtraukusi 14 naujų vietovių.

    Penktoje vietoje atsidūrė Portugalija su 438 apdovanojimais, o rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, kiek sumažėjo. Šaliai vėliavos skirtos 396 paplūdimiams, taip pat prieplaukoms ir turistiniams laivams, o mažėjimas siejamas su griežtesnėmis patikromis ir kai kuriose vietose vandens kokybę paveikusiomis oro sąlygomis.

    Globaliu mastu tarptautinis komitetas 2026 metais įvertino 4 378 paplūdimius, 747 prieplaukas ir 158 turistinius laivus. Tai rodo, kad programa apima ne tik pakrantes, bet ir visą su tvariu pakrančių turizmu susijusią infrastruktūrą.

    Ką reiškia Mėlynoji vėliava?

    Mėlynoji vėliava laikoma vienu svarbiausių tarptautinių kokybės ženklų, taikomų pakrantėms ir prieplaukoms. Vertinant paplūdimius, dėmesys skiriamas vandens kokybei, saugai ir gelbėtojų paslaugoms, prieinamumui, aplinkosaugai, švarai bei atliekų tvarkymui.

    Turizmo analitikai pastebi, kad nuolatinė Viduržemio jūros šalių persvara atspindi augančias investicijas į tvaraus turizmo infrastruktūrą. Kartu tai atliepia keliautojų įpročius, kai vis dažniau renkamasi kryptis, galinčias pateikti aiškiai patikrinamus aplinkosaugos standartus.

    Graikijai antrą vietą išlaikyti padeda stabilus įvertintų paplūdimių skaičius ir nuoseklus pakrančių valdymas prieš 2026 metų vasaros sezoną. Ispanijai rekordas tampa ne tik prestižo, bet ir konkurencinio pranašumo ženklu, ypač regionuose, kurie kasmet pritraukia didžiausius poilsiautojų srautus.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.

  • Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūra, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. Apie tai Atėnuose vykusiame energetikos transformacijos renginyje pranešė Bulgarijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus Bulgartransgaz vadovas Vladimiras Malinovas.

    Pasak jo, antrasis etapas, susijęs su pajėgumų didinimu iš Bulgarijos į Rumuniją, planuojamas iki metų pabaigos. Šie pokyčiai laikomi svarbiais regiono tiekimo saugumui ir alternatyvių maršrutų stiprinimui Pietryčių Europoje.

    „Liepos 1 dieną pradėsime eksploatuoti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūrą, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. O iki metų pabaigos ir tą, kuri didina perdavimą iš Bulgarijos į Rumuniją“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir kainoms

    Vertikalus koridorius siejamas su galimybe efektyviau paskirstyti dujų srautus nuo Pietų krypties šaltinių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Graikijos infrastruktūrą. Didesnė pralaida paprastai reiškia daugiau konkurencijos tarp tiekėjų ir daugiau lankstumo, kai rinkoje keičiasi kainos ar atsiranda tiekimo trikdžių.

    V. Malinovas pabrėžė, kad operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos bendras darbas leido sutarti dėl ilgalaikio sprendimo, skirto perdavimo tarifų optimizavimui. Jo teigimu, tai didina regiono patrauklumą tiekėjams ir gali sudaryti prielaidas palankesnėms tiekimo sąlygoms.

    „Dėl bendrų operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos pastangų sutarėme dėl ilgalaikio, tvaraus perdavimo tarifų optimizavimo sprendimo. Tai didina susidomėjimą mūsų rinkomis, skatina konkurenciją ir atveria galimybes užsitikrinti geriausias įmanomas dujų tiekimo sąlygas, įskaitant SGD“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    JAV parama ir masto ekonomika

    Diskusijoje Atėnuose JAV atstovai akcentavo, kad Vašingtonas ir toliau rems Vertikalaus koridoriaus įgyvendinimą pagal numatytus terminus. Regionui tai svarbu ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl pasitikėjimo, kuris reikalingas ilgalaikėms sutartims bei investicijoms.

    V. Malinovas taip pat akcentavo masto ekonomikos siekį, kai koridoriaus šalys koordinuotai telkia paklausą ir derasi su SGD gamintojais. Jo vertinimu, ilgalaikės sutartys gali padėti užfiksuoti stabilesnes kainas ir kartu dar labiau sumažinti perdavimo tarifų naštą galutiniams vartotojams.

    „Turime pasiekti masto ekonomiką bendradarbiaudami Vertikalaus koridoriaus šalyse ir konsoliduodami jų paklausą SGD gamintojų atžvilgiu. Ilgalaikiai susitarimai padėtų derėtis dėl mažesnių kainų ilgesniam laikui ir toliau optimizuoti perdavimo tarifus“, – sakė Vladimiras Malinovas.

  • „Four Seasons“ atidaro viešbutį Mikone: 94 kambariai ant uolos, privatus paplūdimys ir SPA

    „Four Seasons“ atidaro viešbutį Mikone: 94 kambariai ant uolos, privatus paplūdimys ir SPA

    Graikijos Mikono saloje birželio 26 dieną pirmuosius svečius planuoja priimti „Four Seasons Hotel Mykonos“. Tai antrasis „Four Seasons“ tinklo objektas Graikijoje po jau veikiančio „Four Seasons Astir Palace Hotel Athens“ Atėnų rivjeroje.

    Naujasis 94 kambarių viešbutis įsikūrė Kalo Livadi įlankos vakarinėje dalyje, pietrytinėje salos pusėje. Iki oro uosto ir Mikono miesto (Choros) su akmeninėmis gatvelėmis, baltintais pastatais, galerijomis bei butikais kelionė trunka apie 20 minučių.

    Vieta ir patirtys saloje

    Viešbutis orientuojasi į keliautojus, kurie nori derinti paplūdimio poilsį su salos pažinimu. Numatomos iš anksto suplanuotos patirtys nuo plaukiojimų jachta ir paplūdimių maršrutų iki kultūrinių išvykų.

    Viena ryškiausių krypčių – netoliese esanti Delo sala, laikoma viena svarbiausių graikų mitologijos ir archeologijos vietovių. Tokios išvykos tampa alternatyva vien tik naktinio gyvenimo scenai, dėl kurios Mikonas dažnai atsiduria kelionių planuose.

    Numeriai, dizainas ir tvarumas

    Projektą kūrė graikų architektas Nicos Valsamakis: 15 akrų teritorija suformuota tarsi Kikladų kaimas, išskaidytas terasomis, sodais ir akmeniniais takais. Interjeruose akcentuojamos švarios linijos, natūralios medžiagos ir saulės išblukintos spalvos.

    Visi numeriai ir apartamentai turės apstatytas terasas bei vaizdą į jūrą, dalis – privačius nedidelius baseinus. Viešbutis taip pat akcentuoja tvarumo sprendimus: numatyta naudoti jūros vandens gėlinimo sistemas, saulės energiją ir pažangesnį atliekų tvarkymą.

    Restoranai, SPA ir privatus paplūdimys

    Maistas čia pristatomas kaip viena esminių patirties dalių: koncepcijas kūrė Niujorko „Rockwell Group“. Pagrindinis restoranas Álef orientuotas į Viduržemio virtuvę ir patiekalus iš malkomis kūrenamos krosnies, o Kafeneo atkartoja tradicinės graikiškos kavinės ritmą.

    Dar viena erdvė, Corbu, žada itališką pakrantės virtuvės interpretaciją, o paplūdimio klubas – lengvesnius užkandžius ir kokteilius dienos metu. Numatytos ir privačios vakarienės, pritaikomos nuo mažų susitikimų iki didesnių renginių.

    Sveikatingumo infrastruktūroje – septynių kabinetų SPA, pirtis, garinės, lauko erdvė procedūroms su vaizdu į jūrą, sporto salė ir jogos zona. Šlaite žemyn įrengtas privatus paplūdimys, o viešbutyje taip pat suplanuoti du begalybės tipo baseinai.

    Šeimoms žadamas vaikų klubas ir sujungiami kambariai, poroms – galimybė rinktis ceremonijas vietoje esančioje koplyčioje. „Four Seasons“ šį atidarymą pozicionuoja kaip kelionę, kurią patogu derinti su poilsiu Atėnų rivjeroje, tarp objektų planuojant trumpus skrydžius ar pervežimus jūra.

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

    Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

    Aiškesnės taisyklės investuotojams

    Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

    Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

    Šalis skirstoma į penkias zonas

    Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

    Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

    Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

    Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

    Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

    Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

    „Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

    Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.