Tag: Graikija

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.

  • EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose pareiškė kaltinimus 22 įtariamiesiems, tarp jų – keturiems šiuo metu dirbantiems Graikijos parlamento nariams. Tyrimas siejamas su įtariama organizuota schema, kuri, prokurorų vertinimu, galėjo iškraipyti ES žemės ūkio paramos skyrimą.

    Kartu EPPO pranešė, kad bylų prieš dar septynis einančius pareigas parlamento narius atsisakyta dėl nepakankamų įrodymų. Dėl kitų asmenų, įskaitant buvusius parlamentarų mandatus turėjusius politikus, procesiniai veiksmai tęsiami.

    Imunitetas ir 2021 metų epizodai

    Byla susijusi su veiksmais, kurie, EPPO duomenimis, buvo atlikti 2021 metais ir apima žemės ūkio subsidijų administravimą. Europos prokuratūra pabrėžė, kad tyrime vertinama tiek kaltinanti, tiek asmenis galinti išteisinti informacija.

    Graikijos parlamentas 2026 metų balandžio 24 dieną pritarė prašymui panaikinti 11 einančių pareigas parlamentarų teisinį imunitetą. Tai sudarė sąlygas EPPO tęsti tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su ES biudžeto lėšomis.

    Kas, prokurorų teigimu, buvo daroma?

    EPPO tyrimas siejamas su valstybės agentūra OPEKEPE, kuri Graikijoje administruoja dalį ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokų. Prokurorai nurodo aptikę pasikartojančius galimos korupcijos modelius, galėjusius paveikti patikrų ir administracinių sprendimų rezultatus.

    Tarp minimų veikų – neteisėtas kišimasis į procedūras ir patikras, duomenų koregavimas po privalomų patikrų, bandymai daryti įtaką patikroms vietoje, patikrų išvadų slėpimas ar jų iškraipymas, taip pat neteisingų patvirtinimų teikimas.

    Kaltinimai pareigūnams ir parlamentarams

    EPPO skelbia, kad kaltinimai pateikti ir buvusiems OPEKEPE vadovams. Tarp jų – buvęs agentūros prezidentas, buvęs generalinis direktorius, atsakingas už tiesiogines išmokas, taip pat du buvę regionų vadovai, kurių veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas patikėtomis funkcijomis ir neteisėtas ES lėšų administravimas.

    Keturi parlamentarai, kaip nurodo EPPO, kaltinami kurstymu daryti pažeidimus: trys – kurstymu piktnaudžiauti pasitikėjimu, o vienas – kurstymu neteisėtai valdyti ES lėšas, taip pat kurstymu teikti melagingus patvirtinimus ir bandymu sukčiauti kompiuteriu.

    Tarp kitų kaltinamųjų minima politinio biuro darbuotojas, buvusio ministro aplinkos asmuo, veterinaras, dirbęs kaip viešasis tarnautojas, taip pat dalis paramos gavėjų. Jiems inkriminuojamos tokios veikos kaip subsidijų sukčiavimas, bandymas sukčiauti kompiuteriu, melagingų duomenų pateikimas viešuosiuose dokumentuose ir kurstymas.

    Jei kaltė būtų įrodyta, daliai kaltinamųjų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų, taip pat finansinės sankcijos pagal Graikijos teisę. EPPO pridūrė, kad lygiagrečiai atliekami ir kiti tyrimai dėl galimų veikų kitais metais, tačiau detales kol kas riboja, kad nepakenktų vykstantiems procesams.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikijoje pristatytas planas, kuris gali iš esmės pakeisti vieną garsiausių šalies vaizdų: Zakinto salos Navagio, dar vadinamą Laivo avarijos paplūdimiu. Siekiama paplūdimį praplėsti apie 30 metrų į jūros pusę, kad būtų apsaugota rūdijanti laivo liekana.

    Projektas numato paplūdimį formuoti užpilant žvyru ir taip padidinti atstumą tarp vandens linijos ir laivo korpuso. Skelbiama, kad būtų panaudota apie 45 000 kubinių metrų žvyro, o tai turėtų sumažinti bangų ir erozijos poveikį metalinei konstrukcijai.

    Paplūdimys 2026 metais uždarytas

    Navagio paplūdimys 2026 metų vasaros sezoną išlieka neprieinamas lankytojams dėl saugumo rizikų. Graikijos institucijos uždraudė laivams ir plaukikams artintis iki spalio 31 dienos, nes vertinama nuošliaužų grėsmė ir uolų nestabilumas.

    Sprendimas priimtas po patikrų, kurias atliko Žemės drebėjimų planavimo ir apsaugos organizacija. Jos vertinimu, vietovėje išlieka didesnė didelių nuošliaužų tikimybė, todėl lankytojų srautai kol kas laikomi pernelyg rizikingais.

    Traumos, drebėjimai ir griežta kontrolė

    Navagio reputaciją temdo ir ankstesni incidentai: 2018 metais nuo skardžio atskilusi uoliena sužeidė kelis žmones, o paplūdimys tuomet buvo uždarytas. 2022 metais regione fiksuotas 5,4 magnitudės žemės drebėjimas vėl paskatino laikinus ribojimus.

    Šiuo metu turistai paplūdimį gali stebėti tik nuo apžvalgos aikštelių viršuje, o bandantiems nusileisti ar pažeisti ribojimus taikomos sankcijos. Saugumo sąlygos, kaip skelbiama, peržiūrimos du kartus per metus, kad sprendimai dėl atvėrimo būtų paremti naujausiais duomenimis.

    Kodėl gelbėjamas laivas

    Paplūdimio simboliu tapęs laivas ant seklumos atsidūrė 1980 metų spalį ir nuo tada tapo vienu labiausiai fotografuojamų Graikijos pakrančių vaizdų. Tačiau per dešimtmečius korpusą smarkiai paveikė druska, drėgmė ir bangavimas, todėl metalas ėmė irti vis sparčiau.

    Pasak projekto rengėjų, paplūdimio praplėtimas turėtų sukurti papildomą buferį tarp laivo ir jūros bei sudaryti sąlygas vėliau imtis pačio laivo restauravimo. Tikimasi, kad tokie veiksmai padės išsaugoti objektą ateities kartoms, bet tuo pačiu išlaikyti prioritetą saugumui.

  • Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Graikijoje, Olimpo kalno papėdėje, kasmet vasarą vyksta keturių dienų festivalis, skirtas senovės graikų religinei ir kultūrinei tradicijai. Jau daugiau nei tris dešimtmečius jis sutraukia dalyvius iš pačios Graikijos ir užsienio, o renginiai apima eitynes su deglais, simbolines apeigas ir teatrinius pasirodymus.

    Festivalio susitikimo taškais dažniausiai tampa Litohoro apylinkės ir vadinamoji Prometėjo giraitė, o dalis ceremonijų rengiama netoli Diono archeologinės vietovės. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien istorinis šou turistams: daugeliui dalyvių tai būdas ieškoti ryšio su senąja pasaulėžiūra ir gamta.

    Kas organizuoja renginį?

    Renginį koordinuoja kultūrinė asociacija „Prometheus, the Fire Bringer“, pavadinta titano Prometėjo vardu. Graikų mitologijoje Prometėjas siejamas su šventos ugnies atnešimu žmonėms ir pasipriešinimu Dzeusui, todėl ugnis festivalyje tampa ne tik scenografijos, bet ir simbolinės prasmės centru.

    Programoje numatytos eisenos ir estafetės su deglais, ritualiniai veiksmai bei meninės interpretacijos, paremtos antikiniais pasakojimais. Organizatoriai teigia, kad taip siekiama atgaivinti tradiciją, kuri senovėje glaudžiai siejo kasdienybę, bendruomenę ir gamtos ciklus.

    Vardai iš antikos ir apeigos gamtoje

    Festivalio dalyviai neretai laikinai pasirenka antikinius vardus ir jais vieni į kitus kreipiasi viso renginio metu. Ši praktika pristatoma kaip bendruomenės ritualas, padedantis įsitraukti į pasirinktą vaidmenį ir pabrėžti atotrūkį nuo įprastos kasdienybės.

    „Tai šventė, turinti ryškų graikišką pobūdį. Mes gerbiame savo dievus, gerbiame gamtą, nes senovės graikams pati gamta buvo jų šventykla“, – sakė vienas iš festivalio dalyvių.

    Dalis programos perkeliama į gamtą, pavyzdžiui, rengiami simboliniai susibūrimai prie Enipejo upės. Ten akcentuojamas ryšys su mitologinėmis būtybėmis ir gamtos vaizdiniais, kurie antikinėje tradicijoje buvo neatsiejami nuo religinių praktikų ir bendruomeninių švenčių.

    Kaip tai aiškina patys dalyviai?

    Festivalyje dalyvaujantys dodekateizmo, arba dvylikos Olimpo dievų garbinimo, šalininkai pabrėžia, kad jiems svarbiausia ne vien ritualų forma, o pasaulėžiūrinis turinys. Anot jų, tai bandymas šiuolaikiniame gyvenime atkurti kosmologinį mąstymą, kuriame dieviškumas siejamas su aplinka ir kasdieniais reiškiniais.

    „Politeizmas nėra religija. Kalbame apie graikišką pasaulėvaizdį, kosmologinį būdą suprasti, kaip aplink mus suvokiame dieviškumą. Dieviškasis pradas yra visur“, – sakė asociacijos „Prometheus, the Fire Bringer“ prezidentė Georgia Altintasiotou.

    Renginių finalą paprastai vainikuoja teatralizuotos scenos, šokiai ir šventinis vakaras miškų apsuptyje, Olimpo fone. Organizatoriai tikina, kad būtent ši aplinka, kur susitinka mitologija, gamta ir bendruomenė, ir yra pagrindinė festivalio traukos priežastis.

  • Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikai nuo medūzų stato plūduriuojančius barjerus: ar užtvara iš tiesų veikia ir nuo žuvų?

    Graikijoje, Eubojos įlankoje, jau ne vieną vasarą poilsiautojų planus gadina masinis medūzų antplūdis. Įgėlimai dažniausiai sukelia aštrų skausmą ir odos sudirginimą, o retesniais atvejais gali išprovokuoti stipresnes alergines reakcijas, todėl savivaldybės ieško praktiškų apsaugos sprendimų.

    Chalkidono savivaldybė pradėjo diegti plūduriuojančias užtvaras, panašias į tas, kurios naudojamos sulaikyti paviršinei taršai ir šiukšlėms. Tikimasi, kad tokios konstrukcijos padės atskirti saugesnę maudynių zoną, į kurią medūzoms ir daliai žuvų patekti būtų sunkiau.

    Kur diegiamos užtvaros

    Pirmosios užtvaros pradėtos montuoti birželio viduryje Rodies paplūdimyje Chalkidoje, o projekto vertė siekia 366 950 eurų. Konstrukcijas planuojama įrengti šešiuose savivaldybės paplūdimiuose šiaurinėje Eubojos įlankos dalyje.

    Lygiagrečiai panašius darbus planuoja ir Evijos uostų organizacija, atsakinga už dalį pakrančių. Vietos valdžia pabrėžia, kad tikslas yra ne tik mažinti medūzų patekimą, bet ir sulaikyti plūduriuojančias atliekas bei paviršinę taršą.

    Kas lemia, ar barjerai veiks

    Specialistai teigia, kad tokio tipo užtvaros gali būti veiksmingos, tačiau tik tada, kai jos sumontuotos techniškai teisingai ir sudaro visiškai uždarą zoną. Praktikoje tai reiškia, kad tinklas turi prasidėti krante, nusidriekti į gilesnį vandenį ir grįžti atgal į krantą, suformuojant puslankį ar stačiakampį.

    Apatinė tinklo dalis turi būti pasverta grandinėmis ar svoriais ir priglusti prie dugno, paliekant tik minimalų tarpą. Priešingu atveju medūzas po užtvara gali „pakišti“ povandeninės srovės, ypač kai keičiasi vėjo kryptis ir bangavimas.

    Viršutinė dalis remiasi plūdurais, kurie turi aiškiai iškilti virš vandens paviršiaus maždaug 30–50 centimetrų. Tokia atsarga reikalinga, kad banguojant medūzos nebūtų pernešamos per viršų į maudynių zoną.

    Ar tai apsaugos ir nuo pūsliažuvių

    Užtvaros gali riboti ne tik medūzų, bet ir kai kurių žuvų, įskaitant pūsliažuves, patekimą į aptvertą plotą, tačiau jos nėra universali priemonė visam paplūdimiui. Toks sprendimas apsaugo tik konkrečią atitvertą zoną, todėl likusioje pakrantėje situacija gali nesikeisti.

    Svarbus ir eksploatacijos klausimas: tinklus būtina reguliariai valyti, kad neprikibtų dumbliai ir jūrų organizmai. Jei tinklas apsineša, jis sunkėja, gali nusileisti žemiau, deformuotis arba įplyšti, o atsiradusios angos sumažina visos sistemos efektyvumą.

    Kita praktinė problema yra parinktas gylis. Jei užtvara įrengiama per sekliai, maudynių plotas tampa per mažas ir dalis poilsiautojų tuo būna nepatenkinti, tačiau per giliai įrengti barjerai brangiau kainuoja ir yra sudėtingiau prižiūrimi.

    Pastaraisiais metais Viduržemio jūroje dažnesni medūzų suaktyvėjimai siejami su šiltėjančiu vandeniu, maistinių medžiagų pertekliumi pakrantėse ir ekosistemų pokyčiais, įskaitant žuvų išteklių svyravimus. Todėl plūduriuojančios užtvaros daug kur vertinamos kaip laikina, lokali priemonė, kuri veikia geriausiai tada, kai derinama su stebėsena, paplūdimių informavimu ir greita priežiūra.

  • Šylant Viduržemio jūrai, Graikiją užplūdo nuodinga fugu: už sugautą kilogramą žada atlygį

    Graikija pradėjo bandomąją programą, kuria žvejams žadama mokėti už invazinės ir nuodingos sidabraskruostės fugu (Lagocephalus sceleratus) sugavimą. Ši rūšis sparčiai plinta Viduržemio jūroje, o valdžia tikisi taip pristabdyti jos populiacijos augimą ir sumažinti žalą žvejybai.

    Pagal programą už kiekvieną sugautos žuvies kilogramą numatomas 5,33 euro atlygis. Graikijos institucijos tam skyrė 1 500 000 eurų fondą, o prioritetas teikiamas Kretos apylinkėms ir pietinei Egėjo jūros daliai, kur problema pastaruoju metu tapo aštriausia.

    Sidabraskruostė fugu į Viduržemio jūrą pateko iš tropinių Indijos vandenyno regionų, o vienu pagrindinių „vartų“ laikomas Sueco kanalas. Šis procesas siejamas su vadinamąja lessepsine migracija, kai svetimžemės rūšys įsitvirtina naujose ekosistemose.

    Graikijos vandenyse ši žuvis fiksuojama nuo 2005 metais, tačiau pastaraisiais metais jos gausa šoktelėjo. Žvejai skundžiasi, kad ji aktyviai konkuruoja dėl maisto, naikina kitų rūšių jauniklius ir daro tiesioginę žalą įrankiams.

    Ši fugu rūšis turi ypač tvirtą, „snapą“ primenantį dantų darinį, kuriuo gali perkąsti įprastus žvejybos tinklus. Dėl to didėja žvejybos sąnaudos, o dalis laimikių prarandama dar jūroje.

    Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas: žuvies audiniuose gali būti tetrodotoksino, sukeliančio raumenų silpnumą, paralyžių ir kvėpavimo sutrikimus. Europos Sąjungoje tokių žuvų prekyba ir vartojimas paprastai ribojami dėl apsinuodijimo rizikos.

    Mokslininkai invazinių rūšių plitimą sieja su sparčiai šylančiu Viduržemio jūros regionu. Šiltesnis vanduo sudaro palankesnes sąlygas tropinės kilmės rūšims, kurios anksčiau čia neišgyvendavo arba neįsitvirtindavo.

    Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami ir kiti atšilimo sukelti pokyčiai: kai kuriose vietovėse daugėja naujų plėšrių rūšių, o tradiciniai žvejybos objektai traukiasi į vėsesnius vandenis. Tai didina spaudimą tiek biologinei įvairovei, tiek pakrančių ekonomikai.

    Vasarą socialiniuose tinkluose Graikijoje pasirodžius pranešimų apie tariamus fugu išpuolius, specialistai ragino nepervertinti rizikos. Pabrėžiama, kad šios žuvys dažniausiai vengia žmonių, o patvirtintų incidentų skaičius yra labai mažas.

    Vis dėlto poilsiautojams patariama nebandyti liesti nepažįstamų žuvų, o radus įtartiną laimikį ar sužeistą gyvūną pakrantėje informuoti vietos tarnybas. Graikija tikisi, kad finansinis paskatinimas žvejams padės suvaldyti situaciją, tačiau dalis ekspertų pripažįsta, kad rūšis regione greičiausiai jau įsitvirtino ilgam.

  • Šią ledinę kavą sugalvojo graikas, o dabar geria visas pasaulis: frappe receptas karščiams

    Frappe – viena populiariausių šaltos kavos versijų, kuri ypač praverčia per karščius. Nors šiandien ją rasite daugelyje kavinių visame pasaulyje, jos istorija prasidėjo Graikijoje ir siejama su gana netikėta improvizacija.

    Dažniausiai frappe kilmė siejama su 1957 metais, kai Salonikuose vykusioje tarptautinėje mugėje buvo pristatomas naujas šokoladinis gėrimas, plakamas plaktuvėje. Pasak plačiai cituojamos versijos, vienas mugės dalyvių, neturėdamas karšto vandens, tirpią kavą suplakė su šaltu vandeniu, o rezultatas tapo hitu.

    Būtent dėl plakimo frappe išsiskiria tankia puta, kuri išlieka ilgiau nei tiesiog į kavą įmestos ledo kubelių porcijos. Skirtingai nei dauguma šaltos kavos receptų, klasikinei frappe nebūtinas espresso aparatas ar šviežiai malta kava – pakanka tirpios kavos ir paprasto plakiklio.

    Norėdami pasigaminti frappe namuose, į indą įpilkite kelis šaukštus šalto vandens, suberkite tirpią kavą ir, jei mėgstate saldžiau, įdėkite cukraus ar saldiklio. Viską suplakite ar sutrinkite iki vientisos masės, kol susidarys standi puta.

    Tuomet putą supilkite į aukštą stiklinę, įdėkite ledo kubelių, įpilkite likusio šalto vandens ir pieno pagal skonį. Patiekimą galima praturtinti plakta grietinėle, kakava ar desertiniu sirupu, pavyzdžiui, šokoladiniu ar karameliniu, tačiau klasikinė versija dažniausiai apsiriboja kava, vandeniu, ledu ir pienu.

    Kavinių meniu frappe dažnai painiojama su ledine latte ar šalta kava su ledais, tačiau tai skirtingi gėrimai. Frappe esmė – suplakta tirpi kava ir puta, o ne espresso ir pieno proporcijos, todėl skonis bei tekstūra būna labiau gaivinantys ir lengvesni.

  • „Binance“ negavo ES licencijos Graikijoje: ką tai reiškia platformos klientams Lenkijoje ir Europoje

    Didžiausia pasaulyje kriptoaktyvų birža „Binance“ pranešė klientams Europoje, kad iki liepos 1 dienos negaus Europos Sąjungos licencijos, kuri reikalinga tęsti veiklą pagal naująjį reglamentavimą. Informacija išsiųsta ir naudotojams Lenkijoje, o bendrovė aiškina, kokių pokyčių tikėtis ir kaip, prireikus, tvarkyti savo lėšas.

    Situacija siejama su Graikijos priežiūros institucijos sprendimu netenkinti „Binance“ licencijos paraiškos. Oficialios viešos išsamios sprendimo motyvacijos institucija nepateikė, o komentavimo atsisakė, remdamasi licencijavimo procedūrų konfidencialumu.

    Nuo šių metų vidurio visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji vieningi reikalavimai kriptoaktyvų paslaugų teikėjams pagal MiCA reglamentą. Jis numato, kad biržos ir kitos kriptoaktyvų paslaugas teikiančios įmonės turi gauti leidimą vienoje ES valstybėje, kad galėtų teisėtai teikti paslaugas visame bloke.

    Tokio leidimo turėjimas suteiktų vadinamąjį paslaugų teikimo pasą, leidžiantį plėstis į kitas šalis nebekartojant visų procedūrų kiekvienoje rinkoje atskirai. „Binance“ atveju Graikija buvo laikoma viena iš krypčių, per kurias bendrovė tikėjosi užsitikrinti tolesnę veiklą Europos rinkoje.

    Kas kelia klausimų reguliuotojams?

    Tarptautinėje žiniasklaidoje, remiantis su procesu susipažinusiais šaltiniais, minėta, kad priežiūros institucijoms abejonių galėjo kelti ankstesni „Binance“ iššūkiai, susiję su pinigų plovimo prevencijos kontrolėmis, taip pat sudėtinga grupės struktūra ir valdymo skaidrumo klausimai. Tokie aspektai ES reguliuotojams yra esminiai, nes MiCA reikalavimai apima ne tik kapitalą ar dokumentaciją, bet ir veiklos rizikų valdymą.

    Pati bendrovė viešai deklaruoja sieksianti licencijos kitoje ES valstybėje ir tikina neketinanti trauktis iš Europos. Ši kryptis logiška, nes net ir nepavykus vienoje šalyje, licencijos paraišką galima teikti kitoje, tačiau procesas dažnai užtrunka, ypač jei reguliuotojams kyla klausimų dėl atitikties ir kontrolės.

    Kriptoaktyvų sektoriuje MiCA laikomas lūžio tašku: jis suvienodina taisykles ir padidina vartotojų apsaugos, rizikų valdymo bei skaidrumo standartus. Kartu tai reiškia, kad didelės platformos, iki šiol veikę skirtingais nacionaliniais režimais, susiduria su griežtesne priežiūra ir konkrečiais terminais.

    Ką žinoti klientams Lenkijoje?

    „Binance“ klientams išsiųstuose pranešimuose akcentuojama, kad žinutė nėra nurodymas nedelsiant išsigryninti ar pervesti visą turtą. Bendrovė teigia, kad naudotojų aktyvai išlieka saugūs, o komunikacija skirta pasirengti galimiems veiklos apribojimams, jei licencija iki nustatyto termino nebus gauta.

    Kartu klientams nurodoma susipažinti su turimų priemonių valdymo galimybėmis ir, jei jie nori, pasiruošti lėšų perkėlimui ar išėmimui. Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai ribojamos kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, naujų klientų registravimas, dalies produktų siūlymas arba prekybos funkcijų apimtis, priklausomai nuo to, kokį režimą platforma gali taikyti konkrečioje jurisdikcijoje.

    Vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kokie lėšų pervedimai kriptoaktyvų tinkle priklauso ir nuo pasirinktų blokų grandinės mokesčių bei adresų tikslumo. Klaidos siunčiant kriptoaktyvus dažnai būna negrįžtamos, todėl tokiose situacijose rekomenduojama neskubėti ir veiksmus atlikti tik įsitikinus, kad pasirinktos piniginės ar paskyros duomenys teisingi.

    Ką tai reiškia Europos rinkai?

    Jei „Binance“ per artimiausią laiką negaus licencijos kitoje ES valstybėje, bendrovei gali tekti laikinai apriboti dalį paslaugų Europos Sąjungoje, kol bus išspręsti reguliaciniai klausimai. Tai būtų vienas ryškiausių testų, kaip praktikoje veikia naujasis ES kriptoaktyvų reguliavimas ir kaip griežtai priežiūros institucijos vertina didžiausius pasaulio rinkos dalyvius.

    „Binance“ yra viena didžiausių kriptoaktyvų prekybos platformų pasaulyje, siūlanti prekybą įvairiais žetonais, taip pat saugojimo ir papildomas paslaugas. Dėl to bet kokie jos veiklos pokyčiai Europoje gali turėti įtakos ir konkurencijai, ir vartotojų pasirinkimams, nes dalis klientų gali ieškoti alternatyvų, turinčių aiškų leidimą veikti pagal MiCA.

    Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, ar bendrovė ras valstybę, kurioje pavyks užbaigti licencijavimo procesą, ir kokio masto apribojimai bus taikomi iki tol. Vartotojams rekomenduojama sekti oficialius platformos pranešimus ir įvertinti, ar jų naudojamos paslaugos atitinka jų rizikos toleranciją bei reguliacinį aiškumą.

  • Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Vakarų fasadas vėl matomas

    Graikija pranešė užbaigusi vieną svarbiausių pastarųjų metų Akropolio restauravimo darbų etapų: nuo Partenono vakarų fasado nuimti išoriniai pastoliai. Tai reiškia, kad monumento vakarų frontonas pirmą kartą per maždaug 220 metų vėl atsiveria kiek įmanoma vientisesniu vaizdu.

    Šis pokytis matomas ne tik turistams, bet ir specialistams, nes vakarų pusė ilgą laiką buvo siejama su sudėtingais konstrukciniais ir akmens konservavimo sprendimais. Pasak Graikijos institucijų, pastolių nuėmimas žymi esminį darbų lūžį, nors restauracija Akropolyje tęsiama ir toliau.

    Sudėtingiausi darbai – su marmuru

    Restauruojant Partenono vakarų frontono dalį buvo tvarkomos vadinamosios ortostatos – dideli akmens blokai, formuojantys apatinę frontono dalį. Už darbus atsakinga Akropolio paminklų restauravimo tarnyba pabrėžė, kad tai buvo viena techniškai sudėtingiausių intervencijų per pastaruosius metus.

    Darbams reikėjo itin tikslių matavimų, naujo marmuro parinkimo ir apdirbimo, taip pat saugaus blokų pakėlimo bei įtvirtinimo istoriniame statinyje. Viena didžioji ortostata atkurta sujungiant išlikusius antikinius fragmentus ir papildant juos nauju marmuru, o kita suformuota iš naujo marmuro nuo pradžios.

    Istorinis momentas Akropoliui

    Galutiniam akmens blokų sumontavimui buvo įrengta nauja funkcinė pastolių sistema, atitinkanti šiuolaikinius saugos reikalavimus ir pritaikyta prie paminklo estetikos. Užbaigus montavimo darbus, išoriniai pastoliai buvo nuimti visam laikui, todėl vakarų fasadas vėl įgauna architektūrinį vientisumą.

    „Šiandien kalbame apie itin sudėtingos restauravimo intervencijos pabaigą, dėl kurios Partenono vakarų frontonas pristatomas kiek įmanoma pilniausiu pavidalu pirmą kartą per maždaug 220 metų“, – sakė kultūros ministrė Lina Mendoni.

    Ministrė pabrėžė, kad naujos ortostatos ne tik užpildo vizualinę spragą, bet ir leidžia vėl aiškiai matyti vakarų fasado proporcijas bei geometriją. Graikijos institucijų teigimu, šis etapas laikomas reikšmingu ne tik pačiam monumentui ir Akropoliui, bet ir platesniam pasaulio kultūros paveldo išsaugojimui.

    Skelbiama, kad vakarų fasado atkūrimo programa įgyvendinta projekto, finansuoto Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, rėmuose. Restauravimo darbai Akropolyje planuojami taip, kad lankytojų srautai galėtų judėti saugiai, o monumentas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo.