Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.
Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.
Pasienis: siaura vieta prekybai
Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.
„Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.
Bendra gynybos gamyba ir dronai
Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.
Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.
„PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.
Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui
Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.
Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.
Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.
Leave a Reply