Iš pirmo žvilgsnio gvajava gali pasirodyti kaip nedidelė kriaušė ar žalsvas obuolys, tačiau tai tropinis vaisius, vis dažniau atsirandantis ir didesnėse Europos parduotuvėse. Ji turi ploną žievelę, šviesų arba rausvą minkštimą ir smulkias sėklas, o sunokusi kvepia intensyviai ir saldžiai.
Mitybos specialistai gvajavą dažnai mini dėl itin didelio vitamino C kiekio. Įvairių mitybos duomenų bazėse nurodoma, kad 100 gramų žalios gvajavos gali turėti apie 200 miligramų vitamino C ar net daugiau, todėl pagal šį rodiklį ji lenkia daug įprastų citrusinių vaisių.
Skonis ir kaip ją valgyti?
Sunokusi gvajava paprastai būna saldi, lengvai rūgštelėjusi ir labai aromatinga, o skonis gali priminti kriaušės, braškių ir citrusų derinį. Nesunokęs vaisius dažniau būna kietesnis, aitresnis ir mažiau sultingas, todėl verta rinktis minkštesnį, stipriau kvepiantį.
Gvajavą galima valgyti žalią: ją pakanka nuplauti, perpjauti ir valgyti kartu su žievele bei sėklomis. Jei sėklos atrodo per kietos, minkštimą galima išskobti šaukšteliu arba pertrinti per sietelį, o gautą masę naudoti glotnučiams, jogurtui ar desertams.
Kuo gvajava naudinga?
Didžiausias šio vaisiaus privalumas yra vitaminas C, kuris svarbus imuninės sistemos veiklai ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Jis taip pat reikalingas kolageno gamybai, todėl gvajava dažnai siejama su odos, dantenų ir kraujagyslių būklės palaikymu.
Gvajavoje yra ir skaidulų, kurios prisideda prie žarnyno veiklos ir gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Vis dėlto jautresniems žmonėms didesnė porcija iš karto gali sustiprinti pilvo pūtimą, todėl naują vaisių geriau išbandyti nuo mažesnio kiekio.
Dar vienas svarbus elementas yra kalis, reikalingas normaliai raumenų funkcijai ir padedantis palaikyti įprastą kraujospūdį. Be to, gvajavoje aptinkama augalinių antioksidantų, pavyzdžiui, polifenolių ir karotenoidų, kurie mityboje vertinami kaip papildomas ląstelių apsaugos šaltinis.
Kam vertėtų būti atsargesniems?
Gvajavos turėtų vengti jai alergiški žmonės, o turintiems jautrų virškinimą, dirgliosios žarnos sindromą ar polinkį į viduriavimą verta pradėti nuo kelių gabalėlių. Jei po vaisiaus jaučiamas diskomfortas, geriau jo nepadauginti arba rinktis kitus, lengviau toleruojamus vaisius.
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, gvajavą gali įtraukti į racioną, tačiau svarbu ją skaičiuoti kaip angliavandenių šaltinį ir derinti su bendru dienos meniu. Esant inkstų ligoms ar taikant dietą su ribojamu kalio kiekiu, didesnius gvajavos kiekius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, prieš reikšmingai keičiant mitybą verta pasitarti su specialistu.
Leave a Reply