Tag: Internetas

  • DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    Dirbtinio intelekto (DI) pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangiausius, vadinamuosius „frontier“, DI modelius ir nepasikliauti vien JAV ar Kinijoje sukurtais sprendimais.

    Kanados ir Prancūzijos mokslininkas, vienas iš vadinamųjų DI „krikštatėvių“, portalui „POLITICO“ sakė, kad priklausomybė nuo kitų šalių modelių Europai gali tapti ilgalaike ekonomine ir karine priklausomybe.

    Jo teigimu, ypač pavojinga strategija būtų plačiai remtis atviro svorio (open-weight) modeliais, sukurtais Kinijoje ar kitur, nes tai didintų kibernetinių atakų riziką ir apsunkintų kontrolę.

    Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje svarstoma, ar investuoti milijardus į vietinių pažangiausių modelių kūrimą, ar apsiriboti programėlių ir paslaugų kūrimu ant amerikietiškų uždarų ar kiniškų atvirų modelių.

    „Modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“

    Y. Bengio įspėjo, kad remtis modeliais, kurių Europa nekontroliuoja ir kurių ateityje gali net neturėti, nėra tvaru. Jo žodžiais, „modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad Europai būtina kurti savo pažangius modelius, mokslininkas atsakė nedviprasmiškai: „Žinoma, nes jie yra raktas į viską.“

    Jis taip pat suabejojo prielaida, kad dabartinė situacija, kai daugelį atvirų modelių galima laisvai atsisiųsti ir naudoti, išliks. Pasak jo, yra nemaža tikimybė, kad net per artimiausius metus tokia prieiga gali stipriai pasikeisti.

    Atviri modeliai ir kibernetinių atakų grėsmė

    Y. Bengio atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: jo vertinimu, atviro svorio modeliai gali sudaryti sąlygas daug platesniam kibernetinių nusikaltimų mastui.

    Jis tai siejo su pastaruoju metu pasirodžiusiais pranešimais apie įsilaužimus į Vokietijos politikų „iPhone“ telefonus ir kibernetines atakas prieš prekybos tinklus Europoje.

    Mokslininko teigimu, priežastis paprasta: atvirus modelius gali atsisiųsti bet kas, įskaitant nusikaltėlius ar teroristus, ir tam nereikia būti aukšto lygio specialistu.

    Europa, pasak Bengio, turi investuoti daugiau

    Pasak Y. Bengio, atsižvelgiant ir į strategines ilgalaikes rizikas, ir į tiesiogines saugumo grėsmes, Europos viešasis ir privatus sektorius turėtų ryžtis gerokai didesnėms investicijoms į pažangiausių DI modelių kūrimą.

    Jis pabrėžė nemanantis, kad Europa turėtų visiškai atsisakyti darbo su JAV tiekėjais, tačiau įspėjo dėl vienpusės priklausomybės. Anot jo, būtina turėti alternatyvų.

    „Mums reikia alternatyvių pasirinkimų“, – sakė Y. Bengio.

  • Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Artėjant lapkričio 29-osios nacionaliniams rinkimams Ispanijoje, premjero Pedro Sánchezo vadovaujama Socialistų partija pasirinko netikėtą kampanijos kryptį – ne jungtis prie „TikTok“, o siekti šią platformą šalyje apriboti.

    Impulsu tapo pirmadienį paskelbtas Ispanijos tyrimas, kuriame „TikTok“ kaltinama pernelyg vangiai reaguojant į vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą. Po publikacijos jaunimo ministerija pranešė mėginsianti blokuoti platformą.

    Trečiadienį prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą. Tą pačią dieną P. Sánchezas socialiniame tinkle „X“ sprendimą pasitiko džiugiai, teigdamas, kad „nebaudžiamumo socialiniuose tinkluose dienos baigėsi“ ir jog jokia platforma nėra aukščiau įstatymo bei vaikų teisių.

    Tyrimą paskelbusi pilietinės visuomenės grupė „Maldita“ sukėlė didelį atgarsį, o valdžia per trumpą laiką ėmėsi kelių teisinių žingsnių: kreipėsi ir į duomenų apsaugos institucijas, ir į prokuratūrą.

    Valdžiai banas – politiškai patogus, teisiškai sudėtingas

    Viešai skelbiama, kad ES teisės aktai nustato aukštą kartelę visiškai sustabdyti atvirai veikiančią platformą. Vis dėlto tai nesustabdė valdžios puolimo: P. Sánchezas televizijos interviu pareiškė, jog jei reikės suspenduoti socialinį tinklą Ispanijoje, vyriausybė tai padarys.

    Premjerui tai – proga perkelti dėmesį į vaikų saugumą ir technologijų bendrovių atsakomybę, ypač po smukusių reitingų, siejamų su praėjusį mėnesį įvykusia traukinio katastrofa Tolede, per kurią žuvo 69 žmonės.

    P. Sánchezas taip pat aiškino, kad vyriausybė siekia užtikrinti platformų vadovų „baudžiamąją atsakomybę“ už jų valdomų paslaugų daromą žalą.

    „TikTok“ atsakas ir opozicijos laikysena

    „TikTok“ teigė, kad po „Maldita“ pranešimo operatyviai identifikavo ir pašalino turinį. Platformos atstovas nurodė, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra griežtai draudžiama, o aptikimui ir šalinimui naudojamos pažangios technologijos bei speciali vaikų saugos komanda.

    Tačiau politiniai dividendai valdantiesiems gali būti riboti: pagrindinis P. Sánchezo oponentas, konservatorių Liaudies partijos lyderis Alberto Núñezas Feijóo, taip pat griežtai kritikavo „TikTok“ ir susitiko su „Maldita“ komanda.

    Liaudies partijos atstovai viešai pareiškė, kad situacija yra nepriimtina ir jos negalima ignoruoti, o vaikų apsauga esą bus vienas svarbiausių prioritetų.

    Kas realiai gali uždrausti platformą

    Ispanijos jaunimo ir vaikų ministerija prašė šalies duomenų apsaugos institucijos suspenduoti „TikTok“, tačiau pripažino, kad pati tokios galios neturi. Pasak ministerijos atstovo, vienintelis kelias priverstinai sustabdyti paslaugą – teismo sprendimas.

    Tekste primenamas ir precedentas: 2024 metais teisėjas Santiago Pedraz buvo nurodęs trims dienoms blokuoti „Telegram“, bet vėliau sprendimą atšaukė, argumentuodamas, kad priemonė neproporcinga. Tai rodo, kad blokavimas teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – mažai tikėtinas.

    Dar vienas svarbus ribojimas – ES lygmens taisyklės. „TikTok“ privatumo priežiūra Europoje daugiausia siejama su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, o pagrindinė priežiūros institucija yra Airijos duomenų apsaugos tarnyba, todėl Ispanijos prašymas gali turėti ribotą poveikį.

    Vis dėlto Ispanijos duomenų apsaugos institucija gali inicijuoti skubos procedūrą, leidžiančią taikyti teisiškai privalomas priemones iki trijų mėnesių, jei yra būtinybė skubiai ginti žmonių privatumo teises.

    Platesnį platformų turinio moderavimo klausimą ES reguliuoja Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį Europos Komisija jau yra pradėjusi kelis tyrimus dėl „TikTok“. Tarp pirminių išvadų minimi galimi pažeidimai, susiję su nepilnamečių apsauga ir priklausomybę skatinančiu dizainu, nors baudos dar nėra skirtos.

  • Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija pristatė siūlomą „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą, kuriuo ketina pažaboti manipuliacines interneto prekybos ir paslaugų praktikas – nuo „tamsiųjų šablonų“ iki apsunkinto prenumeratų atsisakymo.

    Kaip rašo „POLITICO“, naujuoju teisės aktu Briuselis taikosi į per pastaruosius du dešimtmečius išplitusius triukus, padedančius verslams paskatinti vartotojus pirkti daugiau arba mokėti brangiau, o klientų aptarnavimą vis dažniau perleidžiant automatizuotoms sistemoms.

    Siūlyme numatoma, kad už pažeidimus Europos Komisija galėtų skirti baudas iki 6 proc. įmonės pasaulinių metinių pajamų. Tokios sankcijos dydžiu prilygtų jau taikomoms pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Svarbiausia tai, kad taisyklės būtų taikomos ne tik didžiosioms platformoms: jos apimtų bet kurį verslą, kuris internetu siūlo paslaugas ar prekes Europos Sąjungos vartotojams.

    Kokias manipuliacijas siūloma uždrausti

    Vienas pagrindinių taikinių – vadinamieji „tamsieji šablonai“ (angl. dark patterns), kai vartotojai stumiami į jiems nepalankius sprendimus dizaino ir pasirinkimų pagalba. Pavyzdžiui, ryškūs ir gerai matomi mygtukai, skatinantys pirkti, o atsisakymo ar atšaukimo kelias paslepiamas, ištempiamas ar tampa painus.

    Taip pat numatoma riboti personalizuotą kainodarą, kuri gali būti nukreipta į pažeidžiamus vartotojus, įskaitant nepilnamečius.

    Dokumente atskirai įvardijama ir dinaminė kainodara – kai kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, perkant lėktuvo ar koncertų bilietus. Siūloma įtvirtinti didesnį skaidrumą tais atvejais, kai vartotojas perka prekę ar paslaugą, kurios kaina gali kisti.

    Prenumeratų atsisakymas ir gyvas aptarnavimas

    Komisijos siūlymai paliečia ir kasdienę praktiką, su kuria susiduria daugelis vartotojų: prenumeratų nutraukimą. Pardavėjai turėtų užtikrinti paprastą ir lengvą atsisakymo kelią.

    Be to, numatoma, kad po pardavimo vartotojams turėtų būti prieinama ir žmogaus teikiama pagalba, o ne vien automatizuoti sprendimai ar pokalbių robotai.

    Dėmesys ir vaizdo žaidimams bei „priklausomybę keliančiam dizainui“

    Pirmą kartą siūlomuose vartotojų apsaugos pakeitimuose atskirai aptariami ir kai kurie internetinių žaidimų aspektai. Tarp jų – ketinimas uždrausti žaidimus, kuriuose vaikams sudaromos sąlygos mokėti tam, kad jie lengviau laimėtų ar sparčiau progresuotų.

    Kartu siekiama daryti įtaką vadinamajam „priklausomybę keliančiam dizainui“ internete. Siūloma, kad platformos turėtų suteikti galimybę atsisakyti tokių funkcijų kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas (autoplay).

    Vis dėlto dalis įstatymų leidėjų mano, kad vien galimybės atsisakyti gali nepakakti: jų vertinimu, vartotojams neturėtų tekti „nešti naštos“ patiems išsijungiant įtraukiąsias funkcijas, jei jos tyčia projektuojamos taip, kad ilgintų laiką platformoje.

    Tuo metu technologijų sektoriaus atstovai kritikuoja iniciatyvą, teigdami, kad dalį tokių praktikų jau apima galiojantys vartotojų apsaugos ir skaitmeninių paslaugų teisės aktai, todėl, jų nuomone, nereikėtų tų pačių klausimų reguliuoti antrą kartą.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas atmeta Prancūzijos kaltinimus, esą Teheranas prisidėjo prie kibernetinių atakų, nukreiptų prieš prekybos tinklų šaldymo įrangą. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir šališki.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį sakė, jog už „precedento neturinčias“ atakas, įvykusias praėjusį mėnesį, atsakingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC). Antradienį jis pridūrė, kad Paryžius, reaguodamas į incidentą, „neatmeta nieko“.

    Pasak ministro, Prancūzija imsis visų priemonių, įskaitant ir tas, kurios nebus viešinamos, jei jos bus laikomos proporcingomis ir būtinomis siekiant atgrasyti nuo tolesnių atakų bei nubausti atsakingus asmenis. Jo teigimu, incidentas palietė 700 maisto paskirstymo vietų.

    Po šių įvykių Irano ambasadorius Prancūzijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją. Prancūzijos prokurorai taip pat pranešė pradėję tyrimą dėl įsilaužimų.

    Kas žinoma apie atakų mechanizmą

    Prancūzijos tyrėjų teigimu, su IRGC siejamas kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“ įvykdė destruktyvias atakas. Tyrimas, kaip nurodė Paryžiaus prokuratūra, bus sutelktas ir į šio padalinio vadovą.

    Prokuratūra skelbia, kad dėl kibernetinės atakos kilo apie 20 gaisrų. Anot tyrėjų, užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines sąsajas perėmė įrangos valdymą.

    Nurodoma, kad buvo inicijuoti nenormalūs, neribotos trukmės atitirpinimo ciklai, o tuo pat metu išjungti jutiklių saugos perspėjimai, kurie turėjo suveikti viršijus tam tikrą temperatūrą.

    Reakcija Briuselyje

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį teigė, kad įtariamų Irano įsilaužimų klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos žodžiais, jei kaltinimų priskyrimas bus patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen atakas apibūdino kaip sąmoningą bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

  • Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija įstatymų rengimui pasitelkia dirbtinį intelektą: siekia mažinti biurokratiją

    Europos Komisija pradėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda rengti naujus teisės aktus ir paprastinti jau galiojančius. Briuselis tai pristato kaip dalį platesnio plano mažinti perteklinę biurokratiją ir administracines išlaidas verslui.

    Apie šiuos pokyčius Komisija pranešė metinėje savo supaprastinimo darbotvarkės apžvalgoje. Joje nurodoma, kad DI taikymas turi padėti greičiau pastebėti, kur ES teisės aktuose kartojasi panašios nuostatos ar atsiranda prieštaravimų.

    Skelbiama, kad nauji vidiniai skaitmeniniai įrankiai skirti „modernizuoti“ teisėkūrą: jie padeda identifikuoti sutapimus skirtinguose dokumentuose ir atkreipti dėmesį į galimus dubliavimus, nenuoseklumus ar vietas, kur galima supaprastinti.

    Kartu Komisija žada stiprinti teisinį darbuotojų pasirengimą ir didinti resursus, kad kuriamos taisyklės netaptų pernelyg sudėtingos. Ši kryptis apima įvairias sritis – nuo technologijų ir žemės ūkio iki migracijos, aplinkosaugos bei mokesčių.

    Supaprastinimas – ir institucijoms, ir valstybėms

    Už supaprastinimo darbotvarkę atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis spaudos konferencijoje teigė, kad pokyčiai turėtų būti juntami praktikoje – įmonėms esą mažiau laiko teks skirti formoms ir daugiau – plėtrai bei inovacijoms.

    Komisija pripažįsta, kad ES taisyklių rinkinys seniai kritikuojamas dėl sudėtingumo ir kartais pasitaikančio nenuoseklumo. Todėl iniciatyva apima ne tik naujų taisyklių kūrimą, bet ir senesnių teisės aktų peržiūrą.

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos darbotvarkėje supaprastinimas įvardijamas kaip viena pagrindinių politinių krypčių. Komisija nurodo parengusi 12 vadinamųjų „omnibus“ paketų, skirtų peržiūrėti ir supaprastinti esamą reguliavimą, o sutaupymus vertina 22,3 mlrd. eurų.

    Daugėja pažeidimo procedūrų ir kova su „gold-plating“

    Kita supaprastinimo kryptis – didesnis spaudimas valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę. Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų liepos laikotarpiu Komisija pradėjo 874 pažeidimo procedūras – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų.

    Komisija taip pat siekia riboti praktiką, kai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę atsiranda papildomų reikalavimų – vadinamąjį „gold-plating“. Skelbiama, kad iki metų pabaigos tikimasi su valstybėmis narėmis pasirašyti „paktą prieš gold-plating“.

    V. Dombrovskis pabrėžė, kad supaprastinimui reikia bendrų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių pastangų. Jo teigimu, politinis noras mažinti biurokratiją ne visada atsispindi šalių narių pozicijose derinant konkrečius teisėkūros dokumentus.

    Raginimai neprarasti demokratinės atsakomybės

    DI naudojimas teisėkūroje kelia ir klausimų dėl atsakomybės bei sprendimų kokybės. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį ragino atsargiai diegti DI sprendimų priėmime, pabrėždama, kad technologijos neturėtų pakeisti kritinio mąstymo ir būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę.

    Briuselis tuo metu tvirtina, kad DI įrankiai skirti palengvinti darbą – padėti rasti neatitikimus ir supaprastinimo galimybes, tačiau neperkelti politinių sprendimų priėmimo atsakomybės technologijoms.

  • JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    JT ekspertai įspėja: „Big Tech“ įtaka gali silpninti Airijos privatumo priežiūrą

    Jungtinių Tautų paskirti žmogaus teisių ekspertai kreipėsi į Airijos valdžią, perspėdami dėl galimos didžiųjų technologijų bendrovių įtakos šalies privatumo priežiūrai ir kliūčių, trukdančių žmonėms efektyviai ginti savo teises teismuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad nepriklausoma duomenų apsaugos priežiūra ir reali galimybė kreiptis į teismą yra esminės teisės į privatumą garantijos, ypač kai kalbama apie galingas technologijų įmones.

    Airija yra viena svarbiausių Europos technologijų centrų – čia įsikūrusios tokių bendrovių kaip „Apple“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ Europos būstinės. Dėl to Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC) dažnai tampa pagrindine ES privatumo teisės vykdytoja, nagrinėjančia skundus ir tyrimus, galinčius turėti pasekmių visoje Europos Sąjungoje.

    JT ekspertai išskyrė vadinamųjų „sukamųjų durų“ riziką, kai žmonės juda tarp reguliuotojų ir tų pačių sektorių, kuriuos prižiūri, ir teigė, kad atrankos į tokias pareigas turėtų remtis objektyviais kriterijais bei padėti iš anksto identifikuoti galimus interesų konfliktus.

    Airijos reguliuotojas: esame nepriklausomi

    Airijos duomenų apsaugos institucija ir Vyriausybė ne kartą atmetė kaltinimus dėl netinkamos įtakos. Į JT ekspertų pastabas sureagavęs DPC atstovas Evanas O’Leary pakartojo, kad komisija yra nepriklausoma nuo Airijos valdžios.

    Jo teigimu, nepriklausomumą esą atspindi ir institucijos veiklos rezultatai – po tyrimų skirta baudų už daugiau nei 4,4 mlrd. eurų.

    DPC atstovas taip pat akcentavo, kad dabartinės trijų asmenų komisijos narių profesiniai ir asmeniniai ryšiai reglamentuojami etikos, tarnybos paslapčių ir lobistinės veiklos reguliavimo normomis bei Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis.

    Teisminės kliūtys: brangu bylinėtis su gerai finansuojamomis įmonėmis

    Be privatumo priežiūros nepriklausomumo, JT ekspertai atkreipė dėmesį ir į finansines kliūtis, kurios gali riboti galimybes siekti teisinės gynybos Airijoje. Jie teigė, kad tokios kliūtys ypač apsunkina žmones, norinčius bylinėtis su gerai finansuojamais korporaciniais atsakovais.

    Tekste pažymima, kad Airijoje galiojantys istoriniai teisiniai apribojimai riboja trečiųjų šalių finansavimą grupiniams ieškiniams, įskaitant bylas prieš didžiąsias technologijų bendroves.

    Ekspertai priminė, jog ankstesnė privati patirtis savaime nereiškia, kad pareigūnas praranda nepriklausomumą, tačiau profesiniai ryšiai, finansiniai interesai ir tęstiniai įsipareigojimai turi būti tinkamai įvertinti, o prireikus – užtikrintos atskleidimo ir nusišalinimo apsaugos.

    Kodėl tai svarbu visai ES

    JT specialiosios pranešėjos Ana Brian Nougrères ir Margaret Satterthwaite akcentavo, kad Airijos DPC sprendimai gali paveikti žmones visoje Europos Sąjungoje, todėl institucijos nepriklausomumas tampa ypač reikšmingas.

    Jos pabrėžė, kad priežiūros institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus be netinkamo spaudimo – įskaitant ir prižiūrimos pramonės įtaką.

    JT ekspertai yra nepriklausomi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti asmenys, o jų nuomonė nebūtinai atspindi JT poziciją. Airijos Vyriausybė į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.