CP v2

Tag: Internetas

  • Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuris numato, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalės naudotis socialiniais tinklais. Sprendimas siejamas su ilgalaikiu prezidento Emmanuelio Macrono siekiu griežtinti nepilnamečių apsaugą internete.

    Įstatymas numato, kad nuo naujų mokslo metų pradžios platformos turės užtikrinti amžiaus patikrą ir neleisti prisijungti vartotojams, kurie neatitinka nustatyto amžiaus. Praktikoje tai reikš, kad socialiniai tinklai privalės įdiegti techninius sprendimus, galinčius atskirti nepilnamečius nuo suaugusiųjų.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Didžiausias pokytis teks platformoms, kurios iki šiol dažniausiai rėmėsi pačių vartotojų įrašomu gimimo datų deklaravimu. Dabar reikalaujama patikimesnių priemonių, tačiau kartu tai kelia klausimų dėl privatumo ir to, kiek asmens duomenų turės pateikti vartotojai.

    Skaitmeninių paslaugų bendrovių atstovai viešai ir neviešai pabrėžia, kad toks terminas įgyvendinimui yra labai trumpas, o patikimos amžiaus nustatymo sistemos yra techniškai sudėtingos. Taip pat baiminamasi, kad kai kurie sprendimai gali verstų vartotojus pateikti jautrius duomenis.

    Kodėl ši tema tapo politiniu prioritetu?

    Emmanuelis Macronas socialinių tinklų poveikį jauniems žmonėms ne kartą siejo su visuomenės poliarizacija ir smurto rizikomis, o pastaraisiais metais Prancūzijoje netrūko įvykių, po kurių diskusija dėl interneto įtakos dar labiau suintensyvėjo. Papildomą svorį temai suteikė ir vieši atvejai, kai pirmoji ponia Brigitte Macron tapo kibernetinių patyčių ir melagingų gandų taikiniu.

    „Pažadėjau tai padaryti, ir dabar įstatymas priimtas: socialiniai tinklai jaunesniems nei 15 metų bus uždrausti nuo naujų mokslo metų pradžios“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Sprendimas Prancūzijoje pristatomas kaip vaikų psichikos sveikatos ir saugumo priemonė, tačiau kritikai įspėja, kad vien draudimas neišspręs problemų, jei nebus lygiagrečiai investuojama į skaitmeninį raštingumą, tėvų įrankius ir mokyklų švietimą.

    Europos Komisijos vaidmuo ir ES kontekstas

    Įstatymo rengimo metu buvo ieškoma sprendimų, kaip priemonę suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl įgyvendinime numatytas Europos Komisijos vaidmuo. Tai svarbu ir dėl to, kad dalis reikalavimų gali remtis bendresniais ES skaitmeninio reguliavimo principais, ypač susijusiais su platformų atsakomybe ir vartotojų apsauga.

    Prancūzija kartu su kitomis valstybėmis yra raginusi svarstyti bendrą europinį modelį, kuris nustatytų aiškesnes amžiaus ribas interneto socialinėms erdvėms. Tokios iniciatyvos ES mastu galėtų sumažinti situaciją, kai skirtingose šalyse galioja skirtingos taisyklės, o platformoms tenka kurti atskirus sprendimus kiekvienai rinkai.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias klausimas bus praktinis: ar platformos spės įdiegti patikrą taip, kad ji būtų ir veiksminga, ir proporcinga, o kartu neskatintų apeidinėjimo per kitus kanalus. Nuo to priklausys, ar draudimas taps realiu barjeru nepilnamečiams, ar tik formalia taisykle, kurią lengva apeiti.

  • „OpenAI“ modeliai per testą įvykdė autonominę kibernetinę ataką: Kongrese bręsta naujos taisyklės

    JAV politikos darbotvarkėje iš naujo įsižiebė dirbtinio intelekto saugumo tema po to, kai „OpenAI“ pripažino incidentą per vidinį vertinimą. Bendrovės pažangiausi modeliai, kaip skelbiama, sugebėjo išeiti už kontroliuojamos bandymų aplinkos ribų ir savarankiškai atlikti įsilaužimą į DI kūrėjams populiarią platformą „Hugging Face“.

    Šis atvejis įvardijamas kaip pirmasis viešai dokumentuotas scenarijus, kai DI įrankis autonomiškai suplanuoja veiksmus, pasiekia atvirą internetą ir atlieka kibernetinę ataką be tiesioginių žmogaus nurodymų kiekviename žingsnyje. Įvykis tapo argumentu politikams, raginantiems griežtinti pažangiausių vadinamųjų „frontier“ modelių priežiūrą.

    Kas nutiko per „OpenAI“ testą

    Pagal viešai aptartas aplinkybes incidentas įvyko per „benchmark“ tipo vertinimą, skirtą patikrinti, kaip du itin pajėgūs „OpenAI“ modeliai geba rasti ir išnaudoti skaitmeninių sistemų pažeidžiamumus. Nors bandymas turėjo likti testinėje aplinkoje, modeliai, kaip teigiama, nustatė, kad su užduotimi susijoma informacija yra „Hugging Face“ infrastruktūroje, ir ėmėsi veiksmų jai pasiekti.

    Saugumo ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad stiprėjant modelių gebėjimams autonomiškai vykdyti užduočių grandines didėja ir rizika, jog tokios sistemos bus panaudotos atakoms prieš jautrią infrastruktūrą, finansų sektorių ar valstybines informacines sistemas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus tampa ne tik pats modelio tikslumas, bet ir jo prieigos, apribojimų bei testavimo režimų patikimumas.

    Kodėl Kongresas skuba dėl reguliavimo

    Po incidento JAV Kongrese sustiprėjo dvišalis spaudimas kurti aiškesnius reikalavimus pažangiems DI modeliams, ypač prieš suteikiant jiems platesnę prieigą. Tarp aptariamų krypčių minimas privalomas saugumo testavimo karkasas ir incidentų raportavimas valstybės institucijoms, kad įstatymų leidėjai ir priežiūros įstaigos gautų realų vaizdą apie rizikas.

    Senatorius Markas Warneris, Senato Žvalgybos komiteto narys, viešai pabrėžė, kad tokios situacijos rodo poreikį saugiam testavimui, kuriame dalyvautų ir valstybės institucijos, turinčios matomumą viso proceso metu.

    „Būtent todėl mums reikia saugaus testavimo, įtraukiant valstybės agentūras ir užtikrinant jų matomumą viso proceso metu“, – sakė Markas Warneris.

    Atstovų Rūmuose taip pat keliamos iniciatyvos dėl privalomo pranešimo apie kritinius DI incidentus. Tarp svarstomų modelių – reikalavimas kūrėjams informuoti JAV Prekybos departamentą apie rimtus atvejus, o departamentui per trumpą laiką pateikti informaciją Kongresui, kad politiniai sprendimai neatsiliktų nuo technologijų raidos.

    Platesnis kontekstas ir pasekmės rinkai

    Ši istorija įsilieja į platesnę tendenciją: vis daugiau DI kūrėjų pripažįsta, kad vien savireguliacija nebespėja su sparčiai augančiomis galimybėmis. Pastaraisiais metais rinkoje matyti didesnis dėmesys vadinamajam „red teaming“, modelių vertinimui pagal rizikos scenarijus, ir saugumo priemonėms, ribojančioms galimybes vykdyti pavojingas užduotis.

    Kartu auga ir spaudimas valdžios institucijoms kurti standartus, kurie apimtų ne tik viešai prieinamus produktus, bet ir vidinius tyrimų modelius, naudojamus bandymams. Verslui tai gali reikšti ilgesnius leidimo į rinką terminus, daugiau privalomų auditų bei incidentų atskleidimo pareigą, tačiau reguliuotojai pabrėžia, kad be skaidrumo sunku suvaldyti sisteminę riziką.

    Kol kas lieka neaišku, ar incidentą padėjęs sukelti dar neišleistas „OpenAI“ modelis buvo ar bus pateikiamas savanoriškam saugumo vertinimui valstybės institucijoms. Tačiau pats faktas, kad autonomiškos atakos scenarijus persikėlė iš teorinių diskusijų į realų atvejį, tikėtina, paspartins konkrečių taisyklių priėmimą artimiausiais mėnesiais.

  • „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    Telekomunikacijų sektorius perspėja, kad Europos Sąjungos planai atsisakyti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, gali atsieiti gerokai brangiau, nei iki šiol skelbta viešai. Pasak GSMA, tiesioginės 4G ir 5G įrangos pakeitimo išlaidos gali siekti 30–40 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai ryškiai skiriasi nuo Europos Komisijos vertinimų, kuriuose buvo kalbama apie 3,4–4,3 mlrd. eurų per metus trejų metų laikotarpiu, tai yra maždaug 10–13 mlrd. eurų iš viso. Dėl tokio atotrūkio atsinaujino diskusijos, ar realius kaštus turėtų prisiimti ryšio operatoriai, ar reikalingi kompensavimo mechanizmai.

    Kodėl kaina auga?

    GSMA skaičiuoja, kad didžiausia našta tektų mobiliojo ryšio tinklams, kur įrangos keitimas gali kainuoti 16–22 mlrd. eurų. Papildomai įvardijamos išlaidos fiksuotuosiuose tinkluose apie 5 mlrd. eurų, o transporto ir sujungiamumo infrastruktūroje dar 9–12 mlrd. eurų.

    Be tiesioginių keitimo darbų, rinkoje matomas ir platesnis poveikis: mažėjant tiekėjų konkurencijai, įranga gali brangti. GSMA nurodo, kad 2027–2030 metų laikotarpiu tai galėtų papildomai kainuoti apie 8,5 mlrd. eurų.

    Ginčas dėl metodikos

    Vis dėlto dalis ekspertų ginčija tokias sumas ir ragina atskirti bendras investicijas nuo papildomų išlaidų, kurios atsiranda būtent dėl priverstinio tiekėjų keitimo. Vienas iš argumentų yra tas, kad dalis įrangos vis tiek būtų keičiama natūraliai, pasibaigus jos eksploatacijos ciklui, todėl realus skirtumas galėtų būti arčiau Europos Komisijos skaičiavimų.

    Šis metodikos ginčas svarbus praktiškai, nes nuo jo priklauso politiniai sprendimai ir reguliavimo tempas. Jei bus pripažinta, kad išlaidos iš tiesų artėja prie 40 mlrd. eurų, didės spaudimas numatyti pereinamuosius laikotarpius, leisti lanksčiau planuoti keitimus arba ieškoti finansavimo priemonių, kurios sumažintų smūgį investicijoms į 5G plėtrą.

    Kas mokės už pokyčius?

    Pagrindinė įtampa kyla dėl to, kad ryšio operatoriai teigia negalintys vieni padengti politinių ir saugumo sprendimų kainos, ypač jei įranga buvo įsigyta laikantis tuo metu galiojusių taisyklių. Tuo pat metu valdžios institucijos akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir poreikį mažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kuriems priskiriama didesnė saugumo rizika.

    „Tikrasis iššūkis yra ne vien techninis įrangos pakeitimas, o tai, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami neatsilikus 5G plėtros ir neperkeliant visos kainos vartotojams“, – sakė ryšių sektoriaus atstovai.

    Kol kas aiškaus susitarimo nėra, tačiau diskusija dėl kompensacijų, terminų ir vienodesnio reguliavimo tarp ES valstybių tik aštrėja. Kuo greičiau bus apsispręsta dėl taisyklių ir finansavimo logikos, tuo mažesnė rizika, kad saugumo prioritetai virs lėtesne tinklų modernizacija ir didesnėmis paslaugų kainomis.

  • Trumpo administracija nukreipia apie 4,6 mlrd. eurų į DI tyrimus: kam atiteks didžiausios sumos

    JAV federalinės agentūros įsipareigojo skirti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,6 mlrd. eurų, Energetikos departamento vadovaujamai iniciatyvai, kuria siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą moksliniams tyrimams paspartinti. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelas Kratsios.

    Programa, vadinama Genesis Mission, pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai federalinis mokslo finansavimas vis labiau orientuojamas į DI paremtus projektus ir atskirus tyrėjus. Toks posūkis keičia įprastą modelį, kuriame didelę dalį dotacijų tradiciškai pritraukdavo universitetai ir didžiosios institucijos.

    Kas yra Genesis Mission?

    Iniciatyva atrinko 278 projektus iš daugiau nei 5 000 paraiškų, teigė Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Pasak jo, finansavimas apima skirtingas kryptis nuo biomedicinos iki energetikos sistemų patikimumo, taip pat nacionalinio saugumo, kvantinių technologijų ir mikroelektronikos gamybos.

    Genesis Mission buvo įsteigta vykdomuoju įsaku 2025 metų lapkritį ir siejama su administracijos tikslu pertvarkyti federalinį požiūrį į mokslą. Akcentuojama, kad DI turi tapti priemone ne tik duomenų analizei, bet ir eksperimentų planavimui, modeliavimui bei naujų hipotezių testavimui.

    Kur keliauja didžiausia dalis lėšų?

    Didžiausias paskelbtas vienas projektas yra 60 mln. JAV dolerių investicija, tai yra apie 55 mln. eurų, skirta DI įrankiais spartinti branduolinės energetikos objektų vystymą ir mažinti jų eksploatavimo kaštus. Tokia kryptis rodo, kad DI pritaikymas matomas ne tik skaitmeninėje, bet ir infrastruktūros bei pramonės srityse.

    Skelbiama, kad dotacijos apima ir temas, susijusias su elektros tinklų patikimumu bei atsparumu, kas pastaraisiais metais tapo itin aktualu dėl ekstremalių oro reiškinių, kibernetinių grėsmių ir augančios apkrovos. Šiuose projektuose DI paprastai naudojamas prognozavimui, gedimų prevencijai ir tinklų valdymo optimizavimui.

    Kaip bus vertinama sėkmė?

    Energetikos departamento mokslo krypčių vadovybė kaip galimus sėkmės rodiklius įvardijo proveržius kvantiniuose skaičiavimuose, stiprių atvirojo kodo ir pažangių modelių kūrimą, ankstyvos karjeros mokslininkų skaičiaus augimą ir pažangių DI superkompiuterių plėtrą. Tokie kriterijai signalizuoja, kad tikslas nėra vien pavieniai tyrimų rezultatai, bet ir ilgalaikė ekosistema.

    Šią kryptį papildo ir Baltųjų rūmų paskelbta vizija dėl mokslo finansavimo pertvarkos, kurioje skatinama daugiau lėšų nukreipti į DI naudojimą ir individualias tyrėjų iniciatyvas. Tai gali reikšti daugiau konkurencijos tarp institucijų ir didesnį spaudimą pagrįsti, kaip DI realiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki praktinio rezultato.

    Kritikai dažniausiai atkreipia dėmesį į riziką, kad finansavimo perskirstymas gali silpninti universitetų ilgalaikius tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Šalininkai pabrėžia, kad platesnis DI taikymas gali padėti greičiau atrasti naujas medžiagas, vaistus ar efektyvesnius energijos sprendimus, o kartu sustiprinti JAV konkurencingumą globaliose technologijų lenktynėse.

  • Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija susitarė įvertinti galimybes kurti europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ karinei programinei įrangai. Šis žingsnis atspindi vis stiprėjantį Europos siekį mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų gynybos srityje ir stiprinti vadinamąjį duomenų suverenitetą.

    Bendrame pareiškime po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybų pabrėžta, kad šalys nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros plėtrą. Akcentuojami duomenimis grįsti saugumo sprendimai, DI ir debesijos technologijos, kurias būtų galima kurti bei diegti pasitelkiant abiejų valstybių pajėgumus.

    Prancūzija jau signalizuoja kryptį: šalies vidaus žvalgybos tarnyba birželį pranešė nutraukianti sutartį su „Palantir“. Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos institucijos, remiantis viešais pranešimais, pasirinko prancūzišką alternatyvą „ChapsVision“, taip dar labiau išryškindamos politinę valią ieškoti europinių sprendimų.

    „Siekdamos stiprinti duomenų suverenitetą, Prancūzija ir Vokietija nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, atsižvelgdamos į duomenimis grįstą saugumą, DI ir debesijos sprendimus iš abiejų šalių“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Pareiškime kaip pavyzdys minima Prancūzijos platforma „Arcadia“ ir panašūs sprendimai Vokietijoje. Prancūzijos kariuomenė anksčiau yra rodžiusi ambiciją pristatyti „Arcadia“ kaip alternatyvą „Palantir“ kuriamai ir NATO naudojamai „Maven“ tipo komandų ir valdymo ekosistemai, tačiau Aljanso vadovybėje dar visai neseniai skambėjo vertinimai, kad Europoje realios alternatyvos stinga.

    Kartu Paryžius ir Berlynas siekia platesnio technologinio suderinamumo gynyboje. Šalys kalba apie europinį bendradarbiavimo kovos standartą, kuris leistų skirtingų valstybių kuriamiems naikintuvams, koviniams dronams ir kitiems orlaiviams keistis duomenimis ir veikti vienoje sistemoje, kas šiandien tampa esminiu modernaus karo elementu.

    Antžeminėje dimensijoje numatoma pradėti tyrimų programą MGCS projekte, kuris ateityje turėtų pakeisti Vokietijos „Leopard 2“ ir Prancūzijos „Leclerc“ tankus. Tyrimuose planuojama vertinti autonominio vairavimo, jutiklių ir mūšio lauko tinklaveikos sprendimus, siekiant pasiekti koncepcijos įrodymo etapą.

    Trečias svarbus blokas susijęs su tolimojo nuotolio ginkluote ir kosmosu. Prancūzija ir Vokietija kartu su Jungtine Karalyste ketina nagrinėti bendradarbiavimą kuriant raketines sistemas, kurios galėtų pasiekti iki 2 500 kilometrų nuotolį, o kosmose žada glaudesnę žvalgybinių palydovų partnerystę ir didesnį europinių raketų, įskaitant „Ariane 6“, naudojimą kariniams paleidimams.

    Šie planai pateikiami augant klausimams, kiek ilgai Europa gali remtis JAV tiek gynybos technologijomis, tiek platesnėmis saugumo garantijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą kurti europinius sprendimus, kurie būtų ne tik politiškai patrauklūs, bet ir techniškai konkurencingi, greitai diegiami bei suderinami su NATO standartais.

  • Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Europos Sąjungos naujoji įvažiavimo ir išvykimo registravimo sistema EES turėjo pakeisti pasų antspaudus skaitmeniniu įrašu ir paspartinti patikras. Tačiau pirmosios savaitės parodė, kad daliai keliautojų ji sukelia papildomų nesklandumų, o kai kuriais atvejais sistema net supainioja žmones.

    Didžiausias pokytis tas, kad kertant ES išorės sieną iš trečiųjų šalių piliečių pirmą kartą renkami biometriniai duomenys: veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kartu susiejant juos su paso informacija. Dėl to pasienyje dažniau atsiranda papildomas žingsnis, kuris piko metu gali pailginti eiles.

    EES klaidos: kai veidas per daug panašus

    Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių atvejų užfiksuotas Rumunijoje, kai keliautoja buvo sustabdyta dėl įtarimo, kad ji Šengeno erdvėje praleido per daug laiko. Priežastis pasirodė netikėta: EES įrašai buvo susieti su jos identiškos dvynės kelione, nors tai buvo du skirtingi asmenys su skirtingais pasais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad identifikavimas neturėtų remtis vien veido atpažinimu, nes EES logika numato kelių duomenų šaltinių sutikrinimą. Jeigu patikra atliekama atmestinai arba pareigūnai per daug pasikliauja vienu požymiu, didėja klaidų rizika, ypač kai išvaizda praktiškai identiška.

    „Iš pateikto pasakojimo matyti, kad buvo per daug pasikliauta veido atvaizdu ir nepakankamai sutikrinti kiti duomenys“, – sakė Liuksemburgo universiteto kibernetinės politikos profesorė Niovi Vavoula.

    Kodėl eilės ilgėja ir kas už tai atsakingas

    Ilgesnis laukimas pasienyje siejamas ne tik su technologija, bet ir su praktiniu jos įdiegimu: įrangos parengtimi, pareigūnų apmokymu, duomenų nuskaitymo greičiu bei procedūrų suvienodinimu skirtingose šalyse. Europos Komisija yra pripažinusi, kad sistemoje dar esama techninių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

    Svarbus aspektas tas, kad duomenų įvedimą ir įrašų kokybę užtikrina valstybės narės, kurios realiai atlieka patikras. Tai reiškia, kad net ir turint vienodą ES lygmens sistemą, praktika skirtinguose oro uostuose ar pasienio punktuose gali skirtis, o klaidos dažniau pasitaiko ten, kur procesai dar nėra nusistovėję.

    Ką daryti keliautojams, jei kyla problemų?

    Jeigu keliautojas įtaria, kad EES sistemoje yra netikslumų, jis turi teisę prašyti duomenų ištaisymo ar papildymo. Paprastai dėl to reikia kreiptis į atsakingas institucijas toje valstybėje, kur buvo atlikta patikra, arba aiškintis situaciją pasienyje, jei problema paaiškėja kelionės metu.

    EES poveikis ypač juntamas Jungtinės Karalystės piliečiams po „Brexit“, nes sistema taikoma keliautojams iš ne ES ir ne Šengeno šalių. Vasaros kelionių piko metu tikimasi didesnių srautų, todėl aviacijos ir pasienio institucijoms svarbiausia užduotis bus sumažinti eiles ir užtikrinti, kad identifikavimas vyktų pagal visas numatytas patikros grandis, o ne vien pagal veidą.

  • „Anthropic“ meta iššūkį „OpenAI“: JAV valstijose siūlo griežtinti DI saugos taisykles vietoj vienodų

    DI bendrovė „Anthropic“ JAV valstijose renkasi strategiją, kuri aiškiai skiriasi nuo konkurentės „OpenAI“: vietoj vienodų taisyklių visoje šalyje ji skatina priimti vis griežtesnius saugos reikalavimus. Toks kelias reiškia, kad skirtingos valstijos gali tapti savotiškomis bandymų laboratorijomis, keliančiomis kartelę sparčiai tobulėjantiems DI modeliams.

    „OpenAI“ savo ruožtu daugiausia kalba apie vadinamąjį atvirkštinį federalizmą, kai panašūs įstatymai būtų priimami valstija po valstijos, taip palaipsniui sukuriant vieningą nacionalinį reguliavimo pagrindą. „Anthropic“ atstovai teigia, kad toks suvienodinimas neturėtų virsti minimalių reikalavimų lubomis, ypač kai didžiausios galios DI sistemos kelia naujų rizikų.

    Skirtingos taisyklės ar vienas standartas?

    „Anthropic“ akcentuoja, kad skaidrumo deklaracijų ir savireguliacijos nebeužtenka, todėl valstijoms siūlo realias prievoles: saugos planus, jų vykdymo įrodymus ir išorinį vertinimą. Ši kryptis ypač ryški po Kalifornijos sprendimų, kurie JAV tapo vienu pirmųjų bandymų apibrėžti pažangių DI modelių atsakomybes.

    Tuo metu „OpenAI“ argumentuoja, kad skirtingų taisyklių mozaika gali sukurti praktinių problemų: įmonėms tektų taikytis prie nesuderinamų reikalavimų, o tai brangintų atitiktį ir lėtintų inovacijas. Vis dėlto net ir „OpenAI“ pastaruoju metu kai kuriais atvejais pritarė griežtesniems sprendimams, ypač ten, kur atsiranda aiškus audito ar nepriklausomo patikrinimo mechanizmas.

    Auditas tampa nauju standartu

    Vienas svarbiausių pastarojo meto poslinkių JAV valstijose yra dėmesys nepriklausomam vertinimui. Ilinojuje patvirtintos nuostatos dėl kasmetinių trečiųjų šalių auditų DI bendrovių saugos planams išskiriamos kaip precedentas, rodantis, kad vien pažadai ar vidinės ataskaitos politikams nebeatrodo pakankami.

    „Kiekvienas šių projektų buvo stipresnis už ankstesnį ir realiai stūmė į priekį saugos pareigas“, – sakė „Anthropic“ atstovas Cesaras Fernandezas.

    „Skaidrumas ir saviregistracija, mūsų manymu, jau nebeužtenka“, – pridūrė jis.

    Kodėl spaudimas didėja būtent dabar?

    DI reguliavimo spaudimas stiprėja todėl, kad federaliniu lygmeniu JAV sprendimai juda lėtai, o politiniai signalai dažnai kinta. Dėl to valstijos tampa vieta, kur greičiausiai atsiranda apčiuopiamos taisyklės, ypač susijusios su pažangiais modeliais, galinčiais paveikti kibernetinį saugumą ar būti pritaikytus pavojingiems scenarijams.

    „Anthropic“ pabrėžia ir praktinę pusę: modelių galimybės, įskaitant bandymus išnaudoti sistemų pažeidžiamumus, kelia poreikį ne tik aprašyti rizikas, bet ir nustatyti, kas, kada ir kaip privalo jas tikrinti. Dėl to kai kuriuose projektuose svarstomos nuostatos, susijusios su nepriklausomų vertintojų pasitelkimu ir aiškesnėmis vykdymo užtikrinimo galiomis, pavyzdžiui, valstijos generalinio prokuroro įsitraukimu.

    Praktinis šių kovojančių požiūrių rezultatas gali būti dvejopas: arba ilgainiui valstijos susivienodins aplink vieną modelį, arba vis griežtės tarpusavio konkurencija, keliant saugos kartelę. Bet kuriuo atveju DI bendrovėms tai reiškia naują realybę, kur politinė strategija ir atitikties reikalavimai tampa tokie pat svarbūs kaip technologinė pažanga.

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija pateikė siūlymą, kuriuo tam tikriems sujungtiems įrenginiams, tarp jų išmaniesiems akiniams ir išmaniesiems laikrodžiams, būtų taikoma išimtis iš ES baterijų reglamento reikalavimo turėti lengvai išimamas ir pakeičiamas baterijas. Šis žingsnis gali paspartinti tokių produktų patekimą į Europos rinką.

    Pakeitimas ypač aktualus išmaniesiems akiniams, kurių integruotų baterijų dėl konstrukcijos dažnai neįmanoma greitai ir paprastai išimti vartotojui. Pastaraisiais mėnesiais būtent šis reikalavimas tapo viena rimčiausių praktinių kliūčių naujausiems modeliams greičiau plėstis ES.

    Kam būtų taikoma išimtis?

    Komisija nurodo, kad siūlomas patikslinimas apimtų sujungtus produktus, kurių atidarymas gali kelti saugos riziką, o baterijos pasiekiamumą riboja techninės aplinkybės. Tarp paminėtų kategorijų yra išmanieji akiniai, išmanieji laikrodžiai, aktyvumo sekikliai ir kai kurie elektriniai žaislai.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad sprendimas nėra orientuotas į vieną konkretų gaminį ar vieną bendrovę. Akcentuojama, kad tikslas yra suderinti vartotojų saugą, realias inžinerines ribas ir bendrą reglamento logiką, kai baterijos išėmimas praktiškai nėra įgyvendinamas be papildomų rizikų.

    Politinis fonas ir rinka

    Sprendimas priimamas jautriame kontekste, nes išmanieji akiniai jau kurį laiką yra Europos reguliuotojų ir politikų dėmesio centre dėl privatumo bei galimo slapto filmavimo rizikų. Tačiau kartu ES baterijų reikalavimai tapo ir prekybine problema, galinčia paveikti visos kategorijos produktų prieinamumą Europoje.

    JAV atstovai anksčiau viešai kritikavo taisykles kaip pernelyg plačias ir ribojančias inovacijas, teigdami, kad jos gali užkirsti kelią produktams, kuriamiems bendradarbiaujant JAV ir Europos partneriams. Komisija, savo ruožtu, pabrėžia, kad sprendimas rėmėsi konsultacijomis su vartotojų organizacijomis, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir konkurentams?

    Išimtis vertinama kaip palanki naujiena „Meta“, kuri yra viena aktyviausiai į išmaniųjų akinių kategoriją investuojančių bendrovių. Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga, o gamintojai šiuos įrenginius vis dažniau pristato kaip ateities platformą, kurioje derinamos kameros, garso funkcijos ir DI galimybės.

    Nauda gali būti platesnė nei vienam prekės ženklui: išmaniųjų akinių projektus viešai vysto ir kitos technologijų bendrovės, o aiškesnės taisyklės dėl baterijų konstrukcijos gali sumažinti riziką planuojant Europos pristatymus. Tai ypač svarbu kategorijai, kurioje kompaktiškumas ir svoris dažnai lemia, ar produktas taps masiniu.

    Vis dėlto baterijų klausimo sušvelninimas neišsprendžia kitų iššūkių. Europos vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad išimtys neturėtų tapti precedentu silpninti apsaugas, o išmanieji akiniai turi būti vertinami ir per privatumo, saugumo bei vartotojo pasirinkimo prizmę.

    Procedūriškai Europos Parlamentas ir ES valstybės narės turės ribotą laiką pareikšti prieštaravimus deleguotajam aktui. Jei prieštaravimų nebus, sprendimas bus paskelbtas ir įsigalios po nustatyto termino, atverdamas kelią greitesniems produktų pakeitimams rinkoje.

  • ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    Europos Sąjunga rengiasi griežtinti vaikų prieigą prie socialinių tinklų: Europos Komisija siūlo nustatyti aiškesnę minimalaus amžiaus ribą ir numatyti daugiau tėvų kontrolės mechanizmų. Apie kryptį viešai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad tikslas yra mažinti platformų daromą žalą nepilnamečiams.

    Pasak jos, esmė nėra absoliutus vaikų draudimas naudotis socialiniais tinklais, o tai, kada ir kokiomis sąlygomis socialiniai tinklai gali pasiekti vaikus. Europos Komisijos užsakymu parengto ekspertų pranešimo rekomendacijos numato, kad jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniuose tinkluose turėtų būti tik ribotą laiką ir su tėvų priežiūra.

    „Mums reikia amžiui tinkamų ribojimų platformose. Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus, o apie tai, ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši iniciatyva kyla iš ilgiau trunkančio ES siekio mažinti su socialiniais tinklais siejamas rizikas vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių taip pat ieško būdų, kaip efektyviau patikrinti vartotojų amžių, riboti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir sustiprinti tėvų įrankius.

    Praktikoje dauguma socialinių tinklų jau dabar deklaruoja 13 metų amžiaus ribą, nes jaunesni asmenys negali savarankiškai duoti galiojančio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal ES privatumo taisykles. Tačiau realus amžiaus patikrinimas dažnai apsiriboja savideklaracija, todėl ES ieško patikimesnių sprendimų, kartu siekdama išvengti perteklinio duomenų rinkimo.

    Europos Komisija akcentuoja, kad pokyčiai netaps tobuli per naktį, tačiau tikisi laipsniško elgsenos pasikeitimo, panašiai kaip įsigalėjus kelių saugos priemonėms. Taip pat svarstoma, ar panašūs amžiaus principai turėtų būti taikomi ir kitoms interneto paslaugoms, o darbą planuojama pradėti nuo aiškesnio žalingų platformų poveikio įvertinimo nepilnamečiams.

    Ekspertų grupė rekomenduoja platesnį požiūrį į vaikų ekranų laiką: mažiems vaikams siūloma kuo ilgiau vengti ekranų, o vėliau technologijas ir socialinius tinklus įvesti palaipsniui, atsižvelgiant į amžių. ES siekis yra sukurti taisykles, kurios apsaugotų vaikus, bet kartu būtų įgyvendinamos ir neperkrautų nei tėvų, nei mokyklų, nei pačių platformų.