Tag: Investavimas

  • Kaip geriau valdyti pinigus: keli paprasti žingsniai nuo biudžeto iki investavimo

    Apie pinigus kalbėti lengva, kol tema sukasi apie būsto kainas, atlyginimų didėjimą ar atostogų išlaidas. Tačiau kai reikia pažvelgti į savo santaupas, biudžetą ir investavimą, daugeliui darosi nejauku.

    Lenkijos portale „GLAMOUR“ paskelbtame pokalbyje aptariama, kaip pradėti tvarkyti finansus nelaukiant didesnio atlyginimo, „idealaus momento“ ar sukaupus didžiules žinias. Pagrindinė mintis paprasta: svarbiausia – pradėti nuo to, ką galima padaryti čia ir dabar.

    Pradinis taškas – ne „diržų veržimas“, o aiškus supratimas, kur iš tiesų keliauja pinigai. Net ir didėjant pajamoms, išlaidos dažnai auga kartu, todėl vien didesnis atlyginimas automatiškai nepadaro žmogaus finansiškai saugesnio.

    Kai išlaidos aiškios, lengviau nuspręsti, kokią sumą realu atidėti reguliariai. Straipsnyje pabrėžiama, kad pradžiai pakanka ir nedidelės sumos – svarbiau nuoseklumas nei „įspūdinga“ mėnesio įmoka.

    Nuo ko pradėti: pasižiūrėkite į išlaidas

    Siūloma peržvelgti kelių pastarųjų mėnesių banko sąskaitos istoriją – ne tam, kad save graužtumėte dėl kiekvienos kavos, o kad pamatytumėte pasikartojančius įpročius ir „mažas“ sumas, kurios per mėnesį susideda į didesnę.

    Toks pratimas dažnai padeda atskirti, kas yra realūs poreikiai, o kas – įprotis ar aplinkos spaudimas. Tik tada prasminga spręsti, ką koreguoti, kad sprendimai būtų tvarūs.

    Biudžetas su vieta malonumams

    Kaip viena iš galimų gairių pateikiama 50–30–20 taisyklė: 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – malonumams, 20 proc. – taupymui. Kartu pabrėžiama, kad proporcijas galima prisitaikyti pagal situaciją, pavyzdžiui, pradėti nuo 70–20–10.

    Svarbi detalė – biudžete palikti vietos malonumams. Visiškas atsisakymas to, kas teikia džiaugsmo, neretai baigiasi tuo, kad žmogus greitai meta visą planą.

    Dar viena praktinė taisyklė – „pirmiausia susimokėk sau“. Vietoj bandymo taupyti mėnesio pabaigoje tai, kas liko, siūloma vos gavus pajamas automatiškai pervesti sutartą sumą į atskirą sąskaitą.

    Finansinė pagalvė ir pirmi žingsniai investuojant

    Pirmasis didesnis tikslas nebūtinai turi būti brangus pirkinys ar pradinė įmoka būstui. Akcentuojama finansinė pagalvė, kuri dažnai siejama su maždaug trijų–šešių mėnesių išlaidų dydžio rezervu.

    Tokios santaupos – ne tik „juodai dienai“. Tai ir daugiau laisvės priimant sprendimus: ramiau keisti darbą, ieškoti naujų galimybių ar jaustis mažiau priklausomam nuo kitų.

    Galiausiai aptariamas investavimas: siūloma rinktis sprendimus, kurių veikimą suprantate, ir nesudėti visko „į vieną krepšį“, t. y. diversifikuoti. Taip pat rekomenduojama prieš patikint lėšas pasidomėti pasirinkto subjekto patikimumu, įskaitant registraciją priežiūros institucijų sąrašuose.

    Kaip ilgalaikio investavimo privalumas minimas sudėtinių palūkanų principas: kuo ilgiau pinigai „dirba“, tuo labiau gali augti ne tik įdėta suma, bet ir anksčiau gautas prieaugis. Todėl reikšmę turi ne vien suma, bet ir laikas.

  • „Strive“ trečiąjį ketvirtį fiksavo 509 mln. dolerių pelną – jį lėmė BTC vertės augimas

    „Strive“ trečiąjį ketvirtį fiksavo 509 mln. dolerių pelną – jį lėmė BTC vertės augimas

    Bitkoino iždo bendrovė „Strive“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 509 mln. JAV dolerių grynojo pelno. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatą iš esmės nulėmė nerealizuotas jos valdomų bitkoinų vertės padidėjimas.

    Nerealizuotas pelnas iš BTC pozicijos per ketvirtį siekė 533,7 mln. JAV dolerių, o praskiesto pelno rodiklis sudarė 5,24 JAV dolerio akcijai. Kaip rašo „The Block“, įmonės pajamos buvo palyginti nedidelės – apie 2,7 mln. JAV dolerių.

    Didžiąją dalį tų pajamų sudarė investicijų konsultavimo mokesčiai bei medicinos prietaisų verslas, kurį „Strive“ perėmė sausį įsigijusi „Semler Scientific“. Tai reiškia, kad ketvirčio rezultatai labiau atspindi kriptoturto kainų svyravimų poveikį, o ne pagrindinės veiklos uždirbamą pelną.

    Bendrovė per ketvirtį įsigijo 8 136 BTC ir laikotarpį užbaigė turėdama 28 000 BTC. Spalį ji papildomai nupirko dar 15 124 BTC, o mėnesio pabaigoje grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų suma siekė 490,4 mln. JAV dolerių.

    Turimų bitkoinų kiekis išaugo iki 43 124 BTC

    Po spalio pirkimų „Strive“ šiuo metu valdo 43 124 BTC, kurių vertė tekste nurodoma kaip apie 3,25 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė teigia siekianti kilti į antrą vietą tarp viešai listinguojamų įmonių pagal turimo bitkoino kiekį.

    „Strive“ įvardijama kaip ketvirta didžiausia bitkoino iždo bendrovė tarp biržoje kotiruojamų įmonių – už „Strategy“, „Metaplanet“ ir „Twenty One“. Skaičiuojama, kad iki antros vietos jai trūksta 876 BTC.

    Bendrovė taip pat nurodė per ketvirtį pasiekusi 18,5 proc. „bitkoino pajamingumą“ – tai jos naudojamas rodiklis, vertinantis, kaip auga turimų bitkoinų kiekis, palyginti su apyvartoje esančių akcijų skaičiumi.

    Akcijos smuko, nors ketvirčio rezultatas – įspūdingas

    Nors ataskaitinis ketvirtis atrodė itin pelningas, penktadienį „Strive“ akcijos (ASST) prekybos pradžioje krito apie 2 proc. iki 20,20 JAV dolerio. Per pastarąsias 30 dienų jų kritimas viršijo 31 proc.

    Tuo pačiu laikotarpiu bitkoino kaina, kaip nurodoma tekste, smuko apie 12 proc., o penktadienį BTC buvo prekiaujamas maždaug ties 75 600 JAV dolerių riba. Tai primena, kad įmonių, kurių rezultatus stipriai lemia kriptoturto vertės pokyčiai, ketvirčio skaičiai gali greitai kisti kartu su rinka.

    Papildomas kapitalas ir turimos atsargos

    „Strive“ vadovas Mattas Cole’as anksčiau yra teigęs, kad antra vieta pagal turimų bitkoinų kiekį šiemet būtų pasiekiama. Jis taip pat akcentavo, kad „Strive“ viduje bitkoinas laikomas pagrindiniu atskaitos tašku, vertinant veiklos sėkmę.

    Tekste nurodoma, kad spalį bendrovė pritraukė apie 609 mln. JAV dolerių iš SATS privilegijuotųjų akcijų siūlymo, o vėliau paskelbė ir apie 1 mlrd. JAV dolerių programą, kuri leistų ateityje parduoti daugiau tokių akcijų.

    Be grynųjų pinigų, „Strive“ taip pat turėjo apie 50,1 mln. JAV dolerių vertės „Strategy“ STRC privilegijuotųjų akcijų. Bendras bendrovės pasirinktas modelis rodo, kad BTC pirkimai išlieka kertinė strategijos dalis, tačiau kartu ji ieško būdų finansuoti plėtrą ir per akcijų programas.

  • Nauji Asmeniniai investiciniai kontai Lenkijoje nuo 2027 metų: ką žada santaupoms ir biržai

    Lenkija ruošiasi pokyčiui, kuris gali iš esmės pakeisti gyventojų taupymo ir investavimo įpročius: nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų startuoti Asmeniniai investiciniai kontai. Ši priemonė kuriama siekiant paskatinti daugiau žmonių dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien bankuose.

    Iki šiol Lenkijos namų ūkių finansinio turto struktūroje dominuoja grynieji pinigai ir bankų sąskaitose laikomos lėšos. Remiantis Lenkijos plėtros fondo pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje kiek daugiau nei 37 proc. namų ūkių finansinio turto sudarė grynieji ir lėšos einamosiose sąskaitose, dar apie 10 proc. – kiti bankiniai indėliai, įskaitant terminuotus indėlius.

    Tuo pat metu tiesiogiai valdomų biržoje listinguojamų akcijų dalis siekė tik apie 2,9 proc., o investicinių fondų vienetų – apie 6,2 proc. Abu rodikliai yra pastebimai mažesni už Europos Sąjungos vidurkį, todėl naujas instrumentas vertinamas kaip bandymas sumažinti šį atotrūkį.

    Ko tikimasi iš naujos schemos

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, jei Asmeniniai investiciniai kontai prigytų, iki 2040 metų į Varšuvos biržą galėtų papildomai nukeliauti apie 17 milijardų eurų naujų lėšų. Tokios prognozės remiasi prielaida, kad dalis gyventojų santaupų palaipsniui persiskirstytų iš mažai uždirbančių indėlių į investicinius produktus.

    „Užsienio patirtis rodo, kad investavimą plačiau paskatinti gali mokestinės lengvatos“, – teigiama instituto apžvalgose, kuriose analizuojami panašūs modeliai kitose šalyse.

    Vienu dažniausiai minimų pavyzdžių laikoma Japonijos sistema, leidžianti tam tikromis sąlygomis investuoti į akcijas ir fondus su palankesniu kapitalo prieaugio apmokestinimu. Lenkijos atveju pagrindinė idėja panaši: sukurti paprastą ir gyventojams suprantamą „vartus į investavimą“ modelį, kuris mažintų administracinę naštą.

    Kodėl svarbios paprastos taisyklės

    Analizuojant kitų valstybių praktiką pabrėžiama, kad didžiausią įtaką dalyvių skaičiui daro ne vien lengvatos, bet ir aiškios taisyklės. Šalyse, kur tokios sąskaitos paplito sparčiau, dažnai taikomas paprastas mokestinis režimas, lankstūs pinigų išėmimo sprendimai ir platus investicinių instrumentų pasirinkimas.

    Lenkijoje, kaip rodo rinkos tendencijos, investavimo infrastruktūra pamažu plečiasi. Skelbiama, kad 2026 metų birželį investicinių sąskaitų skaičius pasiekė 30,5 milijono ir buvo maždaug 8,1 proc. didesnis nei 2025 metų pabaigoje, tačiau vien sąskaitų augimas dar nereiškia proporcingai didėjančio aktyvaus investavimo.

    Poveikis ekonomikai ir gyventojams

    Galutinis Asmeninių investicinių kontų poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų nuspręs jais naudotis ir kokias sumas skirs investavimui. Didesnis santaupų nukreipimas į kapitalo rinkas teoriškai galėtų padidinti biržos likvidumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pritraukti finansavimą.

    Kita vertus, šalia skatinimo priemonių lemiamu veiksniu išlieka finansinis raštingumas. Investavimas, skirtingai nei indėliai, reiškia kainų svyravimus ir riziką, todėl sėkmingam reformos įgyvendinimui svarbu, kad gyventojai aiškiai suprastų tiek galimą naudą, tiek galimus nuostolius.

    Jei naujoji sistema bus sukurta pakankamai aiškiai ir patogiai, ji gali tapti vienu reikšmingesnių žingsnių keičiant Lenkijos taupymo kultūrą. Tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės sėkmės nebus be nuoseklios edukacijos ir pasitikėjimo stiprinimo.

  • Naujos OKI taisyklės nuo 2027 metų: iki 23 000 eurų investicijų be „Belkos mokesčio“

    Nuo 2027 metų Lenkijoje įsigalios naujas modelis, turintis paskatinti gyventojus daugiau investuoti, o ne laikyti santaupas vien banko sąskaitose ar terminuotuose indėliuose. Tam numatoma startuoti su asmeninėmis investicinėmis sąskaitomis OKI, kurioms bus taikomos palankesnės apmokestinimo taisyklės.

    Pagrindinis pokytis siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu, kuris dabar taikomas kapitalo prieaugiui ir palūkanoms, o jo tarifas siekia 19 proc. Pagal naująją tvarką investicijų grąža OKI sąskaitose iki nustatytos ribos būtų atleista nuo šio mokesčio, taip siekiant didinti gyventojų įsitraukimą į kapitalo rinkas.

    Kas keisis OKI sąskaitose?

    Pagal numatomas taisykles, neapmokestinamas limitas investicijoms turėtų siekti iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų. Ši riba būtų taikoma investicinio pobūdžio priemonėms, pavyzdžiui, akcijoms ar investiciniams fondams, denominuotiems zlotais.

    Taip pat išskiriama atskira riba labiau taupomojo pobūdžio priemonėms, tokioms kaip obligacijos ar indėliai. Jai numatomas 25 000 zlotų limitas, tai yra apie 5 800 eurų, ir jis įeina į bendrą 100 000 zlotų ribą, o ne prisideda papildomai.

    Numatyta indeksacija ir naujas mokestis viršijus ribas

    Pagal įstatymo logiką, nuo 2030 metų šios ribos būtų kasmet indeksuojamos pagal infliaciją, skaičiuojant ją pagal pirmus tris praėjusių metų ketvirčius. Indeksuotos sumos būtų apvalinamos žemyn iki pilnų 100 zlotų, kad skaičiavimas būtų paprastesnis.

    Viršijus nustatytus limitus, visam perviršiui būtų taikomas naujas mokestis nuo turto vertės, kurio tarifas negalėtų viršyti 1 proc. Skelbiama, kad 2027 metais planuojamas 0,85 proc. tarifas, o skaičiavimo metodika turėtų atsižvelgti į kasdienes vertes, įmokų balansą ir laikymo trukmę.

    Kodėl tai daroma ir ko tikimasi?

    Sprendimas pristatomas kaip bandymas keisti gyventojų taupymo struktūrą, nes didelė dalis lėšų vis dar laikoma grynaisiais ar bankų depozituose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažas gyventojų aktyvumas akcijų ir fondų rinkose riboja kapitalo rinkos gylį, o tai svarbu ir įmonių finansavimui.

    Finansų ministerija viešai sieja OKI su siekiu pritraukti daugiau ilgalaikio kapitalo į Varšuvos biržą. Kartu pabrėžiama, kad realus poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų iš tiesų rinksis šį instrumentą, ir nuo finansinio raštingumo, nes investicijos visada susijusios su rizika.

    Įstatymas taip pat leidžia turėti kelias OKI sąskaitas skirtingose finansų institucijose, tačiau bendra neapmokestinama riba išlieka ta pati. Todėl prieš atsidarant sąskaitą ar perskirstant santaupas gyventojams rekomenduojama įvertinti mokesčių taisykles, produktų kaštus ir investavimo horizontą.

  • Analitykas perspėja dėl skolų krizės: kodėl verta 10–15 proc. lėšų laikyti fiziniame aukse

    Finansų rinkų analitikai vis dažniau kalba apie galimą pasaulinę skolų krizę, o kartu ieško priemonių, kurios padėtų apsaugoti santaupas nuo sukrėtimų. Viena iš dažniausiai minimų saugesnių alternatyvų – fizinis auksas, kurį dalis ekspertų siūlo turėti kaip portfelio draudimą.

    Lenkijos finansų rinkos komentatorius Piotras Kuczyńskis viešai teigė, kad 10–15 proc. laisvų lėšų verta laikyti fizinio aukso forma, o ne investuoti vien per išvestines priemones, tokias kaip aukso kontraktai. Pasak jo, krizei gilėjant gali išaugti ne tik paklausa, bet ir realus metalo trūkumas rinkoje.

    „Krizės metu fizinio aukso gali tiesiog nebelikti, o kainos gali kilti labai staigiai“, – sakė P. Kuczyńskis.

    Šios logikos pagrindas paprastas: išvestinės priemonės suteikia kainos ekspoziciją, tačiau ne visuomet garantuoja fizinio metalo prieinamumą. Jei sutrinka tiekimo grandinės, išauga logistikos kaštai ar brangieji metalai staiga iššluojami iš rinkos, realus auksas gali tapti sunkiai gaunamas net ir turint pinigų.

    Kaip pavyzdį analitikas priminė COVID-19 pandemijos laikotarpį, kai fizinio aukso paklausa smarkiai šoktelėjo, o pristatymo terminai gerokai pailgėjo. Tokiose situacijose rinkoje dažnai susidaro skirtumas tarp popierinio aukso kainos ir realių luitų ar monetų kainos, nes pastarosios papildomai įkainoja trūkumą, gamybą ir logistiką.

    Tuo pat metu aukso kainą trumpuoju laikotarpiu veikia ir makroekonominės sąlygos: stiprėjanti JAV dolerio vertė bei aukštos valstybės obligacijų pajamingumo normos paprastai mažina investuotojų apetitą auksui. Rinkos dalyviai taip pat stebi centrinių bankų palūkanų normų kryptį, nes griežtesnė pinigų politika didina alternatyviąsias aukso laikymo sąnaudas.

    Analitikai pabrėžia, kad aukso paklausą palaiko ir užsitęsusios infliacijos rizika, kurią gali didinti brangstanti energija bei žaliavos. Jei infliacija išlieka aukšta, o ekonomikos augimas lėtėja, investuotojai neretai ieško turto, kuris istoriškai laikomas atspariu perkamąją galią mažinantiems šokams.

    Vis dėlto ekspertai ragina atskirti dvi strategijas: spekuliavimą kaina ir rizikos mažinimą. Fizinio aukso turėjimas dažniausiai pristatomas kaip apsidraudimas, o ne garantuota grąža, nes jo kaina gali svyruoti, o pirkimo ir pardavimo skirtumai, saugojimas bei draudimas gali sumažinti investicijos efektyvumą.

    Praktikoje investuotojams svarbu įvertinti, kokia aukso forma priimtiniausia: luitai ir monetos paprastai yra likvidžiausi, tačiau skiriasi antkainiai ir pardavimo sąlygos. Taip pat aktualu, kur auksas bus laikomas ir kaip užtikrinamas jo autentiškumas, nes krizių laikotarpiais išauga sukčiavimo rizika.

    Rinkos stebėtojai sutaria dėl vieno: auksas nėra stebuklinga priemonė visoms problemoms spręsti, tačiau kaip ribota portfelio dalis jis gali atlikti draudimo funkciją. Dėl to 10–15 proc. dalis, apie kurią kalbama viešojoje erdvėje, dažniau vertinama kaip konservatyvus kompromisas tarp saugumo ir investicijų lankstumo.

  • „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    Kriptovaliutų bendrovės „Galaxy“ tyrimų padalinys teigia, kad bitkoino meškų rinka jau baigėsi, o pastarasis kainos kritimas gali būti patraukli vieta ilgalaikiams pirkėjams. Tokia išvada grindžiama silpstančiu ilgalaikių turėtojų pardavimo spaudimu ir svarbių techninių lygių susigrąžinimu.

    „Galaxy“ vertinimu, bitkoinas keletą savaičių iš eilės užsidarė aukščiau 50 savaičių slankiojo vidurkio, po ilgo laikotarpio žemiau šio lygio. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad per kritimą buvo testuotas 200 savaičių slankusis vidurkis, dažnai laikomas vienu svarbiausių ilgalaikių rinkos ciklo orientyrų.

    Vienas svarbiausių argumentų, kurį akcentuoja „Galaxy“, yra lėtesnis senesnių bitkoinų judėjimas. Bendrovė skaičiuoja, kad piniginėse, kurios nebuvo judintos bent penkerius metus, laikomų BTC per mėnesį pervedama mažiau nei ankstesniais metais, o tai signalizuoja apie mažėjantį pasiūlos spaudimą iš ilgalaikių turėtojų.

    „Manome, kad dugnas jau pasiektas, pardavimo spaudimas sumažėjo, o mūsų išvada paprasta: dabar yra patrauklus metas pirkti ir laikyti bitkoiną“, – sakė „Galaxy“ tyrimų vadovas Alexas Thornas.

    Ataskaitoje pažymima, kad dalį rinkoje atsirandančios pasiūlos pastaruoju metu sugeria institucinė paklausa, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus ir viešas bendroves, kurios kaupia bitkoiną balanse. Tokia dinamika dažnai laikoma veiksniu, galinčiu mažinti staigių išpardavimų tikimybę, nes dalis pasiūlos pereina į ilgesnio laikymo rankas.

    „Galaxy“ taip pat išskiria makroekonominį foną: auganti JAV skola ir deficitas, pasak bendrovės, stiprina bitkoino kaip apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo naratyvą. Ši tema kriptovaliutų rinkoje ypač suaktyvėja laikotarpiais, kai investuotojai daugiau kalba apie ilgalaikę fiskalinę drausmę ir pinigų politikos kryptį.

    Kartu analitikai įvardija aiškią rizikos ribą: optimistinis scenarijus būtų kvestionuojamas, jei bitkoinas savaitę užsidarytų žemiau 50 savaičių slankiojo vidurkio ir per maždaug mėnesį nesugebėtų grįžti virš šio lygio. Tokiu atveju rinkoje galėtų atsinaujinti diskusija, ar augimas tvarus, ar tai tik laikinas atšokimas.

    Ataskaitoje aptartos ir technologinės grėsmės, tarp jų DI panaudojimas kibernetinėms atakoms. „Galaxy“ pabrėžia, kad pastarųjų metų didžiausi kripto incidentai dažniau susiję su biržomis, paslaugų teikėjais ar vartotojų įrenginiais, o ne su pačiu bitkoino protokolu.

    Kvantinių kompiuterių tema taip pat minima kaip ilgalaikė rizika, tačiau „Galaxy“ vertinimu šiuo metu nėra kompiuterio, kuris realiai galėtų pralaužti bitkoino kriptografiją. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau vyksta darbai ir iniciatyvos, susijusios su atsparumo kvantinėms grėsmėms didinimu, jei tokia būtinybė ateityje taptų praktinė.

    Investuotojams tai reiškia, kad „Galaxy“ signalas yra aiškus, tačiau ne besąlygiškas: argumentai remiasi tiek pasiūlos ir paklausos pokyčiais, tiek techniniais lygiais, o pagrindinės rizikos įvardijamos iš anksto. Sprendžiant dėl pozicijų, rinkos dalyviams svarbiausia įvertinti savo rizikos toleranciją ir tai, kaip bitkoinas dera bendrame investicijų portfelyje.

  • „Revolut“ ruošia naują investavimo platformą: žada prieigą prie privačių technologijų bendrovių

    „Revolut“ ruošia naują investavimo platformą: žada prieigą prie privačių technologijų bendrovių

    Kas planuojama ir kada

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ paskelbė kurianti „Revolut Ventures“ – platformą, kuri turėtų suteikti teisę atitinkantiems investuotojams prieigą prie privačių technologijų įmonių akcijų.

    Projektas vystomas kartu su „Carne Group“, o startas, kaip nurodoma, planuojamas 2027 metais, integruojant sprendimą tiesiai į „Revolut“ programėlę.

    „Su „Revolut Ventures“ siekiame panaikinti vieną paskutinių kliūčių turto valdyme – smulkiųjų investuotojų atskirtį nuo nebiržinių bendrovių“, – sakė Rolandas Juteika.

    Kodėl tai tampa aktualu

    „Revolut“ teigia, kad technologijų įmonės viešai listinguojasi vis vėliau: vidutinis amžius biržoje, remiantis bendrovės cituojamais duomenimis, nuo 6,9 metų 2014 metais išaugo iki 11 metų 2025 metais.

    Tokia tendencija reiškia, kad didesnė vertės dalis sukuriama dar iki pirminio viešo akcijų siūlymo, o įprastiems mažmeniniams investuotojams ši augimo fazė dažnai lieka neprieinama.

    Ką tai reikštų investuotojams

    Naujoji platforma būtų siūloma greta jau esamų „Revolut“ investavimo pasirinkimų, tokių kaip akcijos, biržoje prekiaujami fondai, obligacijos ir pinigų rinkos fondai.

    Tačiau investicijos į privačias įmones paprastai yra mažiau likvidžios, todėl jas gali būti sunku parduoti, o nepalankiu scenarijumi galima prarasti reikšmingą dalį ar net visą investuotą kapitalą.

    „Vertė sukuriama gerokai iki IPO, o valdydami savo platformą suteiksime kasdieniams investuotojams galimybę pasiekti rytojaus rinkos lyderius“, – pridūrė Rolandas Juteika.

    Pranešimas paskelbtas tęsiantis „Revolut“ plėtrai Europoje: bendrovė nurodo anksčiau šiais metais gavusi pilnas banko licencijas Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

    Taip pat minima, kad įmonė svarsto dvigubą listinguotę Londone ir Niujorke, nors konkreti data kol kas neįvardijama.

  • Bitcoin ETF pritraukė 528 mln. eurų: „BlackRock“ ir „Fidelity“ sudarė didžiąją įplaukų dalį

    Bitcoin ETF pritraukė 528 mln. eurų: „BlackRock“ ir „Fidelity“ sudarė didžiąją įplaukų dalį

    JAV biržose prekiaujami neatidėliotini Bitcoin fondai (ETF) per vieną prekybos sesiją pritraukė apie 528 mln. eurų grynųjų įplaukų. Didžiausia dienos dalis teko dviejų valdytojų produktams, o bendras rinkos vaizdas išliko aktyvus net ir ramesnio kainos judėjimo fone.

    Pagal viešai skelbiamus ETF srautų duomenis, „BlackRock“ valdomas fondas IBIT sulaukė apie 235 mln. eurų įplaukų. Antroje vietoje buvo „Fidelity“ FBTC, pritraukęs apie 213 mln. eurų, o tai sudarė didžiąją dalį visų dienos įplaukų.

    Tuo metu kitų emitentų rezultatai buvo kuklesni: dalis fondų fiksavo nedideles įplaukas, o keli valdytojai reikšmingų srautų tą dieną nefiksavo. Rinkoje tai dažnai interpretuojama kaip koncentracija į didžiausius ir likvidžiausius produktus, ypač kai investuotojai siekia mažesnių sandorių kaštų.

    Rinka aktyvi, bet volatilumas mažas

    Pastarosiomis savaitėmis Bitcoin prekyboje matyti santykinai santūrus kainos svyravimas, tačiau ETF srautai rodo, kad institucinis ir tarpininkaujamas paklausos kanalas išlieka veiklus. Tokiose situacijose investuotojai dažnai didina pozicijas per reguliuojamus instrumentus, net jei neatidėliotinoje rinkoje vyrauja laukimo nuotaikos.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad reikšmingos įplaukos gali pasirodyti ir tuomet, kai rinkoje mažėja trumpalaikė spekuliacija. ETF formatas daliai dalyvių yra patogesnis portfelio valdymui, nes leidžia laikyti ekspoziciją per tradicinę brokerių infrastruktūrą.

    Ethereum ETF grįžo į pliusą

    Atskirai tą pačią dieną teigiamą pokytį fiksavo ir JAV neatidėliotini Ethereum ETF: po penkių iš eilės neigiamų sesijų jų bendras balansas vėl tapo teigiamas. Bendrai jie pritraukė apie 15 mln. eurų, o tai signalizuoja, kad dalis investuotojų grįžta ir prie antros pagal dydį kriptovaliutos.

    Nors Ethereum ETF įplaukos šįkart buvo gerokai mažesnės nei Bitcoin, pats apsisukimas po nuostolių serijos dažnai vertinamas kaip trumpalaikės nuotaikos stabilizavimasis. Tolimesnę dinamiką gali lemti tiek makroekonominiai sprendimai, tiek rizikos apetitas pasaulinėse rinkose.

  • FINMA patvirtino pirmą Šveicarijos spot bitkoino ETF mažmenai: kuo jis skiriasi nuo įprastų ETP

    FINMA patvirtino pirmą Šveicarijos spot bitkoino ETF mažmenai: kuo jis skiriasi nuo įprastų ETP

    Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija FINMA patvirtino pirmą šalyje spot bitkoino ETF, skirtą mažmeniniams investuotojams. Tai reiškia, kad fondas galės tiesiogiai investuoti į bitkoiną, veikdamas pagal Šveicarijos investicinių fondų taisykles.

    Iki šiol Šveicarijoje jau buvo galima įsigyti su bitkoinu susietų biržoje prekiaujamų produktų, tačiau jie dažniausiai veikė kaip skolos vertybiniai popieriai. FINMA akcentuoja, kad naujai patvirtintas ETF priskiriamas kitam reguliaciniam režimui, kuriame taikomi investiciniams fondams būdingi reikalavimai.

    Kuo skiriasi ETF ir ETP

    FINMA nurodo, kad patvirtintas produktas patenka į kategoriją kiti fondai alternatyvioms investicijoms su specifine rizika. Tokia klasė leidžia taikyti aiškesnes taisykles dėl turto saugojimo, veiklos rizikų valdymo ir informacijos atskleidimo investuotojams.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad bitkoinas, palyginti su daugeliu kitų kriptovaliutų, turi ilgesnę prekybos istoriją ir gerokai didesnes apyvartas. Dėl to FINMA leido išimtį reikalavimui fondams plačiai diversifikuoti investicijas, kuris dažnai taikomas siekiant sumažinti vieno turto riziką.

    Ką žinoti mažmeniniam investuotojui

    FINMA aiškina, kad leidimas platinti tokį ETF mažmenai nekeičia pačios bitkoino rizikos profilio. Kriptovaliuta išlieka labai nepastovi, o investuotojai gali prarasti reikšmingą dalį investuotų lėšų, ypač trumpuoju laikotarpiu.

    Institucija taip pat yra paskelbusi gaires apie operacines ir turto saugojimo rizikas, susijusias su kripto investicijomis. Prižiūrimos įstaigos turi numatyti priemones šioms rizikoms mažinti ir aiškiai jas išdėstyti fondo dokumentuose, o platinant produktą taikomos elgesio su klientais taisyklės.

    Kodėl šis sprendimas svarbus rinkai

    Šveicarijos rinka jau seniai laikoma viena aktyviausių Europoje pagal biržoje prekiaujamus kripto produktus, o SIX biržoje bitkoino ETP kotiruojami ne vienus metus. Vis dėlto FINMA sprendimas dėl spot ETF išskiria naują etapą, kai mažmeniniai investuotojai gali gauti prieigą prie tiesiogiai bitkoiną laikančio fondo per investicinių fondų reguliavimo rėmus.

    FINMA atstovas nurodė, kad institucija neatskleidžia konkretaus patvirtinto fondo ar jo leidėjo, todėl detalesnė informacija apie emitentą ir produkto sąlygas turėtų paaiškėti iš platinimo dokumentų bei biržos pranešimų. Reguliuotojas pridūrė, kad paraiškas yra pateikę arba apie jas paskelbę ir kiti rinkos dalyviai.

  • Bankai prieš DI botus: agentiniai asistentai kelia naują grėsmę indėliams ir rinkoms

    Bankai prieš DI botus: agentiniai asistentai kelia naują grėsmę indėliams ir rinkoms

    Kas yra agentinis DI ir kodėl jis kelia nerimą?

    Finansų sektorius sparčiai bando agentinį dirbtinį intelektą, tai yra DI asistentus, kurie gali veikti savarankiškai siekdami tikslo, o ne tik vykdyti vienkartines komandas. Tokie sprendimai jau diegiami kaip pagalbininkai apsipirkimui, investavimui, sąskaitų apmokėjimui ar pasiūlymų paieškai.

    Ekspertai įspėja, kad autonomija keičia rizikos pobūdį: klaida ar neteisinga prielaida gali virsti grandinine reakcija. Skirtumas tas, kad sprendimai būtų priimami greičiau nei žmogus spėtų juos patikrinti, o pasekmės galėtų persimesti per visą rinką.

    Indėlių „perbėgimo“ scenarijus

    Vienas dažniausiai minimų pavojų yra staigus indėlių perkėlimas iš vieno banko į kitą, jei agentiniai asistentai automatiškai ieškotų geriausios grąžos. Kai tokį veiksmą vienu metu atliktų daug klientų, net ir sveikas bankas galėtų patirti likvidumo įtampą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad panašūs procesai ir be DI jau yra vykę, o skaitmeniniai kanalai paspartino pinigų judėjimą. Agentinis DI šį greitį dar padidintų, nes sprendimus priimtų ne tūkstančiai žmonių, o tūkstančiai automatizuotų veikėjų, remdamiesi panašiomis taisyklėmis.

    2023 metais Jungtinėse Valstijose žlugus Silicon Valley Bank, viena priežasčių buvo itin spartus indėlių atsiėmimas. Finansų rinkose tai tapo priminimu, kad pasitikėjimas ir informacijos sklaida gali lemti banko stabilumą, o automatizuoti sprendimai tokias bangas gali sustiprinti.

    Rinkų „bandos“ efektas ir prekybos rizikos

    Kitas sisteminis pavojus siejamas su investavimu ir prekyba rinkose. Jei daug institucijų ar mažmeninių investuotojų naudotų panašius modelius, duomenų šaltinius ar to paties tiekėjo sprendimus, jie galėtų priimti labai panašius sprendimus tuo pačiu metu.

    Toks sinchroniškumas didina vadinamąjį bandos efektą, kai kapitalas staiga plūsta į tą pačią kryptį ir išpučia kainas arba sukelia staigų nuosmukį. Ekonomistai ir rizikos valdymo ekspertai pabrėžia, kad sisteminė rizika atsiranda ne tik dėl vieno neteisingo sprendimo, bet ir dėl to, kad daug dalyvių klysta vienu metu.

    Rinkos dalyviai taip pat eksperimentuoja su agentiniu DI signalų paieškai ir automatizuotoms rekomendacijoms. Apklausos rodo, kad dalis turto valdytojų jau suteikia DI autonominę arba pusiau autonominę teisę daryti įtaką prekybos sprendimams, o tai didina poreikį aiškiai apibrėžti kontrolę ir atsakomybę.

    Kas atsako už klaidas ir nuostolius?

    Didžiausia praktinė problema, kurią įvardija finansų rinkos dalyviai, yra atsakomybės klausimas. Jei agentinis asistentas nupirktų ne tai, ko prašė vartotojas, ar priimtų žalingą investicinį sprendimą, neaišku, kas turėtų atlyginti nuostolius: vartotojas, bankas, platforma, DI modelio tiekėjas ar prekybininkas.

    Finansų sektoriaus apklausos rodo, kad sutarimo čia nėra, o atsakomybės modelis dažnai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir sutartinių sąlygų. Tai reiškia, kad agentinio DI plėtra greičiausiai lenks teisinį aiškumą, o ginčai dėl kaltės gali tapti nauja kasdienybe.

    „Atsakomybė agentinio DI atveju yra tikras minų laukas“, – sakė DI valdymo srityje dirbantis ekspertas Samas Greenas.

    Ne tik klaidos, bet ir kibernetinės atakos

    Riziką didina ir tai, kad agentiniai sprendimai gali turėti prieigą prie mokėjimų, sąskaitų ar prekybos paskyrų. Kibernetinio saugumo specialistai perspėja: jei toks agentas būtų perimtas ar apgautas, jis galėtų tapti įsibrovėlio įrankiu organizacijos viduje.

    Tokiu atveju žala galėtų būti itin greita, nes agentas pats vykdytų veiksmus, o sukčiams pakaktų nukreipti jo tikslą. Finansų sektorius laikomas vienu patraukliausių taikinių organizuotam nusikalstamumui, todėl didėjant automatizacijai augs ir spaudimas saugumo standartams.

    Reguliuotojai atsilieka nuo tempo

    Reguliuotojai pripažįsta, kad DI diegimo tempas kelia iššūkių priežiūrai. JK finansų rinkos priežiūros apklausos rodo, kad agentinis DI per kelerius metus iš nišinės temos tapo bandoma ar diegiama praktika daugelyje įmonių, nors dažnai dar riboto masto.

    Diskusijose vis dažniau keliama mintis apie technines saugiklio priemones, kurios leistų sustabdyti automatizuotą prekybą ar mokėjimus, jei modeliai pradėtų elgtis netikėtai. Tuo pat metu pasaulyje išsiskiria reguliavimo kryptys: Europos Sąjunga pasirinko rizika grįstą DI reglamentavimo modelį, o kitose jurisdikcijose požiūriai įsikišimą gerokai atsargesni.

    Finansų sektoriui tai reiškia paprastą dilemą: agentinis DI žada efektyvumą ir augimą, tačiau kartu reikalauja naujo lygio kontrolės, testavimo ir atsakomybės taisyklių. Priešingu atveju autonomiški sprendimai gali tapti ne tik patogumu, bet ir pagreitinto nestabilumo šaltiniu.