CP v2

Tag: Investavimas

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • „Arm“ akcijos šovė į viršų: Cramerio fondas fiksuoja pelną po 80 proc. šuolio

    „Arm“ akcijos šovė į viršų: Cramerio fondas fiksuoja pelną po 80 proc. šuolio

    Netrukus po prekybos sesijos pradžios investuotojas ir televizijos laidų vedėjas Jimas Crameris pranešė mažinantis „Arm Holdings“ poziciją savo valdomame labdaros fonde. Jo teigimu, planuojama parduoti 55 akcijas, kai kaina siekia apie 290 eurų už vienetą.

    Po šio sandorio fonde liktų 130 „Arm“ akcijų, o bendrovės svoris portfelyje sumažėtų iki maždaug 1 proc. nuo apie 1,44 proc. Toks žingsnis aiškinamas rizikos valdymu po itin staigaus akcijos brangimo.

    „Mes neperkame parabolinių šuolių, mes fiksuojame pelną“, – sakė J. Crameris.

    Pastarosiomis savaitėmis „Arm“ akcija demonstravo išskirtinį kilimą: per vieną savaitę ji pašoko apie 46 proc., o nuo balandžio pabaigoje pradėtos pozicijos vertė, pasak fondo, buvo išaugusi maždaug 80 proc. J. Cramerio komanda pabrėžia, kad tokie šuoliai gali apsiversti taip pat greitai, kaip ir prasidėjo.

    Ralis sustiprėjo po to, kai „Nvidia“ savo rezultatų pristatyme daugiau dėmesio skyrė „Arm“ architektūra paremtai „Vera“ procesoriaus krypčiai ir jos komercinėms perspektyvoms. Rinkos dalyviai tai sieja su platesne duomenų centrų investicijų banga, kai dėl DI plėtros didėja tiek skaičiavimo pajėgumų, tiek energijos efektyvumo poreikis.

    „Arm“ verslo modelis dažnai vertinamas kaip itin jautrus technologijų ciklams, nes bendrovė pajamas generuoja licencijuodama architektūrą ir gaudama honorarus nuo parduotų lustų. Kai rinkoje auga aukštos pridėtinės vertės procesorių paklausa, investuotojai tikisi didesnio licencijų ir honorarų srauto, tačiau kartu stiprėja ir vertinimo svyravimų rizika.

    Fondas aiškina, kad pozicijos sumažinimas iki artimesnio pradiniam svoriui leidžia stabilizuoti portfelį ir sukaupti grynųjų kitoms investicijoms. Taip pat paliekama galimybė ateityje vėl didinti „Arm“ dalį, jei kaina patirtų reikšmingesnę korekciją.

  • Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Šiemet gyventojams pirmą kartą tenka deklaruoti investicinę sąskaitą, todėl daugeliui kyla klausimų, kam ji skirta ir kaip veikia mokesčių prasme. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pasirinkus investicinės sąskaitos režimą, jos duomenis reikia pateikti metinėje pajamų deklaracijoje iki birželio 1 dienos.

    Investicinė sąskaita yra gyventojo pasirinktas apmokestinimo modelis, kai investicijų pajamos apmokestinamos tik tuomet, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, negu į ją buvo įnešta. Kol pelnas paliekamas sąskaitoje ir reinvestuojamas, gyventojų pajamų mokesčio prievolė neatsiranda.

    Kas gali būti investicinė sąskaita

    Investicine sąskaita gali tapti tiek jau turima, tiek naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje ar pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje. Esminė taisyklė yra praktinė: šios sąskaitos lėšos turi būti naudojamos tik investicijoms į teisės aktuose numatytus finansinius produktus.

    VMI akcentuoja, kad investicinė sąskaita neturi virsti kasdienio atsiskaitymo sąskaita. Per ją neturėtų keliauti darbo užmokestis, įprastos buitinės išlaidos ar komunaliniai mokėjimai, nes tokie judėjimai gali būti vertinami kaip lėšų panaudojimas ne investavimo tikslams.

    Taip pat svarbu atskirti, kad investicinės sąskaitos režimas netaikomas kriptovaliutų investicijoms. Be to, kaip investicinės paprastai nedeklaruojamos indėlių, taupomosios, vertybinių popierių apskaitos ar bendro naudojimo sąskaitos, jeigu jos neatitinka investicinei sąskaitai keliamų sąlygų.

    Kokios investicijos patenka į režimą

    Per investicinę sąskaitą galima investuoti į įvairius finansinius instrumentus, įskaitant biržoje prekiaujamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, fondus, išvestines finansines priemones. Taip pat minimos sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo priemonės bei Lietuvos ir užsienio valstybių taupymo lakštai.

    Šis modelis aktualus tiems, kurie investuoja reguliariai ir pelną dažnai reinvestuoja, nes mokesčių mokėjimas atidedamas iki momento, kai realiai išsiimamas uždirbtas prieaugis. Praktikoje tai gali supaprastinti investicijų „sukimą“, tačiau reikalauja tvarkingos apskaitos, kad būtų aišku, kiek į sąskaitą įnešta ir kiek iš jos išmokėta.

    Kaip deklaruoti ir kada atsiranda GPM

    Investicinė sąskaita deklaruojama pildant metinę pajamų deklaraciją GPM311 per EDS, nurodant sąskaitos duomenis ir reikalingą informaciją apie lėšų įnešimą bei išmokėjimą. Paprastai prašoma finansų įstaigos ar mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimo, valstybės, sąskaitos numerio, atidarymo datos ir datos, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investavimui.

    GPM skaičiuojamas tik tada, kai iš investicinės sąskaitos išsiimama daugiau negu buvo įnešta. Jei išmokama suma neviršija įnašo likučio, mokestis neskaičiuojamas, o įnašo likutis sumažėja; jei viršija, apmokestinama tik viršijanti dalis. Jei įnašo likutis tampa lygus 0 eurų, visa vėliau išmokama suma laikoma apmokestinamosiomis pajamomis.

    Lėšos laikomos išmokėtomis iš investicinės sąskaitos ir tais atvejais, kai jos panaudojamos ne investicijoms. Pavyzdžiui, jei pinigai nukreipiami ne tinkamiems finansiniams produktams įsigyti ir nepervedami į kitą to paties ar kito nuolatinio Lietuvos gyventojo investicinę sąskaitą, tokios operacijos gali sukurti apmokestinimo momentą.

    Jeigu per metus lėšos iš investicinės sąskaitos nebuvo išmokėtos, deklaracijoje paprastai nurodoma bendra per metus įneštų lėšų suma. Jei išmokėjimų buvo, deklaruojamos atitinkamų kalendorinių dienų įneštų ir išmokėtų sumų suvestinės pagal datą, kad būtų galima korektiškai apskaičiuoti mokėtiną mokestį.

    VMI primena, kad pavėlavus sumokėti mokestį po termino gali būti skaičiuojami delspinigiai, todėl gyventojams rekomenduojama neatidėlioti deklaravimo. Investicinės sąskaitos režimas nėra privalomas, tačiau pasirinkus jį svarbu įsitikinti, kad sąskaita naudojama pagal taisykles ir visi reikalingi duomenys pateikiami laiku.

    Taip pat aktualu tiems, kurie investavo anksčiau: jei gyventojas nori taikyti investicinės sąskaitos režimą ir į jį įtraukti iki 2025 metų įsigytas investicijas, tai deklaruojama teikiant 2025 metų pajamų deklaraciją iki 2026 metų birželio 1 dienos.

    Investicinės sąskaitos režimu gali naudotis tik tas asmuo, kuris tą sąskaitą deklaruoja VMI, todėl keli šeimos nariai tos pačios sąskaitos kaip investicinės deklaruoti negali. Tuo pačiu įstatymas neriboja, kiek skirtingų investicinių sąskaitų gali turėti vienas gyventojas, jei jis sugeba užtikrinti aiškią operacijų apskaitą ir laikymąsi taikomų reikalavimų.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.

  • „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ strategai perspėja, kad Europos akcijų rinkoje garsėja signalai, rodantys padidėjusią staigesnės korekcijos ar kainų kritimo riziką artimiausiomis savaitėmis. Banko vertinimu, tai matyti iš jų stebimo impulso indikatoriaus, kuris nukrito į vadinamąją pavojingą zoną.

    Kalbama apie Europos impulso įsitikinimo indikatorių, kuris matuoja, kiek tvarus yra nesenas akcijų kainų judėjimas ir kokia tikėtina jo kryptis ateityje. Strategų teigimu, rodiklis smuko iki 17, o riba, žemiau kurios istoriškai dažniau didėja staigesnio apsisukimo tikimybė, yra 30.

    Kas stumia signalą į pavojų?

    „Bank of America“ nurodo, kad neigiamą signalą sustiprina visi trys indikatoriaus komponentai: numanomas kintamumas, impulso kintamumas ir tendencijos apsisukimo rizika. Kitaip tariant, rinkoje daugėja požymių, kad kainų kryptis gali tapti labiau priklausoma nuo staigių svyravimų, o ne nuo nuoseklios tendencijos.

    Banko kiekybinės analizės strategė Paulina Strzelinska pabrėžė, kad išryškėja kintamumo nulemtos režimo kaitos rizika, taip pat matyti tendencijos greitėjimo požymių. Vis dėlto, anot jos, tai dar neatrodo kaip pilnai susiformavęs impulso burbulas.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Impulsas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekybinėje prekyboje, greta vertės ir kintamumo signalų, kuriais remiasi ir mašininio mokymosi metodus taikantys fondai. Kai impulso signalai silpnėja, tokie fondai dažnai mažina riziką arba perbalansuoja portfelius, o tai gali sustiprinti rinkos judėjimą.

    „Bank of America“ analizė taip pat fiksuoja, kad į Europą orientuoti akcijų fondai per pastarąją savaitę patyrė daugiau nei 1,4 mlrd. eurų išėmimų. Tai jau penkta iš eilės savaitė, kai matomi grynieji pinigų srautai į išėjimą, o tokia dinamika paprastai signalizuoja atsargesnę nuotaiką regione.

    Obligacijų nervingumas persimeta į akcijas?

    Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai rinkoje daugėja kalbų apie galimą korekciją, ypač jei obligacijų rinkos svyravimai sustiprėtų. Investuotojai dažnai stebi, ar kylant pajamingumams ir didėjant neapibrėžtumui obligacijų rinkoje, rizikingesnis turtas, įskaitant akcijas, nepradės reaguoti vėluodamas.

    CNBC cituotas „Premier Miton Investors“ investicijų vadovas Neil Birrell akcentavo, kad obligacijų ir akcijų rinkos šiuo metu siunčia skirtingus signalus apie ekonominį foną. Jo teigimu, tai gali būti tik laiko klausimas, kada obligacijų rinkos nervingumas labiau persiduos akcijoms.

    Nors tokie indikatoriai nėra tiksli prognozė, jie dažnai naudojami kaip rizikos termometras, ypač vertinant 4–8 savaičių laikotarpį. Investuotojams tai gali reikšti didesnį poreikį atkreipti dėmesį į portfelio riziką, sektorių koncentraciją ir kintamumo šuolių tikimybę Europos rinkose.

  • Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Pavargote nuo DI akcijų? „HSBC“ įvardijo 10 pamirštų Azijos perlų, kurie gali nustebinti

    Nuo „ChatGPT“ pasirodymo 2022 metais dirbtinis intelektas tapo dominuojančia pasaulio biržų tema, o investuotojų dėmesys sutelktas į kelias dideles puslaidininkių ir technologijų bendroves. Toks vienos krypties statymas išpūtė kainas ir padidino koncentracijos riziką, kai rinkos grąža vis labiau priklauso nuo kelių vardų.

    „HSBC“ įspėja, kad Azijos rinkose ši tendencija ypač ryški: daugiau nei pusę FTSE Asia ex-Japan indekso grąžos, banko vertinimu, lėmė kelios bendrovės, įskaitant „TSMC“ ir „Samsung Electronics“. Pasak analitikų, toks susitelkimas gali iškraipyti kainodarą ir nukreipti dėmesį nuo kitų augimo istorijų.

    „Tokioje koncentruotoje ralio fazėje atsiranda rizikų: visi turi tas pačias akcijas“, – teigiama „HSBC“ pastaboje.

    Ieškantiems alternatyvų bankas sudarė 10 vadinamųjų pamirštų Azijos perlų sąrašą. Atrankos logika remiasi keliais kriterijais: aukšta nuosavo kapitalo grąža, didėjanti rinkos dalis, išlaikomas pelningumas ir solidūs dividendai, kurie investuotojams svarbūs svyruojančių palūkanų ir lėtesnio augimo etapais.

    Tarp paminėtų įmonių – Honkongo biržos operatorius „Hong Kong Exchanges and Clearing“, Pietų Korėjos maisto gamintoja „Samyang Foods“ ir Indonezijos telekomunikacijų bendrovė „PT Telkom“. Tai skirtingų sektorių pavyzdžiai, kurie, „HSBC“ vertinimu, gali suteikti diversifikacijos, kai technologijų segmentas tampa jautresnis lūkesčių korekcijoms.

    Analitikai išskyrė ir automobilių pramonei svarbią „Fuyao Glass Industry“, kuri laikoma didžiausia automobilių stiklų gamintoja pasaulyje. Bankas pabrėžia jos mastą, platų produktų portfelį ir gamybos bazę JAV, kuri gali padėti didinti tarptautinę rinkos dalį ir amortizuoti tiekimo grandinių rizikas.

    „Mūsų vertinimu, rinka nepakankamai įkainoja „Fuyao“ augimo perspektyvas ir maržų atsparumą“, – rašo „HSBC“ analitikai.

    Dar vienas įvardytas vardas – Kinijoje veikianti vaistų kūrimo ir gamybos paslaugų bendrovė „WuXi AppTec“. „HSBC“ atkreipia dėmesį, kad kontraktinės plėtros ir gamybos segmento pajamos 2025 metais augo, o 2026 metais augimą turėtų palaikyti klientų paklausa ir pajėgumų plėtra Singapūre, Europos Sąjungoje bei JAV.

    Į sąrašą pateko ir Indijos nekilnojamojo turto plėtotoja „Godrej Properties“. Bankas pažymi, kad nors kai kurių Indijos plėtotojų akcijos patyrė spaudimą dėl investuotojų apetito atoslūgio, aukštesnės klasės būsto paklausa išlieka tvirta, o įmonės nacionalinis mastas, finansinis rezervas ir prekės ženklas suteikia pranašumą kovojant dėl didesnės rinkos dalies.

    „HSBC“ žinutė investuotojams paprasta: DI tema ir toliau gali būti svarbi, tačiau vien jos neužtenka subalansuotam portfeliui. Ieškant grąžos, verta vertinti ir įmones, kurios generuoja pinigų srautus, moka dividendus ir turi aiškius konkurencinius pranašumus už populiariausių technologijų akcijų ribų.

  • Jimas Crameris atskleidė rinkos rotacijos gudrybę: kurią akciją jis pirktų po staigaus kritimo

    Jimas Crameris atskleidė rinkos rotacijos gudrybę: kurią akciją jis pirktų po staigaus kritimo

    Volatilioje pirmadienio prekyboje investuotojams vėl teko rinktis tarp skirtingų technologijų istorijų: dalis kapitalo grįžo į programinės įrangos bendroves, o su duomenų centrų ir DI infrastruktūra siejami vardai patyrė išpardavimą. Tokios svyravimo bangos, anot CNBC laidos „Mad Money“ vedėjo Jimo Cramerio, dažnai išmuša iš vėžių tuos, kurie vaikosi trumpalaikių ralių.

    Jo teigimu, vietoje bandymo atspėti dienos kryptį verta stebėti didžiausius kritimus patiriančias kokybiškas S&P 500 bendroves ir būtent ten ieškoti racionalių įėjimo taškų. Tai ypač aktualu, kai rinka neturi aiškios krypties ir staigiai perskirsto lėšas tarp sektorių.

    „Kai matai staigų kritimą, svarbiau ieškoti, ką pirkti palaipsniui, o ne vytis trumpą kilimą“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, pastaruoju metu rinkoje kartojasi rotacija: vienomis dienomis investuotojai perka puslaidininkių, duomenų centrų įrangos ir kitų „geležies“ bendrovių akcijas, o programinės įrangos vardus parduoda. Kitomis dienomis situacija apsiverčia, ir anksčiau nurašyti programinės įrangos tiekėjai vėl atsiduria pirkėjų akiratyje.

    Kur Crameris mato progą?

    Vienu ryškiausių pavyzdžių Crameris įvardijo atminties lustų gamintoją Micron, kurio akcija per minėtą sesiją smuko apie 6 proc. Spaudimą atminties segmentui sustiprino rinkos diskusijos apie naujų pajėgumų plėtros tempą ir tai, kaip greitai pasiūla gali pasivyti DI paklausos šuolį.

    Cramerio argumentas paprastas: DI plėtra reikalauja ne tik pažangiausių procesorių, bet ir didžiulių atminties bei duomenų saugojimo apimčių, todėl atminties komponentai lieka svarbia grandimi. Vis dėlto jis pabrėžė, kad net ir patinkančios akcijos neturėtų būti perkamos vienu pavedimu.

    „Pirkčiau dalį dabar, o tada palaukčiau dar 2–3 proc. kritimo, kad pridėčiau daugiau“, – sakė Jimas Crameris.

    Toks metodas, anot jo, padeda suvaldyti riziką, kai kainos juda nervingai, o investuotojų nuotaikos greitai keičiasi. Strategijos esmė yra ne bandymas pagauti patį dugną, o disciplinuotas pozicijos formavimas, kai rinka suteikia palankesnes kainas.

    Ką tai sako apie rinką?

    Rinkos rotacija tarp programinės įrangos ir aparatinės įrangos segmentų rodo, kad investuotojai vis dar ieško, kur DI tema duoda tvariausią grąžą. Viena vertus, duomenų centrų plėtros ciklas palaiko paklausą lustams, atminčiai ir infrastruktūrai, kita vertus, dalis kapitalo grįžta į programinės įrangos įmones, kurios siekia greitai monetizuoti DI sprendimus.

    Tokioje aplinkoje didėja kainų jautrumas ir svarba vertinimui: net stiprios istorijos gali būti parduodamos, jei investuotojai nusprendžia, kad lūkesčiai per daug užbėgo į priekį. Todėl Cramerio siūlomas „pirkimo dalimis“ principas iš esmės yra bandymas išlikti rinkoje, bet kartu nepervertinti vienos dienos signalo.

  • Lenkijoje daugiau nei 70 proc. santaupų guli bankuose: kodėl tai stabdo investicijas ir augimą

    Daugiau nei 70 proc. Lenkijos gyventojų santaupų laikoma bankuose, todėl pinigai tik ribotai pasiekia kapitalo rinką ir įmonių investicijas. Tokią situaciją XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė bankų, reguliuotojų ir rinkos institucijų atstovai.

    Diskusijos esmė paprasta: indėliai užtikrina saugumą ir likvidumą, tačiau ekonomikos augimą labiausiai „maitina“ investicijos į verslo plėtrą, technologijas ir produktyvumą. Kai didžioji santaupų dalis nusėda trumpalaikiuose produktuose, vietinės biržos ir fondai sunkiau pritraukia vidaus kapitalą.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių ekspertų, tai lemia ir antrinis efektas: kapitalo rinkoje trūkstant vietinių lėšų, įmonės labiau priklauso nuo skolinto finansavimo arba užsienio investuotojų. Tokia priklausomybė ypač išryškėja neapibrėžtumo laikotarpiais, kai rizikos apetitas mažėja, o finansavimo kaina kyla.

    Kas trukdo pereiti prie investavimo?

    Vienas dažniausiai įvardytų barjerų yra finansinio raštingumo ir įpročių klausimas. Bankų sektoriaus atstovai pabrėžė, kad visuomenė dažnai neatskiria santaupų, skirtų nenumatytiems atvejams, nuo ilgalaikio turto auginimo, kuriam paprastai reikia investavimo.

    „Mūsų visuomenės finansinių žinių lygis yra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o skirtumas tarp taupymo ir investavimo ne visada suprantamas“, – sakė ING Bank Śląski viceprezidentas Marcin Giżycki.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus perteklinį likvidumą: indėlių yra daug, o kreditavimo paklausa iš įmonių pusės ne visada auga. Priežastys siejamos su teisinio reguliavimo neapibrėžtumu ir atsargesniais verslo sprendimais, kai sunkiau planuoti investicijas keliems metams į priekį.

    Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos senato narys Adam Szejnfeld akcentavo ir istorinius veiksnius bei vartojimo kultūros stiprėjimą, mažinantį galimybes kaupti. Jo vertinimu, įpročius keisti gali padėti naujos priemonės, tačiau vien jų nepakaks, jei visuomenė nematys aiškios naudos ir paprastų taisyklių.

    Kodėl pensijai „vien taupyti“ neužtenka

    Varšuvos vertybinių popierių biržos vadovas Tomasz Bardziłowski kongrese pabrėžė, kad ilgalaikiam tikslui, pavyzdžiui, pensijai, vien taupymas dažnai neužtikrina norimo rezultato. Jo argumentas remiasi tuo, kad realią grąžą ilguoju laikotarpiu dažniau sukuria investicijos, o ne lėšų laikymas mažos rizikos sąskaitose.

    „Nėra prasmės vien taupyti pensijai, į ateitį reikia investuoti“, – sakė Tomasz Bardziłowski.

    Viešojo sektoriaus atstovai diskusijoje papildė, kad žmonėms svarbu aiškiai atsakyti į klausimą, kam konkrečiai kaupiama, nes tuomet lengviau išlaikyti discipliną. Buvo pabrėžta ir elgsenos ekonomikos logika: atsisakius šiandienos vartojimo, nauda juntama vėliau, todėl sprendimui reikia aiškaus „atlygio“ mechanizmo ir pasitikėjimo sistema.

    Naujos priemonės ir „kritinės masės“ problema

    Tarp aptartų sprendimų minėtas asmeninių investavimo sąskaitų modelis, kurio tikslas būtų paprasčiau nukreipti dalį indėlių į ilgalaikes investicijas. Vis dėlto dalyviai atkreipė dėmesį, kad vien gero produkto neužtenka: būtina aiški komunikacija, paprastas naudojimas, prognozuojamos taisyklės ir nuoseklus finansinis švietimas.

    Kita rizika – ribotas mastas. Jei didžiausios galimos įmokų sumos ar paskatos yra per mažos, kapitalo rinkoje nesusidaro pakankama vidaus lėšų „kritinė masė“, kuri realiai pakeistų finansavimo struktūrą ir padidintų vietos investuotojų vaidmenį.

    Ekspertai kongrese sutiko, kad trumpalaikės santaupos yra būtinos finansiniam saugumui, tačiau ilgojo laikotarpio ekonomikos variklis yra produktyvios investicijos. Todėl pagrindinė užduotis – sukurti sąlygas, kad bent dalis bankuose laikomų lėšų būtų nukreipta į ilgalaikius instrumentus, kartu mažinant riziką vartotojui ir didinant pasitikėjimą rinka.

  • Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    CNBC laidų vedėjas ir investuotojų bendruomenės „CNBC Investing Club“ veidas Jimas Crameris ragina atsargiau vertinti lustų dizainerės „Arm Holdings“ akcijas ir po pastarojo šuolio sumažinti turimą poziciją. Pasak jo, bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo tapo pernaininga, o rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie augimo tempų lėtėjimą.

    „Su „Arm“ reikia būti labai atsargiems, nes šis kursas jau buvo per daug įkaitęs“, – sakė J. Crameris.

    Jo vertinimu, dalis investuotojų per greitai įkainavo optimistinį scenarijų, kai „Arm“ sugebėtų sparčiai didinti pajamas iš naujų procesorių architektūrų ir DI bangos. Tačiau trumpuoju laikotarpiu lūkesčiai susiduria su realybe: technologijų sektoriuje pakanka vieno atsargesnio vadovų komentaro ar silpnesnių prognozių, kad akcija patirtų staigų išsipardavimą.

    J. Crameris taip pat atkreipė dėmesį į gamybos grandinės klausimus, kurie lustų rinkoje išlieka kritiniai. Nors „Arm“ pati negamina lustų, jos partnerių ir klientų planai priklauso nuo pažangiausių gamybos pajėgumų, o dėl jų pasaulyje konkuruoja daugybė didžiųjų žaidėjų.

    Platesniame kontekste investuotojų nuotaikas penktadienį blogino ir makroekonomika: augęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas tradiciškai didina spaudimą augimo akcijoms, ypač toms, kurių vertinimai paremti ateities pelnais. Be to, dalis rinkos dalyvių po stipraus technologijų ralio linko rotuoti kapitalą į nuvertintas sritis, o su puslaidininkiais ir DI susiję pavadinimai laikinai traukėsi.

    Tą pačią dieną didesniu nepastovumu išsiskyrė ir kitos technologijų bei puslaidininkių įmonės, o investuotojai stebėjo, ar korekcija netaps gilesne. Tokiose situacijose analitikai dažnai primena, kad po greito brangimo rizika didėja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl lūkesčių kartelės, kurią bendrovėms tenka nuolat peršokti.

    Rinkos dalyviai, vertinantys „Arm“, šiuo metu paprastai seka kelis pagrindinius veiksnius: licencijavimo ir autorinių mokesčių dinamiką, augimą mobiliųjų įrenginių ir duomenų centrų segmentuose, DI infrastruktūros paklausos tvarumą bei bendrą rizikos apetito kryptį, kurią stipriai veikia palūkanų normų lūkesčiai. Dėl šių priežasčių J. Cramerio žinutė paprasta: ilgalaikis potencialas gali išlikti, tačiau po nepastovaus šuolio verta sumažinti riziką ir nepervertinti trumpalaikių pažadų.

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.