CP v2

Tag: Investavimas

  • „Strive“ įsigijo dar 2 000 bitkoinų: didžiausias pirkinys nuo birželio ir artėja prie MARA

    „Strive“ įsigijo dar 2 000 bitkoinų: didžiausias pirkinys nuo birželio ir artėja prie MARA

    JAV bendrovė „Strive“ per kelias rugsėjo pabaigos ir spalio pradžios dienas papildė savo balansą dar 2 000 bitkoinų. Tai didžiausias jos pirkimas nuo birželio ir žingsnis, priartinantis įmonę prie MARA pagal viešai listinguojamų bendrovių bitkoinų atsargas.

    Įmonė nurodė, kad naujausias įsigijimas kainavo apie 156 mln. eurų, o vidutinė vieno bitkoino kaina siekė maždaug 78 800 eurų. Po sandorio „Strive“ valdomas kiekis išaugo iki 29 462 bitkoinų, kurių vertė, priklausomai nuo rinkos kainos, siekia apie 2,4 mlrd. eurų.

    Palyginimui, MARA šiuo metu turi 35 577 bitkoinus, todėl „Strive“ atsilieka 6 115 bitkoinų. Toks atotrūkis viešų bendrovių „bitkoinų iždo“ lenktynėse laikomas santykinai nedideliu, ypač jei įmonė išlaiko agresyvią pirkimų strategiją.

    Kaip finansuotas pirkimas

    „Strive“ teigimu, didžioji dalis lėšų naujausiam įsigijimui surinkta parduodant privilegijuotas akcijas, o papildomai prisidėjo ir varantų įgyvendinimas. Tai reiškia, kad įmonė bitkoinus kaupė ne vien iš veiklos pinigų srautų, o aktyviai naudodama kapitalo rinkų instrumentus.

    Kartu paskelbta ir daugiau preliminarios informacijos apie trečiąjį ketvirtį: per šį laikotarpį „Strive“ įsigijo 8 137 bitkoinus, o vidutinė pirkimo kaina siekė apie 73 600 eurų. Įmonė taip pat nurodė, kad rugsėjo 30 dieną turėjo apie 264 mln. eurų grynųjų ir jų ekvivalentų.

    Konkurencija tarp bitkoinų kaupėjų aštrėja

    Kol „Strive“ artėja prie MARA, kova dėl aukštesnių pozicijų viršuje tapo sudėtingesnė dėl Japonijos „Metaplanet“ veiksmų. Bendrovė trečiąjį ketvirtį pardavė 10 000 bitkoinų, o vėliau supirko 11 000, taip pademonstruodama likvidumą ir ketvirtį užbaigdama su 44 000 bitkoinų.

    Toks neto 1 000 bitkoinų prieaugis leido „Metaplanet“ aplenkti „Twenty One“ ir pakilti į antrą vietą pagal viešai listinguojamų bendrovių bitkoinų rezervus. Tai išplečia atotrūkį, kurį „Strive“ turėtų užpildyti, jei tikslas būtų ne vien priartėti prie MARA, bet ir gaudyti lyderiaujančius kaupėjus.

    Kas vyksta rinkoje

    Bitkoino kaina tuo metu rinkoje siekė apie 80 200 eurų, o tokie pirkimai paprastai sustiprina investuotojų dėmesį į bendroves, kurios bitkoiną traktuoja kaip strateginį rezervą. Vis dėlto didesnės skolintos ar privilegijuoto kapitalo dalies naudojimas didina riziką, jei kriptovaliutų rinka pasuktų žemyn.

    Rinkos viršuje išlieka „Strategy“, kuri ir toliau ženkliai lenkia kitus dalyvius pagal sukauptą kiekį. Tuo pat metu dažnėjantys viešų bendrovių pranešimai apie pirkimus rodo, kad „bitkoinų iždo“ modelis išlieka viena ryškiausių šios rinkos tendencijų.

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburgo „ANote Music“ pritraukė 2 mln. eurų: muzikos autoriniai atlyginimai tampa investicija

    Liuksemburge įsikūrusi „ANote Music“ uždarė 2 mln. eurų finansavimo etapą ir skelbia sieksianti sparčiau plėsti platformą, kurioje prekiaujama muzikos autoriniais atlyginimais. Bendrovė teigia, kad papildomas kapitalas bus nukreiptas katalogo augimui, plėtrai Europoje ir programėlės bei infrastruktūros tobulinimui.

    Finansavimo etapui vadovavo „Seventure Partners“, kartu investavo „ScaleFund“, taip pat prisidėjo esami investuotojai ir akcininkai. Įmonės tikslas – muzikos teises ir iš jų gaunamas pajamas paversti labiau prieinama turto klase, kuri iki šiol dažniau buvo pasiekiama tik profesionaliems rinkos dalyviams.

    „Muzikos autoriniai atlyginimai yra vienas atsparesnių pajamų srautų finansų pasaulyje, tačiau paprastiems investuotojams juos pasiekti buvo sudėtinga. „ANote“ kuriame tam, kad šį atotrūkį sumažintume: teisių turėtojams pasiūlytume skaidrų įvertinimą, o pirkėjams – pasikartojančias pajamas“, – sakė „ANote Music“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Marzio F. Schena.

    „ANote Music“ įkurta 2018 metais, o platforma startavo 2020 metais. Bendrovė veikia kaip rinka, kurioje teisių turėtojai gali aukcionuose pasiūlyti dalį būsimų autorinių atlyginimų, o investuotojai įsigyti teisę į atitinkamą būsimų išmokų dalį.

    Įmonė pabrėžia, kad tai primena biržos principą: pirminėje rinkoje vyksta aukcionai, o vėliau atsiranda galimybė pozicijas perleisti antrinėje rinkoje pagal rinkos kainą. Toks modelis, pasak bendrovės, skirtas sumažinti nepermatomų privačių sandorių dalį ir suteikti daugiau aiškumo tiek pardavėjams, tiek pirkėjams.

    Platformoje siūlomi įvairūs katalogai, įskaitant kūrinius, kuriuos atliko pasaulinio žinomumo atlikėjai. „ANote Music“ teigimu, tai leidžia investuotojams dalyvauti pajamų sraute, kuris priklauso nuo muzikos klausymų, licencijavimo ir kitų panaudojimo kanalų, o teisių turėtojams – greičiau gauti kapitalo, neatsisakant viso katalogo.

    „Norint atverti pasaulinę turto klasę, neužtenka vien platformos, reikia nepriekaištingos infrastruktūros. „ANote“ sukūrė pagrindinius elementus vienoje vietoje – nuo pirminių aukcionų iki aktyvios antrinės rinkos ir automatizuoto išmokų variklio“, – sakė „Seventure Partners“ partneris Davidas Manjarresas.

    Gautas 2 mln. eurų finansavimas, bendrovės teigimu, bus naudojamas trims kryptims. Pirma, ji sieks didinti pajamų generuojančių katalogų pasiūlą, bendradarbiaudama su leidėjais, įrašų kompanijomis, atlikėjais ir dainų autoriais.

    Antra, planuojama stiprinti rinkodarą ir vartotojų pritraukimą Europoje, orientuojantis tiek į muzikos gerbėjus ir individualius investuotojus, tiek į profesionalius klientus. Trečia, įmonė ketina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, gerinant platformos ir mobiliųjų programėlių patirtį augant sandorių apimtims.

    „ANote Music“ nurodo, kad platformoje šiuo metu yra daugiau nei 100 000 dainų 36 įtrauktuose kataloguose, sukurta apie 52 000 vartotojų paskyrų, o bendra sukaupta sandorių vertė viršija 28 mln. eurų. 2020 metais įmonė buvo pritraukusi apie 505 000 eurų iš muzikos industrijos ekspertų ir Europos investuotojų konsorciumo.

  • „Strategy“ dar didina bitkoinų rezervą: per savaitę nupirko 1 665 BTC, portfelyje – 847 666

    „Strategy“ dar didina bitkoinų rezervą: per savaitę nupirko 1 665 BTC, portfelyje – 847 666

    Bitkoinų (BTC) rezervus kaupianti bendrovė „Strategy“ pranešė papildžiusi turimas atsargas dar 1 665 BTC. Pirkinio vertė siekė apie 131 milijoną eurų, o vidutinė įsigijimo kaina sudarė maždaug 78 800 eurų už vieną BTC.

    Sandoriai atlikti laikotarpiu nuo rugsėjo 21 dienos iki rugsėjo 27 dienos, remiantis bendrovės pateikta forma 8-K JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC). Tokie pranešimai leidžia investuotojams įvertinti, kaip įmonė keičia finansavimo ir turto valdymo strategiją.

    Po naujausio pirkimo „Strategy“ iš viso valdo 847 666 BTC. Bendrovė nurodė, kad vidutinė viso portfelio įsigijimo kaina yra apie 69 300 eurų už BTC, o bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir išlaidas, sudaro maždaug 58,8 milijardo eurų.

    Toks kiekis sudaro daugiau nei 4 proc. maksimalios 21 milijono bitkoinų pasiūlos, todėl „Strategy“ išlieka viena ryškiausių įmonių, formuojančių vadinamąją bitkoinų iždo strategiją. Šis modelis pastaraisiais metais išplito tarp viešai listinguojamų bendrovių, kurios dalį kapitalo laiko BTC siekdamos apsidrausti nuo valiutų nuvertėjimo ar dalyvauti kriptoturto kainos augime.

    Įsigijimai, pasak bendrovės, finansuoti iš kelių šaltinių, įskaitant akcijų pardavimus per atviroje rinkoje vykdomą programą ir grynųjų pinigų rezervus. „Strategy“ taip pat skelbė apie veiksmus, susijusius su privilegijuotųjų akcijų išpirkimu ir dividendų mokėjimais, kas rodo bandymą subalansuoti akcininkų grąžą ir agresyvią BTC kaupimo politiką.

    „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais apie bendrovės bitkoinų kaupimo progresą. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai sieja su artėjančiais oficialiais pranešimais, nors pastaruoju metu bendrovės pirkimų tempas kito.

    Ši naujiena pasirodė tuo metu, kai aktyviai diskutuojama apie įmonių finansavimo modelius ir riziką, kylančią dėl didelio kriptoturto svyravimo. Investuotojams svarbus klausimas išlieka tas pats: kiek ilgai „Strategy“ galės tęsti pirkimus nepadidindama kapitalo kaštų ir nepablogindama balanso rodiklių, ypač jei rinkoje prasidėtų ilgesnė kainų korekcija.

  • „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    Ne pelno organizacija „Finance Watch“ perspėja, kad bankų, prekybos platformų ir socialinių tinklų aplinkoje vis dažniau taikomi interneto dizaino sprendimai gali nepastebimai stumti žmones, įskaitant nepilnamečius, priimti jiems nenaudingus investicinius sprendimus. Organizacijos teigimu, tokios taktikos sustiprina skubos jausmą ir nukreipia dėmesį nuo realių rizikų.

    Ataskaitoje kaip dažniausi pavyzdžiai minimi investavimo patarimai, kuriuos dalija finansinių žinių ar atsakomybės stokojantys nuomonės formuotojai, taip pat madingų investicijų sąrašai, iš anksto parinktos investuojamos sumos ir laikmačiai. Šalia to akcentuojami ryškūs pirkimo mygtukai ar kiti sprendimai, skatinantys veikti greičiau, nei vartotojas spėja įvertinti pasekmes.

    Kaip buvo tiriama

    „Finance Watch“ išanalizavo 24 bankų, neobankų ir prekybos platformų svetaines bei programėles, taip pat 59 socialinių tinklų finansų nuomonės formuotojų turinį. Tyrimas apėmė Vokietiją, Ispaniją, Čekiją ir Vengriją, o pagrindinis dėmesys skirtas pasikartojantiems modeliams, kurie gali daryti įtaką pasirinkimams.

    Organizacija nurodo, kad kai kuriuose skaitmeniniuose kanaluose pelno siekis tampa svarbesnis už aiškų vartotojo informavimą, todėl rizika pateikiama mažiau matomose vietose. Tokie sprendimai ypač pavojingi pradedantiesiems, kurie neturi patirties, kaip vertinti investicinių produktų sudėtingumą.

    Grąža pabrėžiama, rizika paslepiama

    Ataskaitoje teigiama, kad potenciali grąža neretai išryškinama, o informacija apie rizikas nukeliama į mažiau pastebimas ar išskleidžiamas skiltis. Tai, pasak „Finance Watch“, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie investicijų saugumą ir skatinti priimti sprendimus neįvertinus galimų nuostolių.

    „Potenciali grąža dažnai buvo išryškinama, o informacija apie rizikas pateikiama mažiau matomose ar išskleidžiamose skiltyse“, – teigiama „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Organizacija ragina Europos Sąjungos politikos formuotojus imtis papildomų ribojimų ar draudimų manipuliatyvioms praktikoms. Pabrėžiama, kad sprendimai turėtų padėti vartotojams rinktis pagal savo poreikius ir rizikos toleranciją, o ne pagal platformų ar turinio kūrėjų komercinius interesus.

    Ko tikimasi iš Digital Fairness Act

    Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti Digital Fairness Act iniciatyvą, kuria siekiama geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų ar manipuliatyvių praktikų internete. „Finance Watch“ tai vadina proga sutvarkyti rinką, kurioje skaitmeninis dizainas vis dažniau naudojamas elgsenai formuoti.

    „Būsimas Digital Fairness Act yra galimybė išvalyti rinką, kad vartotojų pasirinkimai atspindėtų jų poreikius ir rizikos toleranciją, o ne platformų ir nuomonės formuotojų pelno interesus“, – sakė „Finance Watch“ vyresnysis pareigūnas Peteris Norwoodas.

    Atskira ataskaitos kryptis – griežtesnis vadinamųjų finfluencerių veiklos reguliavimas. Organizacija siūlo riboti arba uždrausti jų vykdomą mažmeninių investicinių produktų reklamavimą, jei turinys pateikiamas kaip patarimai, bet realiai veikia kaip rinkodara.

    „Socialiniuose tinkluose finansų nuomonės formuotojai transliuoja milžiniškoms auditorijoms neturėdami kvalifikacijos ar įrodomos kompetencijos“, – rašoma „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama finansinio raštingumo problema. Europos Komisija jau anksčiau yra nurodžiusi, kad ribotos finansinės žinios trukdo vartotojams suprasti produktų sąlygas, palyginti pasiūlymus ir įvertinti rizikas, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

    Remiantis 2023 metais atlikta Eurobarometro apklausa, tik 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė turintys aukštą finansinio raštingumo lygį. „Finance Watch“ teigimu, toks fonas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms, todėl reguliavimas ir švietimas turi eiti kartu.

  • „Strategy“ papildė bitcoin atsargas: įsigijo 950 BTC už 69 mln. eurų, turima jau 846 000

    „Strategy“ papildė bitcoin atsargas: įsigijo 950 BTC už 69 mln. eurų, turima jau 846 000

    Bitcoin iždo strategiją taikanti bendrovė „Strategy“ per rugsėjo 14–20 dienas įsigijo dar 950 BTC. Už šį pirkinį sumokėta apie 69 mln. eurų, o vidutinė įsigijimo kaina siekė maždaug 72 800 eurų už vieną bitcoin, rodo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai pateikti dokumentai.

    Po naujausio pirkimo „Strategy“ iš viso valdo 846 000 BTC. Bendrovė nurodo, kad bendra vidutinė įsigijimo kaina yra apie 68 900 eurų už vienetą, o visos investicijos, įskaitant mokesčius ir su sandoriais susijusias išlaidas, sudaro apie 58,3 mlrd. eurų.

    Rekordinis kiekis ir rinkos kontekstas

    Toks kiekis prilygsta daugiau nei 4 proc. maksimalios 21 mln. BTC pasiūlos ribos, kuri dažnai minima kaip vienas esminių bitcoin vertės naratyvo elementų. Esant dabartiniams rinkos svyravimams, šis portfelis sudaro dešimtis milijardų eurų ir daro „Strategy“ viena ryškiausių viešai listinguojamų bendrovių, siejančių savo finansinę kryptį su kriptoturtu.

    Bendrovės atstovai pabrėžia, kad bitcoin pozicijos laikomos ilgalaikei perspektyvai, o pirkimai vykdomi etapais, priklausomai nuo kainos, likvidumo ir vidaus finansavimo planų. Tai reiškia, kad „Strategy“ sprendimai dažnai tampa signalu rinkai, nes viešai skelbiami įsigijimai prisideda prie investuotojų lūkesčių formavimo.

    Kaip finansuojami pirkimai

    „Strategy“ nurodė, kad naujausi įsigijimai buvo finansuoti iš bendrovės grynųjų pinigų rezervo. Tuo pačiu laikotarpiu dalis rezervų buvo naudojama privilegijuotųjų akcijų dividendams ir palūkanoms už esamus įsipareigojimus apmokėti, taip pabrėžiant, kad bitcoin strategija įgyvendinama kartu valdant skolos ir kapitalo struktūrą.

    Be to, bendrovė pranešė supirkusi 1,77 mln. STRC privilegijuotųjų akcijų už maždaug 159 mln. eurų. Toks supirkimas dažnai interpretuojamas kaip bandymas subalansuoti kapitalo kainą ir investuotojų lūkesčius, ypač kai įmonės vertė rinkoje glaudžiai siejama su kriptoturto kainų ciklais.

    Ką rodo tendencijos tarp viešų bendrovių

    Pastaraisiais metais daugėja viešų įmonių, kurios taiko bitcoin įsigijimo modelį kaip rezervų diversifikavimo arba alternatyvaus iždo valdymo priemonę. Vis dėlto toks sprendimas didina balanso jautrumą kainų svyravimams, o investuotojams svarbia tampa disciplina, skaidrumas ir aiški rizikų komunikacija.

    „Strategy“ atvejis išlieka išskirtinis dėl turimo BTC masto, todėl kiekvienas papildomas pirkimas neišvengiamai sulaukia rinkos dėmesio. Analitikai paprastai vertina ne tik įsigytą kiekį, bet ir tai, kokia kaina perkama, kaip finansuojama, bei kokią įtaką tai gali turėti bendrovės likvidumui ir akcijų kainos dinamikai.

    „Šiek tiek daugiau oranžinės“, – sakė „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras, užsimindamas apie dar vieną bitcoin įsigijimo etapą.

  • „Grayscale“ įžvelgia bitkoino dugną ties 58 000 dolerių riba: klientams uždegė žalią šviesą investuoti

    „Grayscale“ įžvelgia bitkoino dugną ties 58 000 dolerių riba: klientams uždegė žalią šviesą investuoti

    „Grayscale“ tyrimų vadovas Zachas Pandlas teigia, kad maždaug 58 000 JAV dolerių (apie 53 000 eurų) siekęs bitkoino nuosmukis birželio pabaigoje, jo vertinimu, buvo šio ciklo dugnas. Dėl to turto valdytojas klientams signalizuoja, kad laikas vėl svarstyti investicijas į kriptoturtą.

    Anot Z. Pandlo, bendrovė pastaruosius mėnesius laikėsi pozicijos, kad būtent šis lygis žymi meškų rinkos fazės pabaigą. Jis pabrėžė, kad dabartinis vertinimas nesikeičia net ir rinkai išliekant nepastoviai.

    „Per pastaruosius kelis mėnesius bandėme įvardyti dugną ties 58 000 dolerių lygiu birželio pabaigoje, ir tai vis dar yra mano nuomonė, kad tai buvo šios meškų rinkos fazės dugnas“, – sakė Zachas Pandlas.

    Toks požiūris sutampa su dalies rinkos dalyvių vertinimais, kad ciklinis dugnas jau galėjo būti pasiektas, o tolesnis laikotarpis gali būti palankesnis augimui iki kito bitkoino atlygio mažinimo. Vis dėlto rinkoje išlieka rizikų, susijusių su reguliavimu, likvidumu ir makroekonomikos posūkiais.

    „Grayscale“ sprendimams dėl rekomendacijų taiko trijų dalių vertinimo modelį: ilgalaikę struktūrinę kryptį, rinkos ciklo stadiją ir makroekonominį foną. Z. Pandlo teigimu, šiuo metu visi trys kriterijai atitinka sąlygas, leidžiančias rekomenduoti alokaciją.

    Jo vertinimu, ilgalaikę kryptį palaiko augantis skaitmeninio turto pritaikymas ir vadinamasis skaitmeninis ribotumas, o ciklo požiūriu rinka jau esą perėjo ryškesnę kritimo fazę. Makroekonominiame fone, anot jo, taip pat atsirado daugiau argumentų, leidžiančių investuotojams grįžti prie rizikingesnių turto klasių.

    Be bitkoino, Z. Pandlas taip pat išskyrė privatumo temą kriptovaliutose, paminėdamas „Zcash“, kuriai „Grayscale“ siūlo atskirą investicinį produktą. Jo teigimu, didėjant dirbtinio intelekto galimybėms, privatumo sprendimai gali sulaukti daugiau dėmesio, nes investuotojai vis dažniau ieško būdų apsaugoti asmens ir finansinius duomenis.

    Tuo pačiu „Grayscale“ atstovas akcentavo, kad skirtingos blokų grandinės daro skirtingus dizaino kompromisus: vienos labiau orientuojasi į skaidrumą ir audituojamumą, kitos į privatumą. Tokia segmentacija, jo vertinimu, nereiškia tiesioginės konkurencijos, o greičiau atspindi skirtingus vartotojų poreikius.

  • Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Lagarde įspėja: europiečių santaupos maitina JAV DI bumą, o nauda Europai – abejotina

    Europos gyventojų santaupos vis dažniau nukeliauja į JAV technologijų gigantus ir taip prisideda prie ten vykstančio dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumo. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde perspėja, kad Europa rizikuoja finansuoti augimą už Atlanto, bet negaus proporcingos grąžos ekonomikai.

    Pasak Lagarde, euro zonos namų ūkiai yra sukaupę apie 440 mlrd. eurų investicijų JAV technologijų bendrovėse, įskaitant „Nvidia“ ir „Alphabet“. Tokia kryptis, jos teigimu, atspindi platesnę problemą: aukštos grąžos technologinės įmonės dažnai užauga ir tampa lengvai pasiekiamos investuotojams ne Europoje.

    „Bendrovės kuriamos kitur“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji pabrėžė, kad DI modelių kūrimo lyderystė išlieka JAV ir Kinijos rankose, o Europos indėlis kol kas gerokai kuklesnis. Tai didina riziką, kad būsimos produktyvumo ir pelno bangos bus labiau koncentruotos ne ES ekonomikoje, nors dalis kapitalo ateina iš euro zonos taupytojų.

    ECB analizė rodo, kad problema nėra pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. 2026 metų gegužę euro zonos namų ūkiai laikė beveik 10 trln. eurų bankų indėliuose, o indėliai sudarė maždaug trečdalį jų finansinio turto, kai JAV namų ūkiuose ši dalis siekia apie 11 proc.

    Be to, apie 80 proc. euro zonos gyventojų neturi nei akcijų, nei obligacijų, nei investicinių fondų vienetų. ECB išskiria kelias priežastis: ribotas disponuojamas lėšas, žinių spragas, menkesnį pasitikėjimą finansų rinka ir rizikos baimę.

    Investuojantys į DI temą europiečiai dažnai tai daro per JAV viešai kotiruojamas technologijų bendroves, fondus ar pensijų produktus. BCA Research strategas Jeremie Peloso pabrėžia, kad tarptautinės investicijos savaime nėra blogis, nes leidžia diversifikuoti riziką ir pastarąjį dešimtmetį JAV technologijų sektorius lenkė daugelį Europos indeksų.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į koncentracijos problemą: DI ir didžiųjų technologijų rinka vis labiau priklauso nuo santykinai nedidelio skaičiaus įmonių, kurioms vienu metu daro įtaką panašūs veiksniai. Tai reiškia, kad blogesni lūkesčiai dėl lustų, debesijos paslaugų ar reguliavimo gali paveikti didelę dalį investuotojų portfelių.

    Svarbu ir tai, kaip Europos pinigai realiai finansuoja JAV DI plėtrą. Vien tik įsigyjant antrinėje rinkoje jau esamas akcijas įmonė negauna naujo kapitalo, tačiau didelė paklausa palaiko vertinimą ir palengvina naujų akcijų emisijas ateityje.

    Dar tiesioginis kanalas yra obligacijų rinka. ECB duomenimis, didžiosios JAV technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, leisdamos obligacijas, o euro zonos fondai, draudikai ir pensijų valdytojai, pirkdami jas, iš esmės suteikia paskolas JAV technologijų sektoriui.

    Lagarde teigimu, stambios JAV DI infrastruktūrą vystančios bendrovės pernai išleido daugiau kaip 87 mlrd. eurų vertės obligacijų, o jų skola tapo reikšminga euro denominacijomis leidžiamų ne finansų įmonių obligacijų dalimi. ECB taip pat skaičiuoja, kad penkios didelės JAV technologijų grupės turi apie 40 mlrd. eurų neapmokėtų euro denominacijomis išleistų obligacijų.

    Tokios skolos emisijos, anot ECB, gali turėti ir šalutinį efektą: didelė JAV obligacijų pasiūla prisideda prie aukštesnių pasaulinių pajamingumų, o euro zonos ilgalaikės palūkanos dažnai juda panašia kryptimi kaip JAV. Kitaip tariant, Europa gali dalį DI bumo kainos pajusti ir per brangesnį skolinimąsi.

    „Europa padengs dalį šio bumo kainos savo skolinimosi sąnaudomis. Klausimas, ar ji gaus ir su tuo ateinantį augimą“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB skaičiavimais, spartesnis DI diegimas per dešimtmetį galėtų padidinti euro zonos produktyvumą iki 4 proc., tačiau trūksta infrastruktūros, reikalingos DI kurti ir eksploatuoti. Lagarde teigimu, JAV sutelkia apie 75 proc. pasaulinės DI skaičiavimo galios, o Europoje ši dalis siekia maždaug 5 proc.

    Europos Komisijos vertinimu, duomenų centrų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2036 metų gali pasiekti 19 gigavatų. Šio atotrūkio uždarymas gali kainuoti iki 600 mlrd. eurų, todėl klausimas, kur bus sutelktas kapitalas, tampa strateginis ne tik investuotojams, bet ir ekonominei politikai.

    Vis dėlto Europa turi ir augančių DI žaidėjų, tačiau problema ta, kad eiliniams investuotojams jie dažnai neprieinami, nes nėra listinguojami biržose. Pavyzdžiu tapo Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“, kuri neseniai pritraukė apie 3 mlrd. eurų nuosavo kapitalo, bet į šį raundą smulkieji taupytojai tiesiogiai įsitraukti negalėjo.

    ES atsakas – taupymo ir investicijų sąjunga, kurios tikslas yra lengvinti investavimą namų ūkiams ir gerinti kapitalo prieinamumą įmonėms tarpvalstybiniu mastu. Kartu įsigaliojo ir ES Listing Act reforma, skirta atpiginti ir supaprastinti įmonių ėjimą į biržą, kad daugiau europinių augančių bendrovių taptų pasiekiamos viešiesiems investuotojams.

    Analitikai pabrėžia, kad vien raginimai investuoti Europoje problemos neišspręs, jei nebus sukurtos sąlygos augti pasaulinio lygio įmonėms. Tam reikalingos gilesnės rizikos kapitalo rinkos, didesnė tolerancija rizikingesniems verslams ir reguliacinė aplinka, kuri skatintų inovacijas, bet užtikrintų tinkamą priežiūrą.

    Galiausiai investuotojų pinigai, kaip sako rinkos dalyviai, seka paskui galimybes. Europa turi kapitalo, tačiau siekiant, kad DI vertės grandinės nauda liktų ir žemyne, būtina, kad daugiau Europos technologijų bendrovių užaugtų iki masto, kai jos galėtų konkuruoti globaliai ir tapti prieinamos plačiam investuotojų ratui.

  • „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    „Revolut“ skaičiuoja: laikant 10 000 eurų banke europiečiai kasmet praranda šimtus

    Šimtai eurų prarandamos perkamosios galios

    Europos gyventojai, laikantys santaupas mažai palūkanų duodančiuose indėliuose, kasmet tyliai praranda dalį perkamosios galios. „Revolut“ skelbiamas Europos turto mažėjimo indeksas rodo, kad vidutiniškai už kiekvienus 10 000 eurų banke dėl infliacijos poveikio prarandama apie 294 eurus.

    Tyrimas remiasi 20 007 suaugusiųjų apklausa 20 Europos Sąjungos valstybių ir oficialiais duomenimis apie indėlių palūkanas bei infliaciją. Skaičiuojama, kad šiose šalyse apie 6,3 trilijono eurų laikoma likvidžiuose, mažai uždirbančiuose indėliuose.

    Kai palūkanos atsilieka nuo infliacijos

    „Revolut“ duomenimis, 12-oje iš 20 analizuotų rinkų vidutinės vienų metų indėlių palūkanos nepasiveja infliacijos. Visos imties vidurkis siekia 2,76 proc. palūkanų, kai infliacija sudaro 2,94 proc., todėl reali grąža išlieka neigiama net ir fiksuojant pinigus indėliui.

    Tai reiškia, kad net konservatyviai taupantys gyventojai, formaliai gaudami palūkanas, realiai už tuos pačius pinigus gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Toks efektas ypač juntamas, kai dalis lėšų ilgą laiką laikoma einamosiose sąskaitose, kurios dažnai apskritai nemoka palūkanų.

    Ne tik infliacija: brangiausia kainuoja neveiklumas

    Indėlių nuvertėjimas nėra vienintelė problema: tyrime pabrėžiamas ir alternatyviųjų kaštų aspektas, kai pinigai neinvestuojami. „Revolut“ skaičiuoja, kad lyginant su „MSCI Europe“ biržoje prekiaujamo fondo vidutine 10 metų metine grąža, siekusia 9,06 proc., namų ūkiai per metus vidutiniškai negauna apie 638 eurų grąžos nuo kiekvienų 10 000 eurų, jei lieka tik grynųjų ar indėlių režime.

    Šį skirtumą pritaikius 6,3 trilijono eurų sumai, susidaro apie 422 milijardų eurų per metus potencialas, kuris, anot tyrimo, nepasiekia Europos įmonių kaip investicinis kapitalas. Vis dėlto toks palyginimas išlieka teorinis, nes investicijų grąža nėra garantuota, o rinkų svyravimai gali būti reikšmingi.

    Kodėl gyventojai nesikeičia ir nepradeda investuoti

    Tyrimas nurodo kelias pagrindines priežastis, kodėl žmonės lieka prie įprastų bankinių sprendimų. Du trečdaliai apklaustųjų teigia niekada nekeičę banko dėl geresnių palūkanų: dalis tiesiog pasitiki savo banku, daliai skirtumas atrodo per mažas, o kiti nežino, kur ieškoti palankesnių sąlygų.

    Be to, beveik pusė apklaustųjų netiksliai vertina savo grąžą įvertinus infliaciją, o dalis gyventojų apskritai nėra įsisąmoninę, kad infliacija mažina grynųjų vertę. Prie neveiklumo prisideda ir paslaugų susiskaidymas: daugiau nei pusė naudojasi keliomis finansinėmis programėlėmis, o nemaža dalis teigia, kad tai trukdo pradėti investuoti.

    „Priverstinis įtraukimas neišsprendžia tikrųjų neveiklumo priežasčių: suvokiamos rizikos ir žinių trūkumo“, – sakė „Revolut“ turto ir prekybos padalinio vadovas Rolandas Juteika.

    Jis teigė, kad mažesnės įėjimo sumos gali padėti įveikti psichologinį barjerą, tačiau svarbu vertinti ir interesų konfliktą: „Revolut“ pati siūlo investavimo produktus, todėl yra suinteresuota, kad daugiau gyventojų rinktųsi investavimą vietoje indėlių. Bendrovė taip pat skelbia, kad aktyvių mažmeninių investuotojų skaičius jos platformoje Europos Sąjungoje augo 56 proc. per metus.

    Ryškūs skirtumai tarp regionų

    Apžvalgoje išskiriami trys regioniniai paveikslai. Vidurio ir Rytų Europoje fiksuojami didžiausi skirtumai tarp infliacijos ir indėlių palūkanų, o tarp įvardytų pavyzdžių minimos Bulgarija, Slovakija ir Lietuva, kur atotrūkis siekia atitinkamai apie 2,3, 1,7 ir 1,3 procentinio punkto.

    Tuo pat metu būtent šiame regione, anot tyrimo, didesnė dalis žmonių yra linkę pradėti investuoti mažomis sumomis. Vakarų ir Pietų Europoje, priešingai, sukaupta daugiau neveiksnių santaupų, o didžiausios sumos siejamos su Vokietija ir Prancūzija.

    Europos Komisijos tikslas – nukreipti santaupas į investicijas

    Tyrimo išvados pasirodė tuo metu, kai Briuselis aktyviai kalba apie būtinybę mobilizuoti privačias santaupas Europos ekonomikos konkurencingumui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra akcentavusi, kad Europos Sąjungoje netrūksta nei technologijų, nei santaupų, tačiau trūksta gebėjimo sparčiai auginti vietos įmones.

    „Europa turi santaupų, bet, deja, jos guli nenaudojamos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija mini apie 10 trilijonų eurų namų ūkių santaupų bankų sąskaitose visoje Europos Sąjungoje, o „Revolut“ skaičiavimas apima 6,3 trilijono eurų likvidžių indėlių tik 20 tirtų valstybių. Skaičiai skiriasi dėl apimties ir metodikos, tačiau žinutė ta pati: dalis santaupų, valdžios vertinimu, galėtų būti efektyviau nukreipta į kapitalo rinkas.

    Europos Komisija šį tikslą sieja su Santaupų ir investicijų sąjungos kryptimi, kuri orientuota į paskatas ir finansų rinkų infrastruktūros stiprinimą, o ne į gyventojų indėlių perėmimą. Kartu diskusiją lydi kritika, kad didėjant bendram investicijų poreikiui gali stiprėti politinis spaudimas formuoti gyventojų finansinius sprendimus ir perkelti daugiau priežiūros į ES lygmenį.

  • Lenkai masiškai atsiveria investavimui: maklerio sąskaitų skaičius pirmąkart perkopė 3 milijonus

    Rekordas per trejus metus

    Lenkijoje pirmą kartą istorijoje maklerio ir vertybinių popierių sąskaitų skaičius viršijo 3 000 000. Varšuvos vertybinių popierių biržos duomenimis, 2026 metų rugpjūčio pabaigoje finansų įstaigos buvo atidariusios 3 029 784 tokias sąskaitas.

    Šis šuolis išsiskiria ir tempu: per trejus metus sąskaitų skaičius padidėjo beveik 82 proc. 3 mln. riba pasiekta praėjus maždaug 19 mėnesių po 2 mln. ribos, o kelias nuo 1 mln. iki 2 mln. anksčiau truko daugiau nei 16 metų.

    Ką rodo aktyvūs investuotojai

    Vien sąskaitų skaičius neatskleidžia, kiek žmonių realiai investuoja, todėl svarbus ir aktyvių sąskaitų rodiklis. Po 2026 metų pirmojo pusmečio aktyvių maklerio sąskaitų Lenkijoje buvo apie 444 000.

    Tuo pat metu augo ir mažmeninių investuotojų prekybos mastas: pirmąjį 2026 metų pusmetį individualių investuotojų apyvarta siekė apie 18 mlrd. eurų. Tai aukščiausias lygis nuo 2021 metų pirmojo pusmečio ir rodo, kad dalis naujų sąskaitų nėra vien formalumas.

    Rinkos augimas ir platesnis kontekstas

    Maklerio sąskaitų plėtra vyko gerėjant nuotaikoms Varšuvos biržoje. Nuo 2023 metų spalio 13 dienos iki 2026 metų rugsėjo 8 dienos indeksas WIG pakilo 137 proc., o WIG20 – 111 proc.

    Toks ralis dažnai tampa katalizatoriumi pritraukti naujus investuotojus, ypač kai augimą mato ir tie, kurie anksčiau investavimą laikė per sudėtingu ar pernelyg rizikingu. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad spartus sąskaitų daugėjimas pats savaime negarantuoja ilgalaikio investavimo įpročių pokyčio.