CP v2

Tag: Investavimas

  • Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad geopolitiniai sukrėtimai ir trumpalaikiai rinkų kritimai neturėtų išgąsdinti investuotojų. Jo vertinimu, didžiausia ilgalaikė galimybė slypi bendrovėse, kurios kuria ir valdo infrastruktūrą naujam ekonomikos augimo etapui.

    Pastaruoju metu rinkos jautriai reaguoja į įtampą Artimuosiuose Rytuose, nes tokios naujienos dažnai kelia naftos kainas ir didina obligacijų pajamingumus. Tai brangina skolinimąsi ir trumpuoju laikotarpiu gali spausti akcijas, ypač cikliniuose sektoriuose.

    Kompiuteriais paremta ekonomika

    Anot J. Cramerio, JAV ekonomika vis labiau remiasi skaičiavimo pajėgumais, debesų kompiuterija ir duomenų centrų plėtra. Dėl to dalis technologijų ir infrastruktūros bendrovių gali būti atsparesnės svyravimams, kuriuos sukelia naftos ar palūkanų normų šuoliai.

    „Tai kompiuteriais paremta ekonomika. Mes gyvename iš skaičiavimo galios“, – sakė J. Crameris.

    Šią tendenciją stiprina DI plėtra, kuri didina paklausą serveriams, lustams, duomenų saugojimui, tinklų pralaidumui ir energijos tiekimui. Rinkoje tai dažnai atsispindi tuo, kad investuotojai pirmenybę teikia bendrovėms, kurios tiekia DI infrastruktūrą arba pačios ją naudoja našumui kelti.

    Kodėl minimas „Amazon“

    Kaip pavyzdį J. Crameris išskyrė „Amazon“, pabrėždamas jos mastą ir veiklų įvairovę: nuo logistikos iki debesų paslaugų, kurios glaudžiai susijusios su DI bumu. Jo nuomone, tokio tipo bendrovės gali geriau atlaikyti laikotarpius, kai vartotojai taupo, o kapitalas brangsta.

    „Didesnės palūkanų normos gali pakirsti ne vieną bendrovę. Bet jei spėliotumėte, kas išliks paskutinis, lažintis už „Amazon“ nebūtų blogiausias sprendimas“, – sakė J. Crameris.

    Jis akcentavo, kad trumpalaikiai išpardavimai, kuriuos sukelia makroekonominiai ar geopolitiniai šokai, investuotojams dažnai atrodo baisesni, nei yra iš tiesų. Ilgalaikėje perspektyvoje, anot jo, skaitmeninimas, debesų kompiuterija ir DI infrastruktūros plėtra išlieka kryptis, stumianti rinkos lyderius į priekį.

  • Lenkai masiškai renkasi obligacijas ar kriptovaliutas: OKI siūlo užpildyti investicijų spragą

    Investavimas Lenkijoje: dvi kraštutinės stovyklos

    Lenkijos investuotojų įpročiuose vis dažniau matomos dvi kryptys: dalis renkasi itin saugius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar indėlius, o kita dalis eina į aukštos rizikos rinkas, tokias kaip kriptovaliutos ar spekuliaciniai CFD sandoriai.

    Ekspertai sutarė, kad tarp šių kraštutinumų lieka didelė neišnaudota erdvė: priemonės, kurios suteiktų galimybę investuoti į produktyvesnį turtą, bet su subalansuota rizika ir aiškesnėmis taisyklėmis.

    OKI idėja: tarpinė stotelė tarp indėlių ir kriptovaliutų

    Apie tai kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje, kurioje aptartas asmeninės investicinės sąskaitos modelis, žinomas kaip OKI. Šis instrumentas pristatomas kaip būdas paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien indėliuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad indėliai suteikia nominalų saugumą, tačiau dažnai nepadeda apsisaugoti nuo infliacijos ir riboja turto augimo potencialą. OKI būtų siūloma kaip aiškesnis, labiau standartizuotas sprendimas tiems, kurie nenori nei visiško konservatyvumo, nei spekuliacijos.

    „Tarp indėlių ir kriptovaliutų yra didelė neužpildyta erdvė: produktyvios investicijos su vidutine rizika“, – sakė Lenkijos finansų priežiūros komisijos atstovas Dariuszas Adamskis.

    Kodėl kapitalas neateina į rinką?

    Viena iš dažniausiai minimų kliūčių yra ribotas teisės aktų nuspėjamumas ir reguliavimo perteklius, kuris atbaido nuo ilgalaikių sprendimų. Finansų sektoriaus atstovai pažymėjo, kad investicijoms svarbiausia ne vien grąžos pažadas, bet ir stabilios taisyklės, leidžiančios planuoti keleriems metams į priekį.

    Kita problema – istorinis investavimo įgūdžių trūkumas ir santaupų struktūra. Turtingesniuose segmentuose investiciniai produktai jau sudaro reikšmingą dalį, tačiau mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi indėlius, nes jie suprantami ir atrodo saugiausi.

    „Rizikos tolerancijos keitimas milijonams žmonių yra ilgas procesas“, – sakė „Alior Bank“ atstovas Jacekas Iljinas.

    Edukacija ir produktų pasiūla kaip raktas

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien naujo instrumento nepakaks: reikės nuoseklios investavimo edukacijos ir plataus pasirinkimo priemonių, kad skirtingų profilių žmonės galėtų rasti jiems tinkamą sprendimą. Svarbu ir tai, kaip bankai bei tarpininkai pateikia riziką ir tinkamumo vertinimą, kad žmogus suprastų, ką perka.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kapitalo rinkų plėtra gali būti naudinga ir pačiai ekonomikai: dalis lėšų, kurios dabar „guli“ indėliuose ar trumpalaikiuose produktuose, galėtų prisidėti prie įmonių finansavimo ir ilgalaikio augimo, jei investavimo grandinė būtų patikima bei skaidri.

  • Jimas Crameris ramina investuotojus: „Meta“ kritimas po rezultatų dar ne signalas trauktis

    Jimas Crameris ramina investuotojus: „Meta“ kritimas po rezultatų dar ne signalas trauktis

    CNBC laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris ragina nepanikuoti dėl „Meta Platforms“ akcijų kritimo po ketvirčio rezultatų paskelbimo. Jo teigimu, vienos dienos nuosmukis nebūtinai reiškia, kad investuotojams laikas atsisakyti pozicijų.

    „Meta“ akcijos po ataskaitos smuko daugiau nei 9 proc., o tai tapo prasčiausia sesija per maždaug pusmetį. Pagrindinė rinkos reakcijos priežastis buvo padidintos investicijų ir išlaidų prognozės, kurios sustiprino baimes dėl pelningumo trumpuoju laikotarpiu.

    „Mūsų labdaros fondas tiki juo. Mes tikime Zuckerberg’u“, – sakė Jimas Crameris, kalbėdamas apie „Meta“ vadovo Marko Zuckerbergo strategiją ir ilgalaikę viziją.

    Crameris priminė, kad „Meta“ ne kartą buvo atsidūrusi Volstrito nemalonėje, tačiau vėliau akcijos sugebėdavo atsigauti. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo metavisatos krypties plėtra ir prekės ženklo pervadinimas, po kurių įmonė patyrė itin sunkų laikotarpį, bet vėliau, 2023 metais, akcijos pradėjo stiprų atšokimą.

    Investuotojų nerimą didina tai, kad „Meta“ spartina investicijas į generatyvųjį dirbtinį intelektą ir duomenų centrų infrastruktūrą. Įmonė pakartojo 2026 metų bendrų išlaidų gaires, tačiau kapitalo išlaidų vidurkį padidino maždaug 9,3 mlrd. eurų, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip trumpalaikio spaudimo maržoms signalas.

    Papildomą įtampą sukėlė pranešimai, kad „Meta“ svarsto galimybę skolintis rinkoje per obligacijų platinimą ir taip finansuoti DI plėtrą. Jei planas būtų įgyvendintas, kalbama suma siektų iki maždaug 23 mlrd. eurų, o tai reikštų reikšmingą finansavimo poreikį ir didesnį dėmesį palūkanų aplinkai.

    Cramerio vertinimu, „Meta“ teks aiškiau pagrįsti, kaip greitai išaugs investicijų grąža, ypač kai konkurentai dideles išlaidas lengviau pateisina debesijos pajamomis. Jis atkreipė dėmesį, kad „Meta“ neturi tokio masto debesijos verslo kaip „Amazon“, „Microsoft“ ar „Alphabet“, todėl rinkos kantrybė gali būti mažesnė.

    Vis dėlto Crameris pabrėžė, kad bendrovė pateikė solidžius rezultatus tiek pajamų, tiek pelno eilutėse, o reklamos verslas demonstravo pagreitį. Jo teigimu, tai rodo, kad pagrindinis „Meta“ variklis išlieka stiprus, todėl vien nuosmukis po rezultatų dar nėra priežastis pasitraukti.

  • Jimas Crameris atskleidė gudrybę: kodėl dabar laimi ne DI gigantai, o „senoji“ technologija

    Jimas Crameris atskleidė gudrybę: kodėl dabar laimi ne DI gigantai, o „senoji“ technologija

    JAV rinkų apžvalgininkas ir laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris sako, kad technologijų akcijų kartelė pastaruoju metu akivaizdžiai pasikeitė. Pasak jo, vien geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir pagerintos prognozės nebeužtikrina, kad akcija kils.

    Jo vertinimu, investuotojai vis dažniau ieško ne masto, o trūkumo efekto, kai paklausa viršija pasiūlą ir bendrovė fiziškai nespėja pagaminti ar pristatyti produkto. Tokiose situacijose rinkai svarbiausia tampa aiškus užsakymų matomumas ir ribota pasiūla, kuri palaiko kainodarą.

    „Kalbant apie technologijų bendroves, nebepakanka tik viršyti lūkesčius ir pakelti prognozes. Reikia trūkumo, kitaip akcija nesulauks daug meilės, net jei esate vieni didžiausių“, – sakė Jimas Crameris.

    Mišri gigantų reakcija

    Trečiadienį keturios didžiausios technologijų bendrovės, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“, paskelbė rezultatus, tačiau po prekybos dalies jų akcijos smuko. J. Cramerio teigimu, tai rodo rinką, kuri nebėra pasirengusi mokėti bet kokios kainos už vien dydį ar žinomą prekės ženklą.

    Ypač išryškėjo skirtumas tarp pajamų augimo ir investuotojų kantrybės. Net ir sparčiau augant pajamoms, rinkai gali užkliūti didėjančios išlaidos, miglota investicijų grąža ar sunkiai pamatuojama nauda, susijusi su DI infrastruktūra ir duomenų centrų plėtra.

    Laimi tie, kurie turi ribotą pasiūlą

    J. Crameris išskyrė bendroves, kurios, jo manymu, gauna naudos iš ribotos pasiūlos ir aiškiai augančios paklausos. Tarp jų jis minėjo duomenų saugyklų įrangos gamintoją „Seagate“, kuris signalizavo apie įtemptą pasiūlą dėl didėjančių duomenų centrų poreikių.

    Taip pat jis atkreipė dėmesį į „Bloom Energy“, kurios energijos sprendimai vis dažniau siejami su duomenų centrų energijos poreikiu. Nors tai nėra klasikinė programinės įrangos bendrovė, jos produkcijos trūkumas ir infrastruktūros paklausos augimas, anot J. Cramerio, tampa svarbiu platesnės DI plėtros fonu.

    Dar vienas pavyzdys, apie kurį kalbėta laidoje, buvo „NXP Semiconductors“ ir netikėtai atsinaujinęs automobilių lustų trūkumas. J. Cramerio logika paprasta: kai vis daugiau funkcijų automobiliuose virsta programiškai valdomomis, kai kurie lustai ir komponentai vėl tampa strateginiai, o jų pasiūlos ribotumas rinkoje atsispindi akcijų kainose.

    „Esmė paprasta: geriausia technologija šiandien, paradoksaliai, yra senoji technologija, nes mes nustojome ją plėtoti, o ji vėl grįžo į madą“, – sakė Jimas Crameris.

    Tokia kryptis dera su platesnėmis rinkos tendencijomis: DI plėtra didina ne tik programinės įrangos, bet ir fizinės infrastruktūros poreikį, nuo serverių, atminties ir duomenų saugyklų iki energijos tiekimo ir aušinimo sprendimų. Dėl ribotos gamybos plėtros spartos būtent tiekimo grandinės ir pajėgumų klausimai vis dažniau tampa pagrindiniu investuotojų kriterijumi.

  • Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Jungtinėje Karalystėje startavo vyriausybės remiama iniciatyva Invest for the Future, kurios veidu tapo animuota voverė „Savvy“. Kampanija siekia pakeisti britų požiūrį į investavimą ir paskatinti žmones ne tik kaupti, bet ir įdarbinti santaupas rinkose.

    Skelbiama, kad reklamos kampanija per trejus metus kainuos apie 23 mln. eurų. Joje dalyvauja didieji finansų rinkos žaidėjai, tarp jų investavimo platforma „Hargreaves Lansdown“, turto valdytoja „St James’s Place“, taip pat draudikai „Aviva“ ir „Legal & General“.

    Prie iniciatyvos prisideda ir didieji bankai „Barclays“, „NatWest“, „HSBC“ bei „Lloyds“, taip pat turto valdytojai „Schroders“ ir kiti rinkos dalyviai. Pirmiausia „Savvy“ pasirodys skaitmeniniuose kanaluose ir lauko reklamoje, o rudenį kampanija turėtų persikelti ir į televiziją.

    Kodėl „grynieji“ tapo problema?

    Kampanijos logika paprasta: nors taupymo įpročiai britams būdingi, dalis namų ūkių per ilgai laiko pinigus sąskaitose, kurios realiai neapsaugo nuo infliacijos. Finansų reguliuotojo Financial Conduct Authority vertinimu, apie 7 mln. suaugusiųjų turi daugiau nei 10 000 svarų sterlingų grynųjų santaupų, kurios galėtų būti produktyviau panaudotos.

    Tokioje situacijoje investavimas į akcijas daliai visuomenės vis dar atrodo pernelyg rizikingas ir prilyginamas lošimui. Kampanija bando sumažinti šį psichologinį barjerą, aiškindama ilgalaikio investavimo principus ir rizikos išskaidymo naudą.

    „Jungtinė Karalystė turi stiprią taupymo kultūrą, tačiau investavimo atotrūkis išlieka, nes per daug žmonių vis dar mano, kad investavimas ne jiems“, – sakė „Barclays“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovė Sasha Wiggins.

    Istorinis kontekstas ir kritika

    Mažmeninis investavimas Jungtinėje Karalystėje jau buvo išgyvenęs pakilimą: 1980-aisiais, privatizuojant valstybines įmones, milijonai britų pirmą kartą įsigijo akcijų. Vėliau susidomėjimas slopo po technologijų burbulo sprogimo ir pasaulinės finansų krizės, o dalis žmonių grįžo prie konservatyvaus santaupų laikymo grynaisiais.

    Vis dėlto naujoji kampanija sulaukė ir kritikos. Kai kurie rinkos dalyviai nusprendė neprisijungti, o skeptikai teigia, kad reklama gali būti per paviršutiniška, jei nebus sprendžiamos struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, investavimo kaštai ar mokesčiai.

    Diskusijas kaitina ir makroekonominis fonas: centrinių bankų įspėjimai apie galimą rinkų korekciją primena, kad investavimas nėra garantuoto pelno priemonė. Dėl to kampanijai teks rasti balansą tarp skatinimo investuoti ir atsakingo rizikų paaiškinimo.

    Ko tikimasi iš kampanijos?

    Iniciatyvos šalininkai tikisi, kad bent dalis gyventojų laikomų grynųjų per artimiausius metus bus nukreipta į investicijas, o tai ilgainiui galėtų didinti namų ūkių finansinį atsparumą. Platesne prasme, daugiau vietos kapitalo rinkose reikštų ir didesnį finansavimo potencialą įmonėms bei ekonomikos augimui.

    Ar „Savvy“ taps simboliu, pakeisiančiu britų įpročius, paaiškės artėjant kampanijos pikui rudenį, kai reklama pasieks platesnę auditoriją per televiziją. Kol kas akivaizdu viena: kova dėl žmonių santaupų krypties persikelia į masinę komunikaciją, o investavimo kultūra tampa viešosios politikos prioritetu.

  • „Erste Bank Polska“ pradeda naują etapą: nuo gegužės keičia pasiūlymus ir rengia strategiją

    „Erste Bank Polska“ pradeda naują etapą: nuo gegužės keičia pasiūlymus ir rengia strategiją

    Lenkijoje veikiančio banko pavadinimo keitimas į „Erste Bank Polska“ oficialiai įregistruotas teismo registre, po to, kai sprendimą patvirtino finansų priežiūros institucija ir banko akcininkai. Bankas pranešė, kad prekės ženklo keitimo kaštai 2026 metais turėtų sumažinti rezultatą maždaug 58 000 000 eurų.

    Vadovybė teigia, kad tai ne vien kosmetinis pokytis: 2025 metais baigiasi treti ir paskutiniai ankstesnės strategijos metai, todėl pradėti naujos strategijos rengimo darbai. Numatoma, kad artimiausiu metu ji bus pristatyta viešai, o dalis pokyčių klientams startuos jau nuo gegužės.

    Kas keisis nuo gegužės?

    Bankas planuoja atnaujinti kasdienės bankininkystės pasiūlymus, įskaitant naujas taupymo sąskaitas ir reguliaraus investavimo funkcionalumą mobiliojoje programėlėje. Taip pat numatyta plėsti pensijų kaupimo ir draudimo produktų pasiūlą, kad klientai galėtų vienoje vietoje planuoti ilgalaikius finansinius tikslus.

    Dar viena kryptis yra kelių valiutų paslaugos: bankas skelbia, kad programėlėje pasiūlys nemokamas sąskaitas 21 valiuta. Kartu bus koreguojami sprendimai mažoms ir vidutinėms įmonėms bei turtingesnių klientų segmentui, kur paprastai svarbiausi yra investavimo, turto valdymo ir konsultavimo sprendimai.

    Ambicija: tapti pirmu pasirinkimu

    „Erste Bank Polska“ deklaruoja tikslą būti Lenkijoje banku, kurį klientai renkasi pirmiausia, o ne tik kaip alternatyvą konkrečiam produktui. Bankas pabrėžia finansinio raštingumo ir įpročių formavimo svarbą, nes aukštos palūkanų normos, infliacijos svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas pastaraisiais metais išryškino rezervų bei ilgalaikio planavimo poreikį.

    „Pradedame rengti naują strategiją, kurią, žinoma, paskelbsime“, – sakė banko vadovas Michałas Gajewskis.

    Vadovybės vertinimu, augimo potencialas siejamas su turto valdymu ir pensijų sprendimais, kur reikalinga ne tik produktų pasiūla, bet ir nuoseklus klientų edukavimas. Bankas ketina vykdyti nacionalinę reklamos kampaniją įvairiuose kanaluose, kad naujas prekės ženklas būtų greitai atpažįstamas visoje šalyje.

    Dėmesys verslui ir plėtrai regione

    Bankas taip pat mato galimybę aktyviau dirbti su įmonėmis, kurios plečiasi Vidurio ir Rytų Europoje, ir žada padėti finansuojant augimą bei investicijas. Pasak banko atstovų, tai apimtų ir pagalbą ieškant įsigijimų taikinių bei jų finansavimą, nes regione veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo įmonių.

    „Norime investuoti į klientų edukaciją, kasdienių įpročių supratimą, baimių mažinimą ir turto kūrimą“, – sakė banko atstovas Lechas Gałkowskis.

    Rinkos kontekste tokia kryptis atitinka platesnę Europos bankų tendenciją: konkurencija dėl kasdienės bankininkystės klientų auga, o diferencijavimas vis dažniau persikelia į skaitmeninius sprendimus, investavimo paslaugas ir personalizuotą konsultavimą. Todėl artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai „Erste Bank Polska“ pavyks pavadinimo keitimą paversti apčiuopiamais pokyčiais klientų patirtyje.

  • Finansų sektoriaus naujienos: ką šiandien reiškia palūkanos, reguliavimas ir rinkų svyravimai

    Finansų sektoriaus naujienos: ką šiandien reiškia palūkanos, reguliavimas ir rinkų svyravimai

    Finansų sektoriaus naujienų srautas pastaraisiais mėnesiais tapo ypač intensyvus: rinkas veikia centrinių bankų palūkanų kryptis, griežtėjantys kapitalo reikalavimai ir lėtėjantis vartojimas. Dėl to bankai, investicijų valdytojai ir draudikai vis dažniau peržiūri kainodarą, rizikos vertinimą ir plėtros planus.

    Europos centriniam bankui ir kitoms institucijoms siunčiant signalus dėl infliacijos ir ekonomikos augimo, kredito kaina verslui ir gyventojams išlieka jautri tema. Net ir nedideli palūkanų pokyčiai gali reikšmingai pakeisti būsto paskolų įmokas, įmonių skolinimosi apetitą ir investicijų grąžos lūkesčius.

    Kas labiausiai keičia rinką?

    Vienas ryškiausių veiksnių yra reguliavimo spaudimas: po pastarųjų metų sukrėtimų pasaulio bankininkystėje daugiau dėmesio skiriama likvidumui, indėlių stabilumui ir stresiniams scenarijams. Finansų įmonėms tai reiškia didesnes atitikties sąnaudas, bet kartu ir didesnį sistemos atsparumą.

    Ne mažiau svarbus ir technologinis lūžis, kai DI sprendimai vis plačiau diegiami klientų aptarnavime, sukčiavimo prevencijoje ir rizikos modeliuose. Tačiau kartu auga ir priežiūros institucijų lūkesčiai dėl duomenų kokybės, modelių paaiškinamumo ir atsakomybės, kai sprendimus priima automatizuotos sistemos.

    Ką stebėti vartotojams ir verslui?

    Gyventojams aktualiausia, kaip keičiasi paskolų palūkanos, indėlių grąža ir bankų mokesčiai, o verslui svarbiausia kreditavimo sąlygų stabilumas ir galimybė refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus. Rinkų svyravimai taip pat daro įtaką pensijų fondų ir investicinių produktų rezultatams, todėl sprendimus verta grįsti ilgesniu horizontu, o ne vienos savaitės antraštėmis.

    Tuo pat metu finansų įmonės ieško, kaip išlaikyti klientus: stiprina skaitmeninius kanalus, koreguoja pasiūlymus ir aktyviau komunikuoja rizikas. Šiandien dažnai laimi tie, kurie aiškiai paaiškina sąlygas, suteikia pasirinkimo galimybių ir greitai reaguoja į rinkos pokyčius.