CP v2

Tag: Investicijos

  • „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    Bitcoin iždo strategiją pasirinkusi bendrovė „Strategy“ pranešė papildžiusi savo atsargas dar 334 bitcoinais. Už šį kiekį, bendrovės pateiktais duomenimis, sumokėta apie 26 mln. eurų, o vidutinė vieno bitcoino įsigijimo kaina siekė apie 77 300 eurų.

    Pirkimas atliktas laikotarpiu nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, o informacija pateikta JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai. Tai vienas iš reguliarių „Strategy“ pirkimų, kai įmonė nuosekliai didina bitcoin poziciją įtraukdama ją į balanso struktūrą.

    Po šio sandorio „Strategy“ iš viso valdo 848 000 bitkoinų, o tai yra didžiausias kada nors bendrovės pasiektas kiekis. Bendrovės bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir kitas išlaidas, siekia apie 58 mlrd. eurų, o vidutinė įsigijimo kaina sudaro maždaug 68 800 eurų už bitcoin.

    Tokios apimties pozicija yra reikšminga ir visos kriptovaliutos ekosistemos mastu, nes 848 000 bitkoinų sudaro daugiau nei 4 proc. teoriškai ribojamos 21 mln. bitcoin pasiūlos. Rinkai tai svarbu ir dėl to, kad ilgalaikio investuotojo valdomas kiekis mažina laisvai biržose cirkuliuojančią pasiūlą.

    „Strategy“ nurodė, kad naujausią pirkimą finansavo derindama kelis šaltinius, įskaitant akcijų pardavimus pagal atviroje rinkoje vykdomą programą bei turimus grynųjų pinigų rezervus. Bendrovė taip pat atskleidė, kad aktyviai valdo kapitalo struktūrą, įskaitant darbą su privilegijuotomis akcijomis ir su tuo susijusiais įsipareigojimais.

    Rinka į tokius pranešimus dažnai reaguoja nevienareikšmiškai: viena vertus, tai signalas apie įmonės pasitikėjimą pasirinkta strategija, kita vertus, investuotojai vertina didėjančią priklausomybę nuo bitcoin kainos svyravimų. Pastaruoju metu „Strategy“ akcijų kaina patyrė ryškesnių svyravimų, o pati bendrovė išlieka viena labiausiai su bitcoin dinamika susietų viešai prekiaujamų įmonių.

    „Dabar esame dar labiau oranžiniai nei bet kada“, – sakė „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras.

    Tokio tipo modelį, kai įmonės balansą papildo bitcoinais, pastaraisiais metais renkasi vis daugiau viešųjų bendrovių. Vis dėlto „Strategy“ išsiskiria mastu ir nuoseklumu, todėl jos veiksmai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip gali keistis institucinis požiūris į bitcoin kaip ilgalaikį turto klasės instrumentą.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Lenkijos bankininkai įspėja apie paradoksą: valstybės skola auga, o verslo kreditai stringa

    Bankai vis dažniau renkasi obligacijas

    Lenkijos bankų sektorius vis aiškiau susiduria su paradoksu: valstybė tikisi aktyvesnio kreditavimo, kuris skatintų investicijas ir augintų biudžeto pajamas, tačiau tuo pat metu jai reikia nuolatinės paklausos savo skolai. Bankininkai pabrėžia, kad tokia pusiausvyra tampa vis trapesnė, nes bankų balansuose daugėja valstybės obligacijų.

    Lenkijos bankų asociacijos viceprezidentė Agnieszka Wachnicka atkreipia dėmesį, kad obligacijos bankams yra patrauklesnės nei dalis verslo kreditų dėl mažesnės rizikos ir reguliacinio traktavimo. Tai ypač ryšku, kai įmonių investicinis apetitas išlieka prislopęs, o bankai ieško saugesnių aktyvų.

    Lenkija ES uodegoje pagal kreditavimą

    Vienas dažniausiai minimų rodiklių yra kreditų nefinansiniam sektoriui dalis nuo bendrojo vidaus produkto. Pasak bankininkų, Lenkijoje ji siekia apie 31,8 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 73 proc., todėl šalis atsiduria tarp silpniausiai kreditą naudojančių ekonomikų.

    Dar prastesnė situacija matoma vertinant būtent įmonių kreditus: pagal kreditų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykį Lenkija minima tarp paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Bankų atstovai pabrėžia, kad vartojimo segmentas ir būsto paskolos gali augti sparčiau, tačiau tai nepakeičia investicinio kreditavimo stagnacijos.

    Kodėl obligacijų kainos ne visada „kerta“ per kapitalą

    Diskutuojant apie sparčiai didėjančią valstybės vertybinių popierių dalį bankų balansuose, keliama rizika, kad obligacijų kainų kritimas gali mažinti bankų nuosavą kapitalą. Bankų atstovai aiškina, kad poveikis priklauso nuo to, kaip obligacijos apskaitomos ir vertinamos: dalis jų laikoma iki išpirkimo ir tuomet rinkos svyravimai tiesiogiai neatsispindi kapitalo eilutėse.

    Pasak pateikiamų skaičių, reikšminga valstybės obligacijų portfelio dalis bankuose apskaitoma amortizuota savikaina, todėl trumpalaikiai rinkos kainų kritimai ne visada iš karto matomi bankų finansinėse ataskaitose. Vis dėlto bankininkai pripažįsta, kad didelė koncentracija vienoje turto klasėje kelia klausimų dėl ilgalaikio balanso tvarumo.

    Ką galėtų pakeisti garantijos ir rizikos pasidalijimas

    Bankų sektorius ragina stiprinti sistemas, kurios leistų viešąjį kapitalą naudoti kaip privačių investicijų katalizatorių. Pagrindinė kryptis, apie kurią kalbama, yra platesnis garantijų ir laidavimo mechanizmų taikymas, kad didesnės rizikos projektai įmonėms būtų finansuojami pigiau ir lengviau.

    Bankininkai pabrėžia, kad tokie instrumentai ypač svarbūs gynybos ir technologijų srityse, kur rizika didesnė, o technologijų ciklai trumpesni. Be rizikos pasidalijimo bankams tenka prisiimti didesnį kapitalo „suvartojimą“, todėl kreditai brangsta arba apskritai tampa sunkiai prieinami.

    Bankų mokestis ir paskatų problema

    Kaip viena struktūrinių kliūčių įvardijamas bankų mokesčio modelis, kuris, bankininkų vertinimu, gali sudaryti palankesnes paskatas investuoti į valstybės skolą, o ne į verslo kreditus. Bankų atstovai teigia, kad tikslas nėra mažinti obligacijų paklausą, bet keisti sistemą taip, kad kreditavimas nebūtų „baudžiamas“ netiesioginėmis paskatomis.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir gerėjant bankų pelningumui, tai nereiškia galimybės pigiai finansuoti kiekvieną rizikingesnį projektą. Bankai aiškina, kad papildomi mokesčiai ilgainiui gali mažinti kapitalo kaupimą, o tai riboja sektoriaus galimybes finansuoti didesnės apimties investicijas be partnerių ar konsorciumų.

    „Lenkijoje susiduriame su paradoksu: kreditas reikalingas augimui, bet valstybė tuo pat metu turi užtikrinti stabilų savo skolos finansavimą“, – sakė Agnieszka Wachnicka.

    Bankininkų vertinimu, jei Lenkija siekia tvariai kelti ekonomikos potencialą, svarbiausia grandis yra privačios įmonių investicijos ir jų finansavimas. Tam, jų teigimu, reikia ne vien mažesnių palūkanų, bet ir nuoseklios politikos, kuri skatintų kreditą nukreipti į produktyvumą didinančius projektus.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    Londone įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slapto režimo ir pranešė pritraukusi apie 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Į finansavimo etapą įsitraukė „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs palydovų pozicionavimo infrastruktūrai plėsti ir duomenų platformai tobulinti. Pagrindinis tikslas yra padaryti itin tikslius orbitinių objektų matavimus prieinamesnius komerciniam naudojimui.

    Kas yra lazerinis palydovų matavimas?

    „Foundational“ kuria sprendimus, paremtus palydovų lazeriniu matavimu, angliškai vadinamu Satellite Laser Ranging. Šis metodas veikia taip: iš antžeminės stoties į palydovą siunčiami lazerio impulsai, o laikas, per kurį šviesa grįžta nuo palydove esančio atšvaito, leidžia itin tiksliai apskaičiuoti atstumą.

    Tokio tipo matavimai gali užtikrinti milimetrų lygio tikslumą, tačiau iki šiol jie dažnai buvo laikomi brangiais ir sudėtingais plačiai taikyti. Bendrovė siekia automatizuoti procesą ir paversti jį lengviau plečiama paslauga.

    Vertikaliai integruota sistema

    Bendrovė jungia kelis elementus į vieną ekosistemą: palydovuose montuojamus retroreflektorius, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia pozicionavimo duomenis klientams. Pasak įmonės, toks modelis turėtų sumažinti diegimo ir eksploatavimo trintį.

    Technologinis pagrindas siejamas su ankstesniais lazerinio matavimo sprendimais, kuriuos plėtojo „Lumi Space“. „Foundational“ įkurta 2025 metais, ją įkūrė Hira Virdee ir Dave Gooding, o naujos įmonės kryptis labiau orientuota į komercinį mastelį.

    Kodėl tikslus pozicionavimas tampa kritinis?

    Žemoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir nuolaužų, todėl operatoriams vis dažniau reikia tikslių duomenų apie objektų buvimo vietą ir trajektorijų pokyčius. Tokia informacija svarbi planuojant manevrus, mažinant susidūrimų riziką ir vertinant draudimo riziką.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimai gali būti aktualūs palydovų žvaigždynų operatoriams, kosmoso agentūroms, gamintojams ir tyrimų institucijoms. Taip pat išskiriamos sritys, kuriose itin svarbus patikimas pozicionavimas: navigacija, Žemės stebėjimas, geodeziniai matavimai, jūrų bei aviacijos sektoriai.

    „Palydovų lazerinis matavimas yra aukso standartas ir vienas tiksliausių žmonijos sukurtų matavimo įrankių, tačiau iki šiol jis buvo per brangus ir per sudėtingas, kad veiktų dideliu mastu. Sujungdami įrangą, antžeminį tinklą ir duomenų platformą vienoje vietoje, iš naujo kuriame kritinį kosmoso infrastruktūros sluoksnį komerciniam laikotarpiui“, – sakė „Foundational“ vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee.

    „Foundational“ skelbia planuojanti plėsti antžeminių stočių tinklą, labiau integruoti kosminės įrangos gamybą į įmonės vidų ir didinti retroreflektorių gamybos apimtis. Ilgalaikė vizija yra pasaulinis tinklas, galintis teikti pozicionavimo duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

  • Londono „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų: DI agentai keičia atranką nuo paieškos iki sprendimo

    53,1 mln. eurų raundas ir planai

    Londone įsikūrusi atrankos platforma „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų C serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Insight Partners“, prie jo prisidėjo GV, „Intrepid Growth Partners“, „Seedcamp“, „Vertex Ventures US“, „Plural“ ir „Garuda Ventures“.

    Naujas finansavimas skelbtas praėjus maždaug metams po B serijos, kai bendrovė pritraukė 30,1 mln. eurų. Anksčiau „Metaview“ buvo užsitikrinusi 6,4 mln. eurų A seriją ir 5,29 mln. eurų pradinį finansavimą, o bendra investicijų suma dabar siekia 97,4 mln. eurų.

    Kaip veikia agentinė atranka

    „Metaview“ kuria agentinę atranką, kur DI ne tik reaguoja į užklausas, bet ir vykdo nuoseklų veiksmų ciklą pagal pareigybės aprašą. Platforma automatizuoja kandidatų paiešką, gautų paraiškų peržiūrą, atrankinius pokalbius, užrašų rengimą, ataskaitas ir dalį samdos darbo eigos.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai sprendimai išlieka žmonių rankose: komanda nustato kriterijus, prižiūri procesą ir tvirtina atrankos rezultatus. „Metaview“ teigimu, esminis skirtumas tas, kad sistema mokosi iš konteksto, o kiekvienas etapas patikslina kitą, kad atranka būtų tikslesnė ir greitesnė.

    „Geriausios inžinerijos komandos jau perėjo nuo kodo rašymo rankomis prie DI agentų orkestravimo. Kitas žingsnis yra atranka“, – sakė „Metaview“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Siadhal Magos.

    Integracijos, atitiktis ir augimas

    Bendrovė įkurta 2018 metais, ją įsteigė buvę „Uber“ ir „Palantir“ produktų bei inžinerijos vadovai Siadhal Magos ir Shahriar Tajbakhsh. „Metaview“ pradėjo nuo pokalbių fiksavimo ten, kur formuojasi samdos sprendimai, ir nurodo, kad iki šiol užfiksuota daugiau nei 6 000 000 interviu.

    „Metaview“ teigia prisijungianti prie daugiau nei 62 įrankių, tarp jų „Greenhouse“, „Ashby“, „Lever“ ir „Workday“, taip pat „Zoom“, „Google Meet“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė nurodo atitinkanti SOC 2 Type II reikalavimus ir laikosi BDAR bei CCPA principų.

    2026 metų rugpjūtį „Metaview“ pranešė įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią atrankos bendrovę „Reval“. Po sandorio „Reval“ įkūrėjai prisijungė prie „Metaview“ komandos, o dėmesys nukreiptas į „fillmore“ – autonominį DI kolegą, skirtą kandidatų paieškai, personalizuotam kontaktavimui ir pokalbių planavimui.

    „Atrankos procesas generuoja daugiau kandidatų srauto, nei daugelis organizacijų sugeba apdoroti. „Metaview“ sukurta platforma suteikia daugiau struktūros ir išmanumo kiekviename etape, išlaikant sprendimams būtina žmogaus vertinimą“, – sakė „Insight Partners“ vadovaujantis direktorius Ryan Hinkle.

    Gautas kapitalas bus skirtas trims kryptims: „fillmore“ išleisti plačiam naudojimui ir pristatyti naujus specializuotus agentus, sparčiai plėsti komandą bei plėsti veiklą. Įmonė planuoja darbuotojų skaičių didinti nuo 80 iki 250 iki kitų metų pabaigos ir atidaryti biurą Niujorke greta padalinių Londone ir San Fransiske.

    Taip pat plečiama iniciatyva 10x Recruiting, skirta talentų specialistų mokymams ir vadinamajai talentų inžinerijai, kai atranka kuriama ir valdoma kaip duomenimis bei DI paremta sistema. „Metaview“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi daugiau nei 7 000 įmonių, tarp jų „Deel“, „Affirm“, „Navan“ ir „Replit“.

  • Mančesterio DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų: taikosi į JK ir JAV rinkas

    Mančesteryje įsikūręs DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, augimui Jungtinėje Karalystėje ir JAV spartinti bei tolesnei tarptautinei plėtrai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“ pagal Northern Powerhouse Investment Fund II programą. Prie finansavimo taip pat prisidėjo startuolių akseleratorius „Y Combinator“, pastaraisiais metais išlaikantis stiprią įtaką ankstyvosios stadijos technologijų rinkoje.

    „DI padarė verslo pradžią lengvesnę nei bet kada, tačiau didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai reikia augti“, – sakė „Revnu“ vadovas George’as Jeffersonas.

    Pasak jo, daug įmonių supranta, kad reikia daugiau aktyvių pardavimų, reklamos „LinkedIn“ ar naujų testų, tačiau trūksta laiko ir biudžeto atskirai augimo komandai. „Revnu“ teigia šią spragą užpildantis automatizuodamas bandymus skirtinguose kanaluose, atrinkdamas efektyviausius ir išlaikydamas įkūrėją informuotą apie rezultatus.

    „Revnu“ platforma leidžia diegti DI agentus keliuose kanaluose, įskaitant „LinkedIn“, „TikTok“ ir „Instagram“. Jie gali vykdyti kampanijas, testuoti reklamas, generuoti kontaktus ir padėti rezervuoti susitikimus, o verslo savininkas nustato biudžetus ir tikslus.

    Bendrovė taip pat vysto generatyvinio matomumo paieškose kryptį, dažnai apibūdinamą kaip generatyvinės paieškos optimizavimą. Tikslas – padėti įmonėms būti dažniau matomoms atsakymuose, kuriuos generuoja tokios paslaugos kaip „Google AI“ ir „ChatGPT“, kai vartotojai ieško rekomendacijų ar tiekėjų.

    Įkūrėjai George’as Jeffersonas ir Artas Freebrey, teigiama, pažįstami dar nuo mokyklos laikų ir anksti kūrė verslus, susijusius su e. prekybos procesų automatizavimu. Vėliau jie vystė apskaitos platformą „Vinted“ pardavėjams, o universitetinių studijų metu jų veiklos, kaip skelbiama, generavo apie 13 000 eurų per mėnesį.

    „PXN Ventures“ atstovas Stefano Smithas teigė, kad investuotojai įkūrėjus pažinojo dar iki „Y Combinator“ per hakatonus ir studentų akseleratorių iniciatyvas. Pasak jo, sprendimą investuoti sustiprino įsitikinimas, kad augimo rinkodara ir pardavimų procesai vis sparčiau persikelia į automatizuotus, DI paremtus modelius.

    „Revnu“ investicija įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai finansavimas vis dažniau nukreipiamas į pardavimų, rinkodaros ir vadinamųjų go-to-market procesų automatizavimą. Investuotojai tokiose srityse ieško sprendimų, kurie mažina klientų pritraukimo kaštus, leidžia greičiau testuoti kanalus ir suteikia aiškesnę grąžos matavimo sistemą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos ilgalaikis tikslas – iš Mančesterio aptarnauti tarptautinius klientus ir augti globaliai, kartu pritraukiant inžinerinių bei technologijų talentų iš Jungtinės Karalystės universitetų. Startuolio teigimu, pasirinkimas kurti bazę ne Silicio slėnyje, o šiaurės Anglijoje yra susijęs su komandos formavimo galimybėmis ir tvaraus augimo strategija.

  • Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Visaginas pasirašė naują memorandumą su Uzbekistanu: atsiveria kelias investicijoms ir mainams

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybėje pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljansu. Dokumentas turėtų tapti praktiniu pagrindu plėsti savivaldybių ryšius ir ieškoti bendrų projektų įvairiose srityse.

    Uzbekistano delegacija į Visaginą atvyko dalyvauti mieste vykusiame tautinių kultūrų festivalyje „Rudeninės“. Vizito metu suplanuotas susitikimas savivaldybėje baigėsi memorandumo pasirašymu ir aptartomis tolimesnio bendradarbiavimo kryptimis.

    Memorandumą pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Uzbekistano Respublikos Miestų partnerių aljanso pirmininkas Zakiras Abidovas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Uzbekų kultūros centro Lietuvoje pirmininkė Leila Urmanova-Vnukova, Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos vadovų komandos atstovai ir svečiai.

    Nuo kultūros iki investicijų

    Memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys apima kultūrą ir kultūros paveldą, švietimą ir mokslą, jaunimo mainus, turizmą, verslą ir investicijas. Taip pat akcentuojami savivaldos patirties mainai ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės.

    Praktiniu lygmeniu planuojama stiprinti tiesioginius ryšius tarp miestų, ugdymo ir kultūros įstaigų bei bendruomenių. Ketinama keistis delegacijomis ir specialistais, rengti susitikimus, seminarus, o prireikus kartu teikti paraiškas bendriems projektams.

    Tęsiama jau pradėta partnerystė

    Visaginas pabrėžia, kad tai nėra pirmas bendras žingsnis su Uzbekistano miestais. 2022 metais Visagino savivaldybė ir Navoji miestas buvo pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurioje dėmesys skirtas verslui, švietimui, inovacijoms, kultūrai ir turizmui.

    Tokie susitarimai savivaldybėms dažniausiai svarbūs tuo, kad atveria aiškesnius kontaktų kanalus ir supaprastina institucijų bendravimą. Savivaldybių partnerystės modelis pastaraisiais metais vis dažniau naudojamas ne tik kultūriniams mainams, bet ir ekonominiam bendradarbiavimui, kai miestai ieško investicijų, talentų pritraukimo ir tarptautinių projektų galimybių.

    Visagino savivaldybė teigia tikinti, kad užmegzti ryšiai taps naujų bendrų darbų ir iniciatyvų pradžia. Artimiausiu metu tikimasi konkretinti veiksmų planą, kad bendradarbiavimas neapsiribotų vien simboliniais vizitais.

  • Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiaus startuolis „Rayon“ pritraukė 10 mln. eurų: naršyklinis CAD ir DI interjero dizaineriams

    Paryžiuje įsikūrusi bendrovė „Rayon“, kuri kuria naršyklėje veikiančią braižymo programinę įrangą interjero dizaineriams, pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas Partech, prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai Northzone, Foundamental bei Seedcamp.

    Pasak bendrovės, tai padidino iki šiol pritrauktą finansavimą iki beveik 16 mln. eurų, įskaitant ankstesnius ankstyvosios stadijos raundus. Įmonė tikina, kad tikslas dabar yra greičiau plėsti produktą ir komercinę plėtrą, orientuojantis į komandas, kurios nori dirbti vienoje bendroje aplinkoje be sudėtingų eksporto ir failų versijavimo procesų.

    „Mus patraukė tai, kad interjero dizainas ilgai buvo apleista sritis programinės įrangos požiūriu, o „Rayon“ kuria sprendimą būtent jai, o ne pritaiko architektūrai kurtus įrankius“, – sakė Partech partneris Réza Malekzadeh.

    „Rayon“ įkurta 2021 metais. Platforma sujungia planus, stilistiką, specifikacijas ir darbų grafikus į vieną bendrą naršyklinę darbo erdvę, kurioje keli žmonės gali redaguoti tą patį projektą vienu metu.

    Sprendimas leidžia importuoti PDF, vaizdus ir DWG failus, kurti blokų bibliotekas, o brėžinius rengti nuo pirminio galimybių vertinimo iki įgyvendinimo. Bendrovė akcentuoja, kad brėžinyje esantys duomenys ir specifikacijos yra susieti, todėl keičiantis brėžiniui automatiškai atsinaujina ir susiję aprašai.

    Įmonė taip pat teigia turinti daugiau nei 4 000 bibliotekos elementų ir per 100 šablonų, padedančių greičiau pradėti tipinius projektus, pavyzdžiui, būstui, prekybos ar biurų erdvėms. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai profesionalūs kūrybiniai įrankiai vis dažniau persikelia į naršyklę dėl paprastesnio bendradarbiavimo ir mažesnių IT priežiūros kaštų.

    „Žmonės atsidaro „Rayon“ naršyklėje ir tikisi žaislinės programos, bet pamato našumą ir funkcijas, kurios dažnai lenkia senąją CAD programinę įrangą. Mūsų stiprybė yra profesionalius CAD įrankius padaryti suprantamus“, – sakė „Rayon“ vadovas ir vienas įkūrėjų Bastien Dolla.

    „Rayon“ klientų sąrašas apima tiek didesnius nekilnojamojo turto ir svetingumo rinkos žaidėjus, tiek nepriklausomas studijas. Bendrovė nurodo, kad „Virgin Atlantic“ naudoja sprendimą oro uostų poilsio erdvėms projektuoti, o kai kurie klientai skaičiuoja sutaupymus, atsirandančius greičiau testuojant išplanavimus dar iki įtraukiant architektus.

    Produktas jau dabar siūlo funkcijas, kurios atspindi sparčiai augantį DI pritaikymą kūrybiniuose procesuose. Tarp jų – plano vektorizavimas, kai nuskenuotas ar nufotografuotas brėžinys paverčiamas redaguojamu, taip pat įrankis, galintis generuoti blokų elementus iš nuotraukų.

    Įmonė teigia, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti ketvirtą platformos versiją, kurioje atsiras platesnis DI funkcijų rinkinys ir 3D galimybės. Svarbus akcentas – DI integracija į tą pačią braižymo aplinką, o ne kaip atskiras priedas, nes tai turėtų sumažinti trintį kasdienėje dizainerių darbo eigoje.

    „Interjero dizainui reikia savo DI požiūrio, o ne pasiskolinto. Mes jį integruojame tiesiai į braižymo patirtį, kartu išlikdami suderinami su įrankiais, kuriuos dizaineriai jau naudoja“, – sakė vienas įkūrėjų Stanislas Chaillou.

    Pasak „Rayon“, pritrauktas kapitalas bus skirtas 3D funkcijoms, DI galimybėms produkto viduje ir pardavimų bei rinkodaros plėtrai. Kartu bendrovė paskelbė apie mobiliesiems įrenginiams pritaikytą programėlę ir pristatymo režimą, skirtą patogiau redaguoti ir aptarti brėžinius su klientais vietoje.

    Pastaraisiais metais interjero dizaino ir statybų planavimo įrankių rinkoje stiprėja kryptis, kai programos siekia sujungti brėžinius, duomenis ir komandinį darbą vienoje sistemoje. Tokie sprendimai tampa patrauklūs dėl greitesnių iteracijų, mažesnės klaidų rizikos ir aiškesnio projekto perdavimo nuo idėjos iki įgyvendinimo.

  • Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos DI programėlių kūrimo platforma bilt.me pritraukė 700 000 eurų išankstinės sėklos etapo investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, o prie investuotojų prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei „Lightyear“ įkūrėjas Martin Sokk.

    Startuolį 2025 metais įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää. Komanda kuria DI agentą, kuris naudotoją veda nuo pirminės idėjos iki realiai veikiančios mobiliosios programėlės, parengtos publikavimui „App Store“ ir „Google Play“.

    Skirtingai nuo daugelio DI sprendimų, kurie daugiausia generuoja interneto svetaines ar web programėles, bilt.me orientuojasi į natyvias „iOS“ ir „Android“ aplikacijas. Tokia kryptis siejama su ambicija sumažinti techninį barjerą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programuotojų komandos ar patirties.

    „Lažinamės, kad programėlės, o ne svetainės, bus vieta, kur bus kuriamas kitos kartos verslas“, – sakė Uku Joost Annus.

    Kuriant natyvias programėles, startuoliui teko spręsti ir praktinius infrastruktūros klausimus. Bilt.me teigia sukūrusi savo mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius, kuriuos įvardija kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“.

    Pasak bendrovės, jos metinės pasikartojančios pajamos jau perkopė šešiaženklę ribą, o pajamos tris mėnesius iš eilės augo dvigubai kas mėnesį. Platformą naudoja tūkstančiai žmonių, didžioji dalis jų kuria vartotojams skirtas programėles, o likusi dalis – privačius ar vidiniam naudojimui skirtus įrankius.

    Bilt.me įžvelgia galimybę Europai būtent DI taikymo, o ne bazinės infrastruktūros sluoksnyje. Kompanija akcentuoja, kad nors Europai sudėtingiau konkuruoti energijos, puslaidininkių ar DI infrastruktūros srityse, stiprybė gali būti praktinių produktų kūrimas, kai DI paverčiamas naudotojams apčiuopiama paslauga.

    „Tačiau yra vienas sluoksnis, kuriame Europa vis dar yra pasaulinio lygio: programų sluoksnis, kai DI paverčiamas tuo, ką realūs žmonės naudoja ir už ką moka“, – sakė Uku Joost Annus.

    Gautas lėšas bilt.me planuoja skirti tarptautinei plėtrai ir tolesniam programėlių kūrimo galimybių vystymui. Bendrovė taip pat siekia pagreitinti kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto, kad programėlės kūrimas mažoms komandoms ar pavieniams kūrėjams taptų labiau nuspėjamas ir pigesnis.