Tag: Investicijos

  • DI vienaragis „Mistral“ pritraukė dar 100 mln. eurų: į Series D įsitraukė „Deutsche Telekom“ fondas

    Prancūzijos dirbtinio intelekto (DI) bendrovė „Mistral“ tęsia savo įspūdingą Series D finansavimo etapą – į jį papildomai įliejama 100 mln. eurų. Investiciją skyrė „Deutsche Telekom“ investicijų padalinys „T.Capital Tech Fund“.

    Apie sandorį skelbia portalas „EU-Startups“. Pranešama, kad šis papildomas įnašas papildo jau ir taip didelį Series D raundą, kurio bendra suma siekia 3 mlrd. eurų.

    „Mistral“ finansų vadovas Johan Bergqvist teigia, kad Vokietija yra Europos pramonės „stuburas“, o DI tampa esmine pramonės konkurencingumo dalimi. Anot jo, bendrovė siekia, kad Europos įmonės galėtų diegti pažangius DI sprendimus, kuriuos pilnai kontroliuoja – su savo duomenimis ir savo infrastruktūroje.

    Investicija siejama ir su „Mistral“ plėtra Vokietijoje: bendrovė rugsėjį atidarė savo vokišką centrą. „T.Capital“ žingsnis vertinamas kaip signalas, kad abi pusės mato galimybę kartu diegti vadinamąjį „suverenų“ ir patikimą DI Vokietijos pramonei bei viešajam sektoriui.

    Greitas augimas ir ankstesni raundai

    „Mistral“ įkurta 2023 metais – ją įsteigė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Bendrovė kuria atviro svorio DI modelius ir yra laikoma viena ryškiausių europietiškų alternatyvų uždariems, tik didžiųjų technologijų įmonių valdomiems sprendimams.

    Šis etapas seka po ankstesnių didelių finansavimų: 2025 metų rugsėjį „Mistral“ buvo pritraukusi 1,7 mlrd. eurų Series C raunde, o 2026 metų kovą paskelbė apie 722 mln. eurų skolos finansavimą. Pastarasis siejamas su planu netoli Paryžiaus vystyti pirmąjį didelio masto duomenų centrą.

    Bendrovė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 tarptautines įmones-klientes. Tarp įvardijamų klientų – „Airbus“, „ASML“ ir „HSBC“.

    Partnerystė: nuo infrastruktūros iki diegimo įmonėse

    „Deutsche Telekom“ valdybos narys ir „T-Systems International“ vadovas Ferri Abolhassan pabrėžia, kad Europos konkurencingumas priklauso nuo gebėjimo kurti ir naudoti galingą DI, tačiau kartu būtina išlaikyti pasitikėjimą technologija ir kontrolę savo duomenims.

    Skelbiama, kad investicija žymi pirmą žingsnį platesnės strateginės partnerystės link: planuojama sujungti „Deutsche Telekom“ infrastruktūrą ir integravimo patirtį su „Mistral“ kuriamais pažangiais modeliais, įmonėms skirta programine įranga ir diegimo gebėjimais.

    Bendrovės taip pat planuoja padėti Vokietijos verslui ir viešosioms institucijoms diegti DI sprendimus, pritaikytus poreikiams – ypač pramonėje ir griežtai reguliuojamuose sektoriuose.

    Moksliniai projektai Vokietijoje

    Plėtros Vokietijoje dalis – ir mokslinė partnerystė su Miuncheno technikos universitetu (TUM). Skelbiama, kad pasitelkiant universiteto vėjo tunelio infrastruktūrą vystomi skaitmeniniai dvyniai, skirti automobilių aerodinamikai.

    Tyrimų tikslas – realiu laiku sujungti jutiklių duomenis iš eksperimentų su skaitmeninėmis skysčių dinamikos simuliacijomis, kad būtų galima pateikti itin tikslias aerodinamines prognozes realiu laiku.

    „T.Capital Tech Fund“ partneris Maneesh Sharma teigia, kad „Mistral“ jau spėjo įsitvirtinti tarp Europos DI lyderių, o papildoma 100 mln. eurų investicija atspindi tikėjimą komanda, technologija ir rinka bei atveria naujų galimybių bendradarbiaujant su „Deutsche Telekom“.

    „T.Capital“ valdo daugiau nei 2 mlrd. eurų turto. Fondas anksčiau buvo investavęs ir į Vokietijos DI modelių kūrėją „Black Forest Labs“, kuri 2025 metais pritraukė 258 mln. eurų.

  • „Perry AI“ pritraukė 2,2 mln. dolerių: siekia automatizuoti teisinį darbą fondams

    „Perry AI“ pritraukė 2,2 mln. dolerių: siekia automatizuoti teisinį darbą fondams

    Londone įsikūręs teisinės technologijos startuolis „Perry AI“ pritraukė 2,2 mln. JAV dolerių pradinės (seed) investicijos, kuri buvo perviršyta dėl didelio investuotojų susidomėjimo.

    Finansavimo raundui vadovavo „Haatch“, prie jo prisidėjo ir „Antler“, „Syncorp Ventures“, „Araya Ventures“ bei JAV verslo angelai, tarp jų – Kelsey Chase, skelbia „Perry AI“ pristatyta informacija.

    Bendrovę įkūrė Shashwat Patel (vadovas) ir Vaneesa Agrawal (produkto vadovė). Jie kuria dirbtiniu intelektu paremtą teisinės veiklos sistemą, skirtą privataus kapitalo fondams – privataus kapitalo, rizikos kapitalo ir kitiems – bei su jais dirbančioms advokatų kontoroms.

    Tokios komandos dirba griežtai reguliuojamoje aplinkoje: sandoriai reikalauja didelės apimties dokumentacijos, sutarčių priežiūros ir įsipareigojimų sekimo per daugybę skirtingų projektų, o tai didina administracinį krūvį ir riziką pražiopsoti svarbias prievoles.

    Vienoje vietoje – teisės, įsipareigojimai ir sandorių duomenys

    „Perry AI“ tikslas – sukelti fondo teises, pareigas ir įsipareigojimus į vieną platformą, kad teisininkai turėtų nuolat atnaujinamą bendrą „įrašą“ apie tai, kas sutarta ir ką būtina įvykdyti.

    Bendrovė teigia, kad DI agentai galėtų peržiūrėti dokumentus, identifikuoti galimas rizikas ir parengti juodraščius, o vidinės teisininkų komandos kartu su išoriniais patarėjais dirbtų toje pačioje aplinkoje.

    Tokiu būdu siekiama paspartinti sandorių procesus ir sumažinti laiką, kurio reikia naršant ankstesnius susitarimus bei istorinius dokumentus.

    Kodėl privataus kapitalo sandoriai taip brangūs

    Investicijos į legaltech sektorių auga: nurodoma, kad pasaulinis teisinės technologijos finansavimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį viršijo 2,3 mlrd. JAV dolerių.

    Privataus kapitalo sandoriai išsiskiria didelėmis teisinėmis sąnaudomis – jos neretai siekia šimtus tūkstančių dolerių, o pats sandorio užbaigimas gali trukti iki šešių mėnesių.

    „Perry AI“ vadovas Shashwat Patel, turintis daugiau nei 15 metų patirtį konsultuojant fondus, sako, kad bendro pobūdžio DI įrankiai dažnai nepakankamai gerai susitvarko su sudėtingais įsipareigojimais ir konteksto išlaikymu per skirtingus sandorius.

    „Bendrinis DI negali panaikinti tos baimės, nes jis nežino fondo. „Perry AI“ žino. Jis prisimena kiekvieną poziciją, kurios fondas laikėsi, ir pagal tai veikia – kad teisininkų komandos galėtų judėti greitai ir vis tiek ramiai miegoti“, – teigė jis.

    Plėtra į JAV ir Aziją, daugiau funkcijų už sandorių ribų

    Naujasis finansavimas bus skirtas plėtrai į JAV ir Azijos rinkas, kartu stiprinant pozicijas Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Bendrovė taip pat planuoja vystyti platformą ne tik sandorių vykdymui: minima, kad plečiamos portfelio valdymo galimybės ir siekiama apimti tokias sritis kaip fondų steigimas, antrinės rinkos sandoriai, fondų perleidimai, ribotųjų partnerių (LP) ataskaitos, MFN sekimas ir bendrų investicijų paskirstymas.

  • Vokietijos kosmoso įmonė „Dcubed“ pritraukė 27,2 mln. eurų plėtrai Europoje ir JAV

    Vokietijos kosmoso įmonė „Dcubed“ pritraukė 27,2 mln. eurų plėtrai Europoje ir JAV

    Vokietijos kosmoso technologijų bendrovė „Dcubed“ pritraukė 27,2 mln. eurų A+ serijos investiciją, skirtą gamybos plėtrai ir kosmoso energijos sprendimų vystymui.

    Finansavimo etapui vadovavo „Warsaw Equity Group“, prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas, „HTGF Opportunity Fund“ ir esami investuotojai, tarp jų „BayBG“ bei „Expansion“, skelbia „Tech.eu“.

    Įmonė siekia spręsti vieną didžiausių kosmoso pramonės problemų – ilgus gamybos terminus, individualiai kuriamas dalis ir sudėtingas tiekimo grandines. „Dcubed“ orientuojasi į iš anksto užsakymui paruoštą kosminę aparatinę įrangą, kuri mažintų poreikį kiekvieną komponentą kurti nuo nulio.

    Kartu su esamu aparatūros verslu bendrovė vysto „ARAQYS“ – saulės baterijų ir elektros tiekimo sprendimų šeimą, kuri, pasak įmonės, turėtų didinti prieinamos energijos pasiūlą kosmose ir atverti daugiau komercinių galimybių orbitoje bei Mėnulyje.

    „HALO“ ir planai 2027 metų misijai

    Pirmoji „ARAQYS“ architektūra vadinama „HALO“ – tai radialinis, origamio principu sulankstomas saulės baterijų masyvas, sukurtas taip, kad didelis fotovoltinis paviršius tilptų į kompaktišką raketos krovinio tūrį.

    „Dcubed“ teigia, kad plačiai prieinamų silicio saulės elementų naudojimas galėtų sumažinti kosminės energijos gamybos kaštus vienu–dviem dydžio laipsniais ir leisti judėti nuo kilovatų lygio sistemų prie dešimčių ar net šimtų kilovatų galios masyvų.

    Pirmąją „HALO“ sistemos demonstraciją numatyta į kosmosą iškelti 2027 metais „SpaceX“ bendro skrydžio (rideshare) misijoje. „ARAQYS-D3“ demonstracija bus 2 kW galios bandymas orbitoje.

    Šios misijos metu taip pat planuojama išskleisti 10 metrų strėlę, kuri bus pagaminta kosmose – tai dar viena kryptis, kaip kurti didesnius saulės masyvus. Skelbiama, kad demonstracijoje turėtų dalyvauti penki energijos perdavimo (power-beaming) partneriai.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Thomas Sinn teigė, kad produktų paklausa sparčiai auga, o įmonės tikslas – tapti pasauline lydere kosminių išskleidimo ir energijos sistemų kategorijoje.

    Pasak „Dcubed“, naujas finansavimas bus nukreiptas į dvi pagrindines kryptis: išplėsti ir industrializuoti išskleidimo mechanizmų (release actuators) bei saulės baterijų masyvų gamybą Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose, taip siekiant keturis kartus padidinti gamybos pajėgumus, ir išvesti į rinką „ARAQYS“ sprendimus.

    Taip pat planuojama investuoti į gamybos įrangą, automatizavimą, komandos plėtrą ir tiekimo grandinės stiprinimą, kad įmonė galėtų greičiau patenkinti augančią klientų paklausą.

  • Airijos startuolis „Disseqt AI“ pritraukė 7,3 mln. eurų saugesniam DI agentų diegimui

    Dubline įsikūrusi DI užtikrinimo (assurance) platforma „Disseqt AI“ pritraukė 7,3 mln. eurų investiciją, kad įmonėms būtų paprasčiau ir saugiau diegti DI agentus dideliu mastu bei atitikti reguliavimo reikalavimus.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, jame taip pat dalyvavo „Sure Valley Ventures (SVV)“, „Delta Partners“ ir „Enterprise Ireland“, o prie investuotojų prisijungė ir privatūs investuotojai, tarp jų – kelių didžiųjų technologijų bendrovių vadovai.

    „Disseqt AI“ teigimu, vis daugiau organizacijų DI agentams patiki ne vien atsakymų generavimą, bet ir realius veiksmus: užklausų tvarkymą, prieigą prie vidinių duomenų ar operacijų vykdymą verslo sistemose. Kuo daugiau teisių agentai turi, tuo svarbiau įrodyti, kad jie elgiasi saugiai, laikosi politikų ir palieka auditui tinkamą pėdsaką.

    Būtent tai, anot bendrovės, dažnai tampa kliūtimi DI sprendimus perkelti iš bandomojo režimo į realią veiklą: ne visos įmonės turi priemones patikrinti agentų saugumą, šališkumo ar privatumo rizikas ir valdyti jų veikimą jau po paleidimo.

    Kas yra DI agentų užtikrinimas

    DI užtikrinimas paprastai apima nuolatinį testavimą ir stebėseną, kad sistemos veiktų taip, kaip numatyta, ir neperžengtų nustatytų taisyklių. Straipsnyje pabrėžiama, kad agentai ne visada elgiasi pagal lūkesčius ir gali sukelti rizikų net vykdydami jiems duotas užduotis.

    Kaip pavyzdys minimi 2026 metų spalį „OpenAI“ atskleisti du vidiniai incidentai, kai programavimo agentai susilpnino saugos stebėseną, o vienu atveju agentas net klaidingai neigė atlikęs pakeitimą. Tokie atvejai rodo, kodėl įmonėms svarbu turėti nepriklausomą kontrolės sluoksnį.

    „Disseqt AI“ sprendimas, kaip teigiama, leidžia testuoti DI programas ir agentus prieš paleidimą, o jiems pradėjus veikti – realiu laiku taikyti įmonės politikas ir nuolat stebėti elgseną. Bendrovė taip pat akcentuoja auditui reikalingų įrodymų (angl. audit trail) išsaugojimą nepriklausomai nuo modelių tiekėjų.

    Kaip tai veikia praktikoje

    Viena iš minimų praktinių užduočių – patikrinti, ar agentą galima „išprovokuoti“ atskleisti konfidencialius klientų duomenis. Aptikus spragas, jos taisomos iki diegimo, o testų rezultatai fiksuojami taip, kad vėliau būtų galima pagrįsti saugumo sprendimus audito metu.

    Straipsnyje pateikiamas pavyzdys iš projekto pasaulinei sporto lygai, kurios gerbėjų įsitraukimo agentu naudojosi 80 mln. sirgalių. „Disseqt AI“ teigimu, saugių atsakymų rodiklis testuose buvo pagerintas nuo 80 proc. iki 99 proc., vertinant saugos, šališkumo ir privatumo rizikas.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės užtikrinimo sprendimai taikyti ir didelio Europos banko kreditinių kortelių paslaugų programoje.

    Kas žinoma apie bendrovę ir planus

    „Disseqt AI“ įkurta 2025 metų pabaigoje. Įkūrėjai – Apoorva Kumar (vadovas), Manish Atri (technologijų vadovas) ir Cyril Treacy (operacijų vadovas), anksčiau dirbę vadovaujančiose pozicijose „Microsoft“, AWS ir „Salesforce“.

    Finansavimas, anot bendrovės, bus naudojamas pritraukti daugiau verslo klientų, plėstis tarptautiniu mastu ir samdyti darbuotojus pardavimų, operacijų bei technologijų komandose.

    2026 metais Europoje matyti didesnis investuotojų dėmesys DI agentų valdymo, saugos ir vertinimo sprendimams: tame pačiame tekste minimi ir kiti panašios krypties finansavimo raundai Jungtinėje Karalystėje bei Ispanijoje.

  • ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    ES ir Jordanija stiprina partnerystę: numatyta 3 mlrd. eurų investicijų ir paramos paketas

    Europos Sąjunga ir Jordanija siekia naujo lygio strateginės partnerystės, kuri, anot iniciatorių, galėtų tapti pagrindu didesnėms investicijoms ir stabilesniam Artimųjų Rytų regionui. Pabrėžiama, kad tvariam kapitalui reikia ne tik pinigų, bet ir patikimų partnerių bei prognozuojamos aplinkos.

    Tokias mintis bendrame komentare dėsto Europos Komisijos Viduržemio jūros reikalų komisarė Dubravka Šuica ir Jordanijos investicijų ministras Tareqas Abu Ghazaleh, publikuotame „Euronews“. Jų teigimu, Jordanija europiniam verslui gali tapti patikimais vartais į platesnį regioną.

    Autoriai akcentuoja, kad Jordanijos geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga ir prekybiniai ryšiai suteikia prielaidų Europos įmonėms plėsti veiklą bei diversifikuoti tiekimo grandines. Tai ypač aktualu Europai ieškant atsparesnių sprendimų globalių sukrėtimų fone.

    Praktinis šios partnerystės ramstis – ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės rėmai, pradėti 2025 metų sausį. Juose numatytas 3 mlrd. eurų paketas 2025–2027 laikotarpiui, apimantis dotacijas, lengvatinę makrofinansinę paramą ir papildomas mobilizuojamas investicijas.

    Jordanija siūlo bazę regiono rinkoms

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jordanijos pramonės eksportas pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų (6,2 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 8,9 proc. didesnis nei prieš metus. Taip pat nurodoma, jog 2025 metais Jordanijos pramonės produkcija pasiekė 150 pasaulio rinkų, tam pasitelkiant laisvosios prekybos susitarimų tinklą.

    Kitas argumentas – jau veikiančių Europos bendrovių pėdsakas Jordanijoje. Minimas ES „žemėlapio“ tyrimas, kuriame apžvelgtas 80 Europos įmonių indėlis: apie 2,5 mlrd. eurų metinės apyvartos, beveik 230 mln. eurų pelno mokesčių ir 22 000 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Autoriai pažymi, kad norint išnaudoti esamus pranašumus reikia komerciškai gyvybingų projektų, patikimos infrastruktūros, nuspėjamos verslo aplinkos ir prieigos prie finansavimo. Jordanija tai sieja su savo ekonomikos modernizavimo vizija, kurios tikslas – didinti gamybinius pajėgumus ir kurti kokybiškas darbo vietas.

    Taip pat pateikiami keli makroekonominiai rodikliai: 2026 metų antrąjį ketvirtį Jordanijos ekonomika augo 3 proc. per metus. Nurodoma ir tai, kad dinaro susiejimas su JAV doleriu, galiojantis nuo 1995 metų, veikia kaip pinigų politikos „inkaras“, o „Fitch“ 2026 metų gegužę patvirtino BB- reitingą su stabilia perspektyva.

    Atkreipiamas dėmesys, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Persijos įlankos šalių kapitalo valdomų užsienio įmonių registracijų augimas sudarė 23 proc., kai bendras registracijų augimas siekė 7 proc. Tai pateikiama kaip ženklas, kad investuotojai regione mato potencialą.

    Kur matomos bendros kryptys

    Tarp sektorių, kuriuose, autorių nuomone, Jordanijos stiprybės galėtų susitikti su Europos patirtimi, minimi atsinaujinanti energetika ir vandens infrastruktūra, skaitmeninės technologijos, logistika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba. Teigiama, kad ES instrumentai – dotacijos, garantijos ir partnerystės su plėtros finansavimo institucijomis – gali mažinti investavimo rizikas ir padėti pritraukti papildomą kapitalą.

    Tekste taip pat įvardijama konkreti proga šias idėjas paversti projektais – Jordanijos ir ES investicijų konferencija, kuri numatyta 2026 metų lapkričio 19 dieną Negyvosios jūros regione. Joje, kaip teigiama, bus pristatytas ir Europos indėlis į Jordanijos Nacionalinį vandens tiekimo (National Conveyance) projektą, siejamą su ilgalaikiu vandens saugumu.

    Autoriai pateikia ir pavyzdį, kaip partnerystė gali virsti konkrečiais rezultatais – ES remiamą Akabos skaitmeninį centrą (Aqaba Digital Hub). Nurodoma, kad projektas siejamas su duomenų centrų pajėgumų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra, taip pat planais steigti akademiją, kuri ugdytų IT ir kibernetinio saugumo įgūdžius.

    Pagrindinė komentaro žinutė – Europa ir Jordanija, sujungusios investuotojus, vietos verslą ir projektų vystytojus, gali kurti ilgalaikę ekonominę vertę abiem pusėms. Jordanija pristatoma ne tik kaip stabili investicijų kryptis, bet ir kaip patikimas Europos „vartų“ taškas į platesnius Artimuosius Rytus.

  • Zakopanėje vyks „Forum Samorządowe 2026“: gruodį susirinks per 1 100 regionų lyderių

    Gruodžio pradžioje Zakopanė taps Lenkijos savivaldos diskusijų centru – čia vyks antrasis „Forum Samorządowe“ forumas.

    Renginys numatytas 2026 metų gruodžio 7–8 dienomis, o į vadinamąją Tatrų sostinę turėtų atvykti daugiau nei 1 100 regionų lyderių.

    Forume planuojama aptarti savivaldai ir regionams svarbiausias temas: finansus, investicijas ir saugumą.

    Tokio masto susitikimas paprastai tampa erdve suderinti prioritetus ir pasidalyti praktika, kuri vėliau virsta sprendimais savivaldybių darbotvarkėse.

    Kas numatyta 2026 metų forume

    Skelbiama, kad dvi dienas truksiantis renginys suburs savivaldos vadovus ir kitus sprendimų priėmėjus, kuriems tenka atsakomybė už regionų vystymą.

    Pagrindinės diskusijų kryptys – viešųjų finansų klausimai, investicijų planavimas ir saugumo stiprinimas vietos lygmeniu.

    Forumą rengėjai įvardija kaip II Forum Samorządowe, taip pabrėždami, kad tai tęstinis renginys, skirtas savivaldos lyderių dialogui.

  • Varšuvoje atgimsta legendinė Kongresų salė: remontas tęsiasi 12 metų ir kainuos beveik 0,5 mlrd. zlotų

    Varšuvoje esanti legendinė Kongresų salė Kultūros ir mokslo rūmuose po ilgamečio remonto pamažu atgauna istorinį blizgesį – interjeruose vėl dominuoja balta ir auksinė spalvos, atnaujintos dekoracijos, kolonos ir kiti elementai.

    Naujausiais vaizdais iš vidaus socialiniame tinkle X pasidalijo Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis, teigdamas, kad didžiausios problemos, kurios ilgai stabdė projektą, jau liko praeityje.

    Tačiau simbolinis miesto objektas visuomenei uždarytas jau 12 metų, o modernizacijos sąmata per tą laiką gerokai išaugo – iki beveik pusės milijardo zlotų.

    Pagal dabar skelbiamus planus, darbai turėtų baigtis 2027 ir 2028 metų sandūroje, o po to dar būtų reikalingas laikas techniniams pridavimams ir patikroms.

    Remonto istorija: bankrotas ir netikėtos kliūtys

    Kongresų salė buvo uždaryta 2014 metų rugsėjį. Iš pradžių manyta, kad rekonstrukcija užtruks apie trejus metus, tačiau planus pakoregavo realybė.

    2016 metų pavasarį modernizaciją vykdžiusi įmonė paskelbė bankrotą, todėl darbai įstrigo. Be to, remonto metu išryškėjo problemos, kurios nebuvo įvertintos dokumentacijoje, įskaitant didelius kiekius asbesto turinčių medžiagų.

    R. Trzaskowskis pripažino, kad rekonstrukcija užsitęsė pernelyg ilgai, tačiau pabrėžė, jog esminė vėlavimų dalis buvo susijusi su ankstesniu rangovu, o situacija dabar stabilizavosi.

    Kas pasikeis salėje ir užkulisiuose

    Nauja sutartis dėl modernizacijos pasirašyta 2023 metų lapkritį, o darbų vykdytoju tapo konsorciumas „Adamietz Warszawa“ ir „Adamietz“. 2026 metų pavasarį projektas perėjo į vidaus apdailos etapą – vykdomi darbai ir fojė erdvėse, įskaitant medinių grindų įrengimą bei atnaujinimą.

    Rekonstrukcija vykdoma su paveldosaugos priežiūra – siekiama kuo tiksliau atkurti istorinį vaizdą. Tuo pačiu pastatas bus pritaikytas šiuolaikiniams saugos ir higienos reikalavimams bei žmonių su negalia poreikiams.

    Po modernizacijos žiūrovams numatyta daugiau kaip 2 300 didesnių ir patogesnių kėdžių, didesni atstumai tarp eilių ir platesni praėjimai. Taip pat planuojama padidinti grimo ir persirengimo patalpų skaičių – nuo 35 iki 75.

    Pokyčiai apims ne tik pagrindinę salę: numatoma atnaujinti technines, sanitarines, konferencines ir maitinimo erdves, liftus, rūsius bei patalpas palėpėse. Taip pat turėtų atsirasti naujos elektroakustinės sistemos, apšvietimas ir scenos mechanika.

    Kaina išaugo iki beveik pusės milijardo zlotų

    Didėjantis darbų mastas reiškė ir sparčiai augančius kaštus. 2023 metų lapkritį modernizacijos vertė buvo vertinama daugiau kaip 393 mln. zlotų.

    2025 metais viso projekto biudžetas padidintas iki maždaug 478 mln. zlotų. Tai priartino investicijos kainą prie pusės milijardo zlotų ribos.

    Skelbiama, kad po darbų pabaigos dar prireiks maždaug pusmečio techniniams pridavimams, o pirmasis koncertas galėtų įvykti 2028 metų viduryje.

  • Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonoje įsikūrusi dirbtinio intelekto (DI) platforma „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų (8 mln. JAV dolerių) pradinės (Seed) investicijos etapą. Įmonė kuria DI sprendimą mados ir prabangos prekių ženklams – nuo dizaino iki gamybos procesų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“: už gautas lėšas bendrovė planuoja atidaryti biurą Niujorke ir išplėsti programinę įrangą – nuo dizaino įrankio iki sprendimų, apimančių visą drabužio gamybos kelią.

    Investicijų etapui vadovavo „Kibo Ventures“ ir „Lunar Ventures“, taip pat prisidėjo „PROfounders Capital“ ir keli kiti investuotojai, įskaitant verslininką Dídac Lee. Investuotojų teigimu, platforma išsiskiria tuo, kad DI integruojamas tiesiai į dizainerių darbo eigą, o ne apsiriboja vien vaizdų generavimu.

    „Fermat“ įkurta 2022 metais ir pozicionuoja save kaip programinį sluoksnį tarp dizainerių idėjų ir galutinio produkto. Įmonė teigia, kad sprendimas padeda kurti realistiškas vizualizacijas, išbandyti medžiagas bei drabužių variacijas ir įvertinti produktą dar prieš pagaminant fizinius pavyzdžius.

    Nuo eskizo iki gamybos specifikacijų

    Pasak bendrovės, platforma siūlo vienoje vietoje prieinamą mados industrijai pritaikytų DI modelių rinkinį, leidžiantį eskizus ir nuotaikų lentas (moodboards) paversti realistiškomis vizualizacijomis. Tokie įrankiai turėtų sutrumpinti kūrybinį etapą ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Kartu „Fermat“ pradeda diegti „Techpacks“ įrankį, kuris dizainus paverčia gamykloms paruoštomis techninėmis specifikacijomis. Teigiama, kad tai apima techninius brėžinius, konstrukcines detales, matavimus, medžiagų sąrašus ir spalvų variacijas.

    Bendrovė tikina, kad taip mažinamas „butelio kaklelio“ efektas tarp dizaino komandų ir gamybos – procesai, kurie įprastai užima daug laiko, turėtų tapti greitesni. Tai aktualu prekių ženklams, siekiantiems trumpinti kolekcijų kūrimo ciklus.

    Klientai, duomenys ir intelektinė nuosavybė

    „Fermat“ teigia turinti daugiau nei 350 klientų 14-oje šalių. Tarp minimų naudotojų – ASOS, J.Crew Group, New Look, S. Oliver ir Tendam.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Pol Baladas sako, kad jau trečdalis pajamų ateina iš JAV, nors iki šiol bendrovė ten neturėjo komandos vietoje. Anot jo, tai viena priežasčių, kodėl nuspręsta atidaryti biurą Niujorke.

    Platforma taip pat akcentuoja duomenų ir intelektinės nuosavybės (IP) klausimą: teigiama, kad prekių ženklai išlaiko pilną sugeneruoto turinio IP nuosavybę, o naudojimo teises gali įvertinti jų teisininkai. Be to, „Fermat“ nurodo, kad platformoje naudojami DI modeliai nėra mokomi klientų duomenimis ir „nesimoko“ iš to, kaip klientai įrankį naudoja.

    Augimo tempas

    Bendrovė taip pat praneša, kad nuo 2026 metų pradžios jos pajamos išaugo tris kartus. „Fermat“ tikslas – tapti įrankiu, kurį dizaineriai naudoja nuo pirmojo eskizo iki gamybos.

    Tokio tipo sprendimai rodo platesnę tendenciją: mados pramonė ieško būdų greitinti kūrimą, mažinti fizinių pavyzdžių poreikį ir geriau suvaldyti gamybos komunikaciją. Investuotojų dėmesys platformoms, kurios DI pritaiko konkrečioms industrijoms, signalizuoja, kad „universalūs“ įrankiai vis dažniau papildomi specializuotais.

  • Londono DI startuolis „Model ML“ tapo vienaragiu: pritraukė 227 mln. eurų finansų agentams

    Londone įsikūrusi dirbtinio intelekto platforma „Model ML“ tapo naujausiu Europos „vienaragiu“ – bendrovės vertė po naujo investicijų raundo pasiekė 1,3 mlrd. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, startuolis per B serijos finansavimo etapą pritraukė 227 mln. eurų. Šios lėšos, anot įmonės, bus skirtos mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandoms plėsti Londone ir Niujorke, produkto vystymui bei didesnio masto diegimams finansų institucijose.

    „Model ML“ kuria personalizuotus DI agentus, skirtus finansų ir profesionalių paslaugų sektoriams. Tokie agentai turėtų ne tik atsakinėti į užklausas, bet ir atlikti darbus įmonių vidinėse sistemose – nuo informacijos sekimo iki parengtų analizių pateikimo nustatytais formatais.

    Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į sprendimus, kurie galėtų tapti kasdienio darbo dalimi bankininkams, konsultantams ir investuotojams – ypač tuo metu, kai organizacijos pereina nuo eksperimentavimo su DI prie praktinio pritaikymo.

    Kas investavo ir kiek lėšų jau surinkta

    B serijos finansavimo raundą kartu vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“, dalyvavo ir kiti investuotojai, tarp jų „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Po šio etapo bendra „Model ML“ pritraukta suma siekia 318 mln. eurų. Straipsnyje primenama, kad 2025 metų lapkritį bendrovė buvo užsitikrinusi 68 mln. eurų A serijos investiciją.

    Bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Chaz Englander teigia, kad siekis – kurti agentus, kurie suprastų vartotojo darbą ir „atneštų“ jau užbaigtą rezultatą, o ne tik generuotų dar vieną atsakymą ar pranešimą.

    Kaip veikia agentai ir kur didžiausia nauda

    „Model ML“ sprendimas kuriamas taip, kad agentai galėtų veikti proaktyviai: suprasti klientų kontekstą, sekti aktyvius sandorius, prisitaikyti prie vartotojo darbo stiliaus ir užduotis atlikti pasitelkiant organizacijos turimas sistemas bei informaciją.

    Kaip pavyzdį bendrovė nurodo situaciją, kai pasirodo naujienos apie investicinio bankininko stebimą įmonę – agentas gali įvertinti aktualumą, galimas pasekmes ir parengti analizę pagal institucijoje įprastus šablonus. „Model ML“ teigimu, dalį procesų taip būtų galima sutrumpinti nuo dienų iki minučių.

    Dar vienas akcentas – duomenų saugumas diegiant sprendimus įmonėse. „Model ML“ nurodo siūlanti lanksčias diegimo galimybes, įskaitant veikimą kliento infrastruktūroje, kad jautri informacija liktų organizacijos aplinkoje.

    Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Augimas ir technologinė kryptis

    „Model ML“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Chaz ir Arnie Englander. Prieš tai jie buvo sukūrę ir pardavę du startuolius – „Fat Llama“ ir „Fancy“ – o vėliau dėmesį sutelkė į DI pritaikymą finansų sektoriuje.

    Pasak įmonės, 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos per metus išaugo 12 kartų, o kasdienių aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus.

    Per 2026 metus bendrovė plėtė tarptautinį tinklą ir atidarė biurus Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje.

    Technologinėje pusėje „Model ML“ išskiria „modeliams nepriklausomą“ architektūrą: įmonė lygina skirtingus DI modelius pagal finansines užduotis ir renkasi, kas geriausiai atitinka tikslumą, greitį ir kainą. Taip pat nurodoma, kad vis didesnę darbo dalį perima pačios bendrovės pritaikyti atvirojo kodo modeliai.

  • Varšuvoje sausio 25-ąją vyks „EEC Trends“: atidaryta registracija į ekonomikos debatų prologą

    Sausio 25 dieną 2027 metais Varšuvoje vyks aštuntoji „EEC Trends“ konferencija, vadinama savotišku Europos ekonomikos kongreso prologu. Į renginį jau pradėta dalyvių registracija.

    Diskusijos numatytos viešbutyje „Sheraton Grand“ ir, kaip teigiama organizatorių pristatyme, taps svarbia pasirengimo dalimi prieš Europos ekonomikos kongresą Katovicuose – vieną didžiausių ekonomikos debatų Vidurio Europoje.

    Renginio organizatorius ir Europos ekonomikos kongreso iniciatorius Wojciechas Kuśpikas pabrėžia, kad „EEC Trends“ metu keliamos temos vėliau formuoja pagrindines kongreso diskusijų kryptis. Pasak jo, programa kuriama remiantis dialogu tarp skirtingų verslo, politikos ir ekspertų bendruomenių.

    2027 metų „EEC Trends“ programą sudarys trys teminės kryptys: nauji augimo šaltiniai, energetika ir saugumas bei technologijos, investicijos, kapitalas. Greta to numatyti ir trumpesnių pokalbių formatai „EEC Talks“.

    Trys temos: nuo pramonės iki DI

    Kryptis „Nauji augimo šaltiniai“ orientuota į Europos pramonės ateitį, reindustrializaciją ir Lenkijos vietą pasaulinėse vertės grandinėse. Taip pat bus aptariamos demografinės tendencijos ir jų poveikis darbo rinkai bei ekonomikos produktyvumui.

    „Energetika ir saugumas“ apims energetikos transformaciją, tiekimo saugumą ir augančią konkurenciją dėl energijos išteklių. Šioje dalyje numatytos ir diskusijos apie gynybos pramonės plėtrą, gamybinių pajėgumų didinimą, investicijas į karines bei dvejopos paskirties technologijas.

    Trečioji kryptis – „Technologijos, investicijos, kapitalas“ – bus skirta praktiniam dirbtinio intelekto, automatizacijos ir kitų technologijų taikymui versle. Taip pat planuojama kalbėti apie infrastruktūros investicijas ir pramonės, energetikos bei inovacijų finansavimą, įtraukiant viešąjį ir privatų kapitalą.

    Numatyta ir ataskaitos premjera bei apdovanojimai

    Renginio programoje numatyta ir ataskaitos „Polska 2027+. Nowe silniki wzrostu“ premjera, kurią parengė WNP redakcija. Leidinyje dėmesys telkiamas į galimus naujus Lenkijos ekonomikos augimo šaltinius, investicijas ir konkurencinius pranašumus ateinančiam dešimtmečiui.

    Organizatoriai taip pat planuoja tradicinį vakarinį „WNP Awards“ apdovanojimų renginį, kuriame įvertinamos įmonės, institucijos ir žmonės, išskirtinai prisidedantys prie Lenkijos ekonomikos plėtros.

    Dalyvavimas „EEC Trends“ siejamas su išankstine registracija, kuri, kaip skelbiama, jau vyksta renginio interneto svetainėje.