CP v2

Tag: Investicijos

  • Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos bendrovė „Complaion“, kuri padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms tvarkyti sertifikavimą ir reguliacinę atitiktį, pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, technologijos vystymui ir tarptautinei plėtrai Europoje.

    Finansavimo etapui vadovavo investuotojai „Eurazeo“ ir „Founders Fund“, prisidėjo ir kiti fondai. Bendrovė skelbia, kad investicija leis greičiau diegti naujas funkcijas ir stiprinti klientų aptarnavimą, kai reikalavimų verslui Europoje daugėja.

    Kas yra „Complaion“ ir ką automatizuoja

    „Complaion“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – supaprastinti atitikties procesus sujungiant technologinę platformą ir ekspertų pagalbą. Įmonė dirba su sertifikuotais auditoriais bei atitikties specialistais, kad dalis dokumentų ir procedūrų būtų sutvarkoma greičiau.

    Pasak bendrovės, platforma gali automatizuoti iki 80 proc. rankinių užduočių, kurios paprastai atliekamos ruošiantis auditams ir sertifikavimui. Taip pat teigiama, kad sertifikavimo terminus kai kuriais atvejais pavyko sutrumpinti iki penkių kartų.

    Sertifikatai, NIS2 ir DI aktas

    Bendrovės paslaugos apima skirtingus standartus, tarp jų ISO 9001, ISO 27001 ir ISO 42001, taip pat su ESG susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, ISO 14001. Įmonė pabrėžia, kad klientai veikia įvairiuose sektoriuose – nuo gamybos ir sveikatos priežiūros iki logistikos ir programinės įrangos.

    „Complaion“ taip pat orientuojasi į Europos reguliavimą, aktualų skaitmeninėms ir infrastruktūrinėms veikloms, įskaitant NIS2 direktyvą ir DI aktą. Daugeliui MVĮ tai tampa iššūkiu dėl ribotų resursų, todėl auga paklausa sprendimams, kurie sujungia automatizaciją ir konsultacinę kompetenciją.

    Plėtra Europoje ir vieno langelio modelis

    Artimiausiame etape bendrovė siekia tapti vieno langelio atitikties partneriu MVĮ: greta sertifikavimo ji mini tokias kryptis kaip privatumas ir BDAR, darbų sauga, taip pat DPO paslauga. Tokia strategija atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės nori vieno tiekėjo, galinčio uždengti kelias rizikos ir atitikties sritis.

    „Vis labiau skaitmeniniame sektoriuje žmogaus kompetencija turi išlikti centrinė, ypač tokioje sudėtingoje rinkoje kaip atitiktis. Toliau plėsime pasiūlą, kad atitiktis Europoje MVĮ būtų paprastesnė, sklandesnė ir patikima“, – sakė „Complaion“ vadovas Edoardo Tarricone.

    Naujos investicijos, pasak bendrovės, bus naudojamos samdyti daugiau specializuotų profesionalų, stiprinti klientų aptarnavimą ir toliau vystyti nuosavą platformą. Taip pat numatoma spartinti plėtrą visoje Europoje, kur reguliaciniai reikalavimai tampa vis labiau standartizuoti, bet jų įgyvendinimas įmonėms išlieka sudėtingas.

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų: kaip saugos DI agentus, kai jie ima veikti įmonių sistemose

    DI saugumo bendrovė „Kontext“ pritraukė apie 3,7 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėsti jos vykdymo metu veikiančią DI agentų saugos platformą. Finansavimui vadovavo investuotojas 42CAP, prisidėjo a16z CSX ir HTGF.

    Bendrovę įkūrė Jensas Ernstbergeris ir Michelis Osswaldas, turintys patirties saugiojo skaičiavimo, taikomosios kriptografijos ir DI sistemų srityse. „Kontext“ kuria programinę įrangą, kuri įmonėms turėtų suteikti daugiau matomumo ir kontrolės, ką konkrečiai daro DI agentai.

    Didėjant DI agentų panaudojimui už pokalbių lango ribų, daugėja ir rizikų, susijusių su jų prieigomis bei autonomija darbo aplinkoje. Tokie agentai gali rašyti kodą, pasiekti failus, vykdyti užduotis su įmonės paskyromis, todėl klaida ar piktnaudžiavimas gali reikšti ne tik neteisingą atsakymą, bet ir realius veiksmus sistemose.

    Kontrolė veiksmo momentu

    „Kontext“ platforma pozicionuojama kaip tarpinis sluoksnis tarp DI agentų ir įrankių bei sistemų, su kuriomis jie sąveikauja. Sprendimas realiu laiku vertina agento veiksmus pagal saugumo politiką ir rizikos signalus, atsižvelgdamas į agento tapatybę, prašomą veiksmą, taikinį ir užduoties kontekstą.

    Tokio tipo architektūra tampa aktuali įmonėms, kurios diegia agentines DI sistemas su plačiomis teisėmis, pavyzdžiui, darbui su dokumentais, kodu, bilietų sistemomis ar vidiniais duomenų šaltiniais. Praktikoje rizika kyla ne tik dėl neteisingų atsakymų, bet ir dėl netinkamai suformuluotų užduočių, per plačių leidimų ar net netiesiogiai įvestų kenkėjiškų nurodymų per turinį, su kuriuo agentas dirba.

    „DI agentas gali būti tinkamai autentifikuotas, naudoti patvirtintą įrankį, bet vis tiek atlikti veiksmą, kurio niekas neleido. Kai agentai iš teksto generavimo pereina prie programinės įrangos valdymo, įmonėms reikia kontrolės taško veiksmo momentu. „Kontext“ sujungia tapatybę, užduoties kontekstą ir politiką, kad nuspręstų, ką agentui leidžiama daryti dar prieš veiksmui įvykstant“, – sakė „Kontext“ bendraįkūrėjas Jensas Ernstbergeris.

    Nuo stebėsenos iki blokavimo

    Komandos, diegiančios sprendimą, pradžioje gali įjungti stebėsenos režimą, kad suprastų, kaip agentai elgiasi realioje aplinkoje ir kokia veikla galėtų būti rizikinga. Tai leidžia įsivertinti, kaip saugumo taisyklės veiktų praktikoje, netrikdant kasdienio darbo procesų.

    Įjungus vykdymo režimą, platforma gali blokuoti neleistinus veiksmus dar prieš jiems įvykstant ir išsaugoti audituojamą sprendimų pėdsaką. Tokia prieiga svarbi atitikties reikalavimams ir incidentų tyrimams, kai reikia aiškiai atsekti, kas, kada ir kodėl bandė atlikti konkretų veiksmą.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerijos komandai plėsti, toliau vystyti vykdymo metu taikomą kontrolės platformą ir padėti klientams diegti DI agentus su didesniu matomumu bei valdymu. Rinkoje tai atliepia augančią tendenciją DI sprendimus vertinti ne tik pagal našumą, bet ir pagal valdomą riziką, ypač kai agentams suteikiamos prieigos prie jautrių verslo sistemų.

  • Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europoje kasmet gali „neišsipildyti“ mažiausiai 120 mlrd. eurų tiesioginių investicijų vien dėl to, kad šalys narės per lėtai sujungia veikiančius nacionalinius sprendimus į bendras ES taisykles ir infrastruktūrą. Tokią išvadą pateikia Italijos analitinis centras The European House–Ambrosetti, tyrimą rengęs kartu su „Amazon“.

    Studijoje pabrėžiama, kad problemos kyla ne dėl idėjų stokos: sėkmingi modeliai jau veikia atskirose valstybėse, tačiau jie neperkelti į europinį mastą. Dėl to įmonėms tenka taikytis prie skirtingų taisyklių, sistemų ir standartų, o investuotojams mažėja aiškumas bei masto ekonomijos nauda.

    „Europai nereikia ieškoti atsakymų kitur. Stipriausi investicijų modeliai jau veikia ES, tačiau jie nesujungti ir nepadidinti mastu“, – sakė tyrimo autorius Diego Begnozzi.

    Kur slypi didžiausia kaina

    Tyrimas išskiria kelias sritis, kuriose nesuderintos taisyklės ir fragmentuotos rinkos labiausiai brangina veiklą. Tarp jų – energetika, transportas, skaitmeninė infrastruktūra, mokesčių reguliavimas, švietimas ir įgūdžių ugdymas, darbo rinka bei teisingumo sistemos.

    Energetikoje atkreipiamas dėmesys į kainų skirtumus, kurie silpnina pramonės konkurencingumą. Tyrime teigiama, kad 2025 metų pirmąjį ketvirtį Europos įmonės už elektrą vidutiniškai mokėjo apie 2,8 karto daugiau nei JAV įmonės, o geresnė nacionalinių sistemų integracija galėtų sukurti iki 43 mlrd. eurų metinės naudos iki 2030 metų.

    Transporto sektoriuje akcentuojamos tarpvalstybinės geležinkelių paslaugos: skaičiuojama, kad tokie maršrutai yra apie 23,4 proc. lėtesni už palyginamas vidaus kryptis. Tai mažina bendrosios rinkos fizinės infrastruktūros vertę ir daro įtaką tiek verslo kelionėms, tiek logistikai.

    Kodėl trūksta postūmio

    Viena esminių priežasčių, nurodomų ataskaitoje, yra paskatų problema: nacionalinėms vyriausybėms dažnai neapsimoka vienoms finansuoti projektų, kurių nauda atitenka ir kitoms šalims. Tokiose srityse kaip tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra ar geležinkelių jungtys reikalingas koordinuotas sprendimas ir ilgalaikis finansavimas.

    Ataskaitoje pabrėžiama ir ES biudžeto apimtis: jis sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl jo galimybės „užkamšyti“ investicijų spragas yra ribotos. Tyrime lyginamos apimtys rodo, kad 2024 metais ES išlaidos siekė 170,5 mlrd. eurų, o valstybių narių išlaidos – 8 856,8 mlrd. eurų.

    Ko tikisi Briuselis

    Diskusijos dėl konkurencingumo pastaraisiais metais suaktyvėjo ir ES institucijose. Ataskaitoje primenama, kad Mario Draghi vadovauta konkurencingumo analizė yra įvardijusi gerokai didesnį poreikį: siekiant išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje, Europai gali reikėti 750–800 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų.

    Europos Komisija rengia priemones, susijusias su kapitalo rinkų taisyklių atnaujinimu ir pramonės stiprinimu, taip pat siūlomą iniciatyvą EU Inc., kuri siekia suvienodinti dalį verslo steigimo ir plėtros taisyklių visoje ES. Komisija yra raginusi dėl EU Inc. susitarti iki 2026 metų pabaigos, tačiau įvairūs stebėtojai pažymi, kad teisėkūros procesai dažnai juda lėčiau nei tikisi rinka.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šių sprendimų tikslas nėra kopijuoti JAV ar kitų regionų modelius, o panaudoti tai, kas jau pasiteisino pačioje Europoje. Pasak jų, spartesnė integracija galėtų sumažinti administracinę naštą, atpiginti energiją ir transportą, o kartu padidinti investuotojų pasitikėjimą ilgalaikėmis taisyklėmis.

  • DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“, skirta įmonėms, turinčioms daug fizinių padalinių, pritraukė 400 000 eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Raundui vadovavo nepriklausoma investicijų bendrovė „4Founders Capital“, prisidėjo ir verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė telekomunikacijų inžinierius Miguelis Peñate. Jo teigimu, didžiausia problema tinklams, turintiems šimtus ar tūkstančius vietų, yra išskaidyta skaitmeninė informacija apie kiekvieną padalinį ir tai, kad ji dažnai nevirsta aiškiais verslo veiksmais.

    Tokiose platformose kaip „Google Maps“, „Booking“, „App Store“ ir „Google Play“ nuolat generuojamas srautas: atsiliepimai, reitingai, žinutės, paieškos užklausos ir rekomendacijos. Kiekvienas padalinys turi atskirą „skaitmeninį pėdsaką“, tačiau realybėje jį suvaldyti ir paversti pajamomis daugeliui organizacijų tampa vis sunkiau.

    „Devynios iš dešimties įmonių nežino, kiek pajamų jų parduotuvės sugeneruoja per „Google Maps“, 70 proc. prekių ženklų neatsako naudotojams viešuose kanaluose, o mažiau nei 10 proc. verslų patenka į DI valdomų paieškos sistemų rezultatus. „Reply Next“ sukurta tam, kad užpildytų šią spragą ir suteiktų kiekvienai vietai reikalingą intelektą konkuruoti“, – sakė „Reply Next“ įkūrėjas ir vadovas Miguelis Peñate.

    „Reply Next“ siekia vienoje vietoje sujungti duomenis ir skaitmenines sąveikas, susijusias su kiekvienu padaliniu. Platformoje veikiantys DI agentai gali padėti atsakyti klientams, identifikuoti dažniausiai pasikartojančias problemas, pastebėti galimybes, stebėti konkurentus ir atlikti automatizuotas užduotis pagal prekės ženklo gaires.

    Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra apsiriboti atskirų komentarų ar žinučių administravimu. Ji kuria sistemą, kuri galėtų prognozuoti rizikas, siūlyti veiksmus ir padėti didinti konkrečios vietos matomumą, pritraukti klientus ir auginti pajamas.

    Gautos lėšos bus skirtos technologijų ir pardavimų komandų stiprinimui, produkto vystymo spartinimui ir naujų DI agentų kūrimui. „Reply Next“ planuoja automatizuoti daugiau procesų ir sprendimų, kad dideli tinklai galėtų greičiau reaguoti į vietinę paklausą ir efektyviau valdyti savo skaitmeninę reputaciją.

  • „SoftBank“ surinko 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: pinigai naujam „OpenAI“ akcijų paketui

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė užbaigusi didelės apimties obligacijų emisiją, iš kurios pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus nukreiptos tolesnėms investicijoms į dirbtinis intelektas sprendimus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis ir išleista skirtingomis valiutomis, o obligacijų pajamingumai atspindi tiek palūkanų normų aplinką, tiek investuotojų vertinamą riziką. Dalis skolos buvo išplatinta JAV doleriais, dalis eurais, o sąlygos numato skirtingus išpirkimo terminus.

    Brangesnis skolinimasis už augimą

    Reitingų agentūros atstovai viešai akcentavo, kad dėl didėjančių investicijų poreikių ir nuolatinių skolos emisijų „SoftBank“ tenka taikstytis su augančiomis skolinimosi sąnaudomis. Tai ypač aktualu, kai rinkoje išlieka didesnės palūkanų normos, o investuotojai jautriau vertina įmonių skolą.

    „Didelė investicijų į dirbtinis intelektas apimtis ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas reiškia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai didėjančiais skolos draudimo nuo nemokumo kaštais“, – sakė „Fitch Ratings“ vyresnysis direktorius Satoru Aoyama.

    Pagal rinkos vertinimus, dalis pritrauktų lėšų bus skirta užbaigti ankstesnius investicinius įsipareigojimus „OpenAI“ bei suteikti daugiau lankstumo perkant papildomas akcijas. Tokia taktika atitinka „SoftBank“ strategiją koncentruotis į sparčiausiai augančias technologijų sritis, tarp jų ir generatyvaus DI sprendimus.

    „OpenAI“ IPO nukėlimas keičia planus

    Rinkoje taip pat stebimas „OpenAI“ planų dėl viešo akcijų platinimo nukėlimas, kuris investuotojams reiškia vėlesnį potencialų likvidumo momentą. Tokiose situacijose įmonės, turinčios dideles nelistinguotų bendrovių pozicijas, dažniau ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, tarp jų ir obligacijų.

    Be to, aptariama galimybė, kad būsimo viešo akcijų platinimo atveju šalia naujos akcijų emisijos rinkai galėtų būti pasiūlyta ir dalis jau turimų akcijų. Tokiu atveju ankstesni investuotojai, įskaitant „SoftBank“, galėtų greičiau susigrąžinti dalį kapitalo, o tai pagerintų finansinius rodiklius ir sumažintų spaudimą skolinimuisi.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais aktyviai pozicionuojasi kaip vienas svarbiausių žaidėjų DI ekosistemoje, tačiau toks modelis reikalauja nuolatinio kapitalo ir didina jautrumą finansavimo kainai. Todėl tolesnė dinamika priklausys nuo palūkanų normų krypties, „OpenAI“ vertinimo rinkoje ir to, kaip greitai DI produktai taps stabiliai generuojančiais pajamas.

  • Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyne įsikūręs startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir žada sumažinti vieną didžiausių mažų įmonių galvos skausmų – buhalterijos ir mokesčių administravimo naštą. Investicijai vadovavo visos Europos mastu veikiantis fondas Smedvig Ventures, prisidėjo ir Bazelyje įsikūręs šeimos biuras Wecken & Cie. (Care4 AG) bei keli žinomi technologijų verslininkai.

    Prie raundo taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund, padidinę savo dalis. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas augimui ir produkto vystymui, ypač automatizavimo tikslumui ir platesniam funkcionalumui.

    Problema, kurią jaučia beveik visi

    Vokietijoje veikia beveik milijonas mažų kapitalo bendrovių, daugiausia GmbH ir UG formų, kurios privalo tvarkyti apskaitą ir teikti mokesčių deklaracijas. Nors teoriškai tai galima daryti savarankiškai, praktikoje procesus dažnai perima mokesčių konsultantai, nes klaidos gali brangiai kainuoti.

    Būtent čia mika mato nišą: įmonė kuria DI pagrįstą finansinę operacinę sistemą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ji skirta kasdienei buhalterijai, PVM deklaracijoms, metinėms ataskaitoms ir mokesčių dokumentams parengti.

    Kaip veikia mika platforma

    Platformos branduolys – Vokietijos apskaitos specifikai pritaikyta didžioji knyga, sukurta kaip DI orientuota sistema. Sprendimas nuskaito kvitus, mokėjimus ir kitus dokumentus, o skirtingoms užduotims naudoja skirtingus DI modelius, juos derindamas su apskaitos taisyklėmis ir srities žiniomis.

    mika teigia, kad sistema ne tik suklasifikuoja operacijas ir jas užregistruoja, bet ir paaiškina vartotojui, kodėl konkretus įrašas atsirado būtent taip. Tai svarbu įmonėms, kurios nori automatizacijos, bet kartu turi išlaikyti kontrolę ir suprasti, kas vyksta jų finansuose.

    Įmonėje dirbantys apskaitininkai peržiūri rezultatą ir įsikiša, kai situacijoms reikia žmogaus sprendimo. Bendrovė pabrėžia, kad individualių mokesčių konsultacijų pati neteikia, o bendradarbiauja su licencijuotais mokesčių konsultantais iš partnerių tinklo.

    Augimas ir ambicijos

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje mika platforma naudojosi apie 400 GmbH ir UG, o dabar – daugiau nei 750. Pradžioje įmonė koncentravosi į skaitmenines paslaugas teikiančius verslus, pavyzdžiui, agentūras ir konsultacijas, tačiau vėliau išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto, elektroninės prekybos, mažmeninės prekybos ir amatininkų sektorius.

    „Vos tik Vokietijoje įkuriate GmbH, jums pasakoma, kad reikia mokesčių konsultanto. Kai kuriems steigėjams net susidaro įspūdis, jog tai teisinė prievolė. Akivaizdu, kad taip neturėtų veikti. Mika naudojame DI tam barjerui mažinti, kad galimybę kurti įmonę lemtų ne banko sąskaita ar šeimos aplinkybės“, – sakė mika įkūrėja ir vadovė Agnieszka Walorska.

    Rinka, į kurią taikosi mika, pastaraisiais metais sparčiai auga: smulkios įmonės ieško būdų mažinti administracinį krūvį, o apskaitos automatizavimas vis dažniau siejamas ne su vien tik dokumentų skenavimu, bet ir su paaiškinamu, audituojamu sprendimų priėmimu. mika sėkmė priklausys nuo to, ar jai pavyks suderinti DI greitį su reguliuojamos srities reikalaujamu tikslumu ir atsakomybe.

  • „Michelin“ Olštyne atidarė naują padangų gamybos liniją: milijardo eurų vertės plėtra ir fokusas į elektromobilius

    „Michelin“ gamykloje Olštyne atidaryta nauja padangų gamybos linija, skirta didesnio skersmens, įskaitant elektromobiliams pritaikytas, padangas. Bendrovė teigia, kad modernizuotos įrangos dėka nuo 2028 metais planuojama pasiekti iki 2 500 000 padangų per metus 18 colių ir didesniame segmente.

    Atidarymas yra platesnio gamyklos modernizavimo plano dalis, kurį „Michelin“ sieja su rinkos pokyčiais Europoje. Pastaraisiais metais sparčiai augant elektromobilių daliai, padangų gamintojai vis daugiau dėmesio skiria mažesniam riedėjimo pasipriešinimui, triukšmo mažinimui ir didesnei keliamajai galiai, nes šie kriterijai tiesiogiai veikia nuvažiuojamą atstumą ir komfortą.

    Įmonė pabrėžia, kad automatizacija nereiškia planuojamų atleidimų. Pasak „Michelin“ atstovų, Olštyno gamykloje ketinama išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, tačiau keisis kompetencijų poreikis, nes vis daugiau funkcijų perims automatizuotos sistemos, o darbuotojams reikės aukštesnės kvalifikacijos įrangos priežiūrai ir procesų valdymui.

    „Automatizuota gamyba nereiškia pokyčių užimtume: mes perkeliame kompetencijas ir mums reikės daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų technologijoms valdyti“, – sakė „Michelin“ atstovas Robertas Karpienia.

    Olštyno gamykla išlieka vienu svarbiausių „Michelin“ gamybos centrų Europoje, joje dirba apie 5 000 žmonių. Bendrovė teigia, kad transformacija leis lanksčiau reaguoti į lengvųjų ir komercinių automobilių padangų paklausos svyravimus bei stiprinti premium segmento pasiūlą, kur didesni ratai ir specifinės elektromobilių charakteristikos tampa vis svarbesnės.

    Modernizavimo logika atitinka ir platesnę pramonės tendenciją Europoje: gamintojai investuoja į efektyvesnę, labiau skaitmenizuotą gamybą, siekdami mažinti sąnaudas, didinti kokybės stabilumą ir greičiau prisitaikyti prie naujų transporto priemonių platformų. Tokios investicijos dažnai vertinamos kaip signalas, kad konkurencingas pramonės vystymas regione tebėra įmanomas, jei kartu auginamos technologinės kompetencijos ir darbo našumas.