Tag: Investicijos

  • „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių: žada įmonėms pamatuoti realią DI investicijų grąžą

    Dirbtinio intelekto (DI) agentų poveikį verslui matuoti padedančią platformą kurianti „Nebuly“ pritraukė 21 mln. dolerių A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas padeda įmonėms aiškiai įvertinti, ar DI iš tiesų taupo laiką, gerina procesus ir kuria pajamas.

    Kaip skelbiama, investicijų raundui vadovavo „Planven“, o prie jo prisidėjo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“ ir „Fastweb+Vodafone“ (per „Founders Factory“), taip pat grįžtantys investuotojai bei verslo angelai. Papildomą paramą suteikė „CDP Venture Capital SGR“ per Skaitmeninės transformacijos fondą, remiamą Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos.

    Augant DI projektų apimtims, daugeliui organizacijų darosi vis sunkiau atsakyti į paprastą klausimą: kokia yra reali grąža. DI agentai vis dažniau naudojami darbuotojų darbui palengvinti, klientų užklausoms tvarkyti ar kasdienėms užduotims automatizuoti, tačiau jų nauda ne visada atsispindi įprastuose rodikliuose.

    Situaciją dar labiau komplikuoja didelės įmonės, kurios vienu metu naudoja kelių tiekėjų DI agentus ir kartu kuria vidinius sprendimus. Tokie matavimai kaip vartotojų skaičius, užklausos ar atsakymų kiekis rodo naudojimą, bet neatsako, ar DI iš tikrųjų didina produktyvumą ir efektyvumą.

    Kaip „Nebuly“ matuoja DI vertę

    „Nebuly“ teigia šią spragą užpildanti platforma, kuri analizuoja, kaip DI agentai naudojami visoje organizacijoje. Ji sujungia duomenis tiek iš darbuotojams skirtų priemonių, tiek iš klientams skirtų asistentų ir taip bando įvertinti jų poveikį verslo rezultatams.

    Vidiniams DI sprendimams platforma skaičiuoja efektyvumo pokyčius, įskaitant sutaupytą laiką ir papildomą darbuotojų pajėgumą, taip pat padeda įvardyti naujas užduotis, kurias galima atlikti pasitelkiant DI. Be to, sprendimas parodo, kaip skirtingos komandos naudoja DI, ar jis taikomas didžiausios vertės veikloms ir kur papildomi mokymai galėtų padidinti naudą.

    Klientams skirtų DI asistentų atveju „Nebuly“ siekia įvertinti DI įtakotą pajamų dalį, taip pat identifikuoti galimas klientų praradimo rizikas ir papildomų pardavimų galimybes. Pasak bendrovės, vadovų ir finansų komandos gali peržiūrėti bei koreguoti prielaidas, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai.

    „Tokenmaxxing“ ir spaudimas įrodyti grąžą

    Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Francesco Signorato sako, kad vis daugiau įmonių valdybų klausia, kiek DI iš tiesų yra vertas organizacijai. Jo teigimu, iki šiol DI sėkmė dažnai vertinta skaičiuojant vartotojus, užklausas ar atsakymus, o tai paskatino reiškinį, kurį jis vadina „tokenmaxxing“, kai tikslas tampa pats naudojimas, bet ne rezultatas.

    F. Signorato taip pat pabrėžia, kad kai kurios įmonės sprendimus dėl samdos ir darbuotojų skaičiaus priima remdamosi prielaidomis apie DI produktyvumą, o ne įrodymais. Anot jo, tokio svorio sprendimams reikia realių duomenų.

    Integracijos su „ChatGPT“, „Claude“ ir „Microsoft Copilot“

    „Nebuly“ nurodo, kad jos sprendimas integruojamas su įmonėse naudojamomis DI sistemomis, įskaitant individualiai kurtus įrankius ir asistentus, paremtus „Claude“, „ChatGPT“ bei „Microsoft Copilot“. Bendrovė teigia, kad jos modeliai analizuoja agentų elgseną dideliu mastu.

    Pasak „Nebuly“, platforma gali veikti vietinėje infrastruktūroje (on-premises) arba kliento privačiame debesyje, taip sudarant galimybę apdoroti įmonės duomenis jų neišsiunčiant į išorines modelių API.

    Gavusi naują finansavimą, įmonė planuoja plėsti komercializavimo komandą JAV ir Europoje bei toliau vystyti platformą, kad ji geriau padėtų organizacijoms pamatuoti DI kuriamą verslo vertę.

  • DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    DI optinės inžinerijos automatizavimui: Berlyno ir Los Andželo startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. dolerių

    Berlyne ir Los Andžele veikiantis startuolis „Opdo“ pritraukė 2,3 mln. JAV dolerių ankstyvosios stadijos (pre-seed) investiciją – bendrovė kuria sistemą, kuri DI pagalba siekia automatizuoti optinės inžinerijos procesą nuo pradinio dizaino iki pagamintų komponentų.

    Įmonė vysto savitobulėjančią platformą, sujungiančią DI paremtą projektavimą ir simuliacijas su realiais gamybos duomenimis. Pasak bendrovės, ši kryptis jau leido sutrumpinti visą kūrimo ir gamybos ciklą nuo mėnesių iki savaičių.

    Daugiau nei metus „Opdo“ dirbo su klientais projektuodama sudėtingas optines sistemas, derindama DI agentus ir siaurų sričių inžinierių patirtį. Technologija veikia įprastose optinio projektavimo programose, tokiose kaip „Zemax“ ir „CODE V“, tad, kaip teigiama, inžinieriams nereikia atsisakyti jau naudojamų įrankių.

    Optika yra svarbi daugybei sričių – nuo kvantinių kompiuterių ir aviacijos iki AR/VR, gynybos ir pažangių jutiklių. Tačiau optinių komponentų projektavimas ir gamyba dažnai išlieka lėtas ir daug rankinio darbo reikalaujantis procesas, o didėjanti specialistų paklausa kai kuriose industrijose virsta butelio kakleliu.

    Kaip „Opdo“ nori paspartinti procesą

    „Opdo“ siekia sujungti skaitmeninį projektavimą su fizine gamyba taip, kad pagamintų ir patikrintų detalių duomenys grįžtų atgal į DI modelius. Tokia grįžtamojo ryšio kilpa, bendrovės teigimu, leistų nuosekliai gerinti kitus dizainus ir vis labiau automatizuoti kelią iki gamybai paruoštų optinių sistemų.

    Bendrovė nurodo, kad jos projektai apima lazerines ir vaizdinimo sistemas, mikrooptiką bei nanostruktūruotus paviršius. Klientams taip pat siūloma galimybė per „Opdo“ gauti prototipus ar galutinius komponentus.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Stephanas Kuehras teigia, kad daugelyje techninės įrangos komandų optikos uždaviniai „laukia eilėje“, o juos spręsti galinčių inžinierių trūksta.

    „Su DI atliekant sunkiausią darbą, mūsų inžinieriai smarkiai sutrumpino klientų kelią iki produkto pateikimo rinkai“, – sakė S. Kuehras.

    Kas investavo ir kam bus naudojamos lėšos

    2,3 mln. dolerių investicijų raundui vadovavo „Angular Ventures“, taip pat dalyvavo „Inflection“ ir „Tiny.vc“.

    Investuotojų vertinimu, optika yra viena iš giliųjų inžinerijos disciplinų, kurias DI iki šiol palietė palyginti mažai, nors jos reikšmė šiuolaikinėms technologijoms itin didelė.

    Gautos lėšos bus skirtos plėsti inžinerines pajėgas, toliau vystyti DI įrankius ir imtis daugiau klientų projektų. Bendrovė nurodo, kad į ją gali kreiptis įmonės, norinčios paspartinti jau vykstantį optinio projektavimo darbą arba pradėti naujo optinio komponento kūrimą.

  • Indijos „Reliance“ į anglies dujinimo projektą planuoja 4,59 mlrd. dolerių investiciją

    Indijos konglomeratas „Reliance Industries“ planuoja investuoti apie 4,59 mlrd. JAV dolerių į požeminio anglies dujinimo projektą pietų Indijos Andhra Pradešo valstijoje.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, tai numatyta ketinimų laiško projekte, datuotame lapkričio 12 dieną, kurį rengia bendrovė ir Andhra Pradešo ekonominės plėtros taryba.

    Projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais: pirmiausia suplanuoti žvalgybos darbai, geologiniai tyrimai ir bandomieji projektai, skirti įvertinti technologinį bei komercinį investicijos pagrįstumą.

    Antrasis etapas, pagal dokumento projektą, prasidėtų tik sėkmingai užbaigus bandymus ir gavus reikiamus reguliuotojų leidimus.

    Planai siejami su importo mažinimu

    Šių metų balandį „Reliance“ per pirmuosius Indijoje komercinius anglies kasyklų aukcionus įsigijo Chintalpudi ir Recherla telkinius Eluru rajone. Šios koncesijos sudaro galimybę vystyti požeminį anglies dujinimą.

    Jei investicija būtų įgyvendinta, ji galėtų tapti viena didžiausių tokio tipo iniciatyvų Indijoje. Anksčiau šiemet paraiškas panašiems projektams, pasinaudodamos vyriausybės skatinimo programa, teikė ir kitos bendrovės – valstybinė NTPC bei „Adani Enterprises“.

    Indijos Anglies ministerija anglies dujinimą pristato kaip priemonę mažinti priklausomybę nuo importuojamų degalų ir chemikalų. Tarp tikslų nurodoma iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies perdirbimo pajėgumą per metus.

    Iniciatyva taip pat siejama su ketinimais riboti gamtinių dujų importą, ypač tais atvejais, kai dujos naudojamos trąšų gamybai, pasitelkiant didelius šalies anglies išteklius.

    Andhra Pradeše – ir kitos stambios investicijos

    Šis projektas įsilieja į platesnę investicijų bangą Andhra Pradešo valstijoje. Minima, kad „Google“ yra įsipareigojusi skirti 15 mlrd. JAV dolerių dirbtinio intelekto technologijų centrui, o „Reliance“ su partneriais planuoja 11 mlrd. JAV dolerių investicijas į duomenų centrų infrastruktūrą.

    Tą pačią lapkričio 12 dieną Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Kia“ taip pat paskelbė planus investuoti iš viso 2 mlrd. JAV dolerių į dar vieną gamybos įmonę šioje valstijoje.

    Taip pat prognozuojama, kad Indijos – antros pagal anglies gavybą pasaulyje po Kinijos – anglies gamyba kalendoriniais 2026 metais turėtų pasiekti 1 090 mln. tonų.

  • Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Dirbtinio intelekto verslininko Peterio Sarlino įkūrėjo biuras „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį Suomijos įmonės „Brillian“ akcijų paketą. Likusi reikšminga mažumos dalis ir toliau priklausys „Brillian“ steigėjams, darbuotojams ir kitiems esamiems akcininkams.

    Apie sandorį pranešama portale „Tech.eu“. Šiuo žingsniu abi pusės tikisi paspartinti tarptautinę plėtrą ir stiprinti pozicijas dirbtinio intelekto diegimo paslaugų rinkoje.

    „PostScriptum“ vadinama erdve, iš kurios kilo tokie projektai kaip „NestAI“, „Qutwo“ ir „Silo AI“. Pastarąją 2024 metais įsigijo „AMD“ – tai buvo įvardyta kaip didžiausias privataus DI sektoriaus įsigijimas Europoje.

    Be to, „PostScriptum“ angelų investicijų portfelyje minimos tokios bendrovės kaip „Lovable“, „Legora“, „Tandem Health“, „ICEYE“ ir „Prior Labs“, kurią įsigijo „SAP“. Per „Foundation PS“ organizacija taip pat remia DI tyrimų kompetenciją Suomijoje ir Europoje.

    Kas yra „Brillian“ ir kuo ji užsiima

    „Brillian“ buvo įkurta 2024 metais – ją įsteigė Tarmo Pajunen, Tatu Hautala ir Jussi Järvinen. Įmonė subūrė komandą, kuri padeda verslui diegti dirbtinį intelektą „nuo pradžios iki pabaigos“: nuo strategijos iki praktinio pritaikymo kasdieniuose procesuose.

    Bendrovė turi du DI centrus Suomijoje, tačiau nuo pirmos dienos dirba tarptautiniu mastu. Skelbiama, kad ji kūrė strategines partnerystes su tokiais pasauliniais vardais kaip „Siemens“, „Storytel“ ir „Carnival Cruise Lines“.

    Didžioji „Brillian“ pajamų dalis, kaip teigiama, gaunama iš tarptautinių rinkų. Tai leidžia manyti, kad bendrovės veiklos modelis nuo pat pradžių buvo orientuotas į globalius klientus, o ne vien į vietinę rinką.

    Ko tikimasi po sandorio

    „PostScriptum“ ir „Brillian“ tikslas – sukurti pirmaujančią Europoje DI diegimo bendrovę, kuri galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Partneriai pabrėžia, kad ilgalaikį pranašumą lems ne vien pažangesni DI modeliai, bet ir gebėjimas paversti DI realia, tvaria verslo verte.

    „Brillian“ teigimu, partnerystė turėtų reikšmingai paspartinti augimą: įmonei atsirastų daugiau galimybių imtis didesnės apimties klientų projektų, plėsti tarptautinį buvimą ir kitais metais atidaryti naujus DI centrus.

    P. Sarlinas išskiria, kad realus DI poveikis priklauso nuo to, kaip jis įdiegtas – kaip keičia įmonių veiklą, jų siūlomus produktus bei klientų aptarnavimą. Jo teigimu, tam reikalingas tinkamas įrankių, infrastruktūros ir žmonių, gebančių sujungti strategiją, technologijas ir kasdienes operacijas, derinys.

    Tuo metu „Brillian“ vadovas J. Järvinenas pabrėžia, kad įmonė buvo kuriama tikint, jog DI pakeis kiekvieno verslo veikimo principus. Anot jo, partnerystė su „PostScriptum“ yra svarbus žingsnis šiai vizijai įgyvendinti Europoje ir už jos ribų.

  • Vokietijos „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų greitam duomenų tinklui kosmose kurti

    Vokietijoje, Viurcburge įsikūręs „SpaceTech“ startuolis „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų „pre-seed“ investicijų. Įmonė kuria palydovų tinklą, skirtą spartesniam duomenų perdavimui ir skaičiavimams orbitoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą vedė „Capnamic Ventures“ ir „Bayern Kapital“, prisidėjo ZOHO.VC, „Robin Capital“, BAB – Die Förderbank für Bremen und Bremerhaven, „KIEMIS Holding“ ir „Mission E Capital“.

    „NeuralSat“ vadovas Mohd Bilal viešame pareiškime atkreipė dėmesį, kad daug palydovų į kosmosą vis dar išsiunčiami be tinklo ryšio galimybių. Pasak jo, brangi įranga dažnai neturi priemonių tiesiogiai bendrauti su kitais palydovais ar dalintis resursais.

    Startuolis siūlo idėją, kad palydovų operatoriai galėtų naudotis bendra infrastruktūra, o ne kiekviename aparate diegti vis daugiau ryšio ir skaičiavimo įrangos. Toks modelis, bendrovės teigimu, galėtų sumažinti vėlavimus, kai laikas kritiškai svarbus – nuo ekstremalių situacijų valdymo iki saugumo užduočių.

    Ko siekia „NeuralSat“ tinklas

    „NeuralSat“ vystoma koncepcija apjungia didelės spartos duomenų perdavimą ir paskirstytuosius skaičiavimo resursus orbitoje. Pagrindinė sprendžiama problema – palydovai renka vis daugiau informacijos, tačiau ją perduoti ir apdoroti efektyviai dažnai tampa sudėtinga.

    Pagal planą, palydovai galėtų persiųsti duomenis į „NeuralSat“ mazgus, kur informacija būtų apdorojama, prioritetizuojama ir nukreipiama į prieinamas antžemines stotis. Tai leistų sumažinti „žalių“ duomenų srautą, kurį reikia siųsti į Žemę.

    Skelbiama, kad kuriamas tinklas turėtų palaikyti iki 50 gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, naudojant optinius ir aukšto dažnio radijo ryšio kanalus. Kartu numatoma sudaryti sąlygas dalį skaičiavimų atlikti tiesiog orbitoje.

    Įmonė pabrėžia, kad jos dėmesys – ne orbitinių duomenų centrų kūrimas kaip alternatyvos žemės infrastruktūrai. Tikslas – pagerinti tai, kaip esamos palydovų sistemos komunikuoja, apdoroja ir paskirsto informaciją.

    Palydovų skaičius auga, spaudimas infrastruktūrai didėja

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vertinimu, iki 2030 metų orbitoje gali būti apie 100 000 palydovų. Toks augimas reiškia didesnį krūvį ryšio infrastruktūrai – nuo antžeminių stočių prieinamumo iki perdavimo pajėgumų ir skaičiavimo resursų pačiuose palydovuose.

    „NeuralSat“ teigia siekianti sumažinti šiuos „butelio kakliukus“, suteikdama operatoriams galimybę remtis bendra ryšio ir skaičiavimo infrastruktūra. Tokiu atveju pačiuose palydovuose daugiau vietos ir energijos būtų galima skirti pagrindinėms misijoms.

    Planuojama, kad technologija galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse: Žemės stebėjime, ryšio paslaugose, žvalgyboje, gynyboje ar gelbėjimo operacijose. Laiko jautrioms užduotims svarbu kuo labiau sutrumpinti laiką nuo duomenų surinkimo iki praktiškai panaudojamų įžvalgų.

    Demonstracija – 2027-aisiais, pirmieji veiklos palydovai – nuo 2028 metų

    „NeuralSat“ įkurta 2026 metais. Bendrovę įsteigė Mohd Bilal, Manohar Karnal ir Rishi Jaiswal: Bilal yra vadovas, Jaiswal vadovauja technologijų vystymui, o Karnal eina operacijų vadovo pareigas.

    Su pritrauktu finansavimu įmonė planuoja vystyti 72 palydovų žvaigždyną. Pirmasis demonstracinis mazgas, kaip skelbiama, turėtų pasiekti orbitą 2027 metų spalį – jis bus skirtas pagrindiniams sistemos elementams išbandyti ir pradėti pirmuosius ryšius su palydovų operatoriais.

    Po demonstracijos „NeuralSat“ tikisi 2028 metais pradėti diegti pirmuosius veiklos palydovus, palaipsniui kuriant platesniam tinklui reikalingą infrastruktūrą.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų žaliųjų obligacijų: dalį investuos Lenkijoje

    Vokietijos energetikos koncernas „E.ON“ pritraukė 1,8 mlrd. eurų, išleidęs dvi žaliųjų obligacijų emisijos dalis. Dalis šių lėšų bus nukreipta investicijoms Lenkijoje.

    Kaip nurodoma bendrovės pranešime, investuotojų susidomėjimas buvo didelis, todėl emisijos apimtis padidinta 300 mln. eurų. Emisiją organizavo ir paklausos knygą vedė „Barclays“, „Deutsche Bank“, „NatWest“ ir „UniCredit“.

    Pirmoji emisijos dalis siekė 800 mln. eurų, jos terminas – septyneri metai, o išpirkimas numatytas 2034 metais. Metinė fiksuota palūkanų norma (kuponas) – 4,26 proc.

    Antroji dalis sudarė 1 mlrd. eurų, jai nustatytas vienuolikos metų terminas, o metinis kuponas siekia 4,59 proc. Pritrauktos lėšos bus naudojamos projektams finansuoti ir refinansuoti pagal „E.ON“ žaliojo finansavimo sistemą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „E.ON“ skelbia, kad pinigai bus skirti, be kita ko, energetikos tinklų modernizavimui ir plėtrai Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Šie projektai priskiriami prie tinkamų finansuoti pagal bendrovės žaliąjį finansavimo pagrindą.

    Bendrovės finansų direktorė Nadia Jakobi teigė, kad obligacijų emisija padėjo pradėti 2027 metų likvidumo poreikių dengimo procesą ir taip mažinti finansinę riziką.

    „E.ON“ veikla Lenkijoje

    „E.ON“ veikia Lenkijos rinkoje: čia įgyvendina investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius ir tiekia elektros energiją, įskaitant žaliąją.

    Taip pat nurodoma, kad koncernui priklauso „Stoen Operator“ – įmonė, valdanti elektros infrastruktūrą daugiausia Varšuvoje ir jos apylinkėse.

    „E.ON“ žaliąsias obligacijas buvo leidęs ir anksčiau – 2022 metų kovą, 2023 metų rugpjūtį bei 2024 metų sausį.

  • Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzijos bendrovė „Gama“, kuri kuria itin lengvas išskleidžiamas saulės baterijų sistemas palydovams, pranešė užsitikrinusi 15 mln. eurų pradinės (Seed) stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad ši lėšų injekcija leis sparčiau reaguoti į augančius palydovų elektros poreikius orbitoje.

    Apie finansavimą skelbia portalas „Tech.eu“ – į raundą investavo „Transition“, „Planet A“, „Draper Associates“ ir „Manta Ray“. Bendrovės planas – plėsti gamybą ir didinti pajėgumus, kad produktai klientus pasiektų greičiau.

    Pasak „Gama“, elektros energija tampa vienu didžiausių šiuolaikinių palydovų „butelio kakliukų“: tiesioginio ryšio su įrenginiais (direct-to-device) tinklams, plačiajuosčiams ryšio žvaigždynams ir orbitiniams duomenų centrams vienam palydovui reikia gerokai daugiau galios nei ankstesnėms kartoms.

    Kuo daugiau galios reikia, tuo didesnio saulės baterijų paviršiaus reikia išskleisti kosmose, tačiau paleidimo metu visa konstrukcija privalo tilpti į raketos gaubtą. Būtent šią dilema „Gama“ siekia spręsti kurdama kompaktiškai susilankstančias, o orbitoje didelį plotą išskleidžiančias sistemas.

    „Wing“: ne tik baterijos, bet visa sistema

    Bendrovės kuriamas sprendimas „Wing“ apibūdinamas kaip išskleidžiamas saulės baterijų masyvas, galintis „supakuoti“ labai didelius plotus į nedidelį transportavimo tūrį. „Gama“ pabrėžia, kad produktas projektuojamas paprastai ir tinkamai masinei gamybai, siekiant konkurencingo kaštų ir generuojamos galios santykio.

    „Wing“ koncepcija kuriama kaip vientisa energijos sistema: saulės energijos generavimas, saulės sekimo mechanizmas, energijos valdymas ir, kaip nurodoma, galimybė integruoti energijos kaupimą. Taip pat „Gama“ teigia tiekianti valdymo algoritmus, kurie padeda išlaikyti palydovo stabilumą, kai prie jo pritvirtinamas didelis išskleistas paviršius.

    Kodėl įmonė renkasi silicio elementus

    „Gama“ atkreipia dėmesį, kad daugelis palydovų gamintojų vis dar remiasi specializuotais III–V grupės saulės elementais, kurių gamyba yra ribota, o tiekimo terminai gali siekti metus ar ilgiau. Įmonė siekia mažinti tiekimo ir kainos ribojimus, pasitelkdama didelės apimties antžeminiams sprendimams gaminamus silicio elementus ir juos pritaikydama kosmoso sąlygoms.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau didinti apimtis ir geriau suvaldyti kaštus, nes silicio elementai pasaulyje gaminami masiškai – pavyzdžiui, stogų saulės elektrinėms.

    Gamybos linija Prancūzijoje ir pirmi terminai

    Gautos investicijos, kaip nurodoma, bus skirtos trims kryptims: paspartinti pirmosios „Wing“ gamybos linijos Ivry-sur-Seine mieste plėtrą, išplėsti vidinius kūrimo bei funkcinius ir aplinkos bandymų pajėgumus, taip pat įdarbinti apie 60 inžinierių įvairiose srityse – nuo mechanikos ir galios elektronikos iki programinės įrangos, gamybos ir testavimo.

    Bendrovė kelia tikslą, kad pradėjus veikti gamybos linijai „Wing“ pristatymo terminas siektų apie šešis mėnesius, o augant apimtims trumpėtų dar labiau. „Gama“ taip pat praneša, kad pirmąjį demonstracinį įrenginį planuoja pateikti 2027 metų vasarą.

    Tekste taip pat minimas 2026 metų rugsėjį paskelbtas „Gama“ ir „Eclipse Space“ susitarimas, pagal kurį „Gama“ turėtų tiekti išskleidžiamas saulės baterijas kaip energijos sprendimą „Eclipse“ palydovų platformoms. „Eclipse Space“ apibūdinama kaip klientams priklausančių palydovų žvaigždynų tiekėja, įkurta buvusių „SpaceX Starlink“ inžinierių.

  • JK bankininkystės infrastruktūros startuolis „Griffin“ pritraukė 20 mln. dolerių ir perkopė 100 mln. vertę

    JK bankininkystės infrastruktūros startuolis „Griffin“ pritraukė 20 mln. dolerių ir perkopė 100 mln. vertę

    Jungtinės Karalystės bankininkystės infrastruktūros finansinių technologijų bendrovė „Griffin“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių naujų investicijų ir po šio sandorio vertinama daugiau nei 100 mln. dolerių.

    Apie tai įmonė pranešė šiandien: B serijos finansavimo etapui vadovavo „Octagon Partners“, o prie jo prisidėjo „Notion Capital“, „A+ Ventures“, „Nordic Ninja“, „Breega“ ir kiti esami investuotojai.

    „Griffin“ iki šiol iš viso yra pritraukusi apie 95 mln. dolerių. Bendrovei vadovauja generalinis direktorius Davidas Jarvisas, anksčiau dirbęs „Airbnb“.

    Įmonė veikia kaip vadinamoji bankininkystė kaip paslauga (banking-as-a-service) platforma: turėdama Jungtinės Karalystės banko licenciją ji leidžia fintech įmonėms ir kitiems verslams pasiūlyti bankines paslaugas savo klientams neįsigyjant atskiros banko licencijos.

    Ką siūlo „Griffin“ platforma

    „Griffin“ technologija leidžia įmonėms į savo programėles ar platformas integruoti banko sąskaitas ir mokėjimus. Taip pat siūlomos tokios paslaugos kaip klientų tapatybės patikra (KYC) ir pinigų plovimo prevencijos sprendimai.

    Bendrovė skelbia, kad nuo starto kaip licencijuotas bankas prieš dvejus metus jos infrastruktūra naudojasi daugiau nei 80 įmonių, tarp jų – ir „Uber“.

    Plėtra į korteles ir stabilias monetas

    Londone įsikūrusi įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas bankinių paslaugų krepšelio plėtrai – įskaitant kortelių išdavimą ir su stabiliosiomis monetomis susijusias paslaugas.

    Pasak „Griffin“, finansavimas taip pat turėtų padėti bendrovei pasiekti pilnų metų pelningumą.

    „Šis raundas leidžia mums judėti toliau: kortelės ir stabiliosios monetos yra natūralus kitas mūsų infrastruktūros sluoksnis“, – teigė „Griffin“ generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas D. Jarvisas.

  • Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Turine ir Niujorke veikiantis startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų investiciją, kad padėtų didelėms įmonėms įvertinti realią ekonominę DI agentų kuriamą naudą.

    Apie finansavimo raundą praneša „EU-Startups“: tai buvo A serijos investicija, skirta platformai, kuri skaičiuoja DI sprendimų grąžą (ROI) tiek darbuotojų, tiek klientų aptarnavimo scenarijuose.

    DI įrankiams verslas skiria vis daugiau lėšų, tačiau daugeliui organizacijų vis dar sudėtinga aiškiai atsakyti į klausimą, ar investicijos atsiperka – ypač kai auga naudojimo kaštai.

    „Nebuly“ idėja – iš DI agentų veiklos „pėdsakų“ sukurti įrodymais paremtą vaizdą, kiek laiko sutaupoma, kokie pajėgumai atlaisvinami ir kokį apčiuopiamą poveikį tai turi procesams bei pajamoms.

    Investicijų raundui vadovavo „Planven“, jame dalyvavo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“, taip pat „Fastweb+Vodafone“ per „Founders Factory“ ir kiti investuotojai bei verslo angelai.

    Prie raundo prisidėjo ir „CDP Venture Capital SGR“ – per savo Dirbtinio intelekto fondą bei Skaitmeninės transformacijos fondą, kuriuos remia Europos Sąjungos programa „NextGenerationEU“.

    Pasak „Planven“ valdančiojo partnerio Giovanni Canetta Roeder, DI grąžos matavimas netrukus taps įprasta didelių organizacijų valdymo dalimi, o „Nebuly“ kuria būdą tai padaryti praktiškai ir įrodymais grįstai.

    Kaip matuojama DI agentų nauda

    „Nebuly“ įkurta 2022 metais – ją įsteigė Francesco Signorato, Julien Roux ir Diego Fiori. Platforma analizuoja, ką DI agentai iš tikrųjų daro organizacijoje, tiek vidiniuose įrankiuose darbuotojams, tiek klientams skirtuose pagalbininkuose.

    Vidiniams diegimams nauda dažniausiai apibrėžiama efektyvumo rodikliais – pavyzdžiui, sutaupytomis darbo valandomis ar padidėjusiu komandos pajėgumu. Taip pat pateikiama informacija, kokių naujų užduočių komandos gali imtis atsiradus papildomam laikui.

    Klientams skirtų DI agentų atveju platforma siekia fiksuoti pajamas, kurioms įtaką darė agentai, taip pat iškelia signalus, susijusius su klientų praradimo rizika ar papildomo pardavimo galimybėmis.

    „Nebuly“ teigia, kad įmonės iki šiol DI sėkmę neretai vertino pagal vartotojų skaičių, užklausas ir atsakymus – tačiau tokie rodikliai neparodo, ar darbuotojas atgavo valandą darbo laiko, ar klientas gavo jam reikalingą atsakymą.

    Su kuo jungiasi ir kur diegiama

    Platforma jungiama prie agentų, kuriuos įmonės jau naudoja – tarp minimų sprendimų yra „Claude“, „ChatGPT“ ir „Microsoft Copilot“ pagrindu sukurti įrankiai.

    Diegimo modelis taip pat pritaikomas prie didelių organizacijų reikalavimų: klientai gali rinktis sprendimą diegti savo infrastruktūroje (on-premises) arba privačiame debesyje.

    Įmonė nurodo turinti kelias šešiaženkles sutartis telekomunikacijų, automobilių, pramoninės gamybos, prabangos prekių, sveikatos priežiūros ir technologijų sektoriuose.

    Tarp klientų įvardijami „Oura“, „Iveco Group“, „Fastweb+Vodafone“, „CNH“ ir „Zeiss“.

    Kur bus skiriami nauji pinigai

    „Nebuly“ planuoja naują kapitalą panaudoti pardavimų ir plėtros komandų stiprinimui Jungtinėse Valstijose ir Europoje, taip pat tolimesniam platformos vystymui.

    Bendrovė siekia tapti rinkos standartu, kai kalbama apie DI agentų kuriamos verslo vertės matavimą – sritį, kuri daugeliui įmonių tampa kritiška priimant sprendimus dėl kaštų, produktyvumo ir darbuotojų poreikio.