CP v2

Tag: Investicijos

  • „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    Europos technologijų bendrovė „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų finansavimą, kurį skirs pilno ciklo DI debesijos plėtrai ir skaičiavimo pajėgumų didinimui. Bendrovė teigia, kad investicijos padės greičiau diegti naujus infrastruktūros sprendimus ir aptarnauti augantį DI darbo krūvių poreikį.

    Finansavimo raundą sudarė perviršiu užsipildęs B serijos etapas, kurį vedė „Emergence Capital“, prisijungus ir kitiems investuotojams. Tarp dalyvių minimi MUFG Innovation Partners, „Supermicro“, Varma Mutual Pension Insurance Company, Lifeline Ventures, 6 Degrees Capital, byFounders ir Tesi.

    Po šio raundo „Verda“ bendrai jau yra pritraukusi daugiau nei 416 mln. eurų, o įmonės vertė, pasak jos pačios, viršija 926 mln. eurų ribą. Tai „Verda“ priartina prie vadinamojo vienaragio statuso ir sustiprina jos pozicijas Europos DI infrastruktūros rinkoje, kurioje konkurencija dėl pajėgumų auga.

    Kas yra „Verda“?

    „Verda“ įkurta Helsinkyje 2020 metais ir kuria bei valdo pilno ciklo DI debesiją: nuo fizinių duomenų centrų ir aparatinės įrangos iki debesijos platformos ir su DI susijusių tyrimų. Bendrovė siūlo pagal poreikį užsakomas skaičiavimo paslaugas DI užduotims, o veiklą vykdo Europoje, JAV ir Azijoje.

    Įmonės teigimu, naujos investicijos bus nukreiptos ne tik į papildomą skaičiavimo galią, bet ir į platformos paslaugų tobulinimą komandoms, kurios kuria ir diegia DI sprendimus. Didesni pajėgumai ypač aktualūs dėl rinkoje dažnai minimų grafinių procesorių ir didelio našumo skaičiavimo trūkumo, kai paklausa lenkia pasiūlą.

    Ką keis naujos investicijos?

    „Verda“ planuoja spartinti produktų kūrimą visuose savo DI debesijos sluoksniuose, įskaitant išvadų generavimo infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas. Bendrovė taip pat skelbia sieksianti per artimiausius metus daug kartų padidinti skaičiavimo pajėgumus ir toliau plėstis tarptautinėse rinkose.

    „DI tampa kritine infrastruktūra visose industrijose, o artimiausi metai Europai bus lemiamas langas. Mūsų siekis – kurti tikrą Europos technologijų bendrovę, pradedant nuo DI infrastruktūros, ir mažinti skaičiavimo anglies pėdsaką visame pasaulyje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir vadovas Ruben Bryon.

    Bendrovė nurodo, kad augimas jau atsispindi veiklos rodikliuose: liepos mėnesį pasiekė 153 mln. eurų metinį pajamų tempą. Pastaruoju metu „Verda“ atidarė biurus Londone ir San Fransiske, o tolesnę plėtrą sieja su didesne pasiūla DI skaičiavimams ir spartesniu platformos vystymu.

    Investuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad DI skaičiavimų paklausa išlieka didesnė nei prieinami pajėgumai, todėl infrastruktūrą plečiančios bendrovės atsiduria strategiškai svarbioje pozicijoje. Ši dinamika formuoja ir platesnę rinkos tendenciją: tiek startuoliai, tiek didieji debesijos žaidėjai skuba užsitikrinti aparatinę įrangą, energijos resursus ir duomenų centrų pajėgumus.

  • Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijoje registruota finansų audito bendrovė „Benford“ pranešė pritraukusi 5 mln. eurų ikipradinėje investicijų stadijoje. Įmonė žada iš esmės pakeisti, kaip atliekami privalomieji auditai, pasitelkdama technologijomis paremtą procesą nuo kliento sistemų iki galutinės audito išvados.

    Skirtingai nei dauguma rinkos žaidėjų, kuriančių įrankius auditoriams, „Benford“ renkasi kitą modelį: ji pati tampa auditoriumi ir teikia paslaugą. Bendrovė teigia, kad taip galima ne tik automatizuoti rutiną, bet ir sumažinti įmonių darbuotojų laiką, kuris dažnai „nesimato“ audito sąskaitoje.

    Kas investavo ir ką bendrovė kuria

    Finansavimo raundui vadovavo „firstminute capital“, taip pat dalyvavo „Global Founders Capital“ ir kiti investuotojai. Tarp jų – ir verslininkai bei vadovai, prisidėję prie plačiai naudojamų apskaitos ir finansų valdymo sprendimų kūrimo Europoje.

    „Benford“ nurodo, kad jos sukurta platforma „AuditOS“ jau naudojama realiuose klientų audituose. Sistema jungiasi prie įmonės naudojamų sprendimų, pavyzdžiui, ERP, didžiosios knygos modulių, sąskaitų faktūrų, banko išrašų ir kitų operacinių šaltinių, kad būtų sukurtas vieningas audito duomenų pagrindas.

    Kodėl audito rinka brangsta

    Bendrovė argumentuoja, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms Europoje auditas darosi vis sunkiau prieinamas: didieji rinkos dalyviai traukiasi iš vidutinio segmento, o mažesnės audito įmonės ne visada turi resursų modernizuoti technologinę bazę. Tuo pačiu auga kainos ir didėja spaudimas efektyvumui.

    „Auditas yra viena iš nedaugelio paslaugų, kur klientų patirtis kasmet blogėja, o sąskaita – didėja“, – sakė „Benford“ vienas iš vadovų Thibault Mallion.

    Kaip turėtų veikti naujas auditas

    „Benford“ teigimu, įprastai modernizacijos bandymai apsiribojo auditoriaus „darbo stalu“, tačiau nepalietė visos paslaugos teikimo grandinės. Įmonė akcentuoja vertikaliai integruotą modelį, kai licencijuota audito firma pati kuria technologiją ir samdo kvalifikuotus auditorius, kurie priima sprendimus ir pasirašo išvadas.

    Platformoje numatomas aiškus atsekamumas: kiekvienas įrašas turi būti susietas su šaltiniu ir priskirtas konkrečiam atsakingam auditoriui. Bendrovė taip pat pabrėžia bendradarbiavimo aplinką, kurioje užklausos ir paaiškinimai būtų valdomi vienoje vietoje, kad finansų komandos mažiau laiko skirtų koordinavimui.

    Gautas lėšas „Benford“ planuoja skirti komandos plėtrai Londone ir Osle, taip pat plėtrai į Švediją ir kitas Europos rinkas. Bendrovė skelbia ieškanti specialistų tiek audito, tiek programinės įrangos inžinerijos srityse.

  • „Orlen“ kreipėsi į prokuratūrą dėl Olefinų III: išlaidos augo, o sutartyse – milžiniškos baudos

    Lenkijos energetikos ir naftos chemijos grupė „Orlen“ pateikė pranešimą prokuratūrai dėl didelės investicijos Olefinai III, kuri buvo vykdoma ankstesnės bendrovės vadovybės laikotarpiu. Apie sprendimą viešai pranešė Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas.

    Jo teigimu, vidiniai sprendimai dėl sutarčių ir projekto eigos buvo priimami valdybos bei stebėtojų tarybos lygiu. Ministras taip pat akcentavo, kad dalis įsipareigojimų buvo prisiimti žinant, jog darbai gali vėluoti.

    „Tuometinė bendrovės vadovybė žinojo, kad sutartis nebus įvykdyta laiku, bet sutiko įrašyti sutartines baudas, siekiančias maždaug 1,1 milijardo eurų“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Kaip išaugo projekto kaina?

    Olefinai III buvo planuojamas kaip vienas didžiausių „Orlen“ naftos chemijos plėtros projektų Plocke, tačiau vėliau tapo kritikos objektu dėl sparčiai didėjusių sąnaudų. „Orlen“ yra nurodžiusi, kad pirminė investicijos vertė siekė apie 1,9 milijardo eurų.

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad 2023 metais projekto biudžetas buvo padidintas daugiau nei tris kartus iki maždaug 5,7 milijardo eurų, tuo pačiu pakeičiant projekto apimtį. Vėlesniu vertinimu teigta, kad pilnas projekto įgyvendinimas, įskaitant reikalingą infrastruktūrą, galėjo kainuoti iki maždaug 11,6 milijardo eurų.

    „Naujoji chemija“ vietoje Olefinų III

    2024 metų gruodį „Orlen“ paskelbė apie projektą „Naujoji chemija“ ir pranešė stabdanti Olefinų III įgyvendinimą ankstesne apimtimi. Bendrovė aiškino, kad peržiūrėjus kaštus ir sutartines sąlygas paaiškėjo, jog investicija nebeturėjo realios atsiperkamumo perspektyvos.

    Tuo metu „Orlen“ tvirtino, kad projekto sustabdymas ir perplanavimas gali padėti išvengti apie 3,4 milijardo eurų nuostolio. Šis sprendimas tapo vienu svarbiausių naujosios strategijos akcentų, siekiant griežčiau vertinti kapitalo investicijų grąžą.

    Dar vienas finansinis signalas rinkai pasirodė 2025 metų vasarą, kai „Orlen“ pranešė apie maždaug 440 milijonų eurų vertės turto vertės sumažinimo įrašus, susijusius su „Naujosios chemijos“ kryptimi. Tokie įrašai dažniausiai rodo, kad ankstesni planai ar prielaidos dėl projekto vertės ir pajamingumo buvo koreguojami, atsižvelgiant į atnaujintą ekonominį vertinimą.

    „Orlen“ yra viena didžiausių Vidurio Europos energetikos grupių: valdo perdirbimo pajėgumus, degalinių tinklą keliose šalyse ir plėtoja naftos chemijos bei energetikos projektus. Koncernas taip pat deklaruoja siekį didinti atsinaujinančios energetikos portfelį ir vertina mažųjų modulinių branduolinių reaktorių kryptį.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Europos startuolių investicijų savaitė: „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų, ryškėja DI įtampos

    Didžiausi sandoriai Europoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 70 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė siekė apie 1 700 000 000 eurų. Kartu registruota per 10 įsigijimų, susijungimų ir kitų išėjimų, rodančių, kad kapitalas vis dar aktyviai ieško augimo istorijų.

    Vienas ryškiausių savaitės pranešimų – palydovinės žvalgybos ir ryšio sprendimus vystančios „Open Cosmos“ 300 000 000 eurų investicija. Bendrovė signalizuoja siekį sparčiau plėsti palydovinių duomenų panaudojimą nuo infrastruktūros iki komercinių paslaugų.

    DI spaudimas ir suvereniteto klausimas

    Šalia investicijų naujienų ryškėja ir platesnis fonas: naujuose vertinimuose kartojama, kad Europa rizikuoja marginalizacija, jei nebus nuosekliai investuojama į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir talentų pritraukimą. Diskusijų centre atsiduria ne tik lėšų kiekis, bet ir tai, kam priklauso kritinė skaičiavimo galia bei duomenų grandinė.

    Didėjanti konkurencija su JAV ir Azijos ekosistemomis verčia Europos rinką greičiau spręsti praktinius klausimus: kaip finansuoti didelės apimties skaičiavimus, kaip suderinti reguliavimą su inovacijomis ir kaip užtikrinti, kad vietiniai sprendimai būtų diegiami plačiau nei pilotinių projektų lygmeniu.

    Ne tik kosmosas: kibernetinis saugumas, lustai, maisto technologijos

    Savaitės vaizde išsiskyrė ir kitos kryptys: kibernetinio saugumo bendrovės pritraukia stambius čekius, o lustų ir aparatinės įrangos projektai bando susigrąžinti investuotojų dėmesį, remdamiesi strateginės autonomijos argumentu. Tuo pat metu vartotojų patirčių ir pramogų platformos demonstruoja, kad didelės apimties augimas Europoje vis dar įmanomas.

    Švedijos ekosistemos pavyzdys rodo, kad maisto technologijos Europoje kinta nuo ankstesnių bangų sėkmės istorijų prie gilesnių, pramonėje pritaikomų sprendimų. Investuotojai dažniau akcentuoja ne tik idėją, bet ir aiškią gamybos, tiekimo grandinės bei reguliacinių reikalavimų įgyvendinimo strategiją.

    Rinkos dinamika išlieka dvilypė: viena vertus, sandorių apimtys didelės, kita vertus, darbo rinkoje matomi ir kaštų mažinimo sprendimai, ypač brandesnėse fintech įmonėse. Tai signalizuoja, kad kapitalas ir toliau juda, tačiau investuotojų lūkesčiai dėl efektyvumo ir pelningumo išlieka aukšti.

  • „Penelope Health“ pritraukė 87 mln. eurų: nori realiu laiku supaprastinti sveikatos draudimo taisykles

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Penelope Health“ paskelbė užsitikrinusi 87 mln. eurų finansavimo įsipareigojimą ir partnerystę su „Thoreau“. Įmonės teigia siekiančios sukurti bendrą infrastruktūros sluoksnį, kuris realiu laiku sujungtų mokėjimų procesus ir klinikines taisykles.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti „Thoreau“, prie sandorio prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Bertelsmann Healthcare Investments, „Twine Ventures“ bei „Seedcamp“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos naujiems produktams, kurie mažintų administracinę naštą, susijusią su draudikų reikalavimais.

    Draudimo taisyklių painiava – brangus barjeras

    JAV sveikatos draudimo sistemoje gydymo apmokėjimo sąlygos dažnai priklauso nuo skirtingų draudikų politikų, išimčių ir nuolat atnaujinamų taisyklių. Dėl to gydymo įstaigoms tenka skirti daug laiko tikrinimams, išankstiniams leidimams ir dokumentacijai, o pacientams tai gali reikšti ilgesnį kelią iki paslaugų.

    „Penelope Health“ kuria platformą, kuri šią fragmentuotą informaciją sujungia į vieną struktūruotą šaltinį. Tokia prieiga, bendrovės teigimu, leidžia įmonėms realiu laiku tikrinti apmokėjimo reikalavimus, lyginti skirtingų draudikų politikas ir paprasčiau valdyti vidinius procesus.

    „Taisyklės, nuo kurių priklauso, ar paslauga bus apmokėta draudimo, yra pamatinės visai sistemai, tačiau jos išlieka nepermatomos, išskaidytos ir nuolat kinta“, – sakė „Penelope Health“ vadovas dr. Sohumas Patelis.

    DI banga sveikatos administravime

    Investuotojų dėmesys sveikatos sektoriaus infrastruktūrai Europoje pastaraisiais metais auga, ypač sprendimams, kurie mažina administracinį krūvį. Vis dažniau kuriami įrankiai, leidžiantys automatizuoti draudimo patikras, sąskaitų pateikimą, klinikinių taisyklių interpretavimą ir kitus procesus, kurie iki šiol buvo atliekami rankiniu būdu.

    Tokiose sistemose DI dažniausiai taikomas informacijai susisteminti, priskirti kodus, atpažinti taisyklių pokyčius ir greičiau pateikti atsakymus darbuotojams ar integruotoms sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka duomenų kokybė ir taisyklių atnaujinimas, nes net menkas neatitikimas gali lemti apmokėjimo atmetimą.

    Platesnė aprėptis ir ambicija tapti standartu

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma šiuo metu apima daugiau nei 200 mln. apdraustų JAV gyventojų draudimo taisykles ir politikų aprašus, taip pat daugiau nei 15 000 procedūrų ir vaistų kodų. Tikslas yra pakeisti vienkartinius, individualiai kuriamus integracijų sprendimus viena sąsaja, kurią galėtų naudoti skirtingos sveikatos sistemos.

    „Mūsų vizijai reikia gilaus techninio supratimo apie nuolat kintančias draudikų taisykles“, – sakė „Penelope Health“ technologijų vadovas Mattijsas De Paepe. Pasak jo, bendras infrastruktūros sluoksnis galėtų nuimti administracinę naštą tiek draudikams, tiek paslaugų teikėjams.

    „Penelope Health“ įkurta 2025 metais. Įmonė pabrėžia, kad jos kūrėjų patirtis sveikatos sistemoje ir technologijų srityje padėjo tiksliau identifikuoti vietas, kur administracinis sudėtingumas labiausiai trukdo pacientų priežiūrai.

  • Europos startuolių investicijų savaitė: kokias finansavimo sumas pritraukė sparčiausiai augę vardai

    Europos startuolių ekosistemoje finansavimo sandoriai išlieka vienu tiksliausių rinkos termometrų: jie parodo, kurios sritys investuotojams atrodo perspektyviausios ir kur krypsta kapitalas. Vis dėlto vienos savaitės „apvalga“ ne visada atspindi visą vaizdą, nes dalis susitarimų viešinami pavėluotai arba atskleidžiamos tik bendros sumos.

    2026 metų rugsėjo viduryje Europos rizikos kapitalo rinka tęsė atsargaus optimizmo fazę, kai prioritetas teikiamas aiškiam pajamų augimui, efektyvesnėms sąnaudoms ir realiai veikiančiai technologijai. Lyginant su 2021–2022 metų piku, investuotojai dažniau renkasi mažesnius, bet struktūriškai tvirtesnius etapus, o vertinimai paprastai būna nuosaikesni.

    Kas lemia, ar sandoris įvyksta?

    Pastaraisiais metais Europoje sustiprėjo keli kriterijai, kurie vis dažniau nulemia sprendimą investuoti. Vienas svarbiausių yra produkto atitikimas rinkai ir pardavimų prognozuojamumas, ypač verslas verslui segmente, kur investuotojai tikisi matyti ilgalaikes sutartis ir mažesnį klientų kaitos rodiklį.

    Ne mažiau reikšmingas tapo ir pelningumo kelias: net jei įmonė dar auga, iš jos dažniau reikalaujama aiškaus plano, kaip bus mažinami nuostoliai ir per kiek laiko pasiekiamas teigiamas pinigų srautas. Dėl to dalis komandos plėtros ar agresyvaus marketingo strategijų atidedamos, o daugiau dėmesio skiriama produktui ir pardavimų efektyvumui.

    Kokios sritys šiuo metu traukia kapitalą?

    Europos rinkoje ryškėja keli nuosekliai finansuojami segmentai: kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra, finansinės technologijos ir gynybos bei dvejopos paskirties sprendimai. Taip pat išlieka stipri paklausa sveikatos technologijoms, ypač ten, kur sprendimai padeda mažinti sistemos kaštus ir gerinti prieinamumą.

    Didelė dalis naujų sandorių vienaip ar kitaip susiję su DI, tačiau investuotojai vis dažniau tikrina, ar tai nėra vien marketingo etiketė. Vertinamas realus pritaikymas, duomenų kokybė, atitikimas reguliavimui ir tai, ar technologija iš tiesų suteikia konkurencinį pranašumą, o ne tik padidina išlaidas.

    Ką reiškia savaitinės apžvalgos skaitytojams?

    Savaitinės finansavimo naujienų suvestinės padeda greitai pamatyti, kurios šalys ir miestai išlieka aktyviausi, o taip pat leidžia sekti, kokio dydžio raundai dominuoja rinkoje. Tačiau jos ne visada atskleidžia visą sandorio struktūrą: dalis finansavimo gali būti įsipareigojimai, etapais išmokamos sumos ar kredito linijos.

    Rinkai toliau normalizuojantis, tikėtina, kad viešai skelbiamų raundų skaičius išliks stabilus, o didžiausi sandoriai dažniau atiteks įmonėms, kurios jau turi aiškų klientų portfelį ir tarptautinės plėtros istoriją. Tuo pat metu ankstyvos stadijos komandos gali laimėti, jei sugeba įrodyti, kad jų sprendimas kuria apčiuopiamą vertę ir gali augti efektyviai.

  • Zelenskis subūrė Karpatų aštuonetą: 8 šalys taikosi į 9,4 mlrd. eurų investicijų

    Zelenskis subūrė Karpatų aštuonetą: 8 šalys taikosi į 9,4 mlrd. eurų investicijų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų Ukrainoje pristatė naują regioninio bendradarbiavimo formatą Karpatų aštuonetas, kuriuo siekiama spartinti investicijas ir infrastruktūros plėtrą. Iniciatyva apima Ukrainą ir septynias kaimynines valstybes, o procese taip pat dalyvauja Europos Sąjunga.

    Į formatą įtrauktos Ukraina, Rumunija, Serbija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija ir Vengrija. Šalys sutarė telkti pastangas saugumo, energetikos, logistikos, karinio mobilumo, tarpvalstybinių ekonominių ryšių ir paramos vietos bendruomenėms srityse.

    „Anksčiau žmonės į Karpatus dažnai žiūrėjo kaip į turizmo regioną, klimato klausimų erdvę ir vietos bendruomenių rėmimo vietą. Šiandien Karpatai gali ir turi tapti vienu svarbiausių ekonomikos augimo, investicijų ir energijos eksporto variklių“, – sakė V. Zelenskis.

    Pasak susitikimo organizatorių, investuotojams buvo pristatyta apie 90 bendrų projektų, kuriems įgyvendinti gali prireikti maždaug 9,4 mlrd. eurų. Tarp prioritetų minimi transporto koridoriai, pasienio infrastruktūra, tiekimo grandinės, energetinis atsparumas ir žaliavų grandinių stiprinimas.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Karpatų regionas gali tapti svarbiu Europos vartais maršrutams iš Pietų Kaukazo ir Azijos per Juodosios jūros kryptį. Tokia logika atitinka ES pastangas diversifikuoti prekybos kelius ir mažinti kritinę priklausomybę nuo nedraugiškų tiekėjų.

    Viršūnių susitikime dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Rumunijos prezidentas Nicușor Dan. Tačiau formatas atspindi ir regiono politinius skirtumus: dalis valstybių yra tvirtos Ukrainos rėmėjos, o kitos skeptiškiau vertina tiesioginės karinės pagalbos teikimą.

    Analitikai pažymi, kad tokie daugiašaliai formatai dažnai kuriami siekiant pagreitinti praktinius projektus ten, kur bendri ES sprendimai juda lėčiau. Jei Karpatų aštuonetui pavyktų sutarti dėl konkrečių finansavimo mechanizmų ir projektų atrankos kriterijų, tai galėtų tapti papildomu impulsu regiono energetiniam ir logistiniam atsparumui.

  • Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Londone įsikūręs finansų startuolis „Quartz“ pradeda veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pranešė pritraukęs apie 3,2 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavimui vadovavo „Daphni“, taip pat prisidėjo „Outward VC“, „K Fund“ ir keli verslo angelai.

    Bendrovė kuria asmeninių finansų platformą, kuri vienoje programėlėje sujungia vartotojo finansinį vaizdą ir pateikia personalizuotas įžvalgas. „Quartz“ teigia taikanti į nišą tarp tradicinio turto valdymo, kuris dažniausiai kainuoja brangiai, ir standartizuotų produktų, kurie siūlo mažai individualios pagalbos.

    Kaip veiks platforma

    „Quartz“ yra užregistruota Jungtinės Karalystės Finansų elgesio priežiūros institucijoje kaip sąskaitų informacijos paslaugų teikėja. Toks statusas leidžia, gavus vartotojo sutikimą, matyti ir agreguoti duomenis iš skirtingų finansinių įstaigų bei produktų.

    Į vieną programėlę vartotojai galės sukelti įvairius finansinius produktus, įskaitant pensijas, taupymą ir investicijas. Bendrovė teigia tai daranti per savo sukurtas integracijas, kurios pateikia konsoliduotą visų aktyvų vaizdą.

    Asistentas „Charlie“ ir personalizuotos įžvalgos

    Platformos centre numatytas DI paremtas asistentas „Charlie“, kuris analizuos vartotojo finansinę situaciją ir rinkos pokyčius. Tikslas yra ne tik pateikti suvestines, bet ir paaiškinti, kas konkrečiam žmogui svarbu jo portfelyje bei kas gali turėti įtakos ateities sprendimams.

    Vartotojai galės užduoti klausimus apie savo finansus ir investicijas, o asistentas pateiks atsakymus bei pasiūlys kryptis, kurias verta įvertinti. Tokia prieiga atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai finansų sektorius stengiasi personalizavimą padaryti prieinamesnį, tačiau kartu privalo laikytis griežtų reguliacinių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    „Nedideli skirtumai, kaip veikia jūsų pinigai, ilgainiui virsta milžiniškais skirtumais, kaip klostosi gyvenimas, ir tai neturėtų būti prieinama tik mažai žmonių grupei“, – sakė „Quartz“ bendraįkūrėjas ir vadovas André Silva.

    Komanda, testavimas ir plėtra

    „Quartz“ įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinės plėtros vadovas André Silva ir buvęs „N26“ investicinių produktų vystymo vadovas Mateus Mesquita Alves. Bendrovė nurodo subūrusi apie 10 žmonių komandą, dirbančią Londone, Barselonoje ir Porte.

    Platforma testuojama nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio, o per programėlę šiuo metu sekama daugiau nei 11,7 mln. eurų narių turto. Po starto Jungtinėje Karalystėje bendrovė pradeda priimti vartotojus iš laukiančiųjų sąrašo etapais ir kvietimų principu.

    Programėlę jau galima rasti „App Store“ ir „Google Play“, o prieiga naujiems nariams bus plečiama palaipsniui. „Quartz“ signalizuoja, kad artimiausias fokusas bus augimas kontroliuojant paslaugos kokybę ir atitiktį reguliavimui, nes personalizuotos finansinės įžvalgos yra jautri sritis tiek vartotojų pasitikėjimo, tiek priežiūros požiūriu.

  • Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barelonoje įsikūręs „Health Force“ pranešė pritraukęs 4,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Startuolis kuria įmonėms pritaikytus DI agentus, skirtus automatizuoti ligoninių operacijas ir administracinius procesus.

    Investicijų raundui vadovavo LUMO Labs, jame taip pat dalyvavo Step Venture, Next Tier Ventures, Target Global ir Calm/Storm. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produktų plėtrai ir komandų augimui, taip pat plėtrai į Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Kai ligoninės ieško būdų didinti efektyvumą neapkraudamos komandų, saugiai ir patikimai pasikartojančius procesus automatizuojantys sprendimai tampa vis svarbesni“, – sakė LUMO Labs partneris Jorge Blasco.

    „Health Force“ įkurta 2022 metais Vienoje, o dabar pagrindinė būstinė yra Barselonoje, veiklos centras – Milane. Įmonę įkūrė Fadi Haddad ir dr. Juan Suárez, o jų idėja – sukurti „operacinį sluoksnį“ Europos ligoninėms, kur didelę dalį laiko vis dar „suvalgo“ biurokratija ir skirtingų sistemų derinimas.

    Startuolio kuriami DI agentai, pasak bendrovės, gali prisijungti prie jau naudojamų ligoninių informacinių sistemų su atskirais prisijungimais ir vykdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos, žmogui prižiūrint. Akcentuojama, kad veiksmų eiga yra atsekama, o automatizavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    Praktiškai tai apima ligoninių ir draudimo administravimo veiklas, tokias kaip išankstiniai patvirtinimai, kompensavimo bylų apdorojimas, reguliacinė atskaitomybė ir kitos procedūros. Tokie darbai dažnai yra imlūs laikui, o klaidų kaina sveikatos sistemoje būna ypač didelė.

    „Ligoninėms nereikia dar vieno prietaisų skydelio, joms reikia, kad darbas būtų padarytas“, – sakė „Health Force“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fadi Haddad.

    Bendrovė nurodo, kad trys iš keturių atvejų užbaigiami be žmogaus įsitraukimo, o likusiais atvejais agentas paruošia bylą ir perduoda darbuotojui aiškiai sužymėdamas, ką būtina patikrinti. Tai, startuolio teigimu, sutrumpina sprendimų priėmimo laiką ir mažina administracinį krūvį.

    „Health Force“ teigia jau dirbanti su didelėmis Italijos ligoninių grupėmis, įskaitant Humanitas ir Gruppo San Donato, o per metus platforma apdoroja daugiau nei 200 000 pacientų atvejų. Įmonės sprendimai taip pat naudojami Portugalijoje ligoninių kokybės ataskaitoms rengti.

    Artimiausiu metu startuolis planuoja plėsti DI agentų „katalogą“ į daugiau darbo srautų: kokybės rodiklių raportavimą, klinikinių tyrimų operacijas ir išteklių optimizavimą. Rinkoje tai atitinka augančią kryptį, kai sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien diagnostikai, bet ir administracinių procesų automatizavimui, kuris tiesiogiai veikia eiles, kaštus ir personalo apkrovą.

  • Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Vokietijos Miunsteryje įsikūręs „PropTech“ startuolis „syte“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 9 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir DI pagrįstos žemės sklypų bei nekilnojamojo turto analitikos platformos vystymui.

    Investicijų etapui vadovavo „amberra“ – rizikos studija, susijusi su kooperatine finansų grupe Volksbanken Raiffeisenbanken, o nauju investuotoju prisijungė NRW.BANK. Raunde dalyvavo ir ankstesni rėmėjai, tarp kurių minimos su Schwarz grupe siejamos bendrovės, taip pat High-Tech Gründerfonds (HTGF), „vent.io“ ir „Vantage Value“.

    Kas yra „syte“ platforma?

    „syte“ įkurta 2021 metais, o jos platforma sujungia skirtingus žemės ir NT duomenų šaltinius, kad ankstyvoje projekto stadijoje būtų galima įvertinti sklypo potencialą. Pasak bendrovės, įrankis padeda vystytojams, bankams ir brokeriams greičiau suprasti, ką realiai leidžia statyti konkrečiu adresu ir kokie reikalavimai tam taikomi.

    Sistema skirta ne tik planavimui, bet ir ekonominiam pagrįstumui: ji gali išryškinti renovacijos ir energinio efektyvumo poreikius, įvertinti projekto atsiperkamumą bei nurodyti galimas paramos ar finansavimo programas. „syte“ teigimu, darbus, kurie praktikoje kartais užtrunka savaites, platforma padeda sutrumpinti iki minučių.

    Kur slypi sutaupomas laikas?

    Didelė dalis NT sandorių ir vystymo projektų kainos slypi ne statybose, o parengiamuosiuose procesuose: dokumentų peržiūroje, teritorijų planavimo ir teisinių ribojimų tikrinime, pradiniuose skaičiavimuose. Šiuos žingsnius automatizuojant, greičiau priimami sprendimai dėl pirkimo, projektavimo krypties ar finansavimo.

    „Iki šiol žemės sklypai ir esamas nekilnojamasis turtas vertinami taip, kad tai NT ir finansų sektoriui kainuoja daug laiko ir pinigų. Kas skaitmenins šiuos procesus, prisidės prie to, kas ateityje bus statoma Vokietijoje ir Europoje“, – sakė „syte“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matthias Zühlke.

    Plėtra: nuo Vokietijos į Europą

    Bendrovė skelbia šiuo metu apimanti daugiau nei 62 mln. žemės sklypų Vokietijoje ir turinti per 200 klientų, kurie platformą naudoja vertinimui, planavimui bei portfelių analizei. „syte“ nurodo turinti daugiau nei 40 darbuotojų, o pasikartojančios metinės pajamos, pasak įmonės, per metus padvigubėjo.

    Gautos investicijos turėtų paspartinti technologijos pritaikymą kitoms Europos rinkoms, kur duomenų struktūra, prieinamumas ir teisinė bazė skiriasi. Įmonė taip pat žada plėsti automatizavimą ankstyviausiose vystymo stadijose – nuo statybos potencialo įvertinimo ir zonavimo taisyklių patikros iki finansinių projekto skaičiavimų.

    „Su šiuo finansavimu keliame technologiją į kitą lygį: toliau automatizuojame planavimo etapus ir plečiame „syte“ už Vokietijos ribų į Europą“, – pridūrė Matthias Zühlke.