CP v2

Tag: Investicijos

  • Japonija keičia ekonomikos kursą: 14 metų investicijų planas ir DI, puslaidininkiai, biotechnologijos

    Japonijos Vyriausybė bando išjudinti ekonomiką iš ilgametės stagnacijos, keisdama akcentus nuo nuolatinio paklausos skatinimo prie pasiūlos didinimo ir ilgalaikių investicijų. Nauja kryptis siejama su premjerės Sanae Takaichi komanda, kuri žada daugiau dėmesio produktyvumui, technologijoms ir šalies atsparumui geopolitiniams sukrėtimams.

    Ilgalaikio lėto augimo problema Japonijoje aptarinėjama dešimtmečius, ypač po 1990-ųjų turto burbulo sprogimo ir vėlesnių vadinamųjų prarastų dešimtmečių. Ankstesni bandymai, tokie kaip Shinzo Abe reformų paketas ar vėliau pristatytos technologijų skatinimo programos, leido stabilizuoti kai kurias sritis, bet negrąžino tvaraus spartesnio augimo.

    Nuo paklausos prie pasiūlos

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: defliaciją pakeitė aukštesnė infliacija, o gyventojų perkamoji galia spaudžiama brangstančio maisto ir energijos. Kartu aštrėja struktūrinės bėdos: senstanti visuomenė, mažėjanti darbo jėga, silpnesnė valiuta ir didelis viešasis įsiskolinimas.

    Finansų politikos patarėjų parengtame pranešime Vyriausybei siūloma rečiau remtis papildomais biudžetais, griežčiau peržiūrėti lengvatas ir subsidijas bei daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios didina prekių ir paslaugų pasiūlą. Tikslas yra mažinti ekonomikos barjerus, kurie riboja gamybą, inovacijas ir darbo našumą, taip stabilizuojant kainas ir kuriant sąlygas augimui.

    370 trilijonų jenų planas iki 2040 metų

    Vyriausybė taip pat pristatė iki 2040 metų planuojamų investicijų paketą, kurio bendra apimtis siekia apie 1 350 000 000 000 eurų. Numatyta investuoti į 17 prioritetinių sektorių, o didelė dalis lėšų turėtų ateiti per viešojo ir privataus sektorių partnerystes, tikintis, kad valstybės įnašas paskatins ir privačius investuotojus.

    Didžiausia dalis orientuojama į DI taikymus, robotiką ir puslaidininkių ekosistemą, taip pat į biotechnologijas ir farmacijos pramonę. Atskirai akcentuojami duomenų centrai, baterijų gamyba ir autonominio transporto sprendimai, nes tai siejama tiek su konkurencingumu, tiek su nacionaliniu saugumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    „Strategijos tikslas yra dar kartą pažadinti Japonijos verslumo energiją“, – sakė už ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą atsakingas ministras Minoru Kiuchi.

    Migracijos politika gali tapti silpnąja vieta

    Investicijų kryptis numato ir užsienio talentų bei kapitalo pritraukimą, tačiau tai gali komplikuoti sugriežtinta migracijos politika. Sugriežtinti reikalavimai verslo vizoms, didesni finansiniai slenksčiai ir papildomos sąlygos jau mažina paraiškų skaičių, o tai kertasi su siekiu auginti startuolių ir inovacijų ekosistemą.

    Kritikai pabrėžia, kad aukštųjų technologijų plėtra reikalauja ne tik pinigų, bet ir žmonių: inžinierių, tyrėjų, produktų vadovų, taip pat daugėjančiam tarptautiškumui pritaikytos viešosios infrastruktūros. Japonijos administracijos skaitmeninimas, apie kurį kalbama jau ne vienus metus, taip pat išlieka vienu svarbiausių praktinių testų, ar reformos virs apčiuopiamais rezultatais.

    Japonijos pasirinktas kursas rodo siekį pereiti nuo trumpalaikių ekonomikos „užkūrimo“ priemonių prie ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo. Ar planas suveiks, priklausys nuo to, ar investicijos bus suderintos su darbo rinkos, migracijos, inovacijų ir fiskalinės drausmės sprendimais.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Lygiai prieš metus Škotijos Turnberry kurorte Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekę susitarimą, kuris turėjo sustabdyti eskaluojantį tarifų konfliktą. Vis dėlto praktikoje susitarimas tapo naujo transatlantinių ginčų etapo pradžia, o įtampa dėl naujų muitų grįžta į darbotvarkę.

    Pagal Turnberry susitarimą JAV įvedė 15 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos, o ES įsipareigojo panaikinti muitus daugumai JAV pramonės produktų. Be to, europiečiai pažadėjo iki 2028 metų reikšmingai didinti investicijas JAV ir pirkti daugiau energetikos išteklių, įskaitant suskystintas gamtines dujas, naftą ir su branduoline energetika susijusius produktus.

    Susitarimą iš pradžių lydėjo pažadai apie stabilumą, tačiau per metus abi pusės susidūrė su politiniais ir teisiniais barjerais. ES pusėje ratifikavimo procesas buvo pristabdytas, o įsipareigojimų įgyvendinimas strigo, kol galiausiai nuo liepos 1 dienos buvo panaikinti dalis europinių muitų JAV prekėms.

    Prekyba augo nepaisant tarifų

    Nors tarifai turėjo mažinti srautus, realybė pasirodė kitokia: ES ir JAV prekių bei paslaugų prekyba 2025 metais išaugo 4,5 proc. ir pasiekė apie 1,8 trilijono eurų. Viena pagrindinių priežasčių buvo išankstinis krovinių gabenimas, kai įmonės skubėjo atlikti siuntas dar prieš įsigaliojant naujiems muitams.

    Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų pradžios JAV importuotojai sumokėjo apie 31 mlrd. eurų papildomų muitų, kai ankstesniais metais tokios įmokos siekdavo apie 7 mlrd. eurų. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dalis sumokėtų tarifų kai kuriems mokėtojams jau buvo grąžinta, nes 2025 metais įvesti muitai buvo pripažinti neteisėtais.

    Investicijų pažadai juda į priekį

    Europos Komisija tvirtina, kad ES iš esmės laikosi investicinių įsipareigojimų JAV. 2025 metų pradžioje buvo skelbta, kad europinės bendrovės įvairiuose sektoriuose, nuo automobilių iki informacinių technologijų, chemijos ir maisto pramonės, yra suplanavusios investicijas, kurių vertė siekia 242 mlrd. eurų.

    Energetikos dalyje Briuselis signalizuoja, kad tikslas iki 2028 metų pasiekti 700 mlrd. eurų vertės pirkimus gali būti viršytas. ES akcentuoja, kad didesnius pirkimus skatino geopolitinės rizikos ir siekis diversifikuoti energijos tiekimą, o JAV suskystintos gamtinės dujos ir nafta per metus pasiekė rekordinius lygius.

    Naujų tarifų šešėlis ir derybos

    Didžiausia nežinomybė dabar susijusi su tarifų tęstinumu JAV. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo Baltieji rūmai muitus turėjo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau šie tarifai turi galioti tik iki liepos 24 dienos, nebent Kongresas nuspręstų juos pratęsti.

    Tuo pat metu Briuselis ir Vašingtonas tęsia derybas dėl išimčių, taip pat dėl plieno ir aliuminio, kuriems JAV vis dar taiko itin aukštus tarifus. ES siekia susigrąžinti ankstesnius tarifų lygius šimtams prekių ir siūlo išimčių paketą, apimantį apie 150 mlrd. eurų vertės eksporto.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme Jungtinių Valstijų atstovams“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.

    Europa taip pat ruošiasi scenarijui, kad JAV gali inicijuoti naujus tyrimus ir taikyti papildomus muitus, pavyzdžiui, dėl priverstinio darbo tiekimo grandinėse ar dėl perteklinių gamybos pajėgumų. ES pozicija išlieka pragmatiška: jei nauji tarifai neperžengtų 15 proc. ribos, Briuselis greičiausiai vengs atsakomųjų priemonių, siekdamas išsaugoti prognozuojamumą verslui.

    Vis dėlto transatlantinės prekybos stabilumas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo JAV vidaus politikos, Kongreso sprendimų ir to, ar abi pusės ras kompromisą dėl jautriausių sektorių. Verslui tai reiškia, kad net ir po garsiai pristatyto susitarimo rizika dėl staigių tarifų pokyčių išlieka reali.

  • MAN planuoja į Lenkijos Niepolomicų gamyklą investuoti apie 1,2 mlrd. eurų: ką tai keis?

    Vokietijos sunkiojo transporto gamintoja MAN iki 2038 metų ketina investuoti apie 1,2 mlrd. eurų į savo gamyklą Niepolomicuose Lenkijoje. Apie planus pranešta po to, kai finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, skirtą strateginėms investicijoms regione.

    Skelbiama, kad numatoma plėtra apims pažangių gamybos technologijų diegimą ir elektromobilumo kryptį. Tai reiškia ne tik papildomas investicijas į įrangą ir procesų automatizavimą, bet ir pasirengimą elektrifikuoto sunkiojo transporto gamybai bei susijusioms tiekimo grandinėms.

    „Šiandien kartu atveriame naują šios istorijos etapą. Memorandumo pasirašymas atveria kelią strategiškai svarbiai investicijai į elektromobilumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministerijos vertinimu, projektas svarbus ne vien vietos ekonomikai, bet ir platesniam Europos kontekstui, kuriame sunkvežimių sektorius sparčiai juda mažesnių emisijų link. Gamintojams tai reiškia augantį poreikį perorientuoti gamyklas, mokyti darbuotojus ir pritaikyti gamybos linijas naujoms jėgainėms bei baterijų ar vandenilio technologijoms.

    Niepolomicų MAN gamykla veikia nuo 2007 metų ir šiuo metu joje dirba daugiau kaip 2 500 žmonių. Įmonė nurodo, kad per metus čia pagaminama kelios dešimtys tūkstančių MAN sunkvežimių, todėl planuojamos investicijos gali turėti reikšmingą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek vietos tiekėjų užsakymams.

    Memorandumas, kaip įprasta tokio tipo susitarimuose, nėra galutinis investicijų finansavimo dokumentas, tačiau jis signalizuoja politinį ir institucijų palaikymą projektui. Praktikoje tai dažnai padeda greičiau suderinti infrastruktūros, leidimų, mokymo programų ir kitus klausimus, kurie lemia investicijų tempą.

    MAN plėtra Niepolomicuose taip pat dera su platesne Vidurio ir Rytų Europos pramonės tendencija: regione stiprėja konkurencija dėl elektrifikuoto transporto projektų, o gamintojai renkasi vietas, kuriose gali užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą, tiekėjų tinklą ir logistinius pranašumus. Dėl to tokios investicijos tampa ne tik ekonomikos, bet ir pramonės politikos klausimu.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    2026 metais Baku surengtuose Islamo plėtros banko metiniuose susitikimuose ministrai, politikos formuotojai ir plėtros institucijų vadovai diskutavo, kaip regioninė integracija gali padėti išlaikyti tvarų ekonomikos augimą pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos ir finansinio neapibrėžtumo.

    Pagrindinis akcentas buvo praktiniai ryšiai tarp šalių: transporto koridoriai, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra, prekybos barjerų mažinimas bei investicijų pritraukimas. Dalyviai pabrėžė, kad vien deklaracijų nebeužtenka, o konkurencija dėl kapitalo ir tiekimo grandinių tampa kasdienybe.

    Ne mažiau dėmesio skirta atsparumui ir partnerystėms, kurios leistų greičiau mobilizuoti lėšas ir sumažinti rizikas vykdant ilgalaikius projektus. Kalbėta, kad sparčiau augančioms ekonomikoms ypač svarbus prognozuojamas finansavimas, nes aukštesnės palūkanų normos ir valiutų svyravimai brangina skolinimąsi.

    Kur krypsta finansavimas

    Susitikimuose aptartos ir naujos finansavimo priemonės, kurios turėtų paskatinti bendrus projektus tarp šalių narių, įtraukiant privačias investicijas. Tokie modeliai dažniausiai siejami su rizikos pasidalijimu, mišriuoju finansavimu ir aiškesniais projektų atrankos kriterijais, kad pinigai pasiektų didžiausią poveikį turinčias sritis.

    Diskusijų kontekstas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai plėtros bankai vis dažniau orientuojasi ne tik į atskirų projektų kreditavimą, bet ir į regioninius sprendimus: logistikos jungtis, muitinių procesų skaitmeninimą, energijos tiekimo patikimumą ir prekybos finansavimą.

    Integracija kaip atsakas į įtampas

    Dalyviai akcentavo, kad didėjant geopolitinėms įtampoms regioninė ekonominė partnerystė tampa būdu mažinti priklausomybes ir geriau valdyti krizes. Kartu tai suvokiama ir kaip priemonė didinti konkurencingumą, nes investuotojai vis dažniau vertina ne vieną rinką, o viso regiono masto stabilumą bei taisyklių suderinamumą.

    Susitikimuose dominavo mintis, kad artimesnis bendradarbiavimas padėtų ne tik greičiau augti, bet ir spręsti bendras problemas, pradedant infrastruktūros spragomis ir baigiant kapitalo prieinamumu. Baku renginys tapo platforma ieškoti konkrečių susitarimų, kurie per artimiausius metus galėtų virsti bendrais projektais.

  • DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS), dažnai vadinamas centrinių bankų banku, perspėja, kad sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą gali kaupti rizikas, kurios finansų rinkas paverstų jautrias bet kokiam sukrėtimui. Metinėje ekonominėje ataskaitoje pabrėžiama, jog euforija technologijų sektoriuje gali persimesti į platesnę ekonomiką.

    BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisidėjo prie augimo ir akcijų rinkų rekordų, tačiau kartu didino ir finansinį pažeidžiamumą. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, vėlesnis prisitaikymas gali būti skausmingesnis tiek bendrovėms, tiek vartotojams.

    „Žinutė yra skubi: politikos formuotojai turėtų veikti dar prieš apsisukimą, nes vėliau prisitaikymas bus skausmingesnis“, – sakė BIS generalinis direktorius Pablo Hernández de Cos.

    Ataskaitoje išskiriamas investicijų mastas. BIS skaičiuoja, kad penki didžiausi vadinamieji hiperskalės debesijos ir technologijų žaidėjai 2025 ir 2026 metais gali įsipareigoti DI infrastruktūrai skirti daugiau nei 878 mlrd. eurų, o tempas kai kuriais atvejais lenkia uždirbamą pelną ir laisvus pinigų srautus.

    BIS aiškina, kad šias išlaidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugalėtojai, todėl bendrovės lenktyniauja investuodamos į projektus, kurių grąža išlieka neaiški. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai proveržis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercinę logiką.

    Istorinės paralelės ir naujos rizikos

    BIS lygina dabartinį DI pakilimą su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX amžiaus kanalų ir geležinkelių karštinės, XX amžiaus elektrifikacijos šuolis ar vėliau sprogęs dotkomų burbulas. Bendras bruožas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo sparčiau nei realiai pagrįsta grąža, o vėliau sekdavo staigesnis atoslūgis.

    Papildomą grėsmę, BIS vertinimu, kelia įtempti akcijų įverčiai ir sudėtingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis žiedinis finansavimas, kai lustų gamintojai ar debesijos tiekėjai investuoja į DI laboratorijas, o šios vėliau įsipareigoja pirkti jų skaičiavimo resursus, taip tarsi perkeliančios pinigus atgal į pirminius finansuotojus per pajamas.

    Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per mažiau prižiūrimus ne bankų kanalus, įskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rinką. Tokia struktūra, BIS vertinimu, gali lemti greitesnį ir aštresnį nuosmukį, jei DI lūkesčiai pradėtų griūti.

    Duomenų centrų kaina ir infliacijos pavojus

    Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra turi ir paslėptą kainą, kuri atsispindi bendrovių apskaitoje bei vartotojų kainose, ypač dėl duomenų centrų statybų, elektros poreikio ir specializuotos įrangos atnaujinimo.

    Viena iš įvardijamų sričių yra duomenų centrų įrangos nusidėvėjimo prielaidos. Jei bendrovės daro prielaidą, kad brangi įranga tarnaus ilgiau, sąnaudos paskirstomos per daugiau metų, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinigų deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.

    Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurodęs, kad per artimiausius šešerius metus bendra DI infrastruktūros plėtra galėtų kainuoti apie 7 trln. eurų. BIS atkreipia dėmesį, kad dalis tokių projektų gali būti finansuojami ir ne visuomet aiškiai matomomis struktūromis, kas nuosmukio atveju didintų netikėtumo riziką.

    Be to, vis garsiau kalbama apie infliacinį poveikį, kai didelė paklausa DI serveriams ir jų komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugyklų sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotojų elektronikai. BIS pabrėžia, kad elektros sąnaudų augimas ir duomenų centrų apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinančiu veiksniu.

    Kartu ataskaitoje pripažįstama ir priešinga galimybė: jei DI realiai pakels produktyvumą, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliaciją mažinantis veiksnys. Tačiau BIS akcentas aiškus: kol grąža neapibrėžta, o investicijos milžiniškos, finansų sistemos atsparumą būtina vertinti iš anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.

  • Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškente pasibaigęs penktasis tarptautinis investicijų forumas baigėsi įspūdinga suma: pasirašyta 166 susitarimai, kurių bendra vertė siekia 37,6 mlrd. eurų. Organizatorių duomenimis, 139 iš jų įvardyti kaip nauji projektai, kurių vertė sudaro 27,7 mlrd. eurų.

    Tris dienas trukusiame renginyje užsiregistravo daugiau nei 10 000 dalyvių, o 3 802 delegatai atvyko iš užsienio, atstovaudami 102 valstybėms. Po pasirašymų svarbiausiu etapu tampa finansavimo užtikrinimas ir realus projektų įgyvendinimas.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas forumo dalyviams pabrėžė, kad investicijos šaliai reiškia ne tik pinigų įplaukas. Jo teigimu, tikslas yra pritraukti technologijas, kompetencijas ir sukurti darbo vietas, kurios atitiktų sparčiai besikeičiančios ekonomikos poreikius.

    „Mums investicijos yra kur kas daugiau nei kapitalo šaltinis. Tai pažangių technologijų, žinių, naujų darbo vietų ir vystymosi katalizatorius“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Reformos tikrinamos rinkoje

    Renginyje kalbinti investuotojai akcentavo, kad kapitalo srautai priklausys nuo to, ar reformos bus nuoseklios ir ilgalaikės. Verslui svarbiausia ne pažadai, o praktika, kurią galima patikrinti per keletą metų.

    „Reformų darbotvarkei reikia įrodymų. Negalima visko pakeisti per naktį, žmonėms reikia matyti rezultatą. Tačiau dabar jau turime daug metų įrodymų“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Vienu iš signalų rinkoms tapo Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo UzNIF dvigubas įtraukimas į biržų sąrašus Londone ir Taškente. Skelbiama, kad pasiūlymas sulaukė daugiau kaip 2,44 mlrd. eurų paklausos, o pritraukta beveik 610 mln. eurų.

    UzNIF valdo 13 valstybinių įmonių akcijų paketus, o fondą valdo bendrovė „Franklin Templeton“. Bendrovės vadovas Centrinei Azijai Marius Dan teigė, kad šis žingsnis gali tapti platesnės vietinės kapitalo rinkos raidos pradžia.

    „Po penkerių metų sėdėsime čia ir žvelgdami atgal matysime visiškai kitokią kapitalo rinką“, – sakė Marius Dan.

    Kita investuotojams jautri tema yra kapitalo judėjimo laisvė ir galimybė išsiimti pelną. Uzbekistano valdžia teigia, kad nuo 2017 metų sumažino dalį mokesčių ir palengvino valiutos konvertavimą bei pelno pervedimą į užsienį.

    „Bet kuris investuotojas gali atvykti, investuoti ir per vieną dieną išsiimti pajamas iš šalies“, – sakė Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov.

    JAV ir Europos dėmesys bei geopolitika

    Forumas sutapo su aukšto lygio diplomatinių vizitų banga, įskaitant Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio ir Albanijos prezidento Bajramo Begaj vizitus. Taip pat dalyvavo regiono ir kaimyninių valstybių premjerai bei aukšti pareigūnai, o tai parodė platesnį geopolitinį renginio svorį.

    Šalia pagrindinio forumo vyko JAV ir Uzbekistano verslo susitikimai, kuriuose dalyvavo 193 amerikiečių bendrovių atstovai. Skelbiama, kad derybas su Uzbekistano valdžia taip pat surengė „Boeing“, „Visa“, „JPMorgan“, „Meta“, „Air Products“ ir „Franklin Templeton“.

    Darbotvarkėje šalia investicijų ir kapitalo rinkų reformos dominavo transporto ryšiai, energetika, prekyba ir regioninis bendradarbiavimas. Tai kryptys, kurios šiandien ypač svarbios įmonėms, ieškančioms alternatyvių tiekimo grandinių ir eksporto maršrutų.

    Koridoriai, energetika ir DI

    Centrinė Azija ilgą laiką buvo vertinama kaip nutolusi nuo pagrindinių rinkų, tačiau šį požiūrį keičia transporto projektai. Tarp dažniausiai minimų iniciatyvų įvardijamas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelis, Vidurio koridorius per Kaspijos jūrą bei planuojamas Transafganistano maršrutas.

    Uzbekistanas taip pat sieja geresnį susisiekimą su turizmo plėtra ir didesnėmis keliautojų išlaidomis. Šalies turizmo komiteto pirmininkas Abdulaziz Akkulov teigė, kad tikslas yra didinti lankytojų išlaidas ir plėsti aukštesnės vertės turizmo pasiūlą.

    Energetikoje Uzbekistanas kelia tikslą didinti žaliosios energijos dalį iki 54 proc. elektros gamyboje ir pritraukti investicijas į tinklus, energijos kaupimą, DI ir duomenų centrus. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai duomenų centrų plėtra vis dažniau siejama su patikimu elektros tiekimu ir konkurencingomis kainomis.

    DI temą forume akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Duomenų centrų plėtros bendrovės „DataVolt“ vadovas Rajit Nanda pabrėžė, kad sėkmingam DI diegimui būtini trys dalykai: kapitalas, energija ir talentai.

    Šalis taip pat akcentuoja išteklių potencialą, skelbdama, kad mineralinių išteklių vertė vertinama 2,62 trln. eurų, tarp jų minimi auksas, varis, uranas ir kitos strategiškai svarbios žaliavos. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien ištekliai dar nereiškia automatinės gerovės be skaidrumo ir aiškių taisyklių.

    „Šalys turi šiuos išteklius paversti ilgalaike nauda“, – sakė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Forumo pabaigoje taip pat pabrėžta, kad investuotojai įtraukiami į politinių sprendimų procesą per Užsienio investuotojų tarybą, kurioje, skelbiama, dalyvauja 85 bendrovės iš 19 šalių. Uzbekistano valdžia teigia, kad į reformų planą bus įtrauktos 120 naujų rekomendacijų, o pažanga bus reguliariai stebima ir raportuojama prezidentui.

  • Forumas Investuok Vilkaviškyje: kokius rajono pranašumus investuotojams išryškino savivalda

    Paežerių dvaro sodyboje surengtas pirmasis Vilkaviškio rajono verslo forumas Investuok Vilkaviškyje, skirtas investicijų pritraukimui ir verslo plėtros galimybėms regione. Renginio ašis – kaip savivalda, valstybės institucijos ir verslas gali greičiau susitarti dėl sprendimų, kurie realiai gerina sąlygas investuotojams.

    Forume dalyvavo savivaldybės, verslo ir investicijų ekosistemos atstovai, tarp jų Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Sveikinimą nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

    „Pirmą kartą organizuodami forumą Investuok Vilkaviškyje siekėme parodyti, kad mūsų rajonas yra atviras investicijoms, partnerystei ir naujoms idėjoms“, – forumo atidaryme sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti rajono galimybes, bet ir įvardyti, ko investuotojams reikia greičiausiai: aiškių procedūrų, prognozuojamumo ir praktinių kontaktų. Tokie susitikimai padeda suderinti lūkesčius tarp viešojo sektoriaus ir verslo, o tai dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis vietą projektui.

    Renginyje aptartos regioninės politikos perspektyvos ir investavimo tendencijos, aktualios ne tik Vilkaviškio rajonui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad investicijos kurtų ilgalaikę vertę, o nauji projektai būtų siejami su produktyvumo augimu, darbuotojų kompetencijomis ir vietos tiekimo grandinėmis.

    Taip pat pristatyti Vilkaviškio rajono geografiniai ir logistiniai pranašumai, darbo rinkos potencialas bei savivaldybės siūlomos investavimo galimybės. Aptartos ir verslui aktualios finansavimo priemonės, nes prieiga prie kapitalo bei aiškios finansavimo sąlygos dažnai lemia, ar planai virsta realiais projektais.

    Diskusijose paliestos ir žiedinės ekonomikos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau tampa praktiniu reikalavimu, o ne vien reputacijos klausimu. Įmonėms tai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir didesnį atsparumą kainų svyravimams, o savivaldybėms – galimybę formuoti patrauklesnę pramonės ir paslaugų aplinką.

    Didelio dėmesio sulaukė apvalaus stalo diskusijos, kuriose verslo atstovai ir ekspertai ieškojo atsakymų, kuo Vilkaviškio rajonas gali išsiskirti konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik vieta žemėlapyje, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai reaguoti, koordinuoti procesus ir kurti patikimą partnerystę.

    Forumą organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir nacionaliniu plėtros banku ILTE. Organizatorių teigimu, tęstinis dialogas su verslu ir aiškiai komunikuojamos galimybės – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant, kad regionuose atsirastų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų.

  • Finansų ministras Alytuje: kokių sprendimų dėl investicijų ir paramos tikisi regiono verslas?

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiamas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į diskusiją kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime turėtų dalyvauti ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas bei Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Organizatoriai akcentuoja, kad renginys skirtas ne tik pristatymams, bet ir praktiniams atsakymams apie finansavimo galimybes.

    Apie ką bus kalbama?

    Pagrindinis dėmesys numatomas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimui ir valstybės finansavimo priemonėms. Tokie susitikimai regionuose paprastai orientuoti į tai, kas konkrečiai trukdo įgyvendinti projektus: nuo lėšų skolinimuisi ir garantijų iki paraiškų rengimo bei projektų administravimo.

    Renginio metu planuojama aptarti, kaip finansavimo instrumentai galėtų padėti savivaldybėms spartinti viešosios infrastruktūros atnaujinimą, o verslui ir ūkiams – drąsiau investuoti į modernizaciją. Taip pat tikėtina, kad bus paliesti projektų įgyvendinimo terminų, reikalavimų ir rizikų valdymo klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria pareiškėjai.

    Konsultacijos vietoje

    Po diskusijų numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. Ši dalis aktuali tiems, kurie jau turi projekto idėją arba planuoja investicijas ir nori įsivertinti, kokie finansavimo keliai realistiškiausi.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o dėl ILTE konsultacijų siūloma registruotis iš anksto. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose konsultacijose dažniausiai išsigrynina praktiniai žingsniai: kokių dokumentų prireiks, kokie atrankos kriterijai svarbiausi ir kokios klaidos paraiškose kartojasi dažniausiai.

    Ko tikisi regiono bendruomenė?

    Alytaus apskrities savivaldybėms, verslui ir ūkiams aktualios priemonės paprastai siejasi su investicijomis į gamybos efektyvumą, energetinį taupymą, inovacijas ir viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais metais regionuose daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip finansavimas gali padėti sukurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas bei pritraukti privačių investicijų.

    Tokio formato susitikimai vertingi tuo, kad vienoje vietoje susitinka politiniai sprendimų priėmėjai ir institucijos, per kurias realiai keliauja finansavimo priemonės. Tai suteikia galimybę ne tik išgirsti planus, bet ir vietoje įvardyti problemas, kurios regionuose dažnai skiriasi nuo didmiesčių poreikių.

    Susitikimas vyks Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje, birželio 9 dieną 11 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasiruošti konkrečius klausimus apie planuojamas investicijas, projektus ir finansavimo sąlygas.