Tag: Investicijos

  • „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    Rizikos kapitalo bendrovė „Northzone“ pristatė pirmąją „Northstars“ programos grupę – 25 patyrusius technologijų sektoriaus vadovus ir specialistus iš įvairių Europos šalių.

    Programos tikslas – sukurti plataus masto operatorių tinklą, kuris kartu su „Northzone“ padėtų pastebėti investavimo galimybes ir prisidėtų prie fondo portfelio įmonių augimo.

    Bendrovė akcentuoja, kad dirbtinis intelektas keičia startuolių kūrimo ir plėtros modelį: mažesnės komandos šiandien dažnai prisiima atsakomybes, kurioms anksčiau reikėdavo gerokai didesnių organizacijų.

    Dėl to auga paklausa žmonėms, galintiems vienu metu valdyti augimą, vystyti produktą ir vesti komandas – būtent tokių operatorių „Northzone“ ir siekia telkti į bendrą bendruomenę.

    Kas pateko į pirmąją „Northstars“ grupę

    Į pirmąją 25 asmenų grupę atrinkti skirtingų sričių profesionalai, turintys patirties robotikos, DI infrastruktūros, sveikatos technologijų, kibernetinio saugumo ir vertikalaus programinės įrangos vystymo srityse.

    Tarp jų – atstovai ir buvę ar esami vadovai iš gerai žinomų technologijų vardų, įskaitant „DeepL“, „ElevenLabs“, „Coinbase“, „Adyen“, taip pat kitų augančių bendrovių.

    „Northzone“ teigimu, ši pan-europinė bendruomenė turėtų tapti praktišku tiltu tarp skirtingų miestų ir ekosistemų, o jos nariai – aktyviais programos dalyviais, o ne vien simboliniais mentoriais.

    Kaip veiks tinklas: nuo sandorių paieškos iki mentorysčių

    Pirmaisiais programos metais „Northstars“ nariai bus įtraukiami į fondo investicijų paieškos ir vertinimo procesą: jie padės identifikuoti perspektyvius sandorius ir prisidės prie vadinamojo dealflow stiprinimo.

    Taip pat numatyta galimybė bendrai investuoti su fondu į įmones, kurias programos dalyviai atranda individualiai.

    Be investicijų krypties, tinklas bus orientuotas ir į praktinę pagalbą: patarimus, konsultavimą bei mentorystę „Northzone“ portfelio bendrovėms, kurioms augimo etape dažnai labiausiai reikia patyrusių operatorių įžvalgų.

    „Northzone“ pabrėžia, kad šie 25 žmonės – tik pirmasis etapas: programa tęstinė, tad ateityje tinklas turėtų plėstis.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis“

    Programai vadovaus „Northzone“ partneris Samas Endacottas kartu su Elena Pantazi, kuri yra partnerė ir platformos vadovė. Pristatydamas iniciatyvą S. Endacottas išskyrė esminį Europos iššūkį: talentas čia stiprus, tačiau išsisklaidęs po daugybę miestų.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis: kapitalas ir talentas vienoje vietoje, kurie maitina vienas kitą. Europa turi talentą, bet jis išsisklaidęs po dešimtis miestų ir ekosistemų“, – teigė jis.

    Jo teigimu, stipriausi operatoriai Berlyne, Stokholme, Ciuriche, Paryžiuje ar Londone turėtų lengvai pasiekti vieni kitus, kad galėtų dalintis geriausiomis praktikomis savo srityse.

    „Džiaugiamės galėdami su jais kurti steigiamąją bendruomenę ir toliau padėti atsiskleisti kitai startuolių ir įkūrėjų kartai, norinčiai mokytis iš aukščiausio lygio talento“, – pridūrė S. Endacottas.

  • Berlyno startuolis „Agent F“ pritraukė 4 mln. dolerių DI agentams, automatizuojantiems finansų administravimą

    Berlyno startuolis „Agent F“ pritraukė 4 mln. dolerių DI agentams, automatizuojantiems finansų administravimą

    Berlyne įkurtas startuolis „Agent F“, kuriantis dirbtinio intelekto agentus buhalterijai ir finansų planavimui automatizuoti, pritraukė 4 mln. JAV dolerių pradinę investiciją.

    Bendrovė taikosi į sparčiai augančias įmones, kurioms plečiantis daugėja ataskaitų, suderinimų ir kitų finansinės administracijos darbų. Apie sandorį paskelbė „Tech.eu“.

    „Agent F“ teigia, kad augant verslui finansinė informacija išsiskaido per banko sąskaitas, atlyginimų tiekėjus, apskaitos programas ir kitus įrankius, o jos sujungimas neretai reiškia valandas rankinio darbo kiekvieną savaitę.

    Startuolio tikslas – sujungti įmonės naudojamas sistemas ir pateikti aiškesnį finansinį vaizdą vadovams bei finansų komandoms, kartu sumažinant rutininio darbo apimtį.

    DI pagrįsta ERP idėja

    „Agent F“ vysto DI pagrįstą įmonės išteklių planavimo (ERP) platformą, kuri jungiasi prie esamų finansinių ir operacinių sistemų. Startuolis nurodo, kad jo agentai gali konsoliduoti duomenis, susieti bankinę informaciją su apskaitos programomis (tarp jų – DATEV) ir sekti pagrindinius veiklos rodiklius.

    Pasak bendrovės, agentai atlieka užduotis įrankiuose, kuriuos įmonė jau naudoja, dokumentuoja savo veiksmus, o rezultatus pateikia žmogui patvirtinti. Akcentuojama, kad be žmogaus sprendimo galutiniai veiksmai neatliekami.

    Startuolio vadovas Felixas Schlägeris teigia, kad įdiegimo skausmo, būdingo tradicinėms ERP sistemoms, bandoma išvengti prisitaikant prie esamų įmonės procesų, o ne verčiant organizaciją persitvarkyti pagal vieną standartą.

    „Agent F“ taip pat pabrėžia galimybę augti kartu su klientu: nuo buhalterijos iki finansų kontrolės, planavimo ar kitų sričių, kai verslui plečiantis didėja procesų sudėtingumas.

    Atsakomybė ir „žmogus procese“

    Didėjant DI agentų vaidmeniui finansuose, svarbia tema tampa atsakomybė už klaidas. F. Schlägeris tvirtina, kad technologija kuriama kaip sprendimų palaikymo priemonė, o ne savarankiškai galutinius sprendimus priimanti sistema.

    Jo teigimu, situacijose, kurios gali turėti teisinių pasekmių ar yra susijusios su pinigų pervedimu, sprendimai neturėtų būti paliekami autonominiams agentams – bent jau kol kas. Todėl platformoje numatytas principas, kad galutinis patvirtinimas visada lieka atsakingam žmogui.

    Konkurencija su SAP ir „Oracle“

    „Agent F“ žengia į rinką, kurioje dominuoja ilgamečiai ERP tiekėjai, tokie kaip SAP ar „Oracle“, o taip pat atsiranda naujų DI pagrįstų konkurentų. Startuolis iš pradžių orientuojasi į sparčiai augančias Vokietijos technologijų įmones, ypač nuo „Series A“ etapo, o vėliau planuoja plėstis žemyninėje Europoje.

    F. Schlägeris argumentuoja, kad Europoje įmonėms dažnai prireikia sudėtingesnių ERP sprendimų anksčiau, nes plečiantis per valstybių sienas tenka derintis prie skirtingų administracinių ir reguliacinių reikalavimų.

    Kas investavo ir kas dirba komandoje

    4 mln. dolerių investicijos etapui vadovavo Los Andžele įsikūrusi „Alpha Edison“. Tarp investuotojų minimi ir „United Founders“ bei kiti technologijų ir investicijų pasaulio atstovai, taip pat buvęs SAP technologijų vadovas Dr. Jürgenas Mülleris, prisijungęs kaip investuotojas ir patarėjas.

    „Agent F“ įkurtas 2025 metais Berlyne. Komandoje dirba 10 žmonių, o startuolio vadovas turi finansų ir verslumo patirties, įskaitant darbą „Interactive Brokers“.

    Technologijų vadovu paskirtas Paulas Ohlhautas, anksčiau dirbęs „Amazon“, vėliau prisijungęs prie „Snapchat“ ankstyvuoju etapu ir likęs iki bendrovės IPO. Jis taip pat dalyvavo investicijų etape.

  • Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų plėtrai Europoje

    Danijos DI apskaitos platforma „Sumary“ pritraukė 22 mln. eurų investiciją, kurią ketina panaudoti augimui Europoje paspartinti. Bendrovė kuria apskaitos įmonėms ir finansų komandoms skirtą sprendimą, automatizuojantį dalį kasdienio darbo.

    Kaip rašo „EU-Startups“, tai – vienas didžiausių sėklos etapo sandorių Europoje apskaitos programinės įrangos segmente. Investicijų raundui vadovavo fondas „Singular“.

    „Sumary“ teigimu, apskaitos įmonės vis dažniau susiduria su spaudimu aptarnauti daugiau klientų nemažinant paslaugų kokybės, nors darbuotojų pritraukti tampa sunkiau. Tokiose sąlygose automatizavimas ir DI pritaikymas laikomi būdu sumažinti rankinio darbo dalį.

    Bendrovė įsikūrusi Kopenhagoje ir skelbia dirbanti su didžiąja dalimi 20 didžiausių Šiaurės šalių apskaitos įmonių. Tarp klientų minimos „Deloitte“, „Grant Thornton“ ir „Baker Tilly“.

    Kam skirta „Sumary“ platforma

    „Sumary“ pristatoma kaip DI platforma apskaitos įmonėms ir finansų komandoms. Ji skirta automatizuoti darbo eigas, tikrinti operacijas ir padėti iš duomenų greičiau gauti atsakymus.

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Pascar Sivam teigia, kad tikslas – leisti programinei įrangai perimti paruošiamuosius darbus, o buhalteriams daugiau laiko skirti klientams ir komandai. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų padėti sprendimą greičiau pasiūlyti įmonėms Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Investuotojai taip pat akcentuoja, kad „Sumary“ komanda sujungia DI tyrimų kompetencijas ir supratimą, kaip realiai dirba apskaitos įmonės. „Singular“ partneris Jeremy Uzan pažymi, jog bendrovė jau pelno didžiųjų rinkos žaidėjų pasitikėjimą.

    Plėtra: Londonas ir pirmieji žingsniai Beniliukse

    „Sumary“ nurodo, kad investiciją naudos plėtrai Europoje spartinti, o komerciniu centru taps Londonas. Tuo metu Danija turėtų išlikti technologijų ir DI tyrimų branduoliu.

    Skelbiama, kad du bendraįkūrėjai – Pascar Sivam ir Frederik Skov Wacher – persikelia į Londoną, kur vadovaus kitam augimo etapui Jungtinėje Karalystėje. Europos žemyne plėtrą planuojama pradėti nuo Beniliukso regiono.

    Kodėl DI apskaitoje pritraukia tiek kapitalo

    „Sumary“ finansavimas vyksta platesniame kontekste: 2026 metais Europoje matoma daugiau investicijų į DI paremtą apskaitą ir finansų automatizavimą. Straipsnyje minimi ir kitų šalių startuolių raundai, rodantys augantį investuotojų dėmesį šiai sričiai.

    Pati bendrovė akcentuoja, kad Europoje apskaitos įmonės generuoja dideles metines pajamas, tačiau nemaža darbo dalis vis dar atliekama rankiniu būdu. „Sumary“ požiūriu, DI perimdama pasikartojančias buhalterines ir atitikties užduotis turėtų leisti specialistams daugiau dėmesio skirti konsultavimui ir finansinių duomenų interpretavimui.

    „Sumary“ teigia, kad po trijų mėnesių naudojimo įmonės esą skiria 50 proc. mažiau laiko mėnesio uždarymui ir 75 proc. mažiau – PVM deklaracijai. Šie skaičiai pateikiami pačios bendrovės, o ne nepriklausomo audito duomenimis.

    Bendrovė įkurta 2025 metais. Tarp įkūrėjų – buvę „McKinsey“ konsultantai Pascar Sivam ir Bastian Schneider, taip pat Lucas Rantzau, Frederik Hvilshøj ir Frederik Skov Wacher.

  • Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina sutarė dėl 2026–2027 m. veiksmų plano energetikai, gynybai ir prekybai

    Azerbaidžanas ir Ukraina išplėtė ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą ir pasirašė 2026–2027 metų veiksmų planą. Susitarimai įtvirtinti Užhorode surengus 14-ąjį jungtinės tarpvyriausybinės komisijos posėdį.

    Šis susitikimas buvo pirmasis, kai komisija susirinko Ukrainos teritorijoje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, praneša „Euronews“. Deryboms vadovavo Azerbaidžano energetikos ministras Parvizas Šahbazovas ir Ukrainos pirmasis vicepremjeras bei energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Delegacijos pasirašė protokolą ir patvirtino veiksmų planą, apimantį 14 sričių. Pagrindinis dėmesys skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui ir tarpvalstybiniams komerciniams ryšiams, kuriuos apsunkina karo sąlygomis išaugę logistikos iššūkiai.

    Be energetikos, aptartos investicijos, transportas, technologijos ir inovacijos. Šahbazovas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad planas taps gairėmis artimiausiam dvejų metų laikotarpiui.

    Pagalba tinklui ir pasirengimas žiemai

    Užhorode vykusių pokalbių centre buvo Ukrainos elektros tinklo fizinė apsauga ir stabilizavimas artėjant žiemai. Pareigūnai apsilankė Vakarų Ukrainos energetikos objekte, kur apžiūrėjo vadinamąsias antrojo lygio apsaugos sistemas, skirtas kritinei infrastruktūrai nuo atakų.

    Vizito metu patvirtinta, kad Ukraina gavo naujausią avarinės įrangos siuntą iš Azerbaidžano. Jos vertė siekia 1,47 mln. JAV dolerių (1,32 mln. eurų).

    Siuntą sudaro devyni pramoniniai transformatoriai, 186 km aukštos įtampos kabelių, generatoriai ir 12 kV elektros skirstymo įranga, reikalinga greitiems tinklo remonto darbams. Tokia įranga svarbi tada, kai po smūgių reikia skubiai atstatyti tiekimą.

    Šmyhalis „X“ tinkle padėkojo Azerbaidžanui už nuoseklią paramą atkuriant energetiką po Rusijos smūgių. Pasak jo, ypač reikalingi transformatoriai, generatoriai ir kita energetikams būtina įranga.

    Nurodoma, kad ši siunta padidino bendrą Baku humanitarinę, reabilitacijos ir atstatymo paramą Ukrainai iki 52 mln. JAV dolerių (47 mln. eurų) nuo karo pradžios.

    Tranzito maršrutai ir bendros gamybos planai

    Greta skubios pagalbos šalys derino ir ilgalaikes energetikos tranzito kryptis, siekdamos užtikrinti nepertraukiamą tarpvalstybinę prekybą. Azerbaidžano–Ukrainos verslo forume diskusijos krypo į gilesnę struktūrinę integraciją ir esamos regioninės infrastruktūros panaudojimą.

    Ukraina kėlė koordinuoto Trans-Balkanų maršruto naudojimo klausimą, taip pat siūlė pasitelkti dideles požemines dujų saugyklas ir esamus naftotiekių tinklus. Delegacijos aptarė ir platesnes makroekonomines kryptis plėtojant Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliosios energijos koridorių.

    Posėdžio metu pateikti duomenys rodo, kad dvišalė prekybos apyvarta per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius augo 10,5 proc., o Azerbaidžano eksportas į Ukrainą padidėjo 17 proc. Skelbiama, kad abipusės investicijos pasiekė 513,5 mln. JAV dolerių (460 mln. eurų).

    Siekiant įtvirtinti ryšius, Ukraina pabrėžė susidomėjimą bendra gamyba, lokalizacija Ukrainoje ir technologinėmis partnerystėmis. Azerbaidžano delegacija savo ruožtu pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip galimą logistinės partnerystės ir bendrų projektų centrą.

    Vizito pabaigoje delegacijos apsilankė Chusto pramonės parke, kur apžiūrėjo vėjo turbinų gamybos objektą ir Azerbaidžanui priklausančią įmonę ATEF, vertindamos bendros gamybos galimybes.

  • ES plėtra po 13 metų pauzės: investuotojai mato galimybes Ukrainoje ir Moldovoje

    ES plėtra po 13 metų pauzės: investuotojai mato galimybes Ukrainoje ir Moldovoje

    Praėjo daugiau nei 13 metų nuo tada, kai į Europos Sąjungą paskutinį kartą įstojo nauja valstybė, tačiau dabar plėtros tema vėl grįžta į pirmą planą. Oficialiai yra devynios kandidatės, o kai kurios – pavyzdžiui, Albanija – tikisi, kad derybos galėtų baigtis jau 2027 metais.

    Šiame kontekste vis dažniau keliami praktiniai klausimai: ką ES plėtra reikštų ekonomikai ir investicijoms, ar daugiau narių neišaugins sudėtingumo, ir kas iš to galėtų laimėti daugiausia. Apie tai „Euronews“ laidoje „The Big Question“ diskutavo vedėja Angela Barnes ir investicijų ekspertas Janas Růžička.

    J. Růžička yra Čekijoje įkurtos privačios investicijų grupės „PPF Group“ išorės reikalų vadovas. Pokalbyje jis akcentavo, kad plėtra gali būti ne tik politinis projektas, bet ir apčiuopiamos komercinės galimybės tiek kandidatėms, tiek dabartinėms ES narėms.

    Pasak jo, viena didžiausių rizikų – prarasti derybų pagreitį ir kandidatėse mažėjančią paramą stojimui. Todėl, jo teigimu, verta ieškoti tarpinių sprendimų, kurie suteiktų bent dalinę prieigą prie bendrosios rinkos dar iki pilnateisės narystės.

    Kur, anot eksperto, slypi didžiausios galimybės

    Kalbėdamas apie potencialą, J. Růžička rėmėsi ankstesnėmis plėtros bangomis, ypač 2004 metų įstojimu, kai ES pasipildė 10 valstybių, įskaitant ir Čekiją. Jo vertinimu, šalys, kurios turėjo palyginti pigesnę darbo jėgą, kvalifikuotus darbuotojus ir tradicinę pramonę, per du dešimtmečius patyrė ryškų ekonominį šuolį.

    Dėl panašių savybių jis geras perspektyvas po įstojimo mato Moldovoje ir Ukrainoje. Pasak eksperto, dabartiniame Europos saugumo kontekste iš naujo išaugo tokių sričių svarba kaip gynyba, sunkioji pramonė, technika ar plieno gamyba.

    Ypač išskirta Ukraina – dėl gynybos technologijų sektoriaus. J. Růžičkos teigimu, ši sritis Europoje nėra tokia išplėtota, todėl jis mato ne tik Ukrainos siekį pritraukti kapitalą, bet ir tai, kad Ukrainos investuotojai patys ateina į Europą.

    Bendroji rinka ir mažos įmonės – kertinis argumentas

    Kita svarbi plėtros dalis, anot pašnekovo, yra prisijungimas prie bendrosios rinkos, kuris atvertų daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jis pabrėžė, kad būtent tokios įmonės sudaro reikšmingą ekonomikos pagrindą tiek ES viduje, tiek kandidatėse.

    „Šešiasdešimt penki procentai mūsų ekonomikos – įskaitant ES 15, ES 27 ir kandidates – yra mažos įmonės“, – sakė J. Růžička, aiškindamas, kodėl jų augimas svarbus ir didesniems rinkos žaidėjams. Jo manymu, plėtra gali paskatinti šių verslų plėtrą, o tai galiausiai atsispindėtų ir didesnių bendrovių vertėje.

    „Balsuojame pinigais“ ir kritika derybų tempui

    J. Růžička teigė, kad „PPF Group“ jau turi investicijų Serbijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Pasak jo, tai sąmoningas pasirinkimas, nes grupė, jo žodžiais, daugiau dėmesio perkelia į Europą.

    „Mes balsuojame savo pinigais. Pasitraukiame iš Azijos ir investuojame kur kas daugiau čia“, – aiškino jis. Tarp priežasčių jis minėjo bendrosios rinkos patrauklumą, teisinės valstybės principus, demokratiją ir prognozuojamumą.

    Vis dėlto, nors plėtrą jis vertina palankiai, ekspertas kritikavo lėtą Europos Komisijos derybų tempą, kuris, jo teigimu, gali atbaidyti investicijas. Kaip perspėjimą jis paminėjo Islandijos pavyzdį: šalis kandidatės statusą gavo 2010 metais, tačiau derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o 2026 metų rugpjūtį referendume rinkėjai nepritarė stojimo proceso atnaujinimui.

    Jo siūlymas – kol vyksta ilgas derinimas, kandidatėms suteikti ribotas teises ar instrumentus, pavyzdžiui, tam tikrą prieigą prie bendrosios rinkos ar specialius susitarimus. Eksperto teigimu, tai galėtų padėti išlaikyti visuomenės palaikymą ir ekonominį susidomėjimą iki pilnos narystės.

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • Vokietijos aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų elektriniam 9 vietų lėktuvui

    Vokietijos aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pritraukė 30 mln. eurų elektriniam 9 vietų lėktuvui

    Miunchene įsikūręs aviacijos startuolis „VÆRIDION“ pranešė pritraukęs 30 mln. eurų investiciją, skirtą kurti nulinės emisijos regioniniams skrydžiams.

    Bendrovė vysto elektrinį devynvietį orlaivį, varomą vien baterijomis maitinama elektrine trauka. Planuojama, kad jis galės įveikti iki 400 km atstumą ir gabenti tiek keleivius, tiek krovinius.

    „VÆRIDION“ teigia siekianti pakartoti tai, ką elektromobiliai padarė kelių transportui: pakeisti iškastinį kurą naudojančias priemones baterijomis varomomis alternatyvomis.

    Startuolį 2021 metais įkūrė du buvę „Airbus“ vadovai – Ivor van Dartel ir dr. Sebastian Seemann. Pirmasis jų kuriamas orlaivis – patentuotas prototipas „Microliner“.

    „Microliner“ planai ir terminas

    „VÆRIDION“ pradeda nuo devynviečio orlaivio, tačiau ateityje planuoja technologiją didinti, kad galėtų pasiūlyti skrydžius visoje Europoje.

    Komercinį „Microliner“ startą bendrovė taikosi pasiekti iki 2030 metų.

    Pasak startuolio, „Microliner“ turėtų būti tylesnis nei įprasti lėktuvai, todėl geriau tiktų mažesniems aerodromams ir galėtų būti greičiau pritaikomas rečiau aptarnaujamose vietovėse.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    „Series A2“ investicijų etapui vadovavo Nyderlandų rizikos kapitalo fondas SHIFT Invest ir Nyderlandų nacionalinė investicijų institucija „Invest-NL“. Prie raundo taip pat prisidėjo esami investuotojai – „World Fund“, „Project A“ ir „Vsquared Ventures“.

    Bendrovė nurodo iki šiol iš viso pritraukusi apie 60 mln. eurų, o naujos lėšos bus nukreiptos pirmajam „Microliner“ prototipui sukurti.

    ES parama pramoninei gamybai

    Be privataus kapitalo, „VÆRIDION“ teigia atrinkta gauti Europos Sąjungos 94,5 mln. eurų „Innovation Fund“ dotaciją. Ji turėtų padėti vystyti „Microliner“ iki pramoninės gamybos masto.

    Startuolio įkūrėjas ir vadovas Ivor van Dartel teigė, kad per pastaruosius metus komanda pavertė patikrintą „Microliner“ dizainą realia įranga, o traukos ir baterijų technologijos šiuo metu bandomos nuosavoje bazėje Oberpfaffenhofene.

    Pasak jo, pritrauktas nuosavo kapitalo raundas turėtų leisti pastatyti pirmąjį reikalavimus atitinkantį orlaivį.

  • Barselonos startuolis „Kabilio“ pritraukė 10 mln. eurų: DI agentą diegs beveik 500 įmonių

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Kabilio“, kuriantis dirbtiniu intelektu paremtą apskaitos platformą apskaitos įmonėms ir jų klientams, pritraukė 10 mln. eurų investiciją.

    Apie sandorį skelbia „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Picus Capital“ ir „Visionaries“, taip pat prisidėjo Ispanijos technologinių inovacijų viešoji agentūra CDTI.

    „Kabilio“ platforma kuriama tam, kad automatizuotų rutininius buhalterinės apskaitos darbus, o apskaitininkui paliktų sprendimų kontrolę. Startuolis teigia, kad taip mažėja laikas, skirtas dokumentams suvedinėti ir derinti.

    Bendrovė 2025 metais įkurta Jose Ojeda ir Álex Valls. Pirmasis jos dėmesio taškas buvo vadinamoji „priešapskaita“ – dokumentų ir duomenų surinkimas bei paruošimas buhalterijai, kuris daugelyje įmonių vis dar atliekamas rankiniu būdu.

    Platforma skaito sąskaitas, sutikrina banką ir palieka galutinį žodį buhalteriui

    Pasak bendrovės, „Kabilio“ DI gali nuskaityti sąskaitas faktūras ir pasiūlyti jų registravimo būdą, sulyginti banko operacijas, parengti suderinimus ir pažymėti vietas, kur būtinas specialisto įvertinimas.

    Akcentuojama, kad tai daroma nekeičiant apskaitos įmonės jau naudojamų įrankių – buhalteris peržiūri ir patvirtina, o ne suveda viską nuo nulio.

    Startuolis taip pat teigia, kad naudojant platformą, buhalterinei apskaitai ir suderinimams skiriamas laikas gali mažėti maždaug 60 proc.

    Pristatomas DI apskaitos agentas: bendraus su klientais el. paštu ir „WhatsApp“

    Kartu su investicija „Kabilio“ paskelbė pradedanti diegti savo DI apskaitos agentą, kuris pirmiausia bus skirtas pačių apskaitos įmonių vidiniams procesams.

    Nurodoma, kad agentas gali iš klientų el. pašto paimti sąskaitas ir išrašus, sutikrinti bei suderinti banko operacijas, patikrinti įrašų teisingumą ir priminti dėl trūkstamų dokumentų.

    Įmonė teigia, kad siekiant supaprastinti duomenų surinkimą, agentas gali tiesiogiai susisiekti su klientais el. paštu ir „WhatsApp“ – paprašyti papildomų dokumentų ar informacijos. Kiek autonomijos suteikti agentui, kiekvienu atveju nusprendžia apskaitininkai.

    Plėtra į smulkųjį verslą ir tikslas – daugiau kaip 500 apskaitos įmonių

    Startuolis taip pat pristatė „Kabilio Empresas“ – sprendimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, leidžiantį išrašinėti sąskaitas, susieti banko sąskaitas ir sekti pinigų srautus toje pačioje platformoje, kurią naudoja jų buhalteriai.

    Bendrovė pabrėžia, kad tokia schema leidžia dirbti su „gyvais“ duomenimis visus metus, o ne tik artėjant mokestiniams terminams. „Kabilio“ veikia per apskaitos įmones – jos sprendžia, kuriems klientams atverti platformą ir ką agentas gali daryti.

    Vėlesniame etape agento funkcijas planuojama išplėsti ir apskaitos įmonių klientams: jis galėtų išrašyti sąskaitas, priminti apie vėluojančius apmokėjimus ar paprašyti trūkstamų kvitų verslo savininkų vardu.

    „Kabilio“ skelbia, kad 2026 metus ketina baigti dirbdama su daugiau nei 500 apskaitos įmonių. Taip pat nurodoma, kad komanda išaugo iki 80 žmonių, o daugiau nei pusė jų dirba produkto ir inžinerijos srityse.

  • Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių dydžio „Series D“ investiciją, skirtą plėsti žmogaus ląstelių modelių pasiūlą ir didinti technologijos prieinamumą farmacijos, biotechnologijų ir mokslinių tyrimų organizacijoms.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šis finansavimo etapas įvyko po šių metų „Series C“ raundo, o prie investuotojų prisijungė ir esami rėmėjai, tarp jų „M&G Investments“ bei „Abcam“ įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Jonathanas Milneris.

    Vaistų kūrimo procesas keičiasi, o tyrėjams vis dažniau reikia eksperimentinių modelių, kurie patikimiau parodytų, kaip potencialus gydymas gali veikti žmogaus organizmą. Tradiciniai bandymai su gyvūnais ne visada tiksliai atspindi žmonių biologiją, todėl auga susidomėjimas žmogaus ląstelėmis paremtais alternatyviais modeliais.

    Tuo pat metu dirbtinis intelektas spartina potencialių vaistų kandidatų identifikavimą ir projektavimą, todėl didėja poreikis nuosekliems, atkartojamiems žmogaus ląstelių modeliams, leidžiantiems vertinti saugumą ir veiksmingumą.

    Kas yra „opti-ox“ ir ką ji sprendžia

    „bit.bio“ teigia šiuos poreikius siekianti atliepti per nuosavą „opti-ox“ platformą, kuri skirta apibrėžtų žmogaus ląstelių tipų gamybai nuosekliai ir dideliu mastu. Bendrovės tikslas – užtikrinti stabilesnę, standartizuotą ląstelių kokybę ir pasiūlą.

    Tokio tipo technologijos kuriamos ir dėl praktinių ribojimų, su kuriais susiduriama dirbant su donorinėmis ląstelėmis: skirtingų donorų biologiniai skirtumai gali lemti rezultatų variaciją, o ląstelių pasiūla ne visada būna pakankama didesniems tyrimų poreikiams.

    Daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų

    Bendrovė nurodo, kad jos „ioCells“ portfelyje šiuo metu yra daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų, įskaitant širdies, kepenų ir centrinės nervų sistemos modelius. Tokios ląstelės naudojamos ligų tyrimams, funkcinei genomikai, vaistų paieškai ir toksikologijai.

    „bit.bio“ vadovė dr. Emma Pepperell atkreipė dėmesį į tai, kad pramonė pasiekė lūžio tašką: viena vertus, DI keičia greitį, kuriuo gali būti atrandami nauji vaistai, kita vertus, auga poreikis alternatyvoms bandymams su gyvūnais.

    Jos teigimu, šiuos pokyčius jungia bendras vardiklis – dideli kiekiai nuoseklių žmogaus ląstelių modelių, kuriuos reikia gebėti tiekti mastu, tinkamu pramoniniams ir moksliniams poreikiams.

    Kam bus panaudotas naujas finansavimas

    Turėdama jau įdiegtą gamybos infrastruktūrą, „bit.bio“ planuoja naujas lėšas skirti žmogaus ląstelių tipų portfelio plėtrai ir platesniam modelių prieinamumui tyrėjams.

    Bendrovė taip pat akcentuoja siekį augančią paklausą paversti tolesniu komerciniu augimu, kartu prisidedant prie naujų vaistų kūrimo ir testavimo.

  • „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    JK proptech bendrovė „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų pradinį finansavimą ir planuoja plėsti dirbtiniu intelektu paremtą daugiabučių administravimo platformą.

    Finansavimą sudaro nuosavybės investicijų etapas, kurį bendrai vadovavo fondai 2150 ir „OpenOcean“, taip pat prisidėjo KOMPAS VC, Actia Capital Partners ir HEARTFELT. Papildomai bendrovė gavo skolos finansavimo liniją iš vieno didžiųjų JK skolintojų.

    „Supa“ kuria „DI gimtą“ platformą, skirtą gyvenamųjų namų kvartalų ir daugiabučių administravimui: strategija remiasi vietinių, jau veikiančių administravimo įmonių įsigijimais ir jų procesų modernizavimu technologijomis.

    Bendrovė tikina, kad taip siekia spręsti sektoriaus problemas – augančius paslaugų mokesčius, didėjančius administracinius krūvius ir kylančius gyventojų lūkesčius, kai technologijų diegimas rinkoje vis dar nėra spartus, o mažesnėms įmonėms ypač sunku suvaldyti didėjantį darbo kiekį.

    Kaip veikia „Supa“ modelis

    Pasak „Supa“, ji perka vietines daugiabučių administravimo bendroves, išlaiko jų pavadinimus ir integruoja savo DI technologiją į kasdienę veiklą.

    Platforma automatizuoja tokius darbus kaip remonto darbų planavimas, paslaugų mokesčių suderinimas, saugos atitikties dokumentų tvarkymas ir rangovų koordinavimas.

    Bendrovės teigimu, tai gali sumažinti laiką, kurį turto valdytojai skiria administraciniams darbams, iki 90 proc. – daugiau dėmesio esą lieka priežiūrai ir bendravimui su gyventojais.

    Vadovas: gyventojai moka daugiau, bet ne visada gauna geresnes paslaugas

    „Supa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Calumas Brannanas teigė, kad gyventojai susiduria su augančiais paslaugų mokesčiais, tačiau paslaugų kokybė ne visada gerėja, o didėjant valdomam būstų skaičiui ir naudojant pasenusias sistemas nukenčia komunikacija bei operatyvumas.

    „Mes darome priešingai. Paliekame vietines įmones, nuimame nuo jų pečių administracinę naštą ir grąžiname valdytojus į pastatus, o ne į telefoninių eilių galą. Visi turėtų žinoti, už ką moka paslaugų mokestį, ir sulaukti atsakymo, kai paskambina“, – sakė jis.

    Augimas po pirmųjų įsigijimų

    Po pirmųjų dviejų įsigijimų 2025 metų pabaigoje „Supa“ skelbia fiksavusi daugiau nei 700 proc. pajamų augimą.

    Šiuo metu bendrovė per septynias vietines administravimo įmones valdo apie 20 000 būstų, tarp jų – „Hunters“ Sasekse, „FW Block Management“ Hertfordšyre ir „Lamberts“ Londone.

    „Supa“ planuoja toliau plėstis per įsigijimus ir kartu vystyti DI platformą, kad ji geriau palaikytų turto valdymo operacijas ir, kaip teigiama, gerintų paslaugas gyventojams visame portfelyje.