Tag: Investicijos

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų A serijos investiciją ir ketina sparčiau vystyti topologinių neuroninių tinklų architektūrą. Įmonė taip pat planuoja plėsti technologijos diegimą tarptautiniu mastu, įskaitant Europą ir kitas rinkas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai redalpine ir OTB Ventures, prisidėjo „Bpifrance“ Gynybos inovacijų fondas. Esami investuotojai „Vsquared Ventures“ ir 10x Founders padidino savo dalį, o prie raundo prisijungė ir verslininkas Xavier Niel.

    Kas yra topologiniai neuroniniai tinklai?

    „Arlequin AI“ kuria sprendimus organizacijoms, kurios priima didelės svarbos sprendimus remdamosi dideliais, išskaidytais duomenų rinkiniais. Platforma analizuoja ryšius tarp skirtingų informacijos tipų, tokių kaip dokumentai, sandoriai, vaizdo įrašai ir operaciniai duomenys.

    Įmonė teigia, kad jos kuriami topologiniai neuroniniai tinklai skirti mokytis ne tik iš atskirų duomenų taškų, bet ir iš jų tarpusavio sąsajų. Tokia architektūra orientuota į sudėtingų sąveikų suvokimą, kai vienu metu svarbūs kelių elementų ryšiai, o įprastiems modeliams augant apimčiai interpretavimas tampa sudėtingesnis.

    „Šiandien formuojasi dar viena revoliucija: kuriamos naujos dirbtinio intelekto sistemos, galinčios suprasti itin sudėtingą dinamiką, paslėptą milijonuose duomenų taškų“, – sakė „Arlequin AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hugo Micheron.

    Kur technologija gali būti pritaikyta?

    Bendrovė mato pritaikymą saugumo ir gynybos srityse, kriminaliniuose tyrimuose, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijoje, informacijos patikimumo vertinime, kibernetiniame saugume bei DI saugoje. Pasak įmonės, jos sprendimai jau naudojami Vakarų ir Rytų Europoje veikiančių vyriausybių ir didelių organizacijų.

    Technologijos esmė yra gebėjimas atsekti rezultatą iki jį pagrindžiančių įrodymų, kas praktikoje svarbu reguliuojamose ar aukštos rizikos srityse. Tokios funkcijos tampa vis aktualesnės, kai institucijos ir verslai ieško ne tik tikslių, bet ir paaiškinamų DI sprendimų.

    Plėtra į Londoną, Berlyną ir JAV

    „Arlequin AI“ tikina, kad tolesnė DI pažanga neapsiribos vien didesniais modeliais, daugiau duomenų ir didesniais skaičiavimo resursais. Įmonės požiūriu, proveržį gali atnešti alternatyvios architektūros, kurios leidžia efektyviau išnaudoti ryšių struktūrą duomenyse.

    Gautas lėšas bendrovė skirs tarptautinei komandai plėsti, nuosaviems modeliams kurti ir treniruoti bei komerciniam diegimui Europoje ir už jos ribų. „Arlequin AI“ jau atidarė biurus Londone ir Berlyne, o artimiausiais mėnesiais planuoja įkurti DI laboratoriją Silicio slėnyje.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    Londone įsikūręs valdymo, rizikos ir atitikties bei kibernetinio saugumo startuolis „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė sako, kad lėšos bus skirtos platformai plėsti ir rizikos bei atitikties vertinimus perkelti iš dokumentų į realius duomenis.

    Finansavimo raundą kartu vedė „Infinity Ventures“ ir „Frontline“, taip pat prisidėjo „FinTech Collective“, „Stage 2 Capital“ ir „Entrepreneurs First“. Bendrovė planuoja didinti komandą, plėsti pardavimus ir stiprinti produktą JAV rinkoje.

    „HelmGuard“ įkūrė buvęs „Palantir“ vadovas Johnas Daley ir technologijų vadovas Jackas Milleris. Startuolis kuria sprendimą, kuriame DI agentai analizuoja rizikos signalus tiesiai iš organizacijų sistemų, o ne iš klausimynų ar rankiniu būdu renkamų įrodymų.

    Rizikos ir atitikties komandos daugelyje įmonių vis dar remiasi dokumentais, periodiniais auditais ir pavieniais patikrinimais. Tačiau augant tiekėjų skaičiui, didėjant reguliaciniam spaudimui ir plečiantis DI naudojimui, tokia tvarka vis dažniau nespėja paskui realius pokyčius.

    „HelmGuard“ teigia kurianti susietą duomenų sluoksnį, kuris sujungia atitikties, saugumo ir rizikos informaciją iš dokumentų bei pirminių šaltinių. Tada DI agentai automatizuoja procesus, pavyzdžiui, trečiųjų šalių rizikos vertinimą ir kontrolės spragų nustatymą, o rezultatus pateikia su pagrindimu, kad juos būtų galima patikrinti žmonėms.

    „Mūsų agentai eina prie pirminio šaltinio ir tiesiogiai surenka bei įvertina rizikos signalus, taip nuimdami rankinio duomenų rinkimo ir vertinimo darbą, kuris kasmet sudegina tūkstančius valandų“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir vadovas Johnas Daley.

    Įmonė taip pat kuria vadinamąjį agentų užtikrinimo sluoksnį, skirtą stebėti rizikas, kurios kyla naudojant DI agentus kitose verslo darbo eigose. Idėja paprasta: kai modeliai atnaujinami, keičiasi jų įrankiai ir prieigos, jų rizikos profilis gali pakisti greičiau, nei įprastai spėjama persertifikuoti procesus.

    „Patikrintos rizikos tinklas paverčia užtikrinimo vienetu teiginį, kurį tiesiogiai įvertina agentas, o ne dokumentą, ir leidžia agentams keistis informacija nuolat“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Jackas Milleris.

    „HelmGuard“ planuoja augimą JAV, numatydama veiklą Niujorke ir San Fransiske, išlaikant pagrindinę būstinę Londone. Pasak bendrovės, pagrindinis tikslas yra padėti reguliuojamoms sritims, tokioms kaip finansų paslaugos, draudimas, sveikatos apsauga ir pramonė, atitiktį paversti nuolat veikiančiu procesu, o ne periodiškai pildomų dokumentų rinkiniu.

  • „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų: klientų duomenis verčia elgsenos prognozėmis verslui

    Prancūzijos klientų analitikos startuolis „Actionable“ pritraukė apie 9 mln. eurų investicijų, kad paspartintų platformos plėtrą ir tarptautinę plėtrą. Investicijų etapui vadovavo fondas Hi Inov, taip pat prisidėjo anksčiau investavęs Axeleo Capital.

    Bendrovė įkurta 2024 metais, ją įkūrė ir kartu vadovauja Nicolas Rieul bei Nans Thomas. „Actionable“ dirba su didelėmis įmonėmis, siekiančiomis tiksliau prognozuoti klientų pasitraukimą, pasitenkinimą, skundų riziką ir pakartotinių pirkimų tikimybę.

    Startuolis kritikuoja tradicinius klientų pasitenkinimo matavimo būdus, nes apklausos dažnai atspindi tik nedidelės dalies klientų nuomonę. Tuo metu įprastos prognozuojamosios rinkodaros sistemos neretai pernelyg pasikliauja vien sandorių ir CRM įrašais.

    „Actionable“ teigia sujungiantis sandorių, CRM, interneto analitikos ir operacinius duomenis iš visos kliento kelionės, kad būtų galima sudaryti prognozes kiekvienam klientui atskirai. Praktikoje tai reiškia, kad modelis vertina ne tik pirkimo istoriją, bet ir paslaugos kokybę lemiančius procesus.

    Į skirtingoms industrijoms pritaikytą kliento duomenų modelį gali patekti tokie rodikliai kaip laukimo ir užsakymų paruošimo trukmė mažmenoje, užpildymo rodikliai ir vėlavimai transporte ar pristatymo terminai elektroninėje prekyboje. Bendrovė nurodo, kad sprendimas taikomas mažmenos, finansų, draudimo, transporto, energetikos, telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose.

    Platforma siekia ne tik pasakyti, kurie klientai tikėtina bus nepatenkinti, bet ir parodyti, kokie operaciniai veiksniai tai lemia. Tokiu būdu įmonės gali koreguoti procesus arba imtis veiksmų dar iki skundo ar pasitraukimo.

    „Duomenų sandėliui uždėti didelį kalbos modelį nepakanka: be verslo konteksto dirbtinis intelektas labai prastai skaito žalias lenteles. Sunkiausia dalis yra šimtus lentelių ir vidinių apibrėžimų paversti kliento modeliu, kurį mašina suprastų teisingai“, – sakė vienas iš įkūrėjų Nans Thomas.

    Bendrovė taip pat pristato „Actionable Intelligence“ – DI agentą, kuris analizę atlieka remdamasis jų kliento duomenų modeliu ir išlaiko verslo kontekstą. Pasak įmonės, klientai pateikia neapdorotus lentelinius duomenis, o sistema atkuria klientų keliones ir standartizuoja informaciją, kad analitika būtų pritaikoma greičiau.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto, inžinerijos ir pardavimų komandų plėtrai bei augimui užsienio rinkose. „Actionable“ planuoja didinti pardavimus per partnerius perpardavėjus ir žengti į JAV rinką.

  • „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    „CloudNC“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI programinė įranga žada paspartinti CNC gamybą

    Londone veikianti precizinio apdirbimo programinės įrangos bendrovė „CloudNC“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių investiciją, tai yra maždaug 18 mln. eurų. Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat prisidėjo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“.

    Bendrovė kuria sprendimus CNC apdirbimo įmonėms, kurioms tenka spaudimas greičiau parengti kainos pasiūlymus, sparčiau programuoti stakles ir išlaikyti terminus, net kai trūksta patyrusių specialistų. Pasak „CloudNC“, pagrindinis tikslas yra sutrumpinti laiką nuo detalės projektavimo iki gamybos.

    Pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja dirbtinį intelektą, kad automatizuotų CAM programavimo dalį: padėtų parinkti apdirbimo strategijas ir generuoti įrankių trajektorijas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį programų parengimą, didesnį pralaidumą ir nuoseklesnę kokybę, ypač kai gamyba priklauso nuo kelių aukštos kvalifikacijos programuotojų.

    „Dirbtuves visur spaudžia poreikis greičiau pateikti pasiūlymus ir programuoti, o pagaminti daugiau tenka su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    „Ši investicija leidžia susitelkti į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, kurie sprendžia kritines apdirbimo procesų siauras vietas“, – sakė Theo Saville.

    „CloudNC“ teigia, kad jos technologiją naudoja daugiau kaip 1 000 metalo apdirbimo dirbtuvių visame pasaulyje, įskaitant šimtus JAV. Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas platesnei komercinei plėtrai, klientų aptarnavimui ir partnerystėms sparčiau augančiose rinkose.

    Tarp įvardijamų klientų minimi „Lockheed Martin“ ir „Major Tool and Machine“, o investuotojai akcentuoja automatizacijos potencialą didinti gamybos pajėgumus. Rinkoje tai sutampa su platesne tendencija diegti DI įrankius, kurie ne pakeičia stakles, o mažina laiko sąnaudas planavimo, programavimo ir įvertinimo etapuose.

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti 2026 metais. Juo siekiama DI pagalba pagreitinti kainodaros ir sąmatų parengimą, kad gamintojai į užklausas reaguotų greičiau ir nuosekliau, mažėtų administracinis krūvis, o ankstyvas užsakymo įvertinimas taptų patikimesnis.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“ dėl „CAM Assist“ atitikties FedRAMP reikalavimams. Toks sertifikavimas yra svarbus norint aptarnauti JAV valdžios institucijas ir organizacijas, kurioms keliami griežti saugumo bei atitikties standartai jautriems gamybos duomenims.

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    Search

    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ į Suomiją investuos 13 mlrd. eurų: DI duomenų centrai ir kodėl šalis traukia „big tech“

    „Google“ paskelbė planuojanti artimiausiais metais į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą investuoti mažiausiai 13 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų būtų skirta duomenų centrams, reikalingiems debesų paslaugoms ir dirbtinio intelekto (DI) modeliams.

    Kompanija nurodė, kad investicijos apimtų kelis projektus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaalos regione. Taip pat numatomas finansavimas švarios energijos sprendimams bei iniciatyvoms, susijusioms su švietimu, kompetencijų ugdymu ir gamtos apsauga.

    Kas planuojama Suomijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, nauji projektai būtų įgyvendinami 2027–2028 metais. „Google“ akcentuoja, kad tai būtų didžiausia bendrovės investicija Europoje, orientuota į skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

    Duomenų centrai yra kritinis pagrindas DI ekonomikai, nes būtent juose vyksta didelio masto skaičiavimai, modelių mokymas ir paslaugų teikimas realiuoju laiku. Kuo sparčiau auga DI taikymas, tuo didesnis spaudimas kyla energijos, tinklų pralaidumo ir aušinimo infrastruktūrai.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus?

    Suomija pastaraisiais metais išsiskyrė kaip palanki vieta duomenų centrams dėl vėsesnio klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios energetikos sistemos. Šie veiksniai tampa dar svarbesni, kai projektai orientuojami į DI apkrovas, kurios paprastai reikalauja daugiau elektros ir aušinimo.

    Šalis taip pat siekia pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, ypač esant įtampai darbo rinkoje ir augant nedarbui. Duomenų centrų projektai dažnai vertinami kaip galintys sukurti ne tik tiesiogines darbo vietas, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms, statybų sektoriui bei inžinerinėms paslaugoms.

    „Google“ istorija Haminoje ir ekonominis poveikis

    „Google“ į Suomiją atėjo dar 2009 metais, kai Haminoje įsigijo buvusią popieriaus gamyklą ir ją pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada bendrovė plėtė pajėgumus, o Hamina tapo vienu iš „Google“ debesijos infrastruktūros taškų Europoje.

    Kompanija skelbia, kad naujos investicijos galėtų padidinti Suomijos bendrąjį vidaus produktą apie 3,6 mlrd. eurų ir prisidėti prie daugiau nei 37 000 darbo vietų palaikymo. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginį projektų poveikį, tiek netiesioginį efektą per paslaugų ir tiekimo sektorius.

    Vis dėlto duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau vertinama ir per energetinio efektyvumo, tinklų apkrovų bei tvarumo prizmę. Todėl esminiais klausimais tampa ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip projektai bus integruoti į elektros sistemą bei kokia dalimi bus užtikrinama švari energija.