CP v2

Tag: Investicijos

  • „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    Berlyne įsikūrusi „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų „pre-seed“ investiciją ir skelbia kurianti naujos kartos naktinius traukinius, orientuotus į privatumo ir patogumo trūkumą dabartinėse paslaugose. Investicijų raundui vadovavo „IBB Ventures“, prie jo prisidėjo italų investuotojas Tommaso Lucca ir keli transporto bei technologijų sektoriaus ekspertai.

    Pastaraisiais metais naktinių traukinių paklausa Europoje vėl auga, ypač populiariuose tarpmiestiniuose maršrutuose, nes keliautojai ieško alternatyvos skrydžiams ir brangstančioms nakvynėms. Vis dėlto pasiūla daugelyje šalių tebėra ribota: per kelis dešimtmečius naktinių reisų tinklai buvo smarkiai sumažinti, o paslaugos standartai ir keleivių patirtis dažnai atsilieka nuo šiuolaikinių lūkesčių.

    Kas keistųsi naktiniuose reisuose

    „Nox Mobility“ teigia kurianti modelį, kuriame kiekvienas keleivis turėtų pilnai privačią erdvę, o ne dalintųsi kupė su nepažįstamaisiais. Bendrovė pozicionuoja kelionę kaip vienu metu transporto ir apgyvendinimo paslaugą: išvykimas iš miestų centrų vakare ir atvykimas kitą rytą, siekiant konkuruoti su skrydžiais trumpuose ir vidutiniuose atstumuose.

    Pasak bendrovės, pagrindas yra modulinė, didelio tankio kabinų sistema ir standartizuotos operacijos, leidžiančios efektyviau išnaudoti vagonų erdvę. Svarbus akcentas ir tai, kad sprendimas būtų diegiamas ne būtinai kuriant visiškai naują riedmenų parką, o integruojant kabinų koncepciją į esamus veiklos modelius.

    Kuo vilioja investuotojus

    Naktiniai traukiniai investuotojams tampa patrauklūs dėl kelių priežasčių: augančios tvaraus keliavimo paklausos, ribotos pasiūlos ir galimybės kelionę paversti aukštesnės pridėtinės vertės paslauga. Kartu tai sudėtinga rinka, kurioje lemia ne vien produktas, bet ir infrastruktūros pralaidumas, tvarkaraščių suderinamumas tarp valstybių, lokomotyvų ir vagonų prieinamumas, aptarnavimo kaštai bei reguliaciniai reikalavimai.

    „Naktiniai traukiniai yra viena didžiausių Europoje dar neišnaudotų mobilumo galimybių. Infrastruktūra jau egzistuoja, o rinka laukia“, – sakė „Nox Mobility“ bendraįkūrėjas Artur Hasselbach.

    Bendrovę 2025 metais įkūrė Thibault Constant, Janek Smalla ir Artur Hasselbach, turintys patirties geležinkelių, mobilumo platformų ir technologijų startuolių srityse. Gavusi finansavimą „Nox Mobility“ teigia spartinsianti produkto vystymą ir sieksianti įsitvirtinti besikeičiančioje Europos geležinkelių rinkoje, orientuodamasi į nuoseklesnę, privačią ir keleiviui patogesnę naktinių kelionių patirtį.

  • „Blue Owl“ akcijos šovė 10 proc.: vadovai atskleidė 10 kartų pelną iš „SpaceX“ investicijos

    Privataus kredito bendrovės „Blue Owl“ akcijos ketvirtadienį prekybos metu pabrango apie 10 proc., investuotojams sureagavus į vadovų komentarus apie itin sėkmingą investiciją į „SpaceX“. Bendrovės vadovai per pirmojo ketvirčio rezultatų aptarimą nurodė, kad ši investicija atnešė maždaug 10 kartų grąžą.

    Vadovų teigimu, „Blue Owl“ jau realizavo maždaug pusę turėtos pozicijos, o likusią dalį vis dar laiko. Jie taip pat akcentavo, kad ryšys su „SpaceX“ prasidėjo nuo skolinimo sandorio, o vėliau peraugo į galimybę investuoti į nuosavybę.

    Kas nuramino rinką

    Pastaruoju metu dalis rinkos dalyvių nerimavo dėl privataus kredito sektoriaus ekspozicijos programinės įrangos įmonėms ir galimų nemokumo atvejų, ypač kai kai kurias verslo sritis spaudžia spartus DI sprendimų diegimas. „Blue Owl“ vadovai leido suprasti, kad „SpaceX“ pelnas gali amortizuoti galimus nuostolius kitose portfelio dalyse.

    Per rezultatų aptarimą taip pat buvo kalbėta apie prastėjančius kai kurių paskolų užtikrinimo rodiklius programinės įrangos segmente, tačiau pabrėžta, kad iki realių nuostolių, bendrovės vertinimu, dar yra reikšminga saugumo pagalvė. Rinkai tokie komentarai tapo svarbiu signalu, kad rizikos valdymas išlieka prioritetas.

    Privatus kreditas keičiasi

    Privataus kredito fondai dažniausiai formuojami iš paskolų, tačiau jie gali turėti ir privilegijuotųjų ar paprastųjų akcijų, todėl tokios struktūros įgauna mišrų, kredito ir nuosavybės instrumentų bruožų, pobūdį. Tai leidžia dalyvauti augimo istorijose ir gauti potencialią papildomą grąžą, kai įmonių vertės kyla.

    „Blue Owl“ vadovai investuotojams taip pat priminė apie bendrovės pelningumo tikslus: prognozuojama, kad šiemet su mokesčiais susijusio pelno marža sieks apie 58,5 proc. Bendrovės vertinimu, net ir švelnesnėje rinkos aplinkoje tai leistų išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą.

    IPO lūkesčiai ir platesnis kontekstas

    „SpaceX“ vardas pastaraisiais metais nuolat siejamas su galimo viešo akcijų platinimo perspektyva, todėl bet kokios žinios apie ankstyvųjų investuotojų grąžą dažnai sulaukia išskirtinio dėmesio. Jei tokia bendrovė žengtų į biržą, tai galėtų tapti vienu reikšmingiausių kapitalo rinkų įvykių, o ankstesni sandoriai būtų akylai vertinami kaip orientyras.

    Prekybos sesijos metu „Blue Owl“ akcijų šuolis sustiprėjo būtent analitikų skambučio metu, kai buvo paviešinti komentarai apie „SpaceX“ investiciją. Investuotojams tai tapo papildomu argumentu, kad bendrovė turi ryškių augimo katalizatorių, galinčių atsverti ciklines rizikas kituose sektoriuose.

  • Švedų teisinio DI startuolis „Legora“ pritraukė 42 mln. eurų: D etapo suma perkopė 500 mln.

    Stockholm’s Legora today announced a €42 million ($50 million) extension of its previously announced Series D financing, bringing the total round to €513 million ($600 million) in equity and valuing the company at €4.7 billion ($5.6 billion) post-money.

    The extension adds Atlassian and NVentures (NVIDIA’s venture capital arm) as corporate investors, alongside new financial investors, including Airtree, Barclays, Geodesic, Insight, Liberty Global and Nikesh Arora.

    “Enterprise AI is now entering a new phase,” says Max Junestrand, CEO and Co-founder of Legora. “Foundation models are improving rapidly, but the real breakthrough is in how they’re applied, where AI doesn’t just assist, but executes autonomously with the right level of human oversight. With the support of our investors and customers, we’re building a full agentic operating system for legal work”.

    Legora’s extension, sits at the upper end of a broader 2026 funding pattern in AI-enabled legal and enterprise workflow software. 2026 activity shows substantial capital moving into both core LegalTech, including Orbital and Lawhive’s €50 million rounds, and adjacent agentic AI infrastructure, such as Wonderful’s €129.8 million Series B and Redpine’s Stockholm-based €6.8 million Seed round.

    The presence of Hybridity and Redpine indicates that Sweden, and Stockholm specifically, has also seen related 2026 activity in AI compliance and agentic data infrastructure.

    Against this backdrop, Legora’s round is materially larger than other disclosed European legal-AI comparables, while still aligning with the same investor focus on domain-specific AI systems for regulated or complex professional workflows.

    “As a leader in Legal AI, Legora is showing how deeply integrated, context-aware AI can transform complex workflows. We see strong alignment with Atlassian’s vision for AI-powered team collaboration and look forward to supporting their continued expansion“, adds Sarah Hughes, Atlassian Head of Corporate Development and Product Partnerships.

    Founded in 2023 by CEO Max Junestrand and CTO Sigge Labor, Legora claims to be the world’s first truly collaborative AI for lawyers –  serving over 1,000 organisations across 50+ markets.

    Today’s extended funding round follows a period of rapid growth.

    It now serves tens of thousands of legal professionals at major corporate legal departments, such as Barclays, as well as leading global firms, such as White & Case, HSFK, and Linklaters.

    Corporate legal departments now represent one of Legora’s fastest-growing segments, with adoption accelerating over the past year as in-house teams look to bring the same AI capabilities their outside counsel are already using.

    Among law firms surveyed, an average of 4.3 non-billable hours saved per lawyer per week and 42% reporting new work won as a direct result of using Legora.

    As AI agents move from passive assistants to systems that can act on behalf of users, using tools and completing workflows, the software model is beginning to shift from SaaS toward AaaS (Agent as a Service).

    For legal teams, the company says this means moving beyond isolated use cases to integrated systems that combine firm data, jurisdictional knowledge, and intelligent agents.

  • Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    2026 metų gegužės 6 dieną 14 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Lėta. Karšta. Tikra.

    Forume numatyta diskusija su verslo, viešojo sektoriaus, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagrindinis tikslas – įvardyti realistiškus sprendimus, kurie galėtų sustiprinti Kupiškio rajono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.

    Kas bus aptariama forume?

    Renginio organizatoriai skelbia, kad didelė dėmesio dalis bus skiriama turizmo srautų didinimo galimybėms ir investicijų pritraukimui. Taip pat bus kalbama apie ekonomikos plėtrą, regioninės politikos kryptis bei tai, kaip Kupiškis galėtų aiškiau išsigryninti savo identitetą ir pritraukti naujų iniciatyvų.

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis bus visuomenės įtraukties stiprinimas kultūriniame ir ekonominiame miesto gyvenime. Planuojama aptarti ir socialinės atskirties mažinimo priemones, kurios regionuose dažnai tiesiogiai susijusios su užimtumo galimybėmis, paslaugų prieinamumu ir bendruomenės aktyvumu.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais regionų savivaldybės vis dažniau konkuruoja dėl investicijų, darbo vietų ir jaunų gyventojų, todėl ilgalaikės strategijos tampa ne tik formalumu, bet ir praktiniu įrankiu. Kupiškiui, kaip ir daugeliui Lietuvos rajonų, aktualūs klausimai susiję su ekonominės bazės stiprinimu, turizmo potencialo panaudojimu bei bendruomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas kviečia ne tik institucijų atstovus, bet ir vietos bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti idėjas. Tikimasi, kad vieša diskusija padės išgryninti prioritetus ir sustiprins partnerystes tarp skirtingų sektorių.

    Registracija į renginį vykdoma telefonu +370 628 53034. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Kupiškio rajono ateitis ir konkretūs žingsniai link 2035 metų tikslų.

  • „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su investuotojais dėl naujo finansavimo, o derybose minima įspūdinga maždaug 830 mlrd. eurų vertė. Jei sandoris įvyktų, tai būtų vienas didžiausių įvertinimų technologijų sektoriaus istorijoje ir galėtų aplenkti pagrindinį konkurentą „OpenAI“.

    Derybos, pasak su situacija susipažinusio šaltinio, dar nėra baigtos ir galutinis susitarimas nepasirašytas. „Anthropic“ atstovai viešai situacijos nekomentuoja, tačiau rinkoje tokie signalai vertinami kaip dar vienas įrodymas, kad kova dėl DI lyderystės tampa kapitalo ir infrastruktūros lenktynėmis.

    Kodėl viskas sukasi apie skaičiavimo galią?

    Pastaraisiais metais DI modelių kūrimo tempą vis labiau lemia ne vien talentai ar idėjos, o galimybė užsitikrinti milžiniškus skaičiavimo resursus. Dideli kalbos modeliai reikalauja brangių duomenų centrų, specializuotų lustų ir ilgalaikių elektros bei aušinimo sprendimų, todėl papildomas kapitalas neretai nukreipiamas būtent į infrastruktūrą.

    Šiame kontekste „Anthropic“ pastangos pritraukti naujų lėšų siejamos su poreikiu finansuoti DI modelių mokymą ir diegimą dideliu mastu. Kuo galingesni ir labiau specializuoti modeliai, tuo didesnis skaičiavimo pajėgumų apetitas, o tai tiesiogiai kelia kartelę ir konkurentams.

    „Claude“ šeima ir nauji modeliai

    „Anthropic“ geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos, kuri konkuruoja su „OpenAI“ kuriamais sprendimais. Bendrovė pastaruoju metu pristatė naujausias „Claude“ versijas, kurias apibūdino kaip stipriausius plačiai prieinamus pasiūlymus, o kartu pademonstravo ir labiau nišinius sprendimus, orientuotus į pažangias saugumo užduotis.

    Rinkoje tokie produktai vertinami kaip bandymas atsiplėšti ne tik kokybe, bet ir specializacija, ypač srityse, kuriose klaidų kaina didžiausia. Kibernetinis saugumas, programavimo automatizavimas ir įrankiai verslui tampa pagrindinėmis kryptimis, kuriose DI tiekėjai siekia įrodyti praktišką naudą, o ne vien demonstracinius gebėjimus.

    Milžiniški įvertinimai kelia klausimų

    Didėjant investuotojų lūkesčiams, įspūdingi DI bendrovių įvertinimai tampa nauja norma, tačiau kartu kelia ir rizikų. Tokie skaičiai reiškia spaudimą sparčiai auginti pajamas, išlaikyti technologinį pranašumą ir užsitikrinti ilgalaikius tiekimo bei infrastruktūros kontraktus, kai lustų ir duomenų centrų paklausa pasaulyje išlieka milžiniška.

    Jei „Anthropic“ finansavimo derybos būtų užbaigtos pagal dabar aptariamas sąlygas, tai sustiprintų signalą, kad DI rinka pereina į etapą, kuriame laimi tie, kurie gali ne tik sukurti modelį, bet ir užtikrinti jo veikimą mastu. Tokia dinamika gali dar labiau paskatinti partnerystes su didžiosiomis technologijų grupėmis ir spartinti lenktynes dėl skaičiavimo galios.

  • Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiaus „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų: DI padės įmonėms greičiau įveikti reguliavimą

    Paryžiuje įsikūrusi produktų reguliacinės atitikties bendrovė „Cleo Labs“ pritraukė 1 500 000 eurų investicijų, kad paspartintų DI pagrįstos platformos plėtrą ir komercinę plėtrą Europoje. Finansavimo raundui vadovavo investuotojas Larry Berger, prie jo prisidėjo „Kima Ventures“, „Financière Saint-James“ ir keli rizikos kapitalo bei verslo angelų tinklai.

    Bendrovė veikia sparčiai augančioje regtech srityje, kur įmonės susiduria su vis sudėtingesnėmis ir skirtingose šalyse nevienodomis taisyklėmis. Dėl fragmentuoto reguliavimo atitikties valdymas dažnai lieka rankinis, o klaidos gali reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir prekių išėmimą iš rinkos, tiekimo grandinės trikdžius ar reputacijos žalą.

    Kaip veikia platforma?

    „Cleo Labs“ įkūrė Naomie Halioua ir Anaelle Guez, sujungusios technologijų bei teisės ir atitikties kompetencijas. Jų kuriama platforma skirta įmonėms, kurios tarptautiniu mastu parduoda fizinius produktus ir turi užtikrinti reikalavimų laikymąsi skirtingose jurisdikcijose.

    Sistema nuolat stebi reguliavimo pokyčius įvairiose šalyse ir pateikia struktūruotas įžvalgas, kurios padeda komandoms susidėlioti reikalavimus, prognozuoti pasikeitimus ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Praktikoje tai reiškia, kad atitikties specialistai gali greičiau atsakyti į klausimą, ką konkrečiam produktui būtina padaryti prieš startą ir ką stebėti jau pardavimo metu.

    „Mūsų ambicija yra reguliacinę atitiktį, kuri šiandien dažnai laikoma suvaržymu, paversti strateginiu svertu įmonėms. DI dėka tampa įmanoma numatyti, o ne tik reaguoti“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Gautos lėšos bus naudojamos platformos galimybėms stiprinti ir funkcijų rinkiniui plėsti, taip pat pardavimų augimui Europoje. Kartu bendrovė planuoja pasirengti tolimesnei tarptautinei plėtrai, įskaitant Jungtines Valstijas.

    Toks žingsnis atspindi bendrą rinkos tendenciją: įmonės siekia automatizuoti atitikties procesus, nes reguliavimo apimtys auga, o produktų kūrimo ciklai trumpėja. Sprendimai, kurie sujungia nuolatinę stebėseną, įspėjimus ir poveikio verslui vertinimą, tampa svarbūs ne tik teisės ar atitikties skyriams, bet ir produktų vystymo, pirkimų bei tiekimo grandinės komandoms.

  • Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Paryžiuje įsikūręs reguliacinių technologijų startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją, skirtą platformos plėtrai ir tarptautinės produktų atitikties automatizavimui. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas įmonėms padeda greičiau susigaudyti skirtingų šalių reikalavimuose ir mažinti neatitikimų riziką prieš pateikiant produktą rinkai.

    Investavimo raundą vedė Larry Berger, taip pat prisidėjo „Kima Ventures“ ir „Financière Saint-James“ bei keli technologijų ekosistemos atstovai. Prie raundo prisijungė ir „Accel“ per vadinamąjį scout tipo bilietą, kai investuotojai į sandorį ateina per fondo tinklą ar rekomendacijas.

    „Cleo Labs“ įkurta 2023 metais Naomie Halioua ir Anaëlle Guez. Startuolis akcentuoja, kad tarptautinė prekyba verčia įmones veikti fragmentuotoje, nuolat besikeičiančioje reguliavimo aplinkoje, kur kiekviena rinka turi atskiras sertifikavimo, ženklinimo, bandymų ir muitinės procedūras.

    Įmonės pateikiamas pavyzdys rodo, jog net vienam prijungtam dviračio šalmui gali tekti įvertinti daugiau nei šimtą skirtingų reikalavimų nuo medžiagų standartų kūrimo etape iki konkrečios šalies sertifikavimo ir ženklinimo taisyklių. Praktikoje tai reiškia dideles laiko sąnaudas, daug rankinio darbo ir klaidų riziką, ypač kai komandos vis dar remiasi skaičiuoklėmis ar ribotais įrankiais.

    „Mūsų ambicija reguliacinę atitiktį, kuri dažnai laikoma suvaržymu, paversti strategine įmonių svirtimi. DI leidžia nebereaguoti pavėluotai, o iš anksto numatyti pokyčius“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Startuolio platforma, pasak bendrovės, skirta sužymėti ir valdyti įpareigojimus pagal produktą ir rinką, suformuojant aiškų reikalavimų kontrolinį sąrašą dar prieš paleidimą. Taip pat siūlomas nuolatinis reguliavimo pokyčių stebėjimas ir jų poveikio verslui vertinimas, kad komandos laiku pastebėtų, kas keičiasi ir ką reikia koreguoti.

    Sprendimo pagrindas yra MARIA, startuolio sukurta kelių agentų architektūra, kuri, „Cleo Labs“ teigimu, nuolat stebi daugiau nei 25 000 reguliavimo institucijų ir standartizacijos organizacijų 106 šalyse. Bendrovė pabrėžia žmogaus įsitraukimo principą, kai automatizuotų analizių rezultatus patvirtina teisės ekspertai, siekiant išlaikyti rekomendacijų patikimumą.

    „Šiandien komandos vis dar praleidžia daug laiko rankiniu būdu analizuodamos sudėtingas ir besikeičiančias taisykles, dažnai naudodamos skaičiuokles ar netinkamus įrankius. Su „Cleo“ suteikiame greitį, patikimumą ir apdorojimo apimtį, automatizuodami šiuos procesus mastu“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Anaëlle Guez.

    Reguliacinės atitikties poreikį didina ir Europoje stiprėjantis reguliavimas, apimantis tvarumo atskaitomybę, tiekimo grandinių skaidrumą ir skaitmeninius produktų duomenis. Tokios kryptys kaip skaitmeninis produkto pasas ir CSRD ataskaitų teikimo reikalavimai reiškia, kad įmonėms tenka valdyti didėjančius duomenų ir įpareigojimų srautus neaukojant konkurencingumo.

    Gavusi finansavimą „Cleo Labs“ planuoja spartinti technologinę plėtrą, stiprinti platformos funkcijas ir didinti komandos pajėgumą. Komercinė plėtra numatoma Europoje, o kartu startuolis žada pasirengti augimui už regiono ribų, pirmiausia žvalgantis į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

  • Vokietijos „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų: pramoninis DI plečiamas Europoje ir JAV

    Berlyne įsikūrusi inžinerinės žvalgybos platformą kurianti bendrovė „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas plėtrai Europoje ir JAV, taip pat augimui „Salesforce“ ekosistemoje ir stipresnėms pozicijoms aviacijos, gynybos bei sunkiosios technikos sektoriuose.

    Raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų DTCP Growth, IQT, OTB Ventures, „Salesforce“ ir Thesiger Capital, taip pat verslo angelai. Prie finansavimo prisidėjo ir esami investuotojai, tęsiantys paramą po ankstesnių investicijų etapų.

    Šis etapas seka po A serijos finansavimo, kurį „SPREAD“ buvo pritraukusi 2023 metais, ir rodo išliekantį investuotojų dėmesį pramonės DI sprendimams. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau akcentuoja duomenų sujungimo, procesų automatizavimo ir realaus poveikio gamyboje klausimus, o ne vien eksperimentinius prototipus.

    Kam skirta „SPREAD“ platforma

    „SPREAD“ save pristato kaip Engineering Intelligence Platform, kuri sujungia produkto duomenis per visą gyvavimo ciklą nuo ankstyvų projektavimo sprendimų iki gamybos ir eksploatacijos. Platforma siekia kontekstualizuoti struktūruotus ir nestruktūruotus duomenis iš skirtingų įmonių sistemų, kad komandos greičiau rastų priežastis, įvertintų kompromisus ir priimtų sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad diegimuose pas klientus platforma padėjo paspartinti vystymo ciklus ir sutrumpinti inžinerinių problemų sprendimo laiką, o sutaupymai gali siekti dešimtis milijonų eurų per metus. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijos dydžio, duomenų kokybės ir to, kiek procesų integruojama į vieningą darbo eigą.

    Partnerystė su „Salesforce“

    Viena iš investicijos krypčių yra gilesnė integracija su „Salesforce“, kuri verslo klientams siūlo standartizuotus duomenų modelius, darbo eigas ir agentinius sprendimus. „SPREAD“ siekia, kad inžineriniai duomenys ir klientų aptarnavimo informacija būtų sujungiami, leidžiant greičiau susieti kliento problemą su inžinerine priežastimi ir priimti sprendimus dėl pakeitimų ar remonto.

    „Dirbdami su „Salesforce“, galime pasiekti pramonės įmones, kurioms inžinerinė žvalgyba reikalinga labiausiai: komandas, kuriančias, eksploatuojančias ar prižiūrinčias gynybos sistemas, transporto priemones ir pramoninę techniką“, – sakė „SPREAD“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Robertas Göbelis.

    „Pramonės įmonės turi dešimtmečiais kauptų inžinerinių žinių, įstrigusių atskirose sistemose ir duomenų šaltiniuose. Sujungus pramonės modelius ir darbo eigas su „SPREAD“ gilia produkto ir inžinerijos analitika, komandos gali greičiau priimti teisingus sprendimus“, – sakė „Salesforce“ atstovas Achyut Jajoo.

    Kodėl pramoninis DI vėl traukia kapitalą

    Investicijų kontekstas rodo platesnę tendenciją: pramonėje DI vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūros ir darbo eigos projektas, o ne vien atskiras įrankis. Didžiausią vertę kuria sprendimai, kurie sutvarko duomenų sluoksnį, integruojasi su paveldėtomis sistemomis ir leidžia rezultatą pamatuoti kokybės rodikliais, prastovų mažėjimu ar greitesniu paleidimu į rinką.

    Vokietija pastaruoju metu išlieka viena aktyviausių Europos šalių pramonės skaitmeninimo ir automatizavimo srityje, o gynybos ir tiekimo grandinių saugumo temos didina dėmesį vietinėms, patikimoms technologijoms. „SPREAD“ investicija į šį foną įsilieja kaip signalas, kad inžinerijos duomenų sujungimas tampa vienu iš svarbiausių pramoninio DI taikymo taškų.

    Bendrovė nurodo, kad jos tikslas yra spartinti mastelio didinimą ir plėsti klientų ratą sektoriuose, kuriuose klaidų kaina ypač didelė, o sprendimai priklauso nuo tikslių, laiku pasiekiamų duomenų. Jei integracijos su didelėmis verslo platformomis pasiteisins, tokio tipo sprendimai gali tapti standartu, kaip pramonėje sujungiami produktų, gamybos ir klientų aptarnavimo duomenys.

  • Dovanų platforma „Flowwow“ tampa „Udora“: atsiskiria nuo Rusijos ir pritraukia 8,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Dovanų prekyvietė „Flowwow“ keičia pavadinimą į „Udora“ ir skelbia užbaigusi prekės ženklo atnaujinimą, susietą su ilgesnį laiką planuotu atsiskyrimu nuo buvusių operacijų Rusijoje. Bendrovė teigia, kad nuo šiol veiks kaip visiškai savarankiškas verslas, orientuotas į tarptautines rinkas, o Europos augimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių prioritetų.

    Kartu „Udora“ pranešė pritraukusi 8,5 mln. eurų privačių investicijų, kurias ketina skirti gilesniam įsitvirtinimui Europos šalyse, prekių katalogo plėtrai ir personalizacijos sprendimams. Bendrovės teigimu, būstinė įsikūrusi Dubajuje, o Rusijoje veikianti dalis ir toliau vystysis atskirai savo ekosistemoje.

    Kas keičiasi klientams ir pardavėjams?

    „Udora“ veikia kaip tarpininkaujanti platforma, jungianti pirkėjus su vietiniais floristais, konditeriais ir smulkiaisiais gamintojais. Bendrovė nurodo, kad dirba daugiau nei 50 rinkų ir per 1 500 miestų, o kataloge siūloma daugiau nei 150 000 prekių daugiau nei 25 kategorijose.

    Modelis paremtas vietiniais nepriklausomais pardavėjais: užsakymus įgyvendina smulkusis ir vidutinis verslas, o platforma suteikia skaitmeninę infrastruktūrą, rinkodaros įrankius ir prieigą prie pasikartojančių pirkėjų. Tokia schema, pasak bendrovės, leidžia mažesniems pardavėjams pasiekti auditoriją, kurios savarankiškai jie nepasiektų.

    Europa ir DI personalizacija

    Bendrovė sako, kad Europoje paklausiausios kategorijos išlieka gėlės, po jų rikiuojasi konditerija, augalai ir personalizuotos dovanos. Tolimesnė plėtra numato asortimento didinimą, įtraukiant daugiau namų dekoro, dovanų rinkinių ir kitų regioninėms progoms pritaikytų sprendimų.

    Svarbi kryptis yra DI pagrįsta personalizacija: planuojama gerinti dovanų paieškos ir pirkimo patirtį, pritaikant pasiūlymus pagal naršymo ir pirkimo istoriją. Taip pat minimi norų sąrašai, prenumeratos tipo dovanos ir platesnės pristatymo galimybės, įskaitant siuntimą paštu tose kategorijose, kur tai aktualu.

    Augimo tikslai po investicijų

    „Udora“ tikisi, kad po prekės ženklo atnaujinimo ir investicijų pavyks paspartinti augimą, didinti pardavėjų bazę ir plėsti kategorijas. Bendrovė viešai komunikuoja tikslus pasiekti 350 000 užsakymų pasauliniu mastu ir auginti pardavėjų skaičių 40 proc.

    Taip pat nurodoma ambicija pasiekti apie 23 mln. eurų bendrąją prekių vertę, kurią turėtų lemti plėtra į naujas kategorijas ir didesnis pasikartojančių pirkėjų srautas. Europos rinkose, kur elektroninė prekyba yra brandi ir konkurencinga, tokie tikslai reikš ir agresyvesnį vietinį prisitaikymą bei aiškesnį diferenciavimą nuo bendrinių prekyviečių.

    „Udora yra projekto evoliucija po dešimtmečio, kai jungėme žmones per vietinius kūrėjus. Dabar pereiname į etapą, kai siekiame giliau įsitvirtinti rinkose, kuriose veikiame, geriau prisitaikyti kiekviename regione ir kurti pažangias technologijas, kad dovanų atradimas bei pirkimas būtų paprastesnis“, – sakė „Udora“ vadovas ir įkūrėjas Slava Bogdan.

  • Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Ką paskelbė Kataras

    Kataras pristatė tikslinių lengvatų paketą šalies įmonėms, siekdamas išlaikyti rinkos stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą augant regioninei įtampai. Priemonės įgyvendinamos per valstybės investicijų skatinimo agentūrą Invest Qatar.

    Pagrindinė naujovė – finansinė parama, galinti siekti iki 40 proc. tinkamų vietos investicijų sąnaudų. Ji apima įmonių įsikūrimo, veiklos ir plėtros išlaidas, kurios paprastai yra jautriausios sutrikimų metu.

    Parama ir reguliavimo pokyčiai

    Be tiesioginės finansinės pagalbos, numatomi lankstesni reguliaciniai ir administraciniai sprendimai, skirti greitinti pagrindinius procesus. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į leidimų, registravimo, atitikties ir kasdienės veiklos procedūrų supaprastinimą.

    Invest Qatar taip pat žada konsultacinę ir operacinę pagalbą įmonėms, kad šios galėtų geriau apsaugoti turtą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Valdžios tikslas – sumažinti operacinius spaudimus, kurie dažniausiai didėja dėl logistinių trikdžių ir svyruojančių finansavimo sąlygų.

    „Keičiantis regiono situacijai, išliekame susitelkę veikti ryžtingai, kad paremtume mūsų rinkoje veikiančias įmones, užtikrintume veiklos tęstinumą ir sustiprintume pasitikėjimą“, – sakė Invest Qatar vadovas ir prekybos bei pramonės ministras Faisal bin Thani Al Thani.

    Regiono įtampa ir ekonomikos perspektyvos

    Sprendimas paskelbtas besitęsiant regioniniam konfliktui, kuris didina geopolitinį neapibrėžtumą ir blogina verslo nuotaikas Persijos įlankos bei platesniame Artimųjų Rytų regione. Tokio tipo rizika paprastai veikia investicijų planus, tiekimo grandines, draudimo ir finansavimo kaštus.

    Tarptautinis valiutos fondas savo naujausioje regioninėje apžvalgoje nurodė, kad dėl karo su Iranu ir platesnio nestabilumo Persijos įlankoje Kataro ekonominės perspektyvos buvo reikšmingai pablogintos. TVF prognozuoja, kad šalies ekonomikos apimtis gali susitraukti 8,6 proc., o 2027 metais – augti panašiu tempu.

    Kataras pabrėžia, kad lengvatų paketas yra platesnės ekonomikos diversifikavimo krypties dalis. Prioritetais įvardijami pažangios pramonės sektoriai, logistika, technologijos ir finansinės paslaugos, kurios turėtų mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų ir stiprinti atsparumą išorės sukrėtimams.