CP v2

Tag: Investicijos

  • Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų aerodromo infrastruktūros vystymo koncepciją, kuri apibrėžia ilgalaikę beveik 47 hektarų teritorijos viziją. Dokumentas sudaro pagrindą nuosekliam aerodromo atnaujinimui ir platesniam jo pritaikymui ne vien aviacijai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad aerodromas laikomas unikalia erdve kurorto centre, galinčia aptarnauti mažąją aviaciją ir aviaturizmą. Kartu siekiama, kad teritorija veiktų visus metus ir nebūtų naudojama tik fragmentiškai.

    „Druskininkų aerodromas – unikali vieta pačiame kurorto centre. Tai patraukli erdvė mažajai aviacijai, aviaturizmui, sportui, mokymams, renginiams, aktyviam laisvalaikiui ir norime, kad ji būtų naudojama ne fragmentiškai, o visapusiai ir taptų moderniu daugiafunkciu turizmo ir pramogų kompleksu“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, aerodromas neplanuojamas kaip didelis oro uostas, orientuotas į nuolatinius keleivinių lėktuvų skrydžius. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas mažajai aviacijai, mokymams, sporto ir rekreacijos veikloms bei renginių infrastruktūrai.

    Patvirtintoje koncepcijoje numatyta plėtoti devynias funkcines zonas: nuo aviacijos ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūros iki sporto, rekreacijos, kultūros renginių, mokymų, turizmo, komercinių paslaugų ir bendruomenei skirtų erdvių. Tokia struktūra savivaldybei leidžia planuoti teritorijos vystymą etapais, derinant skirtingus naudojimo scenarijus.

    Koncepcija įvardijama kaip strateginis dokumentas, nustatantis pagrindines teritorijos vystymo kryptis ir rėmus tolimesniems sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad tolesni projektai gali būti detalizuojami per atskirus techninius sprendinius, investicinius pasiūlymus ir teritorijų planavimo procedūras.

    Savivaldybė taip pat teigia, kad Druskininkų aerodromo įveiklinimo galimybėmis domisi investuotojai, svarstantys įvairius projektus. Lūkesčiai siejami su didesniais turistų srautais, papildomomis paslaugomis kurorte ir platesniu Pietų Lietuvos regiono patrauklumu.

  • Ukmergėje startuoja „Antara LT“ 10 500 kv. m gamykla: iki 100 darbo vietų ir 5–8 mln. eurų investicijos

    Startas Deltuvos gatvėje

    2026 metų birželio 3 dieną Ukmergėje simboliškai pažymėta UAB „Antara LT“ naujos gamyklos statybų pradžia. Deltuvos gatvėje vykusios ceremonijos metu įkasta laiko kapsulė, skirta ateities kartoms ir įamžinanti šio projekto pradžią.

    Tokios ceremonijos savivaldybėse dažnai tampa ne tik bendruomeniniu įvykiu, bet ir aiškiu signalu rinkai: įmonė įsipareigoja ilgalaikei plėtrai, o regionas stiprina savo investicinį patrauklumą. Ukmergei tai svarbu ir dėl darbo vietų, ir dėl pramonės grandinės augimo, kuri paprastai pritraukia tiekėjus bei paslaugų verslus.

    Ką numato gamyklos projektas

    „Antara LT“ planuoja pastatyti modernią 10 500 kvadratinių metrų gamyklą. Iš jų 1 600 kvadratinių metrų sudarys administracinės patalpos, o 8 900 kvadratinių metrų bus skirta gamybai.

    Gamyklą numatyta įrengti buvusioje UAB „Ukmergės remontas“ teritorijoje, kurią bendrovė įsigijo 2023 metais. Iki statybos leidimo gavimo projektavimo darbai truko apie dvejus su puse metų, vėliau vykdyti teritorijos paruošimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

    Statybos suplanuotos dviem etapais: pirmajame numatytos metalo komponentų apdirbimo erdvės ir administracinis korpusas, antrajame – pramoninių įrenginių gamybos cechas. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti per dvejus metus.

    Investicijos, darbo vietos ir augimo planai

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks nuo 5 iki 8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą naujojoje gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų.

    Bendrovė taip pat nurodo ambicingą tikslą: pradėjus veikti naujai gamyklai gamybos apimtys turėtų išaugti keturis kartus. Praktikoje tokį šuolį dažniausiai lemia ne vien didesnės patalpos, bet ir našesnė įranga, procesų automatizavimas, geresnė vidinė logistika bei galimybė vienoje vietoje sujungti kelias gamybos grandis.

    Ceremonijoje dalyvavo įmonės vadovai, darbuotojai, partneriai, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės vadovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    „Džiugu matyti, kad Ukmergė tampa vieta, kurioje verslas ne tik sėkmingai veikia, bet ir drąsiai planuoja ateitį. Tokie projektai stiprina mūsų rajono konkurencingumą, kuria darbo vietas ir prisideda prie gyventojų gerovės. Tai yra pasitikėjimo Ukmerge ženklas, kuriuo galime didžiuotis. Nuoširdžiai sveikinu UAB „Antara LT“ su ambicinga verslo plėtra“, – sakė meras Darius Varnas.

    UAB „Antara LT“ yra šeimos verslo įmonė, Ukmergėje veikianti nuo 1990 metų. Bendrovė specializuojasi lakštinio metalo apdirbimo, buitinių ir pramoninių kietojo kuro katilų gamybos bei pramoninių katilinių įrengimo srityse.

    Šio tipo pramonės investicijos regionuose paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesiogiai sukurtos darbo vietos: auga vietos paslaugų paklausa, stiprėja tiekimo grandinės, o savivaldybėms tai reiškia papildomas priežastis investuoti į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Laiko kapsulės įkasimas Ukmergėje tapo simboliniu ženklu, kad projektas peržengė planavimo etapą ir pereina į realius darbus. Jei numatyti terminai bus išlaikyti, per artimiausius metus mieste turėtų atsirasti viena didžiausių naujų gamybinių erdvių pastaruoju metu.

  • Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Birželio 4 dieną Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodyboje, vyks verslo forumas „Investuok Vilkaviškyje“. Renginys suburs verslo, investicijų, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip regionai gali stiprinti konkurencingumą ir pritraukti investicijų.

    Forumą bus galima stebėti tiesiogiai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro „YouTube“ kanale. Organizatoriai tikisi, kad transliacija leis įsitraukti ir tiems, kurie į Paežerius atvykti negalės, bet svarsto plėtros ar investavimo galimybes regione.

    Kas bus pristatyta forume

    Renginio metu numatoma pristatyti Vilkaviškio rajono investicinį potencialą, geografinę padėtį ir logistinius pranašumus. Taip pat bus aptariamos verslui aktualios finansavimo kryptys ir praktiniai pavyzdžiai, kaip regione jau veikiančios įmonės plečiasi bei planuoja tolesnes investicijas.

    Diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, investicijų skatinimo agentūros Investuok Lietuvoje, nacionalinio plėtros banko ILTE, asociacijos Investuotojų forumas, savivaldybės ir verslo atstovai. Toks dalyvių spektras leidžia vienoje vietoje aptarti ir strateginius klausimus, ir labai konkrečias sąlygas investuotojams.

    Kodėl regionai tampa patrauklesni

    Forume ketinama ieškoti atsakymų, kodėl investuotojai vis dažniau vertina ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, galinčius pasiūlyti infrastruktūrą, lankstesnius sprendimus bei vietos partnerystę. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad plėtra regionuose siejama su darbuotojų pritraukimu, kaštų valdymu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

    Taip pat planuojama kalbėti apie reinvestavimo potencialą, darbo rinkos perspektyvas ir tvaraus augimo sprendimus. Praktinis akcentas bus skirtas tam, kaip verslui augti strategiškai patraukliose vietovėse ir kokius instrumentus gali pasiūlyti nacionalinės bei regioninės institucijos.

    „Šiandien investuotojai vis dažniau ieško ne tik didelių miestų, bet ir regionų, galinčių pasiūlyti lankstumą, strateginę vietą, infrastruktūrą bei stiprią vietos partnerystę. Vilkaviškio rajonas turi visas prielaidas tapti konkurencinga erdve naujoms investicijoms ir verslo plėtrai“, – teigia forumo organizatoriai.

    Verslo forumą organizuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su Investuok Lietuvoje ir ILTE. Tiesioginė transliacija numatyta birželio 4 dieną nuo 10.30 valandos.

  • Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Klaipėdai skirta didžiausia dalis: 12,4 mln. eurų keliams, prioritetas – LEZ jungtys

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,4 mln. eurų finansavimą kelių ir susisiekimo infrastruktūros projektams dešimtyje savivaldybių. Didžiausia suma atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei – daugiau kaip 3,1 mln. eurų, kurie bus nukreipti į susisiekimo sprendimus Klaipėdos LEZ teritorijoje.

    Ministerijos teigimu, tokios investicijos skirtos užtikrinti sklandesnį krovinių ir darbuotojų judėjimą, mažinti eismo konfliktus bei gerinti saugą intensyvaus transporto zonose. Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis projektų orientuota į konkrečias jungtis, kurios tiesiogiai aptarnauja pramonės ir logistikos srautus.

    „Džiugu, kad Klaipėdai skirtas didžiausias finansavimas – tai rodo mūsų miesto svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad esame vienas iš reikšmingų investicijų centrų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Didžiausia Klaipėdai skirto finansavimo dalis – 1,64 mln. eurų – numatyta Lypkių sankryžos jungiamųjų kelių rekonstrukcijai. Projekto metu planuojama pertvarkyti sankryžą, įrengti patogesnius įvažiavimus ir išvažiavimus į LEZ teritoriją, taip pat lėtėjimo juostas 141 kelio ruože nuo 227,00 iki 228,64 km.

    Kartu numatytas inžinerinių tinklų atnaujinimas: vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektroninių ryšių infrastruktūra, elektros tinklai, planuojami ir dujotiekio tinklų darbai. Rangos darbai pradėti 2025 metais, o užbaigti planuojama dar šiais metais, projekto rangovas – AB „Eurovia Lietuva“.

    Antrasis projektas – Kretainio gatvės statyba Klaipėdos LEZ teritorijoje, kuriai skirta 1,36 mln. eurų. Numatyta įrengti apie 0,95 km ilgio naują gatvę su asfaltbetonio danga, pėsčiųjų ir dviračių takais, sunkiasvoriui transportui pritaikytomis apsisukimo aikštelėmis ir automobilių stovėjimo vietomis.

    Šiame projekte taip pat suplanuoti Pramonės gatvės sankryžos pakeitimai: papildomos posūkių juostos, atnaujintas ženklinimas ir sprendimai, skirti intensyviam eismui. Rangos sutartis sudaryta su UAB „Plungės lagūna“, bendra sutarties kaina siekia apie 1,54 mln. eurų.

    Trečiasis etapas – 132 400 eurų finansavimas Švepelių sankryžos rekonstrukcijos techniniam projektui. Juo numatoma suprojektuoti jungiamąjį kelią į Klaipėdos LEZ, rekonstruoti Švepelių gatvę ir suplanuoti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekį, nuotekas, elektros, dujų ir ryšių tinklus.

    Taip pat projektuojamas gatvės apšvietimas, prijungiant jį prie ESO tinklų, ir ryšių linijų rekonstravimas. Techninį projektą rengia UAB „Tyrens Lietuva“, bendra sutarties vertė siekia apie 174 400 eurų.

    Savivaldybės vertinimu, įgyvendinus visus tris projektus, Klaipėdos LEZ teritorijoje turėtų sumažėti spūstys, pagerėti eismo sauga ir sutrumpėti maršrutų laikas sunkiasvoriui transportui. Tokie sprendimai paprastai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, vertinamų investuotojų, kai renkamasi vieta gamybai ar logistikai.

    Infrastruktūros atnaujinimas LEZ prieigose ypač aktualus augant krovinių srautams ir didėjant transporto intensyvumui, nes siauresnės jungtys ir pasenusios sankryžos greitai tampa „butelio kakleliais“. Klaipėdos projektai orientuoti būtent į šias vietas, kuriose eismo pralaidumas ir sauga turi didžiausią poveikį kasdieniam verslo veiklos tęstinumui.

  • Vilniaus rajono verslininkus meras kviečia į atvirą susitikimą: ko tikimasi iš Verslo plėtojimo tarybos?

    Vilniaus rajono verslininkus meras kviečia į atvirą susitikimą: ko tikimasi iš Verslo plėtojimo tarybos?

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia vietos verslo atstovus į susitikimą su meru Robertu Duchnevičiumi. Jis vyks ketvirtojo Verslo plėtojimo tarybos posėdžio metu, kur siekiama aptarti verslui aktualius klausimus ir savivaldybės planuojamus projektus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad Verslo plėtojimo taryba veikia kaip trišalis bendradarbiavimo formatas, sujungiantis verslą, savivaldą ir vietos bendruomenę. Tokiu modeliu siekiama, kad sprendimai dėl rajono plėtros būtų priimami skaidriau, o praktiniai verslo poreikiai būtų girdimi dar planavimo etape.

    Kur ir kada vyks susitikimas?

    Susitikimas numatytas birželio 9 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės didžiojoje salėje, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Planuojama renginio trukmė – iki 11 valandos 30 minučių.

    Kviečiami tiek didesnių įmonių vadovai, tiek smulkieji verslininkai, taip pat tie, kurie svarsto plėtrą Vilniaus rajone. Susitikimo formatas numatomas ne tik informacinis, bet ir diskusinis, su galimybe užduoti klausimus.

    Kokie klausimai bus aptariami?

    Posėdyje planuojama apžvelgti pokyčius pačioje Verslo plėtojimo taryboje, nes pagal nuostatus vadovavimas vyksta rotacijos principu ir kasmet pereina kitam verslo bendruomenės atstovui. Taip pat numatyti naujo pirmininko rinkimai ir ekspertų grupių darbų apžvalga.

    Savivaldybė skelbia, kad meras pristatys svarbiausias rajono aktualijas, artimiausių laikotarpių projektus ir galimas priemones, kurios, savivaldos vertinimu, galėtų palengvinti investicijas bei kasdienę veiklą. Atskirai akcentuojama, kad bus skiriama laiko atvirai diskusijai dėl verslui kylančių praktinių kliūčių.

    „Geriausi sprendimai gimsta tada, kai kalbamės tiesiogiai ir atvirai. Verslo plėtojimo taryba yra ta vieta, kur verslininkai ir savivalda bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevičius.

    Taip pat planuojama aptarti partnerystės naudą, verslo ir savivaldos dialogo principus bei naujų organizacijų įsitraukimą. Savivaldybė nurodo, kad bus pristatomi ryšiai su vietos verslo bendruomene ir aptariamos galimybės, kurias gali suteikti neseniai susikūrusios regioninės struktūros.

    Registracija ir dalyvių įsitraukimas

    Siekiant sklandžiai organizuoti renginį, dalyvių prašoma registruotis iš anksto. Savivaldybė pažymi, kad registracija reikalinga planuojant dalyvių skaičių ir diskusijos eigą.

    Susitikimas orientuotas į konkrečių problemų ir pasiūlymų surinkimą, todėl verslininkai raginami atvykti pasiruošus įvardyti klausimus, su kuriais susiduriama, ir sritis, kuriose savivaldybės sprendimai galėtų turėti didžiausią poveikį.

  • Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Gegužės 22 dieną Tauragėje surengta naujienų portalo „Lrytas“ organizuojama konferencija „Verslo genas“, subūrusi verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir savivaldos atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta regionų vaidmeniui šalies ekonomikoje ir konkretiems sprendimams, kaip didinti jų konkurencingumą.

    Projektas „Verslo genas“ vyksta jau apie dešimtmetį, o šiemet organizatoriai akcentavo regionų potencialą ir jų gebėjimą kurti patrauklią aplinką investicijoms. Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: Tauragė dažnai minima kaip miestas, kuriame nuosekliai ieškoma būdų, kaip stiprinti vietos verslą ir pritraukti naujas iniciatyvas.

    Kas svarbiausia regionams dabar?

    Konferencija vyko Tauragės bendruomenių namuose, kur dalyviai aptarė darbo rinkos, investicijų ir inovacijų kryptis. Renginio darbotvarkėje skambėjo temos apie talentų pritraukimą, verslo finansavimo galimybes, eksporto plėtrą, žaliąją transformaciją ir savivaldos vaidmenį kuriant sąlygas augti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

    Tokios diskusijos regionams aktualios dėl kelių priežasčių: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir stiprėjant konkurencijai dėl specialistų, savivaldybėms tenka ieškoti papildomų argumentų, kodėl verta kurti gyvenimą ne didmiesčiuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į infrastruktūrą, švietimą, būstą ir paslaugas šeimoms.

    Merų diskusija apie ateitį

    Didelio dėmesio sulaukė merų diskusija Regionai be filtro: ką merai pasakytų Lietuvai, kurioje dalyvavo Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pokalbyje aptartos regionų stiprybės, savivaldos galimybės pritraukiant investicijas ir kasdieniai iššūkiai mažesnėse savivaldybėse.

    Diskusijos metu merai akcentavo, kad vienas svarbiausių uždavinių yra susitarti dėl aiškių prioritetų: kokios pramonės ar paslaugų kryptys regione turi didžiausią potencialą, kaip greičiau paruošti sklypus investicijoms ir kaip padėti verslui rasti darbuotojų. Taip pat pabrėžta, kad regionų patrauklumas vis labiau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien su darbo vietų skaičiumi.

    „Mažesnių savivaldybių stiprybė yra bendruomeniškumas ir galimybė sprendimus priimti greičiau, nes problemos arčiau žmonių“, – sakė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

    Jo teigimu, regionams svarbu aktyviau komunikuoti savo privalumus, kad jie būtų matomi ne tik kaip alternatyva didmiesčiams, bet ir kaip vieta jaunoms šeimoms kurti ilgalaikius planus. Tai tiesiogiai susiję su paslaugų prieinamumu, ugdymo kokybe ir aiškiu savivaldybės požiūriu į investuotojų poreikius.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Konferencijoje skambėjusi mintis kartojosi keliose diskusijose: regionų sėkmę vis dažniau lemia partnerystė, kai savivalda, verslas ir švietimo įstaigos veikia kaip viena ekosistema. Praktiniai sprendimai dažniausiai prasideda nuo aiškių duomenų apie darbo rinką ir investicijų kryptis, o tvarūs rezultatai reikalauja nuoseklumo ne vienerius metus.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad tokios konferencijos suteikia progą dalintis patirtimi, palyginti skirtingų savivaldybių situacijas ir ieškoti pritaikomų modelių. Regionų stiprinimas, jų patrauklumas investicijoms ir gyventojams bei gebėjimas išlaikyti talentus išlieka vienu svarbiausių Lietuvos augimo klausimų.

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Kėdainių šilumos trasų rekonstrukcija įsibėgėja: kur vyks darbai ir kokių trikdžių tikėtis

    Kėdainių šilumos trasų rekonstrukcija įsibėgėja: kur vyks darbai ir kokių trikdžių tikėtis

    AB „Panevėžio energija“ Kėdainiuose pradėjo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbus. Šiemet numatyta atnaujinti apie 0,45 kilometro trasų Chemikų ir Respublikos gatvėse bei prie J. Basanavičiaus gatvės 130 ir 136 namų.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metais investicijos į Kėdainių šilumos tiekimo tinklą sieks apie 173 tūkst. eurų. Tokios investicijos paprastai nukreipiamos į seniausių atkarpų pakeitimą, kad būtų sumažinti šilumos nuostoliai ir avarijų rizika.

    Nuo gegužės pradžios jau vyksta vamzdynų rekonstrukcija tarp J. Basanavičiaus gatvės 130 ir 136. Šioje vietoje dalis vamzdynų keičiami pastatų J. Basanavičiaus gatvės 133 ir 134 techniniuose koridoriuose.

    Taip pat pradėti žemės kasimo darbai Chemikų gatvės atkarpoje. Respublikos gatvės kieme tarp 38, 40, 42 ir 44 numeriais pažymėtų pastatų kasimo darbus planuojama pradėti birželio mėnesį.

    Rekonstruojamos trasos buvo įrengtos 1973–1990 metais, todėl jas pakeis nauji pramoniniu būdu izoliuoti vamzdynai. Tokie sprendimai padeda efektyviau išlaikyti šilumą tinkle, o tai svarbu tiek šildymo sezonui, tiek karšto vandens ruošimui.

    Bendrovė pabrėžia, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas dėl darbų nebus nutraukiamas, tačiau teritorijose galimi laikini judėjimo ir eismo trikdžiai. Visas numatytas atkarpas planuojama užbaigti iki naujo šildymo sezono.

    „Panevėžio energija“ atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus, kol bus vykdomi rekonstrukcijos darbai.

  • Marijampolė plečia partnerystę su Prancūzija: ambasadorės vizitas atvėrė naujas kryptis miestui

    Marijampolė plečia partnerystę su Prancūzija: ambasadorės vizitas atvėrė naujas kryptis miestui

    Marijampolėje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan su ambasados delegacija. Svečius priėmė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, o susitikimo centre buvo dvišalių ryšių stiprinimas ir praktinės bendradarbiavimo galimybės.

    Pokalbyje aptartos sritys, kuriose tarptautinės partnerystės gali duoti greičiausią grąžą miestui: ekonomika, kultūra ir švietimas. Savivaldybė pabrėžė, kad nuoseklus dialogas su užsienio partneriais padeda atverti duris tiek investicijoms, tiek bendriems projektams.

    Švietimas ir prancūzų kalba

    Susitikimo metu nemažai dėmesio skirta prancūzų kalbos situacijai Lietuvoje ir jos populiarinimui tarp jaunimo. Nors prancūzų kalba šalyje nėra viena populiariausių, Marijampolėje mokiniai turi galimybę jos mokytis vienoje miesto mokyklų.

    Ambasadorė pristatė programas, kurios orientuotos į prancūzų kalbos mokytojų kompetencijų stiprinimą, tarptautinius mainus ir kultūrinio bendradarbiavimo plėtrą. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik kalbų mokymui, bet ir mokinių tarptautiškumui bei motyvacijai.

    Verslas, investicijos ir regiono stiprybės

    Taip pat diskutuota apie Marijampolės investicinę aplinką, verslo plėtros galimybes ir potencialias partnerystes su Prancūzijos verslo bendruomenėmis. Aptarta, kaip didinti vietos įmonių matomumą ir padėti joms ieškoti kontaktų Prancūzijos rinkoje.

    Delegacijos atstovai domėjosi regiono infrastruktūra, žemės ūkio sektoriumi bei savivaldybės strateginėmis kryptimis. Susitikime sutarta, kad kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu impulsu projektams, kurie vienu metu stiprina ekonomiką, švietimą ir miesto patrauklumą.

    „Marijampolei svarbu kurti ir stiprinti tarptautinius ryšius. Džiaugiamės galėdami kalbėtis apie bendradarbiavimo su Prancūzija galimybes – tiek verslo, tiek švietimo, tiek kultūros srityse. Tikime, kad tokie susitikimai atveria naujas galimybes mūsų miestui, skatina investicijas, jaunimo tarptautiškumą ir leidžia dalintis gerąja patirtimi. Esame atviri partnerystėms, kurios kuria vertę mūsų bendruomenei“, – sakė meras Povilas Isoda.

    Marijampolės savivaldybės administracija informavo, kad tarptautinių ryšių plėtra išlieka viena iš krypčių, siekiant pritraukti naujas iniciatyvas ir kurti ilgalaikes partnerystes. Anot savivaldybės, tokie vizitai padeda suderinti interesus ir išgryninti sritis, kuriose bendri projektai galėtų startuoti greičiausiai.