CP v2

Tag: Investicijos

  • Jungtinės Karalystės fintech „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų: taikosi į Europą ir JAV

    23 mln. eurų etapas „Ryft“ plėtrai

    Mančesteryje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, kuria sieks paspartinti plėtrą Europoje ir JAV. Įmonė akcentuoja, kad lėšos bus skirtos tiek produktų vystymui, tiek didesnių klientų segmentei pasiekti.

    Investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „Pembroke VCT“ ir „Ingenii Capital“. Tai tęsia įmonės finansavimo trajektoriją po A serijos raundo 2025 metais, kai „Ryft“ pritraukė 6,6 mln. eurų.

    Mokėjimai platformoms ir kelių šalių sandoriams

    „Ryft“ kuria mokėjimų sprendimus platformoms, prekyvietėms, franšizėms ir kelių lokacijų verslams, kur įprastinis dviejų šalių atsiskaitymo modelis nebeužtenka. Pasak bendrovės, vienos integracijos principu ji leidžia valdyti pardavėjų įvedimą, periodinius mokėjimus, automatinius įmokų padalijimus ir tarptautinius išmokėjimus.

    Įmonė įkurta 2021 metais, o tarp įkūrėjų yra Sadra Hosseini, Alex Mackenzie ir Richard Kirby. Bendrovė teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino apdorojamų mokėjimų apimtis, o jos sistema naudojasi daugiau nei 6 500 verslų.

    „Šis investicijų raundas reiškia, kad galime tai, ką sukūrėme Jungtinėje Karalystėje, perkelti į naujas Europos rinkas ir konkuruoti globaliai“, – sakė „Ryft“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sadra Hosseini.

    Licencija Europoje ir platesnės rinkos tendencijos

    Vienas svarbiausių plėtros žingsnių Europoje susijęs su reguliavimu: „Ryft“ pateikė paraišką pilnai Europos Sąjungos licencijai Maltos finansinių paslaugų institucijoje. Gavusi licenciją, įmonė galėtų pasinaudoti paslaugų teikimo principu visoje Europos ekonominėje erdvėje.

    B serijos sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja aktyvesnės investicijos į mokėjimų infrastruktūrą, ypač sprendimus, skirtus platforminiam verslui ir sudėtingiems kelių šalių atsiskaitymams. Rinką taip pat veikia didėjantys reikalavimai atitikčiai, rizikos kontrolei ir saugumui, o konkurencija stiprėja tarp tradicinių mokėjimų tiekėjų ir sparčiai augančių fintech bendrovių.

    „Šiuolaikinė prekyba remiasi platformomis, tačiau mokėjimų pagrindas ilgą laiką buvo kuriamas dviejų šalių pasauliui, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Gresham House Ventures“ partneris Rohit Mathur.

    „Ryft“ pabrėžia, kad naujas kapitalas bus nukreiptas į produktų tobulinimą ir tarptautinę plėtrą, o strateginis tikslas yra pasiūlyti efektyvesnę alternatyvą rinkoje, kurioje ilgą laiką dominavo keli dideli žaidėjai. Įmonė taip pat akcentuoja partnerystes su tarptautiniais mokėjimų tinklais ir apdorojimo paslaugų teikėjais, kurios padeda greičiau pasiekti didesnius klientus ir naujas rinkas.

  • „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    ETF duomenų ir analitikos bendrovė „ETFBOOK“ (valdoma „SquaredData AG“) pritraukė apie 11 mln. eurų investicijų, kad paspartintų plėtrą Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Finansavimo etapui vadovavo „Expedition Growth Capital“, prisidėjo ir anksčiau investavusi „BlackFin Capital Partners“.

    Bendrovė kuria infrastruktūrą, skirtą biržoje prekiaujamų fondų rinkai: sujungia iš kelių šaltinių gaunamus, dažnai nevienodos struktūros ETF duomenis ir juos suvienodina vienoje platformoje. Tokios paslaugos aktualios ETF valdytojams, fondų administratoriams, rinkos formuotojams, įgaliotiesiems dalyviams ir pirkėjų pusei, įskaitant turto valdytojus bei rizikos fondus.

    „ETF rinka auga, bet duomenų sluoksnis globaliai vis dar fragmentuotas ir neturi vieno patikimo atskaitos taško“, – sakė „ETFBOOK“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawel Janus.

    „ETFBOOK“ akcentuoja, kad pasaulinė ETF rinka pasiekė apie 25 trilijonus eurų valdomo turto ir, prognozuojama, iki 2030 metų gali priartėti prie 35 trilijonų eurų. Vien 2026 metais Europoje ir JAV jau startavo daugiau nei 1 300 naujų fondų, todėl rinkos dalyviams sparčiai daugėja duomenų, kuriuos reikia suderinti, tikrinti ir apdoroti.

    Platforma veikia kaip sujungtas duomenų sluoksnis: klientai gali integruoti standartizuotą informaciją per sąsajas programoms, naudotis analitika interneto aplikacijoje arba derinti patvirtintus ETF duomenis su savo vidiniais procesais ir darbo srautais. Bendrovė taip pat diegia dirbtinio intelekto pokalbinį sluoksnį ir įrankius, kurie padeda automatizuoti duomenų įkėlimą, apdorojimą bei platinimą.

    Pasak vieno iš įkūrėjų ir technologijų vadovo Bartlomiej Igla, architektūra kuriama taip, kad pagrindinės operacijos būtų automatizuojamos ir nereikalautų proporcingai didinti komandos augant apimtims. Naujas finansavimas turėtų padėti išplėsti produktų paketą, pagilinti duomenų aprėptį ir greičiau įsitvirtinti naujose rinkose.

    Plėtros planuose numatyta steigti padalinį JAV ir biurą Niujorke, taip pat formuoti komandą Honkonge, o pristatymo ir inžinerijos pajėgumus toliau auginti Krokuvoje. Bendrovė tikisi didinti padengiamų ETF rinkų skaičių ir klientams pasiūlyti platesnius bei detalesnius duomenų rinkinius.

  • Prancūzijos „Hackuity“ pritraukė 16 mln. eurų: DI automatizuos pažeidžiamumų taisymą

    Investicija į pažeidžiamumų valdymą

    Lione įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Hackuity“ paskelbė pritraukęs 16 mln. eurų investiciją. Bendrovė kuria pažeidžiamumų operacijų centro platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda organizacijoms greičiau nuspręsti, ką taisyti pirmiausia.

    Investicijų etapui vadovavo „Forgepoint Capital International“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Bright Pixel“, „Bpifrance“ bei „Seventure Partners“. Po šio etapo bendra „Hackuity“ pritraukta suma siekia 32 mln. eurų.

    Kodėl rinka juda šia kryptimi

    Pastaraisiais metais saugumo komandos susiduria ne tiek su pažeidžiamumų aptikimo, kiek su jų pertekliumi ir prioritetų nustatymu. Pažeidžiamumų skaičius auga, o įmonėse duomenys dažnai išsiskaido per skirtingus skenavimo, stebėsenos ir incidentų valdymo įrankius.

    „Hackuity“ teigia, kad jos platforma sujungia radinius ir turto duomenis iš daugiau nei 130 saugumo įrankių, o tuomet, remdamasi rizikos vertinimu, padeda atrinkti svarbiausius darbus ir koordinuoti taisymą tarp saugumo, IT ir inžinerijos komandų.

    „Mes kūrėme platformą remdamiesi paprastu įsitikinimu: pažeidžiamumų apimtis pranoks bet kurio žmogaus galimybes reaguoti“, – sakė „Hackuity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Patrickas Ragaru.

    „Organizacijos nebegali remtis tradiciniais pažeidžiamumų valdymo metodais, kad suspėtų su šiuolaikinių grėsmių greičiu ir mastu“, – sakė „Forgepoint Capital International“ partneris Damienas Henault.

    Ką žada „Hackuity“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad 2026 metais jos sprendimą naudoja daugiau nei 6 000 vartotojų, o platforma saugo daugiau nei 2 mln. turto vienetų ir apdoroja apie 1 mlrd. radinių. Tarp klientų įvardijamos ENGIE ir BPCE grupė.

    „Hackuity“ akcentuoja, kad reali problema yra ne aptikimas, o gebėjimas greitai suprasti, kurie pažeidžiamumai kelia didžiausią verslo riziką, ir užtikrinti, kad jie būtų sutvarkyti. Tam platforma vertina pažeidžiamumo kritiškumą, išnaudojamumą, grėsmių žvalgybos signalus, turto svarbą ir poveikį verslui.

    „Iššūkis šiandien yra ne pažeidžiamumų aptikimas, o supratimas, kurie jų svarbiausi, ir komandų suderinimas, kad jie būtų sutvarkyti dar prieš užpuolikams spėjant sureaguoti“, – sakė ENGIE kibernetinės gynybos vadovas Omaras Abdelmoumenas.

    Įmonė teigia, kad klientai, įsidiegę sprendimą, gali reikšmingai sumažinti kritinių pažeidžiamumų triukšmą, paspartinti taisymą ir automatizuoti dalį ekspozicijos valdymo darbų. Pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai, DI galimybių stiprinimui ir tarptautinei plėtrai Europoje bei Azijoje.

  • „Renault“ ir „Geely“ Brazilijoje skiria dar 319 mln eurų: kada pasirodys nauji elektromobiliai

    Papildoma investicija į gamybą

    Prancūzų automobilių gamintojos „Renault“ Brazilijos padalinys „Renault Geely do Brasil“, kuriame Kinijos grupė „Geely“ turi 26,4 proc. akcijų, paskelbė apie papildomą 319 mln eurų investiciją į vietinę gamybą.

    Šios lėšos bus nukreiptos į gamyklą netoli Kuritibos, Paranos valstijoje. Įmonė siekia išplėsti modelių gamą ir sustiprinti pozicijas didžiausioje Lotynų Amerikos automobilių rinkoje.

    Kokie modeliai planuojami

    Nuo 2027 metų vidurio gamykloje turėtų būti pradėtas montuoti naujas elektrifikuotas „Renault“ modelis bei elektrinis sedanas „Geely“ EX2. Bendrovė nurodo, kad automobiliai bus skirti Brazilijos rinkai, o vėliau planuojamas platesnis pardavimų augimas Pietų Amerikoje.

    Elektromobilių ir hibridinių modelių gamybos plėtra Brazilijoje atspindi platesnę tendenciją: gamintojai vis dažniau renkasi lokalizuoti gamybą arčiau pagrindinių pirkėjų, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau prisitaikytų prie vietos reguliavimo bei vartotojų poreikių.

    „Be naujų modelių pristatymo, ruošiame veiklą ateičiai, sujungdami „Renault“ ir „Geely“ stipriąsias puses, kad Brazilijos klientams pasiūlytume pažangiausias technologijas ir vietoje pagamintus automobilius“, – sakė „Renault Geely do Brasil“ vadovas Arielis Montenegro.

    Bendra investicijų suma ir rinkos kontekstas

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol „Renault“ veiklai Brazilijoje jau buvo skirta apie 580 mln eurų, o dabartinis sprendimas didina bendrą investicijų mastą ir rodo ilgalaikį įsipareigojimą regionui.

    Partnerystės pagrindas buvo sustiprintas 2025 metų gruodį pasirašius susitarimą dėl bendradarbiavimo ir surinkimo linijų naudojimo Brazilijoje. Toks modelis leidžia greičiau į rinką įvesti naujus produktus ir dalintis technologijomis bei tiekimo grandinėmis.

    Brazilijoje 2024 metais buvo parduota apie 2,55 mln naujų automobilių, iš jų „Renault“ teko maždaug 130 000 vienetų. Tai atitinka apie 5 proc. rinkos dalį, todėl nauji elektrifikuoti modeliai gali tapti svarbiu svertu kovojant dėl didesnio matomumo sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

  • „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    Fizinio DI kibernetinės saugos bendrovė „Exein“ paskelbė pritraukusi apie 230 mln. eurų naujo finansavimo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,5 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad tai leidžia jai pretenduoti į vienos vertingiausių Europos kibernetinio saugumo skalės bendrovių vardą.

    „Exein“ savo technologiją diegia į daugiau kaip 2 mlrd. prijungtų įrenginių, naudojamų pramonės automatizavimo, automobilių, energetikos, sveikatos apsaugos, puslaidininkių, aviacijos ir robotikos sektoriuose. Tokia apimtis leidžia bendrovei kaupti telemetrijos duomenis ir stebėti grėsmes realiuoju laiku skirtingose infrastruktūrose.

    Pagrindinis bendrovės akcentas yra veikimo metu užtikrinamas saugumas, kai atakos stabdomos dar prieš joms įvykstant. „Exein“ pristato „Photon“ kaip branduolio lygmens architektūrą, kuri skirta užkirsti kelią kenkėjiškam vykdymui, kad grėsmė nepasiektų galimybės išsiplėsti sistemoje.

    Kas keičiasi fizinio DI eroje

    Įmonė argumentuoja, kad DI vis sparčiau persikelia iš debesijos į įrenginius, kurie fiziškai veikia aplinką: automatiką, robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose sistemose klaidos ar įsilaužimai gali turėti ne tik duomenų, bet ir realaus pasaulio pasekmių, todėl didėja spaudimas saugumą užtikrinti ne „po fakto“, o nuolat.

    „Exein“ skelbia kurianti nuosavą bazinį modelį fizinio DI saugumui, treniruojamą iš įrenginių telemetrijos, o ne vien iš žmonių generuojamo turinio. Bendrovės planuose numatyta, kad toks modelis maitins autonominius saugos agentus, galinčius reaguoti į incidentus mašinų greičiu.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos tinkle fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai, palyginti su praėjusiais metais, esą yra kelis kartus didesnis tempas. Ši tendencija atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didėja automatizuotų atakų skaičius, o pažeidžiamumų išnaudojimas vyksta vis greičiau.

    Investuotojai ir plėtra už Europos ribų

    Finansavimo raundui vadovavo „Headline“, prie jo prisidėjo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad paklausa viršijo siūlomą apimtį, todėl raundas buvo perviršis.

    Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kurią vedė „J.P. Morgan“, o papildomu kreditoriumi prisijungė „KfW“. Tokia struktūra dažnai leidžia greičiau finansuoti augimą, neapsiribojant vien nuosavo kapitalo pritraukimu.

    „Exein“ pabrėžia, kad jau dabar apie pusė pajamų gaunama Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o veikla apima Europą, JAV bei Aziją. Po ankstesnio raundo bendrovė įsteigė regioninę būstinę Taivane ir plečia partnerystes puslaidininkių, pramoninės kompiuterijos ir prijungtos infrastruktūros srityse.

    Per artimiausius dvejus metus įmonė planuoja spartinti plėtrą JAV ir Azijoje, didinti samdą, klientų skaičių bei partnerystes, o taip pat neatmeta įsigijimų. Prioritetu įvardijamas stipresnis buvimas San Francisko įlankos regione, kuris išlieka vienu svarbiausių kibernetinio saugumo ekosistemos centrų.

    „DI pereina iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam pokyčiui „Exein“ buvo kuriama“, – sakė „Exein“ įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    „Kai DI persikelia į robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio apsauga taps vienu iš svarbiausių kibernetinio saugumo iššūkių ateinančiame dešimtmetyje“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • „Exein“ tapo vienaragiu: 5 000 atakų per savaitę ir 234 mln. eurų DI fizinio saugumo plėtrai

    Vienaragis iš Romos

    Romoje įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Exein“ pranešė pritraukusi 234 mln. eurų investiciją ir pasiekusi 1,4 mlrd. eurų vertinimą. Tai reiškia, kad bendrovė įžengė į vadinamąjį vienaragių klubą ir, investuotojų vertinimu, tapo viena brangiausiai įkainotų Europos kibernetinio saugumo startuolių.

    Naujas finansavimas skirtas plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat produktų vystymui srityje, kurią bendrovė vadina fizinio pasaulio DI saugumu. Tokia kryptis orientuota į išmanias mašinas, kurios ne tik apdoroja duomenis, bet ir veikia realiame pasaulyje.

    „DI keliasi iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam perėjimui buvo kuriama „Exein“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    Kas yra fizinio pasaulio DI saugumas?

    Skirtingai nei tradicinės IT sistemos, fiziniame pasaulyje veikiantys įrenginiai dažnai turi ribotus atnaujinimo langus, yra integruoti į gamybos procesus ar transportą ir negali būti paprastai išjungiami. Dėl to didėja poreikis saugumui, kuris veikia realiuoju laiku, o ne remiasi vien tik periodiniais pataisymais ar incidentų tyrimais po fakto.

    „Exein“ savo kryptį sieja su robotais, dronais, autonominėmis transporto priemonėmis, pramonės automatika, energetikos, sveikatos apsaugos ir puslaidininkių sektoriumi. Bendrovė teigia, kad jos technologijos diegiamos daugiau nei 2 mlrd. prijungtų įrenginių, o apie pusę pajamų ji gauna Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Atakų tempas auga, atsakas turi būti akimirksnis

    Bendrovės teigimu, per jos tinklą dabar fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Tokia dinamika siejama su automatizuotomis atakomis ir sparčiai mažėjančiu laiku tarp pažeidžiamumo atradimo ir bandymų jį išnaudoti.

    Šiemet „Exein“ pristatė „Photon“ – vykdymo metu veikiančią saugumo architektūrą, kuri, kaip teigiama, veikia branduolio lygmeniu ir blokuoja kenkėjišką vykdymą dar prieš jam prasidedant. Tokie sprendimai ypač aktualūs autonominėms sistemoms, kuriose sprendimai turi būti priimami mašinos greičiu.

    „Atakos dabar vyksta mašinos greičiu, todėl gynyba turi būti tokia pati“, – sakė G. Cuozzo.

    Investuotojai ir planai iki 2027 metų

    Investicijų raundui vadovavo „Headline“, dalyvavo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat prisidėjo anksčiau investavę fondai. Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kuriai vadovavo „J.P. Morgan“, o „KfW“ prisijungė kaip papildomas skolintojas.

    „Exein“ skelbia planuojanti iki 2026 metų pabaigos pristatyti agentinę saugumo architektūrą, o pirmųjų specializuotų modelių fizinio pasaulio DI saugumui tikisi 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė taip pat numato plėsti komandą JAV, didinti klientų ir partnerių skaičių bei atidaryti biurą San Fransisko įlankos regione.

    „Kai DI persikelia į robotus, transportą ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio saugumas taps vienu svarbiausių kito dešimtmečio iššūkių“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    34,7 mln. eurų Series A

    Londone įsikūręs startuolis „Jack & Jill“ pranešė užsitikrinęs 34,7 mln. eurų Series A investicijų etapą. Bendrovė kuria sistemą, kurioje DI agentas dirba tiek kandidato, tiek darbdavio pusėje ir suveda juos tik tada, kai abiem pusėms akivaizdu, kad pokalbis turi prasmę.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Air Street Capital, prie jo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Madrona bei Antler. Taip pat dalyvavo ir anksčiau į „Jack & Jill“ investavę fondai, o bendra pritraukta suma, bendrovės teigimu, pasiekė apie 52,9 mln. eurų.

    „Kitas šuolis atrankose ateis ne iš dar geresnės paieškos tuose pačiuose gyvenimo aprašymuose ar dar labiau automatizuoto kandidatų kalbinimo. Jis ateis tada, kai agentas atsiras abiejose stalo pusėse ir supažindins tik tuomet, kai abi pusės sutiktų pakelti ragelį“, – sakė Air Street Capital partneris Nathanas Benaichas.

    Du agentai: kandidato ir darbdavio

    Startuolį 2025 metais įkūrė Mattas Wilsonas ir Saaras Mehan. Jų idėja paremta dviem DI agentais: „Jack“ veikia kandidato vardu, o „Jill“ atstovauja darbdaviui ir padeda suformuluoti realius lūkesčius bei surasti tinkamiausius žmones.

    Pasak bendrovės, „Jack“ su kandidatais bendrauja balsu, o pokalbiai labiau primena karjeros konsultacijas nei įprastą darbo paieškos pokalbių robotą. Šie dialogai turėtų padėti išsigryninti, ko žmogus iš tiesų nori, įskaitant niuansus, kurių dažniausiai nebūna gyvenimo aprašyme, pavyzdžiui, pageidaujamą atlygio lygį ar darbo aplinkos tipą.

    „DI stumia dalį žmonių į darbo rinką, o automatinės paraiškos ir automatizuotas kontaktavimas užtvindo darbdavių pašto dėžutes ir kandidatų sąrašus. Kandidatams sunku būti pastebėtiems, o darbdaviams sunku atskirti, kas iš tiesų rimtai domisi. Daugiau paraiškų ir geresni filtrai to neišspręs“, – sakė „Jack & Jill“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Saaras Mehan.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    Įdarbinimo rinka pastaraisiais metais susiduria su dviem priešingais spaudimais: iš vienos pusės auga kandidatų srautas, iš kitos – darbdaviai vis dažniau skundžiasi, kad realiai tinkamų žmonių rasti sudėtinga. Kartu populiarėja automatizuotos paraiškos, kai kandidatai masiškai kandidatuoja į daugybę pozicijų, o tai didina triukšmą atrankose.

    „Jack & Jill“ modelis remiasi ne atvira paraiškų talpykla, o kandidatų tinklu, iš kurio „Jill“ siūlo žmones konkrečioms rolėms. Bendrovė teigia, kad kai abu agentai sutaria dėl atitikimo, kandidatas ir darbdavys supažindinami tiesiogiai, be tradicinės paraiškos pateikimo.

    „Iki 2030 metų milijardas žmonių turės DI agentą, kuris jų vardu ieškos galimybių ir spręs, kurios vertos dėmesio. Kiekviena įmonė turės agentą, padedantį samdyti. Kai tie agentai bus sujungiami, darbo rinka gali veikti gerokai sklandžiau“, – sakė „Jack & Jill“ vadovas Mattas Wilsonas.

    Bendrovė nurodo, kad jos profesionalų tinklas po ankstesnio finansavimo etapo išaugo iki 350 000 žmonių, o darbdavių pusėje su „Jill“ esą dirbo apie 5 000 įmonių. Naują kapitalą „Jack & Jill“ daugiausia planuoja skirti plėtrai JAV, kur startuolis jau pradėjo veiklą San Franciske ir Niujorke.

  • Kinija vėl fiksuoja vartojimo šaltį: mažmeninė prekyba lėtėja, o Pekinas spaudžiamas

    Kinija vėl fiksuoja vartojimo šaltį: mažmeninė prekyba lėtėja, o Pekinas spaudžiamas

    Kinijoje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys per metus paaugo vos 0,4 proc. – tai antras iš eilės sulėtėjimas ir vienas silpniausių rezultatų nuo atsigavimo pradžios. Rodiklis buvo mažesnis nei ekonomistų lūkesčiai ir signalizuoja, kad vartotojų išlaidos vis dar neatsigauna.

    Šis tempas išryškina augantį disbalansą: šalis daug gamina, tačiau perka santūriai, todėl didėja atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos. Po pandemijos pabaigos vidaus vartojimas išliko vangus, nors eksportas ir dalis pramonės sektorių demonstruoja geresnę dinamiką.

    Gamyba stiprėja, investicijos silpsta

    Tuo pat metu pramonės produkcija rugpjūtį augo 5,2 proc. ir paspartėjo, palyginti su liepa. Tačiau fiksuotojo kapitalo investicijos per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius, skaičiuojant metinį pokytį, sumažėjo 7,2 proc., o tai rodo atsargų verslo ir savivaldos elgesį.

    Nacionalinis statistikos biuras teigė, kad ekonomika veikė stabiliai, bet pripažino stiprėjančius neigiamus išorės veiksnius. Institucija taip pat pabrėžė, jog vidaus ekonomikoje išlieka ryški problema – stipri pasiūla ir silpna paklausa, o dalis įmonių susiduria su veiklos sunkumais.

    Analitikų vertinimu, Kinijos rodikliai toliau siunčia prieštaringus signalus: pramonė ir eksportas išlaiko pagreitį, tačiau vartojimas bei investicijos atsilieka. Tai reiškia, kad augimas vis labiau remiasi gamyba, o ne vidaus paklausa.

    Dideli pinigai bankams – ar pasieks gyventojus?

    Duomenys paskelbti netrukus po to, kai Kinijos finansų ministerija pranešė apie maždaug 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudikus. Iš šios sumos apie 37,2 mlrd. eurų nukreipiama bankams, kad jie išlaikytų skolinimo pajėgumą ir galėtų remti ekonomikos skatinimą.

    Vis dėlto rinkose išlieka klausimas, ar tokios priemonės realiai padidins namų ūkių vartojimą, nes fiskalinė ir kreditinė parama paprastai į ekonomiką persiduoda su uždelsimu. Kai vartotojai jaučiasi nesaugiai dėl pajamų perspektyvų ar turto vertės, jie linkę taupyti net ir esant palankesnėms finansavimo sąlygoms.

    Pekinas šiais metais siekia 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo – tai vienas žemiausių tikslų per kelis dešimtmečius. Tokiu fone silpna mažmeninė prekyba tampa vienu svarbiausių indikatorių, parodančių, ar Kinijai pavyks perbalansuoti ekonomiką nuo gamybos ir eksporto link tvaresnio vartojimu grįsto modelio.

    Diplomatiniai signalai ir prekybos įtampa

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys krypsta ir į tarptautinę darbotvarkę: pranešama, kad Xi Jinpingas turėtų vykti į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną. Tikimasi, jog kartu gali atvykti ir didesnė Kinijos verslo atstovų delegacija, o tai būtų signalas apie siekį aktyvinti investicijas ir prekybinius ryšius.

    Tačiau lūkesčiai dėl proveržio išlieka atsargūs, nes abi pusės vis dar nesutaria dėl to, kokios prekės ir technologijos turėtų būti laikomos nesensytyviomis pagal galiojančius prekybos susitarimus. Kol šie nesutarimai tęsiasi, Kinijai sunkiau perorientuoti augimą į vidaus vartojimą, o verslas linkęs veikti atsargiau.

  • Kanada vilioja pasaulio pinigus: investuotojams žada saugų uostą neramiame pasaulyje

    Kanada vilioja pasaulio pinigus: investuotojams žada saugų uostą neramiame pasaulyje

    Kanada investuotojams siūlo saugumą

    Kanados vyriausybė tarptautiniams investuotojams siunčia aiškią žinutę: šiandien brangiausia prekė pasaulyje yra pasitikėjimas, o Kanada siekia jį parduoti kaip svarbiausią savo pranašumą. Otavoje rengiame investicijų viršūnių susitikimą valdžia pristato kaip didžiausią tokio pobūdžio šalies istorijoje.

    Finansų ministras François-Philippe Champagne teigia, kad į renginį atvykstantys fondai ir institucijos valdo daugiau kaip 74 700 000 000 000 eurų pasaulinio kapitalo. Pasak jo, būtent stabilumas ir prognozuojamumas turėtų tapti Kanados argumentu investuotojų akyse.

    Pažadai dėl greitesnių sprendimų

    Kanada ilgą laiką girdėjo kritiką, kad šalyje sudėtinga vystyti verslą: leidimų procesai užtrunka, o biurokratiniai reikalavimai stabdo didelius projektus, ypač energetikos ir išteklių sektoriuose. Champagne tikina, kad požiūris keičiasi ir valdžia supranta, jog norint pasinaudoti naujomis galimybėmis reikia greičio ir kompetencijos.

    Susitikime laukiama didžiųjų finansų ir pramonės žaidėjų atstovų, įskaitant Bank of America ir Berkshire Hathaway delegacijas, taip pat Nigerijos verslininko Aliko Dangote ir Persijos įlankos investicinių agentūrų atstovų. Kanada tikisi, kad toks dalyvių svoris taps papildomu signalu rinkoms apie šalies ambicijas pritraukti ilgalaikį kapitalą.

    Kritiniai mineralai ir energija

    Vyriausybė pabrėžia išteklių kortą: Kanada turi reikšmingus kritinių mineralų, reikalingų baterijoms, elektrifikacijai ir pramonei, išteklius, taip pat gausius energijos išteklius. Ši kryptis tiesiogiai siejasi su pasauline tendencija, kai valstybės ir įmonės stengiasi užsitikrinti žaliavų tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

    „Turime kritinių mineralų, kurie maitina augimą, o daugelis juos laiko 21 amžiaus kuru“, – sakė François-Philippe Champagne.

    Santykiai su JAV ir posūkis į Europą

    Susitikimas vyksta didesnio neapibrėžtumo fone, kai su Vašingtonu santykiai prastėja, o prekybos politika tampa vis labiau protekcionistinė. Nors JAV investuotojai vis dar dalyvauja, Kanados valdžia atvirai kalba apie siekį mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir stiprinti ryšius su kitais partneriais.

    Ministras atmeta interpretaciją, kad Kanada save parduoda kaip apsidraudimą nuo JAV politikos, ir akcentuoja, kad kapitalas keliauja ten, kur mato galimybes ir pasitikėjimą. Tuo pat metu premjeras Mark Carney stiprina kryptį į Europą: po susitikimo jis turėtų vykti į Strasbūrą ir kreiptis į Europos Parlamentą, tęsdamas pastangas gilinti Kanados ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

    „Labiausiai šiandien ieškoma prekė yra pasitikėjimas. Kanada vis labiau matoma kaip patikimas partneris labai neapibrėžtame pasaulyje“, – sakė François-Philippe Champagne.

  • S&P Global investuoja į kriptovaliutų duomenų bendrovę „Kaiko“: Series B padidinta iki 110 mln. eurų

    S&P Global investuoja į kriptovaliutų duomenų bendrovę „Kaiko“: Series B padidinta iki 110 mln. eurų

    S&P Global paskelbė vedanti strateginę investiciją į kriptovaliutų rinkos duomenų tiekėją „Kaiko“, taip pratęsdama bendrovės Series B finansavimo etapą iki 110 mln. eurų. Įmonė nurodo, kad šis žingsnis sustiprins jos pozicijas instituciniams klientams skirtoje skaitmeninio turto duomenų rinkoje.

    Kartu su S&P Global finansavime dalyvavo ir keli finansų bei rinkos infrastruktūros žaidėjai, tarp jų BNP Paribas, „Nasdaq Ventures“, „Coinbase Ventures“, „Royal Bank of Canada“ ir kiti investuotojai. „Kaiko“ šio investavimo metu neatskleidė, kokia verte buvo įvertinta bendrovė.

    „Kaiko“ primena, kad Series B etapą pradėjo dar 2022 metais, kai pritraukė apie 53 mln. eurų. Dabartinis padidinimas iki 110 mln. eurų rodo, kad paklausa patikimiems kriptoturto kainodaros, likvidumo ir sandorių duomenims išlieka didelė, ypač augant reguliaciniams reikalavimams ir institucijų dalyvavimui rinkoje.

    Šviežias kapitalas bus nukreiptas į pagrindinį rinkos duomenų verslą ir duomenų infrastruktūros plėtrą onchain kapitalo rinkoms. Bendrovė taip pat pranešė, kad nauji investuotojai prisijungė prie Strateginės pramonės darbo grupės, kuriai pirmininkaus „Kaiko“.

    Darbo grupė daugiausia dėmesio skirs duomenims ir infrastruktūrai, reikalingai tokenizuotoms rinkoms, kur tradicinio finansų pasaulio instrumentai perkeliami į blokų grandines. Tokiose rinkose ypač svarbūs vienodi duomenų standartai, patikimi indeksai ir aiškios metodikos, nes nuo jų priklauso produktų vertinimas, rizikos kontrolė ir atitiktis taisyklėms.

    „Kaiko“ nurodo, kad jos duomenys apima daugiau nei 150 biržų ir protokolų, o pastaruoju metu bendrovė plėtėsi ir per įsigijimus. Be to, ji kartu su S&P Dow Jones Indices pristatė „S&P Kaiko Digital Asset Indices“, suvienijusius kriptoturto indeksų pasiūlą po bendra prekės ženklo kryptimi.

    „Skaitmeniniam turtui spartėjant, S&P Global investuoja į ateitį, o ši investicija patvirtina tokį įsitikinimą“, – sakė S&P Dow Jones Indices vadovė Cathy Clay.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad tradicinės finansų duomenų ir indeksų institucijos vis aktyviau įsitvirtina kriptoturto infrastruktūroje. Investuotojams ir rinkos dalyviams tai gali reikšti didesnį dėmesį skaidrumui, duomenų kokybei bei indeksų standartizacijai, kurie ilgainiui tampa esminiais veiksniais kuriant instituciniams klientams skirtus skaitmeninio turto produktus.