CP v2

Tag: IPO

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Thought Machine“ pranešė gavusi apie 36 mln. eurų finansavimą iš vadinamojo pirmojo lygio banko, kuris kartu yra ir jos klientas. Įmonė teigia, kad šis sandoris bus oficialiai pristatytas vėliau šiais metais.

    Kartu „Thought Machine“ paskelbė svarbų verslo rodiklį: 2025 metais metinės pajamos pirmą kartą viršijo 90 mln. eurų. Pasak bendrovės, tai reikšminga riba įmonei, kuri kuria debesija paremtą bankinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Thought Machine“

    „Thought Machine“ kuria debesijos pagrindu veikiančias bankines sistemas, kurias naudoja tiek tradiciniai bankai, tiek sparčiai augantys skaitmeniniai rinkos dalyviai. Šioje nišoje konkuruoja ir kitos įmonės, tokios kaip 10x Banking, Mambu bei „Starling Bank“ vystomas padalinys Engine.

    Tarp „Thought Machine“ klientų minimi Lloyds, JP Morgan Chase, Intesa Sanpaolo ir Danijos skaitmeninis bankas Lunar. Įmonės vadovas ir įkūrėjas Paulas Tayloras yra sakęs, kad daliai bankų diegimai prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių aktyvių sąskaitų, o vėliau apimtys didėja.

    Pajamos auga, nuostoliai traukiasi

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pajamos augo 57 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tuo pat metu nuostoliai sumažėjo nuo maždaug 84 mln. eurų iki apie 14 mln. eurų.

    Pasak P. Tayloro, rezultatus lėmė tai, kad išlaidos pastaruosius ketverius metus iš esmės išliko panašiame lygyje, o komerciniai sandoriai tapo didesni ir reikšmingesni. „Thought Machine“ uždirba taikydama naudojimo mokestį, kuris priklauso nuo to, kiek banko sąskaitų realiai veikia jos platformoje.

    IPO Londone dar teks palaukti

    P. Tayloras teigia, kad šiuo metu Londono biržai sąlygos išlieka sudėtingos, todėl viešo akcijų platinimo artimiausiu metu bendrovė neplanuoja. Jo vertinimu, realistiškas scenarijus yra ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Įmonė pabrėžia, kad sąmoningai mažiau akcentuoja vertinimą, o daugiau dėmesio skiria pajamoms ir komercinei plėtrai. „Mes stengiamės mažiau kalbėti apie vertinimą ir daugiau apie komercinę sėkmę. Pajamų tikslų pasiekimas yra daug geresnis sėkmės rodiklis“, – sakė P. Tayloras.

    Anksčiau „Thought Machine“ vertė buvo šoktelėjusi iki maždaug 2 490 000 000 eurų 2022 metais po investicijų raundo, kuriame dalyvavo instituciniai investuotojai. Vėliau dalies investuotojų portfeliuose vertinimai buvo koreguojami, atspindint platesnes technologijų sektoriaus rinkos svyravimo tendencijas.

    „Thought Machine“ šiuo metu turi apie 530 darbuotojų, o didžiausia rinka yra JAV, kur bendrovė turi biurus Niujorke ir Majamyje. Įmonė nurodo, kad tik apie 15 proc. pajamų gaunama Jungtinėje Karalystėje, o reikšmingą dalį sudaro Australija ir Lotynų Amerika.

  • Kinijos lustų milžinė „CXMT“ debiutavo įspūdingai: akcijos šoktelėjo kelis kartus

    Kinijos lustų milžinė „CXMT“ debiutavo įspūdingai: akcijos šoktelėjo kelis kartus

    Kinijos atminties lustų gamintoja „CXMT“ pirmąją prekybos dieną Šanchajaus biržoje fiksavo įspūdingą šuolį: akcijų kaina rinkos debiute buvo pašokusi apie 472 proc., o vėliau augimas siekė maždaug 462 proc. Tai vienas ryškiausių pastarųjų metų IPO Kinijos žemyninėje rinkoje.

    Po tokio starto bendrovės kapitalizacija pasiekė apie 415 mlrd. eurų, todėl „CXMT“ tapo brangiausia žemyninės Kinijos biržose kotiruojama įmone. Vis dėlto pasauliniu mastu jos vertė tebėra mažesnė nei pagrindinių atminties lustų rinkos lyderių „Samsung Electronics“, „SK Hynix“ ir „Micron Technology“.

    Per IPO „CXMT“ pritraukė mažiausiai apie 7,3 mlrd. eurų, o akcijos buvo išplatintos po maždaug 1,10 euro. Platinimas vyko Šanchajaus biržos STAR rinkoje, kuri orientuota į technologijų ir inovacijų bendroves.

    Tai laikoma antru pagal dydį pirminiu viešu akcijų siūlymu žemyninėje Kinijoje po 2010 metais vykusio Agricultural Bank of China dvigubo įtraukimo į Šanchajaus ir Honkongo biržas, kai buvo pritraukta apie 18,8 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad vietos kapitalo rinka toliau išlieka reikšmingu finansavimo kanalu strateginiams sektoriams.

    DI bumas kelia atminties paklausą

    „CXMT“ yra tarp lustų gamintojų, kuriuos ypač sustiprino pasaulinė DI plėtra. Atminties lustai yra kritinė infrastruktūros dalis DI serveriuose, duomenų centruose, taip pat automobiliuose ir vartotojų elektronikoje, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose bei asmeniniuose kompiuteriuose.

    Bendrovė įkurta 2016 metais Hefėjuje ir specializuojasi DRAM tipo atmintyje. DRAM yra viena svarbiausių atminties kategorijų, naudojama tiek kasdieniuose įrenginiuose, tiek didelio našumo skaičiavimuose, o DI proveržis papildomai išryškino jos trūkumo rizikas.

    „CXMT vaidina itin svarbų vaidmenį Kinijos DI ambicijose, ypač JAV eksporto kontrolės sąlygomis“, – sakė Brookings Institution tyrėjas Kyle’as Chanas.

    Analitiko teigimu, JAV ribojimai prisideda ir prie to, kad Kinijai sudėtingiau įsigyti pažangius didelio pralaidumo HBM atminties lustus, kurie laikomi būtinais moderniausiems DI sprendimams. Dėl to Kinijai tampa aktualu šią kompetenciją auginti vietoje, o „CXMT“ dažnai įvardijama kaip viena realiausių alternatyvų.

    Rekordinis augimas ir rizikos

    „CXMT“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pajamos išaugo iki maždaug 6,4 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei 700 proc. didesnės nei prieš metus. Toks šuolis siejamas su itin sparčiai augančia atminties paklausa, kurią pastaraisiais metais augino DI diegimas ir duomenų centrų plėtra.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimas, ar „CXMT“ pajėgs reikšmingai prisidėti prie pasaulinio atminties lustų deficito mažinimo. DI bumas išaugino aukštos spartos atminties poreikį, o pasiūlos ribotumai gali veikti ir vartotojų kainas, ypač kompiuterių bei išmaniųjų telefonų segmente.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis gali būti gamybos mastelio didinimas esant ribotai prieigai prie pažangiausių lustų gamybos įrankių. Dėl eksporto kontrolės bendrovei tenka labiau remtis Kinijos įrangos tiekėjais, o tai gali lėtinti technologinį šuolį ir didinti tiekimo grandinės rizikas.

    Remiantis „Counterpoint Research“ vertinimu, 2025 metais „CXMT“ pagal pristatymų apimtis buvo ketvirta didžiausia DRAM gamintoja pasaulyje ir užėmė apie 8 proc. rinkos. Lyderiais išliko „Samsung Electronics“ su 36 proc., „SK Hynix“ su 29 proc. ir „Micron“ su maždaug 24 proc.

    2026 metų pradžioje „CXMT“ pasaulinė pristatymų dalis, vertinama, siekė apie 9 proc., o iki 2028 metų prognozuojama apie 11 proc. Vis dėlto „Counterpoint Research“ pažymi, kad ilgalaikiam konkurencingumui gali reikėti bent 15 proc. pasaulinės rinkos dalies, todėl augimo tempas ir technologinis pajėgumas bus lemiami.

    „Prekybos ribojimai įrankiams išlieka pagrindiniu „CXMT“ iššūkiu“, – sakė „Counterpoint Research“ tyrimų vadovas MS Hwangas.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitiniai veiksniai: dalis JAV politikų yra raginę riboti amerikiečių įmonių galimybes pirkti „CXMT“ atminties lustus, argumentuojant nacionalinio ir ekonominio saugumo rizikomis. Bendrovė taip pat minima tarp Kinijos įmonių, kurias JAV Gynybos departamentas yra siejęs su ryšiais su Kinijos kariuomene, o Pekinas tokias kategorijas dažniausiai atmeta.

    „CXMT“ IPO vyko po to, kai šį mėnesį Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK Hynix“ surengė platinimą JAV rinkoje ir pritraukė apie 22,5 mlrd. eurų. Tai dar kartą parodė, kad puslaidininkių sektorius išlieka vienas karščiausių pasaulio kapitalo rinkose, o DI paklausa toliau kelia jo strateginę reikšmę.

  • Varšuvos birža pritraukia daugiau kapitalo: per ketvirtį sandoriai siekė apie 3,7 mlrd. eurų

    Varšuvos vertybinių popierių birža 2026 metų antrąjį ketvirtį fiksavo ryškesnį kapitalo judėjimą. Pagrindinėje GPW rinkoje kapitalo sandorių vertė per ketvirtį sudarė apie 3,7 mlrd. eurų.

    Biržos duomenimis, šią sumą lėmė keli skirtingi sandorių tipai: įvykdyti aštuoni pagreitinto knygos formavimo (ABB) sandoriai, dešimt antrinių viešų siūlymų (SPO) ir šeši naujų bendrovių debiutai.

    Kas yra ABB ir SPO?

    ABB, arba pagreitintas knygos formavimas, paprastai naudojamas, kai akcininkai ar kiti rinkos dalyviai nori greitai parduoti dalį turimų akcijų paketų. Tokie sandoriai dažnai įgyvendinami per trumpą laiką, pasitelkiant institucinių investuotojų paklausą.

    SPO reiškia antrinį viešą siūlymą, kai biržoje listinguojama įmonė platina naujas akcijas arba parduoda jau egzistuojančias. Praktikoje tai yra vienas dažniausių būdų pritraukti papildomo kapitalo plėtrai, investicijoms ar balansui stiprinti.

    „Pagal antrinių siūlymų skaičių ir vertę tai buvo rekordinis daugelio metų pusmetis. Didelis emisijų aktyvumas patvirtina rinkos gebėjimą greitai mobilizuoti skirtingo masto kapitalą emitentams įvairiuose jų vystymosi etapuose“, – sakė GPW Pirminės rinkos skyriaus direktorė Izabela Mikołajczyk.

    Aktyvumas augo ir kitose rinkose

    Augimas neapsiribojo pagrindine rinka. Alternatyvioje NewConnect rinkoje 2026 metų antrąjį ketvirtį debiutavo penkios bendrovės, taip pat įvyko trys kapitalo didinimo sandoriai ir vienas ABB.

    Tuo metu obligacijų rinkoje Catalyst į prekybą įtraukta 19 obligacijų emisijų serijų, kurių bendra vertė siekė apie 2,1 mlrd. eurų. Palyginimui, 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įtraukta 28 serijos, kurių vertė sudarė apie 1,4 mlrd. eurų.

    Ką tai reiškia investuotojams ir įmonėms?

    Didėjantis ABB ir SPO skaičius dažniausiai signalizuoja, kad rinka turi pakankamai likvidumo, o institucinių investuotojų apetitas išlieka aukštas. Įmonėms tai suteikia daugiau galimybių greičiau ir lankščiau pritraukti finansavimą, o investuotojams – daugiau pasirinkimo ir naujų istorijų biržoje.

    Kartu tokie skaičiai rodo, kad kapitalo rinkos instrumentai tampa vis reikšmingesniu finansavimo šaltiniu greta bankų kreditavimo. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai įmonės ieško kapitalo didesnėms investicijoms arba nori diversifikuoti finansavimo struktūrą.

  • Europos gynybos milžinė KNDS stabdo IPO: rinkos nepastovumas ir per didelė 15–18 mlrd. eurų vertė

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė KNDS netikėtai pristabdė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Oficialiai sprendimas aiškinamas padidėjusiu nepastovumu Europos gynybos sektoriuje ir noru palaukti palankesnių rinkos sąlygų.

    Šis posūkis įvyko praėjus vos maždaug savaitei po to, kai viešai buvo pristatyti ketinimai į biržą išleisti iki 20 proc. naujų bendrovės akcijų. Buvo numatyta, kad KNDS akcijomis būtų prekiaujama Frankfurto ir Paryžiaus biržose.

    Kas slypi už sprendimo

    Neoficialiai pagrindine sustabdymo priežastimi įvardijama per aukšta KNDS vertė, dėl kurios išsiskyrė akcininkų interesai. Ankstesni vertinimai rodė apie 12 mlrd. eurų, tačiau vėliau rinkoje vis dažniau minėtas 15–18 mlrd. eurų intervalas.

    KNDS akcininkų struktūra yra jautri politiniu požiūriu: 50 proc. valdo Prancūzijos valstybė per valstybinį holdingą GIAT Industries, o likusi dalis priklauso Vokietijos Wegmann šeimai. Pagal anksčiau aptartą schemą dalis Wegmannų paketo turėjo atitekti Vokietijos valstybei už IPO kainą, todėl per didelė emisijos vertė Berlynui galėjo pasirodyti nepriimtina.

    „Sustabdėme viešą akcijų siūlymą dėl nepastovumo Europos gynybos sektoriuje ir nusprendėme palaukti palankesnių rinkos sąlygų“, – teigiama oficialiame KNDS pranešime.

    Ką gamina KNDS ir kodėl tai svarbu

    KNDS laikoma viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių, gaminančių tiek sunkiają techniką, tiek amuniciją. Bendrovės portfelyje – pagrindiniai Europos šarvuotosios technikos projektai ir artilerijos sprendimai, o amunicijos asortimentas apima kalibrus nuo 20 iki 155 mm.

    Gynybos pramonės įmonių vertinimai pastaraisiais metais smarkiai svyruoja dėl išaugusių užsakymų, valstybių gynybos biudžetų didinimo ir greitėjančių gamybos pajėgumų plėtros planų. Toks fonas gali kelti kainą, tačiau kartu didina riziką investuotojams ir apsunkina susitarimą dėl emisijos kainos.

    Kada IPO galėtų grįžti

    KNDS viešai neįvardijo konkretaus termino, kada IPO planas būtų atnaujintas. Bendrovė pabrėžia, kad prioritetai išlieka klientų poreikiai, produktų pasiūlos plėtra ir inovacijos, stiprinančios Europos gynybinius pajėgumus.

    Rinkoje dabar daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti akcininkų lūkesčius dėl vertinimo ir ar kapitalo rinkose atsiras daugiau stabilumo. Jei gynybos sektoriaus akcijų kainos ir paklausa taps labiau prognozuojamos, IPO scenarijus gali būti grąžintas su pakoreguota kaina arba struktūra.

  • Po „SpaceX“ IPO investuotojai ieško kosminių vienaragių: ar Azija turi savą lyderį, o kur lenkai?

    „SpaceX“ debiutas biržoje tapo stipriu impulsu visam kosmoso sektoriui: į rinką plūstelėjo nauji investuotojai, o kartu išaugo ir lūkesčiai, kad netrukus atsiras daugiau įmonių, galinčių pakartoti bent dalį šio modelio sėkmės. Dėmesys krypsta ne tik į JAV, bet ir į Aziją, kur sparčiai auga vadinamasis NewSpace segmentas.

    Rinkos dalyviai kosmoso bendroves vis dažniau vertina kaip infrastruktūros verslus, aptarnaujančius ryšius, duomenų ekonomiką ir gynybą. Dėl to investuotojams svarbus ne vien raketos ar vienas produktas, o gebėjimas sujungti kelias grandis: paleidimus, palydovų gamybą, ryšio paslaugas ir duomenų analizę, vis dažniau paremtą DI.

    Kodėl „SpaceX“ išskirtinis?

    „SpaceX“ vertę kuria ne vien komerciniai paleidimai: bendrovė vysto daugkartinio panaudojimo raketų technologijas, turi didelę palydovinio interneto konstelaciją ir plečia paslaugas valstybinėms institucijoms. Tokia vertikalios integracijos strategija leidžia mažinti kaštus, greičiau didinti mastą ir klientams pasiūlyti visą paketą, o ne atskirus komponentus.

    Šis modelis tapo etalonu, todėl investuotojai ieško „kosminių vienaragių“, tai yra privačių įmonių, kurių vertė viršija maždaug 1 mlrd. eurų. Tačiau dauguma perspektyvių bendrovių Azijoje specializuojasi viename segmente, o ne valdo visą grandinę.

    Kinija ir Indija: raketos, bet skirtingos sąlygos

    Kinijoje per pastarąjį dešimtmetį susiformavo privatus raketų startuolių sluoksnis, kurį paskatino valstybės sprendimai atverti dalį sektoriaus privačiam kapitalui. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „LandSpace“, „Galactic Energy“ ir „Space Pioneer“, vystančios skirtingų klasių nešėjus ir bandančios priartėti prie daugkartinio panaudojimo koncepcijos.

    Indijoje ryškiausi privatūs žaidėjai siejami su mažų palydovų rinka ir technologine inovacija: „Skyroot Aerospace“ bei „Agnikul Cosmos“. Pastaroji tarptautinio dėmesio sulaukė dėl 3D spausdinimu gaminamo raketinio variklio, o Indijos reguliavimo pokyčiai, leidžiantys didesnę užsienio kapitalo dalį kai kuriuose kosmoso segmentuose, turėtų palengvinti finansavimo pritraukimą.

    Vis dėlto kainų ir masto prasme JAV lyderis išlieka sunkiai pasiekiamas: daugkartinio panaudojimo raketos ir didelė vidinė paklausa leidžia siūlyti agresyvesnę kainodarą. Azijos bendrovėms didžiausias iššūkis yra pereiti nuo pavienių demonstracijų prie stabilaus, reguliaraus komercinio grafiko.

    Ar Azijoje yra „Starlink“ analogas?

    Didžiausia Azijos spraga, lyginant su „SpaceX“, ilgą laiką buvo privatus plačios apimties palydovinio interneto verslas. Artimiausiu kandidatu dažnai įvardijama Kinijos „GalaxySpace“, kuri kuria ryšio palydovus ir technologijas būsimoms didelėms konstelacijoms.

    Tačiau svarbi detalė ta, kad Kinijoje megakonsteliacijų projektai dažnai remiasi valstybinių ar su valstybe susijusių struktūrų ekosistema. Tai reiškia kitokį verslo modelį ir mažiau aiškų kelią iki vienos privačios bendrovės dominavimo, kokį matome „Starlink“ atveju.

    Didžiausia konkurencija gimsta duomenų rinkoje

    Nors paleidimų rinka labiausiai matoma, ilgalaikė vertė vis dažniau kuriama ten, kur apdorojami palydoviniai duomenys ir parduodamos paruoštos įžvalgos. Azijoje daugėja įmonių, kurios orientuojasi į žemės stebėseną, hiperspektrinius matavimus ir analitiką žemės ūkiui, klimato rizikai, energetikai ar logistikai.

    Ši kryptis investuotojams patraukli tuo, kad pajamos gali augti greičiau nei infrastruktūros kūrimas, o produktą lengviau diferencijuoti programine įranga. Kita vertus, tokios bendrovės dažnai priklauso nuo palydovinių duomenų prieinamumo, valstybinių užsakymų ir reguliavimo.

    Ką realiai gali padaryti investuotojai?

    Po didelio masto įvykių, tokių kaip „SpaceX“ IPO, rinkoje dažnai išauga rizika permokėti už augimo istorijas, todėl investuotojai vis labiau vertina pinigų srautų perspektyvą ir technologinį patikimumą. Praktikoje dauguma įdomiausių Azijos kosmoso bendrovių vis dar yra privačios, todėl mažmeniniam investuotojui jos tiesiogiai sunkiai pasiekiamos.

    Lengviausias būdas gauti platesnę ekspoziciją kosmoso temai dažniausiai lieka fondai ar biržoje prekiaujami fondai, kurie apima palydovų operatorius, gamintojus, komponentų tiekėjus ir duomenų paslaugų bendroves. Tuo metu regioninė, tik į Azijos NewSpace orientuota investicija dažniau reikalauja rizikos kapitalo ar privataus kapitalo instrumentų.

    Lenkijos rinkoje dėmesio vertos vietinės biržoje esančios kosmoso krypties bendrovės, tarp jų „Creotech Instruments“ ir „Scanway“. Tai retas atvejis, kai regiono investuotojai turi aiškesnį, reguliuojamoje rinkoje pasiekiamą kanalą į kosmoso temą, nors pati pramonė išlieka itin rizikinga ir jautri technologiniams vėlavimams.

    Kosmoso ekonomika žada didelį augimą, bet kartu išlieka viena rizikingiausių inovacijų sričių: viena nesėkmė starto aikštelėje gali reikšti prarastą misiją ir ilgą reputacinį smūgį. Dėl to šioje rinkoje ypač svarbu atskirti ambicingus planus nuo gebėjimo reguliariai pristatyti paslaugą ir suvaldyti kaštus.

  • Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Europos gynybos milžinė „KNDS“ ruošia IPO: vertė gali siekti iki 15 mlrd. eurų

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė „KNDS“, gaminanti „Leopard“ ir „Leclerc“ tankus, paskelbė apie pirminio viešo akcijų siūlymo planus. Bendrovė siekia dvigubo akcijų įtraukimo į prekybą Paryžiuje ir Frankfurte artimiausiomis savaitėmis.

    Rinkoje skaičiuojama, kad IPO galėtų bendrovę įvertinti maždaug 12–15 mlrd. eurų. Toks dydis reikštų vieną didžiausių pastarųjų metų Europos gynybos sektoriaus listingų, atspindintį išaugusį investuotojų dėmesį šiai pramonei.

    IPO planai skelbiami Europai sparčiai didinant gynybos biudžetus ir atnaujinant sausumos pajėgumus, kurie ilgą laiką buvo menkinami po Šaltojo karo. Karo Ukrainoje patirtys ir augantys pajėgumų trūkumai paskatino šalis paspartinti amunicijos, šarvuotos technikos bei logistikos modernizavimą.

    Valstybių vaidmuo ir akcijų struktūra

    „KNDS“ vadovas Jean-Paul Alary nurodė, kad siūlymas tikimasi įgyvendinti per artimiausias savaites, o procesas įsibėgėja. Viešai skelbiama, kad akcijos pirmiausia būtų siūlomos instituciniams investuotojams, kurie aktyviausiai dalyvauja dideliuose gynybos sektoriaus sandoriuose.

    Numatoma, kad po sandorio Prancūzija ir Vokietija išlaikytų po 40 proc. akcijų, o apie 20 proc. paketas būtų išplatintas biržoje. Toks modelis leistų pritraukti kapitalo, kartu išlaikant valstybėms įtaką strategiškai svarbiame gamybos pajėgume.

    „Europa įžengė į naują gynybos ir saugumo erą, kai modernizacija ir atsargų atkūrimas vyksta ypač greitai“, – sakė Jean-Paul Alary.

    Kas yra „KNDS“ ir kodėl tai svarbu

    „KNDS“ susiformavo 2015 metais sujungus Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ ir Prancūzijos „Nexter“. Šis junginys iš esmės suvienijo du didelius Europos sausumos gynybos gamintojus į vieną grupę, turinčią stiprias pozicijas tankų, artilerijos ir kitų sausumos sistemų segmentuose.

    Rinkoms svarbu tai, kad biržoje atsirastų naujas didelis, grynai sausumos gynybos sistemoms orientuotas emitentas. Tai suteiktų investuotojams aiškesnį orientyrą vertinant užsakymų portfelį, gamybos apimtis ir pelningumą gynybos pramonėje, kur paklausą vis dažniau lemia ilgalaikės valstybinių pirkimų programos.

    Konkurencinis spaudimas „Rheinmetall“

    IPO sustiprintų „KNDS“ matomumą ir gali dar labiau paaštrinti konkurenciją su „Rheinmetall“, vienu didžiausių Europos amunicijos gamintojų ir svarbiu sausumos sistemų tiekėju. Analitikų akimis, „KNDS“ išėjimas į biržą sukurtų tiesioginį palyginamąjį etaloną, kuris gali paveikti sektoriaus vertinimus.

    Vokietijoje tuo pačiu stiprėja diskusijos dėl gynybos pirkimų koncentracijos ir konkurencijos stokos. Šalies Monopolijų komisija anksčiau yra įspėjusi, kad kelių tiekėjų dominavimas gali silpninti konkurenciją ir didinti kainas, todėl spaudimas skaidrinti pirkimų praktiką ateityje gali augti.

    Planuojama, kad užbaigus listingą „KNDS“ akcijomis būtų prekiaujama „Euronext Paris“ ir Frankfurto vertybinių popierių biržoje. Investuotojams tai būtų naujas būdas tiesiogiai dalyvauti Europos gynybos pramonės augime, kuris, tikėtina, išliks vienu svarbiausių žemyno prioritetų artimiausiais metais.

  • Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis sandoris pakeitė akcentus

    Didžiausias per Uzbekistano istoriją viešosios rinkos sandoris atkreipė tarptautinių investuotojų dėmesį į šalies reformas ir augančias galimybes. Tačiau kartu jis išryškino kitą etapą: kaip sukurti gilesnę ir patikimesnę kapitalo rinkų ekosistemą, kad pinigai į šalį ateitų ne vienkartiniais šuoliais.

    Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo akcijų platinimas, kurį valdė „Franklin Templeton“, pritraukė daugiau lėšų nei visi ankstesni šalies IPO kartu sudėjus per kelis dešimtmečius. Rinkos dalyvių vertinimu, tai tapo signalu, kad tinkamai sukonstruotos transakcijos regione gali sulaukti rimto institucinių investuotojų susidomėjimo.

    Po rekordo diskusija vis dažniau sukasi ne apie tai, kiek pavyko pritraukti kapitalo, o apie tai, kaip užtikrinti taisykles, institucijas ir likvidumą. Šie elementai lemia, ar rinka taps nuolatine finansavimo alternatyva, apimančia akcijas, obligacijas, rizikos kapitalą ir privačias investicijas.

    Investuotojams svarbiausia – aiški išeitis

    Viena svarbiausių investuotojų prielaidų yra ne tik galimybė įdėti pinigų, bet ir reali galimybė juos susigrąžinti, kai to prireikia. Tam būtini likvidūs sandoriai, patikima atsiskaitymo infrastruktūra, prognozuojami reguliavimo sprendimai ir pakankamai plati investuotojų bazė.

    „Investuotojai nori žinoti, kad įdėję pinigus vėliau galės juos susigrąžinti“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad investuotojai pirmiausia vertina makroekonominius fundamentus: valiutos stabilumą, infliaciją, augimo perspektyvas, demografines tendencijas ir turto bazę. Tik po to dėmesys krypsta į taisykles, priežiūros kokybę ir įmonių atskaitomybę.

    Kuriama nauja finansinė infrastruktūra

    Uzbekistanas rengia naujus finansų srities teisės aktus, kuriais siekiama išplėsti įmonėms ir investuotojams prieinamų finansavimo instrumentų spektrą. Tarp prioritetų minimas Taškento tarptautinio finansų centro teisinis modelis, kuriam numatoma atskira jurisdikcija, paremta bendrosios teisės principais.

    Valdžios atstovai teigia, kad tokia struktūra turėtų sudaryti sąlygas užsienio finansų institucijoms dirbti aplinkoje, artimesnėje tarptautiniams standartams. Kartu siūlomi ilgalaikiai mokestiniai skatinimo mechanizmai, apimantys pelno, pridėtinės vertės, turto mokesčių ir muitų lengvatas.

    Lygiagrečiai rengiama ir alternatyvių investicijų teisinė bazė, skirta rizikos kapitalui, privačiam kapitalui bei ribotųjų ir bendrųjų partnerių modeliams. Tai svarbu norint sukurti aiškias taisykles ne tik biržai, bet ir privačioms investicijoms, kurios dažnai tampa technologinių ir eksportuojančių įmonių augimo pagrindu.

    Be likvidumo rinka neaugs

    Rinkos ekspertai pabrėžia, kad vienas didelis platinimas dar nesukuria kapitalo rinkos. Reikia daugiau listinguojamų įmonių, nuoseklaus valstybės valdomų bendrovių atvėrimo investuotojams, didesnio užsienio institucinių investuotojų skaičiaus ir aiškios vietinių pensijų bei kitų ilgalaikių investuotojų rolės.

    Taip pat akcentuojama obligacijų rinka, kuri dažnai tampa greitesniu keliu į gilesnę finansų sistemą, nes leidžia įmonėms ir valstybei skolintis skaidriai, o investuotojams suteikia daugiau instrumentų rizikai valdyti. Augantis mažmeninių investuotojų aktyvumas gali būti ankstyvas požymis, kad vietinė rinka pamažu plečiasi, tačiau be institucinės paklausos likvidumas paprastai išlieka ribotas.

    Reformų šalininkai primena, kad per pastarąjį laikotarpį buvo įgyvendinti esminiai žingsniai, susiję su mokesčių pertvarka, valiutos liberalizavimu ir pelno repatriacijos ribojimų švelninimu. Tačiau investuotojų pasitikėjimas, kaip pabrėžia rinkos dalyviai, formuojasi per praktiką ir nuoseklią įrodymų grandinę, o ne vien pažadus.

    „Negalite visko pakeisti per naktį ir tikėtis, kad visi iškart patikės. Žmonėms reikia įrodymų“, – sakė Julia Hoggett.

    Galiausiai, kapitalo rinkų brandą lemia įmonių valdysena ir rinkos disciplina. Nepriklausomi valdybos nariai, skaidri finansinė atskaitomybė, prognozių laikymasis ir stiprios kontrolės sistemos tampa tuo pagrindu, be kurio tarptautinis kapitalas dažniausiai neateina ilgam.

  • „SpaceX“ debiutavo „Nasdaq“ biržoje po rekordinio IPO: ką tai reiškia rinkoms ir investuotojams

    „SpaceX“ debiutavo „Nasdaq“ biržoje po rekordinio IPO: ką tai reiškia rinkoms ir investuotojams

    Rekordinis startas „Nasdaq“

    Penktadienį „Nasdaq“ biržoje pradėtos viešai prekiauti „SpaceX“ akcijos po didžiausio istorijoje pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO). Bendrovė pritraukė apie 65 mlrd. eurų kapitalo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,54 trln. eurų.

    Prekyba pradėta simboliu SPCX, o pirmosiomis minutėmis kaina šoktelėjo virš IPO nustatytos ribos. Rinkos dalyviai tai vertino kaip itin retą atvejį, kai į biržą ateina milžiniškos vertės įmonė su palyginti mažu laisvai plaukiojančių akcijų kiekiu.

    „Mūsų tikslas – išimti fikciją iš mokslinės fantastikos“, – sakė Elonas Muskas.

    „SpaceX“ patvirtino, kad buvo išplatinta apie 555,6 mln. A klasės akcijų po maždaug 117 eurų už vienetą. Toks kainodaros lygis leido pasiekti iki šiol neregėtą siūlymo mastą ir palyginti greitai suformavo didelį prekybos aktyvumą biržoje.

    Vis dėlto investuotojams svarbu tai, kad viešoje rinkoje šiuo metu prieinama tik apie 3–4 proc. bendrovės akcijų. Mažas „laisvas plaukiojimas“ paprastai reiškia didesnį kainos svyravimą, nes paklausos ir pasiūlos disbalansas akimirksniu persiduoda į kotiruotes.

    Kodėl IPO laikomas lūžio tašku

    Šis debiutas laikomas išskirtiniu ne tik dėl sumos, bet ir dėl to, kaip jis gali pakeisti kapitalo rinkų dinamiką. Milžiniškos kapitalizacijos bendrovė dažnai greitai tampa indeksų fondų taikiniu, o tai sukuria papildomą „mechaninę“ paklausą, kai fondai privalo pirkti akcijas, kad atkartotų indeksą.

    „Nasdaq“ pastaruoju metu koregavo taisykles, susijusias su naujai listinguojamų bendrovių vertinimu indeksams. Pagal viešai aptartą logiką, „SpaceX“ gali būti vertinama įtraukimui greičiau nei įprastai, jei pagal kapitalizaciją atitinka aukščiausių indeksų narių kriterijus.

    Kas laimėjo ir kokios rizikos išlieka

    Didžiausią tiesioginę naudą iš IPO paprastai gauna ankstyvieji akcininkai ir darbuotojai, turintys akcijų ar opcionų. Skaičiuojama, kad IPO reikšmingai padidino Elono Musko turto vertę dėl jo valdomos didelės „SpaceX“ dalies, o daliai darbuotojų tai galėjo tapti keliu į milijonines išmokas.

    Kita vertus, mažas viešai prekiaujamų akcijų kiekis, didelė vertė ir itin aukšti lūkesčiai reiškia, kad investuotojams išlieka padidinta kainos korekcijų rizika. Papildomo nepastovumo gali įnešti ir planuojama išvestinių priemonių, įskaitant opcionus, prekybos pradžia, kuri dažnai padidina trumpalaikius svyravimus.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas. Prieš investuodami įvertinkite riziką ir sprendimus priimkite pagal savo situaciją.