CP v2

Tag: Iranas

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.

  • Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Po amerikiečių ir Izraelio smūgių Iranui daugelyje vietų fiksuoti apgadinimai, tačiau nauja palydovinių vaizdų analizė rodo, kad ne visa branduolinės programos grandinė buvo paralyžiuota. Vertinant iš kosmoso matomus pėdsakus, dalis objektų atrodo veikiau pažeisti, o ne sunaikinti, todėl galutinės išvados kol kas atsargios.

    Analitikai pabrėžia, kad branduolinė infrastruktūra nėra vien keli įrenginiai ar vienas kompleksas. Tai visa sistema nuo urano gavybos ir žaliavos apdorojimo iki sodrinimo, kuro paruošimo ir požeminių tunelių, kuriuose gali būti laikoma įranga ar medžiagos, o jų būklę iš palydovų įvertinti sunkiausia.

    Palydoviniai kadrai iš kai kurių lokacijų, įskaitant urano gavybos zonas, leidžia įtarti ir aktyvumą po smūgių. Matomi judantys mechanizmai, ne visur aiškiai išskiriami tiesioginiai pataikymų požymiai, o tai gali reikšti, kad dalis grandžių galėjo išlikti funkcionalios arba būti greitai atstatomos.

    Požeminiai kompleksai kelia daugiausia klausimų

    Didžiausia problema vertinant padėtį yra požeminiai objektai, į kuriuos nėra tiesioginio matomumo. Palydovai gali fiksuoti pažeistus įėjimus, sutvirtinimus ar užtvarus prie tunelių, tačiau jie neatsako į svarbiausią klausimą, kas vyksta viduje ir ar ten buvę pajėgumai buvo neutralizuoti.

    Kadruose iš skirtingų laikotarpių kai kur matomos naujos kliūtys ir užtverti privažiavimai prie požeminių zonų. Tokie pokyčiai gali rodyti pastangas riboti patekimą, saugoti likusias atsargas arba organizuoti perkėlimą, tačiau vien vaizdinės medžiagos tam patvirtinti nepakanka.

    Esminis klausimas: kur sodrintas uranas?

    Ekspertai daugiausia dėmesio skiria urano sodrinimo atsargoms, nes jų likimas lemia realų programos tęstinumo vertinimą. Net jei dalis pastatų ar įrangos pažeista, branduolinės programos potencialą gali išlaikyti iš anksto sukauptos medžiagos, jei jos nebuvo sunaikintos ar konfiskuotos.

    „Pastatų sugriovimas dar nereiškia, kad programa sustabdyta, nes svarbiausia yra medžiagų ir kritinių pajėgumų išsaugojimas“, – sakė branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Davidas Albrightas.

    Galutinė smūgių efektyvumo analizė, kaip akcentuoja specialistai, įmanoma tik tada, kai paaiškės, ar sodrinto urano atsargos buvo sunaikintos, perkeltos ar toliau saugomos nežinomose vietose. Kol to nėra, palydoviniai vaizdai suteikia reikšmingų užuominų, bet neleidžia susidaryti pilno vaizdo apie programos būklę.

  • JAV spaudžia Iraną dėl Hormūzo sąsiaurio: reikalauja viešai patvirtinti, kad laivyba bus saugi

    Kas vyksta Hormūzo sąsiauryje?

    Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad Iranas viešai deklaruotų, jog Hormūzo sąsiauris yra atviras ir kad Irano pajėgos daugiau nepuolinės laivų, žurnalistams nurodė JAV pareigūnai. Jų teigimu, toks pareiškimas turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu po derybų Omane.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį iš Persijos įlankos juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks karinis incidentas šiame ruože greitai atsiliepia krovinių draudimui, laivybos maršrutams ir energijos kainų lūkesčiams.

    JAV ultimatumas ir derybų fonas

    Pasak JAV pareigūnų, Vašingtonas siekia aiškaus ir viešo Teherano įsipareigojimo, kad laivybos keliai sąsiauryje liks atviri, o išpuoliai prieš tanklaivius ir kitus civilinius laivus bus nutraukti. JAV žinutė iš esmės yra apie atgrasymą: norima ne užkulisinio pažado, o viešai patikrinamo signalo rinkoms ir laivybos bendrovėms.

    „Reikalaujame, kad Iranas paskelbtų viešą pareiškimą, patvirtinantį, jog laivybos keliai Hormūzo sąsiauryje yra atviri ir į laivus nebebus šaudoma“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kitas JAV pareigūnas pabrėžė, kad sprendimas bus vertinamas pagal veiksmus, o ne tik formuluotes. „Jei tai nebus jų aiški pozicija, diena jiems nebus lengva“, – sakė jis.

    Sankcijos ir spaudimas finansų kanalams

    Lygiagrečiai diplomatiniam spaudimui JAV iždo institucijos pranešė apie sankcijas Irano finansininkui Ali Ansariui, kurį Vašingtonas sieja su aukščiausio režimo elito turto valdymu ir finansiniais srautais. JAV teigimu, tokie tinklai padeda apeiti ankstesnius ribojimus ir palaikyti režimui svarbius pajėgumus.

    JAV taip pat paskelbė sankcijas kelioms valiutos keitykloms, kurios, Vašingtono vertinimu, prisideda prie užsienio valiutos tiekimo sankcionuotoms Irano finansų institucijoms. Tokios priemonės paprastai apsunkina atsiskaitymus, didina sandorių riziką ir riboja galimybes naudotis tarptautine finansų sistema.

    „Toliau naudosime visas turimas priemones, kad apribotume režimo elito prieigą prie pasaulinės finansų sistemos“, – teigiama JAV iždo vadovo Scotto Bessento pareiškime.

    Ši situacija signalizuoja, kad Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių taškų pasaulio ekonomikai: vienas incidentas gali per kelias valandas pakeisti laivybos bendrovių sprendimus, draudikų įkainius ir energijos žaliavų kainų kryptį. Artimiausios dienos parodys, ar Iranas pasirinks viešą deeskalacijos žingsnį, ar įtampa Persijos įlankoje toliau augs.

  • Iranas kaltina JAV dėl paliaubų pažeidimų: Trumpas skelbia jų pabaigą, bet derybų nenutraukia

    Iranas pareiškė, kad būtent Jungtinės Valstijos laužo preliminarų susitarimą su Teheranu dėl paliaubų ir kelio į platesnę taikos sutartį. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Aragčis teigia, jog Vašingtono veiksmai neatitinka įsipareigojimų, numatytų susitarime.

    „Iranas laikosi žodžio, tačiau JAV Finansų departamentas pažeidžia preliminaraus susitarimo nuostatas“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Pagal susitarimą, pasiektą birželio 17 dieną, šalys turėjo įtvirtinti paliaubas kare, kuris, kaip skelbiama, tęsiasi nuo vasario 28 dienos. Dokumente numatytas 60 dienų terminas, per kurį turėtų būti suderintos galutinės taikos sąlygos.

    Vis dėlto pastarosiomis dienomis įtampa vėl išaugo: abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl pažeidimų, o regione fiksuota naujų smūgių. Pranešama, kad JAV atnaujino antskrydžius, argumentuodamos tai iš Irano kylančia grėsme laivybai ir saugumui.

    Irano atsakas taip pat buvo griežtas: skelbiama apie smūgius amerikiečių taikiniams regione, įskaitant objektus Kuveite ir Bahreine. Tokie veiksmai didina riziką, kad ribotas konfliktas gali peraugti į platesnę konfrontaciją, kuri paliestų ir Persijos įlankos šalis.

    Trumpo perspėjimai ir sankcijų klausimas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, tačiau derybos bus tęsiamos. Kartu jis perspėjo, kad nauji Irano veiksmai gali išprovokuoti papildomus smūgius.

    Ypatingą įtampą kelia ir sankcijų tema. Iranas akcentuoja, kad JAV sprendimai dėl ribojimų, susijusių su Irano naftos prekyba, kertasi su ankstesniais susitarimo lūkesčiais ir mažina pasitikėjimą derybų procesu.

    Ormuzo sąsiauris vėl tampa derybų ašimi

    Tuo pat metu tęsiamos tarpininkaujamos derybos, kuriose dalyvauja Kataras ir Omanas. Iranas pranešė, kad jo diplomatijos vadovas vyksta į Omaną, o vienas pagrindinių klausimų yra Ormuzo sąsiaurio administravimas ir laivybos kontrolė.

    Ormuzo sąsiauris laikomas strategiškai svarbiausiu regiono tašku, nes per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Dėl to bet kokie ribojimai ar grasinimai šioje zonoje akimirksniu atsispindi rinkose, draudimo kainose ir tarptautinėje politikoje.

    JAV taip pat palaiko aktyvius kontaktus su regiono partneriais: pranešama, kad su Kataru ryšį koordinuoja aukšto lygio Vašingtono derybininkai, tarp jų ir viceprezidentas J. D. Vance’as. Artimiausios savaitės parodys, ar pavyks sugrįžti prie paliaubų režimo, ar konfliktas įgaus naują pagreitį.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Trumpas skelbia, kad paliaubos su Iranu baigėsi: Kataras tarpininkauja dėl tolesnių derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, tačiau Vašingtonas sutiko tęsti pokalbius su Teheranu. Savo žinutėje platformoje „Truth Social“ jis nurodė, kad Iranas esą paprašė tolesnių derybų, o JAV aiškiai pasakė, jog ugnies nutraukimo laikotarpis pasibaigė.

    Trumpas detalių nepateikė ir nepaaiškino, ar planuojami tolesni kariniai veiksmai. Po kelių dienų intensyvesnių smūgių JAV ketvirtadienį naujų atakų nefiksuota, o tai interpretuojama kaip laikinas operacijų pristabdymas, kol vyksta diplomatiniai kontaktai.

    Kas paskatino įtampą?

    Tekste teigiama, kad JAV veiksmai buvo atsakas į Irano atakas prieš laivus Hormūzo sąsiauryje ir prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks eskalavimas šiame regione paprastai greitai atsiliepia rinkų nuotaikoms ir saugumo situacijai.

    Pastaraisiais metais JAV ir Iranas periodiškai keičiasi kaltinimais dėl išpuolių jūroje, dronų atakų ir smūgių per tarpininkus regione. Tokie incidentai dažnai virsta trumpais, bet intensyviais eskalacijos ciklais, kuriuos vėliau bandoma stabdyti per tarpininkus.

    Kataro vaidmuo derybose

    Žiniasklaida skelbia, kad Kataro tarpininkai ketvirtadienį vyko į Iraną ir derino deeskalacijos pokalbius, koordinuodami veiksmus su amerikiečių derybininkais. Kataras pastaraisiais metais ne kartą atliko tarpininko vaidmenį regioniniuose konfliktuose, palaikydamas ryšius tiek su JAV, tiek su Iranu.

    Diplomatinių šaltinių vertinimu, nors pokalbiai tęsiasi, abi pusės gali siekti grįžti prie pirminio supratimo dėl ugnies nutraukimo. Vis dėlto vieši Trumpo pareiškimai rodo, kad Vašingtonas siekia išlaikyti spaudimą ir palieka erdvės griežtesniems sprendimams, jei derybos neduotų greito rezultato.

    Ką tai reiškia artimiausiomis dienomis?

    Neaiškumas dėl to, ar paliaubų pabaiga yra formalus sprendimas, ar politinė žinutė deryboms sustiprinti, didina riziką, kad bet koks naujas incidentas gali vėl įžiebti karinę fazę. Tokiose situacijose svarbiausiu indikatoriumi tampa ne vien retorika, o realūs veiksmai: ar bus tęsiami smūgiai, ar bus patvirtintas derybų grafikas, ir ar pavyks susitarti bent dėl laikinų deeskalacijos taisyklių.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo tarpininkų pastangų ir nuo to, ar abi pusės bus pasirengusios susitarti dėl minimalių įsipareigojimų, mažinančių išpuolių jūroje ir prieš karinius objektus tikimybę. Kol kas aišku viena: diplomatinis kanalas paliekamas atviras, bet kartu signalizuojama, kad ankstesnis paliaubų režimas nebegalioja.

  • IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pasaulinė naftos paklausa 2026 metais gali sumažėti maždaug 1 mln. barelių per parą. Tai būtų pirmas metinis kritimas nuo 2020 metų, kai dėl COVID-19 ribojimų smarkiai krito skrydžiai ir pramonės aktyvumas.

    Šįkart paklausos traukimąsi, pasak IEA, lemia ne pandemija, o geopolitinis sukrėtimas Persijos įlankoje ir sutrikęs eksportas per Hormuzo sąsiaurį. Agentūra pabrėžia, kad poveikis nevienodas skirtingiems regionams ir skirtingiems naftos produktams.

    Smūgis Azijos importuotojams

    IEA ankstesnė analizė didžiausius nuostolius sieja su importu priklausomomis Azijos ekonomikomis, kurioms energijos ir žaliavų logistika per Hormuzo sąsiaurį yra itin svarbi. Ypač jautrios tapo naftos chemijos žaliavos, tokios kaip nafta ir suskystintos naftos dujos, nes jų tiekimo grandinės dažnai remiasi šiuo maršrutu.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad paklausos kritimas iš dalies atspindi pramonės ir transporto sektorių prisitaikymą prie didesnės rizikos: įmonės mažina atsargas, peržiūri tiekimo kryptis, o dalis vartotojų pereina prie alternatyvių energijos šaltinių.

    Birželį fiksuotas trapus atšokimas

    Nors paklausos perspektyva blogėja, pasiūla birželį, pasak IEA, staigiai ūgtelėjo nuo itin žemo lygio. Pasaulinė gavyba padidėjo 4,1 mln. barelių per parą iki 98,8 mln., nes dalinis Hormuzo sąsiaurio atvėrimas leido Persijos įlankos gamintojams atnaujinti dalį sustabdytų gręžinių.

    Vis dėlto IEA nurodo, kad gavyba tebebuvo 9,4 mln. barelių per parą mažesnė nei prieš karo eskalaciją. Tuo pat metu Persijos įlankos eksportas, įskaitant dalį krovinių, perrūšiuotų aplink sąsiaurį, išaugo iki 16,1 mln. barelių per parą, kai iki konflikto regionas vidutiniškai išsiųsdavo apie 24 mln.

    IEA pažymi ir atsargų dinamikos lūžį: pasaulinės naftos atsargos pirmą kartą nuo konflikto pradžios ėmė augti. Tačiau turtingiausiose ekonomikose atsargos dar mažėjo, nes pirkėjai, vengdami rizikos, kurį laiką delsė importuoti.

    Prognozes gali perrašyti paliaubų griūtis

    IEA prognozės remiasi prielaida, kad paliaubos išsilaikys, o Hormuzo sąsiauris palaipsniui bus atveriamas. Tokiu atveju pasaulinė pasiūla šiemet, pasak agentūros, sumažėtų 3,7 mln. barelių per parą, o gavyba būtų apie 860 000 barelių per parą mažesnė nei paklausa.

    Kitais metais, jei situacija stabilizuotųsi, IEA mato pasiūlos atsigavimą iki 7,5 mln. barelių per parą, o rinka galėtų grįžti į perteklių. Agentūra priduria, kad didesnė gavyba kituose regionuose ir silpnesnė, nei anksčiau tikėtasi, paklausa teoriškai leistų perteklių atkurti dar šių metų pabaigoje ir pradėti pildyti ištuštėjusias atsargas.

    Tačiau politinė ir karinė įtampa toliau didina neapibrėžtumą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos baigėsi, o laivybos srautai sąsiauryje, remiantis rinkos stebėsenos duomenimis, pastebimai sumažėjo.

    Rinkoms tai reiškia didesnį kainų nepastovumą ir rizikos premiją, net jei momentiniai kainų šuoliai vėliau ir slopsta. IEA vertinimu, būtent logistikos sutrikimai, draudimo kaštai ir tiekimo grandinių persitvarkymas trumpuoju laikotarpiu gali labiausiai veikti tiek naftos produktų kainas, tiek pramonės sąnaudas.

  • Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Trečiadienį pasaulio rinkas sudrebino išaugusi įtampa tarp JAV ir Irano: naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 6 proc., o Europos ir Azijos biržose įsivyravo išpardavimas. Investuotojai reagavo į žinias, kad Vašingtonas nebelaiko galiojančiu laikino susitarimo dėl paliaubų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paklaustas apie laikino supratimo memorandumo su Iranu ateitį, pareiškė, kad, jo vertinimu, susitarimas iš esmės baigtas. Tokia retorika rinkoms reiškia didesnę riziką, jog konfliktas gali atsinaujinti ir persimesti į energetikos tiekimo grandines.

    „Manau, kad viskas baigta. Aš nenoriu su jais turėti reikalų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po pareiškimų JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per naktį smogė daugiau kaip 80 taikinių Irane. Pranešta apie atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, pakrančių radarus, priešlaivinių raketų pajėgumus bei objektus, siejamus su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu.

    Rinkų nervingumą sustiprino ir žinia, kad Vašingtonas atšaukė išimtį, kuri buvo leidusi Iranui atnaujinti naftos eksportą. Tokie sprendimai didina neapibrėžtumą dėl pasiūlos, ypač turint omenyje Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis.

    Nafta brangsta, akcijos pinga

    Tarptautinis „Brent“ etalonas dienos eigoje pabrango daugiau kaip 6 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo panašiu tempu iki maždaug 70 eurų. Kainos grįžo prie lygių, kurie buvo matomi dar iki konflikto eskalacijos metų pradžioje.

    Europoje smuko pagrindiniai indeksai: Vokietijos DAX buvo nusileidęs daugiau kaip 2 proc., Prancūzijos CAC 40 krito virš 2 proc., o Londono FTSE 100 prarado apie 1,5 proc. JAV ateities sandoriai taip pat signalizavo neigiamą sesijos pradžią.

    Azijoje nuotaikos buvo panašios: Tokijo „Nikkei 225“ krito apie 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau kaip 5 proc. Investuotojai čia vienu metu vertino ir geopolitinę riziką, ir pastaruoju metu suintensyvėjusį spaudimą technologijų sektoriui.

    Technologijų akcijoms smūgis tęsiasi

    Pastarosiomis savaitėmis daugelyje rinkų ryškėjo ženklai, kad dalis su DI susijusių akcijų buvo įkainotos pernelyg optimistiškai, o bet koks sukrėtimas paskatina pelnų realizavimą. Dėl to technologijų bendrovės jautriau reaguoja į brangstančią energiją, geopolitinius pranešimus ir kapitalo kainos lūkesčius.

    Pietų Korėjoje smuko „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ akcijos, o JAV rinkose antradienį žemyn traukė kelių lustų gamintojų kotiruotės, prisidėjusios prie „Nasdaq“ kritimo. Tuo pat metu energetikos sektoriaus įmonės išsiskyrė kilimu, nes investuotojai perėjo prie aktyvų, kurie paprastai laimi brangstant žaliavoms.

    Žaliavų rinkose brango JAV doleris, o auksas ir sidabras pigo, atspindėdami platesnį rizikos perskirstymą. Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu rinkų kryptį gali lemti naujos antraštės apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir bet kokie signalai dėl tiekimo saugumo Hormūzo sąsiauryje.

  • XX amžiaus drąsiausia keliautoja Freya Stark: nuo randų iki žygių Irane ir ginčų Palestinoje

    Freya Stark gimė Paryžiuje 1893 metais ir dar vaikystėje įgijo įprotį keliauti: jos šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą, o pati Freya dėl ligų daug laiko praleisdavo lovoje su knygomis. Būtent skaitymas tapo jos ilgalaikės aistros Orientui pradžia, vėliau pavertusia ją viena ryškiausių XX amžiaus kelionių autorių.

    Apie 1906 metus įvykęs nelaimingas atsitikimas fabrike paliko gilius randus, kurie lydėjo Stark visą gyvenimą. Ji dažnai slėpdavo juos galvos apdangalais, o šis bruožas ilgainiui tapo atpažįstama jos įvaizdžio dalimi nuotraukose iš ekspedicijų.

    Kalbos ir kelias į Iraną

    Pirmojo pasaulinio karo metais Stark dirbo slaugytoja VAD struktūrose ir atliko su pašto cenzūra susijusius darbus Italijoje, todėl anksti susidūrė su logistika, disciplina ir krizių valdymu. Pasibaigus karui, ji Londone ėmėsi kryptingai ruoštis kelionėms: mokėsi arabų ir persų kalbų, gilinosi į regiono istoriją.

    Lūžis įvyko po sesers mirties XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, kai Stark nusprendė keliauti viena. 1927 metais ji išvyko į Beirutą ir Bagdadą, keliavo po Siriją ir Libaną, o sienų kirtimas be leidimo baigėsi sulaikymu prancūzų valdomose teritorijose, tačiau jos tai nesustabdė.

    Iki 1931 metų Stark surengė kelias keliones į Vakarų Iraną, tuo metu europiečiams menkai pažintą regioną. Ten ji aprašė vadinamąją Asasinų slėnio teritoriją, o 1934 metais išleista knyga sustiprino jos reputaciją geografijos ir kelionių literatūros lauke.

    Nuo ekspedicijų iki karo propagandos

    1934 metais ji bandė pasiekti Šabvą Hadramauto regione, sekdama senovinį smilkalų kelią, tačiau ekspediciją nutraukė liga ir evakuacija į ligoninę. Vis dėlto surinktos pastabos ir maršrutai tapo medžiaga vėlesnėms knygoms, kurios įtvirtino Stark kaip autorę, derinančią kelionių pasakojimą su istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalbų žinios ir patirtis Artimuosiuose Rytuose atvedė ją į Didžiosios Britanijos Informacijos ministerijos veiklą. 1939–1943 metais ji dirbo Jemene, Adene, Kaire ir Irake, prisidėdama prie sąjungininkų informacinių iniciatyvų bei vietinių ryšių tinklų kūrimo.

    1941 metais Stark atsidūrė Bagdade per politinę krizę, kai vyko bandymas nuversti valdžią, o vėliau prisidėjo prie su tuo susijusių informacinių struktūrų organizavimo. Šis jos biografijos tarpsnis dažnai vertinamas prieštaringai, nes keliautojos vaidmuo peržengė vien literatūros ar geografijos ribas.

    Ginčai Palestinoje ir vėlyvosios kelionės

    Didžiausią kritiką sukėlė 1943 metų epizodas mandatinei Palestinai jautriame kontekste, kai Stark viešai pasisakė dėl žydų migracijos ribojimo be arabų pritarimo. Ši pozicija iki šiol minima kaip tamsiausias jos biografijos taškas, nes ji tapo politinių konfliktų dalimi ir nebuvo linkusi vėliau aiškiai atsiriboti.

    Po karo, 1947 metais, ji ištekėjo už Stewarto Perowne’o, tačiau santuoka truko neilgai ir pora išsiskyrė po penkerių metų. Stark grįžo prie kelionių ir rašymo, daug laiko skirdama Turkijai ir Artimiesiems Rytams, kur fiksavo kraštovaizdžius, architektūrą ir vietos papročius.

    Viena įspūdingiausių vėlyvųjų kelionių įvyko 1968–1970 metais, kai Stark, būdama vyresnė nei 70 metų, pasiekė atokų Džamo minaretą Afganistane. Kelionė į sunkiai pasiekiamą vietovę tapo dar vienos knygos pagrindu ir parodė, kad jos ekspedicinis ryžtas išliko iki pat senatvės.

    Per maždaug pusę amžiaus kelionių ji nuolat fotografavo, o Oksforde saugoma didelė jos vizualinio archyvo dalis liudija metodišką dokumentavimą. 1972 metais Jungtinė Karalystė ją pagerbė DBE titulu, o Freya Stark mirė 1993 metais Asolo mieste, sulaukusi 100 metų.

    Šiandien Stark dažniausiai minima kaip keliautoja, kuri sugebėjo sujungti literatūrinį talentą, kalbų mokėjimą ir drąsą vykti ten, kur tuo metu kelionės buvo sudėtingos net patyrusiems vyrams. Tačiau jos palikimas išlieka nevienareikšmis: greta įkvepiančių maršrutų ir knygų visuomet minimi ir politiniai pareiškimai, kurie iki šiol kelia diskusijas.