CP v2

Tag: Iranas

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormuzo sąsiaurį su JAV karine apsauga: įtampa kyla

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormuzo sąsiaurį su JAV karine apsauga: įtampa kyla

    Danijos laivybos milžinė „Maersk“ pranešė, kad vienas jos valdomas komercinis laivas sėkmingai praplaukė strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, lydimas JAV kariuomenės. Bendrovės teigimu, reisas įvyko be incidentų, o įgula liko saugi.

    Pasak „Maersk“, JAV vėliava plaukiojantis laivas „Alliance Fairfax“, kurį eksploatuoja „Farrell Lines“, priklausanti „Maersk Line Limited“, iki tol buvo įstrigęs jūroje nuo vasario 28 dieną prasidėjusio karo tarp JAV ir Izraelio vadovaujamos koalicijos bei Irano.

    Įvykis siejamas su JAV karinio jūrų laivyno pastangomis atnaujinti prekybinę laivybą, kuri po konflikto pradžios regione smarkiai sumenko. Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas greitai sukelia įtampą energijos ir logistikos rinkose.

    JAV Centrinė vadovybė informavo, kad per sąsiaurį sėkmingai praplaukė du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai, o regione šiuo metu veikia JAV karinio jūrų laivyno valdomi raketiniai eskadriniai minininkai. Tai rodo, kad laivybos apsauga tampa praktišku sprendimu, kai komerciniai vežėjai vertina rizikas ir draudimo kaštus.

    Hormuzo sąsiauriu įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų srautų, todėl menkiausias eskalacijos signalas paprastai iškart atsispindi tiekimo grandinėse ir kainų lūkesčiuose. Pastarosiomis dienomis padėtį dar labiau aštrina pranešimai apie trapių paliaubų grėsmę ir atakas regione.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai perspėjo Iraną nesitaikyti į JAV laivus, saugančius komercinį eismą sąsiauryje.

    „Jei Iranas nusitaikys į JAV laivus, pasekmės bus pražūtingos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu tvirtina, kad politinės krizės karinėmis priemonėmis išspręsti neįmanoma, ir ragina negrįžti į eskalacijos spiralę. Įtampą didina ir tai, kad bet koks incidentas šiame ruože gali sutrikdyti ne tik energijos, bet ir konteinerių bei žaliavų tiekimą.

    Rinkos dalyviai „Maersk“ pranešimus dažnai vertina kaip vieną iš pasaulinės prekybos temperatūros indikatorių, nes bendrovė aptarnauja didelę dalį tarptautinių krovinių srautų. Bendrovė artimiausiu metu turėtų skelbti ketvirčio finansinius rezultatus, kurie gali suteikti daugiau aiškumo dėl karo įtakos maršrutams ir kaštams.

  • „Emirates“ skrydis į Dubajų sulaikytas Hitrou: sprendimas priimtas prasidėjus atakoms JAE

    „Emirates“ skrydis į Dubajų sulaikytas Hitrou: sprendimas priimtas prasidėjus atakoms JAE

    Skrydis sustabdytas prieš pakilimą

    „Euronews“ žurnalistas Toby Gregory pirmadienį Londono Hitrou oro uoste įlipo į „Emirates“ lėktuvą, skrendantį į Dubajų, kai keleivių telefonuose pasirodė pranešimai apie atakas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Keleiviai jau buvo pasiruošę kilti, tačiau situacija regione privertė avialinijas imtis atsargumo priemonių.

    Pasak žurnalisto, „Airbus A380“ nuo vartų pajudėjo laiku ir riedėjo link tako, tačiau prieš pat pakilimą įgula pranešė, kad lėktuvas grįžta atgal į stovėjimo vietą. Sprendimas priimtas po nurodymo iš „Emirates“ operacijų centro, siekiant įvertinti sparčiai besikeičiančią saugumo situaciją Dubajuje.

    „Tiesiog tą akimirką, kai jau ketinome kilti, lėktuvas buvo apsuktas atgal“, – sakė Toby Gregory.

    Ką pranešė JAE institucijos

    JAE gynybos ministerija ir valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad šalį pasiekė nauja atakų banga, o gyventojams buvo siųsti perspėjimai slėptis. Ministerija skelbė, jog buvo aptiktos keturios iš Irano paleistos sparnuotosios raketos, nukreiptos į skirtingas teritorijas.

    Pagal JAE pateiktą informaciją, trys raketos buvo perimtos virš teritorinių vandenų, o viena nukrito į jūrą. Tokie pranešimai paprastai reiškia, kad oro gynybos sistemos suveikė, tačiau incidentai vis tiek kelia riziką civilinei aviacijai, ypač kai aktyviai naudojami oro koridoriai virš Persijos įlankos regiono.

    Įgulos sprendimai ir papildomas kuras

    Žurnalistas teigė, kad kapitonas keleiviams paaiškino, jog sprendimas susijęs su tuo, kad padėtis Dubajuje nuolat kinta. Skrydis turėjo išvykti iš Londono 16:15 vietos laiku, tačiau vėliau, siekiant užtikrinti veiklos lankstumą, antžeminės tarnybos pradėjo papildomai pildyti kurą.

    Aviacijoje tai laikoma įprasta atsargumo priemone, kai galimas maršruto pakeitimas, laikinas skraidymas laukimo ratu prieš leidimąsi arba nukreipimas į kitą oro uostą. Didesnė kuro atsarga leidžia įgulai priimti sprendimus ne spaudžiant laikui, o vertinant realius oro erdvės apribojimus ir saugumo rizikas.

    „Saugumas „Emirates“ visada yra svarbiausias prioritetas, o tokios situacijos sprendžiamos pagal standartines atsargumo procedūras“, – sakė Toby Gregory.

    Politinės reakcijos ir poveikis kasdienybei

    JAE užsienio reikalų ministerija smūgius pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė pasiliekanti teisę atsakyti. Iranas savo ruožtu per valstybinę žiniasklaidą teigė, kad neturėjo planų taikytis į JAE, tačiau įtampa po praneštų incidentų išliko aukšta.

    Šalies švietimo ministerija pranešė, kad mokyklos likusią savaitės dalį pereina prie nuotolinio mokymo. Toks sprendimas rodo, kad valdžia vertina ne tik tiesiogines grėsmes, bet ir siekia sumažinti žmonių judėjimą bei riziką, jei būtų kartojami perspėjimai slėptis.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Irano atakos yra suverenumo ir tarptautinės teisės pažeidimas. Ji pabrėžė, kad saugumas Persijos įlankos regione turi tiesioginių pasekmių Europai, ypač dėl energijos tiekimo, prekybos maršrutų ir platesnio regiono stabilumo.

    Kodėl tai svarbu keliautojams

    Tokie incidentai dažnai daro tiesioginę įtaką skrydžių planavimui: avialinijos gali laikinai koreguoti maršrutus, vengti tam tikrų oro erdvės zonų, didinti kuro atsargas arba dažniau taikyti nukreipimus. Keleiviams tai reiškia galimus vėlavimus, ilgesnį buvimą lėktuve ant žemės ir pasikeitusius jungiamuosius skrydžius.

    Šiuo atveju, pasak žurnalisto, atmosfera salone išliko rami, o keleiviai situaciją priėmė kaip standartinę saugumo procedūrą, kai sprendimai priimami prevenciškai. Konfliktų rizika regione išlieka veiksniu, galinčiu staigiai pakeisti net ir įprastų maršrutų tvarkaraščius.

  • Trumpas žada JAV pagalbą laivams Hormūzo sąsiauryje: ką reiškia „Project Freedom“ ir rizikos rinkoms

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos pradės padėti iš Hormūzo sąsiaurio išvesti laivus, kurie dėl įtampos regione įstrigo ribotuose laivybos keliuose. Pasak jo, operacija turėtų prasidėti pirmadienio rytą Artimųjų Rytų laiku.

    Trumpas teigė, kad pagalbos prašė kelios šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios JAV ir Izraelio kare su Iranu. Dalis laivų, anot jo, susiduria su atsargų trūkumu, o laivybos apribojimai apsunkina įprastą komercinių krovinių judėjimą.

    „Dėl Irano, Artimųjų Rytų ir JAV gerovės šių šalių laivus lydėsime saugiai per ribotus vandenis, kad jos galėtų tęsti verslą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Project Freedom“ ir galimos pasekmės

    Prezidentas operaciją pavadino „Project Freedom“ ir perspėjo, kad JAV atsakys jėga, jei Iranas bandytų trukdyti laivų išvedimui. Tokia formuluotė rodo, kad Vašingtonas ketina ne tik diplomatiškai remti laivybą, bet ir aktyviai užtikrinti saugumą jūroje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai didina rizikas tiekimo grandinėms. Ilgiau trunkant apribojimams, išauga transportavimo kaštai, didėja draudimo įmokos, o naftos ir degalų kainos tampa jautresnės kiekvienai naujienai iš regiono.

    Diplomatinis fonas ir energijos kainų spaudimas

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Trumpas viešai užsiminė vertinantis naują Irano pasiūlymą dėl karo pabaigos, tačiau abejojo jo priimtinumu. Kartu jis tvirtino, kad JAV derybininkai esą turi pozityvių pokalbių su Iranu, palikdamas erdvės politiniam sprendimui.

    Tuo pat metu degalų kainos pasaulyje išlieka padidėjusios, nes komercinė laivyba sąsiauryje ilgą laiką veikia su dideliais apribojimais, o saugumo situacija regione išlieka nepastovi. JAV administracijos atstovai viešai kartoja, kad kainos turėtų mažėti, kai laivyba bus pilnai atkurta, tačiau rinkos paprastai reaguoja ne į pažadus, o į realius pokyčius jūroje.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Kinija ignoruoja JAV sankcijas dėl Irano naftos: Pekino sprendimas, galintis sujudinti rinkas

    Kas pasikeitė Pekino politikoje

    Kinijos valdžia nurodė šalies įmonėms nesilaikyti Jungtinių Valstijų taikomų ribojimų, susijusių su Irano naftos prekyba. JAV sankcijos palietė ir privačias Kinijos perdirbimo įmones, tarp jų ir didelį naftos chemijos sektoriaus žaidėją „Hengli“.

    Iki šiol Pekinas viešai kritikuodavo vienašales sankcijas, tačiau praktikoje dalis didžiausių bendrovių jų laikydavosi, siekdamos išvengti rizikos tarptautiniuose atsiskaitymuose. Dabar signalas aiškesnis: Kinija pasirengusi atviriau ginti energetinius interesus, net jei tai kelia naują įtampą su Vašingtonu.

    Teisinis skydas ir diplomatinis signalas

    Sprendimas grindžiamas Kinijoje 2021 metais įsigaliojusiais nuostatais, kurie leidžia vietos įmonėms nepripažinti užsienio teisės aktų, jei jie laikomi nepagrįstais. Kinijos Prekybos ministerija pabrėžė, kad JAV priemonės, Pekino vertinimu, riboja įprastą prekybą su trečiosiomis šalimis ir prieštarauja tarptautinei praktikai.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip politinis gestas prieš aukšto lygio JAV ir Kinijos lyderių kontaktus. Analitikų teigimu, Pekinas siekia turėti daugiau spaudimo svertų derybose, o energetika čia tampa ypač jautria tema.

    „Tai reikia vertinti kaip kontrolės stiprinimą ir pasirengimą ilgesnei priešpriešai, o ne vienkartinį sprendimą“, – sakė Nacionalinio Singapūro universiteto ekspertas Ianas Chongas.

    Kodėl Kinija jaučiasi saugiau

    Ekspertai pažymi, kad Kinija į galimą tiekimo šoką žvelgia geriau pasirengusi nei dalis kitų Azijos ekonomikų. Pastaraisiais metais šalis intensyviai didino strategines naftos atsargas, kurios, įvairiais vertinimais, gali padengti daugiau nei šimto dienų poreikį įprastomis sąlygomis.

    Papildomas veiksnys yra ir Irano naftos srautai, kurie tam tikrais laikotarpiais būdavo laikomi tanklaiviuose prie Kinijos krantų, kai vidaus paklausa trumpam sumažėdavo. Toks „plaukiojantis sandėlis“ leidžia lanksčiau reaguoti į kainų šuolius ar tiekimo sutrikimus.

    Kinijai reikšminga ir vietinė gavyba, kuri padengia daugiau nei ketvirtadalį šalies naftos poreikio. Vis dėlto importo vaidmuo išlieka kritinis, todėl sankcijų ir logistikos trikdžiai tiesiogiai veikia pramonę, transportą ir infliaciją.

    Rizika rinkoms ir bankams

    Vis dėlto Pekino sprendimas turi kainą: didėja antrinių sankcijų rizika tiems, kurie padeda vykdyti atsiskaitymus ar draudimo operacijas. Kinijos bankai, dirbantys su „Hengli“ ir kitomis privačiomis perdirbimo bendrovėmis, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes tarptautinės operacijos dažnai susijusios su griežtomis atitikties taisyklėmis.

    Analitikai neatmeta, kad JAV gali plėsti ribojimus, jei matys sistemingą sankcijų apėjimą. Tokiu atveju Pekinas, tikėtina, atsakytų papildomomis priemonėmis, o tai didintų neapibrėžtumą tiek energijos, tiek finansų rinkose.

    Įtampą papildo ir išliekanti rizika svarbiausiuose jūrų keliuose, ypač tose vietose, per kurias juda reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys trikdžiai tokiose arterijose gali pagreitinti kainų kilimą ir slopinti pasaulio ekonomikos augimą.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irane įvykdyta mirties bausmė 2022 metų protestų dalyviui: teisių gynėjai kalba apie kankinimus

    Irano teismų sistema 2026 metų gegužės 3 dieną pranešė įvykdžiusi mirties bausmę 29 metų Mehrabui Abdollahzadeh, kuris buvo sulaikytas per 2022 metais kilusius protestus po Mahsos Amini mirties moralės policijos sulaikyme. Protestų banga, tarptautiniu mastu praminta Moteris, gyvenimas, laisvė, tapo vienu didžiausių iššūkių Irano valdžiai per pastarąjį dešimtmetį.

    Vyras buvo kilęs iš Urmijos miesto Irano šiaurės vakaruose. Pasak teisėsaugos, mirties nuosprendis jam paskirtas dėl kaltinimų vadinamąja korupcija žemėje, siejant bylą su „Basij“ savanoriškos paramilitarinės struktūros nario Abbasso Fatemiyeh nužudymu.

    Žmogaus teisių organizacijos šį atvejį vertina kaip dar vieną signalą apie griežtėjančias represijas prieš protestų dalyvius ir politinius kalinius. Teisių gynėjai teigia, kad Abdollahzadeh kalėjime galėjo būti taikyta fizinė ir psichologinė prievarta, siekiant išgauti prisipažinimus, o pats nuteistasis neigė savo dalyvavimą nužudyme.

    Teisių gynėjų teigimu, abejonių kelia ir bylos įrodymai, nes, kaip nurodoma, įrašuose iš įvykio vietos esą nematyti, kad jis būtų buvęs nusikaltimo vietoje. Tokios aplinkybės sustiprina nuogąstavimus dėl teisingo proceso užtikrinimo, ypač kai kalbama apie bylas, kuriose gresia mirties bausmė.

    Egzekucijų banga ir karo retorika

    Ši egzekucija įvyko po kelių pastarosiomis dienomis viešintų mirties bausmių, kurias Irano institucijos aiškino nacionalinio saugumo argumentais. Teismų sistema skelbė ir apie žmonių nuteisimą bei įvykdytas bausmes bylose, susijusiose su tariamu bendradarbiavimu su Izraeliu.

    Kritikai teigia, kad pastaruoju metu Irane dažniau remiamasi karo sąlygų ir grėsmių valstybei retorika, kuri leidžia greitinti tyrimus, teismus ir nuosprendžių vykdymą. Tai kelia papildomų klausimų dėl nepriklausomos gynybos galimybių, įrodymų patikrinimo ir skaidrumo.

    Jungtinių Tautų įspėjimai

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie mirties bausmės taikymo suintensyvėjimą Irane. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas yra išreiškęs susirūpinimą, kad šalyje žmogaus teisės varžomos vis griežčiau, o egzekucijų skaičius didina įtampą visuomenėje ir tarptautinėje bendruomenėje.

    JT žmogaus teisių biuras Ženevoje anksčiau skelbė, kad nuo karo eskalacijos 2026 metų vasario 28 dieną Irane buvo įvykdyta mažiausiai 21 egzekucija, o sulaikytųjų skaičius, siejamas su nacionalinio saugumo kaltinimais, galėjo viršyti 4 000. Tarp nurodytų atvejų minėtos bylos, susijusios tiek su protestais, tiek su naryste opozicinėse grupėse ar šnipinėjimo kaltinimais.

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejeai, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad valdžia esą nesitrauks nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmių tiems, kuriuos laiko atsakingais už smurtą ir žmonių žūtis.

    Žmogaus teisių gynėjai savo ruožtu akcentuoja, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti viešą ir patikrinamą teismo procesą, teisę į advokatą, draudimą kankinti ir realią galimybę apskųsti sprendimus. Abdollahzadeh egzekucija, jų vertinimu, rodo, jog po 2022 metų protestų Irano valdžia ir toliau renkasi griežtą atsaką, o mirties bausmė išlieka vienu pagrindinių spaudimo instrumentų.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Irane kilus naujai įtampai dėl interneto ribojimų, žmogaus teisių organizacijos skelbia apie 40-mečio verslininko Hesamo Alaeeddino mirtį, kai jis buvo sulaikytas saugumo pajėgų. Pranešama, kad vyras į institucijas atvyko siekdamas išsiaiškinti brolio, suimto dėl „Starlink“ įrangos, padėtį.

    Abdorrahman Boroumand Foundation teigimu, Hesamas Alaeeddinas sulaikymo metu buvo sumuštas, o patirti sužalojimai galėjo tapti mirties priežastimi. Organizacija taip pat nurodo, kad smurtas galėjo būti panaudotas ir prieš jo brolį, kuriam esą pareikšti įtarimai dėl palydovinio interneto įrangos naudojimo.

    „Jis atėjo pasiteirauti dėl brolio likimo, tačiau iš ten nebegrįžo gyvas“, – sakė žmogaus teisių organizacijos atstovas.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga: dėl ryšio sutrikimų ir informacijos kontrolės tarptautinės žiniasklaidos galimybės gauti patvirtinimus yra ribotos, o oficiali teisėsaugos ir teismų pozicija viešai aiškiai neįvardyta. Kai kuriuose nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad kūnas šeimai buvo perduotas ir palaidotas praėjusios savaitės viduryje.

    Hesamas Alaeeddinas buvo žinomos Teherano šeimos narys, siejamas su „Alaeddin Mall“ prekybos centru, kuris anksčiau minėtas ir kaip vienas iš protestų židinių augant kainoms bei infliacijai. Šis kontekstas Irane išlieka jautrus, o bet kokie sulaikymai, susiję su protestais ar komunikacijos priemonėmis, paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Pastaraisiais mėnesiais Iranas periodiškai riboja prieigą prie pasaulinio interneto, o tai skatina dalį gyventojų ieškoti alternatyvų, įskaitant palydovinį ryšį. Pranešimuose pabrėžiama, kad „Starlink“ įranga šalyje dažniausiai patenka neoficialiais kanalais ir yra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų, tuo metu dauguma lieka be stabilaus ryšio.

    Irano pareigūnai anksčiau yra įspėję, kad „Starlink“ įrangos turėtojams ir naudotojams gali grėsti teisinė atsakomybė. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tokia praktika didina riziką savavališkiems sulaikymams ir smurtui, ypač kai visuomenėje auga įtampa dėl informacijos prieinamumo.

  • JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    Blokada jūroje ir smūgis naftos pajamoms

    JAV Gynybos departamentas skaičiuoja, kad dėl JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ir į juos, Teheranas iki šiol neteko apie 4,5 mlrd. eurų pajamų iš naftos eksporto. Apie šiuos vertinimus pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.

    Skelbiama, kad nuo balandžio 13 dieną pradėtų veiksmų JAV nukreipė daugiau kaip 40 laivų, kurie bandė išplaukti iš Irano į Omanno įlanką, gabendami naftą ir kitas prekes. Tokios priemonės didina logistikos kaštus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai reiškia didesnę rizikos premiją kainose.

    Tanklaiviai Persijos įlankoje ir sulaikytos siuntos

    Pentagono vertinimu, Persijos įlankoje susidarė „kamštis“: įstrigę dešimtys tanklaivių, kuriuose laikoma dešimtys milijonų barelių Irano naftos. JAV šaltiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laivų buvo perimti, o tai signalizuoja griežtesnį kontrolės režimą.

    Tai ypač jautru Iranui, nes nafta išlieka pagrindinis valstybės valiutos įplaukų šaltinis, o pardavimų apribojimai tiesiogiai veikia biudžeto balansą. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siuntų tenka ieškoti netiesioginių maršrutų ar pirkėjų, pasirengusių prisiimti papildomą riziką.

    „Blokada veikia visa apimtimi ir daro aiškų poveikį taip, kaip buvo numatyta“, – sakė Pentagono atstovas Joel Valdez.

    Ar Iranas gali būti priverstas mažinti gavybą?

    Analitikų vertinimu, vienas iš JAV tikslų yra sukurti situaciją, kai Irano naftos saugyklos priartėja prie užpildymo ribos. Jei šalis nebegali pakankamai greitai išgabenti žaliavos, teoriškai gali tekti mažinti gavybą arba stabdyti dalį gręžinių, nes grandinė nuo gavybos iki eksporto tampa užsikimšusi.

    Tokį spaudimą paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponentą sėsti prie derybų stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa apčiuopiami. Kartu tai kelia įtampą pasaulinei energetikos rinkai, nes Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai maršrutai yra kritiškai svarbūs naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams.

    Kaip tanklaiviai gali bandyti apeiti ribojimus

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Iranas jau ieško būdų prisitaikyti, įskaitant senesnių tanklaivių naudojimą kaip plaukiojančias saugyklas. Tai leidžia laikinai „padėti“ naftą jūroje, kol atsiras galimybė ją perpilti ar išgabenti kitu maršrutu.

    Taip pat minima taktika plaukti arčiau Pakistano ir Indijos krantų, o vėliau naftą perpilti į kitus laivus netoli svarbių tranzito taškų, pavyzdžiui, Malakos sąsiaurio regione. Tokie perpilimai iš laivo į laivą dažnai naudojami siekiant sumaišyti kilmę ar sumažinti tiesioginio atsekamumo riziką, tačiau jie brangina logistiką ir didina incidentų tikimybę.

    Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivių gali bandyti prasiveržti koordinuotai, pasirinkę momentą, kai kontrolė jūroje yra palankesnė. Vis dėlto tokia strategija didina tiek karinės eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojimų riziką.