CP v2

Tag: Iranas

  • JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV svarsto dislokuoti Dark Eagle: hipergarsiniai smūgiai Iranui būtų precedentas

    JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) svarsto galimybę Artimuosiuose Rytuose dislokuoti ilgo nuotolio hipergarsinę ginkluotę, kuri būtų skirta naikinti į Irano gilumą perkeltas balistinių raketų paleidimo sistemas. Apie tokius planus pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiu, viešai neįvardytu šaltiniu.

    Pasak šaltinio, CENTCOM siekis susijęs su tuo, kad dalis Irano pajėgumų esą tapo sunkiau pasiekiami įprastoms JAV precizinėms priemonėms, naudojamoms iš sausumos platformų. Hipergarsinės sistemos šiuo atveju būtų matomos kaip būdas greitai smogti tolimiems ir gerai saugomiems taikiniams.

    Jeigu politinis sprendimas būtų priimtas ir ginkluotė realiai panaudota, tai galėtų tapti pirmuoju atveju, kai JAV kovinėse operacijose pasitelktų hipergarsinius ginklus. Tokia eskalacija turėtų ne tik karinę, bet ir didelę politinę bei atgrasymo reikšmę regione.

    Kas yra „Dark Eagle“?

    „Dark Eagle“ yra JAV kariuomenės ilgo nuotolio hipergarsinės ginkluotės programa, dar vadinama LRHW (Long-Range Hypersonic Weapon). Šios sistemos tikslas – suteikti galimybę atlikti itin greitus precizinius smūgius prieš aukštos vertės, stipriai ginamus taikinius dideliu atstumu.

    Hipergarsine vadinama ginkluotė, kurios skrydis viršija 5 kartus didesnį už garso greitį ir kuri pasižymi manevringumu. Dėl to tokios priemonės teoriškai gali būti sunkiau aptinkamos ir perimamos, o sprendimų priėmimo laikas gynybai sutrumpėja iki minučių.

    Remiantis viešai skelbiamais JAV institucijų aprašymais, LRHW naudoja raketinį greitintuvą ir hipergarsinį sklandantį kovinį bloką, žinomą kaip Common Hypersonic Glide Body. Nurodoma, kad sistema gali pasiekti taikinius maždaug iki 2 776 kilometrų atstumu per maždaug pusvalandį, priklausomai nuo trajektorijos ir profilio.

    Kodėl tai laikoma rizika?

    Ši programa vis dar laikoma ankstyvos brandos: „Dark Eagle“ iki šiol vertinama kaip prototipinė ir riboto kiekio sistema. Skelbiama, kad JAV kariuomenė šiuo metu turi tik vieną bateriją, dislokuotą Joint Base Lewis-McChord bazėje JAV šiaurės vakaruose.

    Ribotas kiekis reiškia, kad bet koks panaudojimas kovinėmis sąlygomis būtų brangus ir strategiškai jautrus, nes praradus ginklo komponentus galėtų kilti technologinės informacijos nutekėjimo rizika. Kartu tai būtų ir realus naujos kartos ginkluotės bandymas, kurio rezultatai galėtų turėti įtakos tolimesniam programos finansavimui bei diegimo tempui.

    JAV Kongreso tyrimų tarnybos medžiagoje ir biudžeto dokumentuose nurodoma, kad 2025 fiskaliniams metams JAV kariuomenė planavo įsigyti 8 bandomąsias raketas, kurių vieneto kaina siekė apie 38 mln. eurų. Tai rodo, kad net ir taikos metu atsargos formuojamos lėtai, o kiekvienas panaudojimas reikštų labai apčiuopiamą kainą.

    Ką tai reikštų regionui?

    Hipergarsinių ginklų dislokavimas Artimuosiuose Rytuose būtų signalas ne tik Iranui, bet ir visiems regiono veikėjams, kad JAV didina tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes. Tuo pačiu toks žingsnis galėtų paskatinti atsakomąsias priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą, maskavimo ir mobilumo taktiką bei papildomą atgrasymo retoriką.

    Šiuo metu viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl „Dark Eagle“ dislokavimo jau priimtas. Vis dėlto pats svarstymas parodo, kad JAV karinė planavimo logika vis dažniau remiasi greičio, nuotolio ir sunkiau perimamų priemonių deriniu, kuris pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių šiuolaikinės ginkluotės tendencijų.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • Kanada neįleido Irano futbolo vadovų: ryšiai su IRGC įkaitino konfliktą dėl pasaulio čempionato

    Kanada neįleido Irano futbolo vadovų: ryšiai su IRGC įkaitino konfliktą dėl pasaulio čempionato

    Kanada šią savaitę atsisakė įleisti į šalį tris aukšto rango Irano futbolo pareigūnus, kurie vyko į FIFA kongresą Vankuveryje. Incidentas iš karto peraugo į diplomatinį ginčą ir dar labiau paaštrino diskusijas dėl Irano dalyvavimo 2026 metų pasaulio futbolo čempionate.

    Irano futbolo federacija pranešė, kad į Torontą atskridusiems jos prezidentui Mehdi Taj, generaliniam sekretoriui Hedayat Mombeini ir generalinio sekretoriaus pavaduotojui Hamed Momeni buvo panaikinti atvykimo leidimai. Pasak federacijos, visi trys buvo priversti grįžti pirmuoju reisu į Turkiją.

    Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand patvirtino, kad atvykimo leidimai delegacijai buvo atšaukti dar prieš jiems pasiekiant šalies sieną. Tuo metu visuomenės saugumo ministras Gary Anandasangaree, remdamasis privatumo taisyklėmis, konkretaus atvejo nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad su teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys Kanadoje nėra laukiami.

    Kanada 2024 metais Islamo revoliucinės gvardijos korpusą (IRGC) įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. Būtent dėl galimų ryšių su šia struktūra ir kilo pagrindiniai klausimai, kodėl pareigūnai apskritai buvo gavę vizas ir galėjo išvykti kelionėn.

    Kanados konservatorių parlamentarė Michelle Rempel Garner viešai kėlė klausimą, kaip buvo atliktas patikrinimas, jei M. Taj praeityje esą buvo IRGC vadas.

    „Tai, kad jis apskritai pasiekė mūsų sieną, jau kelia nerimą“, – sakė Michelle Rempel Garner.

    Papildomų klausimų sukėlė ir delegacijos maršrutas. Nors FIFA kongresas vyko Vankuveryje, iraniečiai skrido į Torontą, kuris nuo Vankuverio nutolęs daugiau kaip 4 300 kilometrų, o vėliau turėjo keliauti toliau šalies viduje.

    Ši situacija vyksta platesnio ginčo dėl 2026 metų pasaulio čempionato fone. Irano grupės etapo rungtynės numatytos Jungtinėse Valstijose, tačiau Teheranas prašė FIFA svarstyti alternatyvias vietas, motyvuodamas kelionių ir įvažiavimo sąlygomis komandai, personalui ir delegacijoms.

    FIFA tokių prašymų netenkino ir kol kas laikosi turnyro plano, pagal kurį čempionatą kartu rengia Jungtinės Valstijos, Kanada ir Meksika. Vankuveryje vykstantis FIFA kongresas, į kurį atvyksta daugiau kaip 200 nacionalinių asociacijų atstovai, laikomas vienu svarbiausių organizacinių etapų prieš pirmąjį 48 komandų pasaulio čempionatą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2026 metų turnyras bus didžiausias FIFA istorijoje, todėl politiniai ir saugumo klausimai neišvengiamai taps ryškesni. Kuo arčiau čempionatas, tuo daugiau dėmesio sulauks valstybių sprendimai dėl delegacijų judėjimo, patikrų pasienyje ir teisinio statuso asmenų, siejamų su sankcijomis ar terorizmo rizika.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Pentagonas pirmąkart įvardijo karo su Iranu kainą: didžiausia dalis atiteko amunicijai

    Pentagonas pirmą kartą oficialiai paskelbė, kiek Jungtinėms Valstijoms iki šiol kainavo karinė operacija prieš Iraną. JAV Gynybos departamento finansų pareigūnas Julesas Hurstas Atstovų Rūmų klausyme nurodė, kad nuo vasario 28 dienos išlaidos siekia apie 23 milijardus eurų.

    Anot jo, didžiausia šių išlaidų dalis susijusi su sunaudota amunicija, o likusi dalis tenka apgadintos technikos remontui ir pakeitimui. Šie skaičiai pateikti svarstant gynybos finansavimą ir didėjant spaudimui paaiškinti, kiek realiai kainuoja intensyvus šiuolaikinis konfliktas.

    Ką apima įvardytos išlaidos?

    Juleso Hursto pateikti skaičiai yra pirmasis oficialus Pentagonui priskiriamas įvertis, apimantis tiesiogines operacijos sąnaudas. Tokiose sumose paprastai dominuoja brangios aukšto tikslumo raketos, oro gynybos perėmėjai, aviacijos skrydžių valandos, logistika ir techninis aptarnavimas.

    Kartu buvo pranešta, kad Pentagonas artimiausiu metu ketina kreiptis į Kongresą dėl papildomo finansavimo, skirto būtent karo veiksmams. JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas anksčiau viešai leido suprasti, kad papildomas paketas galėtų siekti iki maždaug 184 milijardų eurų, tačiau galutinis poreikis priklausytų nuo operacijų masto ir atsargų atkūrimo tempo.

    Amunicijos atsargos ir gamybos pajėgumai

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad sparčiai eikvojamos pažangios amunicijos atsargos reikalauja ne tik papildomų pirkimų, bet ir gamybos pramonės plėtros. Kalbama apie įvairias oro ir priešraketinės gynybos sistemas bei didelio nuotolio smūgių priemones, kurių gamyba yra sudėtinga ir užtrunka.

    JAV gynybos planavime tai svarbu dėl paprastos priežasties: intensyviuose konfliktuose brangiausi resursai sunaudojami greičiau, nei juos įmanoma pagaminti trumpuoju laikotarpiu. Dėl to papildomas finansavimas neretai reiškia ne vien naujas operacijas, bet ir sandėlių atstatymą bei tiekimo grandinių stabilizavimą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Pagal pateiktą informaciją, karas prasidėjo vasario 28 dieną po Izraelio ir JAV smūgių Iranui, o Iranas atsakė atakomis prieš Izraelį ir taikinius Persijos įlankos regione, įskaitant teritorijas, kuriose yra JAV karinių objektų. Konfliktas taip pat paveikė regiono logistiką ir energetikos infrastruktūros rizikos vertinimą.

    Nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos, kurias praėjusią savaitę pratęsė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nenurodydamas tikslios jų pabaigos datos. Tai reiškia, kad finansinė karo kaina dar gali keistis, o Pentagonui ir Kongresui teks spręsti, kiek lėšų reikės tiek operacijų pasekmėms, tiek atsargoms ir pasirengimui atkurti.

    „Šiuo metu operacijai skiriame apie 23 milijardus eurų. Daugiausia tai amunicija, bet dalis yra pažeistos įrangos remontas ir pakeitimas“, – sakė Julesas Hurstas.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.