Tag: Iranas

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija pareiškė neketinanti laikytis Jungtinių Valstijų sankcijų, nukreiptų prieš dalį Kinijos nepriklausomų naftos perdirbimo įmonių. Šios mažesnės, dažniausiai privačios rafinerijos tarptautinėje rinkoje dažnai vadinamos arbatinukais.

    Pekinas teigia, kad prieštarauja vienašalėms priemonėms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų, ir akcentuoja tarptautinės teisės argumentą. Tuo pat metu Vašingtonas siekia mažinti Irano pajamas iš naftos eksporto, kurios, JAV vertinimu, gali būti nukreipiamos ir į regioninius konfliktus bei karinių pajėgumų stiprinimą.

    Kaip veikia „arbatinukų“ modelis

    Didžioji dalis Kinijos valstybinio sektoriaus stengiasi vengti sandorių, kurie būtų aiškiai susieti su JAV sankcijomis, ypač kai atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Tačiau nepriklausomos rafinerijos dažniau perka žaliavą su didesne nuolaida, o atsiskaitymai neretai vyksta juaniais ar kitais kanalais, kuriuos sunkiau paveikti JAV finansinėmis priemonėmis.

    Dar viena grandis yra logistika: dalis krovinių gabenama tanklaiviais, kurių savininkystę ar draudimo grandinę sudėtinga greitai patikrinti. Tai mažina sankcijų atsekamumą ir didina pilkųjų schemų patrauklumą, ypač kai naftos kaina ir maržos tampa jautrios net nedideliam diskontui.

    Irano naftos srautai į Kiniją nemažėja

    Rinkos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metais Irano nafta sudarė apie 12 proc. viso Kinijos naftos importo. Vertinama, kad tai siekė maždaug 1,4 milijono barelių per dieną, nors tokie skaičiavimai paprastai remiasi ir netiesioginiais laivybos duomenimis.

    Pastaraisiais metais, stebėtojams vertinant, išaugo ir tanklaivių, dalyvaujančių mažiau skaidriuose maršrutuose, skaičius. Tai rodo, kad prekyba prisitaiko prie ribojimų: kai vienas kanalas uždaromas, atsiranda kiti, o rizika pasiskirsto tarp daugiau tarpininkų.

    Sankcijos ir politika: spaudimas prieš derybas

    JAV sankcijų sugriežtinimas vyksta platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame persipina Irano klausimas ir JAV bei Kinijos santykiai. Pranešama, kad paraleliai gali būti ruošiami aukšto lygio politiniai kontaktai, todėl papildomas spaudimas sankcijomis tampa ir derybine priemone.

    „Kinijos vyriausybė nuosekliai nepritaria vienašalėms sankcijoms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų ir neturi pagrindo tarptautinėje teisėje“, – teigiama Pekino pozicijoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad JAV didžiausią efektą pasiekia ten, kur veikia dolerio atsiskaitymai, tarptautinis draudimas ir didieji finansiniai tarpininkai. Tačiau kuo daugiau sandorių persikelia į alternatyvias valiutas ir mažiau skaidrias logistikos grandines, tuo sunkiau išlaikyti sankcijų režimo efektyvumą be papildomų politinių ir ekonominių priemonių.

  • „Reuters“: Irano kriptobirža „Nobitex“ siejama su įtakinga politine šeima ir sankcijų apeidinėjimu

    „Reuters“: Irano kriptobirža „Nobitex“ siejama su įtakinga politine šeima ir sankcijų apeidinėjimu

    Ką atskleidė „Reuters“ tyrimas

    Irano kriptovaliutų birža „Nobitex“, laikoma didžiausia šalyje, įkurta su įtakingos Kharrazi šeimos ryšiais, pranešė „Reuters“, remdamasi ilgalaikiu tiriamuoju darbu. Pasak agentūros, biržą įregistravo du broliai, o jų giminystės ryšiai siejami su aukščiausiais Irano islamo respublikos politiniais sluoksniais.

    „Reuters“ nurodė, kad broliai registruojant įmonę naudojo kitą pavardės formą, kuri pasirodė oficialiuose dokumentuose ir ankstesnėje viešojoje medžiagoje. Kartu su jais biržą esą kūrė ir vadovas, kuris nėra susijęs su minima šeima.

    „Nobitex“ „Reuters“ pateiktame pareiškime neigė bet kokią priklausomybę nuo valdžios ir tvirtino, kad neteisėti sandoriai sudaro labai mažą bendros apyvartos dalį. Irano valdžios institucijos, anot agentūros, į klausimus neatsakė.

    Rinkos mastas ir įtarimų apimtis

    „Reuters“ teigimu, „Nobitex“ vaidmuo Irano kriptovaliutų rinkoje yra dominuojantis, o vartotojų skaičius skaičiuojamas milijonais. Toks mastas reiškia, kad platforma tampa kritiškai svarbi šalies gyventojams ir verslui, ypač aplinkoje, kur tarptautiniai finansiniai kanalai ribojami sankcijomis.

    Įvairios blokų grandinės analizės bendrovės, kurių vertinimus citavo „Reuters“, pateikia nevienodus galimai įtartinų srautų skaičius. Skirtumai aiškinami skirtingomis metodikomis, duomenų aprėptimi ir tuo, kad dalis operacijų gali būti paslėpta per tarpininkus ar kelių žingsnių pervedimus.

    „Reuters“ taip pat rašė, kad tyrėjai įžvelgia rizikų dėl galimų ryšių su sankcionuotais tinklais ir sankcijų apeidinėjimo infrastruktūra. Pažymėta, kad net ir nedidelė dalis neaiškios kilmės lėšų, judančių per didelę platformą, gali turėti reikšmingų pasekmių.

    Karo ir interneto ribojimų kontekstas

    Agentūra pranešė, kad platformos veikla tęsėsi ir vykstant kariniam konfliktui regione, o tai, analitikų vertinimu, dar labiau padidina kriptovaliutų svarbą kaip alternatyvios atsiskaitymo ir lėšų perkėlimo priemonės. Kartu tai apsunkina priežiūrą, kai tradiciniai bankiniai kanalai yra riboti arba stebimi.

    „Reuters“ cituojami interneto stebėsenos duomenys rodo, kad prieiga prie interneto šalyje buvo smarkiai sumažėjusi, o pilną prieigą esą turėjo tik nedidelė dalis gyventojų. Tokios sąlygos, pasak ekspertų, skatina naudoti uždarus ryšio kanalus, tarpininkus ir neformalų atsiskaitymą.

    Ši istorija parodo platesnę tendenciją, kai kriptoturtas sankcijų sąlygomis tampa ir finansinės adaptacijos įrankiu, ir papildomu rizikos šaltiniu. Vakarų institucijos vis dažniau akcentuoja pinigų plovimo, sankcijų vengimo ir šešėlinio finansavimo grėsmes, todėl tokios platformos atsiduria padidinto dėmesio centre.

    „Tai yra ryškus perspėjimo signalas, kad priešiškos valstybės gali naudoti skaitmeninį turtą lėšoms perkelti už tradicinės finansų sistemos ribų“, – sakė JAV senatorė Elizabeth Warren, cituojama „Reuters“.

  • Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pranešė Kongresui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiškais Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Johnsonui ir Senato laikinojo pirmininko pareigas einančiam Chuckui Grassley pranešė, kad karo veiksmai Irane esą „pasibaigė“.

    Pasak jo, nuo 2026 metų balandžio 7 dienos JAV pajėgos su Iranu neapsikeitė ugnimi, o vasario 28 dieną pradėtos kovos „nutrauktos“ dėl galiojančių paliaubų.

    Terminas artėjo, sprendimas apeitas

    Laiškai pasirodė Kongresui spaudžiant Baltuosius rūmus prašyti leidimo tęsti karinius veiksmus. Įstatyminis terminas siejamas su War Powers mechanizmu, kuris riboja prezidento galimybes ilgai vykdyti karo veiksmus be įstatymų leidėjų pritarimo.

    Kritikai teigia, kad deklaruodamas karo veiksmų pabaigą prezidentas faktiškai sumažina politinį spaudimą ir kartu išvengia būtinybės aiškiai prašyti Kongreso autorizacijos, nors reali JAV karinė laikysena regione išlieka.

    Karinė laikysena regione nesumažėjo

    Tekste pabrėžiama, kad JAV regione ir toliau laiko reikšmingas pajėgas, įskaitant lėktuvnešius ir smogiamąsias jūrų grupes. Taip pat minima tęsiama Irano uostų jūrų blokada, rodanti, kad įtampa nėra išnykusi.

    Šis kontrastas tarp formuluotės „karo veiksmai baigti“ ir realių pajėgų dislokavimo tampa vienu svarbiausių argumentų tiems, kurie abejoja, ar situacija iš tiesų perėjo į stabilų pokarinį režimą.

    „Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos nebuvo ugnies apsikeitimo tarp JAV pajėgų ir Irano. Karo veiksmai, prasidėję 2026 metų vasario 28 dieną, baigėsi“, – rašė Donaldas Trumpas laiškuose Kongreso vadovams.

    Derybos stringa, grėsmė esą išlieka

    Vis dėlto prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali būti toli gražu neužbaigtas. Laiškuose jis akcentavo, kad, nepaisant JAV operacijų sėkmės ir pastangų siekti ilgalaikės taikos, Irano keliama grėsmė JAV ir jos kariams, jo vertinimu, išlieka reikšminga.

    Tekste taip pat nurodoma, kad Trumpas viešai kritikavo per tarpininkus gautus paliaubų bei susitarimo pasiūlymus, teigdamas, kad Iranas prašo nuolaidų, su kuriomis jis nesutinka. Derybos, anot jo, tęsiasi nuotoliniu būdu, o Irano vadovybę jis apibūdino kaip susiskaldžiusią.

    „Jie nori susitarimo, man jis netinka, todėl pažiūrėsime, kas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kongrese šie pareiškimai gali dar labiau pakurstyti diskusiją, kur baigiasi prezidento, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, įgaliojimai ir kur prasideda įstatymų leidėjų teisė spręsti dėl karo tęsimo. Tuo pat metu bet koks paliaubų trapumas regione išlaiko riziką, kad eskalacija gali atsinaujinti.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Iranas įvykdė mirties bausmę 21 metų karatė čempionui: JT fiksuoja egzekucijų šuolį

    Irano teismų sistema patvirtino, kad įvykdyta mirties bausmė 21 metų karatė sportininkui Sassanui Azadvarui Joonqani. Vyras buvo sulaikytas per sausio pradžioje vykusius protestus, o tarptautinės organizacijos tuo pat metu įspėja apie sparčiai augantį egzekucijų skaičių šalyje.

    Remiantis Irano žiniasklaidoje skelbta informacija, bausmė įvykdyta Dastgerdo kalėjime Isfahane gegužės 1 dieną anksti ryte. Irano teisminė valdžia teigia, kad nuosprendis susijęs su kaltinimais dėl veiksmų protestų metu.

    Uždarytas procesas ir ribotos galimybės gintis

    Valstybinė naujienų agentūra „Mizan“ nurodė, kad S. Azadvaras buvo pripažintas kaltu dėl moharebeh, tai yra kaltinimo, kuris oficialiai aiškinamas kaip priešiškumas Dievui, taip pat dėl bendradarbiavimo su priešu. Tokie kaltinimai Irane dažnai pritaikomi su saugumu susijusiose bylose, o bausmės už juos gali būti itin griežtos.

    Pasak teismų pateiktos versijos, jis esą mėtė akmenis ir kitus daiktus į transporto priemonę, kuria važiavo saugumo pajėgos, ir apgadino automobilio langus. Pranešimuose nepateikiama informacija, kad incidento metu būtų buvę sužeistų ar žuvusių saugumo pareigūnų.

    Teisminė valdžia taip pat tikino, kad teismo posėdyje buvo užtikrinta teisinė gynyba, tačiau detalių apie įrodymus, proceso viešumą ar argumentų vertinimą nepateikė. Dėl tokių bylų Irane dažnai kyla klausimų, kiek realiai kaltinamiesiems sudaromos galimybės apsiginti ir ar laikomasi tarptautinių teisingo teismo standartų.

    Žmogaus teisių organizacijos kelia abejones

    Teisininkų platforma „Dadban“ teigė, kad kaltinimai, remiantis jų vertinimu, neatitinka teisinio moharebeh apibrėžimo, taikomo Irano teisėje. Žmogaus teisių organizacija „Hengaw“ skelbė, jog byloje esama rimtų teisinių neaiškumų, o gynėjai tvirtino nematantys patikimų įrodymų, kurie pagrįstų mirties bausmę.

    „Hengaw“ taip pat tvirtino, kad sulaikymo metu jis galėjo patirti fizinį ir psichologinį spaudimą, siekiant išgauti prisipažinimą. Tokie pareiškimai nėra patvirtinti nepriklausomo tyrimo, tačiau jie atspindi nuolatinę tarptautinių stebėtojų kritiką dėl tardymo praktikų ir prisipažinimų patikimumo politinėse bylose.

    Organizacijų teigimu, S. Azadvaras buvo sulaikytas sausio 8 dieną, o pradžioje laikytas vienutėje. Mirties nuosprendis, kaip skelbiama, priimtas karo ir saugumo eskalacijos fone ir vėliau paliktas galioti Aukščiausiojo Teismo.

    JT perspėjimas dėl egzekucijų augimo

    Jungtinių Tautų institucijos pastarosiomis savaitėmis viešai perspėjo apie galimą mirties bausmės taikymo intensyvėjimą Irane, ypač saugumo sukrėtimų ir protestų kontekste. JT duomenimis, nuo karo pradžios fiksuota mažiausiai 21 egzekucija ir daugiau kaip 4 000 sulaikymų, o tai didina riziką, kad mirties bausmė taps dar aktyviau naudojamu spaudimo instrumentu.

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi mažiausiai 19 egzekucijų per kelias pastarąsias savaites ir įspėjo apie priverstinius dingimus bei kankinimų riziką. Organizacija ragina Iraną sustabdyti egzekucijas ir užtikrinti, kad sulaikytųjų bylos būtų nagrinėjamos laikantis tarptautinių standartų.

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei pastaruoju metu viešai ragino teismus su sulaikytųjų bylomis dirbti greičiau ir, jo žodžiais, už įprastų procedūrų ribų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas neketina paisyti tarptautinių raginimų sustabdyti mirties bausmes.

    S. Azadvaro egzekucija vyksta tuo metu, kai Teheranas tęsia mirties bausmėmis pasibaigiančias bylas, siejamas su protestais ir saugumo kaltinimais. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu procesų skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra, nes klaidų kaina yra negrįžtama.

  • Naftos kainos aukščiausios per ketverius metus: Ormūzo sąsiaurio įtampa jau kursto vasaros rizikas

    Naftos rinkose fiksuota nauja brangimo banga: „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį buvo pakilusi iki maždaug 117 eurų už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų pavasario. Nors vėliau kaina koregavosi žemyn, prekyba išlieka nervinga, o bet kokios žinios iš Artimųjų Rytų akimirksniu persiduoda biržoms.

    Rinkos dalyviai įtampą sieja su geopolitiniais signalais JAV ir Irano kryptimi bei rizika, kad konflikto eskalacija dar labiau sutrikdys energijos tiekimo grandines. Prekybininkai pabrėžia, kad dabartiniu laikotarpiu didelius kainų šuolius gali sukelti ne tik oficialūs sprendimai, bet ir politiniai pareiškimai.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausia rizika siejama su Ormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“. Jei tanklaivių judėjimas per šią atkarpą sutrinka, rinkoje greitai atsiranda fizinio tiekimo trūkumo baimė, o kainos kyla net ir tada, kai realūs srautai dar nėra visiškai sustoję.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, tiekimo šokas iš Persijos įlankos regiono galėtų reikšti apie 14,5 milijono barelių per dieną praradimą. Tuo pat metu kitų regionų gavybos didinimas tokio masto spragos greitai neužpildo, todėl pasaulinės atsargos ima sekti.

    Kodėl kainos svyruoja taip staigiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į išaugusį kainų nepastovumą: naftos biržose padidėjo jautrumas naujienoms, o kapitalas juda greitai ir dideliais mastais. Tai ypač sustiprina trumpalaikės prekybos strategijos ir išvestinių finansinių priemonių rinka.

    Šiuo metu ryškėja ir vadinamoji backwardation situacija, kai artimo pristatymo ateities sandoriai yra brangesni už ilgesnio laikotarpio. Toks kainų „kreivės“ vaizdas dažnai reiškia, kad rinka trumpuoju laikotarpiu mato trūkumą, bet kartu tikisi, jog įtampa vėliau atlėgs.

    Pasekmės degalams ir ekonomikai

    Brangstanti nafta paprastai tiesiogiai persiduoda degalų kainoms, tačiau poveikis tuo nesibaigia: didėja logistikos, gamybos ir žaliavų kaštai, o tai kelia spaudimą ir vartotojų kainoms. Nafta yra svarbi žaliava ne tik transportui, bet ir chemijos pramonei, plastikų, gumos, tekstilės gamybai.

    Jei sutrikimai užsitęstų, ekonomistai įžvelgia ir stagfliacijos riziką, kai lėtesnį augimą lydi aukštesnė infliacija. Tokia aplinka sudėtinga tiek centriniams bankams, tiek verslui, nes brangesnė energija „suvalgo“ maržas ir mažina vartojimą.

    Logistika vėluoja reaguoti

    Net ir greitai deeskalavus konfliktą, fizinių tiekimo grandinių sugrįžimas į įprastą ritmą paprastai užtrunka. Tanklaivių maršrutai planuojami iš anksto, o kelionės iki pagrindinių gavėjų gali trukti kelias savaites, todėl rinkoje dar kurį laiką jaučiamas „inercinis“ poveikis.

    Analitikai pastebi, kad didžiausią įtampą dažnai patiria ne žaliavinės naftos, o perdirbtų produktų segmentai, ypač dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Būtent šių produktų trūkumas gali greičiausiai išryškėti vasaros kelionių ir intensyvesnės prekybos sezono metu.

    Ką prognozuoja bankai ir analitikai?

    Finansų institucijos peržiūri prognozes: „Goldman Sachs“ atnaujintame scenarijuje nurodoma, kad „Brent“ vidutinė kaina ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 83 eurus už barelį. Bankas taip pat nukėlė tikėtiną srautų normalizaciją Persijos įlankoje į vėlesnį laiką, pabrėždamas, kad rizikų balansas išlieka nepalankus.

    Kartu pabrėžiama, kad nepalankesniu atveju kainos galėtų kilti gerokai aukščiau, jei sutrikimai užsitęstų iki vasaros pabaigos arba jei transporto srautai neatsistatytų iki ankstesnio lygio. Rinkai šiuo metu svarbiausia ne vien kaina, o tai, kaip greitai realūs naftos ir degalų kiekiai pasieks pagrindinius importuotojus.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: Persijos įlankoje dar laukia per 1 100 laivų

    Palyginti su vasario pabaiga, laivų skaičius Persijos įlankoje sumažėjo, o tai rodo, kad daliai laivybos pavyko išplaukti į atvirus vandenis net ir esant ribojimams. Vis dėlto spūstys regione išlieka didelės, nes dalis laivų tebelaukia galimybės saugiai kirsti maršrutą.

    Iš laivybos stebėsenos duomenų matyti, kad vasario 28 dieną Persijos įlankoje buvo 1 114 laivų. Analitikai pabrėžia, jog toks skaičius atspindi ne tik tanklaivių, bet ir krovininių laivų grandinės sutrikimus.

    Kiek laivų vis dar įstrigę

    Trečiadienio rytą Persijos įlankoje fiksuota daugiau nei 270 tanklaivių. Be jų, regione buvo ir apie dvi dešimtys metanovežių, taip pat per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams.

    Remiantis analitinės bendrovės Kpler suvestinėmis, akvatorijoje yra ir 118 konteinerinių laivų. Šioje grupėje nurodyta apie 30 Irano laivų, 15 laivų, priklausančių vienam didžiausių pasaulio vežėjų, bei 13 laivų iš kitos stambios konteinerinės laivybos grupės.

    Kodėl Ormuzas toks svarbus

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą juda apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD srautų, todėl bet koks sutrikimas greitai persiduoda kainoms.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui Teheranas įvedė beveik visišką Ormuzo sąsiaurio blokadą, kuri didele dalimi laikosi iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo savo jūrinę Irano uostų blokadą, o transporto apribojimai jau prisidėjo prie ryškaus naftos kainų šuolio.

    Rinkos dalyviai vertina, kad ilgėjant laukimo laikui didėja draudimo ir frachto kaštai, o tiekimo grandinės tampa mažiau nuspėjamos. Dėl to naftos ir dujų importuotojai, ypač Europoje ir Azijoje, stebi situaciją kaip vieną svarbiausių trumpalaikių kainų rizikos veiksnių.

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.