Tag: Iranas

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.

  • Iranas dėl Ormuzo sąsiaurio: blokada tęsis, kol JAV priims Teherano sąlygas

    Iranas pranešė, kad Ormuzo sąsiaurio ribojimai išliks tol, kol Jungtinės Valstijos nepriims Teherano keliamų sąlygų. Apie tai valstybinei žiniasklaidai teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso atstovas, pabrėžęs, kad sąsiauris Iranui yra strateginis svertas.

    „Mūsų dabartinė strategija – išlaikyti šios sąsiaurio kontrolę ir ribojimus, kol priešininkas neįvykdys visų mūsų sąlygų“, – sakė IRGC atstovas Hosseinas Mohebi.

    Teheranas nurodo, kad iš Vašingtono tikisi kelių žingsnių: nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione, atlaisvinti Irano uostų veiklą bei atšaukti dalį sankcijų. Taip pat reikalaujama kompensacijų už patirtą žalą ir įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pripažino, kad tiesioginių derybų su JAV nėra, o komunikacija vyksta per Omaną, kuris veikia kaip tarpininkas. Pasak jo, tai labiau žinučių apsikeitimas, o ne pilnavertės derybos.

    Tuo pat metu Omano užsienio reikalų ministerija skelbė, kad pokalbiai dėl būsimo Ormuzo sąsiaurio valdymo juda „pozityvia“ kryptimi, tačiau perspėjo dėl išpuolių prieš laivus. Toks įspėjimas atspindi augančią riziką laivybos saugumui, kai politiniai sprendimai tiesiogiai veikia komercinius maršrutus.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Būtent todėl net ir riboti trikdžiai čia gali greitai paveikti naftos kainas, draudimo įmokas bei krovinių pristatymo laiką.

    Dar prieš dabartinį konflikto etapą per Ormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į faktinius apribojimus, bet ir į pareiškimus, kurie didina neapibrėžtumą dėl tiekimo.

    Laivyba ir kontrolė: ką keičia ribojimai?

    Po karinių veiksmų atsinaujinimo vasarą Iranas sugriežtino sąsiaurio kontrolę ir siekia didesnės įtakos laivybai, nurodydamas laivams laikytis maršrutų arčiau Irano pakrantės. Tokia praktika kelia papildomų klausimų dėl navigacijos laisvės, saugumo ir laivų tikrinimo rizikos.

    Laivybos bendrovėms ir energijos importuotojams tai reiškia didesnes logistikos sąnaudas: dalis krovinių gali būti nukreipiami alternatyviais maršrutais, o draudimo kainos karo rizikos zonose paprastai auga. Jei ribojimai užsitęstų, poveikis galėtų persikelti į degalų kainas ir platesnę infliaciją, ypač importo priklausomose šalyse.

    Kokie galimi scenarijai?

    Artimiausia dinamika priklausys nuo to, ar per Omaną tarpininkaujamos konsultacijos peraugs į konkrečius įsipareigojimus ir kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų incidentų tikimybę. Kuo ilgiau sąsiauris išlieka politinių sąlygų įkaitu, tuo didesnė tikimybė, kad situacija bus sprendžiama ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir praktiniais laivybos apribojimais.

    Kol kas Teherano žinutė išlieka aiški: Ormuzo sąsiaurio klausimas siejamas su platesniu JAV ir Irano konfliktu bei reikalavimais dėl sankcijų, aktyvų ir saugumo regione. Tai signalas, kad energetikos ir laivybos rizika Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu greičiausiai nesumažės.

  • Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Nuotrauka iš Irano išdavė paslaptį: ši antena gali padėti raketoms prasimušti pro gynybą

    Vienas Irane padarytas raketos nuolaužų kadras paskatino ekspertus kalbėti apie technologiją, galinčią padidinti šalies raketų tikslumą ir atsparumą trikdymui. Įtariama, kad nuotraukoje matyti vadinamoji CRPA tipo antena, naudojama palydovinei navigacijai apsaugoti nuo trukdžių.

    Specialistų vertinimu, nuolaužose įžiūrimas keturių elementų antenos modulis, būdingas kontroliuojamo priėmimo diagramos antenoms. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymais sumažinti palydovinio signalo slopinimo ar suklastojimo poveikį, kai taikiniai dengiami elektroninės kovos priemonėmis.

    CRPA antenos veikimo principas remiasi signalo priėmimo krypties valdymu realiu laiku, kad būtų sustiprinti naudingi palydoviniai signalai ir nuslopinti trukdžiai iš kitų krypčių. Tai nereiškia visiško nepažeidžiamumo, tačiau gali prailginti laiką, kurio reikia raketai nukreipti nuo kurso, ir padidinti tikimybę pasiekti tikslą.

    Keturių elementų CRPA sprendimai paprastai leidžia vienu metu „kovoti“ su keliais trukdžių šaltiniais, todėl tokia įranga laikoma reikšmingu patobulinimu, jei raketa vadovaujasi palydovine navigacija. Elektroninės kovos aplinkoje net dalinis atsparumo padidėjimas gali turėti praktinę reikšmę, ypač kai siekiama pataikyti į konkrečius infrastruktūros objektus.

    Kol kas nėra patikimai patvirtinta, iš kur Iranas galėjo gauti tokią technologiją ir ar ji sukurta šalies viduje. Gynybos analitikai neatmeta ir technologijų perdavimo scenarijų, atsižvelgdami į Irano karinį bendradarbiavimą su kai kuriomis valstybėmis, tačiau vien nuotraukos nepakanka galutinėms išvadoms.

    Pastaraisiais metais palydovinės navigacijos trikdymas tapo viena svarbiausių elektroninės kovos krypčių, o atsparumo didinimas yra ryški tendencija tiek puolamosiose, tiek gynybinėse sistemose. Jei įtarimai dėl CRPA antenos pasitvirtintų, tai reikštų, kad Iranas ieško būdų sumažinti oro gynybos ir elektroninės kovos priemonių poveikį, didindamas raketų efektyvumą regione.

  • Iranas švelnina poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio: Europa gali būti įtraukta į išminavimą

    Iranas svarsto galimybę leisti Europos šalims prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio išminavimo, skelbia „Bloomberg“. Tai būtų pastebimas posūkis, nes Teheranas anksčiau viešai tvirtino neketinantis įsileisti kitų valstybių į tokią operaciją.

    Diplomatinių šaltinių teigimu, pastarosiomis savaitėmis uždarų susitikimų metu Iranas ėmė kalbėti lanksčiau. Tokia nuolaida galėtų tapti platesnio susitarimo dalimi, siekiant atkurti įprastą laivybą ir sumažinti įtampą regione.

    Kas keistųsi laivyboje?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi energijos kainose.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba šiame maršrute tapo rizikingesnė: dalis laivų rinkosi ilgesnius kelius, o draudimo ir logistikos kaštai augo. Išminavimas būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių, jei šalys siektų grįžti prie stabilesnio ir saugesnio eismo.

    Vakarų planai: konferencija Londone

    „Axios“ skelbia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė planuoja Londone surengti tarptautinę konferenciją dėl laivybos apsaugos Hormūzo sąsiauryje. Pagrindinė idėja – telkti partnerius bendrai misijai, kuri apimtų jūrų pajėgų pajėgumus, išminavimo laivus, žvalgybos priemones ir bepiločius orlaivius.

    Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad JAV administracija spaudžia Jungtinę Karalystę ir Prancūziją aktyviau įsitraukti į galimą jūrinę koaliciją. Vis dėlto dalis sąjungininkų signalizuoja, jog prieš didesnius įsipareigojimus norėtų aiškesnių saugumo garantijų ir tvaresnių paliaubų.

    Kodėl Iranui tai gali būti naudinga?

    Jei Teheranas iš tiesų leistų europiečiams prisidėti prie išminavimo, tai galėtų būti vertinama kaip derybinė priemonė santykiams su Vakarais stabilizuoti. Praktinis tikslas būtų sumažinti spaudimą dėl laivybos trikdžių ir kartu išlaikyti galimybę daryti įtaką vienam svarbiausių regiono jūrinių maršrutų.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar planuojama tarptautinė iniciatyva įgaus realų politinį mandatą ir kokias sąlygas kels Iranas. Rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie galimą laivybos normalizavimą, nes Hormūzo sąsiaurio stabilumas tiesiogiai veikia energijos kainų kryptį.

  • Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Suderintas maršrutas Hormūze

    Iranas ir Omanas pranešė galutinai suderinę siūlomo laivybos maršruto Hormūzo sąsiauryje geografines koordinates. Teheranas teigia, kad ruošiama bendra šalių deklaracija apims techninius, teisinius, saugumo ir aplinkosaugos aspektus.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Todėl bet kokie pokyčiai šiame ruože greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir laivybos grafikams.

    Mokesčių klausimas ir tarptautinė teisė

    Esminė nesutarimų ašis – Irano siekis taikyti mokesčius už praplaukimą, remiantis suverenia kontrole strategiškai svarbioje vandens arterijoje. Tam prieštarauja JAV ir dalis Persijos įlankos valstybių, pabrėžiančių, kad navigacija turi išlikti laisva pagal tarptautinės jūrų teisės principus.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei pareiškė, kad vien Iranui ir Omanui pasiektas susitarimas savaime neužtikrina saugios laivybos, kol, Teherano teigimu, išlieka JAV karinio jūrų laivyno veiksmai ir kitos priemonės, nukreiptos prieš Irano interesus.

    „Jei tam tikros trečiosios šalys netrukdys procesui, bendra abiejų šalių deklaracija šiuo metu peržiūrima ir baigiama derinti“, – sakė Esmaeilis Baghaei.

    Skirtingos žinutės dėl JAV vaidmens

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad derybų esmė – vadinamojo vidurinio koridoriaus sukūrimas Hormūzo sąsiauryje, kurį kontroliuotų Iranas ir Omanas. Kituose pranešimuose akcentuota, jog derybos esą „neturi nieko bendra“ su JAV, o sąsiaurio atvėrimas priklausytų nuo Vašingtono elgesio pasikeitimo.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu JAV televizijai pareiškė, kad JAV dalyvauja su Hormūzu susijusiose derybose, o procesas, jo teigimu, juda „labai gerai“. Tokie tarpusavyje prieštaraujantys pareiškimai didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina laivybos įmonių rizikų planavimą.

    „Sąsiauris labai greitai bus atvertas, arba jie sulauks labai skaudaus smūgio, ir tada sąsiauris vis tiek bus atvertas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Hormūzo sąsiaurio laivyba buvo smarkiai sutrikdyta po JAV ir Izraelio smūgių vasario pabaigoje, o Iranas faktiškai uždarė kelią, sukeldamas staigius energijos rinkų svyravimus. Pastarosiomis dienomis Teherano pareiškimai taip pat siejami su anksčiau skelbta informacija apie birželį pasirašytą JAV ir Irano supratimo memorandumą, nors Iranas viešai pabrėžia Omano vaidmenį ir atskirą derybų formatą.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų padalinio vadovas Danny Citrinowiczius viešai vertino, kad grįžimas į prieškrizinę padėtį reikštų arba režimo pasikeitimą Irane, arba ilgalaikes karines pastangas įtvirtinti kontrolę vandens kelyje. Jo teigimu, dėl politinių ir strateginių kaštų Vašingtonui tai būtų sunkiai priimtina, todėl realybėje dažnai pasirenkamas mažiau pageidaujamas, bet įgyvendinamas sprendimas.

  • Kataras prabilo apie slaptą JAV–Irano susitarimo juodraštį: kas stabdo derybas dėl Hormuzo?

    Kataras prabilo apie slaptą JAV–Irano susitarimo juodraštį: kas stabdo derybas dėl Hormuzo?

    Derybos vyksta, bet tiesioginio stalo nėra

    Kataras teigia, kad pastangos pasiekti trumpalaikį Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą yra pažengusios, tačiau tiesioginių derybų tarp Vašingtono ir Teherano kol kas neplanuojama. Pasak Dohos, tarpininkai jau keičiasi siūlymais ir derina formuluotes, kurios galėtų padėti išvengti tolesnės eskalacijos regione.

    Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari nurodė, kad Kataras dirba kartu su Omanu ir Pakistanu, perduodamas idėjas bei pasiūlymus tarp abiejų pusių. Jo teigimu, regione formuojasi platesnis tarpininkavimo tinklas, kurio tikslas – grąžinti procesą į diplomatinę trajektoriją.

    „Dabar svarbiausia išvengti eskalacijos, atverti sąsiaurį ir atverti duris diplomatijai tarp šalių“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Hormuzo sąsiauris – kritinė grandis pasaulinei prekybai

    Kataras pabrėžia, kad pagrindinis trumpalaikis tikslas yra atkurti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje ir neleisti, kad šis kelias taptų politinio spaudimo priemone. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų.

    Pastarosiomis savaitėmis laivybą regione veikė išaugusi rizika: pranešta apie išpuolius ir incidentus prieš komercinius laivus, o dalis vežėjų koregavo maršrutus ir draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai paprastai greitai persiduoda energijos kainoms, krovinių tarifams ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Skirtingi pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano

    Kataro pareiškimai išryškina viešų signalų neatitikimą: JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad derybos vyksta, o Iranas viešai neigė derantis tiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis. Teheranas pripažino kontaktus su Omanu, daugiausia dėl laivybos sąsiauryje klausimų.

    Kataras akcentuoja, kad tarpininkai šiuo metu realiai „neša“ pasiūlymus pirmyn ir atgal, o galimos sutarties kalba jau rengiama bei cirkuliuoja tarp šalių. Vis dėlto Dohos atstovas nepatvirtino, kad ant stalo yra galutinis dokumentas, kurį būtų galima pasirašyti nedelsiant.

    „Galimo susitarimo formuluotės yra parengtos ir cirkuliuoja tarp šalių“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataras ragina spausti Izraelį dėl Gazos plano

    Atskirai Kataras paragino tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą Izraeliui, kad būtų pilnai įgyvendintas vadinamasis Gazos kelrodis, numatantis žingsnius, kurie turėtų vesti link karo pabaigos ir atstatymo proceso. Kataro pozicija – kad palestiniečių pusė laikėsi sutartų įsipareigojimų, todėl tikimasi analogiško veikimo ir iš Izraelio.

    Al Ansari taip pat kartojo raginimą Izraeliui trauktis iš okupuotų teritorijų, teigdamas, kad sprendimai turi atitikti tarptautinę teisę. Kataras argumentuoja, kad kelrodžio įgyvendinimas galėtų sumažinti humanitarinę įtampą ir tapti prielaida platesniam politiniam susitarimui regione.

    „Tikimės, kad Izraelis įgyvendins planą taip, kaip jis buvo sutartas“, – sakė Majedas Al Ansari.

  • Trumpas teigia, kad derybos su Iranu vyksta: Teheranas tai neigia, o įtampa dėl Ormuzo auga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas tęsia derybas su Irano atstovais, nors Teheranas viešai tvirtina priešingai. Pasak jo, kontaktai vyksta ir artimiausiu metu numatyti tolesni susitikimai, tačiau Irano pusė esą nenori pripažinti, jog kalbasi su JAV.

    Trumpas savo socialiniame tinkle teigė, kad Irano vadovybė viešai neigia derybas, nors privačiai siekia susitikimų. Jis taip pat pakartojo poziciją, kad Iranas neturi įgyti branduolinio ginklo, o susitarimas, jo teigimu, yra būtinas norint sumažinti įtampą regione.

    Ką sako Iranas ir tarpininkai?

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei pareiškė, kad Iranas šiuo metu su JAV tiesioginių derybų neveda. Jo teigimu, aptarimai vyksta su Omanu, kuris pastaraisiais metais ne kartą veikė kaip tarpininkas tarp Vašingtono ir Teherano.

    Tokia komunikacijos asimetrija nėra nauja: šalys dažnai skirtingai įvardija kontaktų formatą, ypač kai kalbama apie netiesiogines derybas, tarpininkavimą ar technines konsultacijas. Vidaus politikos motyvai abiejose pusėse dažnai lemia, ką politikai pasirenka akcentuoti viešai.

    Ormuzo sąsiauris ir naftos nervas

    Trumpas taip pat kalbėjo apie Ormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų srautų. Šis taškas laikomas vienu jautriausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl kiekviena žinia apie galimus trikdžius iš karto atsiliepia rinkų nuotaikoms.

    Teheranas periodiškai grasina riboti laivybą ar didinti spaudimą regione, tačiau praktikoje tokie žingsniai reikštų rimtą eskalaciją ir didelę ekonominę kainą. Dėl to diplomatija ir užkulisiniai kanalai, net jei viešai neigiami, dažnai tampa vieninteliu būdu sumažinti netyčinių incidentų riziką.

    Kodėl šis pareiškimas svarbus dabar?

    Pastaruoju metu išaugusi įtampa tarp JAV, Irano ir regiono sąjungininkų vėl grąžino į darbotvarkę branduolinės programos, sankcijų ir saugumo Persijos įlankoje klausimus. Net ir riboti kontaktai ar netiesioginės derybos rinkoms ir partneriams signalizuoja, kad išlieka bent minimalus kelias į deeskalaciją.

    Kartu prieštaringi pareiškimai rodo, kad abi pusės siekia išlaikyti derybinę poziciją: Vašingtonas nori demonstruoti kontrolę ir spaudimą, o Teheranas vengia įspūdžio, kad nusileidžia. Artimiausios dienos parodys, ar kontaktai virs apčiuopiamu formatu, ar liks viešų pareiškimų ir neigimų ciklu.

    „Mes iš tikrųjų kalbamės, net jei Iranas to nepripažįsta“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Šiuo metu tiesioginių derybų su JAV nevyksta“, – sakė Esmailis Baghaei.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kaltinimai dėl žvalgybos

    Kipre sulaikytas 44 metų vyras, turintis Jungtinės Karalystės ir Azerbaidžano pilietybes. Jis laikomas suimtas, kol vyksta ekstradicijos į Jungtinę Karalystę procedūros.

    Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyrą Kipre liepos 17 dieną sulaikė vietos pareigūnai Jungtinės Karalystės prašymu. Įtariamasis gyvena Islingtone, šiaurinėje Londono dalyje.

    Ką, anot pareigūnų, jis darė?

    Jungtinės Karalystės institucijos tvirtina, kad vyras vykdė priešišką RAF Akrotiri bazės stebėjimą pietinėje Kipro dalyje. Surinktą informaciją jis esą perdavė Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Byla dar nepasiekė teismo nagrinėjimo dėl kaltės, o šiuo metu yra ekstradicijos etape. Tai reiškia, kad teisiškai jis nėra nuteistas, o įtarimai dar tikrinami.

    Pirmasis tyrimas pagal naują įstatymą

    Tyrimą vykdo Londono kovos su terorizmu padaliniai, o įtariami veiksmai siejami su laikotarpiu nuo 2025 metų gegužės 11 dienos iki 2025 metų birželio 22 dienos. Prokuratūra leido pateikti kaltinimus pagal 2023 metais priimtą Jungtinės Karalystės Nacionalinio saugumo įstatymą.

    Šio įstatymo nuostatos apima pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai ir neteisėtą patekimą į draudžiamą teritoriją ar jos apžiūrą siekiant pakenkti Jungtinei Karalystei. Karinės teritorijos suvereniose bazių zonose Akrotiri ir Dekelijoje britų teisėje laikomos draudžiamomis.

    „Ši byla rodo, kad Nacionalinio saugumo įstatymas gali būti taikomas ir užsienyje, kai britų karinės bazės tampa priešiškos valstybės taikiniu“, – sakė Londono kovos su terorizmu policijos vadovė Helen Flanagan.

    Kodėl RAF Akrotiri tokia svarbi?

    RAF Akrotiri yra viena svarbiausių Jungtinės Karalystės karinių bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Ji yra suverenioje Akrotiri bazių zonoje netoli Limasolio ir nepriklauso Kipro Respublikos administracinei kontrolei.

    Akrotiri ir Dekelija – dvi teritorijos, kuriose Jungtinė Karalystė išlaikė suverenitetą Kiprui tapus nepriklausomam nuo britų valdžios 1960 metais. Pastaruoju metu bazės reikšmė dar labiau išryškėjo dėl regioninių įtampų ir grėsmių karinei infrastruktūrai.

    Metropoliteno policija pabrėžė, kad britų ir Kipro institucijos atliko daug bendro darbo, o bendradarbiavimas tęsiamas, kol bus priimtas sprendimas dėl ekstradicijos. Procese dalyvauja ir Jungtinės Karalystės prokuratūra bei Nacionalinė nusikaltimų agentūra.

    Kipro žiniasklaida anksčiau buvo skelbusi apie birželį sulaikytą britų pilietį, įtartą šnipinėjimu ir su terorizmu susijusiais nusikaltimais, tačiau pareigūnai tuomet detalių nepateikė. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar kalbama apie tą patį asmenį.