CP v2

Tag: Iranas

  • Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

    Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

    Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

    Kaip tai paliestų Europą?

    Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

    Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

    Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

    Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

    „Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

    Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

    Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

    Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

    Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

    Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

    Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

    Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos antradienį leidosi žemyn po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atšaukia planuotą karinį smūgį Iranui. Rinkos dalyviai šį signalą įvertino kaip laikinai sumažėjusią riziką tiekimui iš Persijos įlankos regiono.

    „Brent“ etalonas per prekybos sesiją smuko maždaug 1,33 proc., o JAV „WTI“ ateities sandoriai – apie 0,91 proc. Tai įvyko investuotojams reaguojant į žinią, kad planuota karinė operacija šią dieną nebus vykdoma.

    Pasak JAV prezidento, sprendimas atidėti veiksmus priimtas Persijos įlankos lyderių prašymu, vykstant rimtoms deryboms su Teheranu. Tokia retorika bent trumpuoju laikotarpiu sumažino nuogąstavimus, kad konfliktas dar labiau sutrikdys naftos eksportą.

    Rezervai tirpsta rekordiškai

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pastarosiomis dienomis viešai įspėjo, kad komercinės naftos atsargos sparčiai mažėja. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje pasauliui gali būti likusios tik kelios savaitės atsargų, jei išliktų itin dideli tiekimo sutrikimai.

    Agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinės naftos atsargos kovą sumažėjo 129 milijonais barelių, o balandį – dar 117 milijonų. Didžiausias kritimas fiksuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, kur sausumoje laikomos atsargos sumenko 146 milijonais barelių.

    Kartu matomas atsargų mažėjimas ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomikose, kur jos traukėsi 24 milijonais barelių. Toks fonas kuria sąlygas didesniems kainų šuoliams, ypač artėjant vasaros paklausos pikui.

    Hormūzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausia įtampa rinkose siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet kokie ribojimai ar papildomi mokesčiai laivybai šiame koridoriuje įprastai akimirksniu atsispindi ateities sandorių kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad dėl sutrikimų Persijos įlankoje bendri tiekimo praradimai jau viršijo 1 milijardą barelių, o daugiau nei 14 milijonų barelių per parą esą negalėjo išvykti iš regiono. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl rinka jautriai reaguoja net į vieną politinį pareiškimą.

    Agentūra taip pat pažymi, kad paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti, jei pavyktų pasiekti susitarimą ir nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atkurti srautus per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, esant sparčiai mažėjančioms atsargoms, didesnis kainų svyravimas, tikėtina, išliks.

  • Trumpas grasina Iranui, „Berkshire Hathaway“ perka „Delta“ akcijas, „Meta“ ruošia atleidimus

    Trumpas grasina Iranui, „Berkshire Hathaway“ perka „Delta“ akcijas, „Meta“ ruošia atleidimus

    Geopolitika supurtė rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Iraną sparčiau judėti derybose ir perspėjo apie itin skaudžias pasekmes, jei proveržio nebus. Tokia retorika finansų rinkose dažnai interpretuojama kaip rizikos eskalacijos signalas, todėl investuotojai linkę mažinti rizikingesnes pozicijas.

    Po pareiškimų pakilo naftos kainos, o ateities sandoriai JAV akcijų rinkose smuko. Energijos brangimas paprastai greitai persiduoda infliacijos lūkesčiams, o tai didina spaudimą obligacijų pajamingumams ir gali komplikuoti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų.

    „Berkshire Hathaway“ sugrįžta į aviaciją

    Warreno Buffetto valdoma „Berkshire Hathaway“ atskleidė įsigijusi apie 2,4 mlrd. eurų vertės „Delta Air Lines“ akcijų paketą. Tai ženklus posūkis, turint omenyje, kad 2020 metais konglomeratas buvo pasitraukęs iš oro linijų sektoriaus, kai pandemija smogė kelionių paklausai.

    Rinka šią žinią priėmė optimistiškai: „Delta Air Lines“ akcijos prieš prekybos sesiją brango. Tuo pačiu paskelbta ir apie portfelio pokyčius kitose pozicijose, kas investuotojams signalizuoja, kad konglomeratas aktyviau perbalansuoja rizikas ir ieško augimo šaltinių.

    Vidiniai karai ir atleidimų banga

    Sportinės aprangos gamintoja „Lululemon“ viešame laiške akcininkams sukritikavo įkūrėjo aktyvistinę laikyseną ir ragino balsuoti už esamą valdybos kryptį. Tokie konfliktai dažnai tampa lūžio tašku: jie gali paspartinti vadovų kaitą, strategijos korekcijas ir net turto pardavimus.

    Tuo metu „Meta“ ruošiasi apie 10 proc. darbuotojų atleidimams. Technologijų sektoriuje tai dalis platesnės tendencijos, kai įmonės mažina sąnaudas ir tuo pačiu nukreipia investicijas į DI infrastruktūrą, duomenų centrus bei produktyvumo automatizavimą.

    Vis dėlto investuotojų reakcija į atleidimus ne visada yra teigiama: vien sąnaudų mažinimas negarantuoja akcijų kainos augimo, ypač jei kyla klausimų dėl pajamų augimo tempo. Todėl rinkos vis dažniau vertina ne tik karpymus, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų planą, kaip DI pavers realiu pelnu.

    Dar viena aviacijos istorija primena, koks cikliškas yra sektorius: užsidarius „Spirit Airlines“, jos lėktuvai perkelti į JAV dykumų aikšteles, kur sausa aplinka mažina korozijos ir techninių pažeidimų riziką. Toks sandėliavimas plačiai taikytas ir pandemijos metais, kai dalis parkų buvo ilgam „užkonservuota“.

  • Trumpas atšaukė planuotą smūgį Iranui: Persijos įlankos lyderiai prašė laiko deryboms

    Trumpas atšaukė planuotą smūgį Iranui: Persijos įlankos lyderiai prašė laiko deryboms

    Sprendimas paskelbtas socialiniame tinkle

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė atidedantis antradieniui planuotą karinį smūgį Iranui. Pasak jo, sprendimas priimtas Persijos įlankos sąjungininkams paprašius suteikti daugiau laiko deryboms su Teheranu.

    Apie tai Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, teigdamas, kad šiuo metu vyksta rimtos derybos. Jis nurodė, kad prašymą perdavė Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovai.

    Kartu įspėjo dėl greitos eskalacijos

    Trumpas pabrėžė, kad JAV kariuomenė informuota dėl smūgio atidėjimo, tačiau nurodyta išlikti pasirengusiai veikti nedelsiant. Prezidento teigimu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas, galimas plataus masto puolimas.

    „Nurodžiau kariuomenei šiuo metu nevykdyti planuoto smūgio, bet būti pasirengusiai veikti akimirksniu, jei derybos žlugtų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pastarosiomis dienomis Trumpas viešai kartojo, kad Iranui keliami terminai ir „laikrodis tiksi“. Tuo pat metu jis ne kartą yra skelbęs griežtas ribas, o vėliau jas koregavęs, palikdamas erdvės deryboms.

    Konflikto fonas ir branduoliniai reikalavimai

    JAV ir Izraelis su Iranu konfliktuoja nuo vasario pabaigos, kai buvo pradėti smūgiai, o tai sukėlė įtampą visame Artimųjų Rytų regione. Ši krizė didina rizikas energetikos rinkoms ir tarptautinei prekybai.

    Iranas pranešė atsakęs į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Irano žiniasklaidoje skelbta, kad Vašingtonas pateikė kelių punktų sąlygas, tarp jų reikalavimą palikti veikti tik vieną branduolinį objektą.

    Taip pat buvo minima sąlyga perkelti itin prisodrinto urano atsargas į JAV. Trumpas savo žinutėse kartoja, kad bet kokio susitarimo pagrindas turi būti nuostata, jog Iranas neturės branduolinių ginklų.

    Hormūzo sąsiauris išlieka pagrindiniu ginčo tašku

    Atskira derybų ašis siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Iranas pabrėžia sieksiantis išlaikyti kontrolę ir valdymą, o JAV reikalauja užtikrinti laisvą laivybą.

    Iranas taip pat paskelbė apie naują instituciją, kuri turėtų teikti operatyvią informaciją apie situaciją sąsiauryje. Šis žingsnis vertinamas kaip signalas, kad Teheranas sąsiaurį laiko derybiniu svertu, galinčiu daryti spaudimą Vakarams.

    Kol kas abi pusės išlaiko kietą retoriką, tačiau Trumpas savo pareiškime akcentavo, kad atidėjimas yra bandymas suteikti šansą susitarimui. Artimiausios dienos parodys, ar derybos įgaus realų pagreitį, ar konfliktas vėl artės prie eskalacijos.

  • Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Pirmadienį naftos kainos kilo, o Europos akcijų rinkos prekybą pradėjo smukimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė naują griežtą žinutę Iranui. Investuotojai baiminasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išplėsti rizikas energijos tiekimui ir infliacijai.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 103 eurų už barelį, o JAV „WTI“ kilo iki maždaug 100 eurų už barelį. Kainų šuolį kurstė ne tik politiniai pareiškimai, bet ir nuogąstavimai dėl naujų incidentų regione.

    „Iranui laikas senka, jie turi judėti greitai, kitaip jiems nieko neliks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją, nes Artimieji Rytai išlieka vienu svarbiausių pasaulio naftos tiekimo mazgų. Prekybininkai į kainą įskaičiuoja rizikos priedą, ypač kai kyla grėsmė infrastruktūrai ar laivybai.

    Papildomą nerimą savaitgalį sustiprino pranešimai apie drono smūgį netoli Jungtinių Arabų Emyratų branduolinės energetikos objekto, sukėlusį gaisrą. Nors tokie incidentai ne visada tiesiogiai sutrikdo tiekimą, jie didina neapibrėžtumą ir skatina staigius kainų judesius.

    Azijoje – mišri prekyba

    Azijos ir Ramiojo vandenyno biržose vyravo atsargesnės nuotaikos. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko, o technologijų sektoriaus akcijos, anksčiau kilusios dėl DI plėtros, patyrė didesnį spaudimą.

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, rinkoms vertinant griežtėjančią pinigų politiką ir energijos brangimo poveikį infliacijos lūkesčiams. Obligacijų pajamingumų šuoliai dažnai reiškia brangesnį skolinimąsi įmonėms ir vartotojams.

    Volstrite – korekcijos nuotaikos

    JAV biržose po rekordų fiksuotas kritimas, o ateities sandoriai rodė prekybą be aiškios krypties. Rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar brangesnė nafta neperduos naujo impulso infliacijai, kuris galėtų išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, nei tikėtasi.

    Didžiausią smūgį patyrė technologijų įmonės, kurios pastaruoju metu kilo dėl DI bumo, tačiau dabar susiduria su pelnų realizavimu ir didesniu jautrumu palūkanų normų pokyčiams. Tarp labiau kritusių buvo „Nvidia“ ir „Micron Technology“ akcijos, kurios prieš tai buvo tapusios vienomis ryškiausių šio ciklo lyderių.

    „Matome, kad rinka buvo priartėjusi prie perkaitimo ribos, todėl disciplina dabar svarbesnė už viltį“, – sakė Annex Wealth Management strategas Brianas Jacobsenas.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos brangimas dažniausiai veikia keliais kanalais: didina transporto ir gamybos kaštus, spaudžia vartotojų perkamąją galią ir gali keisti centrinių bankų sprendimus. Todėl investuotojų akiratyje artimiausiu metu bus geopolitikos naujienos, naftos tiekimo signalai ir infliacijos duomenys.

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Europos naftos krizė jau ant slenksčio: strategai įspėja apie trūkumą ir kainų šuolį

    Pasaulinės naftos atsargos sparčiai senka, o realus fizinis trūkumas Europoje gali pasijusti jau artimiausiomis savaitėmis. Taip perspėja žaliavų rinkų strategai, teigdami, kad dabartinės kainos ir politikų žinutės dar neatskleidžia viso tiekimo krizės masto.

    Žaliavų biržos „Abaxx Commodity Exchange“ vadovas Jeffas Currie teigia, kad trūkumas gali smogti bet kurią dieną, o kainų reakcija gali tapti neprognozuojama. Pasak jo, kritinis momentas ateina tada, kai rinkoje atsiranda pirkėjų varžybos dėl paskutinių prieinamų kiekių.

    Paklausa auga, atsargos tirpsta

    Rinkoje šiuo metu vadinamasis pereinamasis laikotarpis po šildymo sezono, tačiau netrukus prasideda aktyvesnis keliavimo ir vartojimo etapas. Dėl to kyla dyzelino, benzino ir kitų naftos produktų paklausa, kuri gali dar labiau išryškinti trūkumo problemą.

    Tarptautinė energetikos agentūra taip pat perspėja, kad atsargų mažėjimas spartėja. Tokie signalai paprastai reiškia didesnį jautrumą bet kokiems tiekimo sutrikimams, nes rinkai lieka mažiau amortizacinio rezervo.

    Ormuzių sąsiauris ir grandinės vėlavimas

    „Societe Generale“ analitikai situaciją apibūdina kaip išoriškai stabilią, bet iš esmės įtemptą: dalis atsargų, anot jų, yra tik teoriškai pasiekiamos, o realiai panaudojami kiekiai yra riboti. Papildomą riziką kelia ribojami srautai per Ormuzių sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis.

    Net jei srautai būtų atnaujinti artimiausiu metu, fizinis naftos judėjimas užtrunka: reikia tanklaivių reiso, iškrovimo, perdirbimo ir paskirstymo. „Societe Generale“ vertinimu, vien šis procesas gali reikšti mažiausiai 52 dienų vėlavimą, todėl trūkumas kurį laiką būtų dengiamos mažėjančiomis atsargomis.

    Kainos gali šokti iki 130 eurų

    Analitikai įspėja, kad ilgesnis sutrikimų laikotarpis didintų tikimybę, jog kainos šoktels iki maždaug 130 eurų už barelį ir aukštame lygyje laikytųsi ilgiau. Dėl to brangtų ne tik degalai, bet ir logistika bei dalis prekių, nes energijos sąnaudos persiduoda tiekimo grandinėms.

    „Kas dirba šiame versle, sako, kad padėtis bloga“, – sakė J. Currie, pabrėždamas, jog kritinis veiksnys yra ne vien kaina, o reali naftos pasiūla. Jo teigimu, kai trūkumas tampa fizinis, rinkos reakcija gali būti staigi ir sunkiai valdoma.

    Šiame kontekste Europos vartotojams ir verslui svarbiausios tampa dvi kryptys: atsargų valdymas ir alternatyvų paieška. Energetikos rinkoje tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, degalų vartojimo mažinimui ir atsargių pirkimų strategijoms, kol tiekimo situacija stabilizuosis.

  • Iranas žengė naują žingsnį dėl Ormūzo sąsiaurio: kuria valdymo instituciją ir atsakė JAV siūlymams

    Iranas pranešė įsteigęs naują instituciją, kuri turėtų koordinuoti situaciją Ormūzo sąsiauryje ir teikti operatyvią informaciją apie vykstančias operacijas bei naujausius įvykius. Teheranas šį organą pristato kaip Persijos įlankos sąsiaurio valdybą, turinčią veikti realiuoju laiku.

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, per kurį juda reikšminga naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šioje atkarpoje paprastai greitai atsispindi pasaulinėse žaliavų ir degalų kainose, nes rinkos įskaičiuoja tiekimo riziką.

    Irano pareiškimai siejami su anksčiau paskelbtais veiksmais, kai Teheranas ribojo laivybą sąsiauryje ir signalizavo apie papildomas sąlygas laivams, norintiems juo plaukti. Tokia praktika didina neapibrėžtumą draudikams, laivybos bendrovėms ir naftos importuotojams, nes auga transportavimo kaštai ir vėlavimų rizika.

    Kontaktai su JAV tęsiasi

    Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministerija informavo, kad Teheranas pateikė atsakymą į JAV siūlymus dėl galimų taikos ir deeskalacijos žingsnių. Iranas skelbia, kad savo abejones ir sąlygas perdavė amerikiečių pusei, o kontaktai tęsiami per tarpininką.

    „Savo abejones perdavėme JAV pusei, o ryšiai tęsiasi per tarpininkavimą“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghei.

    Pastarųjų savaičių kontekste Ormūzo sąsiaurio klausimas persipina su platesniu JAV ir Irano ginču dėl branduolinės programos ir sankcijų. Iranas viešai kartoja, kad bet koks susitarimas turi apimti jo užsienyje įšaldyto turto atlaisvinimą ir tarptautinių sankcijų švelninimą, nes jos, Teherano teigimu, smarkiai riboja šalies ekonomiką.

    Branduolinis ginčas ir sankcijos

    Skirtingi šalių reikalavimai kol kas neleidžia greitai pasiekti proveržio: JAV akcentuoja branduolinės programos apribojimus ir didesnį skaidrumą, o Iranas prioritetu laiko ekonominius garantus. Iranas taip pat kelia klausimą dėl patirtos žalos kompensavimo, kurią sieja su karo veiksmais ir jų padariniais.

    Įtampa išlieka svarbi ne tik regionui, bet ir pasaulio ekonomikai, nes energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia infliaciją ir verslo sąnaudas. Rinkos paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie laivybos saugumo pablogėjimą, ilgesnius pristatymo maršrutus ar papildomus mokesčius, kurie brangina tiekimo grandines.