CP v2

Tag: Iranas

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV administracija pradėjo rengti vadinamąją pokario strategiją Artimiesiems Rytams, kuria siekiama perbraižyti regiono galios pusiausvyrą. Apie tai pranešė „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais ir dar dviem šaltiniais, susipažinusiais su aptarimais.

    Pasak šaltinių, planas dar ankstyvoje stadijoje, tačiau jis galėtų apibrėžti Vašingtono politiką regione likusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikui. Dokumentas, kaip teigiama, būtų orientuotas į saugumo architektūros sutvirtinimą ir santykių normalizavimo plėtrą.

    Trys kryptys, kurios svarstomos

    „Axios“ nurodo, kad diskusijose išryškėjo trys pagrindiniai ramsčiai. Pirmasis siejamas su regioniniu JAV sąjungininkų „suderinimu“, kuris turėtų atgrasyti Iraną ir apriboti Teherano įtaką per glaudesnį saugumo koordinavimą.

    Antrasis ramstis apima platesnes 2023 metų spalio 7 dienos atakos prieš Izraelį pasekmes ir po jų kilusio karo Gazos Ruože regioninį poveikį. Ši kryptis, šaltinių teigimu, apimtų tolesnius sprendimus dėl Gazos valdymo ir saugumo, taip pat su tuo susijusius diplomatinius žingsnius.

    Trečiasis ramstis būtų susijęs su Abrahamo susitarimų plėtra ir naujais normalizavimo susitarimais, įskaitant pastangas pasiekti Izraelio ir Saudo Arabijos susitarimą. Šis procesas iki šiol strigo, nes Rijadas viešai sieja normalizavimą su apčiuopiamu progresu dėl Gazos ir Palestinos valstybės perspektyvos.

    Galimi papildomi elementai

    Diskusijose taip pat svarstoma, ar JAV galėtų tapti tam tikru garantu formuojamam regioniniam „suderinimui“, kuris apimtų ne tik politinius pareiškimus, bet ir praktiškesnį gynybos bei saugumo koordinavimą. Tai primena ilgalaikes JAV pastangas stiprinti ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, tačiau būtų mėginama suteikti joms labiau struktūruotą formatą.

    Kaip dar viena kryptis minima galimybė siekti Izraelio ir Sirijos saugumo susitarimo, atsižvelgiant į pasikeitusią Sirijos politinę realybę po Basharo al Assado režimo žlugimo 2024 metų pabaigoje. Šiame kontekste Sirijos naujosios institucijos ieško būdų perstatyti santykius su regiono valstybėmis ir tarptautiniais partneriais.

    Tarp aptariamų temų taip pat minimas Izraelio ir Libano susitarimų įgyvendinimas, kuriais būtų ribojami „Hezbollah“ kariniai pajėgumai. Ši įtampa išlieka vienu jautriausių regiono saugumo taškų, o abipusiai kaltinimai dėl susitarimų nesilaikymo tęsiasi.

    Planą gali koreguoti rinkimai

    Šaltiniai „Axios“ pabrėžė, kad galutinis dokumentas dar nesuformuotas, o diskusijų kryptį gali paveikti artėjantys politiniai ciklai. Tarp veiksnių minimi JAV vidurio kadencijos rinkimai ir Izraelio spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai.

    „Jie tai verda, bet dar neišvirė“, – sakė vienas šaltinis.

    Anot jo, siekiama sujungti kelias tarpusavyje susijusias regiono temas į vieną schemą, kuri atsakytų į klausimą, kaip turėtų atrodyti regioninis „suderinimas“ po karo. Kartu pripažįstama, kad vis dar neaišku, ar visi JAV sąjungininkai regione pritars tokiai darbotvarkei.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • Irane kavinų tinklo vadovas nuteistas 12 metų: už paramą sausio protestams konfiskuotas visas turtas

    Irane kavinų tinklo vadovas nuteistas 12 metų: už paramą sausio protestams konfiskuotas visas turtas

    Irane kavinų tinklo vadovas Sadeghas Saeedinia nuteistas daugiau nei 12 metų laisvės atėmimo bausme, o valstybė konfiskavo visą jo turtą. Nuosprendis paskelbtas po to, kai verslininkas viešai rėmė sausio protestus ir, kaip teigiama, skatino darbuotojus jungtis prie streikų.

    Byloje jam inkriminuotos veikos, kurias Irano teisėsauga dažnai taiko politinio nepaklusnumo atvejais, įskaitant propagandą prieš valstybės saugumą ir veiksmus, esą atliekamus priešiškų grupių naudai. Taip pat pranešta, kad po įkalinimo jis dar dvejus metus negalės dirbti kavinų sektoriuje.

    Valdžios institucijos teigia, kad Saeedinia „Instagram“ platformoje skelbė su protestais susijusį turinį, pritarė raginimams streikuoti, o dalį tinklo veiklos laikinai sustabdė, skatindamas darbuotojus dalyvauti demonstracijose. Teismas jį taip pat įvardijo kaip vieną protestų kurstytojų Kome ir siejo su viešojo bei privataus turto niokojimu.

    Vis dėlto viešai nepateikta nepriklausomai patikrintų įrodymų, kurie aiškiai pagrįstų tiesioginį ryšį tarp jo veiksmų ir konkrečios fizinės žalos. Tokia informacijos stoka yra viena priežasčių, kodėl žmogaus teisių gynėjai panašias bylas dažnai vertina kaip spaudimo priemonę, skirtą atgrasyti nuo viešos paramos protestams.

    Turto konfiskavimas kaip spaudimas

    Ši byla laikoma platesnės kampanijos dalimi, nukreiptos ir į Saeedinia šeimą bei jos valdomą maisto verslą. Dar iki sūnaus nuosprendžio pranešta apie uždarytas kavinėse ir restoranuose veikusias vietas bei užantspauduotus kai kuriuos padalinius.

    Irane turto konfiskavimas jau dešimtmečius taikomas kaip politinės kontrolės instrumentas, tačiau pastaraisiais metais jo mastas, stebėtojų vertinimu, išaugo. Praktikos ištakos siejamos su 1979 metų revoliucijos laikotarpiu, kai buvo konfiskuotas buvusios valdžios elito turtas, o vėliau mechanizmas išplėstas ir į verslininkų, aktyvistų bei religinių mažumų bylas.

    Teisinį pagrindą konfiskacijoms sudaro Irano konstitucijos 49 straipsnis, leidžiantis valstybei per teismus perimti „neteisėtai įgytą“ turtą. Realiame įgyvendinime dalis perimto turto perduodama struktūroms, veikiančioms aukščiausiojo lyderio institucijos įtakos zonoje.

    Protestų fonas ir skaičių skirtumai

    Sausio protestai Irane kilo po ekonominio sukrėtimo ir nacionalinės valiutos nuvertėjimo, o vėliau išplito į daugiau nei 180 miestų. Valdžia skelbia, kad per susirėmimus ir protestų malšinimą žuvo daugiau nei 3 100 žmonių, pabrėždama, jog dalis aukų buvo saugumo pajėgų nariai arba atsitiktiniai praeiviai.

    Tuo metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Irano klausimais yra nurodęs, kad žuvusiųjų skaičius gali siekti mažiausiai 5 000, o žmogaus teisių organizacijos pateikia dar didesnius vertinimus. Skirtingi skaičiai aiškinami ribota prieiga prie patikimų duomenų, informacijos kontrole ir rizika vietos liudytojams.

    Žmogaus teisių pareigūnai ne kartą kritikavo Irano veiksmus, pabrėždami, kad represijos, įskaitant teismus prieš protestų rėmėjus ir turto konfiskavimą, dar labiau didina įtampą visuomenėje. Saeedinia nuosprendis, anot stebėtojų, siunčia aiškią žinutę privačiam verslui: net ir simbolinė parama protestams gali kainuoti laisvę bei visą sukauptą turtą.

  • Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Rialis krenta, doleris brangsta

    Irano laisvojoje rinkoje Jungtinių Valstijų doleris perkopė 2,1 mln. rialų ribą ir pasiekė naują rekordą. Palyginti su Irano kalendorinių metų pradžia kovo mėnesį, kai doleris siekė apie 1,35 mln. rialų, nacionalinė valiuta reikšmingai nusilpo.

    Vietos ekonomistai pažymi, kad tokie šuoliai paprastai tampa savaime stiprėjančiu reiškiniu: gyventojai ir verslas, bijodami dar didesnio nuvertėjimo, skuba pirkti užsienio valiutą ar auksą. Tai dar labiau didina paklausą ir kainą laisvojoje rinkoje.

    Blokada ir sankcijos spaudžia ekonomiką

    Rialio smukimas paspartėjo po to, kai vasarą buvo sugriežtintas spaudimas Irano prekybai, įskaitant laivybos ribojimus ir intensyvėjančias sankcijas. Sutrikus atsiskaitymams ir importo grandinėms, į šalį sunkiau patenka žaliavos, įranga ir vartojimo prekės, todėl infliacija dar labiau įsisiautėja.

    Rinką veikia ir tai, kad JAV iždas riboja Irano prieigą prie regioninių bankų, taip apsunkindamas užsienio valiutos įsigijimą bei importo apmokėjimą. Mažesnės pajamos iš eksporto ir sudėtingesnė logistika reiškia mažiau valiutinių įplaukų, kurios paprastai padeda stabilizuoti kursą.

    Euro ir aukso kainos taip pat rekordinės

    Ne mažiau įspūdingai brango ir euras, laisvojoje rinkoje pasiekęs apie 2,55 mln. rialų. Regioninių sandorių orientyru laikomas Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas pirmą kartą peržengė 600 000 rialų ribą, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie tolesnį spaudimą kursui.

    Gyventojai taupymui vis dažniau renkasi auksą: 18 karatų aukso gramas pakilo virš 225,7 mln. rialų, o vadinamoji Imami aukso moneta laisvojoje rinkoje kainavo apie 2,26 mlrd. rialų. Tokie skaičiai rodo ne tik valiutos nuvertėjimą, bet ir augančią paklausą saugesnėms turto formoms.

    Dvi valiutų rinkos ir auganti atskirtis

    Iranas taiko dvigubo kurso sistemą: yra oficialus kursas, kurį nustato centrinis bankas ir kuris taikomas daliai valstybinių atsiskaitymų bei subsidijuojamam būtiniausių prekių importui. Tačiau kasdieniams pirkimams, verslo operacijoms ir santaupoms gyventojai dažniausiai remiasi laisvąja rinka, kur kursas yra gerokai prastesnis.

    Skirtumas tarp oficialaus ir laisvojo kurso per pastaruosius mėnesius dar labiau išaugo, o laisvosios rinkos kursas viršijo oficialų daugiau nei du kartus. Toks atotrūkis didina šešėlinės rinkos rizikas ir apsunkina kainų stabilumą, nes importuotojai bei gamintojai sąnaudas skaičiuoja pagal realiai prieinamą valiutą.

    Centrinis bankas žada intervenciją

    Irano centrinio banko vadovas Abdolnaseris Hemmati pareiškė, kad institucija yra pasirengusi įlieti apie 1,7 mlrd. eurų į valiutų rinką, siekdama stabilizuoti rialį. Jis teigė, kad dalį kurso šuolio lemia ne ekonominiai pagrindai, o lūkesčiai ir emocijos.

    „Rinkoje kilusios dulkės nusės, o pastarąjį kursų kilimą labiau lemia psichologiniai, o ne realūs ekonominiai veiksniai“, – sakė Abdolnaseris Hemmati.

    Jis pripažino, kad infliacija smarkiai spaudžia namų ūkius, tačiau tvirtino, jog centrinis bankas naudoja pinigų politikos ir priežiūros priemones augimui pristabdyti. Taip pat buvo atmesti teiginiai, esą Iranas neturi prieigos prie rezervų, nors detalių, kurios leistų patikrinti šiuos vertinimus, pateikta nedaug.

    Kasdienybėje dominuoja tomanas

    Nors oficiali valiuta yra rialis, dauguma gyventojų kasdienėje prekyboje naudoja tomaną, kuris prilygsta 10 rialų. Dėl įpročio kainos parduotuvėse, paslaugų sektoriuje ir nekilnojamojo turto skelbimuose dažnai pateikiamos būtent tomanais, todėl realus valiutos nuvertėjimas žmonėms juntamas labai tiesiogiai.

    Valdžia dar anksčiau buvo paskelbusi planus formaliai įtvirtinti tomaną ir pašalinti keturis nulius iš nominalų, tačiau šie pokyčiai iki šiol nėra pilnai įgyvendinti. Kol reformos stringa, o infliacija išlieka aukšta, rinka toliau ieško stabilumo doleriuose ir aukse.

  • Ormužo sąsiauris pervadintas į Trumpo vardą? Prezidentas vėl kalba apie JAV kontrolę

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pasiūlė Ormužo sąsiaurį pervadinti savo pavarde. Įraše jis taip pat pakartojo teiginį, kad Jungtinės Valstijos esą kontroliuoja šį strategiškai svarbų jūrų kelią.

    „Dabar, kai JAV jį kontroliuoja, ar turėtume Ormužo sąsiaurį pervadinti Trumpo sąsiauriu?“ – rašė Donaldas Trumpas. Konkrečių žingsnių, kaip toks pervadinimas būtų įgyvendintas, jis nepateikė.

    Ormužo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį kasdien keliauja didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos. Dėl bet kokių karo veiksmų ar blokadų šiame regione rinkos paprastai reaguoja staigiais naftos ir transportavimo kainų šuoliais.

    Kas iš tikrųjų kontroliuoja sąsiaurį?

    Trumpas anksčiau ne kartą teigė, kad Iranas, puldinėjantis laivus regione, esą nekontroliuoja sąsiaurio. Kaip argumentą jis yra minėjęs, kad dalis laivų juda maršrutu, kurį prižiūri JAV pajėgos.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje skelbiama, kad per sąsiaurį plaukiojančių tanklaivių srautai išlieka dideli, nors karo ir saugumo rizikos yra išaugusios. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigė, kad vieną iš pastarųjų dienų per Ormužo sąsiaurį praplaukė tanklaiviai, gabenę apie 17 milijonų barelių naftos, o iki konflikto vidurkis siekdavo apie 20 milijonų barelių per dieną.

    Įtampa regione nemažėja

    Pranešama, kad JAV toliau taiko jūrinę blokadą Irano uostams, o Iranas tęsia išpuolius prieš laivybą. Tokia dinamika didina riziką tiek energijos tiekimo grandinėms, tiek tarptautiniam draudimui ir krovinių vežimo tarifams.

    Saudo Arabijos institucijos taip pat skelbė, kad naktį buvo apšaudytas Saudo Arabijos tanklaivis, o per smūgį žuvo du įgulos nariai. Tokie incidentai dar labiau sustiprina nerimą dėl Ormužo sąsiaurio saugumo ir galimų pasekmių pasaulinei naftos rinkai.

  • Naftos kainoms pigti vilčių mažai: Trumpas žada dar vieną labai stiprų smūgį Iranui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ruošia dar vieną atsakomąjį smūgį Iranui po naujausios raketų atakos regione. Pasak jo, atsakas esą bus labai stiprus, o tai sustiprino rinkų nervingumą ir sumažino viltis, kad naftos kainos artimiausiu metu reikšmingai kris.

    Interviu metu Trumpas taip pat kartojo, kad Teheranas esą nori atnaujinti derybas, nes sankcijos daro didelį spaudimą šalies ekonomikai. Kartu jis pripažino, kad nėra tikras, ar įmanoma pasiekti tvarų susitarimą, kuris sumažintų įtampą ir sugrąžintų stabilumą regione.

    „Smogsime labai stipriai. Atsakas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuziui jautrios naftos kainos

    Rinkos į kiekvieną eskalacijos žingsnį reaguoja pirmiausia dėl Ormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet koks rizikos padidėjimas šiame koridoriuje paprastai brangina transportavimą, didina draudimo įmokas ir iškart atsispindi ateities sandorių kainose.

    Po pranešimų apie naują įtampą regione naftos kaina trumpuoju laikotarpiu šoktelėjo maždaug 3 proc. Tokie judesiai dažnai būna paremti ne vien faktiniais tiekimo sutrikimais, bet ir lūkesčiais, kad jie gali prasidėti, jei konfliktas plėsis arba bus smogta energetikos infrastruktūrai.

    Rizika – Irano eksporto infrastruktūrai

    Papildomą nerimą kelia retorika apie galimus smūgius objektams, svarbiems Irano naftos ir dujų eksportui. Tokie signalai rinkoms reiškia didesnę tikimybę, kad būtų paveikta pasiūla, o tai automatiškai mažina erdvę kainoms kristi net ir tuo atveju, jei paklausa pasaulyje auga lėčiau.

    Trumpas savo socialinių tinklų platformoje taip pat paskelbė dirbtinis intelektas sugeneruotą vaizdo įrašą, kuriame užsimenama apie Irano energijos eksporto infrastruktūros sunaikinimą. Nors toks turinys nėra oficialus karinis pranešimas, jis paprastai didina neapibrėžtumą ir stiprina rizikos priedą naftos kainoje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Jei įtampa išliks, degalų kainos Europoje, įskaitant Lietuvą, gali išlikti jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš regiono. Galutinę kainą lemia ne tik naftos birža, bet ir perdirbimo maržos, logistikos kaštai bei valiutų svyravimai, tačiau geopolitinis fonas dažnai suveikia kaip greičiausias katalizatorius.

    Energetikai ir transporto sektoriui tai reiškia didesnį planavimo neapibrėžtumą, ypač jei smūgių ir atsakomųjų veiksmų ciklas tęsis. Kol nėra aiškių ženklų apie įtampos mažėjimą ir saugius srautus per Ormuzo sąsiaurį, tikėtis stabilaus naftos pigimo rinkoms išlieka sudėtinga.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Aerokon z Tatarstanu działa na rynku od 1992 roku i zajmuje się m.in. bezzałogowcami o konstrukcji samolotowej, napędami oraz systemami celów powietrznych – firma uczestniczyła w projektach związanych z UMTK “Adiutant”, czyli mobilnym rosyjskim systemem trenażerów i celów powietrznych, realizowanych wspólnie z zakładami “Kupol”.

    Nowa konstrukcja została przedstawiona jako bezzałogowy statek powietrzny, jednak jej wygląd znacznie bardziej przypomina pocisk. Na podstawie dostępnych materiałów można dostrzec rozwiązania konstrukcyjne kojarzące ją z irańskim systemem 359 – nie ma jednak oficjalnego potwierdzenia, że rosyjska maszyna jest jego bezpośrednią kopią, np. przygotowaną na licencji, jak ma to miejsce w przypadku dronów Shahed/Gierań.

    System 359 jest rozwinięciem irańskiego pocisku 358. Według dostępnych informacji większa konstrukcja wykorzystuje prawdopodobnie silnik turboodrzutowy Tolou-10, co ma pozwalać jej osiągać zasięg do około 150 km, pułap przekraczający 9 km oraz prędkość do 1000 km/h. System ma być przeznaczony do zwalczania bezzałogowców, a jego konstrukcja prawdopodobnie obejmuje również większą głowicę bojową.

    Uwagę ekspertów po ujawnieniu tego rozwiązania na początku roku zwrócił też nietypowy sposób działania systemu, bo napęd turboodrzutowy pozwala pociskowi przez dłuższy czas pozostawać w powietrzu i oczekiwać na pojawienie się celu. Zamiast klasycznego systemu naprowadzania konstrukcja ma wykorzystywać kamerę termowizyjną, widzenie maszynowe oraz możliwość sterowania przez operatora.

    Właśnie te rozwiązania sprawiają, że rosyjski projekt wzbudził zainteresowanie analityków. Na dostępnych ilustracjach widoczny jest niewielki silnik turboodrzutowy oraz układ optyczny, który może obejmować również kamerę termowizyjną. Jeżeli podobieństwo nie jest przypadkowe, rosyjska konstrukcja mogłaby być przeznaczona do przechwytywania celów powietrznych, przede wszystkim bezzałogowców.

    Taki system mógłby potencjalnie stanowić zagrożenie dla ukraińskich dronów wyposażonych w napęd odrzutowy, a w określonych warunkach również dla wolniejszych pocisków manewrujących. Jedną z potencjalnych zalet takiego rozwiązania byłoby wcześniejsze umieszczenie przechwytującego bezzałogowca w powietrzu – w przypadku wykrycia celu nie trzeba byłoby dopiero uruchamiać wyrzutni i wysyłać pocisku w jego kierunku, przechwytujący dron mógłby już znajdować się w rejonie patrolowania.

    Na obecnym etapie są to jednak przypuszczenia dotyczące przeznaczenia rosyjskiej konstrukcji. Aerokon nie ujawnił jej oficjalnej roli ani szczegółowych parametrów, a podobieństwo do irańskiego 359 nie stanowi jeszcze dowodu na zastosowanie identycznej koncepcji. Niemniej historia irańsko-rosyjskiej współpracy pokazuje, że taki scenariusz jest jak najbardziej prawdopodobny i zdecydowanie większym wyzwaniem byłaby produkcja takich systemów na większą skalę.


  • Kataras Teherane kalbėjosi su Iranu: siekiama mažinti įtampą ir atverti Hormūzo sąsiaurį

    Kataras Teherane kalbėjosi su Iranu: siekiama mažinti įtampą ir atverti Hormūzo sąsiaurį

    Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani ketvirtadienį Teherane susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Vizitas laikomas Kataro bandymu suaktyvinti tarpininkavimą, kai regione išlieka aukšta įtampa, o platesnis politinis susitarimas stringa.

    Pasak Kataro valstybinės naujienų agentūros, derybose daugiausia dėmesio skirta deeskalacijai ir sąlygoms atnaujinti dialogą tarp Irano ir Jungtinių Valstijų. Šalys taip pat aptarė laivybos saugumo klausimus, kurie tiesiogiai veikia energijos ir prekių srautus per Hormūzo sąsiaurį.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“: juo į pasaulio rinkas keliauja didelė dalis Persijos įlankos energijos išteklių. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute paprastai iš karto pakelia rizikos premiją krovinių draudime ir didina energijos kainų svyravimus.

    Tekste minima, kad nuo konflikto pradžios naftos srautai per sąsiaurį sumenko iki maždaug 5 mln. barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 20 mln. barelių. Tokie pokyčiai išbalansuoja tiekimo grandines ir didina spaudimą rasti politinį sprendimą dėl navigacijos saugumo.

    Derybose, remiantis skelbta informacija, svarstytas etapinis planas: laikinas laivybos koridorius ir bendras minų valymo projektas. Tokios priemonės dažniausiai vertinamos kaip tarpinis kompromisas, kai politinis susitarimas dar nepasiektas, bet ekonominis spaudimas reikalauja greitų techninių sprendimų.

    Kataro interesai ir tarpininkavimo vaidmuo

    Katarui Hormūzo sąsiauris itin svarbus dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra pagrindinė šalies ekonomikos ašis. Šalis taip pat dalijasi didžiuliu dujų telkiniu su Iranu, todėl net ir geopolitinių įtampų metu Doha dažnai siekia išlaikyti veikiančius komunikacijos kanalus.

    Publikacijoje teigiama, kad per pastaruosius šešis mėnesius Kataro SGD eksportas smarkiai sumažėjo: išgabenta 18 krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau buvo 509. Tokia statistika rodo ne tik logistinius trikdžius, bet ir platesnį poveikį pasaulinei SGD rinkai, kur Kataras tradiciškai užima labai reikšmingą vietą.

    Diplomatija stringa, spaudimas didėja

    Vizitas vyko tuo metu, kai Vašingtonas, kaip skelbiama, didina ekonominį spaudimą Teheranui, o derybos dėl platesnio susitarimo nejuda į priekį. Dėl to regiono valstybės aktyvina diplomatiją, siekdamos užkirsti kelią naujai eskalacijos bangai.

    Tekste minima, kad prie diplomatinio „maršruto“ prisideda ir kitos šalys, įskaitant Pakistaną bei Omaną, kuris atskirai kalbasi su Iranu dėl laikino laivybos susitarimo. Tuo pat metu išlieka incidentų rizika: pranešta apie dar vieną tanklaivį, kurį sąsiauryje kliudė nenustatytas sviedinys, nors įgula esą nenukentėjo.

    „Turime gerbti kaimyninių valstybių suverenitetą ir užtikrinti laivybos laisvę, o nesutarimus spręsti dialogu“, – sakė šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani.

    „Vertiname Kataro tarpininkavimo pastangas ir paramą dialogui“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Nors konkretaus proveržio viešai nepaskelbta, signalas iš Teherano susitikimo aiškus: Kataras siekia mažinti įtampą ir grąžinti laivybą į kuo stabilesnį režimą. Kol politinė aklavietė išlieka, Hormūzo sąsiauris tikėtina ir toliau bus pagrindinis derybų bei saugumo darbotvarkės taškas.