CP v2

Tag: Iranas

  • Iranas užsimena apie susitarimą su JAV: Ormūzo sąsiaurio laivyba į vėžes gali grįžti per 30 dienų

    Iranas užsimena apie susitarimą su JAV: Ormūzo sąsiaurio laivyba į vėžes gali grįžti per 30 dienų

    Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbia, kad galimas Teherano ir Vašingtono susitarimas numatytų Ormūzo sąsiaurio laivybos srautų grąžinimą į prieš konflikto eskalaciją buvusį lygį per 30 dienų. Apie tai pranešta remiantis „Reuters“ informacija, pabrėžiant, kad kalbama apie memorandumo projektą, o ne galutinai pasirašytą dokumentą.

    Pasak „Tasnim“, viena pagrindinių Irano sąlygų yra visiškas jūrinės blokados panaikinimas per 30 dienų, taip pat dalies įšaldytų Irano lėšų atlaisvinimas pirmajame deeskalacijos etape. Teheranas signalizuoja, kad be šių žingsnių greitas komercinės laivybos normalizavimas būtų sunkiai įmanomas.

    Kas derinama ir kas dar neaišku

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad susitarimas esą „iš esmės suderintas“, tačiau jo įsigaliojimas priklausytų nuo galutinio patvirtinimo. Tai reiškia, kad net ir vieši pareiškimai rinkoms bei partneriams kol kas turėtų būti vertinami kaip preliminarūs.

    „Susitarimas iš esmės suderintas, tačiau galutinai įsigalios tik po patvirtinimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal viešai minimą derybų logiką Iranas galėtų palaipsniui atverti sąsiaurį ir įsipareigoti pradėti derybas dėl aukštai prisodrinto urano atsargų ateities. Tuo metu JAV galėtų švelninti sąsiaurio kontrolės priemones, koreguoti sankcijų režimą ir iš dalies atlaisvinti įšaldytas lėšas.

    Kodėl Ormūzo sąsiauris toks svarbus

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“: per jį juda reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų eksporto. Bet kokie ribojimai ar rizika šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainose, laivybos draudimo įmokose ir tiekimo grandinėse.

    Dėl to rinkos itin jautriai reaguoja į žinias apie galimą laivybos normalizavimą, net jei jos dar nėra patvirtintos pasirašytais įsipareigojimais. Praktikoje laivybos „grįžimas į vėžes“ reiškia ne tik didesnį praplaukiančių laivų skaičių, bet ir mažesnę riziką vežėjams, trumpesnius maršrutų apėjimus bei stabilesnes pristatymo kainas.

    Rubio užuomina ir artimiausi terminai

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat užsiminė, kad sprendimai dėl Ormūzo sąsiaurio gali paaiškėti artimiausiu metu. Jo teigimu, pasiektas tam tikras progresas, galintis padėti išjudinti situaciją, tačiau detalių jis nepateikė.

    „Pasiektas tam tikras progresas, kuris gali išspręsti situaciją Ormūzo sąsiauryje“, – sakė Marco Rubio.

    Žiniasklaidoje taip pat minima, kad platesni klausimai, susiję su Irano prisodrinto urano atsargomis, galėtų būti derinami per 30–60 dienų. Tai rodo, kad net ir sutarus dėl sąsiaurio, kitos susitarimo dalys gali būti įgyvendinamos etapais, o derybų dinamika išliks trapi.

  • Iranas po karo kryžkelėje: be Vakarų pinigų atstatymui Teheranas gali suartėti su Rusija ir Kinija

    Iranas po konflikto su JAV ir Izraeliu atsidūrė ekonominėje ir geopolitinėje kryžkelėje: Teheranui reikia lėšų atstatymui, o derybos dėl naujo susitarimo vyksta kartu su augančia įtampa Persijos įlankoje. Analitikai pabrėžia, kad finansinė pagalba ir sankcijų režimas gali tapti pagrindiniu svertu, nulemsiančiu Irano kryptį artimiausiais metais.

    Tarptautinės krizės grupės ekspertas Ali Vaez viešai įspėja, kad be apčiuopiamų ekonominių paskatų Iranas vargiai sutiks net su ribotu, laikinu susitarimu. Jo vertinimu, Vakarų pasirinkimas yra aiškus: siūlyti realias atstatymo galimybes arba susitaikyti su tuo, kad Teheranas dar labiau remsis Rusija ir Kinija.

    Derybų kaina: atstatymo pinigai

    Po karo šalies ekonomikai aktualūs ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir ilgalaikės pasekmės: prekybos apribojimai, draudimo ir logistikos kaštai, investuotojų rizikos vertinimas. Dėl to net ir dalinis sankcijų sušvelninimas ar leidimai konkretiems sektoriams galėtų tapti lemiamu argumentu, jei mainais būtų sutarta dėl branduolinės programos ribojimų.

    JAV pozicija, remiantis viešais signalais iš Vašingtono, siejama su reikalavimu mažinti aukšto lygio prisodrinto urano atsargas ir užtikrinti griežtesnę kontrolę. Teheranas savo ruožtu siekia greitų ekonominių rezultatų ir signalizuoja, kad be jų nuolaidų apimtis bus minimali.

    „Jeigu Vakarai nesiūlys rimtų ekonominių galimybių atstatymui, jie atiduos Iraną Rusijai ir Kinijai“, – sakė Ali Vaez.

    Ormuzo sąsiauris kaip spaudimo svertas

    Persijos įlankos stabilumui kritiškai svarbus Ormuzo sąsiauris, per kurį eina didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks laivybos trikdymas čia paprastai iškart pakelia energijos kainų rizikos priedą ir didina infliacinius spaudimus importuojančiose ekonomikose.

    Žiniasklaidoje aptariami scenarijai, pagal kuriuos laivybos režimas galėtų būti normalizuotas per 30 dienų, tačiau galutinį susitarimą stabdo keli esminiai nesutarimai. Derybos šioje vietoje tampa ne vien regioninio saugumo, bet ir globalios ekonomikos klausimu.

    Rusija ir Kinija laukia progos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgesnėje perspektyvoje Iranas gali dar labiau atsiverti Kinijos kapitalui, jei Vakarų rinkos liks uždarytos. Kinijai tai reikštų papildomas galimybes stiprinti įtaką regione per infrastruktūros, energetikos ir technologijų projektus, o Iranui tai būtų alternatyvus finansavimo ir prekybos kanalas.

    Rusijai, kuri siekia plėsti partnerystes nepaisant Vakarų sankcijų, glaudesnis bendradarbiavimas su Iranu taip pat būtų naudingas. Toks posūkis mažintų Vakarų derybinę galią, o kartu ilgintų regioninės įtampos ciklą, nes saugumo architektūra taptų dar labiau fragmentuota.

    „Be finansinio palaikymo Iranas nepriims net labai riboto pradinio susitarimo – šaliai reikės daug pinigų, kad atsitiestų po karo“, – sakė Ali Vaez.

    JAV politinėje darbotvarkėje šios derybos kelia ir vidaus politikos riziką: pernelyg didelės nuolaidos gali būti interpretuojamos kaip strateginis pralaimėjimas, o eskalacija nebūtinai priverstų Teheraną nusileisti. Dėl to sprendimų langas siaurėja, o kompromiso kaina, panašu, bus tiesiogiai susieta su ekonominių paskatų mastu ir branduolinės programos patikros griežtumu.

    „Jeigu būtų surengtas dar vienas smūgis Iranui, tai nepadarytų iranų labiau linkusių į kompromisą – priešingai, kiekvieną kartą Teheranas tik griežtino poziciją“, – sakė Ali Vaez.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: nuo derybų baigties priklausys ne tik Irano santykiai su Vakarais, bet ir tai, ar regiono ekonominis atsigavimas bus paremtas platesniu susitarimu, ar Teheranas galutinai sustiprins strateginį ryšį su Maskva ir Pekinu.

  • JAV ir Iranas arti susitarimo? Trumpas laikosi uostų blokados, Teheranas kelia 30 dienų terminą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių taikoma Irano uostų blokada bus panaikinta tik tada, kai bus pasiektas, patvirtintas ir pasirašytas formalus susitarimas su Teheranu. Tokia pozicija siunčia aiškią žinutę, kad Vašingtonas siekia išlaikyti maksimalų spaudimą iki pat derybų pabaigos.

    Tuo metu Iranas, remiantis viešai skelbiama informacija, reikalauja, kad blokada būtų visiškai atšaukta per 30 dienų. Priešingu atveju Teheranas grasina nekeisti savo laikysenos dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, nuo kurio priklauso dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų prekybos.

    Derybos: spaudimas ir laiko faktorius

    Trumpas akcentuoja, kad derybos juda į priekį, tačiau skubinti finalo neketina, nes laikas, jo vertinimu, dirba JAV naudai. Tokia taktika atitinka įprastą sankcijų ir ekonominių ribojimų logiką: jie išlaikomi tol, kol kita pusė įsipareigoja aiškiems ir patikrinamiems veiksmams.

    Kita vertus, Irano keliamas 30 dienų terminas rodo, kad Teheranas siekia greito apčiuopiamo rezultato ir nori iš anksto užsitikrinti sankcijų bei ribojimų palengvinimą. Tai viena sudėtingiausių derybų vietų, nes abi pusės skirtingai supranta, kas turi įvykti pirmiau – įsipareigojimai ar ekonominis atlaisvinimas.

    Pagrindinis ginčas – branduolinė programa

    JAV pozicijoje ryškiausiai išsiskiria reikalavimas dėl Irano branduolinės programos: Vašingtonas nori aiškių garantijų, kad Iranas nepriartės prie branduolinio ginklo kūrimo galimybės. Viešojoje retorikoje pabrėžiama, kad „klaidų negali būti“, o susitarimas turi apimti konkrečius, patikrinamus žingsnius.

    Iš Teherano pusės signalizuojama, kad galėtų būti svarstomi sprendimai dėl aukštai prisodrinto urano atsargų, tačiau mainais tikimasi greito ekonominio ribojimų panaikinimo. Būtent „kas ką padaro pirmas“ klausimas dažnai tampa esmine kliūtimi, nes abi pusės bijo, jog nusileidus per anksti bus prarastas derybinis svertas.

    Kodėl svarbus Hormūzo sąsiauris

    Hormūzo sąsiauris yra strateginis maršrutas, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos energijos išteklių. Dėl to bet kokios įtampos šiame regione tiesiogiai veikia pasaulines energijos kainas, laivybos rizikas ir draudimo kaštus, o tai atsiliepia ir Europos rinkoms.

    Šiame kontekste susitarimas tarp JAV ir Irano būtų vertinamas ne tik kaip branduolinio saugumo klausimo poslinkis, bet ir kaip potencialus stabilizuojantis veiksnys pasaulinėse žaliavų rinkose. Tačiau kol kas signalai rodo, kad net ir esant pažangai, galutinis pasirašymas gali užtrukti dėl politinio tvirtinimo procedūrų Irane ir galutinių formuluočių derinimo.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: Vašingtonas siekia tvirtų įsipareigojimų, o Teheranas – aiškaus ir greito blokados nutraukimo grafiko. Derybų baigtis nulems ne tik sankcijų režimo ateitį, bet ir regiono galios balansą bei svarbiausių energetikos kelių saugumą.

  • Trumpas skelbia apie beveik suderintą JAV ir Irano susitarimą: ar Ormuzo sąsiauris atsivers?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano susitarimo rėmai „iš esmės jau suderinti“, o šiuo metu esą derinamos tik galutinės detalės. Jo teigimu, procesas apima ne tik dvišales derybas, bet ir platesnį regiono valstybių įsitraukimą, todėl artimiausiu metu gali paaiškėti konkretūs sprendimai.

    Trumpas nurodė, kad apie tai kalbėjosi su kelių regiono šalių lyderiais, o susitarimo paketas galėtų paliesti ir Ormuzo sąsiaurį, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet koks režimo pasikeitimas šiame koridoriuje paprastai iškart atsiliepia energijos kainų lūkesčiams ir krovinių draudimo įkainiams.

    „Susitarimas iš esmės yra išderėtas, beliko jį galutinai užbaigti ir netrukus paskelbti detales“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija, svarstomas scenarijus apimtų laikiną kovinių veiksmų pristabdymą ir dalinį sankcijų režimo sušvelninimą mainais į įsipareigojimus, susijusius su Irano branduoline programa. Teheranas viešai savo ruožtu signalizuoja, kad kai kurie elementai dar ginčytini, todėl galutinis tekstas ir jo įgyvendinimo seka išlieka esminiais klausimais.

    Kas svarbiausia dėl Ormuzo?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas jautriausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl net ir ribotos įtampos jame dažnai pakelia rizikos premiją žaliavų rinkose. Jeigu būtų susitarta dėl saugesnio tranzito ar aiškesnių taisyklių laivybai, tai galėtų mažinti svyravimus, tačiau rinkos paprastai laukia ne pažadų, o patikrinamų mechanizmų.

    Diskusijose minimas ir klausimas, ar Iranas galėtų įvesti ar taikyti papildomus mokesčius už tranzitą, taip pat kaip būtų užtikrinamas laivų saugumas. JAV pareigūnai anksčiau yra pabrėžę, kad tranzito laisvė tarptautiniuose vandenyse turėtų būti išlaikyta, o bet kokie papildomi apmokestinimo bandymai vertinami kaip eskalacijos veiksnys.

    Branduolinė programa ir sankcijos

    Potencialaus susitarimo ašis, kaip teigiama, susijusi su Irano įsipareigojimais dėl urano sodrinimo ir atsargų mažinimo, o taip pat su tarptautinės priežiūros apimtimis. Mainais galėtų būti svarstomas laipsniškas ribojimų švelninimas, tačiau tokie sprendimai dažniausiai įgyvendinami etapais, siejant kiekvieną žingsnį su patikrinamais kriterijais.

    Politinis fonas JAV išlieka įtemptas: dalis Respublikonų Kongrese skeptiškai vertina bet kokį susitarimą, kuris, jų nuomone, galėtų sustiprinti Iraną regione. Izraelis taip pat atidžiai stebi derybų kryptį, o Trumpas yra nurodęs, kad apie situaciją kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.

    Kada gali paaiškėti detalės?

    Trumpas tikina, kad galutinės nuostatos derinamos ir pranešimai gali pasirodyti artimiausiu metu, tačiau tokio pobūdžio susitarimai dažnai užstringa ties įgyvendinimo seka, patikros mechanizmais ir sankcijų atšaukimo grafiku. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip susitarimą interpretuos skirtingos pusės, nes ankstesnė patirtis rodo, kad viešos formuluotės gali smarkiai skirtis nuo užkulisinio teksto.

    Kol kas rinkos ir sąjungininkai laukia aiškaus dokumento, kuriame būtų įvardyti konkretūs įsipareigojimai dėl Ormuzo sąsiaurio, branduolinės programos ribojimų ir sankcijų režimo. Būtent šie trys elementai lems, ar kalbama apie tvarų deeskalacijos planą, ar tik apie laikiną politinį signalą.

  • Ormuzo sąsiauris vėl įtampos epicentre: Iranas kalba apie kontrolę, JAV – apie slaptą susitarimą

    Prie Ormuzo sąsiaurio vėl auga įtampa ir informacinis chaosas: iš Teherano ir Vašingtono sklinda tarpusavyje prieštaraujantys signalai apie tai, kas iš tiesų vyksta dėl vieno svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos kelių. Irano naujienų agentūra Fars skelbia, kad sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o kalbos apie proveržį derybose su JAV esą neatitinka realybės.

    Tuo pat metu JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Teheranas galėjo pritarti bendriems galimo susitarimo rėmams, kurie būtų susiję su kovinių veiksmų stabdymu ir laivybos normalizavimu. Dėl to rinkose ir politiniuose sluoksniuose daugėja neapibrėžtumo, o regiono valstybės siunčia skirtingus diplomatinius signalus.

    Kas skelbiama Teherane

    Fars, remdamasi Irano pozicija, pabrėžia, kad Teheranas ketina išlaikyti pilną sąsiaurio kontrolę, įskaitant laivybos priežiūrą ir tranzito reguliavimą. Tokia žinutė tiesiogiai kertasi su JAV politinėje erdvėje skambančiomis užuominomis apie galimą pažangą.

    Irano komunikacija apie Ormuzą dažnai turi dvejopą tikslą: vidaus auditorijai demonstruoti tvirtumą, o išorėje didinti spaudimą derybose. Ormuzo sąsiauris laikomas strateginiu svertu, nes juo eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų gabenimo dalis.

    JAV versija apie rėminį susitarimą

    JAV žiniasklaidoje skelbiama, kad keli Irano pareigūnai galėjo patvirtinti rėminio susitarimo, panašaus į memorandumo principą, kontūrus. Pagal tokią versiją, dokumentas galėtų numatyti karo veiksmų užbaigimo logiką, laivybos sąlyginį atnaujinimą ir atidėti branduolinės programos klausimą vėlesnėms deryboms.

    Vis dėlto esminė problema ta, kad kol kas nėra vienos oficialios, vienareikšmės deklaracijos, kuri aiškiai patvirtintų, jog susitarimas pasiektas ir pradėtas įgyvendinti. Būtent dėl šios spragos atsiranda erdvės skirtingoms interpretacijoms, o tai ypač jautru energetikos kainoms ir draudimo bei logistikos sprendimams.

    Kodėl Ormuzas svarbus dabar

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio „butelio kakliukų“ laivybai, todėl net ir žodiniai grasinimai ar miglotos žinutės apie kontrolės sugriežtinimą gali paveikti naftos kainų lūkesčius bei tanklaivių maršrutus. Praktikoje tai reiškia didesnes rizikos premijas, brangstantį krovinių draudimą ir atsargesnį vežėjų planavimą.

    Regiono diplomatija taip pat intensyvėja: skirtingos valstybės bando mažinti eskalacijos riziką, tačiau vieši signalai neretai skiriasi nuo užkulisinės pozicijos. Kol Teheranas ir Vašingtonas siunčia prieštaringas žinutes, Ormuze išlieka pagrindinis neatsakytas klausimas: ar bus realus įtampos mažėjimas, ar tik trumpalaikis informacinis manevras.

    „Ormuzo sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o pasakojimai apie proveržį derybose neatitinka realybės“, – sakė Irano agentūros Fars cituojami šaltiniai.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas po JAV ir Izraelio smūgių sparčiai atkuria karinius pajėgumus, o žvalgybos vertinimu dalis kovinių dronų gamybos jau atnaujinta. Tai kelia abejonių ankstesniais viešais pareiškimais, kad Teherano gynybos pramonė ilgam buvo paralyžiuota.

    Remiantis JAV žvalgybos informacija, atkūrimo tempas nustebino net dalį Pentagono analitikų. Vertinama, kad kai kurie dronų programos pajėgumai gali būti visiškai atstatyti per maždaug šešis mėnesius, nors tikslūs terminai priklauso nuo atsargų ir tiekimo grandinių.

    Dronai – pigesnė alternatyva raketoms

    Dronai Iranui laikomi greičiau atkuriamu ir pigesniu pasirinkimu nei balistinės raketos, nes jų gamybai dažnai reikia mažiau sudėtingų komponentų ir infrastruktūros. Dėl to Teheranas gali mėginti kompensuoti patirtus nuostolius didindamas bepiločių atakų mastą regione.

    Žvalgybos vertinimu, net ir po smūgių Iranas išsaugojo dalį balistinių raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių atsargų. Tai reiškia, kad greitas gamybos atnaujinimas gali sustiprinti galimą spaudimą Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms.

    Įtarimai dėl Rusijos ir Kinijos paramos

    Diskusijas kaitina pranešimai, kad Iranas atstatydamas gynybos pramonę gali remtis išorės partnerių pagalba, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Daugiausia dėmesio sulaukia įtarimai dėl kiniškų komponentų, kurie esą gali būti naudojami raketų ir kitų ginkluotės sistemų gamyboje.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai kaltino Pekiną tiekiant Iranui gamybai reikalingas dalis, tačiau Kinija tokius teiginius neigia. Praktikoje net pavieniai dvejopos paskirties komponentai, pavyzdžiui, elektronika ar varikliai, gali turėti didelę reikšmę dronų programoms.

    Skirtingi vertinimai Vašingtone

    Padėtį komplikuoja tai, kad vieši JAV kariškių pareiškimai ne visada sutampa su žvalgybos vertinimais. JAV Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis buvo pareiškęs, kad operacija sunaikino apie 90 proc. Irano gynybos pramonės infrastruktūros.

    Ekspertai pažymi, kad tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų vertinimo metodikų, ribotos informacijos apie realią žalą ir Irano gebėjimo išskaidyti gamybą į mažesnius, sunkiau aptinkamus pajėgumus. Dronų technologijų plitimas ir tarptautinės tiekimo grandinės taip pat didina riziką, kad gamyba bus atnaujinama greičiau, nei tikėtasi.

  • Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija neatmeta galimybės, kad NATO galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo. Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard teigė, kad sąjungininkai šį klausimą aptars NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

    Pasak ministrės, Švedijai ir Europai svarbu užtikrinti, kad sąsiauris išliktų atviras, o Iranas negalėtų jo paversti spaudimo priemone. Ji pabrėžė esanti atvira diskusijai dėl skirtingų formatų, kaip būtų galima prisidėti prie saugios laivybos atkūrimo.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, per kurį, įvairių energetikos rinkos vertinimų duomenimis, keliauja apie penktadalis pasaulio naftos gabenimo jūra. Dėl bet kokių sutrikimų šiame maršrute paprastai kyla krovinių draudimo, frachto ir energijos kainų spaudimas, o tai greitai persiduoda ir Europos ekonomikai.

    Skirtingi sąjungininkų keliai

    Iki šiol pagrindiniu forumu ieškant sprendimų tapo platesnė maždaug 40 valstybių koalicija, kuriai vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Šios koalicijos pastangos siejamos su sąlyga, kad pirmiausia turėtų būti sumažintos karo veiksmų rizikos ir pasiektas bent minimalus stabilumo lygis regione.

    Tuo pat metu dalis NATO valstybių norėtų, kad aljansas imtųsi formalesnio vaidmens, kuris arba papildytų koalicijos veiklą, arba virstų atskira NATO misija. Tokiam žingsniui reikėtų visų 32 NATO narių sutarimo, o tai praktikoje dažnai tampa didžiausiu politiniu iššūkiu.

    Diskusijose išryškėja ir skirtingas požiūris į NATO geografinį mandatą. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascal Confavreux pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutartis orientuota į Šiaurės Atlanto regioną ir NATO nėra sukurta spręsti Artimųjų Rytų klausimų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europos valstybėms Hormūzo sąsiaurio tema aktuali ne tik dėl energijos išteklių srautų, bet ir dėl platesnės prekybos saugumo logikos. Laisva navigacija laikoma vienu kertinių tarptautinės prekybos principų, todėl bet koks bandymas riboti laivybą kelia riziką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

    Ministrė Maria Malmer Stenergard atkreipė dėmesį, kad svarstant galimą NATO vaidmenį būtina atsargiai vertinti precedento kūrimą. Kartu ji akcentavo, kad navigacijos laisvės apsauga yra pamatinė sąlyga laisvai prekybai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir Europos gerovė.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tom Berendsen taip pat teigė, kad koordinuotas veikimas būtų svarbus ir pridūrė, jog NATO kompetencijos galėtų būti naudingos. Vis dėlto, net ir pritarus principui, praktiniai sprendimai priklausytų nuo politinio sutarimo bei aiškaus misijos apibrėžimo.

    Artimiausiomis dienomis NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos turėtų parodyti, ar aljansas yra pasirengęs svarstyti konkretesnius žingsnius. Kol kas Švedijos pozicija formuluojama kaip atvirumas diskusijai, bet be išankstinio įsipareigojimo dėl konkrečios operacijos.

  • ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    ES ruošia griežtesnes sankcijas Iranui: po Hormūzo sąsiaurio blokados auga įtampa rinkose

    Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad išplėstų sankcijas Iranui po to, kai Teheranas apribojo laivybą Hormūzo sąsiauryje. Šis jūrų kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsiliepia energijos ir transporto kainoms.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad ES valstybės narės jau atliko vadinamuosius techninius žingsnius, reikalingus sankcijų režimui praplėsti. Tai reiškia, kad artimiausiu metu į sąrašus gali būti įtrauktas didesnis skaičius asmenų ir subjektų, susijusių su sprendimais, ribojančiais laivybos laisvę.

    Kas keistųsi sankcijose?

    Iki šiol ES taikytos priemonės Iranui buvo siejamos su keliomis kryptimis: parama Rusijai kare prieš Ukrainą, ryšiais su ginkluotomis grupuotėmis regione ir žmogaus teisių pažeidimais. Naujas sankcijų paketas būtų grindžiamas dar vienu motyvu: laisvos laivybos ir tarptautinės prekybos saugumo užtikrinimu.

    Pagal ES praktiką tokiose situacijose dažniausiai taikomas draudimas atvykti į ES bei turto ir finansinių išteklių įšaldymas. Taip pat įmonėms ir asmenims ES teritorijoje gali būti uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšas ar ekonominius išteklius į sąrašus įtrauktiems subjektams.

    „ES galės įvesti papildomas ribojamąsias priemones reaguodama į Irano veiksmus, kuriais menkinama laivybos laisvė Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos pozicijoje.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Indijos vandenynu, todėl yra kritiškai svarbus energijos žaliavų tiekimo maršrutas. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie apribojimus šiame koridoriuje, nes net laikini trikdžiai gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse.

    Kai kyla rizika, kad tanklaivių eismas bus apsunkintas, brangsta draudimas, logistika ir galiausiai energijos ištekliai. Tai gali persiduoti ir į platesnę infliacijos dinamiką, nes didesnės energijos sąnaudos daro įtaką pramonei, transportui ir vartotojų kainoms.

    Ką tai reiškia Europai?

    ES institucijos pabrėžia, kad sankcijų logika yra ne tik spaudimas Iranui, bet ir signalas dėl tarptautinių taisyklių laikymosi. Kuo labiau didėja įtampa dėl jūrų kelių saugumo, tuo svarbesnės tampa koordinuotos priemonės su partneriais ir aiškūs teisiniai mechanizmai, leidžiantys riboti atsakingų asmenų veiksmus.

    Kol kas viešai neskelbiama, kas konkrečiai būtų įtraukti į naujus sankcijų sąrašus. Sprendimai paprastai priimami tik suderinus galutinį sąrašų turinį ir įvykdžius procedūras, kurios ES leidžia sankcijas taikyti greitai, tačiau teisiškai pagrįstai.

  • Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Derybos Teherane ir rinkų nervingumas

    Finansų rinkos pastarosiomis dienomis itin jautriai reaguoja į žinias iš Artimųjų Rytų, o investuotojai vis dažniau kalba apie galimą diplomatinį lūžį. Į Teheraną atvykstant derybininkams, daugėja signalų, kad užkulisiuose ieškoma sprendimų, galinčių sumažinti įtampą regione.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“, į Iraną atvyko Kataro derybinė delegacija, siekianti prisidėti prie JAV ir Irano susitarimo paieškų. Pranešta ir apie Pakistanui svarbaus aukšto rango pareigūno vizitą, kas rodo platesnį regioninių žaidėjų įsitraukimą.

    Naftos kaina virš 100 dolerių

    Rinkų nuotaikas ypač veikia naftos kainos: „Brent“ rūšies nafta prekybos metu trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą, o tai yra apie 92 eurai už barelį. Tokie šuoliai rodo, kad dalis dalyvių įskaičiuoja tiek eskalacijos, tiek galimo kompromiso scenarijus.

    „Brent“ kainų dinamika dažnai tampa greitu geopolitinės rizikos termometru: sutrikus tiekimui ar išaugus grėsmei transporto maršrutams, nafta brangsta beveik iš karto. Tuo pačiu, bet kokia patikima pažanga derybose paprastai mažina rizikos priedą ir slopina kainų kilimą.

    „Kalbos apie parengtą JAV ir Irano susitarimo juodraštį nėra teisingos, tačiau rinkos vis dar tikisi kompromiso ir nori išvengti tolesnės eskalacijos“, – sakė rinkų analitikas Marek Rogalski.

    Akcijos, obligacijos ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Akcijų rinkose matomas atsargus optimizmas: JAV biržose nuotaikas palaiko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės, o Europos indeksai taip pat laikosi gana tvirtai. Investuotojai vertina, kad bet koks konflikto švelnėjimas galėtų sumažinti neapibrėžtumą ir grąžinti kapitalą į rizikingesnes turto klases.

    Tuo pat metu obligacijų rinkose išlieka padidėjusios pajamingumų reikšmės, o tai signalizuoja, kad pinigų kaina ir infliacijos rizika vis dar yra svarbios temos. Rinkos dalyviai laukia aiškesnių ženklų, ar geopolitinė įtampa nesukels naujo energijos kainų bangavimo, kuris vėl maitintų infliaciją.

    Valiutų rinkose, remiantis publikacijoje minėtais kursais, Lenkijos zlotas išliko stabilus, o investuotojai, artėjant savaitgaliui, paprastai išlieka atsargesni. Tokiais laikotarpiais net ir menkesnės žinios apie galimą eskalaciją gali išprovokuoti staigesnius judesius, ypač energetikos ir gynybos sektorių akcijose.

    Rinkoms svarbu ne tik pats derybų faktas, bet ir tai, ar jis virsta apčiuopiamais sprendimais dėl saugumo regione ir energijos tiekimo grandinių. Kol kas vyrauja laukimo režimas, o naftos kainos ir geopolitinės antraštės išlieka pagrindiniais trumpalaikės krypties veiksniais.