Tag: Iranas

  • Iranas siūlo atverti Hormūzo sąsiaurį per šešias dienas: ko mainais reikalauja iš JAV

    Iranas pareiškė, kad jo pasiūlymas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo išlieka galioti, tačiau tam kelia aiškias politines ir ekonomines sąlygas JAV. Teheranas teigia galintis atkurti laivybą per maždaug šešias dienas, jei Vašingtonas sušvelnins spaudimą Iranui ir nutrauks karinius veiksmus regione.

    Šią poziciją pristatė Irano diplomatijos vadovas Abbasas Aragčis, kalbėjęs Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimo kontekste. Pasak jo, Iranas jau anksčiau perdavė pasiūlymą JAV, o šiuo metu Teheranas vertina amerikiečių pateiktas pastabas.

    „Mūsų pasiūlymas vis dar galioja, ir jei JAV pusėje būtų bent šiek tiek sąžiningumo, kelias iki Hormūzo sąsiaurio atvėrimo būtų akivaizdus“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Iranas nurodo, kad tarp sąlygų yra JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimas, sankcijų, susijusių su Irano naftos eksportu, švelninimas ir karinių veiksmų įvairiuose regiono frontuose nutraukimas. Teheranas taip sieja laivybos saugumą su platesniu susitarimu, kuris apimtų ne vien jūrinį tranzitą, bet ir bendrą įtampos mažinimą.

    Tuo pat metu JAV ir Iraną toliau skiria ginčas dėl Irano branduolinės programos. Vašingtonas siekia, kad derybos nuo pat pradžių apimtų urano sodrinimo ribojimą, o Teheranas akcentuoja, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas sąsiaurio atvėrimas ir laivybos saugumas.

    Griežtesni signalai iš Teherano

    Diplomatines žinutes lydi ir aštresnė retorika. Iranas pranešė apie naują gynybos ministrą Mehrdadą Achlaghį, kuris viešai įspėjo JAV dėl galimo atsako, jei Iranas būtų vėl atakuotas.

    „Jie tikrai neišdrįs mūsų pulti. Tačiau jei tai padarys, ir jie, ir visas regionas patirs milžiniškų nuostolių“, – sakė Mehrdadas Achlaghis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, šis paskyrimas vyksta platesnės regiono įtampos fone, kai kariniai incidentai ir atakos prieš taikinius regione daro tiesioginę įtaką laivybos rizikai. Tokios žinutės didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina diplomatinių kompromisų paiešką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga Persijos įlankos regiono naftos ir dujų dalis. Bet kokie apribojimai šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainų svyravimuose, draudimo įkainiuose ir laivybos maršrutų planavime.

    Dėl to Irano siūlomas modelis iš esmės paverčia sąsiaurio klausimą derybiniu svertu, susietu su sankcijomis, uostų veikla ir karinės įtampos mažinimu. Kol abi pusės nesuderins, kokios nuolaidos galimos ir kokia tvarka jos būtų įgyvendinamos, Hormūzo sąsiaurio tema išliks vienu pagrindinių spaudimo taškų regione.

    Net jei Teheranas kartoja, kad laivybą galėtų atkurti greitai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar pavyks pasiekti bent minimalų politinį susitarimą. Rinkos ir toliau stebi signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes bet koks sprendimas šiame koridoriuje gali turėti platesnių pasekmių pasaulinei energetikai ir tiekimo grandinėms.

  • JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV kariuomenė, pasak JAV žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, rengia galimų smūgių Iranui scenarijus, kurie galėtų būti pateikti politiniam sprendimui. Tarp aptariamų variantų minima ir MOAB – itin galinga įprastinė aviacinė bomba, dėl dydžio dažnai vadinama matka visų bombų.

    Tokie svarstymai siejami su Irano branduolinės programos keliamu nerimu ir pastangomis didinti spaudimą Teheranui, neįsivelant į plataus masto sausumos operaciją. Tačiau karinė logika čia susiduria su techniniu klausimu: ar tokia bomba pajėgi neutralizuoti giliai po žeme įrengtas infrastruktūras.

    Kas yra MOAB ir kuo ji išskirtinė

    MOAB pavadinimas yra sutrumpinimas nuo Massive Ordnance Air Blast. Šis ginklas sukurtas 2003 metais, jo masė siekia apie 9,85 tonos, o ilgis viršija 9 metrus, todėl tai viena didžiausių JAV naudojamų įprastinių bombų.

    MOAB neskirta prasiskverbti giliai į gruntą ar uolienas kaip bunkerines konstrukcijas ardantys užtaisai. Ji detonuoja virš žemės paviršiaus, o pagrindinis efektas yra itin galinga smūginė banga, galinti nuniokoti didelę teritoriją.

    Bomba nukreipiama GPS pagalba, o į taikinio rajoną pristatoma iš transporto orlaivio, numetant ją iš platformos. Dėl tokio panaudojimo pobūdžio MOAB dažniausiai siejama su plataus ploto taikinių naikinimu ir stipriu psichologiniu poveikiu.

    Kodėl veiksmingumas kelia abejonių

    Galimi taikiniai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, siejami su objektais, kurie, Vakarų vertinimu, gali būti susiję su Irano branduolinės programos elementais. Viena minimų vietų yra Pickaxe Mountain kompleksas, kuriam priskiriama požeminės infrastruktūros tikimybė.

    Esminė problema ta, kad tokio tipo objektai paprastai įrengiami giliai po uolienomis ir papildomais apsaugos sluoksniais. Jei įrenginiai iš tiesų uždengti, pavyzdžiui, granito sluoksniais, MOAB smūgio banga ir paviršiaus destrukcija gali būti nepakankama sunaikinti kritinius taikinio komponentus.

    Kita rizika – plataus poveikio zona. Jei svarstomi ir energetikos infrastruktūros taikiniai, ypač esantys netoli gyvenamųjų teritorijų, didėja civilių aukų ir plataus masto antrinių padarinių tikimybė, įskaitant ilgalaikius sutrikimus tiekime.

    Politinis signalas ir 2017 metų precedentas

    MOAB pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudota 2017 metais Afganistane, smogiant tunelių tinklui, kurį naudojo Islamo valstybės kovotojai. Tuomet buvo pabrėžtas ne tik karinis, bet ir psichologinis efektas – demonstratyvus pajėgumas ir siekis palaužti priešininko valią.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad panašus tikslas gali būti svarstomas ir Irano atveju: didinti spaudimą, išlaikant operaciją ribotą ir politiškai kontroliuojamą. Vis dėlto išlieka klausimas, ar toks smūgis priverstų Teheraną nusileisti derybose, ar priešingai – paskatintų atsakomąją eskalaciją regione.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl konkretaus ginklo panaudojimo būtų priimtas. Tačiau diskusijos dėl MOAB dar kartą išryškina šiuolaikinių konfliktų dilemą: net ir didžiausia įprastinė bomba nebūtinai garantuoja rezultatą, kai taikinys yra giliai paslėptas, o politinė kaina gali būti itin didelė.

  • Dar vienas tanklaivis užsiliepsnojo prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas kalba apie draudžiamą zoną

    Dar vienas tanklaivis užsiliepsnojo prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas kalba apie draudžiamą zoną

    Omāno įlankoje ketvirtadienį užsiliepsnojo naftos tanklaivis, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida, remdamasi Irano karinių jūrų pajėgų informacija. Teigiama, kad laivas pateko į draudžiamą zoną, o jo sekimo sistemos buvo išjungtos.

    Šis incidentas tapo jau antru panašiu pranešimu regione per maždaug parą. Dieną prieš tai Irano vidaus žiniasklaida skelbė apie dar vieną netoli Hormūzo sąsiaurio užsidegusį tanklaivį, kurio sekimo įranga esą taip pat buvo išjungta.

    Pasak Irano karinių jūrų pajėgų pranešimo, stebėjimo komandos rytinėje Hormūzo sąsiaurio dalyje užfiksavo degantį laivą ribojamoje teritorijoje. Laivo pavadinimas, vėliava, įgulos būklė ir gaisro priežastys iš karto nebuvo nurodyti.

    Atakos ir nuskendę laivai

    Įtampa šiuose vandenyse išaugo po to, kai pastarosiomis dienomis pranešta apie dviejų komercinių laivų nuskendimą. Konteinerinis laivas GFS Pride trečiadienį nuskendo po gaisro, o visi 21 įgulos nariai buvo išgelbėti.

    Irano Islamo revoliucijos gvardija teigė, kad laivas atsitrenkė į jūrinę miną, tačiau dalis jūrinių šaltinių minėjo, kad laivui galėjo smogti neatpažintas sviedinys. Tuo pat metu pranešta ir apie krovininio laivo Cape Dao nuskendimą po ankstesnio apšaudymo, per kurį žuvo vienas įgulos narys.

    Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti plūduriuojantis krovinys ir nuolaužos, o žmonės mažomis valtimis renka daiktus iš vandens. Tarptautinė žiniasklaida šią medžiagą publikavo, tačiau nepriklausomai patikrinti jos autentiškumo nebuvo galimybių.

    Ką reiškia Irano ribojimai?

    Iranas dar 2025 metais rugsėjį paskelbė, kad vandenys, vedantys į Hormūzo sąsiaurį, laikomi draudžiama zona. Islamo revoliucijos gvardijos atstovai tada nurodė, jog ribojimai apima dalį Omāno įlankos ir dalį Arabijos jūros prieigose prie sąsiaurio.

    Irano pareigūnai taip pat yra teigę, kad Teheranas vykdo griežtesnę laivybos kontrolę, o laivai, norintys kirsti sąsiaurį, turi gauti leidimą. Šie pareiškimai kontrastuoja su JAV pozicija, kad tarptautinė laivybos arterija išlieka atvira.

    Šiuo metu JAV Centrinė vadavietė, koordinuojanti JAV karines operacijas regione, viešų komentarų apie naujausią gaisrą nebuvo pateikusi. Rinka ir laivybos sektorius atidžiai stebi situaciją, nes Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir prekių srautų koridorių.

  • Prie Ormūzo sąsiaurio skęsta apšaudyti laivai: rinka vertina riziką naftos kainoms ir tiekimui

    Kas įvyko prie Ormūzo sąsiaurio

    Netoli Ormūzo sąsiaurio nuskendo konteinerinis laivas „GFS Pride“, o atskirame incidente tame pačiame regione skęsta birių krovinių laivas „Cape Dao“. Apie tai, remdamasi jūrinio saugumo šaltiniais, pranešė „Reuters“.

    Skelbiama, kad „GFS Pride“ plaukiojo su Singapūro vėliava, o jo talpa siekė 2 824 TEU. Laivo operatoriumi įvardijama Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „GFS Ship Management FZE“.

    Tuo metu „Cape Dao“, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, yra valdomas kitos Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotos bendrovės „Peonies Shipmanagement FZE“. Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad laivas buvo apšaudytas rugsėjo 23 dieną, o mėginimai jį išgelbėti buvo nesėkmingi.

    Kodėl Ormūzo sąsiauris toks svarbus

    Ormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių: per jį juda didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir jos produktų krovinių. Dėl to bet kokie pranešimai apie incidentus ar išaugusią karinę riziką šioje zonoje paprastai akimirksniu persikelia į naftos kainų lūkesčius.

    Rinkos dalyviai tokiose situacijose vertina ne tik faktinę žalą konkretiems laivams, bet ir tai, ar didėja rizika laikinai sutrikti laivybai, pabrangti draudimui bei apsaugos priemonėms. Net ir be oficialių apribojimų vien didesnė grėsmė gali priversti dalį vežėjų rinktis ilgesnius maršrutus arba atidėti reisus.

    Ką sako šaltiniai apie galimus motyvus

    „Reuters“, remdamasi dviem aukšto rango Irano pareigūnais, skelbė, kad Irano pajėgos suintensyvino atakas prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį. Pasak šių šaltinių, vienas tikslų galėtų būti išlaikyti aukštesnes naftos kainas.

    „Atakos prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį, ir ginkluoti veiksmai regione palaiko kainas, nes rinka baiminasi eksporto sumažėjimo“, – sakė UBS analitikas Giovanni Staunovo.

    Kitas rinkos veiksnys, galintis riboti kainų šuolius, yra susijęs su dyzelino pasiūla. Strategas Hiroyuki Kikukawa teigė, kad lūkesčiai dėl didesnio rusiško dyzelino eksporto gali mažinti itin didelių svyravimų tikimybę abiem kryptimis.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Rusija esą sutiko tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms. Tokios žinutės paprastai vertinamos kaip bandymas stabilizuoti degalų rinką, tačiau realus poveikis priklauso nuo faktinių srautų ir logistikos galimybių.

  • Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Naftos kainos trečiadienio rytą kilo po pranešimų, kad Iranas Hormūzo sąsiauryje atakavo du laivus. Rinka jautriai reaguoja į bet kokį incidentą šiame regione, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.

    Pasak agentūros „Reuters“, atakos galėjo būti vykdomos pasitelkiant naujas taktikas, nukreiptas prieš laivybą. Tokios žinios iškart didina tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, todėl brangsta tiek naftos ateities sandoriai, tiek dalis susijusių energetikos žaliavų.

    Įtampą didina ir eskaluojamas Husių bei Saudo Arabijos konfliktas, keliantis papildomų rizikų Persijos įlankos infrastruktūrai. Saudo Arabija pranešė, kad po išpuolio prieš „Aramco“ pastatą šalies rytuose kilo ribotas gaisras, o Rijade nuo numuštų raketų nuolaužų buvo sužeisti keturi žmonės.

    Rinkos: nafta į viršų, dujos brangios

    Tarptautinis etalonas „Brent“ trečiadienio rytą šoktelėjo maždaug 1 proc. ir trumpam viršijo apie 97 eurus už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ brango apie 0,5 proc. iki maždaug 86 eurų už barelį.

    Energetikos įtampa atsiliepė ir Europai, kur gamtinių dujų kainos laikėsi netoli ketverių metų aukštumų. Nyderlandų TTF ateities sandoriai buvo šiek tiek virš 86 eurų už megavatvalandę, vos žemiau ankstesnės viršūnės apie 87 eurus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos ir dujų kainas šiuo metu lemia ne vien pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitinė rizika. Hormūzo sąsiauris yra kritinė arterija, todėl net pavieniai incidentai gali akimirksniu paveikti draudimo, gabenimo ir energijos kainų lūkesčius.

    Akcijos: Europoje žalia, Azijoje nevienodai

    Europos biržos trečiadienį startavo augimu: „Euro Stoxx 50“ kilo apie 0,3 proc., o platesnis „Stoxx 600“ indeksas pridėjo apie 0,2 proc. Didžiosios regiono biržos judėjo nuo 0,1 iki 0,6 proc. į viršų.

    Azijoje nuotaikos buvo mišrios. Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“ kilo apie 0,5 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ smuko apie 0,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ krito apie 1 proc.

    Rinkų dalyviai toliau stebi ir technologijų sektorių, kurį palaiko investuotojų susidomėjimas dirbtinis intelektas sprendimais bei lustų gamintojais. Kartu auga diskusijos, ar dalies bendrovių vertinimai neperlenkti, ypač po staigesnių kilimų pastaraisiais mėnesiais.

    Volstritas laukia rezultatų ir infliacijos signalų

    JAV akcijų indeksai ankstesnę prekybos dieną uždarė beveik nepakitę, išlikdami netoli rekordų. Dalis trečiojo ketvirčio rezultatų viršijo prognozes, tačiau rinkoje tai nevirto vienakrypčiu ralio tęsiniu.

    Investuotojai taip pat vertina obligacijų rinką: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs iki maždaug 5,21 proc. Tokie svyravimai paprastai atspindi lūkesčius dėl infliacijos ir centrinių bankų palūkanų normų krypties, o naftos brangimas šiuos lūkesčius gali vėl pakoreguoti.

    Artimiausiu metu didžiausias rinkos jautrumas išliks susijęs su saugumu jūrose ir energijos tiekimo grandinėmis. Bet koks naujas pranešimas apie incidentus Hormūzo sąsiauryje ar išpuolius prieš infrastruktūrą gali greitai perkelti kainas į naują lygį.

  • Euroazijos prekybos koridoriai persigrupuoja: Rusija stumiama į šalį, bet Arktyje turi naują planą

    Euroazijos prekybos ir logistikos maršrutai pastaraisiais metais patyrė didžiausią persitvarkymą nuo Šaltojo karo pabaigos. Karas Ukrainoje, sankcijos ir augantis geopolitinis neapibrėžtumas privertė Europos Sąjungą ir verslą ieškoti kelių, kurie būtų mažiau priklausomi nuo Rusijos bei vieno kritinio taško jūroje.

    Iki 2022 metų didelė dalis sausumos krovinių srautų tarp Kinijos ir Europos rėmėsi Šiauriniu koridoriumi per Rusiją. Tačiau rizikos šuolis, draudimo ir finansavimo apribojimai bei pasienio kontrolės sugriežtinimas lėmė, kad šis maršrutas tapo gerokai mažiau patrauklus, o kai kuriais atvejais ir praktiškai neprieinamas.

    Trys keliai, viena problema

    Šiandien ryškėja trys pagrindiniai alternatyvūs sausumos koridoriai: Šiaurinis, Vidurinis ir Šiaurės–Pietų. Vidurinis koridorius per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Kaukazą ir Turkiją Europai atrodo politiškai saugesnis, tačiau jo pajėgumai riboti, o logistika sudėtingesnė dėl kelių perkrovimų ir jūrinių atkarpų.

    Trečiasis maršrutas, Šiaurės–Pietų koridorius per Centrinę Aziją ir Iraną, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip būdas apeiti dalį kliūčių, bet jis atsiremia į regiono saugumo rizikas. Papildomu pažeidžiamumu tampa Hormūzo sąsiauris, kur bet koks eskalacijos scenarijus iškart keltų grėsmę krovinių judėjimui ir kainoms.

    Europos Sąjunga viešai pabrėžia tiekimo grandinių atsparumą ir infrastruktūros modernizavimą, todėl Vidurinis koridorius vis dažniau minimas kaip strateginė kryptis. Vis dėlto net ir intensyviai investuojant, greito pajėgumų šuolio tikėtis sunku, nes trūksta vieningos tarifų ir procedūrų sistemos, o geležinkelių ir uostų modernizacija užtrunka.

    Kazachstanas stiprina hubo vaidmenį

    Kazachstanas šiame žemėlapyje išlieka kertinis mazgas, nes yra geografiškai patogioje vietoje tiek rytų–vakarų, tiek šiaurės–pietų kryptimis. Šalis siekia išlaikyti tranzito centro statusą ir investuoja į geležinkelių jungtis, sausumos terminalus bei pajėgumus Kaspijos pakrantėje.

    Astana taip pat ieško būdų plėsti maršrutus per pietinę kryptį, įskaitant projektus, kurie didintų krovinių srautų lankstumą ir mažintų priklausomybę nuo vieno koridoriaus. Tokia strategija padeda Kazachstanui derėtis tiek su Kinija, tiek su kaimynais dėl tarifų, terminų ir infrastruktūros plėtros.

    Kartu tai atskleidžia ir platesnę tendenciją: Centrinės Azijos valstybės siekia tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir sprendimų priėmėjomis, kurios gali perskirstyti srautus pagal savo interesus. Dėl to auga konkurencija dėl uostų, geležinkelių pralaidumo ir logistikos paslaugų kontrolės.

    Rusijos atsarginis ėjimas: Arkties maršrutas

    Rusijai mažėjant galimybių dalyvauti įprastuose euroaziniuose sausumos srautuose, Maskva vis aktyviau kalba apie Šiaurinį jūrų kelią Arktyje. Šio maršruto logika paprasta: plukdyti krovinius palei Sibiro pakrantę, išvengiant didžiosios dalies Europos kontroliuojamų jūrinių ruožų ir sumažinant priklausomybę nuo tradicinių „butelio kaklelių“.

    Vis dėlto Arkties kryptis nėra greitas sprendimas: ją riboja sezoniniai veiksniai, ledlaužių ir specializuoto laivyno poreikis, infrastruktūros stoka bei didelės eksploatacijos išlaidos. Tačiau jei Rusijai pavyktų užtikrinti patikimą navigaciją ir konkurencingą kainodarą, tai galėtų pakeisti dalies Azijos–Europos srautų logiką.

    Europai tai reikštų naują dilemą: net ir stengiantis atsiriboti nuo Rusijos sausumoje, dalis prekybos gali sugrįžti per rusišką kontrolę jūroje. Tokiu atveju priklausomybė keistų formą, bet neišnyktų, o tiekimo grandinių rizikos išliktų struktūrinės.

    Bendra kryptis aiški: didžiosios ekonomikos siekia diversifikuoti koridorius, kad vienas konfliktas ar vienas politinis sprendimas nesustabdytų prekybos. Tačiau kiekvienas alternatyvus maršrutas turi savo kainą, pajėgumų ribas ir saugumo prielaidų, todėl euroazinių tiekimo grandinių stabilumas artimiausiais metais išliks trapus.

  • JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šią savaitę veikiausiai konfiskuos apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų, siejamų su Iranu. Perskaičiavus pagal apytikrį kursą, tai sudarytų apie 930 mln. eurų.

    Pasak jo, tai yra platesnės JAV strategijos dalis, kuria siekiama ekonomiškai izoliuoti Iraną ir riboti režimo finansavimo galimybes. S. Bessentas tikino, kad JAV institucijos „žino, kur yra“ minimos skaitmeninės lėšos, tačiau detalių apie konkrečias pinigines ar platformas nepateikė.

    „Tikėtina, kad šią savaitę konfiskuosime maždaug milijardo dolerių vertės kriptovaliutų. Mes žinome, kur jos yra, ir izoliuojame juos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV suintensyvino veiksmus prieš Iranu siejamas kriptovaliutų grandines, ypač ten, kur, įtariant, skaitmeninis turtas naudojamas sankcijoms apeiti. Tokiais atvejais taikomos sankcijos piniginėms ar tarpininkams, o lėšos gali būti įšaldomos per infrastruktūros tiekėjus ir su kriptoturtu dirbančias bendroves.

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau buvo skirtingai įvardijamos sumos, kiek kriptovaliutų JAV yra perėmusi ar įšaldžiusi dėl sąsajų su Iranu. Dėl to neaišku, ar dabar minima maždaug 930 mln. eurų suma būtų papildoma, ar sutaptų su anksčiau skelbtais skaičiais.

    Finansų sektoriaus ekspertai pabrėžia, kad kriptovaliutų konfiskavimas tokiais atvejais dažniausiai priklauso nuo dviejų veiksnių: ar institucijos gali susieti pinigines su sankcionuotais subjektais ir ar įmanoma realiai apriboti prieigą prie turto. Nors blokų grandinė leidžia stebėti pervedimus, galutinis rezultatas dažnai priklauso nuo teisinių sprendimų ir bendradarbiavimo su rinkos dalyviais.

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.

  • Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.

    Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.

    Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa

    Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.

    Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.

    Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.

    Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų

    Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.

    Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.

    Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.

    „Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.

    Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva

    Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.

    Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.

  • Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Kas nuspręsta Irano parlamente

    Irano parlamentas pritarė įstatymo projekto nuostatai, kuri numato baudžiamąją atsakomybę Irano piliečiams už interviu ar dalyvavimą diskusijose su žiniasklaidos priemonėmis, kurias Žvalgybos ministerija priskiria prie priešiškų. Už nuostatos priėmimą balsavo 174 parlamentarai, prieš buvo 6.

    Pagal projekte įrašytą 22 straipsnį numatomos bausmės apima laisvės atėmimą nuo daugiau nei 6 mėnesių iki 2 metų, pinigines baudas, taip pat fizines bausmes ir papildomus suvaržymus. Įstatymo projektas dar nėra galutinai įsigaliojęs, nes laukia tolesnių procedūrų.

    Kaip apibrėžiamos priešiškos valstybės ir medijos

    Projekte užsienio valstybės skirstomos į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos valstybė apibrėžiama kaip formaliai priešiška, taip nusprendus pagal Irano teisę arba Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai priėmus sprendimą.

    Antros kategorijos valstybė apibūdinama plačiau: tai valstybė, kuri, Irano institucijų vertinimu, planavo ar vykdė veiksmus, galinčius pakenkti Teherano politiniams, gynybos, saugumo, ekonominiams, socialiniams ar kultūriniams interesams. Šių valstybių sąrašą parengtų Žvalgybos ministerija kartu su Islamo revoliucijos sargybinių korpuso žvalgyba, o galutinį pritarimą suteiktų Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

    Vyriausybės kritika ir išimtys pareigūnams

    Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė projektui oficialiai nepritarė ir įspėjo, kad jis turi rimtų trūkumų. Kabinetas argumentavo, jog tokie ribojimai gali kenkti mokslinei veiklai, spartinti specialistų emigraciją ir turėti neigiamų vidaus bei tarptautinių pasekmių.

    Parlamento posėdyje taip pat pritarta siūlymui, kuriuo valstybės pareigūnams numatoma išimtis dėl 22 straipsnio taikymo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata gali sukurti dvigubus standartus, kai griežčiausi ribojimai labiausiai paliestų ne valdžios atstovus, o visuomenę, akademinę bendruomenę ir nepriklausomus pašnekovus.

    Kitos nuostatos ir teisėkūros kelias

    Parlamentas tame pačiame pakete pritarė ir 20 straipsniui, kuris griežtina atsakomybę už nepublikuotos oficialios informacijos perdavimą užsienio subjektams be leidimo. Už tokį pažeidimą projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų ir nuolatinis draudimas eiti pareigas, per kurias informacija buvo gauta.

    Kad projektas taptų įstatymu, parlamentas turi užbaigti likusių nuostatų svarstymą ir perduoti tekstą Sargų tarybai, kuri tikrina suderinamumą su šariatu ir konstitucija. Jei Sargų taryba pareikštų pastabų, o parlamentas jų nepriimtų, galutinį sprendimą priimtų Tikslingumo taryba.

    Platesnis kontekstas: spaudimas persiškai transliuojančioms redakcijoms

    Ši iniciatyva pasirodė didėjant griežtai retorikai prieš už Irano ribų veikiančias persų kalba transliuojančias redakcijas. Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai viešai kaltino kai kurias užsienyje veikiančias žiniasklaidos priemones ryšiais su priešiškomis žvalgybomis.

    Toks reguliavimo griežtinimas, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, dar labiau siaurintų saviraiškos laisvę ir didintų savicenzūros riziką, nes priešiškumo kriterijai apibrėžiami plačiai ir gali būti taikomi selektyviai. Tai taip pat gali apsunkinti tarptautinių redakcijų darbą, kai informacijos šaltiniams Irane kyla didesnė baudžiamosios atsakomybės grėsmė.