CP v2

Tag: Iranas

  • JAV ir Iranas arti paliaubų: nutekėjo susitarimo projektas dėl ugnies nutraukimo ir Ormūzo

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kuris galėtų sustabdyti pastarųjų mėnesių eskalaciją regione. Skelbiama, kad projektas numato greitą ugnies nutraukimą ir aiškesnes taisykles dėl laivybos saugumo strategiškai svarbiuose vandenyse.

    Remiantis arabų regiono žiniasklaidos pranešimais, numatoma, kad paliaubos įsigaliotų iškart po to, kai abi pusės viešai patvirtintų susitarimą. Pagrindinis akcentas būtų laivybos laisvės garantijos Ormūzo sąsiauryje ir Omano įlankoje, kuriomis kasdien naudojasi pasaulinės energijos ir prekių tiekimo grandinės.

    Kas numatyta projekte?

    Projektu, apie kurį pranešama, šalys įsipareigotų nesiimti atakų prieš karinę, civilinę ir ekonominę infrastruktūrą. Taip pat būtų įtvirtinti principai dėl suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nesikišimo į vidaus reikalus, siekiant sumažinti tolesnių incidentų tikimybę.

    Dar vienas elementas būtų bendras mechanizmas, skirtas stebėti susitarimo įgyvendinimą ir spręsti ginčus. Tokia praktika tarptautiniuose paliaubų susitarimuose dažnai laikoma kritiškai svarbia, nes leidžia greičiau reaguoti į pažeidimus ir sumažina riziką, kad konfliktas atsinaujins dėl pavienių provokacijų.

    Sankcijos ir tolesnės derybos

    Skelbiama, kad JAV sankcijos Iranui galėtų būti švelninamos palaipsniui, o mainais Iranas turėtų laikytis sutartų įsipareigojimų. Taip pat minima, kad netrukus po pasirašymo būtų pradedamos derybos dėl klausimų, kurie liktų už šio pradinio dokumento ribų.

    Viešai aptariamo projekto aprašymuose atkreipiamas dėmesys, jog tekste gali nebūti tiesioginių nuorodų į dalį svarbiausių Vakarų keliamų reikalavimų, susijusių su Irano branduoline programa ar balistinių raketų pajėgumais. Dėl to net ir pasiekus paliaubas, diplomatinis procesas greičiausiai nesibaigtų, o persikeltų į sudėtingesnę, ilgesnę derybų fazę.

    Kataras kaip tarpininkas

    Pranešama, kad tarpininko vaidmenį derybose atlieka Kataras, o jo derybinė komanda esą lankėsi Teherane. Kataras pastaraisiais metais dažnai buvo minimas kaip kanalas neformaliems kontaktams regione, kai tiesioginis dialogas tarp konflikto šalių būna politiškai sudėtingas.

    Konflikto dinamika, apie kurią kalbama pranešimuose, siejama su smūgių ir atsakomųjų veiksmų grandine, kuri kėlė papildomą riziką energetikos rinkoms ir laivybai. Ormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl net laikini jo sutrikimai paprastai turi greitą poveikį naftos, dujų ir draudimo kainoms.

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.

  • Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Kas sukėlė naują įtampą?

    Ketvirtadienį finansų rinkose vėl išaugo rizikos vengimas: smuko Europos akcijų indeksai, o JAV ateities sandoriai judėjo žemyn. Tuo pat metu brango nafta, investuotojams reaguojant į signalus iš Irano dėl branduolinės programos ir įtemptą geopolitinį foną.

    Rinkų nuotaikas pakeitė žinia, kad Irano aukščiausiasis lyderis, anot tarptautinės žiniasklaidos, nepritaria idėjai atsisakyti sukauptų praturtinto urano atsargų. Tokia pozicija, vertinama kaip kietesnė derybinė laikysena, silpnina lūkesčius dėl greitesnės deeskalacijos.

    Nafta brango, akcijos traukėsi

    Brent rūšies naftos kaina per dieną šoktelėjo maždaug 2 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos. Naftos brangimas paprastai didina infliacijos riziką ir kelia spaudimą įmonėms, kurių sąnaudos jautrios energijos kainoms, todėl rinkose dažnai pasireiškia platesnis išpardavimas.

    Investuotojai taip pat stebėjo prieštaringus signalus iš JAV dėl tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu. Neapibrėžtumas, ar bus tęsiamas spaudimas ir ar galimos naujos karinės priemonės, paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, ypač energetikos žaliavose.

    Kodėl reakcija tokia aštri?

    Branduolinis klausimas laikomas vienu esminių derybų mazgų: nuo jo priklauso sankcijų režimo trajektorija, regiono saugumo situacija ir naftos pasiūlos perspektyvos. Rinkos pastaruoju metu buvo linkusios tikėtis pozityvesnio scenarijaus, todėl bet koks griežtesnis pareiškimas greitai atšaldo optimizmą.

    Prie to prisideda ir platesnis kontekstas: po ankstesnių staigių nuotaikų svyravimų investuotojai vis atsargiau vertina vien antraštes apie galimus susitarimus. Dėl to kainų judesiai tampa labiau priklausomi nuo naujų patvirtintų signalų, o ne nuo prielaidų.

    „Šį kartą įsitikinimo mažiau: abiejų pusių retorika išlieka karinga, o rinkos nenoriai seka optimistinėmis antraštėmis po ankstesnių nusivylimų“, – sakė ING valiutų strategas Francesco Pesole.

    Didėjant naftos kainai, dalis rinkos dalyvių perskaičiuoja ir palūkanų normų bei infliacijos scenarijus. Tai atsispindi ir obligacijų rinkoje: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki maždaug 4,6 proc., rodydamas, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    Europos Sąjungos finansų ministrai Paryžiuje vykusiame Didžiojo septyneto susitikime už uždarų durų perdavė Jungtinių Valstijų iždo sekretoriui Scottui Bessentui aiškią žinią: karas Artimuosiuose Rytuose turi baigtis kuo greičiau. Pasak kelių derybų detales žinančių pareigūnų, europiečiai akcentavo, kad užsitęsus konfliktui ekonominės pasekmės Europoje gali dar labiau pagilėti.

    Ministrų vertinimu, eskalacija su Iranu didina naftos kainų spaudimą ir kuria naują infliacijos bangos riziką, ypač energijai imlioms Europos ekonomikoms. Kartu įspėjama, kad brangstant energijai ir trikdantis tiekimo grandinėms gali stiprėti ir maisto kainų augimas, o labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi namų ūkiai.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainos

    Susitikimuose daug dėmesio skirta Hormūzo sąsiauriui, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks plaukiojimo ribojimas šiame maršrute rinkoms paprastai reiškia didesnį neapibrėžtumą, aukštesnes draudimo ir logistikos sąnaudas, o galiausiai tai persiduoda degalų ir šildymo kainoms.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja apie galimą ekonominių prognozių peržiūrą, nes brangesnė energija mažina vartojimą ir didina įmonių kaštus. ES šalys jau ir taip susiduria su didelėmis skolomis bei spaudimu finansuoti pagalbą gyventojams ir verslui, todėl papildomas energijos šokas gali apsunkinti biudžetus.

    Skirtingos pozicijos G7 viduje

    Europos pusė teigė, kad JAV turi didesnę politinę ir karinę įtaką konflikto dinamikai, todėl tikisi greitesnio deeskalacijos kelio. Tuo metu JAV atstovai, remiantis viešai cituotomis pozicijomis, kritiką atmetė ir argumentavo, kad dalį vidaus ekonominių problemų Europos vyriausybės linkusios aiškinti išoriniais veiksniais.

    „Tai ne tik europiečių nuomonė. Mes visi manome, kad tai turi baigtis kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    JAV delegacija tuo pat metu ragino sąjungininkus griežtinti ekonominį spaudimą Iranui, įskaitant papildomas sankcijas ir priemones kovai su neteisėtu finansavimu. Šis akcentas atskleidžia, kad G7 partneriai sutaria dėl rizikų, bet ne visada sutampa dėl recepto, kaip tas rizikas mažinti.

    Naštos perskirstymas ir sankcijų dilemos

    Diskusijose taip pat išryškėjo platesnis kontekstas: Europa, mažiau apsaugota nuo importuojamos energijos kainų svyravimų, konfliktus regione dažnai jaučia greičiau per kainas degalinėse ir sąskaitas už energiją. JAV ekonomika paprastai laikoma mažiau pažeidžiama tokiems šokams, nes jos energijos struktūra ir vidaus gavyba suteikia daugiau amortizacijos.

    G7 galutiniame pareiškime šalys pripažino, kad Artimųjų Rytų konfliktas didina pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą ir kelia riziką augimui bei infliacijai. Atskirai pabrėžta energijos, maisto ir trąšų tiekimo grandinių įtampa, kuri ypač skaudžiai veikia pažeidžiamiausias valstybes.

    Tuo pat metu aptartos ir kitos ekonominės temos, įskaitant finansinių nusikaltimų prevenciją bei naujų dirbtinio intelekto modelių reguliavimo kryptis. Tačiau ministrų žinutė dėl Artimųjų Rytų išliko dominuojanti: Europa siekia greito politinio sprendimo, nes kainų šuoliai ir augimo lėtėjimas didina socialinę bei fiskalinę įtampą visame žemyne.

  • JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV nuostoliai Artimuosiuose Rytuose pribloškia: Kongreso ataskaita mini 42 orlaivius

    JAV Kongresui pavaldi tyrimų institucija Congressional Research Service paskelbė suvestinę apie per operaciją „Epic Fury“ patirtus JAV karinės aviacijos nuostolius Artimuosiuose Rytuose. Dokumente nurodoma, kad per konfliktą, susijusį su JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną kampanija, fiksuota 42 orlaivių netektis ar apgadinimas.

    Ataskaita išskiria 34 sunaikintus ir 8 apgadintus orlaivius, tačiau pabrėžia, kad tai nėra galutinis skaičius. Suvestinė sudaryta remiantis viešais pareiškimais, nutekėjusia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, nes pilnų oficialių duomenų institucijos paprastai neviešina.

    Konfliktas, kaip nurodoma suvestinėje, prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną ir apėmė oro, jūrų bei raketinius smūgius regione. Balandį kovinių veiksmų tempas sumažėjo dėl paliaubų, tačiau po kelių savaičių dalis atakų buvo atnaujinta, o situacija išliko įtempta.

    Kokie orlaiviai minimi suvestinėje?

    Didžiausią nuostolių dalį sudaro bepilotės sistemos: ataskaitoje įvardijama 24 sunaikinti MQ-9 „Reaper“. Taip pat minimas vienas aukštuminis ilgo nuotolio MQ-4C „Triton“, prarastas dėl avarijos, kas primena, kad dalį netekčių lemia ne tik priešo veiksmai, bet ir incidentai eksploatacijos metu.

    Tarp pilotuojamų orlaivių nurodomi keturi sunaikinti F-15E „Strike Eagle“, iš jų trys, kaip teigiama, numušti per sąjungininkų apšaudymą virš Kuveito, o dar vienas prarastas per operacijas virš Irano. Suvestinėje taip pat minimas vienas apgadintas F-35A „Lightning II“, kurį, remiantis vieša informacija, paveikė Irano priešlėktuvinė ugnis.

    Ataskaitoje įrašytas ir vienas prarastas A-10 „Thunderbolt II“, taip pat keli strateginiai paramos orlaiviai. Pabrėžiami KC-135 „Stratotanker“ nuostoliai: vienas sunaikintas ir šeši apgadinti, o dalis apgadinimų siejami su raketų ir dronų smūgiais bazei Prince Sultan Saudo Arabijoje.

    Kodėl šie skaičiai kelia klausimų?

    CRS suvestinė akcentuoja, kad ji atspindi minimalų viešai patvirtinamų nuostolių lygį. Kitaip tariant, jei kai kurie incidentai nebuvo paskelbti arba buvo įslaptinti, jie į skaičių gali nepatekti, todėl realūs nuostoliai gali būti didesni.

    Be to, tekste pažymima, kad atskiri epizodai į ataskaitą galėjo būti įtraukti nevienodu detalumo lygiu, priklausomai nuo to, ką patvirtino JAV Centrinė vadavietė ir ką išviešino žiniasklaida. Dėl to suvestinė vertinama kaip orientyras, o ne pilnas oficialus auditas.

    „Šią suvestinę reikia traktuoti kaip minimalų, viešai identifikuojamą JAV aviacijos nuostolių rodiklį“, – teigiama CRS apžvalgoje, apibendrinančioje viešai prieinamą informaciją.

    Analitikai tokiuose konfliktuose paprastai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas: vis didesnę bepilotes platformas tenkančią rizikos dalį ir augantį bazėms keliamą pavojų, kai raketos bei dronai naudojami smūgiams prieš logistiką ir paramos aviaciją. Tokie smūgiai gali turėti didelį poveikį net tada, kai fronto linija yra toli nuo pačių bazių.

  • Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos pasaulio rinkose šią savaitę pastebimai smuko, nors įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio išlieka aukšta. Investuotojai, panašu, vis labiau remiasi prielaida, kad tranzitas per vieną svarbiausių energetikos koridorių bus atnaujinamas palaipsniui, o konflikto eskalacija bent trumpuoju laikotarpiu gali būti pristabdyta.

    Kainų kritimą sustiprino lūkesčiai, kad Vašingtonas kol kas nesiryš greitam karinių veiksmų atnaujinimui prieš Iraną ir suteiks erdvės deryboms. Tokios nuotaikos paprastai mažina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, kuri į naftos kainą įskaičiuojama, kai tiekimo sutrikimų tikimybė auga.

    Kas vyksta Ormūzo sąsiauryje?

    Ormūzo sąsiauris yra kritiškai svarbus kelias, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu, todėl bet koks apribojimas čia akimirksniu atsispindi energijos žaliavų kainose. Rinkos reakcija rodo, kad dalis dalyvių pradėjo vertinti scenarijų, kuriame tranzitas nėra visiškai blokuojamas, o leidimai plaukti suteikiami selektyviai.

    Pranešimai, kad per sąsiaurį praleidžiami pavieniai tanklaiviai, ypač vykstantys į Azijos kryptį, tapo papildomu argumentu kainų korekcijai žemyn. Nors tokių reisų mastas ribotas, vien signalas apie judėjimą sumažina baimę dėl staigaus tiekimo „užsukimo“.

    Diplomatijos signalai ir NATO svarstymai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad sprendimą dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną atidėjo kelioms dienoms, siekdamas palikti galimybę susitarimui. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir Artimųjų Rytų partnerių prašymai skirti papildomo laiko diplomatinėms pastangoms.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi informaciją apie galimus NATO svarstymus, kaip užtikrinti laivybos saugumą, jei kelias neatsivertų iki liepos pradžios. Kol kas tai labiau diskusijų lygmens idėjos, o sprendimams reikėtų politinio sutarimo ir aiškaus mandato, todėl investuotojai šią kryptį vertina atsargiai.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Naftos kainos trumpuoju laikotarpiu dažnai juda ne vien pagal faktinį tiekimą, bet ir pagal lūkesčius dėl rizikos. Jei daugėja ženklų, kad tranzitas gali būti bent iš dalies atkurtas ir karinė eskalacija atidedama, kainos linkusios trauktis net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai.

    Vis dėlto padėtis išlieka trapi: bet koks incidentas jūroje, griežtesni ribojimai ar staigus derybų žlugimas galėtų greitai sugrąžinti brangimo bangą. Dėl to artimiausiu metu tikėtinas didesnis kainų svyravimas, ypač reaguojant į naujus pareiškimus ir laivybos srauto pokyčius.

  • Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Rinka atsikvėpė po žinios

    Naftos kainos pasaulio biržose krito, investuotojams sureagavus į signalus, kad Hormuzo sąsiauryje judėjimas pamažu atsinaujina. Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad per pastarąją parą sąsiaurį kirto 26 laivai.

    Nors iki karo per šį maršrutą įprastai praplaukdavo apie 130–140 laivų per dieną, net ir dalinis srauto grįžimas rinkoms tapo reikšmingu ženklu. Dėl to naftos kainų įtampa trumpam atlėgo, o kainos koregavosi žemyn.

    Kiek ir kodėl atpigo WTI ir „Brent“

    JAV etaloninė WTI nafta per prekybos sesiją smuko apie 5 proc. ir pasiekė maždaug 92 eurus už barelį, taip nusileisdama žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Europos rinkose svarbiausia „Brent“ rūšis taip pat pigo apie 5,2 proc. – iki maždaug 98 eurų už barelį.

    Kainų kritimą lėmė ne vien faktinis 26 laivų praleidimas, bet ir lūkestis, kad blokados režimas gali švelnėti palaipsniui. Energetikos rinkose tokie signalai mažina baimę dėl staigaus pasiūlos sutrikimo, todėl dalis rizikos priedo kainoje išgaruoja.

    Kodėl Hormuzo sąsiauris toks svarbus

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: iki karo per jį buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos. Dėl to net trumpalaikiai sutrikimai gali greitai persiduoti degalų, transporto ir logistikos kainoms daugelyje valstybių.

    Šis maršrutas, remiantis publikuota informacija, yra ribojamas nuo 2026 metų vasario 28 dienos, kai po JAV ir Izraelio atakos Iranui regione smarkiai išaugo karinė įtampa. Todėl kiekviena žinia apie realų laivybos atsigavimą rinkose vertinama kaip potencialus lūžio taškas.

    Kartu ekonomistai perspėja, kad ilgiau užsitęsusi blokada galėtų smukdyti ekonomikos augimą: brangi energija didina infliacijos spaudimą, o aukštos palūkanos ir didelės obligacijų pajamingumo reikšmės brangina skolos aptarnavimą. Tokia kombinacija silpnina vartojimą ir investicijas, todėl energijos kainų dinamika tampa vienu svarbiausių makroekonominių rizikos veiksnių.

    „Aukštos naftos kainos šiuo metu yra pagrindinis makroekonominio spaudimo taškas“, – sakė finansų analitikė Viktoria Kuszak.

    Rinkų nuotaikas pastarosiomis dienomis veikė ir JAV politiniai signalai: skelbta, kad Vašingtonas bent laikinai stabdo planuotus karinius veiksmus, siekdamas palikti erdvės deryboms. Investuotojai tokius pareiškimus vertina kaip galimybę sumažinti eskalacijos riziką, nors situacija išlieka trapi.

  • Po smūgių Iranui ir Ormuzo sąsiaurio blokados Saudo Arabija smarkiai kirpo naftos eksportą

    Po 2026 metų vasario 28 dieną įvykusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui regione kilo nauja įtampa, o vienu jautriausių padarinių tapo Ormuzo sąsiaurio sutrikimai. Šis kelias yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos tiekimui, todėl bet koks jo blokavimas ar apribojimas greitai persiduoda tiek kainoms, tiek fiziniams srautams.

    Saudo Arabija, viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų ir eksportuotojų, kovą pateikė rodiklius, rodančius ryškų apimčių kritimą. Karalystė skelbia, kad kovo mėnesį naftos gavyba, palyginti su vasariu, sumažėjo 36 proc., o eksportas smuko 31,6 proc.

    Eksporto apimtis kovą siekė 4,974 mln. barelių per dieną, kai vasarį ji buvo 7,276 mln. barelių per dieną. Lyginant su 2025 metų kovo mėnesiu, eksportas buvo 13,6 proc. mažesnis, o tai rodo, kad situaciją lemia ne tik vieno mėnesio svyravimai, bet ir platesnės tiekimo grandinės rizikos.

    Tuo pat metu gavyba kovą sudarė 6,967 mln. barelių per dieną, palyginti su 10,882 mln. barelių per dieną vasarį. Metiniu pjūviu tai reikštų 22,2 proc. mažėjimą, kas tarptautinėse rinkose paprastai vertinama kaip signalas apie priverstinius logistikos ar eksporto kanalų apribojimus.

    Kas ribojo eksportą?

    Pasak pranešimų, pagrindinė priežastis susijusi su naftos išgabenimo galimybėmis, kai Ormuzo sąsiauris tampa nepatikimas arba laikinai neprieinamas. Tokiais atvejais Saudo Arabijai itin svarbus tampa alternatyvus maršrutas per sausumą į Raudonosios jūros pakrantę.

    Karalystė šiuo metu labiau remiasi naftotiekiu East–West, kuris leidžia nukreipti žaliavą į eksporto terminalus aplenkiant Persijos įlankos siaurąsias vietas. Skelbiama, kad šio naftotiekio pralaidumas yra apie 5 mln. barelių per dieną, todėl jis gali amortizuoti dalį rizikų, tačiau kartu nustato ir aiškią fizinę ribą, kiek naftos galima perorientuoti.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    Naftos rinkoje vien tik kainų reakcija neatskleidžia visos situacijos, nes fiziniai srautai priklauso nuo draudimo, laivybos saugumo, uostų darbo ir maršrutų prieinamumo. Ormuzo sąsiauris yra vienas strategiškai jautriausių taškų pasaulyje, todėl įtampa gali iš karto pakelti rizikos priedą ir sutrikdyti tiekimo planavimą.

    Saudo Arabijos rodikliai rodo, kad krizės akivaizdoje prioritetu tampa logistikos stabilumas ir eksporto grandinių apsauga, net jei tai reiškia laikiną gavybos bei pardavimų mažinimą. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dėmesys išliks sutelktas į tai, ar pavyks atkurti sklandų tranzitą, ir kiek ilgai eksportas bus priverstas remtis alternatyviais maršrutais.