CP v2

Tag: Ispanija

  • Švytintys augalai kaip ankstyvas signalas ūkiams: ispanų sukurta sistema pastebi virusus dar prieš simptomus

    Švytintys augalai kaip ankstyvas signalas ūkiams: ispanų sukurta sistema pastebi virusus dar prieš simptomus

    Ispanijos mokslininkų komanda sukūrė augalus, kurie tamsoje švyti ir, užsikrėtę, keičia skleidžiamos šviesos atspalvį. Tokia biologinė „signalizacija“ leistų kenkėjus ir ligas pasėliuose aptikti ankstyvoje stadijoje, dar prieš pasirodant matomiems požymiams.

    Tyrimą atliko Augalų molekulinės ir ląstelinės biologijos institutas (IBMCP), priklausantis CSIC ir Valensijos politechnikos universitetui. Rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“ ir, tyrėjų teigimu, atveria naują kryptį pasėlių sveikatos stebėsenai.

    Kaip veikia švytėjimo mechanizmas?

    Sprendimas įkvėptas grybų bioliuminescencijos: augaluose įdiegtas fermentų rinkinys sukuria reakcijų grandinę, dėl kurios jie nuolat skleidžia žalią šviesą. Pagrindas yra natūralus augalų junginys kafeinė rūgštis, o švytėjimas atsiranda oksidacijos metu susidarius šviesą skleidžiančiai molekulei.

    Svarbiausia, kad augalo būklei pasikeitus galima užfiksuoti ir kitokį šviesos signalą. Tai reikštų, kad infekcija būtų aptinkama anksčiau, nei pasėlis pradeda gelsti, vysti ar rodyti kitus įprastus ligų simptomus.

    Bandymuose naudojami transgeniniai augalai

    Sistemą tyrėjai išbandė su transgeniniais Nicotiana benthamiana augalais, kurie dažnai naudojami laboratoriniuose eksperimentuose. Į juos, pasitelkus modifikuotus virusus, buvo įvesti grybų bioliuminescencijos genai, leidę vizualiai sekti, kaip infekcija plinta ir kuriose vietose ji aktyviausia.

    Kitas žingsnis buvo sukurti „sargybinių“ augalų principą, orientuotą į potivirusus. Jei viruso nėra, augalas išlaiko pastovų geltoną signalą, o užsikrėtus patogeno fermentas sukelia šviesos spalvos pokytį, kurį galima užfiksuoti ir paprastomis, nebrangiomis kameromis.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastų tyrimų?

    Šiandien virusinės augalų ligos dažnai nustatomos laboratoriniais metodais, tokiais kaip PGR ar ELISA, kurie yra tikslūs, bet reikalauja laiko, specialios įrangos ir apmokyto personalo. Praktikoje tai reiškia, kad iki rezultato gavimo infekcija kartais spėja išplisti, ypač intensyviai auginamuose šiltnamiuose.

    Švytintys augalai iš esmės veiktų kaip nuolatinis, vietoje veikiantis jutiklis. Ūkininkams tai galėtų padėti greičiau izoliuoti židinį, tiksliau planuoti priemones ir sumažinti nuostolius, o kartu ir be reikalo nenaudoti augalų apsaugos produktų.

    Kur technologija galėtų prigyti pirmiausia?

    Tyrėjai mano, kad realiausias pirmasis pritaikymas būtų šiltnamiuose ir kitose kontroliuojamose auginimo sistemose, kur lengviau valdyti sąlygas ir stebėjimo procesą. Tokiose vietose „sargybiniai“ augalai galėtų įspėti apie pirmuosius protrūkius, kai reakcija dar gali sustabdyti plitimą.

    Ilgainiui principą tikimasi pritaikyti ne tik virusams, bet ir kitiems patogenams, pavyzdžiui, bakterijoms ar grybams. Aktualumą didina ir klimato kaita: šylantis klimatas ir ekstremalūs orai keičia kenkėjų bei ligų paplitimą, todėl ankstyvas aptikimas tampa vis svarbesnis žemės ūkiui.

    Projekte taip pat dalyvavo CIB-CSIC, Valensijos universiteto medicinos tyrimų padaliniai ir MRC Laboratory of Medical Sciences Londone. Komanda pabrėžia, kad technologijos tikslas yra kuo paprastesnė, vizualiai suprantama diagnostika, kurią būtų galima integruoti į kasdienę pasėlių stebėseną.

  • Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilija nuo palmių vagysčių ginasi sekimo lustais: po 10 medžių dingimo įsikišo policija

    Sevilijos miesto valdžia pradėjo įrengti sekimo įrenginius dekoratyvinėse palmėse po to, kai iš viešųjų erdvių dingo apie 10 vertingų egzempliorių. Miesto taryba teigia, kad tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Ispanijoje, skirtas greičiau rasti pavogtus medžius ir nustatyti atsakingus asmenis.

    Sekimo įrenginiai įmontuoti kelioms Kubos palmėms Aeronáutica prospekte Sevilijos Este rajone. Pasak savivaldybės, kiekviena tokia palmė, įskaitant įsigijimą, pasodinimą ir pritaikymą miesto aplinkai, kainuoja maždaug 500 eurų.

    Kas paskatino sprendimą

    Miesto Parkų ir sodų skyrius nusprendė imtis papildomų priemonių po kelių kreipimųsi į teisėsaugą dėl pasikartojančių vagysčių. Savivaldybė tikisi, kad sekimo įrenginiai leis ne tik surasti augalus, bet ir sustiprins įrodymų bazę tyrimuose.

    Nacionalinė policija jau tiria dingimų aplinkybes, o tyrimui, kaip nurodoma, padėjo liudytojo pranešimas. Savivaldybė teigia gavusi nuotraukų, siejamų su galimai prie vagysčių prisidėjusiu asmeniu, taip pat išanalizavusi teritorijoje veikiančių vaizdo kamerų įrašus.

    Kodėl tai ne atsitiktinės vagystės

    Miesto technikai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio palmių iškasimas ir išgabenimas nėra paprastas darbas. Tam esą reikia specifinių įrankių, transporto ir žinių, todėl savivaldybė įtaria, kad vagystės gali būti organizuotos ir orientuotos į brangesnę dekoratyvinę augmeniją.

    Be palmių, Sevilija pranešė ir apie kitus nuostolius: San Jerónimo parke dingo apie 100 dekoratyvinių augalų SunPatiens. Savivaldybės vertinimu, finansinė žala šiuo atveju siekia beveik 400 eurų.

    Miesto valdžia sako, kad tokie incidentai didina nerimą dėl augmenijos vagysčių masto viešose erdvėse. Sekimo technologijų diegimas vertinamas kaip prevencinė priemonė, kuri turėtų sumažinti nusikaltimų patrauklumą ir pagreitinti paiešką, jei vagystės kartotųsi.

  • Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Barselonoje įvyko iškilminga Sagrada Familia bazilikos svarbiausio bokšto atidarymo ceremonija. Po daugiau nei šimtmečio statybų užbaigtas Jėzaus Kristaus bokštas, tapęs aukščiausiu šios šventyklos akcentu ir pakeitęs miesto panoramą.

    Ceremonijai vadovavo popiežius Leonas XIV, kuris bazilikoje aukojo šv. Mišias ir palaimino naująjį bokštą vainikuojantį apšviestą keraminį kryžių. Renginys sutapo su architekto Antonijaus Gaudžio mirties šimtmečio minėjimu, pabrėžiant jo kūrybos reikšmę šiuolaikinei Katalonijai ir visai Ispanijai.

    Į teritoriją aplink baziliką susirinko apie 120 000 žmonių, mieste dirbo sustiprintos saugumo pajėgos. Tarp svečių buvo Ispanijos karalius Pilypas VI, karalienė Letisija ir ministras pirmininkas Pedro Sánchez, todėl renginys turėjo ir aiškų valstybinio protokolo svorį.

    Bokštas, tapęs rekordiniu

    Jėzaus Kristaus bokštas iškyla iki 172,5 metro ir, užbaigus šį etapą, Sagrada Familia įvardijama kaip aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Bazilikos bokštų sistema sumanyta kaip simbolinis ansamblis: 12 bokštų skirta apaštalams, 4 evangelistams, vienas Mergelei Marijai, o centrinis, aukščiausias, dedikuotas Jėzui Kristui.

    Nors šis statybų etapas laikomas vienu didžiausių istorinių lūžių, darbai bazilikoje dar nėra visiškai pabaigti. Projekto vadovai nurodo, kad visiškas užbaigimas numatomas per artimiausią dešimtmetį, o terminus tradiciškai veikia finansavimas, techniniai sprendimai ir miesto planavimo derinimai.

    Šviesa, muzika ir miesto šventė

    Po Mišių popiežius išėjo į aikštę, kur palaimino bokšto viršūnę, o šventinę programą lydėjo vaikų choras. Bazilikos vitražai tapo centriniu šviesų scenografijos elementu, jų spalvos iš vidaus buvo matomos ir lauke, sukurdamos mozaikos įspūdį.

    Vakarą užbaigė dronų, šviesų ir fejerverkų pasirodymas, fejerverkai buvo leidžiami nuo bazilikos fasado. Homilijoje popiežius Sagrada Familia apibūdino kaip akmens, spalvos ir šviesos kūrinį, akcentuodamas jos simbolinę vienybės ir darnos žinią Ispanijai.

    Gaudžio idėjos gyvena toliau

    Sagrada Familia laikoma vienu ryškiausių pasaulio architektūros objektų, o jos vidaus erdvė dažnai apibūdinama kaip akmeninis miškas: masyvios kolonos primena medžių kamienus, o skliautai išsišakoja tarsi lajos. Šis sprendimas glaudžiai siejasi su Gaudžio deklaruotu principu, kad pagrindinė jo mokytoja buvo gamta.

    Šviesa bazilikoje yra ne mažiau svarbi už konstrukciją: rytinėje pusėje vyrauja melsvi ir žalsvi tonai, o vakarinėje, saulėlydžio metu, erdvę užlieja rausvos ir oranžinės spalvos. Dėl šių sprendimų Sagrada Familia išlieka ne tik religinis, bet ir kultūrinis traukos centras, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Madridas prieš popiežiaus vizitą: evangelikų bažnyčių bumas Ispanijoje ir jį skatinantys veiksniai

    Evangelikų augimas Ispanijoje

    Madrido rūmuose Palacio Vistalegre vykęs Festival of Hope trumpam priminė koncertą: minia dainavo, kėlė rankas ir stebėjo renginį nuo tribūnų. Į sceną žengė evangelikų pamokslininkas Franklinas Grahamas, vadovaujantis Billy Graham Evangelistic Association ir JAV politikoje laikomas artimu Donaldo Trumpo aplinkai.

    Organizatoriai skelbė, kad pirmąją dieną susirinko 12 600 žmonių, o dar apie 2 000 liko už durų dėl vietos stokos. Vėliau asociacija nurodė, kad per savaitgalį renginyje apsilankė 18 700 dalyvių.

    „Ispanijai reikia vilties, o ta viltis yra Jėzuje Kristuje“, – sakė Franklinas Grahamas.

    Renginys buvo planuotas daugiau kaip 18 mėnesių, o jam pasirengti, organizatorių teigimu, prisidėjo apie 840 skirtingų evangelikų denominacijų bendruomenių Madrido regione. Taip pat nurodyta, kad prieš renginį vykusiose mokymų ir evangelizacijos veiklose dalyvavo beveik 9 800 žmonių.

    Skaičiai rodo aiškią kryptį

    Evangelikų bendruomenių matomumas Ispanijoje pastaraisiais metais akivaizdžiai auga, o tai patvirtina ir registruojamų maldos namų statistika. Remiantis Ispanijos Religinio pliuralizmo observatorijos duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje buvo registruoti 4 763 evangelikų maldos namai.

    Šis skaičius didesnis nei prieš metus fiksuoti 4 455, o dar ryškiau atsiskleidžia ilgalaikė dinamika: 2011 metais buvo skaičiuojami 2 944 evangelikų maldos namai. Tai rodo ne vien momentinį šuolį, o nuoseklų, daugiau nei dešimtmetį trunkantį augimą.

    Regioniniu pjūviu išsiskiria Katalonija, kur sutelkta 1 010 evangelikų bendruomenių, antroje vietoje – Madridas su 855, po jo Andalūzija su 744 ir Valensijos regionas su 510. Tuo pat metu katalikų bažnyčia išlieka dominuojanti pagal infrastruktūrą: registruojami 22 922 katalikų maldos namai.

    Vis dėlto evangelikų centrai sudaro reikšmingą dalį visų ne katalikiškų denominacijų religinių erdvių, o jų plėtra vis dažniau pastebima ne tik parapijų lygmeniu. Evangelikų organizacijos teigia, kad tikinčiųjų bendruomenė gali siekti apie 1,5 milijono, nors oficialių, tiksliai palyginamų statistinių duomenų apie praktiką ir priklausymą nėra.

    Kodėl evangelikų bažnyčios auga?

    Analitikų ir pačių bendruomenių vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – migracija iš Lotynų Amerikos. Ispanija pastaraisiais metais fiksuoja gyventojų skaičiaus rekordus, o augimą daugiausia lemia užsienyje gimusių gyventojų atvykimas, ypač didėjant kolumbiečių ir venesueliečių bendruomenėms.

    Daugelis atvykstančiųjų atkeliauja iš šalių, kur evangelikų ir sekmininkų judėjimai yra plačiai paplitę, todėl religinė praktika natūraliai persikelia į naują gyvenamąją vietą. Tokioms bendruomenėms bažnyčia dažnai tampa ne tik tikėjimo erdve, bet ir kasdienio palaikymo infrastruktūra.

    Migrantams tai gali reikšti pirmąjį socialinį tinklą: pažintis, pagalbą ieškant darbo, emocinį ir praktinį palaikymą, bendruomeniškumo jausmą. Dėl to evangelikų bažnyčios dažnai veikia kaip integracijos „vartai“, ypač tiems, kurie atvyksta be artimųjų ar iš anksto susikurto socialinio rato.

    Auganti įtaka matoma ir viešojoje erdvėje: dalis bendruomenių investuoja į transliacijas, muziką, audiovizualinę produkciją, aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose. Toks formatas leidžia pasiekti auditorijas, kurios tradicinių religinių praktikų vengia, bet yra atviros bendruomeniniams renginiams ir asmeninių istorijų pasakojimui.

    Šie masiniai evangelikų renginiai Madride vyko dienomis prieš popiežiaus Leono XIV vizitą Ispanijoje, todėl kontrastas tarp tradicinio katalikiško identiteto ir kintančio religinio žemėlapio tapo dar labiau pastebimas. Nors katalikybė išlieka daugumos religija, evangelikų bendruomenės šiuo metu patiria vieną sparčiausių augimo tempų šalyje.

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Ispanija stumia sveikatos darbuotojų reformą: mažina darbo valandų ribas, bet profsąjungos rengia protestą

    Naujas Statuto projektas

    Ispanijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Sveikatos sistemos darbuotojų pagrindinio statuto projektą, nors dalis medikų organizacijų ir profesinių sąjungų toliau ragina protestuoti. Dokumentas, pristatytas po Ministrų tarybos posėdžio, dar turės pereiti svarstymą ir balsavimą Kongrese.

    Reforma siekiama atnaujinti taisykles, kurios daugeliui viešojo sektoriaus sveikatos darbuotojų Ispanijoje iš esmės nebuvo peržiūrėtos apie du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas darbo laikas, budėjimai ir karjeros keliai sistemoje, kurioje ilgą laiką akcentuojamas personalo trūkumas.

    Kas keistųsi dėl darbo laiko?

    Pagal pristatytą projektą numatoma mažinti maksimalų savaitės darbo laiką iki 45 valandų. Tai pateikiama kaip bandymas priartinti taisykles prie šiuolaikinių darbo organizavimo standartų, tačiau kritikai pabrėžia, kad reali kasdienė praktika ypač ligoninėse dažnai priklauso nuo budėjimų apimties ir personalo skaičiaus.

    Projektas taip pat nustato budėjimų ribą – iki 17 valandų „efektyvaus darbo“ per budėjimą, kas, palyginti su anksčiau viešai aptarinėta 24 valandų praktika, atrodytų kaip reikšmingas pokytis. Vis dėlto tekste palikta išimtis, leidžianti viršyti ribas, jei, institucijų vertinimu, kitaip nepavyksta užtikrinti paslaugų tęstinumo.

    Ko reikalauja medikai?

    Dalies profesinių organizacijų teigimu, reforma neatsako į svarbiausius medikų keliamus klausimus. Tarp reikalavimų minimas aiškesnis budėjimų pripažinimas socialinio draudimo įmokų skaičiavime, kompensacijos už naktinį darbą arba poilsio dienos po kelių pamainų iš eilės.

    Taip pat keliama idėja įtvirtinti atskirą aukštesnę profesinę kategoriją gydytojams, nustatyti 35 valandų darbo savaitės principą įprastoms darbo dienoms ir aiškiai apibrėžti, kad viršvalandžiai būtų savanoriški bei apmokami. Diskusijose skamba ir pasiūlymai dėl savanoriško ankstyvo pasitraukimo iš darbo mechanizmo bei draudimo priverstinai perkelti darbuotojus.

    „Dalis prašymų nebepriklauso Sveikatos ministerijos kompetencijai – darbo užmokestį, etatus ir daug darbo sąlygų nustato autonominiai regionai“, – sakė Ispanijos ministrė Elma Saíz.

    Kritikuojančios organizacijos paskelbė apie naują nacionalinę demonstraciją birželio 15 dieną prie Sveikatos ministerijos. Vyriausybės pusė akcentuoja, kad projektui pritaria didžiosios profesinių sąjungų struktūros, tačiau oponentai teigia nematantys esminių garantijų, kurios realiai sumažintų perdegimą ir perteklinį darbo krūvį.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.

  • ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    ES ir trys kandidatūros į FAO: Philas Hoganas tapo lyderiu, bet Briuseliui gresia skilimas

    Europos Sąjunga pradėjo ankstyvą kovą dėl Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovo posto, kuris atsilaisvins pasibaigus dabartinio generalinio direktoriaus kadencijai. Tai viena įtakingiausių JT agentūrų: ji formuoja tarptautines maisto saugos ir tvarios žemdirbystės gaires, vertina grėsmes badui ir dalyvauja nustatant pasaulinius standartus žuvininkystei bei miškų naudojimui.

    Šįkart ES viduje išryškėjo trys kandidatūros, o ryškiausiu favoritu laikomas buvęs Europos Komisijos narys iš Airijos Philas Hoganas. Tačiau pagrindinė rizika Briuseliui ta pati kaip ir ankstesniuose tarptautinių postų rinkimuose: jei valstybės narės nesusitars dėl vieno vardo, balsai gali išsisklaidyti ir postas atiteks kandidatui iš už ES ribų.

    Kas yra FAO ir kodėl postas svarbus

    FAO vadovas ketveriems metams gauna galimybę daryti įtaką globaliai maisto politikai, įskaitant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, tarptautinės prekybos taisyklių derinimą ir paramos mechanizmus regionams, kuriuose kyla maisto krizės. Agentūros sprendimai ir rekomendacijos yra reikšmingos tiek donorams, tiek valstybėms, kurios priklauso nuo tarptautinės pagalbos ar siekia plėsti žemės ūkio eksportą.

    Europai šis postas svarbus ir geopolitine prasme: FAO darbas tiesiogiai siejasi su maisto kainų stabilumu, tiekimo grandinių patikimumu bei taisyklėmis, kurios lemia konkurenciją pasaulio žemės ūkio rinkose. ES siekis turėti savo kandidatą vertinamas kaip bandymas sustiprinti įtaką JT sistemoje, ypač kai dėl tarptautinių institucijų krypties aktyviai varžosi didžiosios valstybės ir regionai.

    Trys ES kandidatai ir trys skirtingos strategijos

    Į ES vidinę atranką įsitraukė Airija, Ispanija ir Italija. Airijos kandidatas Philas Hoganas laikomas turinčiu aiškų startinį pranašumą dėl tarptautinių ryšių, patirties Europos Komisijoje bei aktyvios kampanijos dar prieš tai, kai kitos šalys aiškiai apsisprendė dėl savo kandidatų.

    Ispanija į kovą delegavo ilgametį žemės ūkio ministrą Luisą Planą, kuris, kaip vertinama, turi gerai organizuotą ir resursais paremtą kampaniją. Vis dėlto jam gali kliudyti neformali tarptautinių institucijų rotacijos logika, ypač susijusi su tuo, kad Romoje įsikūrusiose JT maisto institucijose aukščiausi postai dažnai suvokiami kaip tarpusavyje derinamas balansas.

    Italijos kandidatas Maurizio Martina šiuo metu dirba FAO vadovybės komandoje, todėl jo situacija jautresnė: atvira kampanija būnant organizacijos viduje gali kelti klausimų dėl interesų konflikto ir diplomatinio etiketo. Kita vertus, Italija turi papildomą svertą, nes būtent ji priima Romoje įsikūrusias JT maisto agentūras ir dažnai siekia, kad derybose dėl aukščiausių postų šalis neliktų be apčiuopiamos naudos.

    Hogano pranašumas ir reputacijos klausimas

    Philo Hogano kandidatūra išsiskiria tuo, kad jis, pasitraukęs iš Europos Komisijos 2020 metais po politinio skandalo Airijoje, šiandien vėl grįžta į tarptautinės politikos orbitą. Nors tokia biografijos detalė daugeliui kandidatų būtų rimtas trukdis, šiuo atveju svarstyklės krypsta į jo naudą dėl anksti pradėto darbo su diplomatais, plataus kontaktų tinklo ir matomos paramos kai kuriose sostinėse.

    Diplomatinėje arenoje svarbus ir politinis svoris ES viduje. Tarp trijų kandidatų Hoganas dažnai siejamas su platesne centro dešiniųjų parama, o tai gali būti reikšminga, kai galutinis sprendimas persikelia į ES lyderių lygmenį ir tampa didesnio paketo derybų dalimi.

    „Svarbiausia yra pasirinkti vieną kandidatą, nes kitaip galime pralaimėti, o laimės kandidatas iš už ES ribų“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Net jei ES sutars dėl vieno vardo, tai bus tik pirmas etapas. FAO generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, kuriame dalyvauja JT valstybės narės, todėl kandidatams tenka ieškoti paramos Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur balsai dažnai lemia galutinį rezultatą. Šioje stadijoje svarbūs ne tik programiniai pažadai, bet ir ilgalaikiai dvišaliai ryšiai, paramos projektai bei pasitikėjimas, kad būsimas vadovas gebės išlaikyti organizacijos neutralumą.

    ES sprendimą gali apsunkinti tai, kad tarptautiniai postai neretai tampa platesnio politinio turgaus dalimi: vienas paskyrimas derinamas su kitais, o galutinis susitarimas pasiekiamas tik aukščiausio lygio susitikimuose. Jei kompromisas užsitęs, didėja tikimybė, kad ES į lemiamą balsavimą ateis susiskaldžiusi, o tai atvertų kelią konkurentams iš kitų regionų.

    Kol kas aišku viena: kova dėl FAO vadovo posto prasidėjo gerokai anksčiau nei oficialus finišo tiesiosios etapas, o Europos vienybė šioje dvikovoje gali būti ne mažiau svarbi nei bet kurio kandidato CV. Jei Briuselis nesugebės greitai susitelkti, strategiškai reikšmingas postas gali paslysti iš rankų net ir turint stiprų favoritą.