CP v2

Tag: Ispanija

  • Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispanijoje tęsiantis dideliems miškų gaisrams, valstybės išlaidos gesinimo darbams šiemet gali siekti nuo 1 723 000 000 iki 3 275 000 000 eurų. Tai rodo skaičiavimai, paremti oficialiais duomenimis apie išdegusius plotus ir vidutinę gesinimo kainą vienam hektarui.

    Šis įvertinimas apima tik operacines gesinimo sąnaudas, tokias kaip ugniagesių darbas, technika, aviacija ir logistika. Į jį neįtraukiamos vėlesnės išlaidos kraštovaizdžio atkūrimui, infrastruktūros remontui, dirvožemio stabilizavimui ar ekosistemų regeneracijai.

    Remiantis Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministerijos pateikiamais suvestiniais duomenimis, nuo metų pradžios gaisrai jau buvo paveikę apie 172 396 hektarus. Tai yra beveik pusė ploto, kuris sudegė per 2025 metus, todėl išlaidų dinamika išlieka viena didžiausių per pastaruosius metus.

    Skirtumai tarp sumų kyla dėl taikomų metodikų, nes įvairios institucijos ir sektoriaus organizacijos pateikia nevienodus vieno hektaro kaštų įverčius. Vienuose skaičiavimuose orientuojamasi į maždaug 10 000 eurų už hektarą, kituose kaštai siejami su maždaug 19 000 eurų už hektarą, ypač kai gesinimui pasitelkiama sudėtinga aviacija.

    Kodėl prevencija tampa lemiama?

    Miškų ūkio sektoriaus atstovai ir ekspertai nuolat kartoja, kad didžioji viešųjų pinigų dalis vis dar tenka gesinimui, o ne prevencijai. Šią tendenciją stiprina ilgesni karščio periodai, sausrų dažnėjimas ir spartesnis gaisrų plitimas, kai vėjas ir sausra sukuria itin pavojingas sąlygas.

    Miškų inžinerijos srities profesionalai pabrėžia, kad žiemos ir pavasario darbai, susiję su miškų tvarkymu, degiųjų medžiagų mažinimu ir infrastruktūros parengimu, dažnai duoda didžiausią ekonominę grąžą. Logika paprasta: kuo mažiau gaisrui palankių sąlygų, tuo mažesnis poreikis brangiam gesinimui sezono pike.

    „Gaisrai gesinami žiemą, o ne vasarą“, – sako Ispanijos miškų sektoriaus atstovai, pabrėždami, kad prevencijos finansavimas turėtų augti greičiau nei investicijos vien į reagavimo pajėgumus.

    Smūgis turizmui ir žemės ūkiui

    Miškų gaisrai Ispanijoje nėra vien aplinkosaugos problema, nes jų ekonominis poveikis persikelia į turizmą, transportą, apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas. Moksliniai tyrimai apie Pietų Europą rodo, kad dideli gaisrai gali mažinti metinį regionų ekonomikos augimą, o ryškiausiais sezonais padariniai kaupiasi ir tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

    Valdžia taip pat imasi priemonių darbo rinkai stabilizuoti, kai dėl ekstremalių sąlygų žmonės negali saugiai pasiekti darboviečių. Tokiais atvejais rengiami mechanizmai, leidžiantys kompensuoti prastovas ir sumažinti staigų finansinį smūgį įmonėms bei darbuotojams.

    Žemės ūkis patiria dvigubą riziką: pirma, dėl gaisrų ribojami kai kurie darbai, ypač susiję su sunkiosios technikos naudojimu, antra, nukenčia ūkiai ir gyvuliai, kai gaisrai atskiria bandas nuo vandens ar pašaro. Atskiruose regionuose svarstomos ir patvirtinamos tikslinės paramos priemonės ūkiams, patyrusiems nuostolių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė sąskaita dažnai būna didesnė už gesinimo biudžetą, nes po gaisrų tenka atkurti dirvožemį, suvaldyti eroziją, atstatyti miškų infrastruktūrą ir apsaugoti vandens telkinius. Tai reiškia, kad realus gaisrų poveikis valstybės finansams gali būti gerokai platesnis, nei rodo vien gesinimo darbų eilutė.

  • Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Pietryčių Ispanijoje, Mursijos regione, archeologai aptiko ankstyvosios krikščionybės laikų bažnyčios liekanas, kurios gali koreguoti nusistovėjusį pasakojimą apie Al Andalus pradžią. Tyrėjų teigimu, objektas Kalasparoje, Cerro de la Virgen kalvoje, išliko naudojamas dar ilgai po musulmonų įsitvirtinimo Iberijos pusiasalyje.

    Moksliniame straipsnyje, publikuotame žurnale „Salduie“, nurodoma, kad bažnyčia galėjo būti įkurta apie V amžiaus pirmąją pusę ir veikti bent iki IX amžiaus. Tokia chronologija, jei bus galutinai patvirtinta, taptų vienu aiškiausių įrodymų, kad krikščioniškos bendruomenės kai kuriose vietovėse tęsė liturginį gyvenimą jau valdant musulmonų administracijai.

    Kas rasta Cerro de la Virgen?

    Bažnyčia identifikuota remiantis nuo 2021 metų vykdomų žvalgymų ir kasinėjimų duomenimis. Archeologai ją apibūdina kaip vienanavį statinį su tridalės presbiterijos sprendiniu, būdingu daliai vėlyvosios antikos sakralinės architektūros.

    Tyrėjai pabrėžia architektūrines paraleles su visigotų laikotarpio šventovėmis, įskaitant Santa Cristina de Lena Astūrijoje. Kai kurios detalės, siejamos su sakristijomis ir apsidėmis, tyrime lyginamos ir su Rytų Viduržemio regiono bažnyčių tradicijomis, kas rodo, kad tuo metu architektūrinės idėjos keliaudavo tarp skirtingų regionų.

    Radiokarboninis datavimas statybą sieja maždaug su 410–440 metais. Papildomai tai pagrindžia keramikos ir stratigrafinė analizė, leidžianti kalbėti apie ilgalaikį vietovės naudojimą ir veiklos tęstinumą.

    Kodėl radinys svarbus Al Andalus istorijai?

    Didžiausia intriga šiame radinyje yra ne vien amžius, o tai, kad bažnyčia, panašu, neprarado savo funkcijos net po 713 metais prasidėjusio musulmonų valdymo regione. Istoriografijoje ankstyvasis VIII amžius dažnai piešiamas kaip ryškus lūžis, kai visigotų politinės ir religinės struktūros buvo greitai išstumtos, tačiau Kalasparos duomenys leidžia matyti sudėtingesnį vaizdą.

    Tyrėjai nurodo, kad nėra požymių, jog bažnyčia būtų buvusi paversta mečete arba iš karto desakralizuota. Kasinėjimuose aptikta buitinė keramika ir talpos, pasak autorių, nebūtinai reiškia religinės paskirties praradimą, o gali rodyti bendruomenės praktikų tęstinumą, kai šventovės erdvė buvo naudojama ir ūkiniams, ir bendruomeniniams poreikiams.

    „Keramikos tipologijos ir stratigrafijos tyrimas rodo, kad bažnyčios liturginis pobūdis išliko iki pat IX amžiaus“, – sakė tyrimo autoriai Davidas Martínezas ir Rubénas Fernándezas.

    Krikščionys, mokesčiai ir vietos valdysena

    Tyrimas šį atvejį sieja su Tudmyro kūros kontekstu, kuris formavosi po 713 metais sudaryto susitarimo tarp musulmonų valdžios ir visigotų kilmingojo Teodemiro. Tokie susitarimai, istorikų vertinimu, kai kuriose teritorijose leido krikščionių bendruomenėms laikinai išlaikyti dalį religinių ir ekonominių struktūrų mainais į mokesčius.

    Cerro de la Virgen radiniai rodo, kad vietovė galėjo atlikti ir administracinį bei ekonominį vaidmenį. Aptikti svarstyklėms, svareliams ir apskaitai priskiriami objektai leidžia spėti, jog čia vyko su fiskaline kontrole susijusi veikla, o vienas svarelis turi arabišką įrašą, kurio prasmė perteikiama kaip teiginys, kad teisingumas priklauso Dievui.

    Tyrėjų išvada tokia: islamizacija ir valdžios konsolidacija šioje teritorijoje veikiausiai vyko ne vien per staigius sukrėtimus, o per ilgą prisitaikymą ir palaipsnę integraciją. Dalis krikščionių bendruomenių, jų vertinimu, galėjo nykti ne dėl tiesioginio sunaikinimo, bet dėl ekonominių ir socialinių pokyčių, stiprėjančios fiskalinės sistemos bei urbanistinių centrų, ypač Kordobos, traukos.

    Daugiau nei po 1 300 metų Calasparros šlaito liekanos tapo dar vienu priminimu, kad ankstyvasis Al Andalus laikotarpis buvo nevienalytis. Šis radinys stiprina prielaidą, kad kai kuriose Iberijos vietovėse perėjimas nuo visigotų pasaulio prie naujos tvarkos galėjo būti labiau derėtas ir laipsniškas, nei ilgą laiką buvo priimta manyti.

  • Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Po pasaulio futbolo čempionato finalo tarp Ispanijos ir Argentinos įtampa persimetė ir į kultūros lauką. Argentinoje kilo pasipiktinimas dėl dainininkės Rosalíos ir amerikiečių atlikėjos Patti Smith pasisakymų socialiniuose tinkluose, o reakcija greitai virto raginimais boikotuoti ir atšauktu koncertu.

    Ši istorija vystėsi socialinių tinklų fone, kai emocijos po finalo dar buvo įkaitusios. Tokiais momentais net trumpi įrašai ar pasidalijimai įgauna didesnę prasmę, o ekrano nuotraukos ir perpublikavimai leidžia žinutei išplisti gerokai plačiau nei pirminė auditorija.

    Rosalía įrašas ir atsiprašymas

    Ginčas kilo po to, kai Rosalía „TikTok“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame švenčiama Ispanijos pergalė. Prie klipo buvo matomas tekstas, kurį dalis Argentinos sirgalių suprato kaip pašaipą dėl nacionalinės komandos pralaimėjimo, todėl įrašas netrukus pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

    Augant kritikai, atlikėja įrašą pašalino ir vėliau „Instagram“ istorijose paskelbė paaiškinimą, kad pasidalijo vaizdo įrašu neįsigilinusi į prierašą. Ji taip pat pabrėžė, jog Argentinai jaučia simpatiją ir nenorėjo nieko įžeisti.

    Boikotų raginimai ir atšauktas renginys

    Pasipiktinimas neapsiribojo tik komentarais. Argentinoje socialiniuose tinkluose ėmė rastis raginimų atsisakyti bilietų į Rosalíos koncertus Buenos Airėse arba protesto forma palikti vietas tuščias, taip siekiant parodyti nepritarimą.

    Greita ir apčiuopiama pasekmė užfiksuota Kordoboje, kur buvo atšauktas simfoninis koncertas, skirtas Rosalíos kūrybai. Organizatoriai teigė sulaukę daug neapykantos ir piktų žinučių, todėl nusprendė nerizikuoti atlikėjų bei komandos saugumu, nors pats projektas esą buvo planuojamas kelis mėnesius ir su atlikėja tiesiogiai nebuvo susijęs.

    Tuo metu oficialūs Rosalíos koncertai Buenos Airėse, anot renginių organizatorių, ir toliau buvo planuojami pagal anksčiau skelbtą grafiką. Vis dėlto viešojoje erdvėje diskusijos dėl atlikėjos įrašo dar kurį laiką neslūgo.

    Patti Smith įrašas ir pasikeitusi žinutė

    Į ginčą pateko ir Patti Smith, kai po finalo ji pasveikino Ispaniją ir pavartojo frazę, kuri daliai Argentinos sirgalių pasirodė nubrėžianti moralinę ribą tarp komandų. Kritika kilo greitai, o atlikėja įrašą netrukus ištrynė.

    Vėliau ji pasidalijo nauja žinute, kurioje pabrėžė pagarbą Argentinai ir jos futbolo rinktinei, prisiminė savo ryšį su šalimi bei išreiškė susižavėjimą Lioneliu Messi. Atlikėja teigė apgailestaujanti, kad jos žodžiai buvo suprasti kaip nepagarba Argentinos žmonėms.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip sporto pergalės ir pralaimėjimai, ypač finaluose, tampa daugiau nei rezultatu. Kai emocijos pasiekia aukščiausią tašką, socialiniai tinklai veikia kaip stiprintuvas, o žinomiems žmonėms tenka reaguoti į interpretacijas, kurios kartais gerokai pralenkia pirminę žinutės intenciją.

  • Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš koncertus Ispanijoje ragina nutraukti koridą

    Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš koncertus Ispanijoje ragina nutraukti koridą

    Prieš turą – laiškas premjerui

    Britų dainininkas Morrissey, dar prieš koncertus Barselonoje ir Madride, viešai paragino Ispanijos premjerą Pedro Sánchez imtis veiksmų ir nutraukti koridą. Muzikantas premjerui išsiuntė laišką, kuriame prašo pasinaudoti politine įtaka ir atsisakyti, jo teigimu, šalies įvaizdį teršiančios tradicijos.

    Kreipimasis paskelbtas gyvūnų teisių organizacijos PETA iniciatyva, kuri jau ne vienerius metus tarptautiniu mastu spaudžia valdžios institucijas dėl koridos ir su ja susijusių renginių. Organizacija teigia, kad kasmet arenose patiriamos kančios ir gyvūnų žūtis kelia vis didesnį visuomenės pasipriešinimą.

    „Prašau, padarykite tai, ką pamiltų visas pasaulis: užbaikite šią barbarybę“, – laiške Pedro Sánchez rašė Morrissey.

    Korida vėl grįžta į politinę darbotvarkę

    Morrissey raginimai pasirodė tuo metu, kai Ispanijoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl koridos statuso. Įstatymų leidėjai Kongrese dar kartą grįžo prie piliečių iniciatyvos, kuria siekiama atimti iš koridos saugomo kultūros paveldo statusą.

    Ši iniciatyva anksčiau jau buvo sulaukusi plataus palaikymo ir surinko daugiau kaip 715 000 parašų. Kritikai pabrėžia gyvūnų gerovės argumentus ir klausimą, ar valstybė turėtų teisiškai saugoti praktiką, kuri visuomenėje tampa vis labiau poliarizuojanti.

    Aktyvizmas – neatsiejama Morrissey įvaizdžio dalis

    Morrissey seniai garsėja kaip vienas ryškiausių gyvūnų teisių gynėjų populiariojoje kultūroje, o vegetarizmo laikosi nuo jaunystės. Koridos kritiką jis ne kartą reiškė tiek interviu, tiek koncertuose, o 2014 metais išleido dainą „The Bullfighter Dies“, kurioje ironizuoja šią tradiciją.

    Pastaraisiais dešimtmečiais muzikantas taip pat kritikavo mėsos vartojimą, intensyvią gyvulininkystę ir bandymus su gyvūnais, todėl jo vieši pareiškimai dažnai sulaukia plataus atgarsio. Gerbėjams tai – nuosekli laikysena, o kritikams – dar viena priežastis kaltinti atlikėją provokacijomis.

    Skandalai ir atšaukti koncertai

    Ispanijoje Morrissey dėmesio paprastai išvengia retai ir dėl kitų priežasčių. 2026 metais kovą jis atšaukė koncertą Valensijoje, aiškindamas, kad dėl miesto triukšmo ir pasirengimo Fallas šventei negalėjo miegoti ir jautėsi prastai.

    2025 metais jis paskutinę akimirką atšaukė pasirodymą Madride dėl sveikatos priežasčių, o specializuoti muzikos leidiniai primena, kad per karjerą atlikėjas yra atšaukęs šimtus koncertų. Vis dėlto šįkart, dar neprasidėjus turui, diskusiją išprovokavo ne muzika, o politinis kreipimasis dėl koridos.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.

  • Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš turą Ispanijoje ragina nutraukti bulių kautynes

    Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš turą Ispanijoje ragina nutraukti bulių kautynes

    Britų muzikantas Morrissey, žinomas kaip ilgametis gyvūnų teisių šalininkas, prieš koncertus Barselonoje ir Madride kreipėsi į Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sánchez. Laiške jis ragina pasinaudoti politine įtaka ir siekti, kad šalyje būtų nutrauktos bulių kautynės bei su jomis siejamos šventės.

    Pasak atlikėjo, ši tradicija, jo vertinimu, kenkia Ispanijos tarptautiniam įvaizdžiui ir kelia vis didesnį atgarsį už šalies ribų. Laiškas paviešintas kartu su gyvūnų teisių organizacijos PETA palaikymu, kuri pastaraisiais metais aktyviai siekia griežtesnio šių renginių reguliavimo ar uždraudimo.

    Diskusija vėl grįžo į parlamentą

    Morrissey kreipimasis sutapo su nauja politine banga Ispanijoje, kur bulių kautynių tema vėl atsidūrė parlamento darbotvarkėje. Įstatymų leidėjams pateikta piliečių iniciatyva, kuria siekiama atimti iš bulių kautynių saugomo kultūros paveldo statusą, o tai galėtų atverti kelią didesniems ribojimams.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad visuomenės požiūris keičiasi, o kultūros samprata neturėtų būti siejama su gyvūnų kančia. PETA, remdama kampaniją, akcentuoja, jog kasmet arenoje žūsta tūkstančiai gyvūnų, o prieštaravimas šiems renginiams auga tiek pačioje Ispanijoje, tiek už jos ribų.

    Muzika ir aktyvizmas eina greta

    Atlikėjas jau seniai sieja savo kūrybą su gyvūnų teisių temomis: jis viešai pasisako prieš mėsos vartojimą, pramoninę gyvulininkystę ir bandymus su gyvūnais. Vienas ryškiausių jo kūrybos pavyzdžių šia tema yra daina The Bullfighter Dies, kurioje jis kritikuoja matadorų kultą ir atvirai palaiko tradicijos pabaigą.

    Morrissey gerbėjams toks aktyvizmas yra neatsiejama jo įvaizdžio dalis, tačiau kritikai teigia, kad jis neretai kiekvieną viešą pasirodymą paverčia nauju ginču. Vis dėlto šį kartą dėmesį kelia ne tik laiško turinys, bet ir momentas, pasirinktas prieš pat turą Ispanijoje.

    Prieš turą prisimenami ir atšaukti koncertai

    Morrissey vizitai Ispanijoje pastaraisiais metais buvo lydimi ne tik muzikos, bet ir skandalų. 2026 metais jis atšaukė koncertą Valensijoje, aiškindamas, kad negalėjo miegoti dėl miesto triukšmo rengiantis Fallas šventei, o tai papildė jo, kaip neprognozuojamo atlikėjo, reputaciją.

    Dar anksčiau, 2025 metais, jis paskutinę minutę atsisakė pasirodymo Madride dėl sveikatos priežasčių. Muzikos žiniasklaida yra ne kartą fiksavusi, kad per karjerą jis atšaukė šimtus koncertų, todėl naujasis turas Ispanijoje iš anksto kelia klausimų tiek gerbėjams, tiek organizatoriams.

    Kol kas neaišku, ar Morrissey kreipimasis turės apčiuopiamą politinį poveikį, tačiau jis jau vėl įplieskė diskusiją apie tai, kur baigiasi tradicija ir prasideda visuomenės lūkesčiai dėl gyvūnų gerovės. O pačiam atlikėjui tai dar vienas atvejis, kai dėmesys krypsta ne vien į muziką.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.

  • Peticija pašalinti Argentiną iš 2026 metų pasaulio čempionato surinko 23 mln. parašų

    Peticija pašalinti Argentiną iš 2026 metų pasaulio čempionato surinko 23 mln. parašų

    FIFA pradėjo tyrimą

    FIFA patvirtino pradėjusi disciplininį tyrimą dėl incidentų po 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalo, kuriame Ispanija po pratęsimo 1:0 įveikė Argentiną. Tyrimo akiratyje atsidūrė konfliktai aikštėje ir šalia jos, į kuriuos, pasak viešai aptariamų epizodų, galėjo įsivelti keli Argentinos rinktinės žaidėjai bei trenerių štabo nariai.

    FIFA disciplinos institucijos skyrė nepriklausomą etikos prokurorą, kuris įvertins, ar buvo pažeistos esminės elgesio normos ir ar veiksmai galėjo pakenkti futbolo reputacijai. Tokiais atvejais galimos sankcijos paprastai svyruoja nuo piniginių baudų iki diskvalifikacijų ar rungtynių nuobaudų, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių.

    Kas įvyko po finalo?

    Po rungtynių socialiniuose tinkluose plačiai paplito vaizdai, kuriuose matyti susistumdymai ir aštrūs žodiniai konfliktai tarp abiejų komandų atstovų. Tarp minimų pavardžių įvardijami Nahuelis Molina, Leandro Paredesas ir Thiago Almada, taip pat trenerių štabo narys Roberto Ayala.

    Žiniasklaidoje aptariama, kad viename epizode N. Molina galėjo smogti Ispanijos kapitonui Rodri, o L. Paredesas susikibo su Ericu Garcia. FIFA vertins, ar tai atitinka nuostatą, draudžiančią elgtis taip, kas laikoma nedoru ar menkinančiu sportą ir jo valdymo instituciją.

    23 mln. parašų ir riba iki rekordo

    Kol FIFA aiškinasi incidentus, internete įsibėgėjo peticija, raginanti Argentiną pašalinti iš čempionato. Skelbiama, kad iniciatyva, siejama su pavadinimu „Argentina Out“, surinko daugiau nei 23 316 108 parašus ir buvo uždaryta.

    Peticijos autoriai kaltina teisėjavimą šališkumu ir teigia, kad, jų manymu, turnyro eiga buvo palanki Argentinai. Vis dėlto tokios iniciatyvos savaime neturi teisinės galios FIFA sprendimams, tačiau rodo didžiulį visuomenės spaudimą ir emocinę reakciją po finalo.

    DI turinys ir sąmokslo teorijos

    Peticiją lydėjo dar viena ryški tendencija: socialiniuose tinkluose masiškai plito DI sugeneruoti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriomis buvo kuriami pasakojimai apie tariamai surežisuotą čempionatą. Tokie klastoti vaizdai dažnai pateikiami kaip tikri įrodymai, todėl sporto organizacijoms ir žiniasklaidai vis sudėtingiau greitai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    FIFA tyrimas vyksta platesniame kontekste, kuriame auga nepasitikėjimas teisėjavimu, o emocijas kursto ir algoritmų skatinamas viral turinys. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad DI klastotės didina riziką reputacijai ir gali tapti papildomu veiksniu, kodėl sporto organizacijos griežtina komunikacijos ir incidentų valdymo taisykles.

    „Per mažiau nei savaitę peticiją pasirašė daugiau nei 23 milijonai žmonių iš 170 šalių“, – teigiama peticijos tekste.

    Peticija beveik priartėjo prie „Guinness World Records“ fiksuojamo didžiausio parašų skaičiaus, kuris siekia 24 319 181. Kol kas šis rekordas siejamas su 1997 metais vykusia „Jubilee 2000“ kampanija, raginusia nurašyti skurdžiausių šalių skolas iki 2000 metų pabaigos.

  • Ispanija plečia nerūkymo zonas: draudimai terasose ir paplūdimiuose, griežtesnės baudos

    Ispanija plečia nerūkymo zonas: draudimai terasose ir paplūdimiuose, griežtesnės baudos

    Ispanijos Vyriausybė 2026 metų liepos 21 dieną pritarė naujam Antitabako įstatymo projektui, kuriuo siekiama mažinti tabako vartojimą ir sugriežtinti taisykles sparčiai besikeičiančių nikotino produktų rinkoje. Dokumentas atnaujintų nuo 2005 metų galiojantį reguliavimą ir dabar keliauja į parlamentą, kur gali būti koreguojamas.

    Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad reformos tikslas yra išplėsti nerūkymo zonas, geriau apsaugoti vaikus ir paauglius bei suvienodinti reikalavimus tradiciniams gaminiams ir naujesnėms alternatyvoms. Įstatymo projektas siejamas su 2024–2027 metų tabako vartojimo prevencijos ir kontrolės planu.

    Naujos nerūkymo vietos lauke

    Jei projektui bus pritarta, rūkyti ir naudoti elektronines cigaretes būtų draudžiama barų ir restoranų terasose, jūros ir upių paplūdimiuose, viešuosiuose baseinuose bei sporto objektuose. Draudimai taip pat apimtų nacionalinius parkus ir viešų renginių erdves.

    Numatoma įvesti ir vadinamąsias apsaugos zonas: 15 metrų atstumą aplink įėjimus į viešuosius pastatus, ligonines, mokyklas, universitetus, bibliotekas, muziejus, sporto bei kultūros įstaigas ir vaikų žaidimų aikšteles. Toks sprendimas argumentuojamas siekiu sumažinti pasyvų rūkymą vietose, kur žmonių srautai yra didžiausi.

    „Žmogus, norintis terasoje ramiai išgerti kavos, turėtų galėti tai padaryti neįtraukiant dūmų iš gretimo staliuko“, – sakė sveikatos ministrė Mónica García.

    Paaugliams – draudimas ne tik pirkti

    Įstatymo projekte pirmą kartą aiškiai įtvirtinamas draudimas tabako ir susijusių gaminių vartojimui asmenims iki 18 metų. Iki šiol didžiausias dėmesys buvo sutelktas į pardavimo ir perdavimo nepilnamečiams ribojimus, o pats vartojimas nebuvo taip tiesiogiai apibrėžtas.

    Ministerija, remdamasi nacionaliniais mokyklinio amžiaus jaunimo tyrimais, pabrėžia, kad kasdien rūkančių 14–18 metų paauglių dalis yra sumažėjusi, tačiau per pastarąjį mėnesį tabaką vartojančių jaunuolių rodiklis išlieka reikšmingas. Todėl akcentuojamas prevencijos ir atsakomybės mechanizmų stiprinimas.

    Elektroninės cigaretės prilyginamos tabakui

    Projektas numato, kad elektroninės cigaretės būtų reguliuojamos taip pat, kaip ir įprastos cigaretės visose vietose, kuriose rūkymas draudžiamas. Tai apimtų ir įrenginius be nikotino, taip pat kitus rūkymą imituojančius produktus, įskaitant kaljanus.

    Taip pat siūloma riboti šių gaminių prekybą, leidžiant ją tik specializuotose prekybos vietose, kurios atitiktų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus. Numatyta, kad tokios parduotuvės negalėtų eksponuoti reklamos ar informacinių plakatų, matomų iš lauko.

    Reklama, rėmimas ir baudos

    Įstatymo projektas griežtina tabako ir susijusių gaminių reklamos, skatinimo bei rėmimo ribojimus, numatant apribojimus įvairiose platformose, įskaitant internetą. Taip pat siūloma riboti netiesioginę reklamą audiovizualiniame turinyje, kai produktai ar prekių ženklai rodomi laidos vedėjų ar svečių rankose.

    Už pažeidimus būtų taikomos baudos, kurios, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali siekti nuo 200 iki 600 000 eurų. Numatoma, kad nepilnamečiams skirtos sankcijos kai kuriais atvejais galėtų būti keičiamos visuomenei naudinga veikla.

    Įstatymui galutinai įsigaliojus, jis būtų taikomas po 20 dienų nuo paskelbimo oficialiajame leidinyje, o įstaigoms būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis atnaujinti ženklinimą naujose nerūkymo zonose. Galutinė projekto redakcija priklausys nuo svarstymų parlamente ir galimų pataisų.

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.