CP v2

Tag: Ispanija

  • Ispanės atsisako sunkaus makiažo: vietoj pudros renkasi šį triuką kasdienai

    Ispanės atsisako sunkaus makiažo: vietoj pudros renkasi šį triuką kasdienai

    Ispanės grožio rutinoje pirmoje vietoje dažnai atsiduria drėkinimas, o ne storas makiažo sluoksnis. Dėl saulėto klimato ir karščio jos linkusios rinktis lengvesnes, odai kvėpuoti leidžiančias priemones, kurios nekuria kaukės efekto.

    Vietoj įprasto pagrindo kasdien vis dažniau pasirenkami BB ir CC kremai bei lengvai tonuojantys drėkikliai. Tokie produktai paprastai suvienodina odos atspalvį, suteikia gaivumo, bet neapsunkina, todėl ypač pasiteisina šiltuoju sezonu ir aktyviomis dienomis mieste.

    Svarbus kriterijus – apsauga nuo saulės. Dermatologai nuolat pabrėžia, kad UV spinduliai yra vienas didžiausių ankstyvo odos senėjimo veiksnių, todėl kasdienis SPF tampa ne tik vasaros, bet ir visų metų įpročiu. Dėl to ispanės neretai ieško tonuojančių priemonių, kurios kartu turi ir SPF filtrą.

    Kad oda atrodytų tvarkingai, bet natūraliai, dažnai pasitelkiamas tik taškinis maskavimas. Korektorius tepamas ten, kur jo reikia labiausiai, pavyzdžiui, ant paraudimų ar paakių, o likusi veido dalis paliekama su lengvu, drėkinančiu atspalviu.

    Makiaže dominuoja natūralumas, tačiau akys dažnai tampa pagrindiniu akcentu. Ispanės mėgsta ryškesnį žvilgsnį, todėl populiarūs juodas akių kontūras, pieštukas ir blakstienų tušas, taip pat dailiai suformuoti antakiai, o lūpoms dažniau pasirenkami nude atspalviai, nors vakarui neatmetama ir klasikinė raudona.

    Kaip įkvėpimo šaltinis neretai minima Ispanijos karalienė Leticija. Oficialioms progoms jos įvaizdyje dažniau matomas kruopščiai parinktas pagrindas, tačiau kasdienybėje ji linkusi rinktis lengvesnės tekstūros priemones, kurios pabrėžia odos natūralumą ir leidžia išlaikyti gaivų įspūdį.

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • Ispanijoje rasta netikėta neolito nekropolė: atradimas verčia perrašyti Europos megalitų istoriją

    Ispanijoje rasta netikėta neolito nekropolė: atradimas verčia perrašyti Europos megalitų istoriją

    Ispanijos Toledo provincijoje, netoli Illescas, archeologai ištyrė Valdelasilla vietovę, kur aptikta viena seniausių žinomų nekropolių Pirėnų pusiasalyje. Radiokarbono datavimas rodo, kad ankstyviausi kompleksai galėjo būti įrengti apie 4 300 metais prieš mūsų erą, vėlyvajame neolite.

    Šis radinys svarbus ne vien dėl amžiaus. Jis meta iššūkį ilgai dominavusiai prielaidai, kad megalitiniai laidojimo statiniai Europoje daugiausia plito iš pakrančių regionų į žemyno gilumą.

    Monumentalus kapas žemyno gilumoje

    Nekropolėje nustatyta mažiausiai keliolika laidojimo struktūrų, o centre išsiskiria aiškiai monumentali konstrukcija, apsupta mažesnių kapų. Tyrėjai teigia, kad centrinis kapas veikė kaip kolektyvinė laidojimo vieta, naudota ilgą laiką.

    Jo viduje rasta kelių žmonių palaikų įvairiuose sluoksniuose, taip pat ir sumaišytų kaulų. Toks vaizdas rodo daugkartinį, kelių kartų laidojimą ir nuolat kintančią ritualinę erdvę, o ne vienkartinį palaidojimą.

    Ritualai, mainai ir raudonas pigmentas

    Archeologai atkreipė dėmesį į kompleksišką architektūrinį planą: greta laidojimo kameros aptikta griovių sistema ir aiškiai apibrėžtos laidojimo zonos. Tai leidžia manyti, kad vietos bendruomenė turėjo pakankamai organizacinių gebėjimų planuoti erdvę ir koordinuoti darbus.

    Tarp įkapių rasta keramikos, titnaginių įrankių, kaulo dirbinių ir karoliukų, taip pat jūrinių kriauklių, atgabentų iš pakrantės. Aptikti ir raudono pigmento pėdsakai, tikėtina, geležies oksidas, daugelyje priešistorinių kultūrų sietas su laidotuvių simbolika.

    Kodėl tai keičia Europos priešistorę

    Iki šiol daugelis tyrimų megalitų tradiciją, įskaitant dolmenus ir kolektyvinius kapus, aiškino kaip reiškinį, kuris pirmiausia susiformavo pakrančių zonose ir vėliau skverbėsi į žemyno gilumą. Valdelasilla duomenys rodo, kad žemyninės bendruomenės panašius sprendimus galėjo sukurti savarankiškai ir panašiu metu.

    Tokiu atveju megalitizmas Europoje būtų ne vieno centro sklaida, o paralelus kelių regionų procesas. Tai sustiprina mintį, kad neolito visuomenės, nors ir turėjusios ribotas technologijas, gebėjo organizuoti sudėtingus ritualus, palaikyti tolimus mainus ir statyti įspūdingus laidojimo kompleksus.

  • Barselona griežtina tvarką kruizų turistams: įvažiavimo mokestis didės iki 8 eurų per dieną

    Barselonos miesto valdžia skelbia griežtesnį kursą masinio kruizinio turizmo atžvilgiu ir žada greičiau nei planuota didinti turistinį mokestį keleiviams, kurie į miestą atvyksta kruiziniais laivais. Miestas siekia mažinti trumpalaikių, kelioms valandoms atvykstančių srautų daromą spaudimą infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms.

    Pasak mero Jaume Collboni, kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste būna trumpiau nei 12 valandų, mokestis turėtų didėti nuo 4 iki 8 eurų žmogui per dieną. Šis pokytis, kaip skelbia savivaldybė, turėtų įsigalioti artimiausiais mėnesiais, o ne būti išdėstytas palaipsniui iki 2029 metų.

    Miesto taryba pabrėžia, kad tokie turistai dažnai palieka ribotą ekonominę naudą, tačiau prisideda prie spūsčių, perpildytų viešųjų erdvių ir didesnio komunalinių paslaugų poreikio. Barselona taip pat primena jau pasiektą susitarimą mažinti kruizinių terminalų skaičių nuo septynių iki penkių.

    „Turizmas turi tarnauti miestui, o ne atvirkščiai. Norime aukštesnės kokybės turizmo, todėl mus labiau domina verslo kelionės ir renginiai“, – sakė Jaume Collboni.

    Merija neatmeta, kad ateityje mokestis galėtų būti didinamas dar kartą, tačiau tam reikėtų Katalonijos regiono valdžios pritarimo. Platesniame kontekste Barselona jau ne vienerius metus ieško būdų suvaldyti vadinamąjį perteklinį turizmą, o vienas ryškesnių žingsnių – sprendimai dėl kruizinių laivų srautų ir jų aptarnavimo vietų.

    Be kruizų ribojimo, miestas yra paskelbęs ir apie planus iki 2028 metų palaipsniui atsisakyti būsto nuomos trumpalaikei turizmo rinkai. Barselona tokius sprendimus sieja su augančiomis būsto kainomis, vietos gyventojų išstūmimu iš centrinių rajonų ir didėjančia įtampa tarp turizmo sektoriaus ir bendruomenių.

    Uosto statistika rodo, kad kruizinis turizmas mieste išlieka itin didelis: pastaraisiais metais fiksuoti rekordiniai kruizinių laivų apsilankymų skaičiai ir milijoninės keleivių apimtys. Būtent todėl, anot savivaldybės, vien simbolinių priemonių nebeužtenka, o mokestinė politika tampa vienu iš realiausiai veikiančių srautų valdymo instrumentų.

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.

  • Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Kolumbiečių dainininkė Shakira pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Ispanijos mokesčių administratorių. Nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) panaikino sankcijas, susijusias su 2011 metų mokestiniais klausimais.

    Teismas konstatavo, kad mokesčių institucija neįrodė esminės sąlygos, reikalingos laikyti asmenį Ispanijos mokesčių rezidentu. Pagal taikomą praktiką tai paprastai siejama su buvimu šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus.

    Kas nulėmė teismo sprendimą?

    Nutartyje pažymėta, kad 2011 metais atlikėja didelę laiko dalį praleido už Ispanijos ribų dėl profesinių įsipareigojimų. Teismas įvertino, kad tarptautinė veikla, įskaitant koncertinius turus, prieštarauja teiginiui, jog ji tais metais buvo nuolat įsikūrusi Ispanijoje.

    Taip pat buvo atmestas mokesčių institucijos argumentas, kad jau 2011 metais Shakiros gyvenimo ir ekonominių interesų centras esą buvo Ispanijoje. Teismo vertinimu, vien deklaruojamas ryšys su šalimi nepakanka, jei rezidavimo faktas neįrodytas pakankamai aiškiai.

    Kokią sumą turės grąžinti?

    Sprendimas reiškia, kad mokesčių institucija turės grąžinti daugiau nei 60 000 000 eurų. Ši suma apima priskaičiuotas nepriemokas, baudas ir per laiką sukauptas palūkanas.

    Teisėjai pabrėžė, kad finansiniai reikalavimai neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, nes nebuvo patikimai patvirtinta atlikėjos mokestinė rezidavimo vieta tiriamu laikotarpiu. Dėl to panaikintos ir su tuo susijusios sankcijos.

    Ką sako pati Shakira?

    Atlikėjos komanda išplatino pareiškimą, kuriame ji kritikavo ilgai trukusį procesą ir viešą spaudimą. Pasak jos, per visą laiką nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sukčiavimą.

    „Niekada nebuvo jokio sukčiavimo, o pati administracija taip ir nesugebėjo įrodyti priešingai, nes to tiesiog nebuvo“, – sakė Shakira.

    Ji taip pat teigė, kad beveik dešimtmetį jautė nuolatinį informacinį ir teisinį spaudimą, o proceso detalės, jos vertinimu, būdavo nutekinamos, iškraipomos ir sustiprinamos viešojoje erdvėje. Atlikėja pareiškime užsiminė, kad toks rezonansas gali veikti ir kaip signalas kitiems mokesčių mokėtojams.

    Svarbu tai, kad ši byla susijusi tik su 2011 metais ir tiesiogiai nekeičia ankstesnių sprendimų kituose procesuose. 2023 metais Shakira buvo sudariusi susitarimą kitoje byloje dėl 2012, 2013 ir 2014 metų, kuris leido užbaigti ginčą ir išvengti laisvės atėmimo bausmės.

    Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai, todėl galutinis proceso taškas kol kas nėra padėtas. Vis dėlto šis nutarimas ženkliai keičia 2011 metų epizodo kryptį ir sukuria pagrindą grąžinti didelę sumą.

  • Į kelionę su šunimi po Europą? Nuo 2026 metų naujos taisyklės, Ispanija ir Italija stebina

    Į kelionę su šunimi po Europą? Nuo 2026 metų naujos taisyklės, Ispanija ir Italija stebina

    Kelionės automobiliu su šunimi daugeliui atrodo paprastos, tačiau Europoje taisyklės skiriasi, o klaidos gali kainuoti brangiai. Nuo 2026 metų balandžio pasikeitė ir Europos Sąjungos reikalavimų aiškinimas, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti dokumentus ir šalies, per kurią keliaujate, tvarką.

    Didžiausias pokytis aktualus keliaujantiems su keliais augintiniais: nustatytas aiškus limitas, kad privačiai vienu automobiliu galima vežti iki 5 gyvūnų. Viršijus šią ribą kelionė gali būti prilyginta komerciniam vežimui, o tuomet taikomi kur kas griežtesni veterinariniai ir kontrolės reikalavimai.

    Kelionėms ES viduje įprastai būtinas ES gyvūno augintinio pasas, ISO standartą atitinkantis mikroschemų žymėjimas ir galiojantis skiepas nuo pasiutligės. Po pirmojo skiepo iki įvažiavimo turi praeiti mažiausiai 21 diena, todėl labai jauni šuniukai dažnai neatitinka reikalavimų.

    Nuo 2026 metų spalio numatomi nauji gyvūnų sveikatos dokumentų reikalavimai su detalesne kilmės ir statuso informacija, o vėlesniais metais planuojami papildomi identifikavimo pokyčiai. Keliaujant iš ne ES valstybių gali prireikti papildomų dokumentų, o kai kuriais atvejais ir pasiutligės antikūnų tyrimo.

    Vienodo reikalavimo visoje Europoje šunį vežti tik transportavimo narve nėra, tačiau daugumoje šalių gyvūnas laikomas kroviniu. Tai reiškia, kad jis privalo būti pritvirtintas taip, kad netrukdytų vairuotojui ir staiga stabdant netaptų pavojingu „sviediniu“ salone.

    Dažniausiai priimtini sprendimai yra transportavimo narvas, tvirta bagažinės pertvara, grotos arba specialūs diržai su petnešomis šunims. Jei šuo važiuoja laisvas ant galinės sėdynės ar, juo labiau, ant keleivio kelių, kai kuriose šalyse tai vertinama kaip pažeidimas.

    Ispanijoje ir Italijoje kontrolė dėl šuns saugaus vežimo laikoma viena griežčiausių, o pareigūnai dažnai tikisi matyti nuolatinį ir patikimą gyvūno fiksavimą. Praktikoje tai reiškia narvą, tvirtą pertvarą arba kitą sprendimą, kuris aiškiai atskiria šunį nuo vairuotojo zonos.

    Ispanijoje papildomą riziką kelia vietinės taisyklės dėl potencialiai pavojingų šunų kategorijos, kuri gali apimti ne tik konkrečias veisles, bet ir dalį mišrūnų pagal kūno sudėjimą. Kai kuriuose regionuose viešose vietose gali būti reikalaujama pavadėlio ir antsnukio.

    Italijoje viešose erdvėse įprastai reikalaujama pavadėlio, o dažna praktika yra ir pareiga turėti antsnukį su savimi, net jei jis tuo metu neuždėtas. Keliaujant su keliais šunimis gali būti reikalaujama jų atskyrimo grotomis arba vežimo transporteriuose.

    Danija laikoma viena griežčiausių valstybių Europoje pagal taisykles, susijusias su tam tikromis šunų veislėmis ir tipais. Pažeidimų atveju pasekmės gali būti itin rimtos, įskaitant gyvūno konfiskavimą, todėl prieš vykstant būtina įvertinti ne tik dokumentus, bet ir konkretaus šuns statusą.

    Jungtinė Karalystė taiko atskirą gyvūnų kelionių režimą, todėl taisyklės skiriasi nuo ES įprastų procedūrų. Šunims gali būti privalomas dokumentuotas gydymas nuo kaspinuočių, o įvažiavimas leidžiamas tik per numatytus maršrutus ir kontrolės punktus.

    Planuojant maršrutą per kelias valstybes svarbu tikrinti kiekvienos šalies reikalavimus atskirai, nes pakanka vienos neatitikties, kad kelionė sustotų pasienyje ar uoste. Jei dokumentai netvarkingi ar skiepai negalioja, pareigūnai gali atsisakyti įleisti, skirti karantiną arba nurodyti grąžinti gyvūną savininko lėšomis.

  • Ispanių grožio paslaptis po 40-ies: vienas įprotis keičia odą, o SPF tampa kasdienybe

    Ispanių grožio paslaptis po 40-ies: vienas įprotis keičia odą, o SPF tampa kasdienybe

    Ispanės po 40-ies grožį dažnai sieja ne su sudėtingomis procedūromis, o su nuoseklumu ir paprastumu. Jų rutinoje svarbiausia stiprus odos drėkinimas, minimalistinis makiažas ir dėmesys natūraliems, lengvai prieinamiems ingredientams.

    Brandą Ispanijos kultūroje įprasta priimti natūraliai, todėl raukšlės ar smulkūs netobulumai nėra slepiami bet kokia kaina. Vis dėlto tai nereiškia abejingumo išvaizdai: daugelis moterų renkasi kokybišką kasdienę priežiūrą ir profesionalias priemones, kai jų tikrai reikia.

    Olivų aliejus – ne tik virtuvėje

    Vienas dažniausiai minimų įpročių – aukštos kokybės alyvuogių aliejus kasdienėje mityboje, būdingas Viduržemio jūros regionui. Tokia mityba paprastai siejama su didesniu mononesočiųjų riebalų kiekiu ir antioksidantais, kurie svarbūs odos barjerui ir bendrai savijautai.

    Kai kurios moterys alyvuogių aliejų naudoja ir išoriškai, kaip paprastą emolientą sausai odai. Praktikoje dažniausiai siūloma tepti 2–3 lašus ant šiek tiek drėgnos, švarios veido odos, kad priemonė geriau „užrakintų“ drėgmę ir sumažintų tempimo pojūtį.

    Dermatologai pabrėžia, kad aliejai nėra universalus sprendimas visiems odos tipams. Jei oda riebi ar linkusi į aknę, riebios tekstūros gali apsunkinti būklę, todėl saugiau rinktis nekomedogeninius drėkiklius ir barjerą atkuriamas priemones su keramidais ar glicerinu.

    Rygoristinis SPF: įprotis, kuris atsiperka

    Kitas ryškus bruožas – nuosekli apsauga nuo saulės, ypač veidui, kaklui ir rankoms. Plačiajuostis kremas nuo saulės kasdien, net ir debesuotomis dienomis, padeda mažinti fotodermatozės riziką, pigmentinių dėmių formavimąsi ir ankstyvo odos senėjimo požymius.

    Specialistai primena, kad vien tik SPF ryte ne visada pakanka, ypač vasarą ar leidžiant laiką lauke. Norint realios apsaugos, svarbus pakankamas kremo kiekis ir pakartotinis tepimas, o taip pat fizinės priemonės: skrybėlė, akiniai nuo saulės ir pavėsis intensyviausios spinduliuotės valandomis.

    Gyvensena: dieta, judėjimas ir mažiau pertekliaus

    Ispanišką požiūrį į grožį dažnai papildo aktyvus gyvenimo būdas ir Viduržemio jūros regionui būdingi pasirinkimai lėkštėje. Daržovės, ankštinės kultūros, žuvis, alyvuogių aliejus ir saikas su itin perdirbtais produktais siejami su geresne bendra organizmo būkle, kuri dažnai matoma ir odoje.

    Ne mažiau svarbi ir rutinos logika: mažiau agresyvių eksperimentų, daugiau pastovumo. Subalansuotas prausimas, odos barjero saugojimas, tiksliniai ingredientai pagal poreikį ir kasdienis SPF daugeliui tampa paprastesniu keliu nei nuolat besikeičiantys grožio trendai.

    Jei norisi perimti šį modelį, saugiausia pradėti nuo bazės: švelnaus prausiklio, drėkiklio ir patikimos apsaugos nuo saulės. Papildomos priemonės, įskaitant aliejus, turėtų atsirasti tik įvertinus savo odos tipą ir reakcijas.

  • Mįslingas radinys Ispanijoje: Viljenos lobio apyrankė ir „skeptras“ pasirodė esantys iš meteorito

    Mįslingas radinys Ispanijoje: Viljenos lobio apyrankė ir „skeptras“ pasirodė esantys iš meteorito

    Ispanijoje saugomas vienas įspūdingiausių Europos bronzos amžiaus radinių – vadinamasis Viljenos lobis – pateikė staigmeną ir mokslininkams. Tyrėjai nustatė, kad du iš pirmo žvilgsnio menkaverčiai, stipriai surūdiję objektai greičiausiai pagaminti ne iš žemėje išgautos geležies, o iš meteorito metalo.

    Lobe, kuriame daugiausia yra aukso dirbinių, išsiskyrė apyrankė ir nedidelis tuščiaviduris pusrutulis, puoštas auksu. Ilgą laiką kėlė klausimų tai, kad šie du objektai atrodo geležiniai, nors Iberos pusiasalyje plačiau naudoti išlydytą geležį pradėta gerokai vėliau nei datuojami kiti lobio dirbiniai.

    Kaip atskirta meteoritinė geležis

    Sprendimą pasiūlė medžiagos sudėtis. Meteoritinė geležis paprastai turi daugiau nikelio nei iš Žemės rūdų gauta geležis, todėl cheminė analizė leidžia atskirti kilmę net ir tada, kai dirbiniai stipriai paveikti korozijos.

    Gavę leidimą iš Viljenos savivaldybės archeologijos muziejaus, mokslininkai paėmė nedidelius mėginius ir atliko laboratorinius tyrimus, įskaitant masių spektrometriją. Rezultatai parodė požymius, suderinamus su meteoritinės geležies kilme, nors tyrėjai pabrėžia, kad dėl smarkios korozijos išvados dar negali būti laikomos galutinėmis.

    Kodėl tai svarbu bronzos amžiui

    Viljenos lobis buvo rastas 1963 metais dabartinėje Alikantės provincijoje Ispanijoje ir laikomas vienu svarbiausių bronzos amžiaus auksakalystės pavyzdžių Europoje. Dauguma lobio dirbinių datuojami maždaug 1 500–1 200 metais prieš mūsų erą, o tai nesiderino su įprastu pasakojimu apie geležies technologijų plitimą regione.

    Jei meteoritinės geležies interpretacija pasitvirtins, tai reikštų, kad vietos meistrai dar vėlyvajame bronzos amžiuje gebėjo apdirbti itin retą ir prestižinę žaliavą. Tokie radiniai pasaulyje žinomi ir anksčiau, o meteoritinė geležis dažnai siejama su išskirtinio statuso daiktais, nes medžiaga buvo reta ir atkeliaudavo iš dangaus.

    Kas bus tiriama toliau

    Tyrėjai nurodo, kad šiandien egzistuoja ir neinvaziniai metodai, galintys suteikti tikslesnių duomenų nepažeidžiant dirbinių. Tokios technologijos ypač svarbios, kai objektai yra trapūs, o korozija gali pakeisti paviršiaus cheminį „parašą“.

    Mokslininkų teigimu, šie du dirbiniai galėtų būti pirmieji Iberos pusiasalyje aiškiai su meteoritine geležimi siejami radiniai, priskirtini vėlyvajam bronzos amžiui. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Trabajos de Prehistoria“.

  • 5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    5 000 nektarinų medžių ir teismas: ūkininkas net neįtarė, kad augina licencijuotą veislę

    Įtarimai dėl saugomos veislės

    Ispanijoje, Katalonijos Ljeidos provincijoje, teismą pasiekė neįprasta istorija apie sodininką, kuriam gresia didelė bauda ir laisvės atėmimas dėl nektarinų auginimo. Tyrimas pradėtas įtarus, kad ūkyje naudota teisiškai saugoma veislė be privalomos licencijos.

    Pranešama, kad pareigūnai atliko patikrinimą keliuose soduose Segrià regione ir paėmė medžių mėginius genetiniams tyrimams. Tokie tyrimai leidžia nustatyti, ar augalai atitinka konkrečią veislę, kuriai taikoma selekcininko teisių apsauga.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, ūkyje galėjo augti apie 5 000 nektarinų medžių. Tyrėjai akcentuoja, kad klausimas sukasi ne apie pačių vaisių prekybą, o apie galimai neteisėtą saugomos veislės dauginimą ir auginimą už licencijavimo sistemos ribų.

    Kodėl licencijuotos veislės tampa rizika

    Šiuolaikinėje sodininkystėje daugelis naujų, rinkoje paklausių veislių yra saugomos selekcininko teisėmis. Tai reiškia, kad veislės savininkas gali nustatyti sąlygas, kaip veislę leidžiama dauginti, platinti sodinukus ir komerciškai auginti sodus, ypač kai kalbama apie intensyvius, didelio masto ūkius.

    Europos Sąjungoje veislių apsauga remiasi bendromis taisyklėmis: selekcininkui suteikiamos išimtinės teisės, o už naudojimą be leidimo gali grėsti civilinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji. Vaismedžiams apsauga dažnai taikoma iki 30 metų, todėl net seniai įveistas sodas ne visada reiškia, kad teisinė rizika išnykusi.

    Katalonijos atveju ūkininkas aiškino, kad sodai įveisti prieš daugelį metų ir jis esą nežinojo pažeidžiantis taisykles. Vis dėlto nežinojimas nuo atsakomybės paprastai neatleidžia, o ginčuose dažnai vertinama, ar ūkininkas galėjo ir turėjo patikrinti veislės kilmę, įsigijimo dokumentus bei licencijos sąlygas.

    Ką svarbu žinoti ūkininkams ir pirkėjams

    Praktikoje itin svarbu atskirti vaisių pardavimą nuo dauginamosios medžiagos platinimo. Ūkininkas, teisėtai įsigijęs licencijuotus sodinukus ir laikydamasis sutarties sąlygų, paprastai gali parduoti derlių, tačiau problemos kyla tuomet, kai be selekcininko leidimo pradedama dauginti saugomą veislę.

    Didžiausia rizika siejama su skiepijimu, ūglių ar akių ėmimu, neoficialiu sodinukų pardavimu ir sodų plėtra, kai nesutvarkyti leidimai ar neaiški sodinamosios medžiagos kilmė. Tokiais atvejais teisės turėtojas gali siekti nuostolių atlyginimo, reikalauti pašalinti pažeidimo padarinius ir sustabdyti neteisėtą naudojimą.

    Kita, atskira tema yra sezoninė prekyba vaisiais prie kelių. Ji gali būti leidžiama, tačiau priklauso nuo to, kur vyksta prekyba ir ar neužimamas kelio juostos plotas be leidimo, taip pat nuo higienos ir laikymo sąlygų, ypač karštuoju metų laiku.