Tag: Ispanija

  • Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Ką skelbia „Amnesty International“

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi migrantų sumušimų, žeminimo, rasinio profiliavimo ir galimų neteisėtų išsiuntimų atvejų Ispanijos Seutos anklave. Organizacija teigia surinkusi liudijimų, kuriuose minimi veiksmai gali prilygti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui.

    Tyrimas, pasak „Amnesty International“, buvo atliktas rugsėjo 10–15 dienomis, o jo metu apklausta daugiau nei 65 žmonės. Organizacija nurodo surinkusi 22 tiesioginius liudijimus, kuriuose dėl smurto kaltinami Ispanijos ginkluotųjų pajėgų kariai.

    Viename iš aprašytų atvejų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis migrantas teigė buvęs nustumtas nuo didesnio nei 6 metrų aukščio ir patyręs rimtų sužalojimų. Pasak jo, jam esą nebuvo atliktas net rentgeno tyrimas, o suteikta tik skubi tvarsliava.

    „Amnesty International“ taip pat mini liudijimus apie smūgius lazdomis ir batais, galvos sužalojimus, žmonių surišimą plastikiniais dirželiais ir grasinimus, reikalaujant kuo greičiau palikti Seutą. Organizacijos vertinimu, pasakojimuose kartojasi panašus veikimo modelis.

    Ispanijos reakcija ir tyrimas

    Po ataskaitos paskelbimo Ispanijos Gynybos ministerija informavo, kad medžiaga perduodama prokuratūrai ir budinčiam teismui Seutoje. Taip pat nurodyta, jog bus siekiama nustatyti galimą individualią atsakomybę, jei pažeidimai pasitvirtintų.

    „Operacijų vadovybei pavesta ištirti ir nustatyti galimą individualią atsakomybę, siekiant apginti ginkluotųjų pajėgų profesinį elgesį ir reputaciją“, – teigiama Gynybos ministerijos komentare.

    Žmogaus teisių organizacija ragina atlikti skubų, nepriklausomą ir išsamų tyrimą, o galimai prisidėjusius asmenis laikinai nušalinti nuo pareigų, kol bus išaiškintos aplinkybės. Kartu pabrėžiama, kad net ir įtemptoje pasienio situacijoje valstybės pareigūnams galioja nacionaliniai ir tarptautiniai žmogaus teisių įsipareigojimai.

    Seuta kaip migracijos spaudimo taškas

    Seuta yra vienas jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos taškų Šiaurės Afrikoje, todėl čia nuolat susiduriama su bandymais patekti į ES sausuma. Tokiose teritorijose itin svarbus aiškus atskyrimas tarp sienos apsaugos priemonių ir elgesio, kuris gali peržengti teisėtumo ribas.

    „Amnesty International“ taip pat kelia klausimus dėl galimų pagreitintų, be procedūrų vykdytų išsiuntimų per Tarajalio tvorą atgal į Maroką. Organizacija teigia turinti liudijimų ir vaizdo medžiagos, leidžiančios įtarti naktines operacijas, kurių metu prieš migrantus galėjo būti naudojamas fizinis smurtas ir dirginančios priemonės.

    Ataskaitoje išskiriamos ir su prieglobsčio teise susijusios problemos, kai dalies žmonių, atvykusių iš konfliktų zonų, procedūros, kaip teigiama, ilgą laiką nepradedamos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepilnamečių ir šeimų pažeidžiamumą, kai dalis jų, organizacijos vertinimu, lieka be pakankamos pagalbos ir informacijos.

    Situacija Seutoje artimiausiu metu priklausys nuo teisėsaugos sprendimų ir to, ar tyrimai pateiks aiškius atsakymus dėl kariškių veiksmų teisėtumo. Bet kokiu atveju šis atvejis vėl iškelia klausimą, kaip ES pasienio taškuose suderinti saugumą, migracijos valdymą ir žmogaus teisių apsaugą.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Startas Madride ir finalas

    Kolumbiečių dainininkė Shakira penktadienio vakarą Madride pradeda 12 koncertų seriją, kuria užbaigs savo pasaulinį turą. Tai pirmieji jos pasirodymai Ispanijoje nuo 2018 metų, todėl miestas tikisi išskirtinai didelio žiūrovų srauto.

    Koncertai vyks laikinoje, pietinėje Madrido dalyje įrengtoje erdvėje, talpinančioje apie 50 000 žmonių. Organizatoriai nurodo, kad pasirodymai suplanuoti iki spalio 11 dienos, o papildomų datų Europoje kol kas neanonsuojama.

    Miesto lūkesčiai ir turizmo efektas

    Madrido valdžia prognozuoja pastebimą ekonominį poveikį, nes į sostinę atvykstantys gerbėjai paprastai užpildo viešbučius, restoranus ir viešojo transporto srautus. Pastaraisiais metais Ispanijos didmiesčiai vis dažniau konkuruoja dėl didžiausių gastrolių, nes tokie renginiai tampa reikšmingu turizmo impulsu.

    Ši tendencija Madride jau buvo matoma ir anksčiau, kai miestas priėmė kitų lotynų muzikos žvaigždžių pasirodymus, sutraukusius dešimtis tūkstančių žmonių. Tokie koncertų maratonai miestams reiškia ne tik bilietų pajamas, bet ir papildomas išlaidas nakvynei bei laisvalaikiui.

    Turas, albumas ir ankstesni rezonansiniai įvykiai

    Shakira į pasaulinį turą išvyko 2025 metų vasarį, pristatydama albumą „Las mujeres ya no lloran“, kurį įkvėpė asmeninio gyvenimo pokyčiai. Albumas sulaukė didelio dėmesio ir sustiprino dainininkės grįžimą į didžiąsias arenas po intensyvaus laikotarpio viešojoje erdvėje.

    Per kelis dešimtmečius trunkančią karjerą Shakira pardavė daugiau nei 95 milijonus įrašų ir išliko viena ryškiausių lotynų popmuzikos figūrų pasaulyje. Ji taip pat buvo susijusi su futbolo pasauliu, o 2010 metų pasaulio čempionato daina „Waka Waka (This Time for Africa)“ tapo viena atpažįstamiausių sporto himnų popkultūroje.

    Dainininkės sugrįžimas į Ispaniją vyksta po anksčiau plačiai aptarto mokesčių ginčo, kuris baigėsi susitarimu su šalies teisingumo sistema. Tuomet Shakira sumokėjo 7,3 milijono eurų baudą, o taip pat pervedė 17,45 milijono eurų Ispanijos mokesčių administratoriui, kad būtų sureguliuoti įsipareigojimai.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.

  • Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Kas vienoje šalyje laikoma mandagumu, kitoje gali būti suprasta kaip nemandagumas ar net įžeidimas. Keliaujant dažniausiai suklumpama dėl smulkmenų: garso, tempo, bendrų patiekalų dalijimosi ar įrankių naudojimo.

    Turizmo institucijos ir etiketo ekspertai pabrėžia, kad universalios taisyklės dažnai neveikia, todėl verta pasidomėti vietiniais papročiais. Tai ypač aktualu šalyse, kur valgymas yra svarbi socialinio bendravimo dalis.

    Japonija: triukšmas gali būti pagyrimas

    Japonijoje valgant kai kuriuos makaronų patiekalus garsiai siurbti nėra laikoma blogu tonu. Priešingai, tai gali reikšti, kad maistas skanus, o valgantis žmogus mėgaujasi patiekalu.

    Tačiau lazdelėms taikomos griežtesnės taisyklės. Jų nederėtų smeigti vertikaliai į ryžių dubenėlį, nes toks vaizdas siejamas su gedulo ritualais, taip pat neįprasta maistą tiesiogiai perduoti nuo vienų lazdelių kitoms.

    Valgant su kompanija mandagu palaukti, kol patiekalai bus patiekti visiems. Jei bendrame inde lieka paskutinis kąsnis, dažnai tikimasi, kad prieš jį imant bus atsiklausta kitų.

    Pietų Korėja: šaukštas čia ne mažiau svarbus

    Nors Korėjos virtuvė dažnai siejama su lazdelėmis, prie tradicinio stalo svarbi vieta tenka šaukštui. Juo įprastai valgomi ryžiai ir sriubos, o dalis patiekalų maišomi ar paskirstomi būtent šaukštu.

    Prie korėjietiško stalo dažnai patiekiami keli maži garnyrai, vadinami „banchan“. Jie dalijami visiems, todėl svarbu laikytis bendro valgymo ritmo ir gerbti tai, kad patiekalai skirti visai kompanijai.

    Italija ir Sakartvelas: tradicijos stipresnės už stereotipus

    Italijoje įprasta manyti, kad pieno kava tinka tik prie saldžių pusryčių, tačiau regioniniai įpročiai skiriasi. Kai kur visiškai normalu ryte gerti kapučiną ar kavą su pienu ir kartu valgyti sūresnį kepinį.

    Sakartvele vakarienė neretai virsta ilgu bendravimu prie stalo, kur svarbūs tostai ir nustatyta tvarka. Čia verta neskubėti, nepertraukinėti ir suprasti, kad tostai yra ne formalumas, o tradicijos dalis.

    Ispanija: vakarienė prasideda vėliau, nei tikitės

    Ispanijoje keliautojus dažnai nustebina ne konkretus etiketo draudimas, o dienos ritmas. Vakarienė daugelyje vietų prasideda vėliau, todėl ankstyvą vakarą restoranai gali atrodyti neįprastai tušti.

    Dėl to vietinių įpročių neatitinkantis laikas kartais klaidingai palaikomas prastu aptarnavimu ar nepopuliaria vieta. Prisitaikymas prie vietinio grafiko dažnai padeda išvengti nusivylimų ir nereikalingo streso.

    Ekspertai pataria prieš kelionę pasitikrinti bent pagrindines valgymo taisykles ir stebėti, kaip elgiasi vietiniai. Paprastas atsiklausimas ar pagarbi pauzė dažnai yra geriausias būdas nepadaryti nemalonios klaidos.

  • Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandų sprendimas pasikeitė

    Nyderlandai patvirtino, kad sugrįš į „Eurovizijos“ dainų konkursą 2027 metais, nors anksčiau už šalies dalyvavimą atsakingas transliuotojas AVROTROS buvo paskelbęs, kad konkurse nedalyvaus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios AVROTROS traukėsi, buvo teiginys, kad konkursas nebegali būti laikomas politiškai neutralus dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože.

    Šįkart šalies paraišką koordinuos viešojo transliavimo sistemos prižiūrėtojas NPO. Konkursą Nyderlanduose nušvies transliuotojas NOS, o šalies atstovą, kaip skelbiama, rinks nepriklausoma ekspertų komanda.

    AVROTROS kritika ir NPO argumentai

    AVROTROS pozicija išlieka kritiška: transliuotojas teigia, kad tarptautiniai konfliktai vis dažniau persikelia į konkurso erdvę ir tai silpnina „Eurovizijos“ neutralumo principą. Dalis Europos transliuotojų pastaraisiais metais vis garsiau kelia klausimus dėl to, kaip Europos transliuotojų sąjunga vertina narių atitiktį konkurso taisyklėms.

    „Neabejotina, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir griauna jo neutralų pobūdį. Todėl „Eurovizija“ tampa susipriešinimo platforma“, – sakė AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas.

    NPO savo ruožtu pabrėžia kitą argumentą: viešasis transliuotojas turi išlikti dalimi didžiausio Europoje muzikos televizijos renginio, kuris tradiciškai pristatomas kaip vienijantis. NPO atstovai akcentuoja, kad būtent įtampų laikotarpiu ryšio su auditorija ir europinio kultūrinio dialogo svarba tik didėja.

    „Svarbu, kad kaip viešasis transliuotojas šiuo metu išliktume šio vienijančio Europos renginio dalimi“, – sakė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas.

    Ispanija dar svarsto, o boikoto tema lieka gyva

    Nyderlandų sugrįžimas vyksta tuo metu, kai dalies šalių boikoto diskusijos neslūgsta. Skelbiama, kad Ispanijos transliuotojas RTVE dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, ar šalis dalyvaus 2027 metų konkurse, ir svarsto boikoto tęsimo variantą.

    Tuo metu Airija jau patvirtino, kad ir 2027 metais konkurse nedalyvaus, argumentuodama humanitarinės situacijos Gazos Ruože mastu ir tolesnėmis civilių gyventojų žūtimis. Šie sprendimai rodo, kad „Eurovizijos“ organizatoriams teks toliau spręsti, kaip išlaikyti konkurso apolitinį įvaizdį, kai dalyvių atrankas ir transliuotojų sprendimus vis labiau veikia geopolitinis kontekstas.

    2027 metų „Eurovizija“ vyks Bulgarijos Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad sugrįžtant Nyderlandams pavyks stabilizuoti dalyvių sudėtį, tačiau Ispanijos sprendimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių signalų dėl boikoto tendencijos ateities.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą dėl Izraelio: sprendimas laukiama spalį

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė remiantis tęsiamą „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Pasak jo, sprendimas Ispanijai trauktis iš konkurso išlieka aktualus, kol tęsiasi humanitarinė krizė Gazos Ruože.

    RTVE vadovas teigė, kad jam „giliai skaudu“ matyti, jog Izraelio visuomeninis transliuotojas ir toliau laikomas tinkamu dalyvauti konkurse, nepaisant padėties Gazos Ruože. Jis patvirtino, kad klausimą ketina teikti RTVE valdybai, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas toliau dalyvaus, nepaisant to, kas vyksta, ir nepaisant situacijos, kuri vis dar patiriama Gazos Ruože“, – sakė José Pablo López.

    Ispanijos pasitraukimas būtų ypač reikšmingas, nes ši šalis priklauso vadinamajam didžiajam penketui. Tai valstybės, kurios į Europos transliuotojų sąjungos biudžetą įneša didžiausias finansines įmokas ir dėl to paprastai automatiškai patenka į konkurso finalą.

    Ši tema Ispanijoje turi ir aiškų politinį foną: šalies Vyriausybė pastaraisiais metais viešai rėmė palestiniečių poziciją, o ministras pirmininkas Pedro Sánchez yra vienas aršiausių Izraelio veiksmų Gazos Ruože kritikų. Tarptautinėje erdvėje „Eurovizijos“ neutralumo klausimas vėl tapo diskusijų objektu, nes transliuotojai vertina ne tik kultūrinę, bet ir reputacinę dalyvavimo riziką.

    Kaip nurodoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose duomenyse, nuo 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį žuvusiųjų skaičius Gazos Ruože per trejus metus perkopė 73 000. Jungtinių Tautų vertinimu, šie skaičiai paprastai laikomi iš esmės patikimais, nors konfliktų sąlygomis pilnas patikrinimas būna ribotas.

    RTVE sprendimas nėra pavienis. Jau anksčiau apie ketinimą boikotuoti „Euroviziją“ paskelbė Airijos RTÉ ir Nyderlandų AvroTros, argumentuodami, kad konkurso aplinka ir viešosios diskusijos nebeatitinka jų deklaruojamų vertybių bei visuomeninio transliuotojo misijos.

    Jeigu Ispanija galutinai patvirtintų pasitraukimą, tai sustiprintų spaudimą Europos transliuotojų sąjungai aiškiau apibrėžti dalyvių tinkamumo kriterijus ir politinio neutralumo ribas. Kol kas organizatoriai laikosi nuostatos, kad konkursas yra transliuotojų, o ne valstybių varžybos, tačiau transliuotojų boikotai rodo, jog praktikoje ši riba vis dažniau tikrinama.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.