CP v2

Tag: Ispanija

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Ispanijoje „ugniagesiais“ tapę asilai: kaip 18 išgelbėtų gyvūnų kasdien mažina gaisrų riziką

    Nacionaliniame parke Donjana, viename svarbiausių Europos pelkių ir paukščių buveinių, veikia netikėta prevencijos komanda – „ugniagesiais“ vadinami asilai. Jų užduotis paprasta: išganyti sausą žolę, krūmokšnius ir piktžoles, kurios karščio metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru.

    Projektas pradėtas 2014 metais po to, kai prieglaudos komanda iš blogų laikymo sąlygų išgelbėjo pirmąjį asilą. Idėja išaugo į nuoseklią praktiką, o dabar aplink parko pakraščius reguliariai dirba kelių dešimčių išgelbėtų gyvūnų grupės.

    Kaip veikia natūralios priešgaisrinės juostos?

    Nuo kovo iki lapkričio asilai kasdien maždaug 7 valandas ganosi kruopščiai parinktose teritorijose aplink parką. Tokiu būdu sumažinamas sausos biomasės kiekis, o tai reiškia, kad ugniai atsiranda mažiau „maisto“ ir ji plinta lėčiau.

    Kiekvienam asilui skiriamas maždaug 40 metrų ilgio ir 15 metrų pločio plotas, aptvertas elektriniu piemeniu. Atskirai išganytos atkarpos susijungia į koridorius, kurie veikia kaip natūralios priešgaisrinės juostos.

    Projekto organizatoriai teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį suformuotas išvalytų ruožų tinklas padėjo sumažinti didesnių gaisrų riziką ir riboti jų plitimą. Toks metodas ypač naudingas ten, kur mechaninė miško paklotės priežiūra brangi, o technika gali žaloti jautrias buveines.

    Kodėl ši idėja plinta po Ispaniją?

    Donjanos patirtis paskatino panašias iniciatyvas kituose regionuose, įskaitant Kataloniją, kur miškų ir krūmynų valymui taip pat naudojami išgelbėti asilai. Praktika patraukli tuo, kad vienu metu sprendžia dvi problemas: gaisrų prevenciją ir gyvūnų gerovę, suteikiant prieglaudų gyventojams prasmingą „darbą“.

    Tuo pat metu pietų Europoje gaisrų sezonai ilgėja, o karščio bangos ir sausros didina užsidegimo tikimybę. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ganomieji gyvūnai laikomi vienu iš tvaresnių būdų sumažinti degios augalijos kiekį, ypač saugomose teritorijose.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis sprendimas: efektyviausia prevencija paprastai remiasi kelių priemonių deriniu, nuo miškotvarkos ir gaisrinių juostų iki kontroliuojamo deginimo ten, kur jis leidžiamas. Vis dėlto Donjanos „ugniagesiai“ rodo, kad kartais paprastas, gamtai artimas metodas gali tapti realia pagalba kovojant su gaisrų grėsme.

  • Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito dronu nufilmuoti vaizdai iš Andalūzijos, kuriuose matyti kilometrais nusidriekusios fotovoltinių modulių eilės. Internautai jas praminė stikliniais laukais, nes saulės parkai užėmė žemes, kuriose dar neseniai augo alyvmedžių giraitės.

    Daugiausia dėmesio sulaukė teritorija prie Cartaojal, netoli Antequeros Malagos provincijoje. Skelbiama, kad 2023–2025 metais čia buvo pašalinta apie 500 hektarų alyvmedynų, o tai prilygsta maždaug 20 000 medžių, dalis jų buvo beveik 100 metų amžiaus.

    Vietos bendruomenės teigia praradusios ne tik medžius, bet ir darbo vietas bei tradicinį kraštovaizdį, kuris siejamas su alyvuogių aliejaus gamybos regionu. Protestai ir peticijos tapo nuolatine šių projektų palydove, o ginčai persikėlė ir į savivaldos bei teismų lygmenį.

    Panašūs konfliktai fiksuojami ir Jaéno bei Córdobos provincijose, kurios laikomos pagrindinėmis Ispanijos alyvuogių auginimo teritorijomis. Regiono valdžios institucijos yra patvirtinusios dešimtis didelių saulės elektrinių projektų alyvmedynų žemėse, o kai kuriais atvejais investicijos pripažįstamos viešuoju interesu, sudarančiu prielaidas žemės paėmimui visuomenės poreikiams.

    Prieš projektus pasisakantys ūkininkai pabrėžia kultūrinio paveldo ir vietos ekonomikos žalą, o energetikos bendrovės akcentuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą ir tai, kad dalis savininkų žemę išnuomoja savo noru. Augant elektros paklausai ir spartėjant dekarbonizacijos tikslams, tokie interesų susidūrimai pietų Europoje tampa vis dažnesni.

    Diskusijose minimas ir vadinamasis fotovoltikos šilumos salos efektas. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad virš saulės modulių naktimis oras neretai išlieka apie 3–4 laipsniais šiltesnis nei virš natūralios augmenijos, o dieną temperatūrų skirtumai prie paviršiaus gali būti dar didesni.

    Tuo metu alyvmedžiai, kaip ir kiti medžiai, vėsina aplinką šešėliu ir garinimu, todėl jų pašalinimas keičia vietos mikroklimatą. Tyrimai taip pat pabrėžia, kad šis efektas paprastai yra lokalus ir silpnėja nutolus kelis šimtus metrų, tačiau būtent dėl to jis aktualiausias šalia gyvenviečių ir dirbamų laukų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendras alyvmedynų plotas Ispanijoje pastaraisiais metais ne būtinai mažėja, tačiau konfliktai kyla dėl konkrečių vietovių ir kraštovaizdžio pokyčio. Vis dažniau kaip kompromisas aptariama agrofotovoltika, kai moduliai projektuojami taip, kad po jais būtų galima tęsti žemės ūkio veiklą, įskaitant alyvmedžių auginimą.

    Toks sprendimas gali sumažinti įtampą tarp energetikos ir žemės ūkio, tačiau reikalauja kitokių techninių sprendimų, didesnių investicijų ir aiškesnių taisyklių, kaip suderinti gamybą, biologinę įvairovę ir vietos gyventojų interesus. Kol kas Andalūzijoje ginčai rodo, kad energetikos transformacija neapsiriboja technologijomis, ji tiesiogiai paliečia ir regionų tapatybę.

  • Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Stovykla paplūdimyje atsinaujino

    Ceutos valdžia rugpjūčio 21 dieną planuoja antrą kartą per dvi dienas išvalyti Trampolín paplūdimį, į kurį, vietos žiniasklaidos duomenimis, grįžo šimtai migrantų. Ketvirtadienį ryte jie buvo perkelti į laikinus priėmimo centrus, tačiau popiet dalis vėl sugrįžo į pakrantę.

    Paplūdimyje šią savaitę iš nendrių, plastiko ir kartono buvo statomos laikinos pašiūrės, mat žmonės siekia išlikti vienoje vietoje ir vengia nuolatinio kilnojimo. Oficialūs skaičiai nesutampa: skirtingos institucijos mini skirtingą iškeldintų ir sugrįžusių asmenų skaičių.

    Saugumas ir baimė būti grąžintiems

    Vietos šaltiniai teigia, kad po pirmojo bandymo išvalyti teritoriją darbai buvo stabdomi dėl negalėjimo užtikrinti darbuotojų saugumo, o panašus sprendimas svarstomas ir šįkart. Ceutos vyriausybė įspėja, kad, migrantams vėl sugrįžus, paplūdimio valymo operacija gali būti sustabdyta.

    Migrantai baiminasi, jog perkėlimas į naujai atidarytus centrus gali tapti pirmu žingsniu jų grąžinimo į Maroką link. Dėl šios priežasties dalis žmonių renkasi pasilikti atviroje erdvėje, net jei sąlygos ten prastesnės ir mažiau saugios.

    Perkėlimai ir vietų skaičiai

    Skelbiama, kad dalis žmonių buvo nukreipti į laikinas patalpas Loma Margarita ir El Embolsamiento teritorijose, kurių bendra talpa įvardijama kaip 1 800 vietų. Ceutos prezidentas Juanas Vivasas kritikavo pačią taktiką, pabrėždamas, kad paprastas perkėlimas miesto ribose problemos neišsprendžia.

    „Perkelti žmones iš Trampolín į kitas Ceutos vietas nereiškia, kad problema sprendžiama“, – sakė Juanas Vivasas.

    Kaip papildomos priėmimo vietos minimos Hípica patalpos, karinės bazės teritorija, buvusi futbolo aikštė kavalerijos kareivinėse ir El Guano zona. Ispanijos migracijos ministrė Elma Saiz yra sakiusi, kad planuojama didinti priėmimo vietų skaičių iki 4 000.

    Humanitarinė pagalba ir kodėl žmonės grįžta

    Raudonasis Kryžius ketvirtadienį apylinkėse dalijo apie 4 000 maisto paketų, ir tai, vietos pranešimų teigimu, galėjo prisidėti prie žmonių telkimosi paplūdimyje. Dalis migrantų nėra apgyvendinti centruose arba ten neužsibūna, todėl į Trampolín ateina bent laikinai gauti maisto ir pagalbos.

    Situacija Ceutoje laikoma platesnės migracijos spaudimo Vakarų Viduržemio regione dalimi, kai Ispanijos anklavai Afrikoje išlieka jautriausiais taškais. Sprendimų ieškoma derinant vietos saugumo, priėmimo infrastruktūros ir humanitarinius poreikius, tačiau įtampa išlieka, kol nėra aiškios ir žmonėms suprantamos procedūros, kas jų laukia toliau.

  • „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ vasaros reitinguose Ispanijoje į pirmą vietą pakilo atlikėjas Quevedo, aplenkęs katalonų žvaigždę Rosalíą. Platformos statistika ir vertinimai rodo, kad Quevedo šiuo metu turi apie 33 922 381 mėnesinį klausytoją, o Rosalía – apie 26 999 894.

    Trečioje pozicijoje, remiantis tais pačiais skaičiavimais, rikiuojasi Rels B su maždaug 23 439 003 mėnesiniais klausytojais. Tokie „Spotify“ rodikliai dažnai atspindi ne tik bendrą populiarumą, bet ir tai, kas konkrečiu metu geriausiai veikia algoritminiuose grojaraščiuose.

    Kas kelia Quevedo aukštyn?

    Quevedo tapatinamas su Kanarų salų kultūra, nors gimė Madride ir iki ketverių metų gyveno Brazilijoje. Pastaraisiais metais jis nuosekliai stiprino pozicijas ispanakalbės muzikos rinkoje, o proveržį plačiai auditorijai įtvirtino bendradarbiavimai ir hitai, patekę į globalius grojaraščius.

    Vienu svarbiausių karjeros taškų laikomas kūrinys, išleistas per bendrą sesiją su Argentinos prodiuseriu ir didžėjumi BZRP. Šis etapas tapo tramplynu į platesnę tarptautinę rinką ir padėjo Quevedo įsitvirtinti kaip vienam ryškiausių urban ir trap scenos vardų.

    Kanariška tapatybė – ne tik įvaizdis

    Atlikėjas pabrėžia, kad kuria iš Las Palmas ir salų perspektyvos, o vietos tapatybė jo dainose yra sąmoningas pasirinkimas. Tokia kryptis dera su platesne tendencija, kai ispanakalbiai atlikėjai vis dažniau savo muzikoje akcentuoja regioninę kilmę ir kultūrinius kodus.

    „Aš visada rašau iš Las Palmas ir salų perspektyvos. Tai leidžia jaustis laisvam, o laisvė man yra gera savijauta“, – sakė Quevedo interviu Kanarų regiono transliuotojui Radio Televisión Canaria.

    Šią kryptį sustiprina ir naujausias jo albumas „El Baifo“. Pavadinime panaudotas Kanarų salose vartojamas terminas, siejamas su vietine leksika ir kasdiene šnekamąja kalba, taip dar labiau įtvirtinant regioninį identitetą kaip kūrybos ašį.

    Albumas yra trečiasis studijinis Quevedo darbas po „Buenas noches“ ir „Donde quiero estar“. Jame – bendradarbiavimai su kitais atlikėjais, tarp jų Elvis Crespo, o projektas pristatomas kaip aiški Kanarų tapatybės deklaracija, panaši į kitų ispanakalbių žvaigždžių pasirinktą kryptį akcentuoti savo šaknis.

    Ką reiškia toks reitingas?

    „Spotify“ mėnesinių klausytojų rodiklis yra dinamiškas ir gali greitai keistis, ypač kai pasirodo nauji singlai, prasideda turai ar dainos patenka į didelius redakcinius grojaraščius. Vis dėlto lyderystė tokioje konkurencingoje rinkoje kaip Ispanija signalizuoja, kad Quevedo šiuo metu geriausiai pagauna auditorijos nuotaiką.

    Šis pokytis taip pat išryškina platesnę rinkos tendenciją: urban, trap ir jų hibridai toliau konkuruoja su populiariausiais pop vardais, o sėkmę vis dažniau lemia ne vien radijo eteris, bet ir srautinių platformų algoritmai bei socialinių tinklų dinamika.

  • Turistas Ispanijoje paglostė šunį ir ant antkaklio rado žinutę: viskas apsivertė aukštyn kojomis

    Turistas Ispanijoje paglostė šunį ir ant antkaklio rado žinutę: viskas apsivertė aukštyn kojomis

    Netikėtas radinys prie šuns antkaklio

    Atostogų Ispanijoje metu turistas gatvėje pastebėjo ant žemės gulintį šunį ir, manydamas, kad gyvūnui reikia pagalbos, priėjo jį paglostyti. Iš arčiau apžiūrėjęs antkaklį jis pamatė pritvirtintą laminuotą lapelį su aiškia žinute praeiviams.

    Nuotrauka, kuria vyras pasidalijo socialiniuose tinkluose, greitai išplito ir surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Komentaruose žmonės prisipažino, kad patys dažnai tokiose situacijose skuba „gelbėti“ gyvūną, neįvertinę konteksto.

    Ką iš tiesų reiškė žinutė?

    Ant lapelio buvo prašoma šuns nemaitinti, nes jis laikosi dietos, o apačioje nurodytas ir šuns vardas. Tokia pastaba, pasak internautų, buvo ir šmaikšti, ir praktiška, nes aiškiai sustabdo spontanišką norą pavaišinti augintinį.

    Istorijos esmė paprasta: ne kiekvienas gatvėje gulintis šuo yra benamis ar sergantis. Karštame klimate gyvūnai neretai ilsisi ant vėsesnių akmenų ar šaligatvio, o kai kurie, kaip šioje situacijoje, dar ir išnaudoja praeivių dėmesį papildomiems skanėstams gauti.

    Augintinių antsvoris – auganti problema

    Veterinarai pabrėžia, kad antsvoris šunims nėra vien estetinė problema: jis didina sąnarių apkrovą, apsunkina širdies ir kvėpavimo sistemos darbą, gali didinti cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką. Dažna priežastis yra ne vien per didelės porcijos, bet ir nuolatiniai užkandžiai bei žmonių maistas.

    Būtent todėl šeimininkai vis dažniau ieško būdų, kaip apsaugoti augintinį nuo geranoriškų, bet žalingų „vaišintojų“ viešose vietose. Prisegta žinutė prie antkaklio tampa paprastu sprendimu, kuris padeda išvengti konfliktų ir kartu primena, kad geriausia pagalba – paklausti šeimininko arba bent jau nepakenkti.

    Ši istorija taip pat primena, kad keliaujant verta būti atidiems: jei gyvūnas atrodo ramus, turi antkaklį ar prižiūrimą išvaizdą, pirmas impulsas maitinti ar „gelbėti“ gali būti nereikalingas. O jei kyla abejonių dėl gyvūno būklės, saugiausia kreiptis į vietos gyvūnų gerovės tarnybas.

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Išpuolis Isla Kristinoje

    Ispanijos pietuose, Huelvos provincijos Isla Kristinos mieste, sekmadienio vakarą įvykdytas šaudymo išpuolis nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes. Dar vienas asmuo patyrė kritinius sužalojimus ir gydomas ligoninėje.

    Vietos žiniasklaidos duomenimis, šaulys į Rocío rajone esantį šeimos namą atvyko motociklu, atidengė ugnį į viduje buvusius žmones ir pasišalino. Įvykio vietoje liko trijų aukų kūnai.

    Tarp aukų – nėščioji ir vaikas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų yra nėščia moteris, vienas jos vaikų ir moters motina. Ketvirtasis sužeistasis, kurio būklė vertinama kaip labai sunki, buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą.

    Policija detaliai neatskleidžia aukų ir sužeistojo tapatybių, kol informuojami artimieji ir tęsiami procesiniai veiksmai. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad situacija rajone išlieka įtempta.

    Galimas keršto motyvas

    Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neatmeta, kad tai gali būti kerštas tarp dviejų šeimų, kurio ištakos siejamos su ankstesniu nužudymu Huelvos mieste. Skelbiama, kad konfliktas galėjo paaštrėti po incidento Torrejón rajone, įvykusio dar rugsėjį.

    Pasak vietos pranešimų, savaitgalio išpuolio aukos galimai buvo artimi giminaičiai asmens, įtariamo tuo ankstesniu nužudymu. Nuo tada esą fiksuota ir daugiau smurto epizodų, įskaitant ankstesnį šaudymą toje pačioje Isla Kristinos teritorijoje.

    Teritorijoje dirba Civilinė gvardija ir vietos policija, vykdoma paieškos operacija, stiprinamas patruliavimas. Įtariamasis šaulys kol kas nesulaikytas, o tyrėjai renka vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.

  • Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Vairuotojams Ispanijoje įvestas ryškus kelio ženklinimo sprendimas – vadinamoji raudona linija – tampa nauju būdu kovoti su pavojingu lenkimu. Ji atsirado A-355 kelyje, jungiančiame Cartama ir Marbellą, kur eismo intensyvumas per kelerius metus išaugo nuo planuotų 7 000 iki maždaug 20 000 automobilių per parą.

    Didžiausia problema šiame ruože – didelė sunkiasvorių transporto priemonių dalis. Lengvųjų automobilių vairuotojai, siekdami sutaupyti laiko, dažnai bando lenkti ten, kur matomumas ir kelio profilis tam netinkami, o tai didina frontalinio susidūrimo riziką.

    Įprasta ištisinė linija, nors ir aiškiai nurodanti draudimą kirsti važiuojamosios dalies ašį, vietos institucijų vertinimu nebuvo pakankamai veiksminga. Todėl maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coin gyvenviete papildomai pažymėta stora raudona linija, skirta iš karto patraukti akį ir sustiprinti įspėjimo efektą.

    Raudona spalva keliuose dažnai siejama su pavojumi ir draudimu, todėl veikia ir psichologiškai – vairuotojui iš anksto signalizuoja, kad konkreti vieta yra avaringa. Tokios priemonės tikslas paprastas: sumažinti spontaniškų ir agresyvių lenkimo manevrų skaičių, kai rizika didžiausia.

    Ši priemonė nėra vienintelė. Vietos valdžia taip pat planuoja švieslentes, kurios realiu laiku rodys artėjančių automobilių greitį ir primins galiojantį ribojimą, o avaringiausiose vietose svarstoma diegti ir greičio kontrolės įrenginius.

    Skirtumas atsiskleidžia ir baudose. Ispanijoje raudonos linijos nepaisymas prilyginamas pavojingam važiavimui per ištisinę liniją ir gali kainuoti apie 400 eurų baudą bei 4 baudos taškus – tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei įprasta bauda už dvigubos ištisinės linijos nepaisymą Lenkijoje.

    Lietuvoje verta prisiminti svarbų niuansą: ištisinė linija pati savaime „neuždraudžia lenkti“, tačiau draudžia ją kirsti, todėl lenkimas leidžiamas tik tada, kai manevrą įmanoma atlikti nepervažiuojant linijos. Lenkimą tiesiogiai draudžia kelio ženklas B-25, kuris dažnai taikomas kartu su griežtesniu ženklinimu pavojinguose ruožuose.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.