CP v2

Tag: Ispanija

  • „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    Kelionės po Europos pakrantes šią vasarą gali tapti paprastesnės: „Uber“ pranešė apie partnerystę su laivų nuomos platforma „Click&Boat“ ir planuoja pasiūlyti galimybę užsisakyti pasiplaukiojimą laivu tiesiai programėlėje. Idėja primena įprastą pavežėjimo užsakymą, tik šįkart maršrutas drieksis vandeniu.

    Pagal planą „Uber Boat“ startuos kaip bandomoji paslauga birželio viduryje. Ji bus siūloma Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje, iš viso 23 pakrančių miestuose, tarp jų Splite, Dubrovnike, Nicoje, Sen Tropez, Maljorkoje ir Barselonoje.

    „Click&Boat“ į „Uber“ ekosistemą atneša didelį pasiūlos mastą: bendrovė nurodo turinti daugiau nei 55 000 įvairių laivų katalogą. Vartotojams bus žadamos skirtingos patirtys, nuo saulėlydžio plaukimų ar vandens sporto iki trumpų išvykų į mažiau žinomas įlankas.

    „Pirmą kartą plaukiojimas laivu tampa kasdienio judumo dalimi. Nereikia nei licencijos, nei patirties“, – teigiama „Click&Boat“ pranešime.

    Bendrovės akcentuoja, kad paslauga turėtų būti patogi turistams, norintiems išvengti įsipareigojimo nuomotis laivą visai dienai ar pirkti tradicines ekskursijas. Kartu tai atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją kelionių rinkoje: keliautojai vis dažniau ieško trumpų, aiškiai įkainotų ir lengvai užsisakomų patirčių, kurias galima suplanuoti paskutinę minutę.

    „Uber“ patirtis ant vandens

    „Uber“ tai nėra pirmas bandymas vandens transportą integruoti į programėlę. Dar 2020 metais Londone bendrovė pradėjo partnerystę su upės autobusų operatoriumi „Thames Clippers“ ir pristatė „Uber Boat“ paslaugą Temzėje.

    Londone upės maršrutai jungia dešimtis prieplaukų, o kelionės dažnai naudojamos kaip alternatyva metro ar autobusams, ypač vykstant į lankytinus objektus bei renginius. Toks modelis parodė, kad programėlės principu paremtas bilietų ir maršrutų pasirinkimas gali veikti ne tik sausumoje.

    Naujoji plėtra į pietų Europos pakrantes reikšminga tuo, kad čia orientuojamasi ne į kasdienį susisiekimą, o į laisvalaikio mobilumą. Jei bandomasis etapas pasiteisins, galima tikėtis, kad panašios paslaugos ateityje gali plėstis ir į kitus turistinius regionus, kur pakrantės maršrutai ar trumpos išvykos laivais yra populiarus kelionių elementas.

  • Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Hantaviruso atvejis kruiziniame laive: „MV Hondius“ vėl švartuojamas Kanaruose dėl audros

    Ispanijos jūrų tarnybos pirmadienio vakarą rekomendavo Nyderlandų kruiziniam laivui „MV Hondius“, kuriame fiksuotas galimas hantaviruso atvejis, laikinai vėl švartuotis Granadilijos uoste Kanarų salose. Sprendimas priimtas prasidėjus stipriems vėjo gūsiams ir bangavimui, kai buvo ruoštasi keleivių evakuacijai.

    Pasak pareigūnų, laivą audra nuolat sukinėjo, o bandymai išlaikyti stabilumą užtruko daugiau nei valandą. Dėl to evakuacijos darbai buvo pristabdyti, o laivą nutarta pririšti uoste, kad išlaipinimas vyktų saugiau.

    Kas žinoma apie galimą atvejį

    Pirmadienio vakarą vienam iš 14 iš laivo evakuotų Ispanijos piliečių Madrido Gomezo Uljos ligoninėje nustatytas preliminariai teigiamas hantaviruso testas. Pacientas izoliuotas ir, kaip skelbiama, simptomų nejaučia, o kiti evakuotieji po neigiamų tyrimų rezultatų liko karantine.

    Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad dėl ilgo inkubacinio laikotarpio naujų atvejų gali paaiškėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Hantaviruso inkubacija gali trukti iki šešių savaičių, nors dažniausiai siekia apie tris.

    Saugumas uoste ir tolesni planai

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García patvirtino, kad laikinas švartavimas atliktas vadovaujantis Jūrų kapitonijos rekomendacijomis. Tikslas buvo sumažinti riziką keleiviams ir sudaryti sąlygas evakuacijos komandoms dirbti saugiau esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms.

    „Dėl meteorologinių priežasčių ir gavus Jūrų kapitonijos rekomendaciją „MV Hondius“ laikinai prišvartuotas Granadilijos uoste. Stiprus vėjas ir bangos reiškė, kad keleiviams išlipti ir komandoms dirbti taip yra saugiau“, – sakė Mónica García.

    Laivas buvo pakeliui į Nyderlandus, kur, kaip skelbta, turėtų būti užbaigtas 28 keleivių grąžinimas. Vis dėlto galutiniai sprendimai dėl kelionės tęstinumo ir karantino režimo priklausys nuo tolesnių tyrimų rezultatų bei sveikatos institucijų vertinimo.

    Kas yra hantavirusas

    Hantavirusai paprastai plinta per kontaktą su graužikais ar jų išskyromis, taip pat įkvėpus ore pakilusių dalelių uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Žmogus žmogui perduodamas ne visų atmainų atvejais, todėl rizikos vertinimas dažniausiai priklauso nuo konkretaus viruso tipo ir epidemiologinių aplinkybių.

    Medikai pabrėžia, kad bet kokių simptomų atsiradimas po galimo kontakto, ypač karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai ar staigus būklės blogėjimas, yra signalas nedelsiant kreiptis pagalbos. Kruiziniuose laivuose protrūkių valdymą apsunkina uždaros erdvės, bendros ventiliacijos zonos ir intensyvus žmonių judėjimas, todėl sprendimai dažnai priimami konservatyviai, pirmenybę teikiant prevencijai.

    Antradienį Madrido Monklouje numatytas Ispanijos premjero Pedro Sánchez ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso susitikimas, kuriame ketinama aptarti krizės valdymą. Po susitikimo planuojama bendra spaudos konferencija.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Ispanijos Pirėnuose, Núria slėnyje, archeologai ištyrė itin sunkiai pasiekiamą Cova 338 urvą, esantį 2 235 metrų aukštyje. Ilgą laiką manyta, kad tokiose aukštikalnėse neolito ir bronzos amžiaus žmonės tik trumpam užsukdavo pakeliui, tačiau nauji duomenys šią prielaidą verčia peržiūrėti.

    Kasinėjimai, vykdyti 2021–2023 metais, atskleidė storus kultūrinius sluoksnius, rodančius pasikartojančius ir ilgalaikius apsistojimus nuo maždaug 5 000 metų prieš mūsų erą iki pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigos. Tai reiškia, kad į tą pačią vietą kartos sugrįždavo daugiau nei 5 000 metų, nepaisydamos atšiaurių kalnų sąlygų.

    Židiniai ir žali mineralai

    Urvėje aptikta dešimtys židinių ir šimtai žalsvų uolienų fragmentų, kuriuos tyrėjai sieja su malachitu – variu turtingu mineralu. Dalis gabalėlių buvo apdegę ir suskeldėję, o tai leidžia įtarti, kad akmuo buvo tikslingai kaitinamas ir apdorojamas vietoje.

    Toks vaizdas atitinka ankstyvosios metalurgijos logiką: kaitinimas gali palengvinti mineralų trupinimą, o vėliau išgauta žaliava galėjo būti gabenama į žemesnes stovyklas ar dirbtuves. Mokslininkai šį radinių kompleksą įvardija kaip vieną ankstyviausių įrodymų, kad Vakarų Europos aukštikalnėse buvo kryptingai eksploatuojami vario ištekliai.

    Ne tik darbas, bet ir kasdienybė

    Be su mineralais siejamų radinių, rasta ir įprasto gyvenimo pėdsakų: gyvūnų kaulų, keramikos šukių, akmeninių įrankių, maisto ruošimo liekanų. Daiktų išsidėstymas leidžia manyti, kad urvo erdvė buvo naudojama sistemiškai, atskiriant zonas skirtingoms veikloms.

    Tai rodo, kad Cova 338 greičiausiai buvo ne atsitiktinė užuovėja, o sezoninė, planuotai naudojama vieta, kurioje derintos kelios funkcijos. Tokie atradimai papildo platesnį Europos priešistorės vaizdą, kuriame vis dažniau kalbama apie kalnų regionus kaip aktyviai išnaudojamas erdves, o ne tik apie migracijos koridorius.

    Mįslingi žmogaus palaikai

    Tyrėjai taip pat aptiko žmogaus palaikų fragmentų, tikėtinai priklausiusių maždaug 11 metų vaikui: pieninį dantį ir piršto kaulo dalį. Kol kas neaišku, ar tai buvo laidojimas urve, ar palaikai į šią vietą pateko kitomis aplinkybėmis.

    Vis dėlto neatmetama, kad gilesniuose sluoksniuose gali būti ir daugiau palaidojimų. Jei tai pasitvirtintų, Cova 338 reikšmė išsiplėstų: šalia ūkinės veiklos urvas galėjo turėti ir ritualinę, bendruomeninę funkciją.

    „Radinių visuma leidžia manyti, kad žmonės į urvą grįždavo nuosekliai ir veiklą organizuodavo kryptingai, o ugnis buvo ne vien šilumos šaltinis“, – teigiama tyrėjų aprašyme.

  • Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Saulės elektrinei parinkta vieta Ispanijoje atvėrė 5 000 metų paslaptį: aptikta penkiakampė tvirtovė

    Vakarų Ispanijoje, Extremadūros regione, žemės sklypas iš pirmo žvilgsnio atrodė idealus saulės elektrinei: lygus reljefas, daug atviros erdvės, jokių akivaizdžių kliūčių. Tačiau pradėjus paruošiamuosius darbus po dirvožemiu netikėtai pasirodė visai kito laikmečio ženklai.

    Darbininkai aptiko keramikos šukių, įrankių fragmentų ir kitų radinių, o vėliau paaiškėjo, kad teritorijoje slypi kur kas didesnio masto archeologinis kompleksas. Dėl to statybos planai buvo pakoreguoti, o vietovėje pradėti sistemingi tyrimai.

    Kasas de Hito vietovėje, netoli Almendralecho, archeologai identifikavo kelias dešimtis radinių sankaupų, kurios rodo, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką. Dalies objektų datavimas siejamas su laikotarpiu apie 3300 metus prieš mūsų erą, o bendras vaizdas apima ir vėlesnius etapus.

    Tyrėjai nurodo, kad maždaug 100 hektarų plote užfiksuota 11 atskirų archeologinių zonų. Jose aptikta ženklų, liudijančių apie skirtingus istorinius tarpsnius, įskaitant vario amžių, bronzos amžių ir vėlesnius laikotarpius.

    Atradimas, pakeitęs projekto planus

    Ryškiausias radinys – neįprastos, aiškiai geometrinės formos įtvirtinimų sistema, kurios perimetras primena penkiakampį. Skirtingai nuo dažnesnių to meto apvalių ar ovalių gyvenviečių planų, čia matyti kampuotos linijos ir apgalvotas išdėstymas.

    Archeologiniai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinis statinių likučių rinkinys, o kryptingai suplanuotas gynybinis kompleksas. Aptikta griovių, sustiprintų ribų, galimų įėjimų kontrolės taškų ir kitų elementų, rodančių organizuotą bendruomenės gynybą.

    Skelbiama, kad kai kuriose vietose gynybiniai grioviai buvo iškirsti tiesiai į kalkakmenį ir galėjo siekti apie 4,5 metro gylį. Tokie sprendimai paprastai siejami su ilgalaikiu įsitvirtinimu, o ne laikina stovyklaviete ar trumpalaikiu prieglobsčiu.

    Penkiakampė citadelė ir bronzos amžiaus pėdsakai

    Didžiausią susidomėjimą kelia penkiakampė citadelė, kuri, anot tyrėjų, buvo komplekso branduolys. Pranešama, kad gyvenvietę juosė kelios gynybinės linijos, o už jų fiksuojami uolienoje iškirsti grioviai.

    Teritorijoje rasta ir ginklų pėdsakų: strėlių antgalių bei kitų radinių, būdingų konfliktų ar gynybos kontekstui. Taip pat aptikta buities likučių, leidžiančių spręsti, kad čia vyko kasdienis gyvenimas, o ne vien karinė veikla.

    Dalies sluoksnių būklė, degėsių ir suardymų požymiai leidžia kelti versiją, kad kompleksas galėjo patirti smurtinę griūtį. Vis dėlto galutinė interpretacija priklauso nuo tolesnių tyrimų, įskaitant detalesnį datavimą ir radinių analizę.

    Kodėl tokie radiniai vis dažnėja?

    Dideli infrastruktūros projektai, ypač atsinaujinančios energetikos, dažnai vykdomi dideliuose, anksčiau mažiau suardytuose plotuose, todėl žemės darbai vis dažniau atveria archeologinius sluoksnius. Daugelyje Europos šalių tokiais atvejais taikoma privaloma išankstinė patikra ir gelbėjimo archeologija, kad būtų suderinti statybos terminai ir paveldo apsauga.

    Šiuo atveju tyrimus koordinavo „Acciona“ Energía kartu su vietos specialistais, o pirminės išvados rodo, kad objektas galėjo būti reikšmingas centras Gvadianos upės slėnio apylinkėms. Tolimesni darbai turėtų patikslinti komplekso funkciją, chronologiją ir jo ryšius su kitomis regiono gyvenvietėmis.

    Atradimas Ispanijoje primena, kad net ir, atrodytų, technologiškai paprasti projektai gali netikėtai tapti vartais į priešistorę. Penkiakampės tvirtovės mastas ir planavimas jau dabar kelia klausimų, kiek iš tiesų sudėtingos buvo ankstyvosios bendruomenės šiame Europos regione.

  • Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Rekordiniai Mėlynosios vėliavos skaičiai

    Ispanija 2026 metais pasiekė naują Mėlynosios vėliavos programos rekordą: šaliai iš viso skirti 794 ženklai paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams. Tai vienas ryškiausių Europos turizmo sezono signalų keliautojams, kurie ieško švarių, saugių ir gerai prižiūrimų vietų poilsiui prie vandens.

    Tarptautinė Mėlynosios vėliavos žiuri Ispanijai skyrė 677 vėliavas paplūdimiams, 111 prieplaukoms ir 6 turizmo laivams. Bendras skaičius yra 44 didesnis nei 2025 metais, o tai rodo, kad savivaldybės ir regionai toliau investuoja į vandens kokybę, infrastruktūrą bei saugumą.

    Palyginimui, Graikija šiemet gavo 657 Mėlynosios vėliavos ženklus, o Turkija – 625. Ispanijos 677 Mėlynosios vėliavos paplūdimiai sudaro apie 15 proc. visų tokiu ženklu įvertintų paplūdimių pasaulyje.

    Kuriose vietovėse jų daugiausia?

    Daugiausia Mėlynųjų vėliavų paplūdimiams atiteko Valensijos autonominei bendruomenei – 151 įvertinimas 48 savivaldybėse. Toliau rikiuojasi Andalūzija su 143, Galisija su 118, Katalonija su 101, o Kanarų salos gavo 52.

    Prieplaukų kategorijoje lyderių gretose išsiskyrė Katalonija, Andalūzija ir Valensija. Turizmo laivų įvertinimai šįkart paskirstyti Andalūzijoje ir Valensijos regione, pabrėžiant, kad programa taikoma ne tik paplūdimiams, bet ir tvariam poilsiui ant vandens.

    Pranešama, kad pateikta 713 paraiškų paplūdimių kategorijoje, o jas teikė įvairios Ispanijos savivaldybės, miestai ir autonominiai regionai. Programos mastas rodo, kad Mėlynoji vėliava tampa ne pavienių kurortų, o nacionalinės turizmo politikos dalimi.

    Ką garantuoja Mėlynoji vėliava?

    Mėlynosios vėliavos ženklas – tarptautiniu mastu pripažįstamas aplinkosauginis įvertinimas, skiriamas paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams, atitinkantiems aukštus kriterijus. Vertinama vandens kokybė, aplinkos vadyba, informavimas ir aplinkosauginis švietimas, taip pat prieinamumas ir saugumas.

    Vertinimą kasmet atlieka tarptautinė ekspertų žiuri, siekianti užtikrinti, kad ženklas būtų patikimas orientyras keliautojams. Praktikoje tai reiškia aiškesnę informaciją vietoje, geriau prižiūrimas zonas, dažnesnę vandens kokybės stebėseną ir didesnį dėmesį infrastruktūrai.

    „Ispanija niekada nebuvo pasiekusi tokių išskirtinių rezultatų Mėlynosios vėliavos programoje“, – sakė Ispanijos turizmo valstybės sekretorė Rosario Sánchez.

    „Šis pasiekimas yra savivaldybių, regionų ir nacionalinių institucijų, prieplaukų, verslo, universitetų, fondų, asociacijų ir piliečių bendradarbiavimo rezultatas, laikantis griežtų reikalavimų dėl aplinkos švietimo, valdymo, vandens kokybės, prieinamumo ir saugumo“, – teigė ji.

    Programa pradėta 1985 metais, o vėliau išsiplėtė į daugelį valstybių. Šiandien ji veikia daugiau nei 50 šalių ir apima tūkstančius vietovių, todėl Mėlynoji vėliava dažnai laikoma vienu labiausiai atpažįstamų tvaraus pajūrio turizmo ženklų pasaulyje.

    Tiems, kurie planuoja 2026 metų keliones, Mėlynoji vėliava gali būti paprastas būdas greitai atsirinkti paplūdimius ir prieplaukas, kuriose tikėtina rasti švaresnę aplinką, aiškiau sužymėtas maudymosi zonas ir geresnį paslaugų lygį. Vis dėlto keliautojams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į vietos taisykles, gelbėtojų darbo laiką bei realias sąlygas konkrečią dieną.

  • 2026 metų Saulės užtemimas rugpjūtį: kur Ispanijoje, Islandijoje ir Grenlandijoje jį stebėti

    2026 metų Saulės užtemimas rugpjūtį: kur Ispanijoje, Islandijoje ir Grenlandijoje jį stebėti

    Kur ir kada matysis užtemimas

    2026 metais rugpjūčio 12 dieną virš Šiaurės Atlanto regiono bus matomas visiškas Saulės užtemimas. Visiškumo juosta drieksis per Grenlandijos dalį, Islandiją ir Ispaniją, o kai kuriose vietose diena trumpam virs sutema.

    Stebėtojams, esantiems visiško užtemimo kelyje, Mėnuliui visiškai uždengus Saulę, tamsa gali trukti iki maždaug 2 minučių. Tiksli trukmė skirsis priklausomai nuo vietos ir atstumo iki visiškumo juostos centro.

    Renginiai ir kelionių idėjos

    Islandijoje užtemimas tapo proga planuoti ne tik astronominį stebėjimą, bet ir didesnius kultūrinius renginius. Viena ryškiausių idėjų – muzikinis renginys netoli Reikjaviko, kurio programa siejama su Björk pasirodymu ir svečiais.

    Kita kryptis Islandijoje – Snæfellsnes pusiasalis šalies vakaruose, kur visiškumas gali būti vienas ilgesnių regione. Hellissandur žvejų kaimelis planuoja kelių dienų festivalio formato programą su paskaitomis ir veiklomis, orientuotomis į užtemimą.

    Ispanijoje užtemimo metu numatoma daugiau vakarinių stebėjimų, nes kai kuriose vietovėse visiškumas priartėja prie saulėlydžio. Tarp minimų vietų išskiriamas Vinuesa miestelis, esantis arti visiško užtemimo kelio centro, todėl tikimasi ryškaus efekto ir palankių stebėjimo sąlygų.

    Mėgstantiems keliauti neįprastai siūlomos ir patirtys Maljorkoje, kur užtemimas derinamas su istorinio traukinio maršrutu bei išvyka laivu į jūrą. Tokiu atveju užtemimą galima stebėti nuo vandens, sumažinant riziką, kad vaizdą užstos reljefas ar pastatai.

    Dar viena populiarėjanti kryptis – kruizai, kurių maršrutai derinami su užtemimo keliu Islandijos, Grenlandijos ar Ispanijos vandenyse. Kelionių organizatoriai dažnai renkasi atvirus horizontus jūroje dėl geresnio matomumo, tačiau tokios išvykos priklauso nuo oro ir debesuotumo.

    Kaip pasirinkti vietą ir stebėti saugiai

    Renkantis vietą svarbiausia atskirti, ar būsite visiško užtemimo juostoje, ar tik dalinio užtemimo zonoje. Visiškumo metu danguje trumpam pasirodo Saulės vainikas, o dalinio užtemimo atveju efektas būna gerokai silpnesnis, net jei uždengiama didelė Saulės dalis.

    Saugumas – būtinas: į Saulę negalima žiūrėti plika akimi ar per netinkamus filtrus, išskyrus trumpą visiškumo momentą, kai Saulė visiškai uždengta. Stebėjimui reikalingi sertifikuoti saulės filtrai, atitinkantys ISO 12312-2 standartą, arba netiesioginiai metodai, pavyzdžiui, skylutės projektorius.

    Planuojant kelionę verta įvertinti ir praktinius dalykus: užtemimo dienomis apgyvendinimas prie populiarių taškų dažnai brangsta ir greitai išperkamas, o eismas gali sulėtėti. Patikimiausia strategija – atvykti anksčiau, pasirinkti vietą su plačiu horizontu ir turėti atsarginį planą, jei konkrečioje vietoje užtemimo metu prognozuojami debesys.

  • Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

    Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

    „Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

    ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

    Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

    Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

    Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

    Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

    Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

    Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

    Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

    Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

    Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

    Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

    Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

    2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

    „Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.

  • „Studio Ghibli“ pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą: kodėl jo filmai laikomi universaliais

    „Studio Ghibli“ pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą: kodėl jo filmai laikomi universaliais

    Japonijos animacijos studija „Studio Ghibli“ 2026 metais pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą už komunikaciją ir humanitarinius mokslus. Tai vienas svarbiausių šalies tarptautinių įvertinimų, skiriamų už reikšmingą kultūrinį ir visuomeninį poveikį.

    Apdovanojimo komisija pabrėžė studijos indėlį į pasaulinę animaciją ir gebėjimą kine skleisti humanistines, ekologines ir universalias vertybes. Pasak komisijos, „Studio Ghibli“ kūryba peržengia kartų ir valstybių ribas, tapdama savotišku kultūriniu tiltu.

    Kas slypi už „universalaus kino“

    „Studio Ghibli“ įkurta 1985 metais, kai ją subūrė Hayao Miyazaki, Isao Takahata ir Toshio Suzuki. Studijos filmai išsiskiria ranka kuriamos animacijos estetika, jautriu pasakojimu ir dėmesiu kasdienybės grožiui, kuris animacijoje dažnai nustumiama į šalį.

    Temos, nuolat grįžtančios šiuose filmuose, apima žmogaus santykį su gamta, empatiją, toleranciją ir žmogaus orumą. Kūriniuose dažnai matomi sudėtingi, stiprūs ir besikeičiantys moterų personažai, kurie nėra vien dekoracija siužetui, o jo variklis.

    Filmai, tapę pasauliniais etalonais

    Tarp žinomiausių studijos darbų minimi filmai „Mano kaimynas Totoro“, „Princesė Mononokė“ ir „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“. Pastarasis pelnė „Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausias animacinis filmas ir ilgainiui įsitvirtino kaip vienas ryškiausių šiuolaikinio kino kūrinių.

    Studija tarptautinio dėmesio sulaukė ir pastaraisiais metais, kai 2023 metais pristatytas filmas „Berniukas ir garnys“ buvo įvertintas dar vienu JAV Kino akademijos apdovanojimu. Šis pripažinimas sustiprino „Studio Ghibli“ poziciją kaip retą pavyzdį, kai autorinis animacinis kinas tampa masiškai žiūrimas visame pasaulyje.

    Tylos ir kontempliacijos efektas

    Komisija taip pat išskyrė studijos pasakojimo ritmą, kuriame tyla ir stebėjimas tampa ne pauze, o svarbia dramaturgijos dalimi. Tokia stilistika leidžia emocijoms skleistis natūraliai ir, anot kritikų, daro „Studio Ghibli“ filmus atpažįstamus nuo pirmųjų kadrų.

    „Jų filmai tylą ir susikaupimą paverčia esmine pasakojimo dalimi“, – teigiama apdovanojimą skyrusios komisijos vertinime.

    Princesės Astūrijos apdovanojimas šiuo atveju tampa ne tik įvertinimu už meninę kokybę, bet ir ženklu, kad animacija laikoma lygiaverte kino kalba, galinčia kalbėti apie vertybes taip pat rimtai kaip vaidybiniai filmai. „Studio Ghibli“ pavyzdys rodo, kad globalus populiarumas gali eiti greta lėto, jautraus ir brandžiai sukurto pasakojimo.

  • Pirenėjų oloje aptikti žali akmenys: mokslininkai įtaria vario apdirbimą prieš 7 000 metų

    Archeologai oloje, esančioje maždaug 2 235 metrų aukštyje virš jūros lygio, rado apie 200 žalių uolienos fragmentų, kurių natūraliai toje vietoje neturėtų būti. Kartu aptikta daug medžio anglies, leidžiančios spręsti, kad ugnis čia buvo kūrenama ne kartą ir ilgą laiką.

    Tyrėjų teigimu, dalis fragmentų buvo akivaizdžiai paveikti karščio, o kiti liko nepakitę, todėl tikėtina, kad akmenys buvo sąmoningai kaitinami. Pagal spalvą ir sudėtį jie siejami su malachitu, vario rūda, iš kurios, taikant kaitinimą ir lydymą, galima išgauti metalą.

    Kas išduoda ankstyvą metalurgiją?

    Vien žalių mineralų radinys dar nereiškia, kad oloje tikrai vyko pilna vario lydymo technologija, tačiau anglies kiekis ir kartotinis ugnies naudojimas rodo kryptingą veiklą. Tokios aukštikalnių stovyklos dažnai siejamos su sezoniniais žygiais į žaliavų telkinius, kai į kalnus keliauta rinkti akmens, rūdos ar medienos.

    Pagal datavimus, ankstyviausi žmonių veiklos pėdsakai oloje gali siekti laikotarpį tarp 5 000 ir 4 300 metų prieš mūsų erą. Intensyviausias naudojimas, kaip teigiama, fiksuojamas tarp 3 600 ir 2 400 metų prieš mūsų erą, kai Europoje plito vario amžiaus technologijos ir didėjo metalų paklausa įrankiams bei papuošalams.

    Radiniai: papuošalai ir žmonių palaikai

    Be mineralų, archeologai aptiko ir smulkių radinių, leidžiančių geriau suprasti vietos paskirtį. Tarp jų minimi du papuošalai: pailgas pakabutis iš kriauklės ir pragręžtas rudojo lokio dantis, pritaikytas nešioti kaip pakabukas.

    Taip pat rasta žmonių palaikų fragmentų, įskaitant pieninį dantį ir piršto kaulą. Tai leidžia svarstyti, kad ola galėjo būti naudojama ne tik kaip laikina darbo vieta ar priedanga, bet ir kaip laidojimo ar ritualinė erdvė.

    Ką tai keičia Pirenėjų istorijoje?

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio intensyvumo aukštikalnių priešistorinių veiklų pėdsakai Pirenėjuose fiksuojami retai. Jei hipotezė dėl vario apdirbimo pasitvirtins, tai reikštų, kad žinios apie išteklių telkinius ir jų panaudojimą buvo perduodamos kartų kartoms, o aukštikalnės buvo svarbi ekonominės veiklos dalis.

    Tolimesni tyrimai paprastai apima mineralų cheminę analizę, mikrožymių paiešką bei platesnį kontekstą: ar netoliese yra rūdos telkinių, ar randama lydymo atliekų, pavyzdžiui, šlako. Tokie duomenys padėtų tiksliau atsakyti, ar oloje vyko tik rūdos paruošimas, ar ir realus vario gavimas.