CP v2

Tag: Ispanija

  • „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ skelbia pasiekęs simbolinę ribą: „Monzo Business“ paslauga perkopė 1 000 000 verslo klientų. Įmonės atstovai tvirtina, kad tai pirmas JK skaitmeninis bankas, pasiekęs tokį mastą, o vienas iš šešių šalies verslų turi sąskaitą „Monzo“.

    „Monzo Business“ generalinis vadovas Jordanas Shwide pabrėžia, kad naujoji „Monzo“ vadovė Diana Layfield aktyviai palaiko verslo bankininkystės kryptį. Pasak jo, komanda šį pasiekimą pažymėjo peržiūrėdama vaizdo įrašą su verslo klientų atsiliepimais, kurie, jo teigimu, geriausiai parodo produkto vertę kasdienėms įmonėms.

    „Tai labai sutampa su mūsų misija padėti pinigams veikti visiems. Diana yra didelė šios krypties rėmėja“, – sakė Jordanas Shwide.

    Konkurencinėje JK „fintech“ rinkoje „Monzo“ augimą ypač išryškina palyginimas su kitais žaidėjais: „Revolut“ ir „Starling“ viešai minimi kaip turintys maždaug 800 000 ir 500 000 verslo klientų. „Monzo“ teigia turinti daugiau nei 16 000 000 klientų bendrai, apimančių tiek mažmeninę, tiek verslo bankininkystę.

    „Monzo Business“ startavo 2020 metais, kai JK Konkurencijos ir rinkų institucija buvo atkreipusi dėmesį, kad didieji bankai nepakankamai aktyviai konkuruoja dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Šis segmentas JK sudaro daugiau nei 99 proc. visų maždaug 5 700 000 verslų, todėl net ir nedidelis rinkos dalies pokytis gali virsti dideliais klientų skaičiais.

    Paslauga siūlo kelis planus: nemokamą bazinį ir du mokamus. „Monzo Pro“ kaina siekia apie 10 eurų per mėnesį, o „Monzo Team“ – apie 29 eurus per mėnesį; bankas detaliai neatskleidžia, kiek klientų naudojasi kiekvienu planu.

    Finansiniu požiūriu „Monzo“ nurodo, kad verslo bankininkystė tampa vis reikšmingesnė: 2026 metų metinėje ataskaitoje „Monzo Business“ priskiriama 14 proc. bendrų pajamų. Bendra 2026 metų pajamų suma siekė apie 1 980 000 000 eurų, kai prieš metus verslo krypties dalis buvo 12 proc.

    „Monzo“ teigimu, vien 2026 metais prie verslo pasiūlymo prisijungė 280 000 naujų klientų, o 47 proc. mėnesio aktyvių verslo klientų sudarė mokantys prenumeratoriai. Tokia struktūra bankui svarbi, nes verslo pajamos paprastai remiasi ne tik kortelių mokesčiais ar palūkanomis, bet ir prenumeratos modeliu, kuris padeda stabilizuoti pinigų srautus.

    Augimą įmonė sieja su rekomendacijomis ir startuolių ekosistema: dalis naujų registracijų, pasak „Monzo“, ateina iš verslo savininkų rekomendacijų kitiems verslo savininkams. Tačiau bankas pabrėžia, kad kaip ir mažmeninėje bankininkystėje, įmonės dažnai turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, todėl „pagrindinio banko“ statusą išmatuoti sudėtinga.

    Tarptautinės plėtros kontekste „Monzo Business“ po starto Airijoje ruošiasi startui Ispanijoje. Įmonės atstovai teigia, kad kiekviena rinka turi savitas taisykles ir klientų įpročius, tačiau kartojasi bendri verslo poreikiai: greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, aiškus pinigų srautų valdymas ir paprastesnė atitiktis reikalavimams.

    Nors kai kurie tradiciniai bankai kuria atskirus skaitmeninius prekių ženklus, „Monzo“ kol kas išlaiko vieną identitetą, tik šiek tiek atskirdama verslo paslaugos vizualinį stilių. Artimiausi įmonės prioritetai – pasiūlymo „nušlifavimas“ Ispanijoje ir produkto plėtra, stiprinant funkcijas, kurios aktualiausios augančioms įmonėms.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijos infliacija šoktelėjo iki 3,6 proc.: aiškėja, kas labiausiai brangina elektrą ir kurą

    Ispanijoje liepos mėnesį metinė infliacija pakilo iki 3,6 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų gegužės. Tai patvirtino Nacionalinis statistikos institutas (INE), patikslinęs ankstesnį vertinimą dešimtąja procentinio punkto.

    Šalies ekonomikai tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai metinis kainų augimas viršija 3 proc. Toks ruožas sustiprina spaudimą namų ūkiams, ypač vasaros viduryje, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas.

    Energetika vėl stumia kainas

    Pagrindinis infliacijos šuolio variklis – pabrangusi energija: elektra ir degalai. Liepą didmeninės elektros kainos Ispanijoje laikėsi apie 105 eurus už megavatvalandę, o metinis kainų šuolis buvo didžiausias nuo 2022 metų vasaros.

    Rinkoms didžiausią įtaką darė įtampa energetikos tiekimo grandinėse, susijusi su sutrikimais svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Ormūzo sąsiaurį. Tokie rizikos veiksniai paprastai greitai persiduoda į naftos produktų ir elektros kainas Europoje.

    Vyriausybė aktyvavo automatinę lengvatą

    Reaguodama į degalų brangimą, Ekonomikos ministerija pranešė, kad suveikė automatinis mechanizmas, numatantis mokesčio mažinimą, kai dyzelino metinis kainų augimas peržengia nustatytą ribą. Pagal šį sprendimą nuo kiekvieno sunaudoto litro taikoma didesnė nuolaida – 20 centų vietoje 5 centų.

    Vis dėlto dalis politikų ir visuomeninių organizacijų kritikuoja priemonę, teigdami, kad ne visos degalų platinimo įmonės nuolaidą pilnai perkelia į galutines kainas vairuotojams. Tokie ginčai dažni, kai rinkoje kainas lemia ir tarptautinės žaliavų biržos, ir vietinė konkurencija.

    Maisto kainos švelnino bendrą vaizdą

    Pozityvesnė žinia – vidutinio pirkinių krepšelio kaina liepą mažėjo 0,3 procentinio punkto. Ministerijos vertinimu, infliacinis spaudimas maistui buvo santykinai ribotas: maisto produktų metinis kainų augimas siekė 1,6 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei birželį.

    Ryškesnis kainų atokvėpis fiksuotas vaisių, daržovių ir ankštinių segmentuose, taip pat tekstilėje, kur kainas tradiciškai mažina vasaros išpardavimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis kainų šuolis šiuo metu yra koncentruotas energetikoje, o ne plačiai išsiskleidęs visoje vartojimo grandinėje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos kainų nepastovumas išlieka viena didžiausių rizikų artimiausiems mėnesiams, ypač jei geopolitinė įtampa išliks. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai pokyčiai didmeninėje rinkoje pasiekia vartotojų sąskaitas ir ar valstybės priemonės realiai sumažina finansinę naštą.

  • Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Ceutoje – ES ekspertai: po 80 000 migranto antplūdžio baiminamasi naujos bangos rugpjūčio 15 dieną

    Europos Komisija į Ispanijai priklausantį anklavą Ceutą nusiuntė migracijos ekspertų komandą, kuri vietoje vertina situaciją ir poreikius. Misija surengta po liepos pabaigoje fiksuoto masinio atvykimo iš Maroko, sukėlusio humanitarinę ir politinę krizę.

    Skaičiuojama, kad per dvi liepos pabaigos dienas į Ceutą, kurioje gyvena apie 83 000 žmonių, pateko iki 80 000 migrantų, daliai jų jūrą bandant įveikti plaukte. Žiniasklaidoje ir pareigūnų vertinimuose minimi ir žuvusiųjų atvejai, o gelbėjimo bei sveikatos paslaugoms teko išskirtinis krūvis.

    Ispanijos Vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką, o su Rabatu palaikomas bendradarbiavimas dėl grąžinimų. Vis dėlto pats incidentas išryškino įtampas Europos Sąjungoje, kur valstybės skirtingai vertina, kaip reaguoti į staigius migracijos šuolius ir kaip paskirstyti atsakomybę.

    Bruselis: svarbiausia ne data

    Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad ES tikslas nėra ruoštis vienai konkrečiai dienai, o nuosekliai stiprinti išorės sienos apsaugą ir grąžinimų mechanizmus visus metus. Pasak jų, ekspertų komanda turi padėti tiksliau nustatyti, kokios paramos vietoje labiausiai reikia Ispanijos institucijoms.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą dar vieną koordinuotą bandymą patekti į Ceutą naktį iš rugpjūčio 14 į rugpjūčio 15 dieną. Minima, kad raginimai gali plisti socialiniuose tinkluose, o tai kelia papildomų iššūkių tiek prevencijai, tiek informacijos patikimumui.

    „Mums tai ne apie konkrečią datą. Tai apie sienų stiprinimą ir grąžinimų užtikrinimą kiekvieną metų dieną“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

    Stiprinamos priemonės ir skaitmeninė kontrolė

    Maroko vidaus reikalų institucijos pranešė didinančios saugumą prie Ceutos ir Meliljos, kito Ispanijos anklavo šiaurinėje Maroko pakrantėje. Ispanijos Civilinė gvardija taip pat ėmėsi papildomų priemonių jūroje, siekdama apsunkinti masinių kirtimų galimybę.

    Pastarosiomis savaitėmis vis didesnis dėmesys skiriamas ir skaitmeninei migracijos krizės dimensijai, kai raginimai keliauti ar klaidinanti informacija gali greitai išplisti platformose. Europos Komisija patvirtino, kad palaiko intensyvų dialogą su didžiosiomis socialinių tinklų bendrovėmis ir vertina priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į koordinuotas kampanijas.

    Pranešta, kad tokios platformos kaip „Meta“ ir „TikTok“ aktyvavo krizių valdymo protokolus ir stiprina bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Komisija teigia, kad toks modelis turėtų padėti tiksliau identifikuoti turinį, kuris kursto pavojingus veiksmus ar sąmoningai klaidina, nors galutinė atsakomybė už saugumą išlieka nacionalinių institucijų rankose.

    Kas toliau laukia Ceutos?

    Ceutos krizė priminė, kaip staigūs geopolitiniai ar socialiniai signalai gali per trumpą laiką sukelti didžiulį spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia poreikį turėti parengtus priėmimo, apgyvendinimo, medicinos ir nepilnamečių apsaugos scenarijus, net jei realus srautas kinta.

    ES institucijos akcentuoja, kad vien sienų kontrolės priemonių nepakanka ir būtina derinti kelias kryptis: bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, stiprinti teisėtus migracijos kelius, efektyvinti prieglobsčio procedūras ir mažinti dezinformacijos poveikį internete. Ceutoje dirbsiantys ekspertai turėtų pateikti vertinimą, kaip šie elementai gali būti geriau sujungti į vieną veiksmų planą.

  • Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Visi žvilgsniai į dangų: retas visiškas Saulės užtemimas keliauja per Europą, kur jo laukti

    Milijonai žmonių Europoje trečiadienį kelia akis į dangų tikėdamiesi pamatyti retą visišką Saulės užtemimą, kai diena trumpam virsta prieblanda. Reiškinys matomas ne visur, nes visiškos fazės juosta siaura, o daugelyje regionų fiksuojamas tik dalinis užtemimas.

    Pirmieji visiško užtemimo vaizdai laukiami atokioje Rusijos Arkties dalyje, vėliau Mėnulio šešėlis slinks per Grenlandiją ir Islandiją. Toliau jis pasieks Ispaniją, kur susidomėjimas didžiausias: čia užtemimo kelias kerta Pirėnų pusiasalį nuo Atlanto pakrantės iki Viduržemio jūros.

    Kodėl šis užtemimas išskirtinis?

    Paskutinį kartą žemyninė Europa visišką Saulės užtemimą matė prieš maždaug 20 metų, todėl šis įvykis daugeliui tampa kartos patirtimi. Ispanijoje visiškas Saulės užtemimas šimtmetį buvo itin retas reginys, o Reikjavikas tokio reiškinio nematė nuo 1433 metų.

    Visiško užtemimo fazė truks trumpai: kai kuriose Rusijos ir Grenlandijos vietose ji sieks mažiau nei dvi su puse minutės. Ispanijoje visiškas užtemimas prognozuojamas trumpesnis nei dvi minutės ir vyks prieš pat saulėlydį.

    Kur ir kada matysis geriausiai?

    Visiškas užtemimas numatomas tik keliuose taškuose, todėl keliautojai telkiasi į konkrečias vietas. Tarp minimų lokacijų yra Reikjavikas, taip pat keli Ispanijos miestai, įskaitant Leoną, Saragosą ir Valensiją, kur visiškos fazės laikas skirsis minutėmis.

    Didelei daliai Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šiaurinėms teritorijoms ir šiaurės vakarų Afrikai bus matoma dalinė fazė. Ji truks gerokai ilgiau, apie valandą ir 45 minutes, kai Mėnulis tik iš dalies dengs Saulę, sumažindamas šviesą.

    Mokslas, transliacijos ir saugumas

    Užtemimą planuoja tiesiogiai transliuoti NASA ir Europos kosmoso agentūra, o mokslininkams tai proga tyrinėti Saulės atmosferą ir išorinį vainiką. Tokios akimirkos padeda geriau suprasti Saulės vėją ir magnetinio lauko procesus, kurie veikia ir Žemės kosminius orus.

    Tuo pat metu specialistai primena, kad stebėti Saulę be tinkamos apsaugos pavojinga: paklausios specialios užtemimų stebėjimo priemonės. Net ir dalinio užtemimo metu į Saulę žiūrėti tiesiogiai nerekomenduojama.

    Didžiausias neapibrėžtumas – oras, nes užtemimų stebėtojų priešas yra debesys. Islandijos šiaurės vakarų regione prognozuojamas lietus galėtų sugadinti reginį, o Ispanijoje numatomi giedresni orai, nors kartu išlieka karščio ir miškų gaisrų rizika, kai temperatūra kai kur gali viršyti 35 laipsnius.

    Ispanijoje užtemimo turizmas jaučiamas ir ekonomikoje: valdžios skaičiavimais, papildomi daugiau nei 446 000 turistų gali atnešti apie 347 000 000 eurų naudą. Be to, astronomijos mėgėjai jau planuoja ir kitus reiškinius: 2027 metų rugpjūtį visiškas užtemimas turėtų kirsti pietų Ispaniją ir šiaurės Afriką, o 2028 metais Pirėnų pusiasalyje prognozuojamas žiedinis užtemimas.

  • Saulės užtemimas rugpjūčio 12 dieną: kas Ispanijoje jo nepamatys dėl vietos, debesų ar darbo

    Saulės užtemimas rugpjūčio 12 dieną: kas Ispanijoje jo nepamatys dėl vietos, debesų ar darbo

    Kas pamatys visišką užtemimą?

    Rugpjūčio 12 dieną Ispanijoje bus matomas visiškas Saulės užtemimas, tačiau ne visiems jis atrodys vienodai. Astronomai primena, kad lemiamas skirtumas priklauso nuo to, ar žmogus atsidurs vadinamojoje visiškumo juostoje, kur Mėnulis visiškai uždengia Saulę.

    Ši juosta driekiasi per pusiasalį iš vakarų į rytus, todėl vienur bus kelių dešimčių sekundžių ar maždaug minutės trukmės sutema, o kitur matysis tik dalinis užtemimas. Net ir labai gilus dalinis užtemimas, kai uždengiama iki 99 proc. Saulės disko, nekuria to paties visiškos tamsos efekto.

    Didmiesčiai gali likti už borto

    Didžiausios šalies metropolijos, tokios kaip Madridas ir Barselona, gali atsidurti už visiškumo juostos ribų. Tokiu atveju gyventojai matys tik dalinį užtemimą, nors kai kuriose vietovėse Saulė bus beveik visiškai pridengta.

    Dar viena rizika kyla miestams ir regionams, esantiems pačiame visiškumo juostos pakraštyje. Dėl nelygaus Mėnulio reljefo ir labai trumpo visiškumo momento daliai žmonių svarbiausia fazė gali būti sunkiai pastebima, ypač jei stebėjimo vieta parinkta netiksliai.

    Debesys gali sugadinti viską

    Net atsidūrus tinkamoje geografinėje zonoje, užtemimą gali „pavogti“ oras. Meteorologai pabrėžia, kad Ispanijos šiaurinė Atlanto pakrantė, ypač Galisija ir Kantabrijos regionas, dažnai pasižymi permainingu debesuotumu, kuris gali uždengti Saulę kritiniu momentu.

    Prognozės įprastai geresnės šalies vidaus teritorijose ir kai kuriose vakarinėse bei rytinėse zonose, tačiau sinoptiniai modeliai gali keistis iki paskutinių valandų. Dėl to planuojant kelionę stebėti užtemimo vis dažniau akcentuojamas lankstumas ir atsarginės vietos pasirinkimas.

    Darbas ir saugumas – dažnos priežastys praleisti

    Dalis žmonių užtemimo nepamatys paprasčiausiai todėl, kad tuo metu dirbs. Ispanijoje tai nėra įvykis, automatiškai suteikiantis teisę palikti darbo vietą, todėl pamainomis dirbantys vairuotojai, aptarnavimo ar statybų sektoriaus darbuotojai gali likti tik stebėtojais „pro langą“, jei tokia galimybė apskritai bus.

    Ne mažiau svarbi priežastis yra saugumas. Oftalmologai primena, kad į Saulę negalima žiūrėti be sertifikuotų užtemimo akinių pagal ISO 12312-2 standartą, o įprasti saulės akiniai ar savadarbiai filtrai tam netinka.

    Medikai įspėja, kad vadinamoji saulės retinopatija gali išsivystyti be skausmo, o regėjimo sutrikimai dažnai pasireiškia tik po kelių valandų, kartais per 4–48 valandas. Jei nėra patikimos apsaugos, saugiausia išeitis yra nestebėti užtemimo tiesiogiai arba rinktis transliaciją.

    Transliacijos ir dezinformacija

    Užtemimą bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu, nes Europos kosmoso agentūra ir NASA planuoja tiesiogines transliacijas su skirtingais vaizdais iš užtemimo kelio. Tokie sprendimai ypač aktualūs tiems, kurie dėl darbo, sveikatos ar oro sąlygų negalės būti tinkamoje vietoje.

    Kartu pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose plito ir klaidinantys teiginiai apie tariamą „pavojų“ ar neva su užtemimu susijusius fizikos reiškinius. Mokslininkai pabrėžia, kad užtemimas nekeičia Žemės gravitacijos ir nesukelia mistinių efektų, o reali rizika išlieka tik neteisingas stebėjimas be akių apsaugos.

  • Ispanijoje užlietą As Pontes anglies karjerą per 4 metus pavertė ežeru: kuo jis ypatingas

    Ispanijos Galisijoje esantis buvęs As Pontes anglies karjeras po kasybos pabaigos gavo netikėtą antrą gyvenimą: per ketverius metus jis buvo užlietas vandeniu ir virto vienu didžiausių dirbtinių ežerų šalyje. Sprendimas leido ne tik sutvarkyti dešimtmečius niokotą kraštovaizdį, bet ir sukurti naują rekreacinę erdvę vietos gyventojams.

    Karjere beveik 60 metų buvo kasamas lignitas, o ilgainiui susiformavo daugiau nei 300 metrų gylio iškasa. Skaičiuojama, kad per kasybos laikotarpį iš šios vietovės išgauta apie 260 mln. tonų anglies, todėl aplinkai ir reljefui poveikis buvo milžiniškas.

    Po kasybos uždarymo 2007 metais, griežtėjant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimams anglies energetikai, iškilo klausimas, ką daryti su milžiniška duobe. Inžinieriai pasirinko ne palikti ją kaip pramoninį randą, o paversti vandens telkiniu, kuris ateityje galėtų tapti regiono atsigavimo dalimi.

    Vien tik įleisti vandens į tokį karjerą nepakako: reikėjo įvertinti, iš kur vanduo pateks, kokiu tempu kils jo lygis ir kaip keisis cheminė sudėtis. Dėl šių priežasčių projektas buvo planuojamas kaip ilgas ir kontroliuojamas procesas.

    Užliejimo darbai pradėti 2008 metais, o 2012 metais karjeras jau buvo pilnas. Per šį laiką į būsimą ežerą pateko apie 547 mlrd. litrų vandens, todėl tai tapo vienu didžiausių tokio tipo pertvarkymo projektų regione.

    Mokslininkai iš La Korunjos universiteto stebėjo, kaip formuojasi naujas vandens telkinys, ir fiksavo jo fizikinius bei cheminius pokyčius. Tyrimai padėjo suprasti, kaip tokio masto dirbtinis ežeras stabilizuojasi ir kokios rizikos gali iškilti po užliejimo.

    Viena ryškiausių As Pontes ežero ypatybių yra du skirtingi vandens sluoksniai, kuriuos skiria vadinamasis chemoklinas, tai yra riba tarp skirtingų cheminę sudėtį turinčių vandenų. Viršutinis sluoksnis pasižymi didesniu deguonies kiekiu ir silpnai rūgštine terpe.

    Apatinis, esantis dideliame gylyje, beveik neturi deguonies ir yra rūgštesnis. Tyrėjai tokį pasiskirstymą sieja su tuo, kad vanduo į karjerą pateko iš kelių šaltinių, o temperatūros ir mineralinės sudėties skirtumai trukdė vandeniui visiškai susimaišyti.

    Laikui bėgant buvusios kasybos teritorija pradėjo panašėti į natūralesnį kraštovaizdį, o aplink ežerą suformuotos pievos, krūmynai, miško plotai ir pelkėtos vietos. Šie pokyčiai sudarė sąlygas grįžti laukinei gyvūnijai, įskaitant ir stambesnius žinduolius.

    Šiandien ežero plotas siekia apie 865 hektarus, pakrantėje įrengtas smėlio paplūdimys, nutiesti pažintiniai takai. Vietovė tapo traukos centru poilsiui, o vandenyje populiarėja vandens pramogos, pavyzdžiui, plaukiojimas baidarėmis ar kanojomis.

    Vietos bendruomenei tai reikšminga ir ekonomiškai: miestas, anksčiau stipriai priklausęs nuo anglies pramonės, gavo naują turizmo ir paslaugų plėtros kryptį. Toks pavyzdys vis dažniau minimas kalbant apie tai, kaip uždaromos kasyklos gali būti pritaikomos naujiems, mažiau aplinką alinantiems tikslams.

  • Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje savaitgalį su liepsnomis vienu metu kovoja keli regionai: Andalūzijoje, netoli Niebla, ir Valensijos autonominėje srityje, Kasteljone. Dėl sparčiai plintančių gaisrų iš gyvenviečių teko evakuoti šimtus žmonių, o daliai gyventojų buvo nurodyta likti namuose.

    Andalūzijos miškų gaisrų gesinimo tarnyba INFOCA pranešė, kad Niebla apylinkėse kilęs gaisras privertė evakuoti Berrocal, El Membrillo, El Pozuelo ir Marigenta gyvenviečių centrus į vakarus nuo Sevilijos. Per kelias paras ugnis jau buvo nuniokojusi daugiau kaip 4 000 hektarų, o iš pavojingos zonos išgabenta apie 400 žmonių.

    Naktį gaisro perimetre dirbo apie 150 ugniagesių ir miškų specialistų, siekta stabilizuoti situaciją ant žemės. Pareigūnai pabrėžė, kad gesinimą sunkina staigiai besikeičianti vėjo kryptis ir vėjo nešamos žarijos, dėl kurių ugnis gali persimesti į naujus plotus.

    Andalūzijos regiono valdžios atstovas Antonio Sanz nurodė, kad incidentas išlieka sudėtingas ir praėjus 48 valandoms nuo gaisro pradžios. Pasak jo, gaisro pavojingumo lygis išlaikomas aukštas, o situacija gali kisti itin greitai.

    Taip pat pranešta, kad Ispanijos vyriausybės atstovė, trečioji vicepremjerė ir ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen turėtų apsilankyti pažangiame vadovavimo poste Niebla apylinkėse. Ten ji planuoja susitikti su operacijos vadovais ir aptarti tolesnius veiksmus.

    Kasteljone atnaujinta aviacija

    Kitas didelis židinys fiksuotas Kasteljono provincijoje, rytinėje Ispanijos pakrantės dalyje, kur prie Tírig gaisro auštant vėl prisijungė aviacijos pajėgos. Dieną prieš tai dėl dūmų ir rizikos ugniai priartėti prie gyvenviečių buvo nurodyta izoliuotis Catí savivaldybėje, kur gyvena apie 700 žmonių.

    Kasteljono provincijos ugniagesių konsorciumas skelbė, kad naktį perimetro sutvirtinimo darbus tęsė apie 200 žmonių, tačiau veiksmus apsunkino sudėtingas reljefas ir daubų bei griovų tinklas. Valensijos regiono ekstremalių situacijų ir vidaus reikalų ministras Juan Carlos Valderrama informavo, kad gaisras apėmė apie 395 hektarus 15 kilometrų perimetre.

    Pasak pareigūnų, į operaciją buvo sutelktos didelės pajėgos: apie 300 žmonių, 19 orlaivių ir 50 antžeminių vienetų. Ministras pabrėžė, kad aukšto pavojingumo režimas išlieka, o didžiausią nerimą kelia šiaurinis ir pietinis sektoriai, kuriuose gaisras gali plėstis sparčiausiai.

    Kasteljone pastarosiomis dienomis fiksuoti keli atskiri užsidegimai, dalis jų, kaip įtariama, galėjo kilti po audrų, kai žaibai pataikė į sausą augmeniją. Galutinės priežastys paprastai nustatomos tik atlikus aplinkosauginių padalinių tyrimus ir įvertinus meteorologinius duomenis.

    Vienas židinys suvaldytas

    Valensijos autonominės srities ekstremalių situacijų koordinavimo centras pranešė, kad Sierra Engarcerán gaisras pietuose nuo Tírig jau yra suvaldytas. Skelbiama, jog jis paveikė apie 45 hektarus maždaug 4 kilometrų perimetre.

    Pastarosiomis valandomis atšauktas ir ankstesnis nurodymas izoliuotis, o evakuoti vietos gyventojai galėjo sugrįžti į savo sodybas. Laikinoje prieglaudoje buvę žmonės taip pat išvyko, tačiau tarnybos toliau stebi situaciją, nes vėjo krypties pokyčiai gali pakeisti rizikos žemėlapį.

    Šie gaisrai dar kartą primena, kad Pietų Europoje vasaromis didėjanti karščio ir sausros rizika reikšmingai kelia miškų gaisrų tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais lemiami tampa ankstyvas aptikimas, greitas pajėgų permetimas ir prevencinės priemonės, mažinančios degios biomasės kiekį miškuose.

  • Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanijos vyriausybė pareikalavo, kad Italija iki sekmadienio panaikintų pasienio patikras keliautojams iš Ispanijos. Madridas teigia, kad šios priemonės yra nepagrįstos, diskriminacinės ir kertasi su Šengeno erdvės principais.

    Pasak Ispanijos, jei Roma sprendimo nepakeis, bus imtasi „proporcingų priemonių“ Ispanijos piliečių interesams apginti. Kokios konkrečiai tai būtų priemonės, kol kas neįvardijama, tačiau paprastai tai gali reikšti simetriškus ribojimus arba teisinius veiksmus ES lygmeniu.

    Kas paskatino patikras?

    Italija laikinai atnaujino patikras po masinio migrantų atvykimo į Seutos regioną. Nors viešai buvo akcentuojama migracijos rizika, praktiškai didžiausias poveikis tenka oro ir jūrų susisiekimui tarp dviejų šalių, o tai tiesiogiai veikia turistus ir verslo keliones.

    Ispanija pabrėžia, kad Seuta dėl savo specialaus statuso nėra tokia teritorija, iš kurios asmenys automatiškai galėtų laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Todėl, Madrido vertinimu, argumentas apie grėsmę Šengenui šiuo atveju yra perdėtas.

    Ką sako Madridas apie migraciją?

    Ispanijos vyriausybė teigia, kad didžioji dalis į Seutą nereguliariai patekusių migrantų jau grįžo į Maroką. Taip pat akcentuojama, kad ši situacija nesukuria papildomos rizikos kitoms ES valstybėms narėms, todėl vidaus sienų kontrolė, nukreipta į ispanus keliautojus, nėra proporcinga.

    Madridas savo pareiškime primena, kad migracijos spaudimas Viduržemio jūros maršrutu dažnai tenka Italijai, o Ispanija anksčiau neretai demonstravo solidarumą, prisidėdama prie humanitarinių sprendimų. Ispanija taip pat kritikuoja Romą dėl bendros migracijos naštos pasidalijimo ir skirtingo ES taisyklių interpretavimo.

    Šengeno taisyklės ir vidaus kontrolės

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę tik išimtiniais atvejais, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir tokios priemonės turi būti būtinos bei proporcingos. Ispanija būtent šiuos kriterijus ir ginčija, tvirtindama, kad Italijos sprendimas labiau primena politinį signalą nei realų saugumo poreikį.

    Diplomatinė įtampa išryškina platesnę ES problemą: migracijos krizėse valstybės linkusios griebtis nacionalinių sprendimų, kurie greitai persikelia į vidaus rinkos ir laisvo judėjimo ribojimus. Jei šalys nesusitaria dvišaliu keliu, ginčas gali persikelti į Europos Komisijos ir ES Tarybos darbotvarkę.

    Kol kas Italija oficialiai nepatikslino, ar keis sprendimą iki Madrido nustatyto termino. Abi pusės signalizuoja, kad tikisi deeskalacijos, tačiau artimiausios dienos parodys, ar konfliktas virs realiais ribojimais keliautojams ir vežėjams.