CP v2

Tag: Ispanija

  • Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Gaisras Almerijoje stabilizuotas

    Ispanijos Almerijos provincijoje kilęs miškų gaisras, pražudęs mažiausiai 12 žmonių, stabilizuotas, pranešė regiono valdžia. Tai reiškia, kad liepsnų plitimas suvaldytas, o ugniagesiai didžiąja dalimi užtikrino perimetro kontrolę.

    Andalūzijos regiono vadovas Juanas Manuelis Moreno informavo, kad pavojaus lygis sumažintas iki operacinio 1 lygio. Pasak jo, apie 1 000 anksčiau evakuotų žmonių gali palaipsniui grįžti į savo namus.

    Kodėl situacija pagerėjo

    Ugniagesiams palankesnes sąlygas sudarė ramesni orai: sumažėjęs vėjas ir padidėjusi oro drėgmė. Tokie pokyčiai padeda lėčiau plisti ugniai ir leidžia saugiau dirbti tiek ant žemės, tiek iš oro.

    „Gera žinia po labai sunkių dienų: gaisras stabilizuotas, perimetras apsaugotas, o evakuotieji gali grįžti palaipsniui“, – sakė Juanas Manuelis Moreno.

    Vis dėlto stabilizavimas nereiškia pavojaus pabaigos: pareigūnai paprastai pabrėžia, kad bet koks vėjo sustiprėjimas ar nauji židiniai gali vėl komplikoti gesinimą. Dėl to teritorija ir toliau stebima, o pajėgos lieka budėjimo režime.

    Žala ir neaiškumai dėl aukų

    Preliminariai skaičiuojama, kad ugnis nuniokojo apie 7 000 hektarų. Tokios apimties gaisrai daro ilgalaikį poveikį ekosistemoms, dirvožemiui ir vietos ekonomikai, ypač jei paveikiamos gyvenvietės bei turizmo infrastruktūra.

    Ispanijos Civilinė gvardija tikrina pastatus po vieną. Iš maždaug 250 iki šiol apžiūrėtų objektų dauguma, kaip skelbiama, išliko stovėti, o didesnių pažeidimų fiksuota nedaug.

    Aukų skaičius kol kas paliekamas ties 12, tačiau pareigūnai įspėja, kad dingusiųjų skaičius gali paaiškėti tik užbaigus kūnų atpažinimą ir ekspertizes. Taip pat nurodoma, kad dalis žuvusiųjų gali būti užsienio piliečiai.

    Evakuotieji ir valstybės parama

    Dar šeštadienio naktį už ekstremaliąsias situacijas atsakingas Andalūzijos ministras Antonio Sanzas patvirtino, kad daugiau nei 600 žmonių jau buvo grįžę į savo namus. Kiti gyventojai laikinai apsistojo antruosiuose būstuose ar viešbučiuose.

    Skelbiama, kad dalį apgyvendinimo išlaidų dengia centrinė valdžia. Praktikoje tokia parama tampa kritiškai svarbi, nes grįžimas į namus ne visada įmanomas iškart, ypač jei teritorijoje dar vyksta gesinimo darbai, ribojamas eismas ar nutrūkęs elektros tiekimas.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais pietų Europa vis dažniau susiduria su dideliais miškų gaisrais, kuriuos spartina karščio bangos, sausringos sąlygos ir stiprūs vėjai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam gaisrų aptikimui, teritorijų prevencinei priežiūrai ir gyventojų evakuacijos planams.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai karštis ir sausra sutampa su staigiais vėjo gūsiais: tuomet gaisro frontas gali pasislinkti per minutes. Dėl šios priežasties net ir stabilizavus situaciją gyventojams dažnai rekomenduojama būti pasirengusiems pakartotinei evakuacijai.

  • Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Planuojant vasaros atostogas, tas pats vakarienės, viešbučio ar gėrimų krepšelis skirtingose šalyse gali kainuoti kardinaliai nevienodai. Naujausias kainų lygių palyginimas, paremtas Eurostato duomenimis, rodo aiškius laimėtojus ir netikėtas išimtis populiariausiose Europos kryptyse.

    Analizėje vertintos septynios keliautojų itin mėgstamos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Turkija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra konkrečios kelionės biudžetas, o nacionaliniai vidurkiai, todėl kurortuose kainos dažnai būna aukštesnės nei šalies statistinis vidurkis.

    Bendras kainų lygis

    Eurostato naudojamas namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek kainuotų toks pats prekių ir paslaugų krepšelis skirtingose šalyse. Jei Europos Sąjungos vidurkis laikomas 100, matyti, kur atostogų pinigai nuperka daugiausia.

    Pagal bendrą indeksą pigiausia iš vertintų krypčių yra Turkija: krepšelis, kuris Europos Sąjungoje vidutiniškai kainuoja 100, Turkijoje siekia 59,6. Tuo metu brangiausia tarp lygintų šalių yra Prancūzija su 100,3, t. y. vos kiek virš vidurkio.

    Kitų šalių rodikliai taip pat žemiau Europos Sąjungos vidurkio: Italija siekia 97,1, Ispanija 91,6, Graikija 87,4, Portugalija 86,6, Kroatija 78,4. Tokie skirtumai keliautojams reiškia, kad net ir nekeičiant kelionės trukmės, kasdienės išlaidos gali skirtis dešimtimis procentų.

    Viešbučiai ir restoranai

    Keliautojams ypač svarbi „restoranų ir viešbučių“ kategorija, apimanti maitinimą įstaigose ir apgyvendinimą mokamose vietose. Joje matomas ryškus kontrastas tarp Vakarų ir Pietų Europos krypčių.

    Brangiausia šioje grupėje yra Prancūzija, kurios indeksas siekia 116, o Italija seka su 110,8. Tai reiškia, kad paslaugų krepšelis, kurio Europos Sąjungos vidurkis yra 100, šiose šalyse atsieina atitinkamai 116 ir 110,8.

    Geriausią vertę šioje kategorijoje siūlo Portugalija, kurios indeksas yra 73,6, o Turkija išlieka žemiau 80 ir siekia 78,3. Ispanija ir Graikija taip pat patrauklios: jų rodikliai atitinkamai 85,4 ir 86,1, Kroatija yra kiek aukščiau su 89,6.

    Maistas ir alkoholis

    Maisto kainos tarp lygintų šalių išsiskiria mažiau nei apgyvendinimas, tačiau yra viena ryški išimtis. Prancūzijoje maisto krepšelis siekia 107,9, taigi yra 7,9 proc. virš Europos Sąjungos vidurkio.

    Turkijoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 75,6, o Ispanija yra vienintelė kita šalis, esanti žemiau vidurkio su 94,6. Likusiose šalyse maisto kainos dažniausiai balansuoja netoli Europos Sąjungos atskaitos taško.

    Didžiausia staigmena keliautojams yra alkoholis: Turkijoje alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas siekia 210,2, daugiau nei dvigubai virš Europos Sąjungos vidurkio. Tarp lygintų šalių po Turkijos seka Graikija su 154 ir Kroatija su 133,9, o pigiausia alkoholiui yra Italija su 81,9.

    Nealkoholinių gėrimų skirtumai mažesni, tačiau vis tiek apčiuopiami: nuo 81,8 Italijoje iki 133,5 Kroatijoje. Planuojantiems biudžetą tai signalas, kad pigesnė bendra kryptis nebūtinai reiškia pigesnius barus ar vakarinius gėrimus.

    Galiausiai tabako kainų indeksas tarp šalių svyruoja itin plačiai: nuo 25,4 Turkijoje iki 191,1 Prancūzijoje. Viešajam transportui palyginime pigiausia taip pat Turkija su 68,3, o vienintelė virš Europos Sąjungos vidurkio esanti šalis šioje kategorijoje yra Prancūzija su 112,8.

    Šie rodikliai neįvertina keliautojų pajamų ir perkamosios galios, todėl realus brangumo pojūtis skirtingiems turistams gali būti nevienodas. Vis dėlto kainų lygio indeksai suteikia tvirtą pagrindą palyginti kryptis ir suprasti, kur labiausiai tikėtina sutaupyti apgyvendinimui bei maitinimui, o kur netikėtai išaugs gėrimų sąskaita.

  • Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija siūlo 850 mlrd. eurų ES skolą kasmet: kas laimės, o kas kategoriškai priešinasi?

    Ispanija ragina Europos Sąjungą grįžti prie bendro skolinimosi idėjos ir siūlo naują mechanizmą, kuris leistų kasmet bendrai skolintis iki 850 mlrd. eurų. Briuselyje šią iniciatyvą finansų ministrų susitikimų metu pristatė Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Carlosas Cuerpo, teigdamas, kad dabartinis geopolitinis fonas atveria galimybių langą.

    Pagrindinis argumentas yra augantis poreikis saugiems, didelės apimties finansiniams instrumentams eurais, kurie stiprintų euro tarptautinį vaidmenį. ES siekia, kad euras taptų patrauklesne rezervine valiuta, o tam reikalinga gili ir likvidi rinka su aiškiai suprantamu mažos rizikos skolos produktu.

    „Manome, kad dabar yra tinkamas galimybių langas šį pasiūlymą teikti, nes Europai reikia saugaus turto“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Pagal Ispanijos išplatintą dokumentą siūloma sukurti vadinamąją European Sovereign Facility – centralizuotą bendros skolos platformą. Idėja – sujungti dalyvaujančių valstybių skolinimąsi ir taip sumažinti finansavimo kaštus, kurie kyla dėl skirtingų nacionalinių rinkų fragmentacijos ir nevienodų rizikos vertinimų.

    Plane numatyta, kad jei prisidėtų visos 27 ES valstybės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo fondas, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu per penkerius metus būtų sukaupta iki 5 trilijonų eurų bendros skolos portfelis, kuris, Ispanijos vertinimu, taptų nauju etalonu euro zonos saugiems aktyvams.

    Jeigu visos šalys nesutiktų dalyvauti nuo pradžių, siūloma pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau pačiame dokumente pabrėžiama, kad iniciatyvai įgyti svorio reikėtų bent penkių didžiausių euro zonos skolos emitentų – tik tada metinė emisija galėtų siekti apie 540–550 mlrd. eurų.

    Numatomi du pagrindiniai garantijų ramsčiai: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Tai reiškia, kad projektas neišvengiamai persipina su derybomis dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią ES planuoja suderinti iki 2026 metų pabaigos, ir su klausimu, kaip bus užtikrintas biudžeto finansavimas bei nauji nuosavi ištekliai.

    Vis dėlto politinė realybė išlieka sudėtinga. Bendram skolinimuisi tradiciškai priešinasi dalis Šiaurės Europos valstybių, taip pat Vokietija ir Nyderlandai, argumentuodamos, kad tai silpnina fiskalinę drausmę ir gali sukurti moralinę riziką, kai atsakingiau besitvarkančios šalys netiesiogiai prisiima kitų finansinius įsipareigojimus.

    Kita stovykla teigia, kad be bendrų instrumentų Europa pralaimės konkurenciją dėl kapitalo, investicijų ir strateginių projektų finansavimo, ypač gynybos, energetinio saugumo bei pramonės transformacijos srityse. Viešai naujo bendro skolinimosi idėją yra palaikiusios tokios šalys kaip Prancūzija ir Graikija, kurios dažniau akcentuoja bendrų euro zonos priemonių naudą krizėms amortizuoti.

    Diskusija dėl bendros skolos neišvengiamai kelia ir praktinius klausimus: kaip būtų užtikrinta, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi ES fiskalinių taisyklių, kaip būtų paskirstomos išlaidos ir nauda, ir kokios būtų teisinės konstrukcijos ribos. Šie atsakymai lems, ar Ispanijos siūlymas taps realiu politiniu projektu, ar liks dar viena ambicinga, bet sunkiai įgyvendinama Briuselio idėja.

  • „Kruk“ mažino investicijas į skolas, bet spąstais netapo: laukia didesnės pasiūlos metų pabaigoje

    Skolų išieškojimo grupė „Kruk“ 2026 metų antrąjį ketvirtį įsigijo skolų portfelių už maždaug 79,8 mln. eurų. Tai mažiau nei prieš metus, kai investicijos siekė apie 131,1 mln. eurų, tačiau bendrovė teigia investicijų planų nekeičianti ir tikisi didesnės portfelių pasiūlos antroje metų pusėje.

    Per ketvirtį iš anksčiau įsigytų portfelių surinktos įplaukos sudarė apie 235,9 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad realios įplaukos nuo planuotų atsiliko maždaug 10,2 mln. eurų, o tai rodo atsargesnį rinkos tempą, bet ne esminį tendencijos lūžį.

    Užsienis tempia įplaukas

    Didžioji dalis įplaukų ir toliau generuojama užsienio rinkose, o Lenkijos rinka sudarė apie 40 proc. visų grupės įplaukų. Tokia struktūra reiškia didesnę geografinių rinkų diversifikaciją, tačiau kartu didina jautrumą valiutų svyravimams ir skirtingų šalių ekonominiams ciklams.

    „Kiekvienoje iš penkių geografinių rinkų fiksavome augimą, net ir nepaisant Rumunijos lejaus silpnėjimo. Bendrai įplaukos buvo 5 proc. didesnės nei mūsų apskaitiniuose planuose šiam laikotarpiui“, – sakė „Kruk“ vadovas Piotr Krupa.

    Vadovo teigimu, Ispanijoje matyti ryškesnis atsigavimas: įplaukos, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, augo beveik 20 proc. Tai siejama su gerėjančiu surinkimo efektyvumu ir stabilėjančiomis vartotojų finansinėmis galimybėmis.

    Didžiausia dalis – neužtikrintos skolos

    Apie 85 proc. ketvirčio investicijų buvo nukreipta į neužtikrintas mažmenines skolas. Toks segmentas paprastai leidžia greičiau išskaidyti riziką per didelį skolininkų skaičių, tačiau rezultatą stipriau veikia darbo rinkos dinamika, palūkanų normos ir namų ūkių biudžetų spaudimas.

    „Kruk“ pabrėžia, kad didesnės skolų portfelių pasiūlos tikisi 2026 metų antroje pusėje, kaip dažnai būna ir ankstesniais metais. Rinkoje tai paprastai siejama su bankų bei finansuotojų portfelių valymu ir aktyvesniais pardavimais, kai formuojami metų pabaigos balansai.

    Kas laukia toliau

    Bendrovė pranešė, kad Lenkijoje operacinės komandos intensyviai dirba su transformacijos projektais, įskaitant integruoto skaitmeninio ekosistemos kūrimą. Tokie pokyčiai skolų administravimo sektoriuje dažniausiai orientuoti į procesų automatizavimą, geresnį duomenų panaudojimą ir kaštų mažinimą.

    „Kruk“ nurodė, kad pilnus audituotus 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus planuoja paskelbti rugpjūčio 26 dieną. Po pranešimo rinkai bendrovės akcijos kaina smuko 1,08 proc. ir siekė apie 93,9 euro už akciją.

  • Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje būsto kainos ir nuomos įkainiai toliau augo, o kai kuriose šalyse brangimas gerokai aplenkė bendrą kainų kilimą. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 18,9 proc. disponuojamų pajamų, o dalyje valstybių ši dalis viršijo 30 proc.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES buvo 5,1 proc. didesnės nei prieš metus, o nuomos kainos ūgtelėjo 3,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES metinė infliacija siekė 2,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių buvo ryškūs.

    Vertinant valstybes, kuriose turimi palyginami duomenys, būsto kainos augo beveik visur. Išimtis buvo Suomija, kur fiksuotas 2,0 proc. metinis būsto kainų kritimas.

    Kur brango sparčiausiai?

    Didžiausias būsto kainų šuolis per metus užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos pakilo 17,8 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 14,8 proc., Slovakija su 14,4 proc. ir Kroatija su 14,3 proc. metiniu augimu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur būsto kainos augo 12,8 proc. Prancūzijoje kainos beveik nejudėjo ir per metus pakilo tik 0,1 proc., Vokietijoje augimas siekė 1,4 proc., o Italijoje 5,2 proc., tai yra šiek tiek virš ES vidurkio.

    Dviženklį metinį kainų augimą rodė ir Baltijos regionas: Lietuvoje būstas brango 11,9 proc., Latvijoje 10,9 proc. Taip pat sparčiau kilo kainos Vengrijoje 11,2 proc. ir Čekijoje 10,1 proc.

    Kai kainos lenkia infliaciją

    Nors infliacija ES vidutiniškai buvo mažesnė nei būsto kainų augimas, kai kuriose valstybėse vaizdas buvo kitoks. Rumunijoje infliacija siekė 8,6 proc., Islandijoje 4,7 proc., Kroatijoje 4,1 proc., o šiose šalyse būsto kainų ir bendro kainų lygio santykis išsiskyrė labiausiai.

    Vis dėlto valstybėse, kur būsto kainos augo sparčiausiai, brangimas dažnai buvo apie 10 procentinių punktų didesnis nei infliacija. Tai reiškia, kad perkamoji galia būsto atžvilgiu prastėjo net ir tada, kai bendras kainų augimas buvo santykinai suvaldytas.

    Nuomos kainos: Kroatijos išimtis

    Nuomos kainos ES kilo lėčiau nei būsto kainos ir per metus paaugo 3,0 proc. Nuoma didėjo visose šalyse, kuriose skelbiami duomenys, tačiau kai kur pokytis buvo beveik nepastebimas, pavyzdžiui, Suomijoje ir Slovėnijoje jis siekė po 0,1 proc.

    Ryškiausias išsišokėlis buvo Kroatija: čia nuomos kainos šoktelėjo 39,1 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad šalyje nuomą smarkiai kelia didelė paklausa, susijusi tiek su turizmu, tiek su ilgalaike nuoma, o Kroatija vis dažniau konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais rinkos lyderiais.

    Be Kroatijos, dviženklį nuomos augimą fiksavo tik Bulgarija, kur nuoma per metus pabrango 10,5 proc. Toliau sekė Islandija ir Rumunija po 8,4 proc. bei Graikija su 8,1 proc. augimu, o dalyje šalių nuomos brangimas liko artimas bendram ES vidurkiui.

    Trumpuoju laikotarpiu tendencija taip pat išliko kylanti: palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES padidėjo 1,2 proc., o nuomos kainos 0,7 proc. Tai rodo, kad spaudimas būsto rinkai neapsiriboja vien metiniais palyginimais.

    Pagrindinės priežastys, kurias akcentuoja rinkos dalyviai, išlieka tos pačios: aukštos statybų sąnaudos, ribota naujų būstų pasiūla ir paklausa, kuri greičiau atsigauna sumažėjus infliacijos tempui. Tokia kombinacija kai kuriose rinkose išlaiko kainų augimą net ir tada, kai bendra ekonomika auga lėčiau.

  • Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Rekordinė diena mieste

    Barselonoje užfiksuota 40,5 laipsnio temperatūra – tai aukščiausias rodiklis per 112 metų stebėjimų, pranešė meteorologijos tarnybos. Rekordas pasiektas Fabros observatorijoje miesto vakarinėje dalyje.

    Katalonijos meteorologijos tarnyba „Meteocat“ nurodė, kad taip viršytas ankstesnis 40 laipsnių rekordas, pasiektas 2024 metais liepos 30 dieną. Šis rodiklis laikomas preliminariu, tačiau meteorologai jį įvardija kaip istorinį miestui.

    Karštis pasiekė ir oro uostą

    Barselonos El Prat oro uoste, esančiame beveik jūros lygyje šalia Viduržemio jūros, termometrai pakilo iki 37,7 laipsnio. Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET pabrėžė, kad tai aukščiausia šiame taške fiksuota temperatūra nuo 1924 metų.

    Įprastai Viduržemio jūros artumas sušvelnina karščius antrame pagal dydį Ispanijos mieste, tačiau šįkart vėsinantis efektas nebesuvaldė kaitros. AEMET atstovas José Ángel Núñez patvirtino, kad būtent šios dvi stotys laikomos pagrindiniais miesto atskaitos taškais.

    Įspėjimai ir karščio bangos mastas

    Karščio banga Ispanijoje prasidėjo sekmadienį ir, prognozuojama, tęsis iki ketvirtadienio. Kai kuriose šalies vietovėse šią savaitę registruota ir daugiau kaip 44 laipsnių temperatūra.

    AEMET trečiadienį paskelbė aukščiausio lygio raudoną įspėjimą dėl karščio atskirose Katalonijos ir Valensijos regionų teritorijose. Didesnėje šalies dalyje, įskaitant ir Barseloną, galiojo oranžinis perspėjimo lygis.

    Europa kaista, pasekmės jaučiasi sveikatai

    Išskirtinė karščio banga, kuri didelę Europos dalį apėmė birželio pabaigoje, Ispanijos žemyninėje dalyje atnešė aukščiausią vidutinę birželio paros temperatūrą mažiausiai nuo 1950 metų – 28,17 laipsnio. Šis rodiklis laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ne tik trumpalaikius pikus, bet ir bendrą kaitros foną.

    Remiantis MoMo stebėsenos sistemos vertinimais, per praėjusį mėnesį su karščiu galėjo būti susieta daugiau kaip 1 000 mirčių. Tokie skaičiai dažniausiai siejami su staigiais temperatūros šuoliais, naktiniu karščiu ir didesne rizika vyresniems žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Mokslininkai sutaria, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita didina karščio bangų intensyvumą, trukmę ir dažnį“, – sakė meteorologijos tarnybų atstovai.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestams, kuriuose daug tankaus užstatymo ir mažai žalumos, didesnį pavojų kelia vadinamasis šilumos salos efektas, kai asfaltas ir pastatai išlaiko karštį ir naktį. Dėl to karščio bangos tampa ne tik nemalonia, bet ir tiesiogine visuomenės sveikatos rizika.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.

  • Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Šuolis skaičiuose: kas pasikeitė

    Per metus Maroko alyvuogių aliejaus pardavimai Ispanijai išaugo beveik šimteriopai, rodo Ispanijos Ekonomikos, prekybos ir įmonių ministerijai pavaldaus duomenų portalo DataComex statistika. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija iš kaimyninės šalies įsigijo 103 tonas, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 10 384,7 tonos.

    Procentinis šuolis atrodo įspūdingai – 9 979 proc., tačiau jis kyla iš labai žemos bazės. Kai pradiniai kiekiai maži, net ir santykinai nedidelis absoliutus padidėjimas procentais virsta penkiaženkliu augimu.

    Kodėl 9 979 proc. nereiškia rinkos perėmimo

    Vertės išraiška augimas taip pat ryškus: nuo maždaug 340 000 eurų iki 32 760 000 eurų, arba 9 535 proc. Vis dėlto šie skaičiai dar nereiškia, kad Marokas perima Ispanijos alyvuogių aliejaus rinką.

    Pagal importo struktūrą Maroko dalis Ispanijos alyvuogių aliejaus įvežime padidėjo, tačiau išlieka palyginti nedidelė. Duomenys iki 2026 metų vasario rodo, kad Marokas sudarė apie 7,48 proc. Ispanijos alyvuogių aliejaus importo, kai prieš metus ši dalis siekė apie 2,01 proc.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Ispanija išlieka viena didžiausių alyvuogių aliejaus gamintojų pasaulyje. 2025–2026 metų sezonui nurodoma maždaug 1 295 000 tonų gamyba, todėl kelių pirmųjų metų mėnesių importas iš Maroko yra mažas, palyginti su vidaus pasiūla.

    Atsivertė ir prekybos kryptis

    Kartu keitėsi ir Ispanijos eksportas į Maroką. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija pardavė Marokui 2 721 toną alyvuogių aliejaus, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 673,72 tonos, arba 75,2 proc. mažiau.

    Vertės išraiška kritimas dar ryškesnis: nuo maždaug 11 110 000 eurų iki 2 440 000 eurų, tai yra beveik 78 proc. mažiau. Dėl to prekybos balansas apsivertė: jei 2025 metais Ispanija Marokui parduodavo daugiau nei pirkdavo, 2026 metais situacija tapo priešinga.

    Kas stumia Maroko augimą

    Maroko proveržį aiškina keli veiksniai. Vienas jų – itin sėkminga Maroko derliaus kampanija: Maroko tarpprofesinė alyvuogių federacija 2025–2026 metų sezonui yra minėjusi beveik 200 000 tonų gamybą, daugiau nei dukart didesnę nei ankstesniais metais, kai derlių slopino sausros.

    Kitas veiksnys – kainos ir prekybos sąlygos. Europos Sąjunga Marokui taiko palankesnes prekybos sąlygas nei daugeliui kitų trečiųjų šalių, o tai gali didinti konkurencingumą, ypač kai rinkoje trūksta vietinės produkcijos.

    Europos Komisijos ataskaitose matyti, kad visoje ES įvežimas iš Maroko 2025 metų spalio–2026 metų kovo laikotarpiu buvo smarkiai išaugęs. Tačiau pagrindinis ne ES tiekėjas ir toliau išlieka Tunisas, kuris sudaro didžiąją dalį trečiųjų šalių alyvuogių aliejaus importo į Bendriją.

    Kas dar tiekia aliejų Ispanijai

    Marokas nėra vienintelis reikšmingas tiekėjas. Pavyzdžiui, 2026 metų pirmus du mėnesius Ispanija iš viso importavo 39 624,61 tonos alyvuogių aliejaus, o pagal kiekius daugiausia tiekė Tunisas, Portugalija ir Italija.

    Marokas tuo laikotarpiu tarp tiekėjų rikiavosi ketvirtas, o Tuniso apimtys buvo kelis kartus didesnės. Tai rodo, kad Maroko įtaka didėja, bet kol kas ji labiau panaši į greitai augančią nišą nei į rinkos dominavimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai

    Ispanijos rinka pastaraisiais metais jautriai reagavo į klimatines rizikas, derliaus svyravimus ir kainų šuolius, todėl importo vaidmuo didėja, kai vietinė pasiūla silpnesnė. Ispanijos Žemės ūkio ministerija yra prognozavusi apie 9 proc. gamybos mažėjimą, o tai paprastai skatina ieškoti papildomų šaltinių užsienyje.

    Vis dėlto vien procentiniai šuoliai gali klaidinti: jie neatskleidžia nei bendro rinkos dydžio, nei importo dalies, nei alternatyvių tiekėjų. Tikėtina, kad Maroko aliejus Ispanijoje ir toliau stiprins pozicijas, tačiau kol kas anksti kalbėti apie Maroko aliejaus išstūmimą ar Ispanijos produkcijos pakeitimą.

  • Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos, vienas populiariausių Ispanijos kurortų regionų, žengia neįprastą žingsnį: vietoje privalomo turisto mokesčio čia diegiama savanoriška įmoka, skirta tvarumo ir gamtos atkūrimo projektams. Tokiu būdu siekiama, kad turizmo sukuriama vertė labiau grįžtų į vietos bendruomenes ir aplinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais salynas sulaukė 18,4 mln. lankytojų, o vidutinė viešnagės trukmė siekė apie devynias dienas. Dėl didelio srauto vis dažniau keliami klausimai, kaip finansuoti infrastruktūrą, gamtos apsaugą ir mažinti turizmo poveikį, neapkraunant vietos gyventojų.

    Kas yra RegNext fondas?

    Regiono institucijos pristatė Kanarų salų turizmo regeneracijos ir gamtos atkūrimo fondą RegNext. Jo esmė – sukurti atsekamą ir skaidrų finansavimo modelį, leidžiantį savanoriškai surinktas lėšas nukreipti tiesiai į aiškiai apibrėžtus projektus.

    Sistema bus taikoma pagrindinėse salose, įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, Lansarotę, Fuerteventūrą, La Palmą, La Gomerą ir El Hierro. Pirminiame etape numatyta atrinkti penkis bandomuosius projektus: po vieną salose, kur turizmo spaudimas didžiausias, ir vieną socialinį projektą visam salynui.

    „Komisija sukurs savanorišką, atsekamą ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri leis lėšas tiesiogiai skirti regeneracijos projektams“, – nurodė Kanarų salų turizmo atstovai.

    Kokiems tikslams bus skiriamos lėšos?

    RegNext finansuojami projektai bus vertinami pagal rezultatą, o ne vien pagal išleistą biudžetą. Tarp numatomų krypčių minimas emisijų mažinimas, buveinių atkūrimas, rūšių apsauga, kraštovaizdžio gerinimas, žaliųjų darbo vietų kūrimas ir socialinės atskirties mažinimas.

    Toks požiūris atspindi augančią regeneracinio turizmo kryptį, kai tikslas nėra vien mažinti žalą, bet ir aktyviai gerinti aplinkos bei bendruomenių būklę. Europoje vis daugiau krypčių svarsto turisto mokesčius ar tikslines rinkliavas, tačiau Kanarų salų pasirinktas savanoriškas modelis išsiskiria bandymu didinti pasitikėjimą per skaidrumą.

    Ką tai reiškia keliautojams ir verslui?

    Prie iniciatyvos prisijungė turizmo rinkos dalyviai, tarp jų – „easyJet holidays“, taip pat minimos tokios organizacijos kaip „TUI“, „Expedia“, „Jet2“ ir „Jet2holidays“. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, o procesą palaikė ir UN Tourism.

    Turizmo sektorius regione yra vienas svarbiausių darbdavių: nurodoma, kad jis suteikia darbą 280 534 žmonėms. Todėl sprendimas ieškoti papildomų, bet ne privalomų lėšų šaltinių vertinamas kaip bandymas suderinti ekonominę naudą su ilgalaikiu gamtos ir vietos bendruomenių atsparumu.

    „Tikime, kad kryptys klesti tada, kai turizmas aktyviai palaiko vietas ir bendruomenes, kurios leidžia atostogoms įvykti“, – teigiama „easyJet holidays“ pareiškime.

    Keliautojams tai reikš, kad planuojant atostogas Kanarų salose greta įprastų išlaidų atsiras galimybė savanoriškai prisidėti prie konkrečių, viešai aprašytų projektų. Tikimasi, kad aiškus atsekamumas ir viešas rezultatų stebėjimas taps pagrindine paskata aukoti, net kai įmoka nėra privaloma.