Tag: Ispanija

  • Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje vadinamoji Mokesčių laisvės diena 2026 metais, remiantis tyrimo skaičiavimais, nusikėlė į rugpjūčio 20 dieną. Tai reiškia, kad vidutiniam darbuotojui esą prireikia 231 dienos, kol jis uždirba sumą mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms padengti.

    Šį rodiklį paskelbė liberalios krypties analitinis centras „Fundación Civismo“, lyginantis visą darbo vietos kainą su darbuotojo gaunamomis pajamomis po mokesčių. Skaičiuojant įtraukiamos ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl bendra našta atrodo didesnė.

    Kaip skaičiuojama našta

    Tyrime pateikiamas pavyzdys: darbuotojo, kurio metinis bruto atlyginimas siekia 32 446 eurus, darbo vieta darbdaviui kainuoja 42 390,70 euro. Skirtumą sudaro darbdavio socialinio draudimo įmokos ir kiti privalomi mokėjimai, pridedami prie bruto algos.

    Vertinama, kad darbuotojui į rankas lieka 24 724,91 euro, o 17 665,79 euro nukreipiama gyventojų pajamų mokesčiui ir abiejų pusių socialinio draudimo įmokoms. Kitaip tariant, iš kiekvienų 100 eurų darbo vietos kaštų darbuotojas gauna apie 58,30 euro grynųjų pajamų.

    Kodėl rodiklis blogėja

    „Fundación Civismo“ teigia, kad nuo 2018 metų, kai Mokesčių laisvės diena jų skaičiavimu buvo birželio 27 dieną, ji nusikėlė 54 dienomis. Pasak autorių, tai ne vien tiesioginių tarifų didinimo pasekmė, o kelių veiksnių kombinacija.

    Vienas svarbiausių argumentų yra vadinamasis fiskalinis slinkimas, kai gyventojų pajamų mokesčio ribos nepakankamai greitai prisitaiko prie infliacijos. Dėl to net ir menkai didėjant atlyginimams dalis darbuotojų gali patekti į aukštesnius tarifų laiptelius, nors perkamoji galia realiai beveik negerėja.

    Be to, tyrime minimas didėjantis socialinio draudimo įmokų svoris, kai kurios grąžintos didesnės pridėtinės vertės mokesčio normos ir vietos lygmens rinkliavos. Analitikai tai įvardija kaip didėjančią bendrą privalomų mokėjimų naštą, kuri mažina realiai disponuojamas pajamas.

    Dar prisideda PVM ir vietos mokesčiai

    Tyrime taip pat skaičiuojama, kad vidutinis darbuotojas per metus sumoka apie 2 213 eurų pridėtinės vertės mokesčio, o tai prilyginama beveik 33 dienoms jo grynųjų pajamų. Ši dalis priklauso nuo vartojimo struktūros, todėl reali suma gali smarkiai skirtis tarp namų ūkių.

    Įvertinamos ir regioninės bei savivaldybių rinkliavos, tokios kaip nekilnojamojo turto mokestis, transporto priemonių mokestis, taip pat paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai. „Fundación Civismo“ skaičiavimu, tokie mokėjimai gali sudaryti apie 4 110 eurų per metus, arba daugiau nei du mėnesius tipinio darbuotojo pajamų į rankas.

    Skirtinguose Ispanijos autonominiuose regionuose data nevienoda, nes skiriasi gyventojų pajamų mokesčio tarifai, lengvatos ir vietos nustatomi mokesčiai. Tyrime nurodoma, kad anksčiausiai Mokesčių laisvės diena fiksuojama Baskų krašte ir Madride, o vėliausiai ji nusikelia Katalonijoje ir Estremadūroje.

    Vis dėlto šis rodiklis nėra oficialus valstybės matas, o jo metodika ginčijama. Kritikai pabrėžia, kad mokesčiai čia traktuojami kaip vien tik kaštas, neįvertinant, jog jie finansuoja sveikatos apsaugą, švietimą, pensijas ir kitas viešąsias paslaugas.

    Alternatyvų vaizdą suteikia oficialūs tarptautiniai palyginimai, pavyzdžiui, mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Ispanijoje jis siekė apie 38 proc. ir buvo didesnis nei 2019 metais, tačiau išliko žemesnis nei kai kuriose kitose didžiosiose Europos ekonomikose.

  • Mirė Ispanijos „vilkų berniukas“ Marcosas Panthoja: 12 metų su gauja ir sunkus sugrįžimas į žmones

    Jis plačiau žinomas kaip Siera Morenos vilkų berniukas – žmogus, kurio istorija dešimtmečius kėlė klausimą, kiek sunku sugrįžti į visuomenę po ilgos izoliacijos. Pasak jo artimųjų ir su juo bendravusių žmonių, didžiausias iššūkis buvo ne fizinis išgyvenimas, o bandymas prisitaikyti prie žmonių taisyklių.

    Marcosas gimė 1946 metais itin skurdžioje šeimoje. Būdamas septynerių jis buvo atiduotas gyventi pas piemenį, kuris kalnuose glaudėsi oloje ir mokė berniuką elementarių išgyvenimo įgūdžių.

    Vėliau aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas liko vienas. Jis mokėsi orientuotis pagal gyvūnų garsus, ieškoti maisto, medžioti ir vengti žmonių, kurių balsai jam ilgainiui tapo pavojaus signalu.

    Pasakojama, kad berniukas prisijaukino laukinę aplinką ir pamažu pelnė vilkų gaujos pasitikėjimą: atnešdavo maisto jaunikliams, mokėsi atpažinti pavojų ir, kaip pats yra teigęs, mėgdžiodavo staugimą.

    Tačiau devyniolikos jis buvo surastas ir grąžintas į visuomenę. Tuo metu jis buvo menkai pasirengęs gyvenimui tarp žmonių: sunkiai suprato kalbą, nesuvokė pinigų vertės ir socialinių normų, todėl ilgą laiką blaškėsi ieškodamas vietos.

    „Jis visada sakydavo, kad laimingiausias buvo tarp vilkų, nes tarp žmonių nesijautė savas“, – sakė su Panthoja vėlyvaisiais metais bendravęs Arturo Arcones.

    2001 metais Panthoja apsigyveno nedideliame Ispanijos kaime, kur praleido paskutinius gyvenimo metus. Jam padėjo aplinkiniai: kaimynai, bičiuliai ir žmonės, kurie rėmė jį finansiškai bei praktiškai.

    Jo istoriją tyrinėjo ir akademikai, siekę suprasti socializacijos pasekmes po ilgos vaikystės izoliacijos. Pats Panthoja vėliau dažniau pasakodavo apie savo patirtį viešai, pabrėždamas gamtos pažinimo ir jos saugojimo svarbą.

    Neįprastas gyvenimo kelias tapo ir kultūrinių pasakojimų pagrindu: pasirodė knyga „Aš žaidžiau su vilkais“, taip pat sukurta meninė ekranizacija „Tarp vilkų“. Šios istorijos atgaivino diskusijas apie ryšį su gamta ir tai, kaip sunkiai žmogus kartais grįžta į jam nebeįprastą pasaulį.

    Pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas laipsniškas vilkų populiacijos atsikūrimas kai kuriuose regionuose, todėl visuomenės dėmesys šiam plėšrūnui didėja. Vis dėlto Panthojos istorija išlieka labiau apie žmogų nei apie vilkus: apie vaikystę be žmonių, kainą, kurią tenka mokėti už prarastą socialinį ryšį, ir ilgesį vietai, kurioje jis jautėsi saugiausias.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kaip laimima charizmos dvikova

    Socialiniuose tinkluose gimę „aura farming“ mūšiai peržengė ekranų ribas ir vis dažniau vyksta realiose miesto erdvėse. Paaugliai susirenka į minias, atsistoja vienas prieš kitą ir varžosi ne smūgiais ar šokiu, o tuo, kas interneto kalba vadinama aura.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“, o dabar matomas įvairiose Lotynų Amerikos šalyse ir Ispanijoje. Dvikovos primena memų ir gestų konkursą, kuriame svarbiausia atpažįstami interneto kodai, laikysena ir pasitikėjimas savimi.

    Kas yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose vartojamas apibūdinti žmogaus skleidžiamą stilių, nuotaiką, charizmą ar gebėjimą atrodyti užtikrintai. „Farming“ terminas atėjęs iš vaizdo žaidimų, kur jis reiškia pasikartojančius veiksmus renkant taškus ar resursus.

    Todėl „aura farming“ reiškia sąmoningai demonstruoti gestus, pozas ar veiksmus, kurie simboliškai prideda taškų už charizmą ir įvaizdį. Internetinis juokas ir trumpi vaizdo įrašai čia paverčiami scena, o pergalę lemia publikos reakcija.

    Kaip laimima charizmos dvikova?

    Tokiuose susitikimuose dalyviai varžovą bando pralenkti memų nuorodomis, atkartotais virusiniais judesiais ar net netikėtais rekvizitais. Viename renginyje Meksikoje minia filmavo pasirodymus telefonais, o foną papildė žaidimus primenanti muzika.

    „Laimi tas, kuris atrodo geriau, labiau pasirodo, prajuokina ir turi daugiau pasitikėjimo“, – sakė vieno Meksiko miesto renginio organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Tarp populiarių elementų minimi futbolo žvaigždžių šventimo judesiai, „TikTok“ išpopuliarinti veido profilio demonstravimo trendai ir gestai, kurie neturi vienos reikšmės, bet yra atpažįstami bendruomenei. Tai daro žiūrovų įsitraukimą esmine dalimi: kuo daugiau žmonių pagauna nuorodą, tuo daugiau „auros“ gauna atlikėjas.

    Kodėl tai traukia paauglius?

    Suaugusiesiems šios dvikovos neretai atrodo sunkiai iššifruojamos, nes jų logika remiasi greitai kintančia interneto kultūra. Dalis kritikų tai vertina kaip popkultūros supaprastėjimą, tačiau kiti mato kitą pusę: jauni žmonės dėl šio žaidimo realiai susitinka, o ne tik bendrauja ekranuose.

    Psichologai pabrėžia, kad tokie renginiai gali veikti kaip saugesnė socializacijos forma: yra aiškios taisyklės, daug bendraminčių, o konkurencija dažniausiai lieka simbolinė. Net kai viskas vėliau vis tiek atsiduria „TikTok“, pats susitikimo momentas tampa svarbia patirtimi.

    „Daugiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – AFP teigė vienas iš dalyvių.

    Augant populiarumui, tendencija pasiekia ir organizacijas bei sporto klubus, kurie socialiniuose tinkluose perima „auros“ kalbą, kad atrodytų artimesni jaunai auditorijai. Taip „aura farming“ iš memų žodyno tampa platesne viešos komunikacijos ir jaunimo identiteto dalimi.

  • Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, mirė Marcosas Rodríguez Pantoja, visuomenėje pramintas vilkų užaugintu berniuku. Jam buvo 80 metų, o pastaruosius dešimtmečius jis gyveno Rantės kaimelyje, priklausančiame San Cibrao das Viñas savivaldybei.

    Apie vyro mirtį paskelbta rugpjūčio 23 dieną, nurodant, kad jis mirė rugpjūčio 15 dieną. Vietos savivaldybė atsisveikino su ilgamečiu gyventoju pabrėždama, kad į Rantę jis atvyko su istorija, kurią žinojo pasaulis, o išėjo palikdamas istoriją, tapusią ir bendruomenės dalimi.

    Vaikystė, kuri virto kova

    Marcosas gimė 1946 metais Andalūzijoje, skurdo ir pokario sumaišties laikotarpiu. Jo biografijoje minimi alkis, smurtas šeimoje ir ankstyvas atskyrimas nuo artimųjų, kuris galiausiai nulėmė dramatišką lūžį.

    Būdamas šešerių, jis buvo perduotas ožkaganiui ir atsidūrė atokiame kalnų slėnyje. Ten, pasak liudijimų, jis mokėsi išgyventi naudodamasis tuo, ką rado gamtoje, o netrukus liko vienas, kai senasis piemuo mirė.

    Dvylika metų be žmonių

    Vėlesnėje pasakojimo dalyje teigiama, kad Marcosas maždaug dvylika metų praleido be tiesioginio kontakto su žmonėmis. Jis tvirtino prisitaikęs prie laukinės aplinkos, išmokęs atpažinti gyvūnų signalus ir net mėgdžioti jų garsus.

    „Man buvo gerai. Nežinojau, kas yra pinigai, bet visada turėjau ką valgyti“, – sakė Marcosas televizijos reportaže, prisimindamas laiką kalnuose.

    Vyras taip pat pasakojo apie vilkų gaują, kurią esą prisijaukino maitindamas jauniklius ir įspėdamas staugimu apie pavojų. Šie teiginiai tapo jo legendos branduoliu, nors šiuolaikinėje antropologijoje tokios istorijos dažnai vertinamos kaip sudėtingas traumos, atminties ir vėlesnio pasakojimo susikūrimo mišinys.

    Sugrįžimas į visuomenę

    Marcosą 1965 metais aptiko Guardia Civil, jam tuomet buvo 19 metų. Pasak vėlesnių jo pasisakymų, būtent tuomet prasidėjo sunkiausia dalis: ilga adaptacija prie žmonių gyvenimo, kalbos, taisyklių ir institucijų.

    Jis gyveno su dvasininku, vėliau su vienuolėmis, atliko karinę tarnybą, dirbo viešbučiuose ir restoranuose Maljorkoje. Žmonės, kurie jį pažinojo, yra minėję, kad jis išliko naivus socialinėse situacijose ir ilgai jautėsi svetimas įprastam miesto gyvenimui.

    Vėliau Marcosas sąmoningai ėmė viešai pasakoti savo istoriją, teigdamas, kad nori skatinti pagarbą gamtai ir priminti, jog ryšys su aplinka nėra savaime duotas. Jo mintis dažnai lydėjo paprasta žinutė, skirta vaikams, apie rūpestį gyvūnais ir atsakomybę už silpnesnius.

    Jo gyvenimas įkvėpė knygą ir buvo perkeltas į kino ekraną, o pats vyras nuo 2001 metų apsigyveno Rantėje, kur, kaip skelbta, pagaliau rado stabilesnius namus. Jis mirė tuo metu, kai miestelyje vyko vietos globėjo garbei rengiama šventė.

  • Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Aura farming mūšiai iš „TikTok“ persikėlė į gatves: kas tai ir kodėl paaugliai dėl to varžosi?

    Socialiniuose tinkluose gimęs terminas aura farming peržengė ekranų ribas ir virto gyvais pasirodymais, kuriuose paaugliai bei jauni suaugusieji varžosi ne kumščiais ar šokiu, o charizma. Į gatves persikėlusiuose susibūrimuose svarbiausia įrodyti, kas turi daugiau vadinamosios auros.

    Šis reiškinys išpopuliarėjo „TikTok“ ir „Instagram“ erdvėse, o vėliau įgavo realų formatą Lotynų Amerikoje. Pastaruoju metu aura farming mūšiai fiksuojami ir Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur susitikimai tampa jaunimo traukos centru.

    Kas iš tiesų yra aura farming?

    Žodis aura socialiniuose tinkluose dažnai reiškia įvaizdį, laikyseną ir pasitikėjimą savimi, kurį žmogus skleidžia aplinkiniams. Tai tarsi nerašytas įvertinimas, ar esi „kietas“, ar moki būti įtaigus, ar tavo stilius ir elgesys patraukia dėmesį.

    Antra sąvokos dalis ateina iš žaidimų kultūros: „farming“ apibūdina kartojamus veiksmus, kuriais renkami taškai ar resursai. Taip aura farming tampa savotišku „taškų rinkimu“ už charizmą, įvaizdį ir gebėjimą atpažinti interneto kodus.

    Kaip vyksta mūšiai ir kas laimi?

    Gyvuose susibūrimuose dalyviai stoja vienas prieš kitą, o minia stebi, filmuoja telefonais ir reaguoja į kiekvieną gestą. Laimėtoją dažniausiai nulemia publikos palaikymas, teisėjų vertinimas arba abiejų derinys, priklausomai nuo renginio taisyklių.

    Svarbiausia čia ne fizinė jėga, o gebėjimas į vieną pasirodymą sudėti kuo daugiau atpažįstamų nuorodų į memus, virusinius vaizdo įrašus ir platformose išplitusius gestus. Vienas populiarių pavyzdžių – Cristiano Ronaldo pergalės šuolis „Siuuu“, kuris tokiose dvikovose naudojamas kaip lengvai atpažįstamas charizmos simbolis.

    „Laimi tas, kuris geriau atrodo, labiau pasirodo, sukelia daugiau juoko ir turi daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė Meksikoje vykusių varžybų organizatorius Aldhir Gonzalez.

    Nuo prizų iki futbolo klubų dėmesio

    Nors daliai dalyvių tai tėra pramoga, kai kuriuose renginiuose atsiranda ir apčiuopiami prizai. Pavyzdžiui, vienose varžybose Meksike nugalėtojui buvo įteikta 3 000 pesų suma, kuri sudaro apie 160 eurų.

    Kitur prizas labiau simbolinis: reputacija, socialinių tinklų dėmesys ir teisė vadintis turinčiu „begalinę aurą“. Šią logiką sustiprina ir tai, kad visa veikla dažniausiai filmuojama, o įrašai vėl grįžta į „TikTok“, kur renka peržiūras ir gimdo naujas interpretacijas.

    Reiškinys pasiekė ir profesionalų sportą, kai klubai savo komunikacijoje pradėjo žaisti tuo pačiu žodynu, taip dar labiau legitimuodami trendą jaunų žmonių akyse. Tai rodo, kaip greitai interneto memai gali persikelti į institucijų ir didelio matomumo organizacijų viešąją kalbą.

    Kodėl tai glumina suaugusiuosius?

    Vyresnei kartai šie pasirodymai dažnai atrodo sunkiai iššifruojami, nes jie paremti vidiniais platformų ženklais ir nuorodomis, kurios be konteksto praranda prasmę. Dėl to aura farming mūšiai kartais vertinami kaip tuščias dėmesio vaikymasis arba kultūros paviršutiniškėjimo ženklas.

    Vis dėlto dalis specialistų įžvelgia ir kitą pusę: tokie susitikimai skatina paauglius išeiti į viešą erdvę, bendrauti akis į akį ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Paradoksalu, tačiau trendas, gimęs telefone, bent trumpam priverčia telefoną nuleisti, kad būtų galima dalyvauti gyvame veiksme.

    „Labiau nei dėl prizo tai darau tam, kad būtų smagu ir išeičiau iš namų“, – sakė vienų varžybų nugalėtojas Kaled Rosales Salazar.

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Ispanijoje „ugniagesiais“ tapę asilai: kaip 18 išgelbėtų gyvūnų kasdien mažina gaisrų riziką

    Nacionaliniame parke Donjana, viename svarbiausių Europos pelkių ir paukščių buveinių, veikia netikėta prevencijos komanda – „ugniagesiais“ vadinami asilai. Jų užduotis paprasta: išganyti sausą žolę, krūmokšnius ir piktžoles, kurios karščio metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru.

    Projektas pradėtas 2014 metais po to, kai prieglaudos komanda iš blogų laikymo sąlygų išgelbėjo pirmąjį asilą. Idėja išaugo į nuoseklią praktiką, o dabar aplink parko pakraščius reguliariai dirba kelių dešimčių išgelbėtų gyvūnų grupės.

    Kaip veikia natūralios priešgaisrinės juostos?

    Nuo kovo iki lapkričio asilai kasdien maždaug 7 valandas ganosi kruopščiai parinktose teritorijose aplink parką. Tokiu būdu sumažinamas sausos biomasės kiekis, o tai reiškia, kad ugniai atsiranda mažiau „maisto“ ir ji plinta lėčiau.

    Kiekvienam asilui skiriamas maždaug 40 metrų ilgio ir 15 metrų pločio plotas, aptvertas elektriniu piemeniu. Atskirai išganytos atkarpos susijungia į koridorius, kurie veikia kaip natūralios priešgaisrinės juostos.

    Projekto organizatoriai teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį suformuotas išvalytų ruožų tinklas padėjo sumažinti didesnių gaisrų riziką ir riboti jų plitimą. Toks metodas ypač naudingas ten, kur mechaninė miško paklotės priežiūra brangi, o technika gali žaloti jautrias buveines.

    Kodėl ši idėja plinta po Ispaniją?

    Donjanos patirtis paskatino panašias iniciatyvas kituose regionuose, įskaitant Kataloniją, kur miškų ir krūmynų valymui taip pat naudojami išgelbėti asilai. Praktika patraukli tuo, kad vienu metu sprendžia dvi problemas: gaisrų prevenciją ir gyvūnų gerovę, suteikiant prieglaudų gyventojams prasmingą „darbą“.

    Tuo pat metu pietų Europoje gaisrų sezonai ilgėja, o karščio bangos ir sausros didina užsidegimo tikimybę. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ganomieji gyvūnai laikomi vienu iš tvaresnių būdų sumažinti degios augalijos kiekį, ypač saugomose teritorijose.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis sprendimas: efektyviausia prevencija paprastai remiasi kelių priemonių deriniu, nuo miškotvarkos ir gaisrinių juostų iki kontroliuojamo deginimo ten, kur jis leidžiamas. Vis dėlto Donjanos „ugniagesiai“ rodo, kad kartais paprastas, gamtai artimas metodas gali tapti realia pagalba kovojant su gaisrų grėsme.

  • Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito dronu nufilmuoti vaizdai iš Andalūzijos, kuriuose matyti kilometrais nusidriekusios fotovoltinių modulių eilės. Internautai jas praminė stikliniais laukais, nes saulės parkai užėmė žemes, kuriose dar neseniai augo alyvmedžių giraitės.

    Daugiausia dėmesio sulaukė teritorija prie Cartaojal, netoli Antequeros Malagos provincijoje. Skelbiama, kad 2023–2025 metais čia buvo pašalinta apie 500 hektarų alyvmedynų, o tai prilygsta maždaug 20 000 medžių, dalis jų buvo beveik 100 metų amžiaus.

    Vietos bendruomenės teigia praradusios ne tik medžius, bet ir darbo vietas bei tradicinį kraštovaizdį, kuris siejamas su alyvuogių aliejaus gamybos regionu. Protestai ir peticijos tapo nuolatine šių projektų palydove, o ginčai persikėlė ir į savivaldos bei teismų lygmenį.

    Panašūs konfliktai fiksuojami ir Jaéno bei Córdobos provincijose, kurios laikomos pagrindinėmis Ispanijos alyvuogių auginimo teritorijomis. Regiono valdžios institucijos yra patvirtinusios dešimtis didelių saulės elektrinių projektų alyvmedynų žemėse, o kai kuriais atvejais investicijos pripažįstamos viešuoju interesu, sudarančiu prielaidas žemės paėmimui visuomenės poreikiams.

    Prieš projektus pasisakantys ūkininkai pabrėžia kultūrinio paveldo ir vietos ekonomikos žalą, o energetikos bendrovės akcentuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą ir tai, kad dalis savininkų žemę išnuomoja savo noru. Augant elektros paklausai ir spartėjant dekarbonizacijos tikslams, tokie interesų susidūrimai pietų Europoje tampa vis dažnesni.

    Diskusijose minimas ir vadinamasis fotovoltikos šilumos salos efektas. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad virš saulės modulių naktimis oras neretai išlieka apie 3–4 laipsniais šiltesnis nei virš natūralios augmenijos, o dieną temperatūrų skirtumai prie paviršiaus gali būti dar didesni.

    Tuo metu alyvmedžiai, kaip ir kiti medžiai, vėsina aplinką šešėliu ir garinimu, todėl jų pašalinimas keičia vietos mikroklimatą. Tyrimai taip pat pabrėžia, kad šis efektas paprastai yra lokalus ir silpnėja nutolus kelis šimtus metrų, tačiau būtent dėl to jis aktualiausias šalia gyvenviečių ir dirbamų laukų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendras alyvmedynų plotas Ispanijoje pastaraisiais metais ne būtinai mažėja, tačiau konfliktai kyla dėl konkrečių vietovių ir kraštovaizdžio pokyčio. Vis dažniau kaip kompromisas aptariama agrofotovoltika, kai moduliai projektuojami taip, kad po jais būtų galima tęsti žemės ūkio veiklą, įskaitant alyvmedžių auginimą.

    Toks sprendimas gali sumažinti įtampą tarp energetikos ir žemės ūkio, tačiau reikalauja kitokių techninių sprendimų, didesnių investicijų ir aiškesnių taisyklių, kaip suderinti gamybą, biologinę įvairovę ir vietos gyventojų interesus. Kol kas Andalūzijoje ginčai rodo, kad energetikos transformacija neapsiriboja technologijomis, ji tiesiogiai paliečia ir regionų tapatybę.

  • Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Ceuta vėl ruošia migrantų iškeldinimą: į paplūdimį grįžo šimtai, valdžia įspėja dėl chaoso

    Stovykla paplūdimyje atsinaujino

    Ceutos valdžia rugpjūčio 21 dieną planuoja antrą kartą per dvi dienas išvalyti Trampolín paplūdimį, į kurį, vietos žiniasklaidos duomenimis, grįžo šimtai migrantų. Ketvirtadienį ryte jie buvo perkelti į laikinus priėmimo centrus, tačiau popiet dalis vėl sugrįžo į pakrantę.

    Paplūdimyje šią savaitę iš nendrių, plastiko ir kartono buvo statomos laikinos pašiūrės, mat žmonės siekia išlikti vienoje vietoje ir vengia nuolatinio kilnojimo. Oficialūs skaičiai nesutampa: skirtingos institucijos mini skirtingą iškeldintų ir sugrįžusių asmenų skaičių.

    Saugumas ir baimė būti grąžintiems

    Vietos šaltiniai teigia, kad po pirmojo bandymo išvalyti teritoriją darbai buvo stabdomi dėl negalėjimo užtikrinti darbuotojų saugumo, o panašus sprendimas svarstomas ir šįkart. Ceutos vyriausybė įspėja, kad, migrantams vėl sugrįžus, paplūdimio valymo operacija gali būti sustabdyta.

    Migrantai baiminasi, jog perkėlimas į naujai atidarytus centrus gali tapti pirmu žingsniu jų grąžinimo į Maroką link. Dėl šios priežasties dalis žmonių renkasi pasilikti atviroje erdvėje, net jei sąlygos ten prastesnės ir mažiau saugios.

    Perkėlimai ir vietų skaičiai

    Skelbiama, kad dalis žmonių buvo nukreipti į laikinas patalpas Loma Margarita ir El Embolsamiento teritorijose, kurių bendra talpa įvardijama kaip 1 800 vietų. Ceutos prezidentas Juanas Vivasas kritikavo pačią taktiką, pabrėždamas, kad paprastas perkėlimas miesto ribose problemos neišsprendžia.

    „Perkelti žmones iš Trampolín į kitas Ceutos vietas nereiškia, kad problema sprendžiama“, – sakė Juanas Vivasas.

    Kaip papildomos priėmimo vietos minimos Hípica patalpos, karinės bazės teritorija, buvusi futbolo aikštė kavalerijos kareivinėse ir El Guano zona. Ispanijos migracijos ministrė Elma Saiz yra sakiusi, kad planuojama didinti priėmimo vietų skaičių iki 4 000.

    Humanitarinė pagalba ir kodėl žmonės grįžta

    Raudonasis Kryžius ketvirtadienį apylinkėse dalijo apie 4 000 maisto paketų, ir tai, vietos pranešimų teigimu, galėjo prisidėti prie žmonių telkimosi paplūdimyje. Dalis migrantų nėra apgyvendinti centruose arba ten neužsibūna, todėl į Trampolín ateina bent laikinai gauti maisto ir pagalbos.

    Situacija Ceutoje laikoma platesnės migracijos spaudimo Vakarų Viduržemio regione dalimi, kai Ispanijos anklavai Afrikoje išlieka jautriausiais taškais. Sprendimų ieškoma derinant vietos saugumo, priėmimo infrastruktūros ir humanitarinius poreikius, tačiau įtampa išlieka, kol nėra aiškios ir žmonėms suprantamos procedūros, kas jų laukia toliau.

  • „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ vasaros reitinguose Ispanijoje į pirmą vietą pakilo atlikėjas Quevedo, aplenkęs katalonų žvaigždę Rosalíą. Platformos statistika ir vertinimai rodo, kad Quevedo šiuo metu turi apie 33 922 381 mėnesinį klausytoją, o Rosalía – apie 26 999 894.

    Trečioje pozicijoje, remiantis tais pačiais skaičiavimais, rikiuojasi Rels B su maždaug 23 439 003 mėnesiniais klausytojais. Tokie „Spotify“ rodikliai dažnai atspindi ne tik bendrą populiarumą, bet ir tai, kas konkrečiu metu geriausiai veikia algoritminiuose grojaraščiuose.

    Kas kelia Quevedo aukštyn?

    Quevedo tapatinamas su Kanarų salų kultūra, nors gimė Madride ir iki ketverių metų gyveno Brazilijoje. Pastaraisiais metais jis nuosekliai stiprino pozicijas ispanakalbės muzikos rinkoje, o proveržį plačiai auditorijai įtvirtino bendradarbiavimai ir hitai, patekę į globalius grojaraščius.

    Vienu svarbiausių karjeros taškų laikomas kūrinys, išleistas per bendrą sesiją su Argentinos prodiuseriu ir didžėjumi BZRP. Šis etapas tapo tramplynu į platesnę tarptautinę rinką ir padėjo Quevedo įsitvirtinti kaip vienam ryškiausių urban ir trap scenos vardų.

    Kanariška tapatybė – ne tik įvaizdis

    Atlikėjas pabrėžia, kad kuria iš Las Palmas ir salų perspektyvos, o vietos tapatybė jo dainose yra sąmoningas pasirinkimas. Tokia kryptis dera su platesne tendencija, kai ispanakalbiai atlikėjai vis dažniau savo muzikoje akcentuoja regioninę kilmę ir kultūrinius kodus.

    „Aš visada rašau iš Las Palmas ir salų perspektyvos. Tai leidžia jaustis laisvam, o laisvė man yra gera savijauta“, – sakė Quevedo interviu Kanarų regiono transliuotojui Radio Televisión Canaria.

    Šią kryptį sustiprina ir naujausias jo albumas „El Baifo“. Pavadinime panaudotas Kanarų salose vartojamas terminas, siejamas su vietine leksika ir kasdiene šnekamąja kalba, taip dar labiau įtvirtinant regioninį identitetą kaip kūrybos ašį.

    Albumas yra trečiasis studijinis Quevedo darbas po „Buenas noches“ ir „Donde quiero estar“. Jame – bendradarbiavimai su kitais atlikėjais, tarp jų Elvis Crespo, o projektas pristatomas kaip aiški Kanarų tapatybės deklaracija, panaši į kitų ispanakalbių žvaigždžių pasirinktą kryptį akcentuoti savo šaknis.

    Ką reiškia toks reitingas?

    „Spotify“ mėnesinių klausytojų rodiklis yra dinamiškas ir gali greitai keistis, ypač kai pasirodo nauji singlai, prasideda turai ar dainos patenka į didelius redakcinius grojaraščius. Vis dėlto lyderystė tokioje konkurencingoje rinkoje kaip Ispanija signalizuoja, kad Quevedo šiuo metu geriausiai pagauna auditorijos nuotaiką.

    Šis pokytis taip pat išryškina platesnę rinkos tendenciją: urban, trap ir jų hibridai toliau konkuruoja su populiariausiais pop vardais, o sėkmę vis dažniau lemia ne vien radijo eteris, bet ir srautinių platformų algoritmai bei socialinių tinklų dinamika.