CP v2

Tag: Ispanija

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Lenkai rekordiškai perka būstus Ispanijoje: kodėl paklausa nemažėja net brangstant kainoms

    Rekordiniai skaičiai Ispanijoje

    Lenkijos gyventojai vis aktyviau investuoja į nekilnojamąjį turtą užsienyje, o Ispanija išlieka ryškiausias pasirinkimas. Naujausi Ispanijos notarų statistikos duomenys rodo, kad 2024 metais lenkai šalyje įsigijo apie 4 200 būstų – tai geriausias rezultatas per visą stebėjimų istoriją.

    Įdomu tai, kad net ir vėliau, kai bendras užsienio pirkėjų aktyvumas Ispanijoje šiek tiek atslūgo, lenkų paklausa iš esmės išliko stabili. Tokia dinamika leidžia manyti, kad daliai pirkėjų sprendimą lemia ne trumpalaikės rinkos nuotaikos, o ilgalaikiai planai.

    Kur dažniausiai ieškoma būsto?

    Populiariausios vietovės išlieka tos, kuriose stipri turizmo infrastruktūra ir lengva būstą pritaikyti tiek poilsiui, tiek nuomai. Tarp dažniausiai minimų regionų – Andalūzija, ypač Costa del Sol, taip pat Costa Blanca, Kanarų salos ir Balearai.

    Šiuose regionuose pirkėjai dažnai ieško antrojo būsto atostogoms, tačiau vis dažniau būstas įsigyjamas ir kaip alternatyvus gyvenamosios vietos planas ateičiai. Pastaraisiais metais tai siejama su noru turėti daugiau pasirinkimų dėl gyvenimo ir darbo vietos.

    Kodėl pirkėjų nestabdo kainų augimas?

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių motyvų – saugumo jausmas ir geopolitinės rizikos vertinimas. Po karo Ukrainoje pradžios dalis pirkėjų iš Vidurio ir Rytų Europos labiau domisi šalimis, esančiomis toliau nuo konflikto zonos, o Ispanija šiame kontekste atrodo kaip stabili kryptis.

    Ne mažiau svarbūs ir „minkštieji“ veiksniai: klimatas, gyvenimo kokybė, išvystyta sveikatos ir paslaugų infrastruktūra, patogus susisiekimas, taip pat aiškesnės galimybės būstą išnaudoti trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Daliai pirkėjų tai ne vien investicija, o gyvenimo būdo sprendimas.

    Nors Ispanijoje viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būsto prieinamumo problemą ir nuomos kainų spaudimą, vien tai lenkų pirkėjų neatskiria nuo rinkos. Priešingai, dalis jų skuba fiksuoti sprendimus, kol pasiūla dar atitinka lūkesčius, ypač pakrantėse ir salose.

    Paklausą sustiprina ir turizmo srautai: 2024 metais Ispaniją aplankė beveik 2 500 000 turistų iš Lenkijos, o 2026 metų pradžioje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 22,7 proc. Praktika rodo, kad kelionės neretai tampa pirmu žingsniu, po kurio pradedama svarstyti apie nuosavo būsto įsigijimą.

    Kol kas signalai iš rinkos rodo, kad lenkai išlieka viena aktyviausių užsienio pirkėjų grupių Ispanijoje. Jei kainos toliau kils, o vietos reguliavimas griežtės, tai gali pakeisti pirkėjų elgseną, tačiau trumpuoju laikotarpiu jų aktyvumas panašu, kad išliks aukštas.

  • Patti Smith pelnė 2026 metų Astūrijos princesės meno premiją: už kūrybą tarp roko ir poezijos

    Patti Smith pelnė 2026 metų Astūrijos princesės meno premiją: už kūrybą tarp roko ir poezijos

    Amerikiečių dainininkei, dainų autorei, poetei ir aktyvistei Patti Smith skirta 2026 metų Astūrijos princesės premija meno srityje. Sprendimą paskelbė premijos žiuri Ispanijoje, Astūrijos kunigaikštystės sostinėje Ovjede.

    Žiuri savo verdikte pabrėžė atlikėjos kūrybinį veržlumą ir tai, kad jos menas jungia roką, simbolistinę poeziją ir kontrkultūros dvasią. Ši premija laikoma vienu svarbiausių tarptautinių Ispanijos apdovanojimų, kasmet teikiamu už reikšmingus pasiekimus kultūroje, moksle, humanitarikoje ir visuomeninėje veikloje.

    Kas yra Astūrijos princesės premijos

    Astūrijos princesės premijos kasmet skiriamos asmenims ir organizacijoms iš viso pasaulio, o apdovanojimų ceremonija tradiciškai rengiama spalį Ovjede, Teatro Campoamor teatre. Apdovanojimai siejami su Ispanijos karališkąja šeima ir vertinami kaip prestižinis tarptautinio pripažinimo ženklas.

    Patti Smith atveju įvertintas ne tik jos muzikinis palikimas, bet ir platesnė meninė įtaka, apimanti literatūrą bei visuomeninį angažuotumą. Per pastaruosius dešimtmečius ji tapo viena ryškiausių figūrų, kurios vardas siejamas su punk ir poetiško roko formavimusi.

    Ilga apdovanojimų ir įtakos istorija

    Premija papildo jau gausų Patti Smith įvertinimų sąrašą: ji 2007 metais buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų. 2010 metais jos memuarai „Just Kids“ buvo įvertinti JAV Nacionaline knygos premija, o 2022 metais Prancūzijoje jai skirtas Garbės legiono apdovanojimas ir Meno bei literatūros ordinas.

    1975 metais išleistas debiutinis Patti Smith solinis albumas „Horses“ laikomas vienu kertinių roko istorijos įrašų, o 2021 metais jis įtrauktas į „Grammy“ šlovės muziejų. Šis albumas dažnai minimas kaip tiltas tarp literatūrinės raiškos ir energingo roko skambesio, suformavęs kryptį daugeliui vėlesnių atlikėjų.

    Naujausia kūryba ir literatūra

    Pastaraisiais metais Patti Smith aktyviai tęsia literatūrinę veiklą. Naujausia jos knyga „Bread of Angels“ išleista praėjusiais metais ir tapo trečiaisiais atlikėjos memuarais po „Just Kids“ ir „M Train“.

    Astūrijos princesės premijos žiuri sprendimas dar kartą parodo, kad šiuolaikinėje kultūroje vis dažniau vertinama tarpdisciplininė kūryba, kai muzika, literatūra ir visuomeninė laikysena veikia kaip vienas pasakojimas. Patti Smith atvejis išlieka vienu aiškiausių pavyzdžių, kaip roko scena gali tapti lygiaverte erdve poezijai ir idėjoms.

  • Nyderlandai areštavo Cervantes instituto būstinę Utrechte: spaudimas Ispanijai dėl skolų

    Nyderlandai areštavo Cervantes instituto būstinę Utrechte: spaudimas Ispanijai dėl skolų

    Teismo sprendimas Nyderlanduose

    Nyderlandų teismas leido areštuoti Cervantes instituto būstinę Utrechte kaip laikinąją užtikrinimo priemonę, siejant ją su Ispanijos įsiskolinimais atsinaujinančios energetikos investuotojams. Areštas taikomas vykdant Nyderlandų teritorijoje pripažintus tarptautinio arbitražo sprendimus.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad turtas, kurio vertė siekia apie 10 000 000 eurų, registruotas Ispanijos emigracijos instituto vardu. Jei prašoma kompensacija nebus sumokėta, pastatas gali būti parduotas per notarą.

    Skolos šaknys – 2013 metų reforma

    Ginčo ištakos siekia 2013 metais Ispanijoje patvirtintą energetikos reformą, kai buvo sumažintos atsinaujinančios energetikos skatinimo išmokos ir pakeistos investuotojams taikytos grąžos taisyklės. Dalis sprendimų, investuotojų vertinimu, turėjo atgalinį poveikį, todėl kilo virtinė ieškinių tarptautiniuose arbitražuose.

    Bylos daugiausia buvo nagrinėjamos investicinių ginčų arbitražo mechanizmuose, tarp jų ir Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), siejamame su Pasaulio banko grupe. Bendra reikalavimų suma skirtinguose procesuose buvo vertinama kaip viršijusi 10 000 000 000 eurų, nors Ispanijos valdžia yra teigusi, kad dalį sumų pavyko reikšmingai sumažinti sprendimais ir susitarimais.

    Kodėl areštuotas būtent kultūros centras

    Utrechto pastate veikia vienas žinomiausių Ispanijos kultūros centrų Nyderlanduose. Jis įsikūręs renovuotoje 1913 metų bažnyčioje, kurią valstybė įsigijo 1972 metais, o šiandien čia veikia auditorijos, salės renginiams ir specializuota biblioteka; institucija taip pat turi padalinį Amsterdame.

    Kreditoriams artimi šaltiniai teigia, kad tokio pobūdžio turtui gali būti sunkiau taikyti suverenų imunitetą, nes jis naudojamas kultūros veiklai, o ne tiesioginėms valstybės funkcijoms. Dėl to, tęsiantis ginčams dėl nepadengtų įsipareigojimų, kultūros infrastruktūra gali tapti realiu spaudimo instrumentu.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad Ispanijai apie procesą oficialiai pranešta balandžio 20 dieną, tačiau iki šiol mokėjimai nebuvo atlikti. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar šalys ras sprendimą dėl kompensacijų, ar teisiniai veiksmai Nyderlanduose bus tęsiami.

  • Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Naujos taisyklės dėl karščio

    Šią vasarą Ispanijoje poilsiautojai gali dažniau susidurti su situacija, kai kavinės ar barai lauko terasose laikinai neaptarnauja. Pokyčius lemia atnaujintos taisyklės, susijusios su darbuotojų sauga ekstremalių karščių metu.

    Diskusijas paskatino dažnėjančios karščio bangos, kurios kai kuriuose regionuose pastaraisiais metais pasiekdavo ir 45 laipsnius. Viešojo maitinimo sektoriuje tai reiškia didesnę riziką darbuotojams, ypač dirbantiems lauke per pačias karščiausias dienos valandas.

    Atnaujintame nacionaliniame darbo santykių reguliavime viešbučių ir restoranų sektoriui klimato veiksniai įvardijami kaip svarbi darbuotojų saugos tema. Numatyta, kad per ekstremalius orus darbdaviai turi taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Reikalavimai aktyvuojami tada, kai Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbia oranžinį arba raudoną įspėjimą. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis kelia realią grėsmę sveikatai.

    Kada terasos gali būti uždaromos

    Pagal naująją tvarką restoranai, barai ir kavinės turi mažinti aptarnavimą lauko erdvėse arba laikinai uždaryti terasas, jei jose nėra pakankamo pavėsio ar vėsinimo sprendimų. Tai taikoma būtent per įspėjimų laikotarpius, kai temperatūros pikas sutampa su didžiausia rizika.

    Akcentuojama, kad terasų uždarymas turėtų būti kraštutinė priemonė. Pirmiausia skatinama koreguoti darbo grafikus, perkelti pamainas į vėsesnes valandas, užtikrinti dažnesnes pertraukas, poilsį ir pakankamą vandens kiekį.

    Už reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos, kurios rimčiausiais atvejais gali viršyti 50 000 eurų. Tai reiškia, kad dalis verslų greičiausiai imsis prevencinių veiksmų dar prieš sulaukdami patikrinimų, ypač turistiniuose miestuose.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį scenarijų poilsiautojams: dieną terasa tuščia arba aptarnavimas sustabdytas, tačiau viduje įstaiga dirba įprastai. Sprendimai gali skirtis pagal regioną, įstaigos infrastruktūrą ir įspėjimo lygį.

    Ką turėtų žinoti turistai

    Turistams tai gali pakeisti įprastą vasaros ritmą, ypač jei planuojami pietūs ar ilgas pasisėdėjimas lauke per vidurdienį. Kai termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, būtent šiomis valandomis tikėtina didžiausia apribojimų tikimybė.

    Kelionių planavime verta numatyti lankstumą: pagrindinius valgymus perkelti į vakarą, kai karštis atslūgsta ir terasos dažniau vėl atsidaro. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinkta vieta turi pavėsines, ventiliatorius ar kitus vėsinimo sprendimus.

    Pokyčiai susiję ir su platesne tendencija: karščio bangos Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau peržiūri darbo saugos reikalavimus. Ispanija taip pat plėtoja nacionalinį klimato prieglobsčių tinklą, kad gyventojai ir turistai turėtų kur atsikvėpti per didžiausius karščius.

    Kelionių ekspertai primena, kad tokios taisyklės skirtos ne tik darbuotojų apsaugai, bet ir bendrai sveikatos rizikai mažinti. Todėl planuojant atostogas Ispanijoje šią vasarą verta įvertinti ne tik maršrutą, bet ir dienos karščio valandas.

    „Kai kurie vasaros sezonai primena ne atskiras karščio bangas, o vieną ilgą karščio periodą nuo birželio iki rugpjūčio“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez.

    „Tai tampa nauja norma, todėl turime prisitaikyti ir kasdienybėje, ir darbo aplinkoje“, – pridūrė jis.

  • Lenkijos įmonės plečiasi į Ispaniją ir Šiaurės šalis: kaip Vakarų Europos lėtėjimas joms atveria duris

    Vakarų Europos ekonomikos lėtėjimas, ypač Vokietijos pramonėje ir automobilių sektoriuje, daliai Lenkijos įmonių tampa ne stabdžiu, o proga plėstis. Silpnesnė paklausa ir didesnis neapibrėžtumas verčia kai kurias vietos bendroves atsargiau planuoti investicijas, todėl rinkoje dažniau atsiranda įsigijimų ir partnerystės galimybių.

    Ši tendencija siejama ir su tuo, kad Lenkijos verslas per pastaruosius metus sustiprino finansinį atsparumą, diversifikavo užsakymų portfelius ir sumažino priklausomybę nuo vieno sektoriaus. Dėl to, kai Vakarų Europoje pristabdoma plėtra, dalis Lenkijos bendrovių gali veikti prieš ciklą ir ieškoti patrauklių sandorių.

    Nuo eksporto prie investicijų

    Keičiasi pats tarptautinės plėtros modelis: vien tik eksportu paremta strategija vis dažniau užleidžia vietą investicijoms užsienyje. Įmonės steigia gamybos ar aptarnavimo padalinius, perka vietos bendroves arba kuria jungtines įmones, kad būtų arčiau klientų ir greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Šį posūkį skatina ir išaugusi rizika tiekimo grandinėse bei prekybos politikoje. Kai kuriems sektoriams svarbu turėti gamybos ar logistikos pajėgumų skirtingose šalyse, kad sutrikus vienam maršrutui ar išaugus kaštams būtų galima išlaikyti užsakymų vykdymą.

    Nauji taikiniai: Ispanija ir Šiaurės šalys

    Be tradicinių krypčių, vis dažniau minima Ispanija, kuri gali suteikti patogų priėjimą prie Pietų Europos rinkų ir platesnio regiono tiekimo grandinių. Turint veiklą tiek Vidurio Europoje, tiek Pirėnų pusiasalyje, įmonėms lengviau aptarnauti skirtingus klientus ir subalansuoti gamybos bei logistikos rizikas.

    Augantį susidomėjimą kelia ir Šiaurės šalys, nors ilgą laiką jos buvo laikomos brangiomis ir sudėtingomis rinkomis. Dabar patrauklumą didina stabilios taisyklės, dėmesys pramonei, energetikos ir gynybos projektams bei poreikis patikimiems tiekėjams, galintiems užtikrinti kokybę ir terminus.

    Valstybiniai instrumentai ir „Team Poland“

    Plėtra į užsienį reikalauja kapitalo, rizikų valdymo ir vietos rinkų išmanymo, todėl svarbus institucinis palaikymas. Lenkijoje tam pasitelkiamas Fondas užsienio plėtrai, kuris gali bendrai investuoti su įmonėmis ir padėti vykdyti įsigijimus ar kurti padalinius užsienyje.

    Prie praktinės pagalbos priskiriamas ir platesnis institucijų tinklas, apimantis eksporto kreditų draudimą, finansavimo priemones ir ekonominę diplomatiją. Tokia koordinuota schema dažnai pristatoma kaip „Team Poland“ modelis, skirtas supaprastinti įėjimą į naujas rinkas ir sumažinti sandorių riziką.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinės sąlygos Europoje vieniems reiškia pristabdymą, o kitiems tampa langeliu augti, ypač jei įmonės turi aiškią strategiją, pasirengusį kapitalą ir komandą, galinčią valdyti integracijos procesus. Būtent dėl to Lenkijos bendrovės vis aktyviau žvalgosi ne tik į Vakarų Europą, bet ir į naujas kryptis, kuriose mato ilgalaikį potencialą.