Tag: Italija

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijos teismas nutarė vieniems metams „Revolut“ padalinį šalyje perduoti teismo administravimui, konstatavęs rimtas pinigų plovimo prevencijos sistemos spragas.

    Priemonė pritaikyta Milano prokuratūros prašymu, vykstant „Guardia di Finanza“ tyrimui, apie kurį praneša „Euronews“. Tyrėjai teigia, kad kontrolės trūkumai galėjo sudaryti sąlygas slėpti ir pervesti 76,5 mln. eurų.

    Milano vyriausiasis prokuroras Marcello Viola nurodė, kad tyrime minimi ryšiai su asmenimis, tiriamais ar nuteistais dėl pinigų plovimo ir apgaulingo turto perleidimo, taip pat nusikaltimų, siejamų su mafijos metodais ar jų palengvinimu.

    Prokuratūros vertinimu, suteikus prieigą prie finansų sistemos klientams, kuriems kai kuriais atvejais buvo taikytos prevencinės priemonės dėl asmens ar turto, galėjo būti palengvintas lėšų perkėlimas, slėpimas ar nukreipimas.

    Kas nustatyta tyrimuose

    Teismo administravimo ir „taisomųjų veiksmų programos“ poreikis siejamas su tuo, kad nustatytos problemos apima 2021–2026 metų laikotarpį ir palietė skirtingus sektorius, klientų grupes bei schemas.

    Prokuratūra tvirtina, kad privalomų pinigų plovimo prevencijos patikrų neatlikimas virto „stabiliu valdymo modeliu“. Dėl to, tyrėjų teigimu, nuo 2021 metų iki šių metų galėjo būti nuslėpti beveik 42 mln. eurų vertės finansiniai srautai.

    Tyrimo dokumentuose aprašomi pasikartojantys požymiai: reikšmingų sumų įplaukos, skubus jų išskaidymas ir pervedimai, grynųjų naudojimas, valiutos keitimas, lėšų siuntimas į užsienio sąskaitas ar kriptoturtą. Nurodoma, kad tokia veikla esą suveikė kaip įspėjimai keliose kitose institucijose, bet ne „Revolut“.

    Italijos žiniasklaidos agentūros ANSA minimame kontekste nurodoma, kad tyrimai tęsėsi po dviejų atskirų „Guardia di Finanza“ ekonominės policijos patikrų. Pirmoji – 2024 metų patikrinimas dėl virtualiųjų aktyvų paslaugų teikėjo veiklos, kur esą nustatyta daug pažeidimų klientų identifikavimo ir tikrinimo srityje, taip pat įtartinų sandorių nepranešimo atvejų.

    Klientai ir neatsakyti prokurorų klausimai

    Antroji tyrimo kryptis siejama su 2025 metais Milane vykusia byla dėl mokestinio sukčiavimo: joje, kaip teigiama, išryškėjo „Revolut“ sąskaitų naudojimas sandoriams, susijusiems su mokestiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu, o byloje tiriami 24 asmenys.

    Prokuratūra nurodė, kad dėl šių asmenų, pasirinkus juos kaip „imtį“, kitos institucijos buvo pateikusios šimtus pranešimų apie įtartinas operacijas. Taip pat teigiama, kad paprašius dokumentų iš „Revolut“, atsakymai buvo tik daliniai.

    ANSA skelbia, kad dokumentuose minimi ir kai kurie konkretūs asmenys, siejami su kitais tyrimais, taip pat aprašomas galimas lėšų judėjimas per Italijos ir užsienio bendrovių grandines, siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis.

    Kartu pabrėžiama, kad dokumentuose nėra įrodymų, jog „Revolut“ būtų tiesiogiai susijusi su asmenimis, kurie galėjo gauti naudą, arba kad banko valdymo organai sąmoningai pritartų atskiriems nusikalstamiems planams.

    Kas keisis „Revolut“ veikloje

    „Revolut“ atstovas nurodė, kad bankas bendradarbiaus su institucijomis. Per 60 dienų bendrovė turės parengti veiksmų planą, kaip spręsti nustatytas problemas, o kitas teismo posėdis numatytas 2027 metų vasario 25 dieną.

    Teismo sprendime pabrėžiama, kad administratorių įgaliojimai apsiribos tomis sritimis, kuriose nustatyti trūkumai – nenumatomas bendras įsikišimas į visą banko veiklą.

    Su banko vadovybe dirbs teismo paskirti administratoriai – advokatė Ilaria Ramoni ir konsultantas Piero Antonio Capitini. Jų užduotis – padėti atkurti, kaip paskirstytos vidinės atsakomybės už pinigų plovimo prevenciją.

    Numatoma tikrinti ir IT priemones, kuriomis stebimi finansiniai judėjimai: kokie duomenys renkami, kaip nustatomi įspėjimų slenksčiai ir ar aptiktos anomalijos iš tiesų tiriamos toliau. Taip pat bus vertinamos nuotolinio sąskaitų atidarymo ir mokėjimo kortelių susiejimo procedūros, ypatingą dėmesį skiriant identifikavimui, autentifikavimui, apsaugai nuo tapatybės sukčiavimo ir skundų nagrinėjimui.

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • Futbolas: Italija–Prancūzija

    Pateiktame šaltinio tekste nėra straipsnio apie rungtynes „Italija–Prancūzija“ turinio – matomas tik prisijungimo / registracijos langas ir bendros svetainės pastabos.

    Dėl to neįmanoma patikimai parengti savarankiškos publikacijos lietuvių kalba nekurstant spėlionių apie mačo rezultatą, eigą ar kontekstą.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (pvz., aprašymą, komandų sudėtis, datą, turnyrą ar rungtynių santrauką), parengsiu informatyvų naujienų portalo stiliaus straipsnį.

    Kol kas galima pateikti tik neutralų pavadinimą, atitinkantį vienintelę turimą informaciją – rungtynių porą.

  • Italija aukcione parduos sulaikytą rusišką geležį: 33 tūkst. tonų už 6,832 mln. eurų

    Italijos valdžia aukcione parduos 33 tūkst. tonų rusiškos karštai briketintos geležies (HBI), kuri buvo sulaikyta po įtarimų dėl suklastotų kilmės dokumentų. Visa partija bus siūloma su 6,832 mln. eurų pradine kaina.

    Aukcionas numatytas lapkričio 17 dieną, o pardavimas vyks per Italijos internetinę platformą, skirtą teismo ir antstolių organizuojamiems elektroniniams aukcionams. Apie šį atvejį rašo „Steelradar“.

    Šis krovinys Brindizio uoste buvo sulaikytas 2025 metų lapkritį, kai kilo įtarimų, jog geležis iš Rusijos dokumentuose galėjo būti pateikta kaip kilusi iš Indijos arba Turkijos. Tuo metu HBI importas iš Rusijos dar nebuvo uždraustas, tačiau galiojo kvotos, kurios metų pabaigoje galėjo būti išnaudotos.

    Skelbiama, kad pagrindinė problema buvo būtent dokumentų neatitikimai ir bandymai nuslėpti laivo užsukimą į Novorosijską, iš kur, kaip įtariama, ir buvo pakrautas HBI krovinys. Dėl sulaikymo medžiaga beveik metus pragulėjo uoste – dalis jos surūdijo ir sutrupėjo.

    Kodėl ši partija domina rinką?

    HBI (karštai briketuota geležis) yra tiesioginės redukcijos geležis, suformuota į briketus ir naudojama kaip žaliava plieno gamybai. Būtent dėl savo savybių tai yra paklausi pramoninė žaliava, ypač kai pasiūla ribota.

    „SteelOrbis“ skaičiavimu, aukciono pradinė kaina atitinka maždaug 207 eurus už toną. Leidinys pažymi, kad, vertinant dabartines rinkos kainas ir ribotą HBI pasiūlą pasaulyje, tokia kaina gali atrodyti patraukli.

    Tačiau kartu pabrėžiama, kad galutinį sandorio patrauklumą gali pakeisti ne iki galo aiškūs kaštai, susiję su ES anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM) būtent šiai partijai. Nuo šių išlaidų gali priklausyti, ar pirkimas išliks finansiškai naudingas.

    Rinkos kontekstas taip pat svarbus: teigiama, kad pastaruoju metu HBI pasiūla Europos Sąjungoje yra ribota. Be to, augančios krovinių gabenimo kainos gali turėti papildomos įtakos galutinei žaliavos savikainai.

  • Kalėdos svetur vis dažnesnis pasirinkimas: lenkai vis dažniau renkasi Maltą, Ispaniją ir Italiją

    Kalėdos po palmėmis ir su saule vietoje sniego lenkams tampa vis patrauklesne alternatyva tradiciniam šventimui namuose. Internetinės kelionių agentūros „eSky.pl“ duomenimis, per savaitę, apimančią Kūčias, skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius per metus šoktelėjo 111 proc.

    Toks augimas rodo, kad šventinės kelionės pamažu nustoja būti nišinis pasirinkimas – vis daugiau žmonių jas įtraukia į savo atostogų planus. Keliautojai šį laiką sieja ne tik su poilsiu šiltesniame klimate, bet ir su galimybe pakeisti aplinką bei išvengti prieššventinio skubėjimo.

    „eSky.pl“ atstovė Katarzyna Hauton pabrėžia, kad kelionė per šventes daugeliui reiškia daugiau nei kelias laisvas dienas prie jūros. Anot jos, tai proga patirti Kalėdas kitoje kultūroje, paragauti vietinių patiekalų ir kokybiškai praleisti laiką su artimaisiais be kasdienių rūpesčių.

    Keliaujančių per Kalėdas įpročiai keičiasi ir dėl praktinių priežasčių: dalis žmonių planuoja ilgesnį poilsį, o kartu auga ir lūkesčiai nakvynei bei paslaugoms. Tai leidžia spręsti, kad šventinės kelionės vis dažniau tampa ne spontanišku pabėgimu, o apgalvotu atostogų formatu.

    Populiariausios kryptys: Malta, Ispanija, Italija

    Ryškiausiai per Kalėdas išsiskiria Malta – šiai krypčiai fiksuojamas net trigubas keliautojų augimas, palyginti su praėjusiais metais. Ji tapo dažniausiu pasirinkimu šventiniam laikotarpiui.

    Tarp lyderių – ir Ispanija, kur skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius augo maždaug 50 proc., bei Italija, kur augimas siekė 60 proc. Susidomėjimas Pietų Europa signalizuoja, kad daliai keliautojų svarbiausia ne vien šiluma, bet ir galimybė derinti poilsį su pažintinėmis veiklomis.

    Augantį dėmesį pritraukia ir Marokas – kaip ir Malta, ši kryptis fiksuoja trigubą keliautojų skaičiaus šuolį. Šalį viliojančia daro švelnesnė temperatūra ir ryškus kultūrinis savitumas.

    Egiptas kyla dėl didesnio pasiekiamumo

    Pastebimai didėja ir Egipto populiarumas. Tai siejama su gerėjančiu šios krypties pasiekiamumu, įskaitant tiesioginius skrydžius, kuriuos vykdo pigių skrydžių bendrovės.

    Lengvesnis susisiekimas reiškia, kad poilsis prie Raudonosios jūros vis dažniau tampa realia galimybe ir tiems, kurie kelionę planuoja būtent Kalėdų laikotarpiui.

    Ilgesnės kelionės ir aukštesni lūkesčiai viešbučiams

    Duomenys rodo, kad daugėja klientų, kurie šventinei kelionei renkasi bent savaitės trukmės išvyką. Tai leidžia manyti, jog Kalėdos daliai keliautojų tampa platesnio žiemos poilsio dalimi, o ne vien trumpu atsitraukimu kelioms dienoms.

    Keičiasi ir apgyvendinimo pasirinkimai: daugiau nei pusė užsakančiųjų renkasi ne žemesnės nei 4 žvaigždučių kategorijos viešbučius. Tai rodo augantį komforto poreikį net ir šventiniu laikotarpiu.

    Kalbant apie maitinimą, beveik pusė keliautojų renkasi pusryčius, tačiau didėja ir „viskas įskaičiuota“ paklausą – šį variantą renkasi jau daugiau nei 20 proc. „eSky“ klientų.

    Kelionių agentūra pateikia ir orientacines kainas: savaitės paketas Skrydis+Viešbutis Maroke su pusryčiais gali kainuoti nuo 909 Lenkijos zlotų žmogui, Maltoje – nuo 1 129 zlotų. Savaitės atostogos Egipte su „viskas įskaičiuota“ (įskaitant skrydį, apgyvendinimą, pervežimą iš oro uosto ir rezidento priežiūrą) prasideda nuo 2 409 zlotų žmogui.

  • „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pirmą kartą pranešė sulaukusi užsakymų, viršijančių 60 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, tai reikšmingas jos veiklos masto ir paklausos šuolis.

    Kaip skelbia „Euronews“, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užsakymų apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc. ir pasiekė 60,4 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Lorenzo Mariani pareiškė, kad devynių mėnesių rezultatai patvirtina pasirinkto augimo krypties tvarumą: finansinį stabilumą, stiprų komercinį pasiūlymą, platų produktų portfelį ir didinamą gamybos pajėgumą.

    Jo teigimu, vienas artimiausių uždavinių – geriau paversti didelį užsakymų portfelį realia gamybos ir pristatymų apimtimi, nes to reikalauja dabartinė rinkos situacija.

    Kas lėmė užsakymų šuolį

    „Leonardo“ nurodo, kad užsakymų augimą skatino didėjančios pajamos visuose sektoriuose, kuriuose grupė veikia – gynyboje ir kosmoso bei aviacijos srityse.

    Prie portfelio padidėjimo prisidėjo ir sandoris: maždaug 6 mlrd. eurų siejami su „Iveco Group“ gynybos padalinio įsigijimu, kurį „Leonardo“ užbaigė praėjusių metų kovą.

    Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, o vadovybė teigia, kad jie suteikia prielaidų pozityviai žvelgti į artimiausią laikotarpį.

    Dronai, naikintuvas GCAP ir kosmoso aljansas

    Kalbėdamas apie strategines kryptis, L. Mariani akcentavo platformų integraciją ir skaitmeninimą, pramoninių partnerysčių plėtrą bei tikslinius įsigijimus ir susijungimus.

    Tarp konkrečių projektų jis įvardijo naujo naikintuvo GCAP programą, bendras įmones su „Rheinmetall“ ir „Baykar“ kuriant naujas transporto priemones bei dronus, taip pat aljansą su „Airbus“ ir „Thales“, kuriuo siekiama sukurti europinį kosmoso operatorių.

    Be to, paminėta ir technologinė „Michelangelo Dome“ vystymo kryptis, kuri, pasak vadovybės, yra dalis platesnio plano stiprinti pozicijas tarptautinėje aviacijos, gynybos ir saugumo pramonėje.

    Valstybės dalyvavimas ir bendrovės statusas

    „Leonardo“ yra biržoje listinguojama bendrovė, kurioje Italijos valstybė turi dalį akcijų per Ekonomikos ir finansų ministeriją.

    Bendrovė pabrėžia, kad didėjantis užsakymų portfelis ir gamybos pajėgumų plėtra turėtų padėti geriau reaguoti į kintančius gynybos ir kosmoso rinkos poreikius.

  • Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Europos parduotuvėse maisto kainų augimas šiemet buvo santūrus, tačiau švieži produktai brangsta vis ryškiau. Tai ypač matyti tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur šviežių produktų kainos per metus šoktelėjo 8 proc.

    Kai kur kainų temą papildo ir realūs tiekimo sutrikimai. Kaip skelbia „Euronews“, pietų Italijoje spalio pabaigoje dalyje prekybos vietų vaisių lentynos buvo apytuštės, o kai kuriose mažose parduotuvėse pagrindinės prekės galėjo dingti per vieną dieną.

    Maždaug dvi savaites pietų Italijoje kelių ir uostų blokadomis protestavo vilkikų vairuotojai, piktinęsi dyzelino kaina. Dėl to sandėliai sustabdė krovą, o Kampanijos, Apulijos ir Kalabrijos regionuose greitai ėmė trūkti mėsos, šviežio pieno, vaisių ir net geriamojo vandens.

    Bendra kryptis panaši ir kitur Europoje: po ramesnio laikotarpio savaitinis apsipirkimas ima brangti, o didžiausias spaudimas juntamas ten, kur kainas labiausiai veikia energijos ir transporto sąnaudos.

    Energija brangsta labiau nei maistas

    Remiantis preliminariais „Eurostat“ duomenimis, euro zonoje infliacija spalį pasiekė 4 proc. – tai didžiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindinis kainų šuolio variklis buvo energija: kuras, elektra ir šildymas buvo 20,8 proc. brangesni nei prieš metus.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos euro zonoje per metus paaugo 1,6 proc. Tuo metu visoje ES maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos rugsėjį – paskutinį mėnesį, apie kurį turima visų šalių duomenis – buvo vos 0,6 proc. didesnės nei prieš metus.

    Visgi skirtumai tarp produktų grupių ryškėja. Perdirbto maisto, alkoholio ir tabako kainos spalį per metus didėjo tik 0,5 proc., o neperdirbtų produktų (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies) – 4,6 proc., kai rugpjūtį šis augimas buvo 2,7 proc.

    Tai siejama su tuo, kaip maistas pasiekia lentynas: žemės ūkio technika naudoja dyzeliną, šiltnamiams reikia šildymo, o didžioji dalis produkcijos gabenama vilkikais. Kai šios sąnaudos šokteli, greitai gendantys produktai tampa jautriausi.

    Didžiosios ekonomikos ir skirtingi tempai

    Prancūzijoje bendras maisto kainų augimas spalį siekė 1,2 proc., tačiau švieži produktai buvo 8 proc. brangesni nei prieš metus. Šalies statistikos institucijos duomenimis, rugsėjį šis metinis augimas dar siekė 9,5 proc.

    Vokietijoje maistas per metus pabrango 0,4 proc. Portugalijoje neperdirbtų produktų kainos pakilo 3,7 proc. – tiek pat, kiek ir rugsėjį.

    Ispanijoje maisto kainos spalį taip pat kilo, tik lėčiau nei prieš metus. Italija išsiskyrė ir dėl tiekimo sutrikimų, ir dėl spartesnio neperdirbto maisto brangimo.

    Kur kainos kyla labiausiai, o kur krenta

    Rugsėjo duomenys, apimantys visas ES valstybes, rodo, kad didžiausias metinis maisto ir gaiviųjų gėrimų kainų augimas fiksuotas Kipre – 4 proc. Toliau rikiuojasi Ispanija (2,7 proc.), Rumunija (2,6 proc.), Malta (2,5 proc.) ir Portugalija (2,4 proc.).

    Už ES ribų ryškiai išsiskyrė Turkija, kur maisto kainos per metus šoktelėjo 27,6 proc.

    Tuo pat metu 14-oje iš 27 ES šalių maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos buvo mažesnės nei prieš metus. Didžiausias kritimas užfiksuotas Švedijoje – 6,3 proc., po to, kai balandžio 1 dieną šalis perpus sumažino pridėtinės vertės mokestį maistui (nuo 12 proc. iki 6 proc.), o ši priemonė turėtų galioti iki 2027 metų pabaigos.

    Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje maisto kainos taip pat mažėjo – nuo 3,8 proc. iki 4,8 proc.

    Ilgesnis vaizdas: Rytų Europa patiria didžiausią naštą

    Nedidelis metinis kainų pokytis kai kuriose šalyse vyksta po labai didelio šuolio ankstesniais metais. Nuo 2021 metų rugsėjo, kai pradėjo sparčiai kilti energijos kainos, maistas ES, skaičiuojama, pabrango maždaug trečdaliu.

    Vengrijoje kainos per šį laikotarpį pakilo daugiau nei per pusę, o Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje augimas taip pat viršija 50 proc. Tuo metu Liuksemburge, Švedijoje ir Prancūzijoje bendras pabrangimas artimesnis ketvirčiui.

    Ši disproporcija svarbi ir dėl skirtingų namų ūkių įpročių: šalyse, kur maistas sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, net kelių procentų pokytis kasoje gali būti skaudesnis nei valstybėse, kur maistui skiriama mažesnė pajamų dalis.

    Ekonomistai tikisi, kad bendra infliacija dar gali didėti, o maisto kainų augimas, sprendžiant iš spalio tendencijų, gali suintensyvėti kaip tik tuo metu, kai gyventojus pasiekia didesnės žiemos šildymo sąskaitos.

  • Mokslininkai: viduramžių žmonės prisidėjo prie Iseo ežero cunamių – tai gali pasikartoti

    Mokslininkai: viduramžių žmonės prisidėjo prie Iseo ežero cunamių – tai gali pasikartoti

    Cunamiai gali kilti ne tik vandenynuose – tinkamomis sąlygomis pavojingos bangos susiformuoja ir ežeruose. Naujas tyrimas rodo, kad šiaurės Italijoje esančiame Iseo ežere viduramžiais įvyko du ypač dideli cunamiai, prie kurių iš dalies prisidėjo žmogaus veikla.

    Tyrime, apie kurį rašo „ScienceAlert“, tarptautinė mokslininkų komanda rekonstravo šiuos įvykius, remdamasi nuosėdų gręžiniais, seisminiais profiliavimo duomenimis, archeologiniais įrašais, viduramžių rankraščiu ir šiuolaikiniais ežero matavimais. Surinkta informacija buvo panaudota kompiuteriniuose modeliuose.

    Iseo ežeras yra žemiau Italijos Alpių, todėl jį nuolat maitina tirpstančio sniego vanduo. Regionas taip pat patiria tektoninį aktyvumą – žemės drebėjimai čia nėra dažni, bet pasitaiko, o būtent jie gali tapti staigių povandeninių nuošliaužų „paleidikliu“.

    Mokslininkai teigia, kad per maždaug 2 000 metų intensyvėjantis žemės naudojimas pakeitė, kaip deltoje kaupėsi nuosėdos: povandeniniai šlaitai tapo statesni ir nestabilesni. Tokia „paruošta“ geologinė situacija, įvykus stipriam sukrėtimui, gali baigtis didžiuliu vandens masės išstūmimu ir cunamiu.

    Kaip miškų kirtimas pakeitė deltą

    Iki viduramžių Oglio upės deltą supo miškai. Kai smarkiai palydavo, palaidos nuosėdos slinkdavo žemyn, tačiau jų judėjimą lėtino tanki šaknų ir grybienos sistema, sutvirtinusi dirvožemį.

    Po Romos imperijos žlugimo situacija ėmė sparčiai keistis: vis daugiau miškų buvo kertama, teritorijos naudotos ganykloms ir kasybai, augo gyventojų skaičius. Tyrėjų vertinimu, tuomet į ežerą kasmet vidutiniškai imta nunešti maždaug tris kartus daugiau nuosėdų.

    Dėl to šiaurinėje ežero dalyje nuosėdų vis daugėjo, o povandeniniai deltos šlaitai tapo pavojingai statūs – tokie, kurie gali griūti nuo stipresnio žemės drebėjimo.

    Du žemės drebėjimai ir cunamiai

    Pirmasis katastrofiškas scenarijus, pasak tyrimo, įvyko 1117 metais, kai Veronos žemės drebėjimas supurtė ežero pakrantes. Modeliavimas rodo, kad sujudinti statūs povandeniniai šlaitai galėjo sugriūti, sukeldami nuošliaužą ir staigiai išstumdami milžinišką vandens kiekį.

    Skaičiavimai leidžia manyti, kad šiaurinėje ežero dalyje bangos galėjo viršyti 50 metrų, o vanduo į krantą būtų veržęsis per mažiau nei minutę ir pasiekęs iki 2,7 kilometro į sausumą.

    Tyrėjai nurodo, kad Vatikano bibliotekoje saugomas 12 amžiaus rankraštis aprašo panašų įvykį: jame teigiama, kad ežeras taip išsiliejo, jog tik nedaugeliui netolimų kaimų gyventojų pavyko išsigelbėti, o dalis pilių ir tvirtovių sugriuvo kartu su jų gyventojais.

    Po kiek daugiau nei šimto metų smogė antras sukrėtimas – 1222 metų Brešos žemės drebėjimas. Šįkart cunamis, mokslininkų vertinimu, buvo mažesnis: bangos galėjo siekti apie 13 metrų, o vanduo į sausumą veržėsi iki maždaug 1 kilometro.

    Modeliuose matyti, kad bangų sklidimą stipriai veikė Monte Isola – centrinė ežero sala, kuri veikia kaip natūralus barjeras ir dalį energijos „išskaido“. Vis dėlto net ir su tokia apsauga kai kuriose vietose poveikis išliko reikšmingas: pavyzdžiui, Iseo miestą, kaip nurodo autoriai, 1117 metais galėjo pasiekti maždaug 5,5 metro, o 1222 metais – apie 2 metrų bangos, atskriejusios maždaug po 7 minučių nuo nuošliaužų.

    Kodėl tai svarbu šiandien

    Tyrime pabrėžiama, kad šiandien Iseo ežero pakrantės yra itin tankiai užstatytos – tai esą labiausiai urbanizuotos pakrantės tarp Italijos Alpių ežerų. Be to, nuo 1222 metų čia spėjo susikaupti daugiau nei aštuonių šimtmečių nuosėdos, o tai reiškia, kad potencialiai nestabilios sankaupos niekur nedingo.

    Mokslininkai įspėja: jei šiandien pasikartotų panašaus masto cunamis, jis galėtų sukelti ypač didelę žalą dėl tankaus apgyvendinimo ir infrastruktūros pakrantėse.

    Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą – žmonių skatinama erozija pasaulyje didina deltų apkrovą nuosėdomis. Tai, jų teigimu, gali reikšti, kad panašūs staigūs deltos šlaitų griuvimai ir su jais susiję ežerų cunamiai ateityje gali tapti labiau tikėtini.

  • Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindine kainų augimo priežastimi išliko brangusi energija.

    Greitąjį įvertį paskelbęs „Eurostat“ nurodė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc., o ekonomistai spalio rezultatui prognozavo būtent 4 proc. Vien per spalį, palyginti su rugsėju, kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc.

    4 proc. rodiklis yra didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo, kai infliacija euro zonoje siekė 4,3 proc. Taip pat tai reiškia, kad kainos kyla dukart sparčiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamas 2 proc. tikslas.

    Tuo metu vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktai, išliko 2,5 proc. Tai rodo, kad didžiausią spaudimą kainoms ir toliau daro būtent energijos komponentas.

    Energija vėl tapo pagrindiniu veiksniu

    „Eurostat“ duomenimis, energijos kainos buvo 20,8 proc. didesnės nei prieš metus (rugsėjį metinis augimas siekė 18,9 proc.). Vien per spalį energijos kainos pakilo 1,4 proc.

    Energija sudaro apie 9 proc. euro zonos „pirkinių krepšelio“, todėl, esant tokiam metiniam šuoliui, ji prie bendro 4 proc. infliacijos rodiklio prisidėjo maždaug 1,9 procentinio punkto. Kitaip tariant, beveik pusę bendros infliacijos paaiškina energijos brangimas.

    Paslaugų kainų augimas nežymiai paspartėjo iki 3,3 proc. (nuo 3,2 proc.). Kadangi paslaugos sudaro beveik pusę krepšelio, net ir nedideli pokyčiai šiame segmente daro apčiuopiamą įtaką bendrai infliacijai.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 1,6 proc. (rugsėjį – 1,3 proc.). Neapdoroto maisto – pavyzdžiui, šviežių vaisių, daržovių ar mėsos – infliacija paspartėjo iki 4,6 proc. nuo 4 proc., o tai gali reikšti, kad energijos kainų šokas vis labiau atsispindi ir parduotuvių lentynose.

    Kur kainos kilo sparčiausiai ir kur – lėčiausiai?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Italijoje: metinė infliacija čia pakilo iki 5,6 proc. nuo 4,2 proc. rugsėjį. Per vieną mėnesį kainos Italijoje paaugo 1,2 proc. – tai didžiausias mėnesinis kilimas euro zonoje.

    Belgijoje infliacija pakilo iki 5,2 proc. nuo 4,5 proc., Suomijoje – iki 3,4 proc. nuo 2,7 proc. Graikijoje metinė infliacija pasiekė 5,6 proc., Estijoje – 3,6 proc., Prancūzijoje – 3,8 proc., Bulgarijoje – 6 proc., Portugalijoje – 3,9 proc.

    Iš viso infliacija paspartėjo 13-oje iš 21 euro zonos valstybių, šešiose sulėtėjo, o dviejose liko nepakitusi.

    Aukščiausia infliacija euro zonoje ir toliau fiksuojama Lietuvoje – 6,1 proc., tiek pat kaip ir rugsėjį. Bulgarija, įsivedusi eurą 2026 metų sausio 1 dieną, išliko antra pagal šį rodiklį su 6 proc. metine infliacija.

    Mažiausia infliacija užfiksuota Maltoje – 2,3 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija su 2,8 proc. ir Slovakija su 2,9 proc.

    Vokietija išsiskyrė: kainos net kiek smuko

    Vokietija tapo ryškiausia išimtimi: metinė infliacija joje sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,3 proc., o kainos, palyginti su rugsėju, smuko 0,1 proc.

    Pagrindinė priežastis – nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos galiojantis degalų mokesčių sumažinimas. Kadangi Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, šis kritimas turėjo reikšmės ir bendram euro zonos vidurkiui.

    Infliacija taip pat kiek sumažėjo Ispanijoje (iki 4,9 proc. nuo 5 proc.) ir Liuksemburge (iki 4,9 proc. nuo 5,2 proc.). Nedidelių mažėjimų fiksuota ir Austrijoje, Maltoje bei Slovakijoje.

    Ką tai gali reikšti ECB sprendimams?

    ECB spalio 29 dieną paliko indėlių palūkanų normą 2,5 proc. po to, kai ją kėlė birželį ir rugsėjį. ECB vadovė Christine Lagarde tuomet teigė, kad buvo svarstytas ir dar vienas didinimas, bet galiausiai nuspręsta palaukti.

    Spalio infliacijos duomenys rodo dvilypę situaciją: bendras rodiklis kyla ir yra dukart didesnis už tikslą, tačiau bazinė infliacija nejuda. Ekonomistai svarsto, ar energijos brangimas persimes į platesnį kainų ratą – pavyzdžiui, atlyginimus, nuomą ar paslaugų kainas.

    Oxford Economics ekonomistas Nicola Nobile komentare teigė, kad šie duomenys sustiprina argumentus dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Tuo metu „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Claus Vistesen ir Melanie Debono prognozavo 25 bazinių punktų didinimą gruodį ir dar vieną – 2027 metų kovą.

    Prognozių rinkose gruodžio 16–17 dienomis vyksiančiame ECB posėdyje ketvirčio punkto didinimo tikimybė vertinta apie 84 proc. Būtent tame posėdyje turėtų būti pristatytos ir naujos ECB ekonominės prognozės.