CP v2

Tag: Italija

  • Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italijoje rengiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kurie numato baudas pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį ir tuo metu naudojantiems elektroninius įrenginius. Planuojama, kad atnaujintas reguliavimas būtų patvirtintas spalio viduryje, o už taisyklių pažeidimą grėstų 75 eurų bauda.

    Numatoma, kad ribojimai apimtų ne tik išmaniuosius telefonus. Pereinant gatvę ar perėją pėstiesiems būtų draudžiama naudotis ir planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais bei skaitmeniniais fotoaparatais, jei tai trukdo stebėti aplinką.

    Italijos institucijos akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti nelaimių riziką, kai žmogus susitelkia į ekraną ir nespėja įvertinti eismo situacijos. Tokiais atvejais vairuotojams lieka per mažai laiko sureaguoti, o incidentas gali baigtis rimtais sužalojimais.

    Visgi planuojamas draudimas nereikštų visiško telefono atsisakymo kertant važiuojamąją dalį. Projekte numatyta, kad būtų leidžiami skambučiai laisvų rankų įranga, taip pat telefono naudojimas avarinėse situacijose, kai reikia skubios pagalbos.

    Numatoma, kad klausytis garso per ausines taip pat būtų galima, jei pėstysis išlaiko galimybę tinkamai girdėti aplinkos garsus. Šios nuostatos nebūtų taikomos einant šaligatviu, nes taisyklės orientuotos į rizikingiausią momentą, kai kertama važiuojamoji dalis.

    Projektas taip pat pabrėžia pėsčiųjų pareigą prieš žengiant į kelią įsitikinti, kad artėjantis vairuotojas juos pastebėjo ir ketina sustoti. Pereinant būtų reikalaujama judėti nuspėjamai, vengti staigių krypties pakeitimų, kurie gali suklaidinti vairuotoją.

    Panašus principas jau taikomas ir Lietuvoje: nuo 2021 metų birželio 1 dienos pėstiesiems draudžiama naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu įeinant į važiuojamąją dalį ar ją kertant taip, kad būtų ribojama galimybė stebėti aplinką. Praktikoje svarbiausia vertinama ne pats telefonas rankoje, o tai, ar žmogus dėl jo praranda dėmesį eismo situacijai.

    Italijoje planuojami pokyčiai apimtų ne tik pėsčiuosius. Atnaujintas reguliavimas numato griežtesnes sankcijas vairuotojams, kurie naudojasi telefonu vairuodami, o pakartotinių pažeidimų atveju baudos gali siekti iki 2 588 eurų, kartu numatant ir vairuotojo pažymėjimo sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Leonardo Maria Del Vecchio palieka visas vadovaujamas pareigas „EssilorLuxottica“ ir teigia, kad ketina susitelkti į naujus verslo projektus. 31 metų vadovas iki šiol ėjo „Ray-Ban“ prezidento ir „EssilorLuxottica“ strategijos vadovo pareigas.

    Atsistatydinimas pateiktas valdybai ir bendrovės pirmininkui bei generaliniam direktoriui Francesco Milleri, o įsigalios rugpjūčio 31 dieną. Tai dar vienas signalas apie įtampas akcininkų šeimos ir grupės valdymo lygmenyje, kuriose anksčiau viešai nuskambėjo ir kitų šeimos narių pasitraukimai.

    Kas parašyta atsistatydinimo laiške?

    Savo laiške Del Vecchio kritikuoja, jo žodžiais, pernelyg nutolusį ir nuasmenintą valdymą, kuris esą nebeatitinka to, kaip įmonė veikė prieš kelis dešimtmečius. Jis pabrėžia, kad žmonės įmonėje pirmieji pajunta atotrūkį dar iki to, kol tai pastebi rinkos.

    „Aš nuolat kalbuosi su žmonėmis įmonėje. Tačiau šiandien entuziazmas jau nebe toks, priklausymo jausmas nebe toks, atstumas jaučiamas“, – rašė Leonardo Maria Del Vecchio.

    Jis taip pat tvirtina pasitraukiantis ne po nesėkmės ir akcentuoja, kad „Ray-Ban“ trejų metų kadencija baigėsi viršijus tikslus. Del Vecchio aiškina paliekantis sustiprintą prekės ženklą ir komandą, kuri gali tęsti darbus be jo.

    Akcininko vaidmens neatsisako

    Nors operacinėje veikloje jis nebedalyvaus, Del Vecchio pabrėžia liekantis akcininku per šeimos kontroliuojamą holdingą „Delfin“. Jo teigimu, jis ir toliau gins grupės nepriklausomumą, stabilios nuosavybės svarbą ir ilgalaikę strateginę kryptį.

    „Aš ir toliau visapusiškai vykdysiu savo atsakomybę kaip akcininkas per „Delfin“ ir ginsiu įmonės nepriklausomumą bei ilgalaikę viziją“, – rašė jis.

    Konfliktų šešėlis ir rinkos kontekstas

    „EssilorLuxottica“ yra viena didžiausių pasaulio akinių ir optikos grupių, valdanti plačiai žinomus prekės ženklus, tarp jų ir „Ray-Ban“. Bendrovė generuoja daugiau kaip 28 milijardų eurų metines pajamas, o jos dydis ir tarptautinė struktūra reiškia, kad sprendimų priėmimas tampa vis labiau centralizuotas.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria didelės tarptautinės įmonės: darbuotojų įsitraukimas, vidinė kultūra ir vadovų matomumas tampa konkurencingumo dalimi ne mažiau nei finansiniai rodikliai. Pastaraisiais metais, ypač po nuotolinio darbo plėtros bangos, daugelis korporacijų ieško būdų, kaip mažinti atotrūkį tarp centrinių vadovų ir komandų vietose.

    „EssilorLuxottica“ atstovas spaudai patvirtino atsistatydinimą ir padėkojo Del Vecchio už indėlį į grupės augimą bei strateginės vizijos įgyvendinimą. Bendrovė taip pat palinkėjo jam sėkmės naujoje veikloje, tačiau apie konkrečius įpėdinystės sprendimus išsamiau nekomentavo.

    Del Vecchio šeimos valdomas finansinis tinklas apima ir reikšmingas investicijas kitose Italijos bei Europos bendrovėse, todėl bet kokie vidiniai nesutarimai ar pokyčiai gali būti svarbūs ne tik pačiai „EssilorLuxottica“, bet ir platesniam investuotojų vertinimui. Be to, praėjus daugiau nei ketveriems metams po įkūrėjo Leonardo Del Vecchio mirties, viešumoje ne kartą skambėjo informacija, kad šeimos paveldėtojai iki galo nesutaria dėl ilgalaikio turto ir valdymo įgyvendinimo.

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamas naujos Baltųjų rūmų pokylių salės projektas įgauna apčiuopiamą formą: Indianos valstijoje išgautas kalkakmenis išsiųstas į Italiją, kur iš jo turėtų būti išskaptuotos fasado kolonos. Apie tai, remdamasi Baltųjų rūmų administracijos pateikta informacija, skelbė JAV transliuotojas CBS.

    Projektui neseniai uždegta ir teisinė žalia šviesa: JAV Aukščiausiasis Teismas leido tęsti darbus, kuriuos mėginta stabdyti dėl paveldo apsaugos argumentų. Šis sprendimas faktiškai panaikino didžiausią riziką, kad statybos būtų sustabdytos pačioje įkarščio fazėje.

    Kas žinoma apie projektą?

    Pagal viešai aptariamus planus, naujasis statinys turėtų užimti daugiau nei 8 000 kvadratinių metrų ir būti pritaikytas iki 1 000 žmonių renginiams. Skelbiama, kad statybvietėje dirba apie 200 darbuotojų, o konstrukcijoms numatytos didelės plieno ir betono apimtys.

    Baltųjų rūmų atstovai nurodo, kad projekte numatytos ir saugumo priemonės, būdingos moderniems valdžios objektams: medicininės patalpos, slėptuvės, aukšto slaptumo susitikimų kambariai, sustiprintos konstrukcijos ir atsparūs langai. Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau akcentuojami ne tik JAV, bet ir Europos viešuosiuose projektuose.

    Kodėl akmuo keliauja į Italiją?

    Statinio kolonos, kaip teigiama, bus gaminamos Italijoje, nors pati žaliava – aukštos kokybės Indianos kalkakmenis – išgaunama JAV. Baltųjų rūmų administracijos atstovai kol kas neatskleidė, kas konkrečiai atliks skulptūrinius darbus, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti aukščiausio lygio meistrai.

    Italija pasirinkta neatsitiktinai: Toskanos regione esantys Kararos apylinkių akmens apdirbimo centrai šimtmečius garsėja skulptūros ir architektūrinių elementų tradicija. JAV viešojoje architektūroje itališkas meistriškumas taip pat turi istorinį precedentą – dar XIX amžiuje italų amatininkai buvo kviečiami dirbti prie reprezentacinių objektų Vašingtone.

    Biudžetas ir terminai

    Viešai minėta bendra projekto vertė siekia apie 400 milijonų JAV dolerių, tai yra maždaug 370 milijonų eurų. Baltieji rūmai pabrėžia, kad finansavimas yra privatus, o didžioji dalis lėšų, kaip skelbta, jau surinkta.

    Pagal dabartinius grafikus fasadas turėtų būti beveik užbaigtas iki 2028 metų balandžio, o visas projektas siejamas su politiniu terminu – noru darbus įgyvendinti iki antrosios D. Trumpo kadencijos pabaigos. Vis dėlto galutiniai terminai priklausys nuo tiekimo grandinės, rangovų parinkimo ir to, kada bus aiškiai įvardytos Italijoje dirbsiančios dirbtuvės.

    „Kol kas nežinome, kas konkrečiai skaptuos kolonas, tačiau darbas vyks Italijoje, o akmuo atgabentas iš Indianos“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos atstovas Joshua Fisheris.

  • Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Italijai grįžta Dublino taisyklė

    Italijos premjerė Giorgia Meloni pastaraisiais metais aktyviai rėmė griežtesnę neteisėtos migracijos kontrolę ir spartesnius migrantų grąžinimus. Tačiau dabar ši kryptis atsisuka prieš Romą: vis daugiau ES valstybių prašo Italijos perimti prieglobsčio prašytojus, kurie į Bendriją pirmiausia pateko per jos teritoriją.

    Pranešama, kad prie tokių valstybių prisijungė ir Airija, o anksčiau panašius prašymus kėlė Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Švedija, Suomija bei Šveicarija. Šie prašymai remiasi principu, jog už prieglobsčio procedūrą pirmiausia atsakinga ta ES valstybė, kurioje žmogus pirmą kartą įregistruojamas.

    Naujasis Migracijos paktas

    Situaciją pakeitė tai, kad 2026 metais įsigaliojo ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, iš esmės atnaujinęs prieglobsčio ir sienų valdymo sistemą. Jis išlaiko vadinamąjį pirmojo atvykimo principą, kuris ilgą laiką buvo kritikuojamas pietinėse ir Viduržemio jūros valstybėse, nes būtent jos dažniausiai tampa pirmaisiais atvykimo taškais.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra supaprastinta migrantų grąžinimo tarp valstybių procedūra, kai vietoje ilgesnių derinimų taikomas greitesnis pranešimo mechanizmas. Tai reiškia, kad valstybėms lengviau pradėti grąžinimo procesą, o atsakingai šaliai sunkiau vilkinti sprendimą.

    Italija dar 2022 metais buvo pristabdžiusi dalies tokių perkėlimų priėmimą, argumentuodama vietų ir pajėgumų stygiumi. Europos Komisija tokį žingsnį siejo su prievolių nevykdymu, o ES teismų praktika ne kartą pabrėžė, kad taisyklių sustabdymas vienašališkai nesukuria išimčių iš bendrų įsipareigojimų.

    Solidarumas skaičiais neįtikina

    Naujajame pakte numatytas ir privalomas solidarumo mechanizmas, tačiau realūs perkėlimų mastai išlieka riboti. Numatyti skaičiai, kiek žmonių per metus būtų perkelta iš didesnį spaudimą patiriančių šalių, dažnai vertinami kaip per maži, kad reikšmingai sumažintų naštą pietinėms valstybėms.

    Ši disproporcija ypač ryški, kai lyginami perkėlimo planai su realiais atvykimo srautais. Italija ir kitos pirmojo atvykimo šalys pabrėžia, kad vien procedūrų supaprastinimas problemos neišsprendžia, jei solidarumo priemonės neatitinka faktinio migracijos masto ir vietos infrastruktūros galimybių.

    Grąžinimai į trečiąsias šalis stringa

    ES lygmeniu taip pat stumiama grąžinimų politika, kuri turėtų padidinti atmetus prieglobsčio prašymą grįžtančių žmonių skaičių. Tačiau praktikoje grąžinimai dažnai stringa dėl sudėtingų teisinių procedūrų, dokumentų trūkumo ir būtinybės turėti veikiančius susitarimus su kilmės ar trečiosiomis šalimis.

    Kita idėja, vis dažniau aptarinėjama Europoje, yra vadinamieji grąžinimo centrai už ES ribų, kai migrantai būtų siunčiami į trečiąją šalį, su kuria nebūtinai turi ryšį. Vis dėlto tokie projektai susiduria su teisinėmis kliūtimis, politiniu pasipriešinimu ir praktiniais klausimais, todėl artimiausiu metu greito efekto tikėtis sunku.

    Italija buvo viena iš valstybių, bandžiusių tokią kryptį įgyvendinti, tačiau iniciatyvas stabdė teismų sprendimai ir ginčai dėl atitikties teisei. Kol grąžinimo centrai tebėra labiau planai nei realybė, kitoms ES šalims paprasčiau remtis Dublino logika ir grąžinti žmones į pirmojo atvykimo valstybę.

    Politinis spaudimas prieš rinkimus

    Migracija išlieka viena jautriausių temų daugelyje Europos sostinių, ypač artėjant rinkimams įvairiose šalyse. Griežtesnės priemonės ir pažadai didinti grąžinimų skaičių tampa kampanijų ašimi tiek centro, tiek dešiniųjų politinėms jėgoms, o tai didina spaudimą kuo greičiau rodyti rezultatus.

    Italijai tai reiškia papildomą riziką: jei šalis bus priversta priimti daugiau perkeliamų prieglobsčio prašytojų, didės įtampa vidaus politikoje ir santykiuose su partneriais, ypač tomis valstybėmis, kurios aktyviausiai siekia grąžinimų pagal pirmojo atvykimo principą.

    Tokioje situacijoje Meloni vyriausybei tenka spręsti dilemą: kaip išlaikyti griežtos linijos retoriką ir kartu suvaldyti grįžtančių bylų ir žmonių srautą. ES migracijos politika, kurią Italija rėmė tikėdamasi didesnės kontrolės, dabar tampa realiu testu pačiai Romai.

  • Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos pietvakariuose esantis viduramžių miestelis Naro paskelbė prisijungiantis prie Italijoje išplitusios „1 euro namų“ iniciatyvos. Savivaldybė tikisi taip gaivinti istorinį centrą, mažinti gyventojų mažėjimą ir pritraukti daugiau investicijų į apleistus pastatus.

    Formaliai būstą galima įsigyti už 1 eurą, tačiau tai nėra įprastas NT sandoris. Parduodami objektai dažniausiai būna apleisti, reikalaujantys kapitalinio remonto ir techninės būklės įvertinimo, o pirkėjui tenka įsipareigojimai, kurie realią projekto kainą išaugina kelis ar net keliolika kartų.

    Kas iš tikrųjų kainuoja brangiausiai?

    Be simbolinės kainos, pirkėjas privalo padengti notaro, registravimo ir kadastrines išlaidas bei vietinius mokesčius. Praktikoje būtent šios privalomos procedūros tampa pirmuoju finansiniu barjeru, ypač užsieniečiams, kurie nėra susidūrę su Italijos turto įsigijimo tvarka.

    Didžiausia išlaidų dalis paprastai yra renovacija: projektavimas, konstrukcijų sutvarkymas, inžinerinių tinklų atnaujinimas ir saugos reikalavimų įgyvendinimas. Tokie projektai dažnai privalo atitikti paveldosaugos ir kraštovaizdžio reglamentus, o tai gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir brangesnius sprendimus.

    Kokie įsipareigojimai taikomi pirkėjams?

    Naro savivaldybės patvirtinta programa skirta tiek Italijos, tiek kitų šalių piliečiams, tačiau taikomos vietos taisyklės dėl pirkimo ir turto priežiūros. Panašiose Italijos programose dažnai numatomi terminai, per kuriuos reikia pradėti ir užbaigti remontą, o kartais reikalaujama ir finansinės garantijos, kad darbai tikrai bus atlikti.

    Tokios sąlygos siejamos su pagrindiniu programos tikslu: ne parduoti kuo daugiau pastatų, o realiai atgaivinti apleistus kvartalus. Savivaldybėms svarbu, kad namai netaptų tik spekuliacijos objektu ar „popieriniu“ pirkiniu, po kurio niekas nesikeičia.

    Kodėl „1 euro namai“ tapo Italijos trendu?

    Italijoje ši praktika išpopuliarėjo kaip atsakas į mažėjančių miestelių problemą, kai jaunimas išvyksta į didmiesčius, o senesni pastatai lieka tušti. Tokie projektai taip pat siejami su lėtesnio, tvaresnio turizmo augimu: keliautojai vis dažniau renkasi mažiau žinomas vietoves, ieško autentiškų patirčių ir ilgesnių viešnagių ne kurortuose.

    Naro save pristato kaip miestą su ryškiu istoriniu identitetu, baroko architektūra ir netoliese esančiais Agrigento provincijos maršrutais. Miestelyje taip pat minimas po 2005 metais nuošliaužos atsiradęs atviras meno erdvių projektas, o vietos gastronomija remiasi Sicilijai būdingais desertais ir gatvės maistu.

    Potencialiems pirkėjams svarbiausia įvertinti ne simbolinę kainą, o visą projekto biudžetą, terminus ir teisinius reikalavimus dar prieš teikiant paraišką. „1 euro namas“ gali tapti sėkminga investicija ar gyvenimo būdo pasirinkimu, tačiau tik tiems, kurie pasiruošę ilgesniam renovacijos procesui ir aiškioms prievolėms.

  • Italijoje aptiktas 2 500 metų šulinys: blizgantys etruskų aukojimai ir žmonių palaikai

    Italijoje aptiktas 2 500 metų šulinys: blizgantys etruskų aukojimai ir žmonių palaikai

    Šulinys, kuris buvo daugiau nei vanduo

    Šiaurės Italijoje, netoli Marzabotto, senoviniame Kainua mieste archeologai aptiko maždaug 2 500 metų senumo šulinį, kurio turinys leidžia įtarti ne buitinę, o ritualinę paskirtį. Radiniai rasti buvusioje sakralinėje miesto zonoje, kur etruskų religija buvo glaudžiai susieta su vandens simbolika ir miestų įkūrimo ceremonijomis.

    Tyrimus vykdė Bolonijos universiteto archeologų komanda, kuriai vadovavo Elisabetta Govi. Šulinio užpilde aptikti artefaktai buvo išlikę neįprastai gerai, o tai sustiprino prielaidą, kad jie ne atsitiktinai pateko į šią vietą, bet buvo sąmoningai padėti kaip apeigų dalis.

    Votiniai daiktai, išlikę su metalo blizgesiu

    Šulinyje rasta dvi bronzinės moterų figūrėlės ir itin reta bronzinė plokštė. Archeologai pabrėžė, kad bronza išlaikė originalų spindesį, nors žemėje praleido apie du su puse tūkstančio metų, todėl radiniai laikomi išskirtiniais.

    Datavimas siejamas su laikotarpiu nuo VI amžiaus prieš mūsų erą pabaigos iki V amžiaus prieš mūsų erą pirmųjų dešimtmečių. Tai sutampa su Kainua formavimosi etapu, todėl keliama versija, kad šulinio įrengimą galėjo lydėti įkūrimo ritualas, o daiktai tapo votinėmis dovanomis.

    Didžiausia mįslė – žmonių palaikai

    Dar didesnį mokslininkų susidomėjimą sukėlė šulinyje aptikti dviejų suaugusių žmonių skeletai. Archeologai šią aplinkybę sieja su vėlesniu šulinio uždarymo ritualu, kuris galėjo simboliškai užbaigti objekto naudojimą.

    Kol kas pabrėžiama, kad tai nebūtinai yra aukos, susijusios su šulinio įkūrimu. Tikslesnį vaizdą turėtų pateikti antropologiniai tyrimai, radiokarboninis datavimas ir DNR analizės, galinčios atsakyti, kas buvo šie žmonės ir kada jie pateko į šulinį.

    Kontekstas: šventyklos ir etruskų dievybės

    Šulinys buvo sakraliniame Kainua komplekse, kur anksčiau identifikuotos monumentalių šventyklų liekanos. Šaltiniuose apie šią vietą minimos šventyklos, skirtos Tiniai, laikomam svarbiausiu etruskų panteono dievu, taip pat kulto objektai, siejami su Uni ir žemės bei žmonių vaisingumą globojusia deive Vei.

    Tyrėjų teigimu, vanduo etruskų religijoje turėjo reikšmingą vietą, o vaisingumo ir atsinaujinimo idėjos galėjo būti ritualų ašis. Dėl to šulinys interpretuojamas kaip simbolinė erdvė, kur susikerta vandens kultas ir su gyvenimo ciklu susijusios apeigos.

    Kodėl šis radinys svarbus šiandien

    Šio šulinio turinys suteikia duomenų ne tik apie etruskų religines praktikas, bet ir apie tai, kaip galėjo būti kuriami planuoti miestai. Kainua buvo urbanistiškai suplanuotas centras, o radiniai rodo, kad miesto erdvės formavimą galėjo lydėti sudėtingos ceremonijos, suteikiančios konkrečioms vietoms religinę prasmę.

    Kasdienybę ir tikėjimą jungiantys radiniai archeologijoje vis dažniau tiriami pasitelkiant tiksliųjų mokslų metodus, todėl laukiama, kad būsimi šio šulinio tyrimai pateiks aiškesnių atsakymų. Kasinėjimai Kainua vietovėje vyksta nuo 1988 metų ir reguliariai atneša naujų atradimų, tad panašių naujienų iš šio regiono gali būti ir daugiau.