Tag: Italija

  • Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonos skola vėl kopia: Italija beveik pasivijo Graikiją, Prancūzijai brangsta skolinimasis

    Euro zonoje valdžios sektoriaus skola 2026 metų antrąjį ketvirtį pasiekė 88,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir per metus ūgtelėjo nuo 87,3 proc., skelbia Eurostatas. Rodiklis apima laikotarpį nuo balandžio iki birželio, kai daliai valstybių didėjo biudžetų deficitas ir skolinimosi poreikis.

    Visoje Europos Sąjungoje skolos ir BVP santykis tuo pačiu laikotarpiu sudarė 82,9 proc., palyginti su 81,4 proc. prieš metus. Eurostato duomenimis, vien euro zonos vyriausybių įsipareigojimai pinigine išraiška siekė apie 14 400 000 000 000 eurų.

    Skolos taisyklės ir realybė

    Skolos ir BVP santykis rodo, kiek valstybė yra įsiskolinusi, palyginti su ekonomikos dydžiu, ir yra vienas svarbiausių fiskalinės tvaros indikatorių. Pagal ES fiskalines taisykles, skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas turėtų tilpti į 3 proc. ribą.

    Vis dėlto po COVID-19 pandemijos ES skolos lygis išliko padidėjęs ir, Eurostato vertinimu, virš 80 proc. BVP laikosi nuo 2020 metų, kai pasiekė 89,5 proc. Tai didina jautrumą palūkanų normų pokyčiams, nes brangesnis skolinimasis greičiau augina aptarnavimo išlaidas.

    Italija artėja prie Graikijos

    Tarp labiausiai įsiskolinusių ES šalių išlieka Graikija, kurios skolos rodiklis 2026 metų antrąjį ketvirtį siekė 140,8 proc. BVP. Visai šalia atsidūrė Italija su 139,9 proc., todėl atotrūkis sumažėjo iki mažiau nei 1 procentinio punkto.

    Eurostatas nurodo, kad Graikijos rodiklis per metus sumažėjo 11,2 procentinio punkto, prie to prisidėjo biudžeto perteklius. Tuo metu Italijos skolos santykis vien per antrąjį ketvirtį padidėjo 1,3 procentinio punkto, rodydamas didesnį spaudimą valstybės finansams.

    Prancūzija pagal skolos ir BVP santykį yra trečia ES: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos skola pakilo iki 119,1 proc. BVP ir per metus ūgtelėjo 3,7 procentinio punkto. Skola virš 100 proc. BVP išliko ir Belgijoje bei Ispanijoje, atitinkamai 110,2 proc. ir 101,4 proc.

    Prancūzijos skolinimosi kaina kyla

    Duomenys paskelbti tuo metu, kai investuotojai ėmė reikalauti didesnės grąžos už Prancūzijos riziką, o 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc. ribą pirmą kartą nuo 2002 metų. Aukštesnės palūkanos reiškia, kad naujas skolinimasis ir dalies senų skolų refinansavimas valstybei kainuoja daugiau.

    Eurostato skaičiai rodo ir bendrą deficito tendenciją: sezoniniais svyravimais pakoreguotas euro zonos valstybių deficitas 2026 metų antrąjį ketvirtį padidėjo iki 3,3 proc. BVP nuo 3,2 proc. pirmąjį ketvirtį. Visos ES deficitas augo iki 3,5 proc. nuo 3,1 proc., o tai didina tikimybę, kad daliai šalių teks griežčiau derinti išlaidas ir pajamas.

    Metiniai duomenys rodo, kad 2025 metais ES skolos rodiklis siekė 81,5 proc. BVP, o bendras biudžeto deficitas išliko 3,1 proc., šiek tiek viršydamas nustatytą 3 proc. ribą. Euro zonoje metiniai skaičiai apėmė 20 šalių, nes Bulgarija prie euro prisijungė 2026 metų sausio 1 dieną.

    Eurostatas taip pat atkreipė dėmesį į Bulgarijos 2025 metų duomenų kokybę, susijusią su kelių infrastruktūros agentūros išlaidų apskaita. Tokios pastabos rinkoms paprastai signalizuoja apie galimus patikslinimus, tačiau esminių bendros euro zonos krypties išvadų nekeičia.

    Tarp didžiųjų ekonomikų Vokietijos skolos santykis pakilo iki 62,8 proc. nuo 61,4 proc., o deficitas išsiplėtė iki 2,9 proc. BVP. Mažiausią skolos rodiklį antrąjį ketvirtį fiksavo Estija su 26,1 proc., o didžiausią metinį šuolį užfiksavo Lenkija, kurios skolos santykis per metus padidėjo 6,7 procentinio punkto.

  • Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Užsienio įtaka ar vidaus problemos?

    Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.

    Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.

    Ką sako Paryžius ir Roma?

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.

    Komisija primena DSA ribas

    Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.

    Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.

    Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.

    Manipuliacija po įvykių – kita istorija

    Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.

    Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai

    Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.

  • 1600 metų paslaptis pagaliau atskleista: aptiko dingusią bažnyčią ir dar vieną mįslingą pastatą

    1600 metų paslaptis pagaliau atskleista: aptiko dingusią bažnyčią ir dar vieną mįslingą pastatą

    Archeologai Italijoje patvirtino tai, kas šimtmečius buvo žinoma tik iš rašytinių šaltinių: rasta seniai ieškota vėlyvosios antikos laikų bažnyčia, siejama su IV–V amžiais. Ilgą laiką apie šią šventovę buvo užuominų kronikose ir laiškuose, tačiau tiksli vieta išliko nežinoma dėl vėlesnių kraštovaizdžio pokyčių ir intensyvaus teritorijos naudojimo.

    Remiantis kasinėjimų duomenimis, aptikta bažnyčia buvo apie 30 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, stačiakampio plano, orientuota į rytus. Tyrėjai pabrėžia, kad pastato mastelis ir architektūriniai sprendimai leidžia svarstyti apie vyskupo bažnyčią, nes tokio dydžio sakraliniai statiniai tuo metu paprastai buvo regioninių krikščioniškų bendruomenių centrai.

    Radiniui papildomo svorio suteikia šv. Jeronimo raštai, kuriuose minimas Heliodoras, laikomas pirmuoju Altino vyskupu, taip pat jo giminaitis Nepocjanas. Laiškuose aprašomas rūpestis bažnyčios įranga ir išvaizda, o minimos detalės, kaip altorius, grindys, sienų apdaila ir liturginiai indai, dera su laikotarpiu, kuriam priskiriamas naujai identifikuotas pastatas.

    Greta – dar vienas didelis objektas

    Į rytus nuo šventovės archeologai aptiko ir kitą stambų pastatą su portikais bei sudėtingu patalpų išdėstymu. Masyvūs pamatai ir struktūra leidžia manyti, kad tai galėjo būti vyskupo rezidencija, o abu statiniai kartu sudarytų religinį ir administracinį kompleksą, užėmusį reikšmingą buvusio romėnų miesto sklypo dalį.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į antrinio panaudojimo požymius: pamatuose rasta apverstų akmens blokų, kurie anksčiau galėjo būti romėnų kelių dangos dalis. Toks sprendimas dažnai rodo praktinį resursų naudojimą, bet kartu gali liudyti ir vietos elito galimybes perimti bei pertvarkyti senesnę infrastruktūrą.

    Kol kas nepavyko aptikti baptisterijos, kuri daugelyje ankstyvųjų krikščioniškų centrų būdavo neatsiejama sakralinio komplekso dalis. Archeologai neatmeta, kad ji gali būti dar neištirtoje teritorijos dalyje arba buvo sunaikinta vėlesniais laikais, kai statybinės medžiagos buvo išardomos ir išvežamos.

    Kodėl bažnyčia dingo iš žemėlapio

    Bažnyčios pėdsakus užgožė keli procesai: intensyvi žemdirbystė, sausinimo darbai, taip pat sistemingas plytų ir akmens ardymas iš apleistų pastatų. Dalis medžiagų vėliau buvo panaudotos statybose Torcello saloje ir Venecijoje, todėl komplekso planą teko atkurti iš fragmentiškų likučių.

    Didelę reikšmę tyrimams turėjo vadinamosios ardymo duobės, paliktos iškasant statybines medžiagas. Stratigrafinė jų analizė padėjo atsekti jau nebeišlikusių sienų ir konstrukcijų linijas, tačiau darbą komplikuoja ir tai, kad per buvusios šventovės vietą dabar driekiasi kelias.

    Kas keitėsi Venecijos lagūnoje

    Atradimas svarbus ir platesniam regiono istorijos supratimui, nes padeda aiškiau matyti, kaip kito gyvenviečių tinklas Venecijos lagūnoje vėlyvojoje antikoje ir ankstyvaisiais viduramžiais. Istoriniai duomenys rodo, kad VII amžiuje vyskupo sostas buvo perkeltas į Torcello, kuris anksčiau veikė kaip Altino uostas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks perkėlimas nebūtinai reiškė staigų pabėgimą nuo grėsmių: sprendimą galėjo lemti demografiniai pokyčiai, ekonomikos persiorientavimas ir aplinkos sąlygų kaita. Kompleksui netekus reikšmės, jo ardymas ir medžiagų pernaudojimas tapo natūralia regiono transformacijos dalimi.

    Archeologų teigimu, tolesni kasinėjimai ir nedestrukciniai tyrimai, tokie kaip geofizinis skenavimas, gali atskleisti daugiau komplekso detalių ir padėti tiksliau įvertinti ankstyvosios krikščionybės institucionalizacijos mastą šiaurės Italijoje. Būtent tokie atradimai vis dažniau leidžia sujungti rašytinius šaltinius su realiais miesto audinio pėdsakais.

  • Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italijos valdžia po susirėmimų ir plėšimų Milane žada reaguoti griežtai: užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė, kad į miesto gatves bus išsiųsta 500 karių, kurie prisidės prie viešosios tvarkos užtikrinimo. Pasak ministro, sprendimas siejamas su pastarųjų dienų smurto protrūkiais ir būtinybe greičiau užkirsti kelią naujiems incidentams.

    „Penki šimtai karių, kuriems taip pat būtų suteikti teisminės policijos įgaliojimai, bus dislokuoti siekiant padėti užtikrinti saugumą ir taikyti tvirtas prevencines priemones“, – sakė Antonio Tajani.

    Neramumai Italijoje kilo savaitgalį, kai pragyvenimo išlaidų protestai kai kuriose vietose peraugo į susidūrimus su policija. Pranešama, kad įtampos židiniai fiksuoti ne tik Milane, bet ir Turine bei Bolonijoje, o dalis akcijų baigėsi sulaikymais ir materialine žala.

    Pasak ministro, vyriausybė taip pat ruošia teisines ir reguliavimo priemones, kurios apsunkintų nepilnamečių įsitraukimą į nusikalstamą veiklą. Politikai svarsto, kaip stiprinti prevenciją, kartu išlaikant nepilnamečių teisių apsaugos standartus ir aiškias procedūrines garantijas.

    Prevencinis sulaikymas ir vėlesni areštai

    Tarp aptariamų priemonių minimas prevencinio sulaikymo termino ilginimas iki 24 valandų. Ši priemonė būtų taikoma ne kaip bausmė, o kaip laikinas apribojimas tais atvejais, kai, institucijų vertinimu, yra konkretus pagrindas manyti apie grėsmę viešajai tvarkai.

    Taip pat svarstoma galimybė plačiau taikyti vadinamąjį atidėtą sulaikymą, kai asmuo gali būti sulaikytas ne įvykio vietoje, o vėliau, remiantis įrodymais, pavyzdžiui, vaizdo įrašais ar nuotraukomis. Valdžia tai vertina kaip būdą efektyviau identifikuoti grupėse veikiančius vandalizmo ar plėšimo dalyvius.

    Didesnės bausmės už grupinį vandalizmą

    Vyriausybė aptaria griežtesnes sankcijas už turto niokojimą, kai veikiama grupėje. Politiniame lygmenyje kalbama apie atskirą, sunkinančiomis aplinkybėmis laikomą nusikalstamą veiką, kai žala daroma koordinuotai kelių asmenų.

    Lygiagrečiai svarstomi sprendimai, kurie leistų greičiau taikyti atsakomybę už smurtą per demonstracijas ir apibrėžti aiškesnes ribas tarp teisėto protesto ir organizuotų destruktyvių veiksmų. Galutinis pakeitimų paketas dar derinamas, todėl konkrečios formuluotės ir taikymo ribos gali keistis.

    Ribojimai susibūrimams ir papildomos priemonės

    Dar viena kryptis yra ribojimai susibūrimams asmenims, kuriuos institucijos laiko keliančiais grėsmę viešajai tvarkai. Tokios priemonės paprastai siejamos su prevencija ir taikomos individualiai, tačiau jų plėtra kelia diskusijų dėl proporcingumo ir teisės į susirinkimų laisvę.

    Be to, kalbama apie priemones, kurios griežtintų atsakomybę už kelių blokavimą ir išpuolius prieš pareigūnus. Kartu vyriausybės atstovai mini ir nepilnamečių justicijos sistemos stiprinimą, įskaitant didesnius resursus teismams ir pataisos įstaigoms, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau.

    Karių dislokavimas Milane turėtų sustiprinti jau vykdomą saugumo operaciją: kariai saugotų svarbias vietas ir padėtų palaikyti tvarką viešosiose erdvėse. Italijos valdžia pabrėžia, kad siekis yra atkurti saugumo jausmą mieste ir sumažinti riziką, jog protestai vėl peraugs į smurtą.

  • Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Italijoje surengtame pasaulio irklenčių čempionate aukso medalį iškovojo iš Visagino kilęs Vadimas Korobovas. Lietuvos sportininkas triumfavo 100 metrų sprinto rungtyje, kuri laikoma viena prestižiškiausių dėl itin didelio greičio ir konkurencijos.

    Šis laimėjimas Korobovui tapo pirmuoju aukso medaliu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Anksčiau pasaulio čempionate jis yra iškovojęs sidabrą, o Europos pirmenybėse 2024 ir 2026 metais taip pat pelnė du sidabro medalius.

    „Pagaliau aukso medalis ir pagaliau ant nugalėtojų pakylos galiu išgirsti Lietuvos himną. Tai svajonės išsipildymas, kryptingai ėjau šio tikslo link ir pagaliau viskas pavyko“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Organizatoriai skelbia, kad jau septintą kartą rengiamame pasaulio irklenčių čempionate fiksuotas dalyvių rekordas. Šiemet Italijoje startuoja 934 sportininkai iš 59 valstybių, o tai gerokai daugiau nei pernai, kai varžėsi beveik 500 dalyvių iš 40 šalių.

    Augant dalyvių skaičiui didėja ir rungčių lygis, o sprinto distancijose dažnai viską lemia sekundžių dalys, starto reakcija ir technikos tikslumas. Korobovo pergalė šiame kontekste išryškina ne tik asmeninį progresą, bet ir Lietuvos atstovų galimybes konkuruoti su stipriausiomis irklenčių mokyklomis.

    Lietuvos sporto bendruomenei tai reikšmingas pasiekimas, galintis paskatinti didesnį susidomėjimą irklentėmis ir jaunimo įsitraukimą į šią sparčiai augančią sporto šaką. Pats sportininkas po finišo pabrėžė, kad pergalė jam yra ilgai brandinto darbo rezultatas.

  • Vienas bilietas ir laisvė: lenkai masiškai renkasi skrydžius į vieną pusę, štai kur skrenda

    Lenkijos keliautojų įpročiai sparčiai keičiasi: vis dažniau atsisakoma klasikinio bilieto pirmyn ir atgal, o kelionė planuojama etapais, skrydis po skrydžio. Kelionių platformos „Kiwi.com“ duomenys rodo, kad nuo sausio 1 dienos iki rugsėjo 27 dienos lenkų atliktų rezervacijų skaičius augo 65 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Ryškiausiai didėjo skrydžių į vieną pusę paklausa: tokių rezervacijų padaugėjo 88 proc. per metus. Skrydžiai į vieną pusę sudarė 47,8 proc. visų užsakymų, kai metais anksčiau jų dalis siekė 44,5 proc., o bilietų pirmyn ir atgal dalis tuo pačiu metu sumažėjo nuo 53,3 proc. iki 50,7 proc.

    Kelionė planuojama po žingsnį

    Skrydis į vieną pusę keliautojams suteikia daugiau laisvės spręsti, kiek laiko likti mieste, kur vykti toliau ir kaip grįžti namo. Tai ypač aktualu, kai kelionė derinama su nuotoliniu darbu, kai norima aplankyti kelis miestus skirtingose šalyse arba grįžti iš kito oro uosto.

    Ši tendencija siejama ir su vadinamuoju city-maxxing, kai per vieną kelionę sąmoningai planuojama aplankyti daugiau miestų, o maršrutas dėliojamas pagal patogius skrydžių laikus ir kainas. Tam padeda ir didėjantis žemų kainų skrydžių pasirinkimas Europoje, skatinantis keliauti lankščiau ir mažiau prisirišti prie vieno grįžimo taško.

    Daugėja sudėtinių maršrutų

    „Kiwi.com“ skaičiuoja, kad maždaug 1 iš 7 lenkų rezervacijų apima self-transfer, kai kelionė sudaroma iš kelių atskirai pirktų skrydžių. Tokie maršrutai leidžia pasiekti tikslą pigiau arba greičiau, tačiau keliautojui tenka daugiau atsakomybės: sekti bagažo taisykles, persėdimo laikus ir galimas rizikas vėluojant skrydžiams.

    Ekspertai primena, kad perkant atskirus segmentus dažniau tenka pačiam pasirūpinti atsarginiais variantais, todėl svarbu turėti pakankamą persėdimų laiką ir įvertinti, ar reikės iš naujo registruoti bagažą. Vis daugiau keliautojų tokią riziką vertina kaip priimtiną kainą už didesnį lankstumą.

    Populiariausios kryptys į vieną pusę

    Kur lenkai dažniausiai skrenda, kai iš anksto neperka bilieto atgal? Platformos duomenimis, labiausiai išsiskiria Ispanija ir Italija. Keleivių, vykstančių į Ispaniją į vieną pusę, skaičius augo 91,2 proc., o į Italiją – 83,5 proc. per metus.

    Augimas fiksuotas ir tolimesnėse kryptyse: į Tailandą skrydžių į vieną pusę padaugėjo 78,6 proc., į Graikiją – 76,7 proc. Tokie skaičiai rodo, kad bilietas į vieną pusę vis dažniau tampa ne išimtimi, o sąmoningu pasirinkimu, leidžiančiu kelionę pritaikyti prie savo tempo.

    „Vis dažniau kelionė prasideda nuo vieno skrydžio, o kiti sprendimai priimami jau pakeliui“, – sakė „Kiwi.com“ atstovė Daniela Chovancova.

  • Šis traukinys Alpėse atima žadą: Berninos maršrutas į Italiją vadinamas kelione kartą gyvenime

    Ne visos kelionės skirtos kuo greičiau pasiekti tikslą. Yra maršrutų, kuriuose svarbiausia yra pati kelionė, todėl verta atsisėsti prie lango, atidėti išmanųjį telefoną ir stebėti vaizdus. Viena ryškiausių tokių patirčių Europoje laikomas Šveicarijos Bernina Express maršrutas per Alpes iki Tirano Italijoje.

    Šis traukinys keliauja per Graubiundeną ir per Berninos perėją pasiekia Italijos Lombardiją, o didelė dalis kelio driekiasi aukštikalnėmis. Keliautojai čia pamato ledynus, kalnų ežerus ir mažus kaimelius, įsikūrusius siauruose slėniuose, todėl vaizdai dažnai tampa pagrindine kelionės priežastimi.

    Bernina Express važiuoja Rhätische Bahn tinklu, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis kalnų geležinkelių inžinerijos pavyzdys. Maršrutas vertinamas dėl viadukų, tunelių ir sprendimų, leidžiančių geležinkeliui įveikti sudėtingą reljefą be agresyvių trasos korekcijų.

    Viena labiausiai atpažįstamų atkarpų yra Landwasser viadukas, kur traukinys per akmeninį tiltą įvažiuoja tiesiai į tunelį uolos šlaite. Kita simbolinė vieta yra Brusio spiralinis viadukas, kur traukinys apsuka ratą, kad įveiktų aukščio skirtumą išlaikydamas saugų nuolydį.

    Keliaujant šiuo maršrutu svarbi ir sezoniškumo detalė: žiemą dominuoja snieguotos viršūnės ir ryškūs kontrastai, o vasarą atsiveria žali šlaitai bei ežerų pakrantės. Dėl to bilietus ir vietų rezervacijas keliautojai dažnai planuoja iš anksto, ypač piko mėnesiais, kai panoraminiai vagonai būna greitai užpildomi.

    Nors Bernina Express dažnai vadinamas turistiniu traukiniu, tai kartu yra ir reali regiono susisiekimo infrastruktūros dalis, jungianti kalnų gyvenvietes. Keliautojams tai patogu ir dėl to, kad kelionę galima derinti su nakvyne St. Moritz ar kitose stotelėse, o galutinį tašką Tirane lengva įtraukti į platesnį Italijos šiaurės maršrutą.

    Norintiems tokios kelionės patirties verta atkreipti dėmesį į praktines smulkmenas: vietos rezervacija Bernina Express reisuose dažnai yra atskira, be to, orai kalnuose gali staigiai keistis. Tačiau būtent ši nenuspėjamumo ir įspūdingos panoramos kombinacija ir kuria reputaciją, dėl kurios maršrutas įvardijamas kaip viena įsimintiniausių kelionių traukiniu Europoje.

  • Bėkite nuo Romos minių: Bolonija rudenį stebina arkadomis, skoniu ir ramybe

    Pasibaigus vasaros karščiams Italija atsiveria visiškai kitaip: mažiau spūsčių, lengviau planuoti dieną ir daugiau vietos tikram miesto ritmui. Ieškantiems trumpo rudens pabėgimo vis dažniau į akiratį patenka Bolonija, žavinti architektūra ir viena stipriausių virtuvės tradicijų šalyje.

    Bolonija dažnai lieka Romos ar Venecijos šešėlyje, tačiau būtent rudenį jos privalumai ypač ryškūs. Miesto centras kompaktiškas, todėl pagrindines vietas galima pasiekti pėsčiomis, o švelnesnė temperatūra leidžia neskubant tyrinėti senamiestį.

    Arkadų miestas be skubos

    Vienas ryškiausių Bolonijos bruožų yra portikai, arba kilometrais besitęsiančios arkados, saugančios nuo lietaus ir vėjo. Rudenį tai tampa tikru išsigelbėjimu: net permainingu oru galima vaikščioti ilgai, nepaverčiant dienos nuolatine slėpynių paieška.

    Pažintį verta pradėti nuo Piazza Maggiore ir aplinkinių gatvių, kur atsiskleidžia raudonų plytų fasadai, aikštės ir istoriniai pastatai. Netoliese esantis Quadrilatero kvartalas padeda pajusti kasdienį miesto pulsą: mažos parduotuvės, delikatesų vitrinos ir vietinės kavinės čia atrodo ne turistinė dekoracija, o įprastas gyvenimas.

    Kodėl Bolonija vadinama skonių sostine

    Bolonija laikoma Emilia-Romagna regiono gastronominiu centru, o rudenį maisto patirtys įgauna dar daugiau prasmės. Vietiniai patiekalai čia neatsiejami nuo istorijos ir šeimų tradicijų, todėl net paprastas pietų sustojimas dažnai virsta ilgesniu ritualu.

    Atvykę keliautojai paprastai ieško tagliatelle al ragù, tortellini ir vietinės mortadelos, o autentiškiausi įspūdžiai laukia turguose ir halėse. Rudens sezonas palankus ir dėl to, kad mažiau eilių, daugiau galimybių ramiai išsirinkti produktus ar rasti vietą mažoje užeigoje.

    Kaip suplanuoti rudens išvyką

    Planuojant trumpą kelionę didžiausią biudžeto dalį dažniausiai sudaro skrydžiai ir apgyvendinimas, todėl verta pasitikrinti kelias datas ir skirtingus rajonus. Nakvynė kiek toliau nuo centro gali būti pigesnė, jei patogus susisiekimas leidžia greitai pasiekti senamiestį.

    Rudenį praverčia patogi avalynė ir sluoksniuojami drabužiai, nes oras gali keistis per dieną. Bolonija labiausiai tinka tiems, kurie nori lėtesnio tempo, ilgų pasivaikščiojimų po istorines gatves ir kelionės, kurioje svarbiausia ne lankytinų vietų skaičius, o patirtis.

  • ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    Europos Sąjungos jūrinė misija „Aspides“, skirta apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje, susiduria su pajėgumų stygiumi, nors saugumo situacija regione prastėja. Prie papildomų pajėgų kol kas įsipareigojo prisidėti tik Nyderlandai ir Belgija, pažadėjusios po vieną laivą.

    Misija pradėta 2024 metais, kai po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus rizika. Pagrindinis „Aspides“ tikslas – užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiose atkarpose, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje, kuriuo juda reikšminga pasaulinės prekybos ir energijos tiekimo dalis.

    Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pripažino, kad misijai trūksta laivų, kad ji galėtų veikti patikimai ir nuolat. Pasak jos, norint išlaikyti nuolatinę apsaugą ir eskorto pajėgumus, reikėtų mažiausiai dešimties karo laivų, tačiau realus skaičius iki šiol atsilieka nuo šio poreikio.

    „Mums reikia bent dešimties laivų, ir šiandien jų neturime. Tačiau girdėjome, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijos tęsiasi“, – sakė Kaja Kallas.

    „Tikiuosi, kad misijai iš tiesų reikalingi laivai atsiras, nes jei norime būti patikimi saugumo užtikrintojai regione, turime turėti patikimą misiją“, – pridūrė ji.

    Raginimai stiprinti „Aspides“ suaktyvėjo po to, kai Italijos fregatai teko lydėti italų prekybinį laivą prie Jemeno krantų. Italija laikoma viena pagrindinių šios operacijos varomųjų jėgų, tačiau Roma signalizuoja, kad didinti indėlį yra pasirengusi tik tuomet, jei panašų ryžtą parodys ir kitos ES šalys.

    Įtampa auga ir dėl hučių, Irano remiamos ginkluotos grupuotės Jemene, veiksmų. Pastarosiomis dienomis jie surengė virtinę smūgių Saudo Arabijoje, tarp jų – ataką prieš Rijado tarptautinį oro uostą. Pranešama apie 14 žuvusiųjų ir daugiau kaip 300 sužeistųjų, o tai didina spaudimą europiečiams greičiau sutelkti papildomus pajėgumus.

    Šiuo metu pagrindinius misijos laivus tiekia Italija ir Graikija, o Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija prisideda rotacijos principu, todėl operacijoje vienu metu veikiančių karo laivų skaičius nuolat kinta. Nyderlandai žada skirti fregatą asocijuotu vaidmeniu, orientuotą į situacijos stebėseną ir informacijos rinkimą, o Belgijos fregata „Leopold I“ dėl techninių problemų į misiją, tikėtina, įsijungs tik kitais metais.

    Dalis valstybių narių savo laivus renkasi laikyti arčiau Europos, Baltijos ir Juodosios jūrų regione, kur daugėja Rusijos hibridinių veiksmų ir infrastruktūros saugumo iššūkių. Tai atskleidžia, kaip plačiai ištempti Europos gynybos pajėgumai, kai tuo pačiu metu tenka reaguoti į kelis skirtingus židinius.

    ES institucijose taip pat pripažįstama, kad jūrinių pajėgumų spragos yra struktūrinės. Konfidencialioje 2026 metų metinėje gynybos parengties ataskaitoje, su kuria susipažino žiniasklaida, teigiama, kad kritinių jūrinių pajėgumų trūkumai realiai gali būti užpildyti tik po 2030 metų, net jei investicijos didėtų.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad Raudonosios jūros maršrutų saugumas yra tiesioginis Europos strateginis interesas, susijęs ir su energijos tiekimo stabilumu, ir su prekių srautais. Pasak jos, papildomi laivai būtų būtini tam, kad misija galėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto mažinti riziką bei užtikrinti prekybinių laivų palydą.

  • Lenkija kyla Europos prekybos žemėlapyje: tapo 7-a Italijos partnere ir aplenkė Jungtinę Karalystę

    Lenkija stiprina pozicijas Europos prekybos žemėlapyje ir vis dažniau minima tarp svarbiausių didžiųjų ES ekonomikų partnerių. Italijos statistikoje šalis jau pakilo iki septintos vietos ir pagal prekybos apyvartą aplenkė Jungtinę Karalystę.

    Šį pokytį iš dalies paaiškina „Brexit“ padariniai: Jungtinė Karalystė pasitraukė iš bendrosios ES rinkos, o tai apsunkino prekių ir paslaugų mainus su Bendrijos valstybėmis. Dėl to Londono prekybos balansas su ES išliko neigiamas, o Italijos ir Jungtinės Karalystės prekyboje taip pat fiksuotas deficitas.

    Prekybos apimtys auga

    Italijos verslui Lenkija atrodo kaip didelė, maždaug 37 mln. gyventojų rinka, kurioje, kaip ir Italijoje, dominuoja mažos ir vidutinės įmonės. Investuotojus papildomai traukia pramonės plėtrai palankios sąlygos ir investicijų skatinimo mechanizmai.

    Italijos ambasadorius Lenkijoje Luca Franchetti Pardo akcentavo, kad dvišalė prekių apyvarta 2025 metais siekė 36,7 mlrd. eurų, o Italijos eksportas į Lenkiją per metus paaugo 5,9 proc. Pasak jo, 2026 metų pradžioje augimo tempas išliko, o per pirmus penkis mėnesius apyvarta buvo 4,9 proc. didesnė nei prieš metus.

    Tarp svarbiausių Italijos eksporto į Lenkiją grupių minimos mašinos, metalai ir metalo gaminiai bei transporto priemonės, kurių vertė siekė apie 8,8 mlrd. eurų. Lenkijos eksporte į Italiją ryškiausios pozicijos buvo transporto priemonės bei elektros ir elektronikos įranga, iš viso apie 6,4 mlrd. eurų.

    Nuo pigios gamybos prie technologijų

    Ekspertai pabrėžia, kad Italijos įmonių požiūris į Lenkiją keičiasi: šalis vis rečiau vertinama vien kaip pigi gamybos bazė. Vis daugiau dėmesio skiriama technologiniam bendradarbiavimui, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriams ir bendriems produktų kūrimo projektams.

    „Idealus modelis nebėra toks, kad Italijos centrinė būstinė kuria, o Lenkijos dukterinė įmonė tik įgyvendina“, – sakė Emiliano Caradonna.

    Jo vertinimu, konkurencingumą Europoje Lenkijai stiprina keli veiksniai: pakankamai didelė vidaus rinka, strategiška geografinė padėtis tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono, taip pat inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų kompetencijos. Prie to prisideda ir ES investicijos į infrastruktūrą, energetiką, gynybą bei skaitmenizavimą.

    Kartu verslas įvardija ir iššūkius, kurie gali riboti plėtrą: reguliacinio stabilumo stoka, brangstanti darbo jėga, energetikos transformacijos kaštai ir kai kurių kompetencijų trūkumas. Šie veiksniai lemia, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria našumui, automatizacijai ir procesų skaitmeninimui, įskaitant DI sprendimus.

    Lenkijos įmonės įsitvirtina Italijoje

    Prekyba ir investicijos tampa vis mažiau vienpusės: Lenkijos bendrovės taip pat plečia veiklą Italijoje. Šalies rinkoje matomos logistikos, mažmeninės prekybos, informacinių technologijų ir parodų bei renginių paslaugų įmonės.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, sukaupta Lenkijos tiesioginių investicijų Italijoje vertė 2024 metų pabaigoje siekė 358,2 mln. eurų. Per metus tai buvo beveik 50 proc. šuolis nuo 243,3 mln. eurų 2023 metų pabaigoje.

    Augant prekybai ir investicijoms, analitikai tikisi, kad Lenkijos vaidmuo Vidurio Europoje ir tiekimo grandinėse išliks svarbus, ypač didėjant infrastruktūros ir pramonės modernizavimo poreikiui. Italijos verslui tai reiškia ne tik naują pardavimo rinką, bet ir partnerį, su kuriuo vis dažniau siejama technologinė plėtra.