Tag: Italija

  • Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija siekia prisijungti prie bylos

    Italijos vyriausybė balandžio 29 dieną pranešė pateikusi prašymą tapti civiline šalimi Šveicarijoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl mirtino baro gaisro. Per tragediją žuvo 41 žmogus, tarp jų buvo šeši Italijos piliečiai.

    Tokiu žingsniu Roma siekia dalyvauti procese ir reikalauti žalos atlyginimo, susijusio su valstybės patirtomis išlaidomis. Vyriausybės teigimu, jos buvo skirtos nukentėjusiems italams suteikti medicininę, psichologinę ir logistinę pagalbą.

    Kas žinoma apie gaisro priežastis

    Gaisras kilo sausio 1 dieną ankstyvomis valandomis bare „Le Constellation“ prabangiame Alpių kurorte, kai žmonės šventė Naujuosius metus. Šveicarijos prokurorai nurodo, kad ugnis galėjo įsiplieksti rūsio patalpoje, kai šampano buteliai su kibirkštimis buvo pakelti per arti lubų.

    Pasak tyrimo, kibirkštys galėjo uždegti lubose buvusią garso izoliacijos putą, o tai lėmė labai greitą liepsnos ir dūmų plitimą. Per nelaimę dar 115 žmonių buvo sužeisti, didelė dalis aukų buvo paaugliai.

    Įtarimai savininkams ir saugos spragos

    Šveicarijoje baro savininkai Jacques ir Jessica Moretti įtariami nusikaltimais, susijusiais su neatsargiu žmonių gyvybės atėmimu, neatsargiu kūno sužalojimu ir padegimu. Jie jau du kartus buvo ilgai apklausti prokurorų, taip pat dalyvaujant civilinių ieškinių atstovams.

    Tyrėjai taip pat konstatavo, kad nuo 2019 metų bare nebuvo atlikta kasmetinė saugos patikra. Tokia detalė gali tapti reikšminga vertinant, ar buvo tinkamai užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai ir kas už tai atsakingas.

    Roma kalba apie atsakomybę ir kompensacijas

    Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „vietos institucijų įsitraukimas į įvykio atsiradimo aplinkybes laikomas labai tikėtinu“. Dėl to, pasak Romos, yra pagrindas reikšti kompensacijos reikalavimus visoms šalims, kurios gali būti pripažintos civiliai atsakingomis.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau žadėjo, kad italų aukoms bus siekiama teisingumo, o Italija yra pradėjusi ir atskirą tyrimą, nors pagrindinis procesas vyksta Šveicarijoje. Roma pabrėžia, kad stebės Šveicarijos teisinius veiksmus ir toliau teiks paramą žuvusiųjų artimiesiems.

    Įtampa dėl sąskaitų nukentėjusiems

    Balandį Giorgia Meloni viešai kritikavo Šveicarijos ligoninę dėl pranešimų, kad kai kurių aukų šeimoms buvo išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ši tema Italijoje sukėlė didelį rezonansą, nes kalbama apie išlaidas, patirtas po tragedijos.

    „Kalbėjau su mūsų ambasadoriumi: Šveicarijos institucijos patikino, kad tai buvo klaida ir šeimoms nieko mokėti nereikės“, – sakė Giorgia Meloni.

    Ji taip pat teigė, kad vienoje Siono ligoninėje už kelių valandų hospitalizaciją buvo pareikalauta apie 70 000 eurų, ir ragino išlaikyti maksimalų dėmesį, kad finansinė našta negultų ant nukentėjusiųjų ar Italijos.

  • Žiniasklaida Italijoje: Dua Lipa ir Callumas Turneris vestuves planuoja Palerme jau birželį

    Žiniasklaida Italijoje: Dua Lipa ir Callumas Turneris vestuves planuoja Palerme jau birželį

    Vestuvių planai – tik gandai

    Italijos žiniasklaidoje vis garsiau aptariama, kad popmuzikos žvaigždė Dua Lipa ir britų aktorius Callumas Turneris savo vestuvėms galėjo pasirinkti Palermą Sicilijoje. Kol kas pora viešai to nepatvirtino, tačiau vietos leidiniai spėja, kad ceremonija galėtų vykti jau birželio mėnesį.

    Pastaraisiais mėnesiais skirtinguose pranešimuose minėtos ir kitos galimos datos, o dalis publikacijų teigė, kad šventė galėtų užtrukti kelias dienas. Šios detalės remiasi ne oficialiais pareiškimais, o žiniasklaidos ir pramogų pasaulio šaltinių spėlionėmis.

    Kodėl minima būtent Sicilija

    Palermas porai nėra visiškai atsitiktinis pasirinkimas: jie jau anksčiau buvo pastebėti šiame mieste, o Dua Lipa yra dalijusis kadrais iš kelionės socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino prielaidas, kad vieta gali būti artima ir asmeniškai svarbi.

    Prie intrigos prisideda ir tai, kad Palermas pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria keliautojų bei pramogų pasaulio dėmesio centre. Sicilija vilioja ne tik istoriniu senamiesčiu ir Viduržemio jūros kraštovaizdžiais, bet ir privatumu, kurį garsenybėms išlaikyti paprasčiau nei didžiuosiuose turistiniuose centruose.

    Garsenybių vestuvės Italijoje – auganti tendencija

    Tokios spėlionės dera prie platesnės tendencijos: Italija išlieka viena geidžiamiausių vietų privačioms, prabangioms garsenybių šventėms Europoje. Dėl patogios logistikos, aukšto lygio viešbučių ir išskirtinių lokacijų čia vis dažniau rengiamos didelio dėmesio sulaukiančios ceremonijos.

    Žiniasklaida taip pat aptaria galimą svečių sąrašą, tačiau šios pavardės kol kas yra tik prielaidos. Kol nebus oficialaus patvirtinimo, visos detalės apie vietą, datą ir šventės formatą išlieka nepatikrintos.

    Callumas Turneris pastaruoju metu minimas ir kaip vienas realių kandidatų būsimam Jameso Bondo vaidmeniui, todėl poros privatūs planai atsidūrė dar ryškesniame dėmesio centre. Jei Palermas iš tiesų bus pasirinktas, miestas gali tapti viena labiausiai aptariamų šios vasaros vietų pramogų naujienose.

  • DI atkūrė paskutines Pompėjos akimirkas: bėgantis vyras slėpėsi su keramikiniu indu ant galvos

    DI atkūrė paskutines Pompėjos akimirkas: bėgantis vyras slėpėsi su keramikiniu indu ant galvos

    Archeologai pirmą kartą Pompėjuose pasitelkė dirbtinį intelektą, kad skaitmeniškai atkurtų vienos iš 79 metais po Kristaus žuvusių Vezuvijaus išsiveržimo aukų veidą ir paskutines akimirkas. Sukurtas vizualinis modelis rodo vyresnio amžiaus vyrą, bėgantį užpustyta gatve ir bandantį apsisaugoti nuo krentančių įkaitusių nuolaužų.

    Rekonstrukcijos pagrindas buvo archeologiniai duomenys: skeleto analizė, radinių kontekstas ir istoriniai liudijimai. Anot tyrėjų, DI šiuo atveju veikė kaip įrankis sujungti skirtingus šaltinius į nuoseklią, moksliškai argumentuotą vizualinę hipotezę, o ne sukurti pramoginį vaizdą.

    Palaikai aptikti Porta Stabia nekropolyje, už senovinio miesto sienų. Ten rasti dviejų vyrų kaulai, o jų padėtis ir aplinka leidžia manyti, kad abu bandė pasiekti pakrantę, kai mieste kilo chaosas ir staigiai blogėjo matomumas.

    Vienas vyras, kaip manoma, galėjo žūti nuo piroklastinės bangos, tai yra itin karšto dujų ir pelenų srauto, kuris per kelias akimirkas sunaikina viską savo kelyje. Kitas, sprendžiant iš aplinkybių, galėjo mirti nuo intensyvaus vulkaninės medžiagos kritimo, kai ant bėgančiųjų ėmė kristi įkaitusios dalelės ir akmenys.

    Prie vieno iš žuvusiųjų rasta daiktų, leidžiančių detaliau atkurti dramatišką situaciją: keraminė lempa, tikėtina, skirta orientuotis tamsoje, geležinis žiedas ir dešimt bronzinių monetų. Būtent keraminis indas, rekonstrukcijoje pavaizduotas ant galvos kaip improvizuotas skydas, tapo ryškiausia detalė, padėjusia tyrėjams perteikti desperatišką bandymą išgyventi.

    Projektas parengtas kartu su Paduvos universitete veikiančia skaitmeninio kultūros paveldo laboratorija. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios rekonstrukcijos nėra tikslus įvykio atvaizdas, o labiausiai tikėtina vizualinė versija, kuri turi būti vertinama kritiškai ir nuolat tikslinama atsirandant naujiems duomenims.

    Italijos pareigūnai ir projekto autoriai akcentuoja, kad DI archeologijoje gali padėti ir saugant paveldą, ir aiškiau pristatant tyrimų rezultatus visuomenei. Kartu pabrėžiama, jog sprendimus turi priimti žmonės, o technologija privalo likti griežtai kontroliuojama mokslininkų, kad rekonstrukcijos nevirstų spekuliacijomis.

    Vezuvijaus išsiveržimas Pompėjas ir aplinkinius miestus užklupo staiga, o didelė dalis žūčių siejama su piroklastiniais srautais, nuo kurių pabėgti praktiškai neįmanoma. Šiuolaikiniai metodai, nuo klasikinių gipsinių atspaudų iki skaitmeninių modelių, leidžia vis tiksliau suprasti, kaip atrodė paskutinės miesto valandos ir kokius sprendimus žmonės priėmė katastrofos akivaizdoje.

  • Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Europos Sąjungoje (ES) daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne samdomą darbą, o nuosavą veiklą. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 20–29 metų amžiaus verslininkai sudaro apie 8 proc. ES darbo jėgos, tai yra daugiau nei 2 000 000 žmonių.

    Tokia statistika atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis dažniau kuria paslaugas ir produktus skaitmeninėje ekonomikoje, renkasi individualią veiklą arba mažas įmones. Tam įtakos turi paprastesnės nuotolinio darbo galimybės, e. prekybos augimas ir lengviau pasiekiami mokymai bei finansavimo programos.

    Kur jaunų verslininkų daugiausia?

    Didžiausi jaunų verslininkų rodikliai ES fiksuojami Slovakijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse jaunų žmonių, kurie dirba sau, dalis siekia apie 10–12 proc., o tai išsiskiria ES mastu.

    Eurostato duomenimis, į 8–10 proc. intervalą patenka ir grupė valstybių, tarp jų Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Latvija, Kipras, Belgija, Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pagal jaunų verslininkų dalį laikosi tarp aukštesnių ES rezultatų.

    Mažiausios jaunų verslininkų proporcijos nurodomos Airijoje ir Bulgarijoje, taip pat Ispanijoje. Skirtumus dažnai lemia darbo rinkos struktūra, samdomo darbo patrauklumas, mokesčių ir socialinių įmokų modeliai bei tai, kaip lengva pradėti veiklą be didelio pradinio kapitalo.

    Paauglių verslininkų šuolis

    Be 20–29 metų amžiaus grupės, ES išskiriama ir 15–19 metų paauglių kategorija. Skaičiuojama, kad ES jau yra apie 69 000 paauglių verslininkų, o jų skaičius nuo 2022 metų išaugo maždaug 10 proc.

    Šioje grupėje ryškus lyčių skirtumas: apie 47 000 sudaro vaikinai, o apie 22 000 – merginos. Ekspertai tokias disproporcijas dažnai sieja su skirtingu įsitraukimu į technologinius projektus, finansinio raštingumo įgūdžiais ir socialiniais stereotipais, kurie vis dar veikia profesinius pasirinkimus.

    Daugiausia paauglių verslininkų ES fiksuojama Nyderlanduose ir Italijoje, kur jų skaičius siekia atitinkamai apie 12 000 ir 11 000. Už ES ribų išsiskiria Turkija, kur, Eurostato apžvalgoje minimu vertinimu, nuosavą veiklą vykdo apie 33 000 paauglių.

    Ką rodo darbo rinkos fonas?

    Eurostatas taip pat vertina, kad ES 20–29 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia apie 66 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis paaugo maždaug 6 procentiniais punktais, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    Nyderlandai išsiskiria kaip viena stipriausių ES valstybių pagal jaunimo užimtumą, čia dirba apie 84 proc. jaunų žmonių, o Malta ir Vokietija taip pat demonstruoja aukštus rezultatus. Tuo metu Italijoje jaunimo užimtumas yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 48 proc., todėl verslumo augimas čia vertinamas ir kaip alternatyva ribotoms galimybėms samdomame sektoriuje.

    Analitikai pastebi, kad jaunimo verslumas dažnai auga ten, kur kartu egzistuoja ir skaitmeninių paslaugų paklausa, ir poreikis susikurti darbo vietą patiems. Praktikoje tai reiškia daugiau smulkaus verslo, individualios veiklos, projektinio darbo bei paslaugų eksporto per skaitmenines platformas.