Tag: Italija

  • Po Italija „atsisega“ Žemės pluta: tyrimas aiškina, kas sukelia daugumą Apeninų drebėjimų

    Naujas tyrimas rodo, kad po Italija Žemės pluta tarsi „atsisega“ – jos apatinė dalis atsiskiria ir grimzta į mantiją. Mokslininkai teigia, jog būtent šis procesas gali paaiškinti didelę dalį žemės drebėjimų Apeninų kalnuose.

    Apie tai rašoma „Live Science“ publikacijoje, kurioje cituojamas tyrimo vadovas, Florencijos universiteto geologas Stefano Tavani. Pasak jo, regione matomas labai vėlyvas tektoninių procesų etapas, kai įprastą plokščių slinkimą pakeičia kitas „variklis“.

    Apeninai driekiasi per visą Italijos pusiasalį, o Viduržemio jūros regionas apskritai laikomas geologiškai itin sudėtingu: čia susiduria Afrikos ir Eurazijos plokščių įtaka, daugybė mikroplokščių ir kalnų grandinių.

    Mokslininkai aiškina, kad Afrikos plokštė jau apie 50 milijonų metų stumia į šiaurę, o gilyn į mantiją grimzta senovinio Tetio vandenyno plutos liekanos. Tačiau iki šiol nebuvo iki galo aišku, kas tiksliai palaiko dalį dabartinių deformacijų ir seisminį aktyvumą Apeninų zonoje.

    Kas yra „atsisegimas“ po Apeninais?

    Tyrėjų teigimu, po Apeninais vyksta vadinamasis delaminacijos procesas: apatinė plutos dalis „nulupa“ nuo viršutinių sluoksnių ir nusileidžia į mantiją. Straipsnyje tai apibūdinama kaip „atsisegimas“, nes procesas primena pamažu besiskiriančius sluoksnius.

    Ši interpretacija leidžia kitaip pažvelgti į tai, kas sukelia regiono žemės drebėjimus. Autorių išvada tokia: didelę seisminės veiklos dalį Apeninuose skatina ne klasikinė vienos plokštės slinktis po kita, o būtent plutos atsiskyrimas ir grimzdimas.

    Du Viduržemio jūros baseinai ir senas tektoninis „stumdymasis“

    Tyrime primenama, kad Apeninų formavimąsi lydėjo ir priešingos krypties jėgos: vienur vyko suspaudimas, kitur – tempimas. Šis derinys prisidėjo prie dviejų baseinų Viduržemio jūroje susidarymo į rytus ir vakarus nuo Korsikos bei Sardinijos salų.

    Minima, kad jaunesnė dalis – Tirėnų jūros segmentas į rytus nuo Korsikos ir Sardinijos – susiformavo maždaug prieš 10 milijonų metų. Tyrėjai pažymi, kad delaminacija gali būti trūkstamas paaiškinimas, siejantis šiuos reiškinius su dabartine kalnų juostos deformacija ir drebėjimais.

    Ką tai gali reikšti ateityje?

    Pasak S. Tavani, per kelis ateinančius milijonus metų apatinė plutos dalis gali baigti grimzti, o tektoninės plokštės šiame regione – „susivirinti“ tarpusavyje. Tokiu atveju procesai, lemiantys dabartinę dinamiką, iš esmės keistųsi.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad panašūs reiškiniai gali vykti ir kitur pasaulyje – pavyzdžiui, Helenų įduboje į pietus nuo Graikijos. Todėl Italijos pavyzdys gali padėti geriau suprasti labai vėlyvus plokščių tektonikos etapus skirtinguose regionuose.

  • Žiemos Garda gruodį: povandeninė prakartėlė, viduramžių mugė ir Kalėdų šviesos

    Gardo ežeras gruodį atsiveria visai kitoks nei vasarą: vietoj paplūdimių čia laukia kalėdinės šviesos, tradiciniai renginiai ir jauki, kalnų apsupta itališka atmosfera.

    Kaip rašoma straipsnyje, kelionė į Gardą prieš Kalėdas gali tapti netikėtu atradimu – regione vyksta šventiniai renginiai, o miesteliai prie ežero pasipuošia iluminacijomis ir kviečia ragauti vietinių skanėstų.

    Vienas iš išskirtiniausių akcentų – povandeninė prakartėlė. Tai neįprasta šventinė tradicija, kuri pritraukia smalsuolius ir leidžia pažinti itališkas Kalėdas kitaip nei įprasta didmiesčių mugėse.

    Gruodį taip pat minimi viduramžių jomarkai, susitikimai su Kalėdų Seneliu ir vietos papročiai, kurie šventiniam laikotarpiui suteikia daugiau autentiškumo nei standartinis turistinis maršrutas.

    Ką Gardos regione galima pamatyti žiemą

    Šventiniu laikotarpiu lankytojai kviečiami apžiūrėti kalėdines instaliacijas ir dekoracijas ežero pakrančių miesteliuose, pasivaikščioti tarp šviesų girliandomis nusagstytų gatvelių ir pasimėgauti ramesniu kelionės tempu.

    Prie žiemos patirčių priskiriama ir viduramžių mugė – tokio tipo renginiai paprastai tampa proga paragauti vietinių produktų bei susipažinti su regiono tradicijomis.

    Šeimoms aktualus akcentas – susitikimai su Kalėdų Seneliu ir renginiai, orientuoti į vaikus. Tai leidžia planuoti išvyką ne tik kaip romantišką savaitgalį, bet ir kaip šeimos kelionę.

    Kodėl verta rinktis gruodį, o ne vasarą

    Žiemos Garda – tai galimybė pamatyti Italiją be įprasto karščio ir vasaros žmonių srautų, kai dėmesys labiau krypsta į tradicijas, vietos virtuvę ir šventinę nuotaiką.

    Dar vienas privalumas – kalnų scenografija aplink ežerą: būtent šis fonas, derantis su kalėdinėmis šviesomis, kuria išskirtinį įspūdį ir primena, kad Italija žiemą gali būti ne mažiau įdomi nei šiltuoju sezonu.

    Idėja trumpam žiemos pabėgimui

    Planuojant kelionę verta nusiteikti ne į paplūdimio atostogas, o į šventinių renginių maršrutą: nuo povandeninės prakartėlės iki mugių ir vakarinių pasivaikščiojimų tarp iluminacijų.

    Tokio tipo išvyka ypač tinka tiems, kurie nori Kalėdinės nuotaikos su itališku prieskoniu – vietiniais skanėstais ir tradicijomis, kurios regione išlaikomos net ir ne sezono metu.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Infliacija didžiosiose euro zonos ekonomikose išsiskyrė: kur kainos šovė, o kur krito?

    Spalį keturios didžiausios euro zonos ekonomikos paskelbė naujus infliacijos duomenis, kurie parodė ryškius skirtumus tarp šalių. Italijoje metinis kainų augimas pasiekė 5,4 proc., Ispanijoje siekė 4,9 proc., Prancūzijoje – 3,4 proc., o Vokietijoje sulėtėjo iki 2,8 proc.

    Vien skaičiai neatskleidžia visos situacijos, nes svarbiausia tampa kryptis. Italijoje ir Prancūzijoje infliacija paspartėjo, Ispanijoje išliko stabili, o Vokietijoje sumažėjo, nors visos šalys susiduria su panašiu energijos kainų spaudimu.

    Italija: energija smogė stipriausiai

    Italijoje infliacija šoktelėjo po kelių mėnesių lėtesnio kainų augimo, o pagrindiniu veiksniu tapo energija. Nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT nurodė, kad energijos kainos per metus ūgtelėjo 31,4 proc., o reguliuojami tarifai brango dar sparčiau.

    Brangimas persimetė ir į kasdienes išlaidas: dažniausiai perkamo vartojimo krepšelio, kuriame vyrauja maistas, buities ir asmens higienos prekės, kainos kilo greičiau nei anksčiau. Tuo pat metu šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį iš esmės neaugo, todėl namų ūkiams kainų šuolis tapo ypač skausmingas.

    Ispanija ir Prancūzija: skirtingi scenarijai

    Ispanijoje metinė infliacija spalį išsilaikė ties 4,9 proc., o mėnesinis kainų augimas sudarė 0,6 proc. Kainų dinamiką švelnino palankesnis kuro kainų palyginamasis efektas, tačiau dalį atokvėpio kompensavo didesni dujų tarifai ir paslaugų brangimas.

    Prancūzijoje infliacija pakilo iki 3,4 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per ilgesnį laiką, o energijos kainos per metus augo dviženkliu tempu. Kartu fiksuotas ir ekonomikos susitraukimas trečiąjį ketvirtį, todėl ekonomistai vis dažniau kalba apie stagfliacines rizikas, kai kainos kyla, o ekonomika stagnuoja.

    Vokietija: infliaciją prislopino laikinas sprendimas

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o vartotojų kainos, palyginti su rugsėju, net šiek tiek smuktelėjo. Viena svarbiausių priežasčių – nuo spalio 1 dienos įsigaliojęs laikinas kuro mokesčių sumažinimas, taikomas iki metų pabaigos.

    Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis efektas gali būti trumpalaikis. Jei mokesčiai vėliau būtų didinami arba energijos kainos tarptautinėse rinkose vėl smarkiau kilsteltų, infliacijos spaudimas galėtų sugrįžti jau žiemą.

    Ką tai reiškia euro zonai ir ECB?

    Skirtinga didžiųjų ekonomikų infliacijos trajektorija stiprina įtampą Europos Centriniam Bankui, kuris siekia 2 proc. infliacijos tikslo. Energetikos šokas išlieka pagrindiniu kainų varikliu, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar brangimas neplinta į vadinamuosius lipnius komponentus, ypač paslaugas ir kasdienes prekes.

    Europos Centrinis Bankas naujausiame posėdyje indėlių palūkanų normą paliko 2,5 proc., tačiau rinkose išliko lūkestis, kad gruodį sprendimas gali keistis. Situaciją papildomai komplikuoja ir neapibrėžtumas dėl ECB vadovybės kaitos, nes tai gali didinti finansų rinkų jautrumą bet kokiems signalams apie tolesnę pinigų politikos kryptį.

  • Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje spalio 30 dieną vyksta visuotinis streikas ir demonstracijos dešimtyse miestų. Protestus inicijavo bazinės profesinės sąjungos, reikalaujančios sprendimų dėl brangstančio pragyvenimo ir kritikuojančios augančias gynybos išlaidas Europoje.

    Į gatves išeina ne tik darbuotojai, bet ir studentai, dalis pensininkų, būsto teisių aktyvistai bei uostų darbininkai. Pastarieji taip pat jungiasi prie tarptautinių akcijų prieš ginklų gabenimą, apie kurias pranešama ir kitose šalyse.

    Italijos valdžia skelbia sustiprinto budrumo režimą, ypač po pastarosiomis dienomis Milane fiksuotų neramumų. Vidaus reikalų ministerija nurodė stebinti riziką, kad į eitynes gali bandyti įsimaišyti smurtui linkusios grupės.

    „Yra įspėjimų, nes minias bandoma aktyvuoti labai klastingu būdu, tačiau tai nėra niekas, ko nebūtume matę anksčiau“, – sakė vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi.

    Roma, Milanas ir kiti miestai

    Romoje eitynės turėtų startuoti prie Termini stoties ir judėti istoriniu centru Imperatoriškųjų forumų kryptimi. Pareigūnai skelbia, kad maršrutas eina netoli svarbių valstybės pastatų, todėl saugumo pajėgos telkiamos iš anksto.

    Organizatorių vertinimu, sostinėje gali susirinkti mažiausiai 20 000 žmonių. Studentų grupės taip pat rengia atskirus susibūrimus, o dalis jų kelia šūkius, primenančius ankstesnes plataus masto mobilizacijas Vakarų Europoje.

    Milane planuojamos dvi atskiros eitynės: vienos siejamos su studentais, kitos – su profesinėmis sąjungomis ir propalestinietiškais aktyvistais. Italijos žiniasklaidoje keliama prielaida, kad kolonos gali susijungti ir mėginti pasiekti pagrindines eismo arterijas, todėl savivaldybė ir policija ruošiasi galimiems kelių blokavimams.

    Uostai, universitetai ir transporto trikdžiai

    Turine, Bolonijoje ir Neapolyje protestai taip pat sutraukia studentus bei profesinių sąjungų narius, o kai kur akcijos siejamos su pastaruoju metu vykusiais universitetų ir mokyklų užėmimais. Vietos valdžia pabrėžia, kad prioritetas – išvengti susirėmimų ir užtikrinti pagrindinių paslaugų veikimą.

    Genujoje uosto darbininkai anksti ryte blokavo dalį teritorijos, o Trieste pranešta apie demonstraciją prie įėjimo į uostą. Uostų darbuotojų akcijos dažnai tampa vienu jautriausių elementų, nes jos gali paveikti tiekimą, logistiką ir tarptautinius krovinių srautus.

    Transporto paslaugos streiko metu, kaip skelbiama, teikiamos tik iš dalies. Valdžia neatmeta, kad savaitgalį kai kur gali būti taikomos papildomos prevencinės priemonės, įskaitant intensyvesnius patikrinimus, jei kiltų grėsmė viešajai tvarkai.

    Pastarųjų metų kontekste tokie streikai Italijoje kartojasi gana dažnai, o jų darbotvarkę paprastai formuoja infliacijos poveikis namų ūkiams, būsto ir nuomos kainos bei darbo užmokesčio stagnacija dalyje sektorių. Šį kartą organizatoriai ypač akcentuoja ryšį tarp socialinių problemų ir didėjančių karinių išlaidų, taip mėgindami pritraukti platesnę protesto koaliciją.

  • Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje metinė infliacija spalį paspartėjo iki 5,4 proc., pranešė šalies statistikos institucija Istat. Rugsėjį kainų augimas siekė 4,2 proc., tad šuolis per mėnesį tapo vienu ryškiausių šių metų pokyčių.

    Pasak Istat, kainas labiausiai kilstelėjo brangusi energija, taip pat maistas ir transporto paslaugos. Toks tempas gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zonoje.

    Energetika vėl tampa varikliu

    Energetikos kainų įtaka infliacijai Italijoje išlieka itin didelė, nes brangstant naftai ir dujoms tai greitai persiduoda tiek degalams, tiek logistikai, tiek daliai pramonės kaštų. Dėl to vartotojai pokyčius pajunta ne tik sąskaitose už energiją, bet ir kasdienio krepšelio kainose.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos brangimas pavojingas tuo, jog jis gali sukelti antrinį efektą: įmonės didesnius kaštus mėgina kompensuoti keldamos kainas, o darbuotojai siekia didesnių atlyginimų. Tokia grandinė gali užtęsti infliacijos spaudimą net ir tada, kai pirminis šokas pradeda slopti.

    Euro zona auga, bet rizikos nemažėja

    Tuo pat metu nauji euro zonos duomenys rodo, kad 21 šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc. Tai daugiau, nei prognozavo rinkos, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad bendrą rezultatą reikšmingai kilstelėjo itin spartus Airijos augimas, todėl be šios šalies euro zonos plėtra būtų kuklesnė. Dėl to vis dažniau kalbama apie netolygų atsigavimą ir didėjančią riziką, kad dalis valstybių gali įstrigti tarp lėto augimo ir aukštos infliacijos.

    „Euro zonos ekonomika kol kas atlaikė geopolitinių sukrėtimų poveikį, tačiau brangstanti energija žiemą gali tapti papildomu iššūkiu augimui“, – teigė ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Colijnas.

    Skirtingi šalių scenarijai

    Duomenys rodo, kad situacija euro zonoje skiriasi: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2 proc., o Ispanija išlaikė 0,6 proc. tempą. Tuo metu Prancūzija fiksavo 0,1 proc. nuosmukį, o Italijos ekonomika, remiantis ketvirčio dinamika, iš esmės neaugo.

    Ekonomistai tokią mozaiką vertina kaip signalą, kad bendri euro zonos rodikliai gali slėpti silpnesnes didžiųjų šalių tendencijas. Jei infliacija toliau stebins į viršų, o augimas išliks trapus, didės vadinamosios stagfliacijos rizika, kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.

    Rinkoms tai reikštų sudėtingesnį laikotarpį: griežtesnė pinigų politika paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali slopinti vartojimą ir investicijas. Dėl to artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs vertinant, ar energetikos brangimas taps trumpu šoku, ar ilgesne problema žiemos sezonu.

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Europos rekordas slysta iš rankų: Brennerio bazinis tunelis vėluos iki 2034-ųjų, kaina šoktelėjo

    Europos rekordas slysta iš rankų: Brennerio bazinis tunelis vėluos iki 2034-ųjų, kaina šoktelėjo

    Brennerio bazinis tunelis, laikomas didžiausiu geležinkelio infrastruktūros projektu Alpėse, susiduria su nauju grafiko poslinkiu. Projektą valdanti bendrovė „Brenner Basistunnel SE“ pranešė, kad atidarymas, planuotas 2032 metais, realiausiai nusikels iki 2034 metų.

    Pokyčiai palies ir biudžetą. Anksčiau skelbta, kad projektas turėtų tilpti į 10,5 milijardo eurų rėmus, tačiau dabar prognozuojama suma didėja iki maždaug 11,7 milijardo eurų.

    Pagrindinė vėlavimo priežastis siejama su būtinybe atnaujinti tunelio geležinkelio įrangos sprendinius. Didelė dalis ankstesnių planų rėmėsi 2008 metų prielaidomis, tačiau per šį laiką smarkiai pasikeitė technologijos, eksploatavimo standartai ir saugos reikalavimai.

    Taip pat keičiamas ir trečiosios tunelio atšakos vaidmuo. Ji nebebus naudojama vien geologiniams tyrimams, o taps pilnaverčiu techniniu ir aptarnavimo tuneliu, kuris svarbus priežiūrai bei incidentų valdymui.

    Šis objektas laikomas ilgiausiu tokio tipo geležinkelio tuneliu Europoje: pagrindinės trasos ilgis viršija 55 kilometrus. Su Insbruko aplinkkelio tunelio dalimi bendra sistema siekia apie 64 kilometrus ir sujungs Insbruko apylinkes Austrijoje su Fortezza Italijoje.

    Tunelis po Alpėmis statomas beveik du dešimtmečius, o darbai vykdomi iš abiejų pusių. Austrijos pusėje kasimui buvo pasitelktos didelės tunelių gręžimo mašinos, o Italijos pusėje dalis ruožų įrengiama kitais metodais, įskaitant tradicinį gręžimą ir sprogdinimo darbus.

    Numatoma, kad naujoji jungtis turės didelę reikšmę keleiviniam ir krovininiam transportui per Alpes: geležinkelis leis didinti pralaidumą ir perkelti dalį srautų nuo kelių prie bėgių. Projekto operatoriai akcentuoja, kad atnaujinti sprendimai turi užtikrinti ilgametį patikimumą, tačiau už tai tenka sumokėti laiku ir papildomomis investicijomis.

  • Italija ir Afrikos šalys stiprina kovą su meno kontrabanda: naujas mokymų planas ir skaitmeninimas

    Italija ir Afrikos šalys stiprina kovą su meno kontrabanda: naujas mokymų planas ir skaitmeninimas

    Partnerystė prieš nelegalią rinką

    Italija ir kelios Afrikos šalys plečia bendradarbiavimą, siekdamos pažaboti neteisėtą kultūros vertybių prekybą. Pagrindinis dėmesys skiriamas specialistų rengimui, muziejų rinkinių apskaitai ir artefaktų kilmės nustatymui.

    Programa įtraukta į Italijos iniciatyvą „Piano Mattei“ Afrikai ir orientuota į praktinius įrankius, kurie leidžia greičiau atpažinti įtartinus objektus rinkoje. Tokios priemonės laikomos viena efektyviausių prevencijos krypčių, nes kontrabandos grandinės dažnai išnaudoja spragas dokumentuose.

    Projektas pradėtas pagal trejų metų susitarimą tarp Italijos Nacionalinės kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos mokyklos ir Porto Novoje, Benine, įsikūrusios École du Patrimoine Africain. Prie veiklų prisideda ir Italijos karabinierių padalinys, tiriantis nusikaltimus kultūros paveldui.

    Kodėl svarbi kilmė ir skaitmeninimas

    Mokymuose daug dėmesio skiriama rinkinių dokumentavimui, inventorių skaitmeninimui ir vadinamajai kilmės tyrimų praktikai, kai atsekama, kur objektas buvo, kam priklausė ir kokiais sandoriais pateko į rinką. Būtent neužpildytos kilmės spragos, neaiškūs nuosavybės pokyčiai ar neturėti eksporto leidimai dažnai tampa signalais, kad vertybė gali būti pavogta ar iškasta nelegaliai.

    Skaitmeniniai archyvai ir atnaujinti inventoriai laikomi kritiška grandimi, nes jie padeda institucijoms ir teisėsaugai greičiau palyginti duomenis bei atpažinti ieškomus daiktus. Praktikoje tai reiškia, kad vienas netikslus įrašas ar nuotraukos nebuvimas gali apsunkinti tiek tyrimą, tiek galimą grąžinimą.

    Pirmasis kursas subūrė muziejų ir kultūros institucijų profesionalus iš devynių prancūzakalbių Afrikos valstybių, tarp jų Alžyro, Maroko, Ruandos, Senegalo ir Tuniso. Siekiama ne tik suteikti žinių, bet ir sukurti ilgalaikius ryšius tarp administracijų bei ekspertų abiejuose žemynuose.

    Restitucija ir istorinės pamokos

    Bendradarbiavimas vyksta platesniame kontekste, kuriame daug metų keliami klausimai dėl kolonijinio laikotarpio plėšimų, neteisėtų išvežimų ir restitucijos. Vienu ryškesnių pavyzdžių laikomas Aksumo obelisko grąžinimas Etiopijai: paminklas buvo išgabentas 1937 metais ir po ilgų derybų sugrąžintas 2005 metais, o vėliau vėl pastatytas pradinėje vietoje.

    Kitas dažnai minimas atvejis – Benino bronzos, XIX amžiaus pabaigoje išgrobstytos per britų karinę ekspediciją ir išblaškytos po Vakarų kolekcijas. Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų grąžinti tokius objektus kilmės šalims, o tai didina spaudimą rinkai gerinti patikros standartus.

    Ekspertai pabrėžia, kad restitucija sprendžia istorinės neteisybės ir nuosavybės klausimus, tačiau vien jos nepakanka. Prevencija, dokumentai ir kilmės tyrimai leidžia sustabdyti naujus srautus, nes neteisėta prekyba greitai prisitaiko prie kontrolės ir dažnai persikelia į tarpininkų grandines.

    Karabinierių patirtis ir tarptautinės taisyklės

    Italijos karabinierių Kultūros paveldo apsaugos padalinys veikia nuo 1969 metų ir laikomas vienu labiausiai specializuotų Europoje. Jis tiria vagystes, nelegalius kasinėjimus, neteisėtą eksportą ir prekybą, o tarptautinės operacijos neretai vykdomos kartu su užsienio institucijomis.

    Tarptautiniu lygmeniu svarbi 1970 metų UNESCO konvencija, raginanti valstybes kovoti su neteisėtu kultūros vertybių importu, eksportu ir nuosavybės perdavimu. Joje akcentuojami prevenciniai instrumentai, tokie kaip nacionaliniai inventoriai, eksporto sertifikatai ir prekybos kontrolė.

    Programos rėmėjai teigia, kad tokie mokymai turi ilgalaikį efektą: kuo daugiau institucijų geba tinkamai aprašyti ir skaitmeninti rinkinius, tuo mažiau erdvės lieka nelegaliai rinkai. Galiausiai tai padeda saugoti ne tik muziejų fondus, bet ir bendruomenių istorinę atmintį bei teisę į savo paveldą.

  • Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Protestai visoje šalyje

    Italijoje šeštadienį sustiprintos saugumo priemonės ir į didžiuosius miestus pasiųsti papildomi kariai, šalį apėmus naujai protestų bangai. Demonstracijos planuojamos Milane, Romoje, Turine, Neapolyje ir kituose miestuose, o pareigūnai neatmeta naujų susirėmimų rizikos.

    Protestuotojai skelbia, kad į gatves juos varo brangstantis pragyvenimas, žemi atlyginimai, didėjančios gynybos išlaidos ir valdžios sprendimai. Vidaus reikalų tarnybos tvirtina, kad kai kuriose vietose galimi ir spontaniški susibūrimai, todėl pajėgos mobilizuojamos iš anksto.

    Milanui skirtas ypatingas dėmesys

    Milanas paskelbtas viena jautriausių vietų po spalio 17 ir 18 dienomis kilusių riaušių, kai buvo fiksuotas vandalizmas, plėšimai ir susirėmimai su policija miesto centre. Premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė nurodė Milaną papildomai sustiprinti 500 karių.

    Be karių, įdiegtos papildomos priemonės: pasitelkiami dronai, tikrinamos geležinkelio stotys, budės greito reagavimo grupės. Tikslas, anot pareigūnų, yra užkirsti kelią smurto eskalacijai ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Daugiau nei 150 kratų

    Policija pranešė šeštadienio rytą Milane, Moncoje ir dar maždaug 20 miestų atlikusi daugiau nei 150 kratų, susijusių su praėjusio savaitgalio neramumais. Tyrėjai siekia identifikuoti asmenis, įtariamus organizavus ar kurstius smurtą, tarp jų minimi ir studentai bei nepilnamečiai.

    Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai užsiminė, kad ankstesni neramumai galėjo būti koordinuoti, o teisėsauga tikrina internetinių grupių žinutes. Protestus siejama mobilizacija paskelbė keičianti susitikimo vietas ir jas skelbsianti tik prieš pat eitynes, dėl to saugumo planavimas komplikuojasi.

    Skirtingos protestų temos

    Romoje rengiama nacionalinė demonstracija su šūkiu, raginančiu Italiją nesivelti į karą, ir kritikuojamas gynybos biudžeto didinimas. Turine studentų ir aktyvistų grupės kviečia protestuoti prieš perginklavimą, degalų brangimą ir bendrą pragyvenimo kainų šuolį, taip pat kelia būsto, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo klausimus.

    Neapolyje telkiamasi prieš ekonominius sunkumus ir kainų augimą, o netoli miesto, Castel Volturno vietovėje, laukiama tūkstantinės eisenos prieš planus steigti migrantų sulaikymo ir grąžinimo centrą. Prie protesto, kaip skelbiama, jungiasi religinės organizacijos, labdaros atstovai, migrantų bendruomenės ir žemės ūkio darbuotojai.

    Vyriausybė spaudžiama griežtinti atsaką

    Nauja protestų banga vyksta praėjus savaitei po neramumų Milane ir Turine, po kurių valdžia pranešė apie griežtesnes viešosios tvarkos užtikrinimo priemones. Policijos duomenimis, ankstesniuose susirėmimuose dalyvavo apie 2 000 jaunų žmonių, buvo sulaikyti 45 asmenys, iš jų 34 nepilnamečiai.

    Giorgia Meloni pasmerkė smurtą ir žadėjo griežtesnį atsaką išpuoliams prieš pareigūnus bei verslus. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusijos apie nelygybę, socialinę atskirtį ir ribą tarp teisėto protesto bei riaušių.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad į vieną dieną suplanuoti protestai gali suburti studentų judėjimus, profesines sąjungas ir radikalesnes grupes, o tai didina provokacijų tikimybę. Panašios demonstracijos šiuo metu fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, kur žmonės taip pat reikalauja sprendimų dėl pragyvenimo kainų ir viešųjų paslaugų.