CP v2

Tag: Italija

  • Akių sekimo tyrimas sudarė gražiausių pasaulio SPA reitingą: lyderiauja Naujoji Zelandija

    Akių sekimo tyrimas sudarė gražiausių pasaulio SPA reitingą: lyderiauja Naujoji Zelandija

    Naujame tyrime, kuriame pasitelkta akių sekimo technologija, sudarytas vizualiai įspūdingiausių pasaulio SPA sąrašas. Idėja paprasta: ramybę kuria ne tik procedūros, bet ir tai, kaip aplinka patraukia dėmesį ir jį išlaiko.

    Tokio tipo vertinimai remiasi prielaida, kad vaizdiniai dirgikliai gali sustiprinti kitus pojūčius ir prisidėti prie atsipalaidavimo. Ankstesni akademiniai darbai apie skirtingų pojūčių sąveiką rodo, kad aplinka, šviesa ir erdvės estetika gali keisti tai, kaip suvokiame komfortą ir patirtį.

    Tyrimą inicijavo Jungtinėje Karalystėje veikianti SPA rezervacijų platforma „SpaSeekers“. Ji atrinko 50 visame pasaulyje išsiskiriančių SPA vietų ir paprašė 200 dalyvių peržiūrėti jų nuotraukas, o akių sekimo įranga fiksavo vizualinį įsitraukimą.

    Galutinis balas buvo skaičiuojamas iš dviejų kriterijų: kaip greitai vaizdas patraukia žvilgsnį ir kiek ilgai jis išlaiko dėmesį. Pagal šiuos rodiklius sudarytas 20 vizualiai patraukliausių SPA sąrašas, apimantis penkis žemynus.

    Lyderiai: nuo geoterminių baseinų iki ežero panoramų

    Pirmą vietą reitinge užėmė „The Lost Spring“ Naujojoje Zelandijoje, surinkęs 96,2 balo iš 100. Ši vieta išskirta dėl geoterminių vandenų, tropinių sodų ir uolėtų erdvių, kurios kuria itin stiprų vizualinį įspūdį.

    Antroje vietoje atsidūrė „Peninsula Hot Springs“ Australijoje su 88,7 balo. Netoli Melburno įsikūręs terminis kompleksas vertinamas dėl atvirų baseinų, kalvotų apžvalgos taškų, taip pat hamamo ir kitų patirčių, kurios sustiprina bendrą atmosferą.

    Trečią vietą užėmė Balio džiunglėse esantis „COMO Shambhala Estate“ (88,4 balo). Šis SPA pristatomas kaip holistinės gerovės krypties pavyzdys, kuriame aplinka sąmoningai integruojama į patirtį, o gamta tampa ne fonu, o dalimi to, ką žmogus „išgyvena“ procedūrų metu.

    Ketvirtoje vietoje liko Aliaskoje esantis „Chena Hot Springs Resort and Spa“ (87,7 balo), išsiskiriantis laukinės gamtos apsuptimi ir galimybe maudytis lauko baseinuose net žiemą. Penketuką užbaigė vienintelis Europos atstovas šiame etape: Italijoje įsikūręs „Lefay Resort & Spa Lago di Garda“ (83,8 balo), siūlantis panoramas į Gardos ežerą ir dizainu pabrėžiančias atviras erdves.

    Kodėl SPA dizainas tampa konkurenciniu pranašumu

    Pastaraisiais metais sveikatingumo turizmas vis dažniau konkuruoja ne vien procedūrų meniu, bet ir vietos identitetu. Keliautojai renkasi patirtis, kuriose svarbūs vaizdai, architektūra, natūrali aplinka ir galimybė „atsijungti“ nuo miesto ritmo.

    Akių sekimo metodas šiuo atveju suteikia papildomą kampą: jis leidžia palyginti, kurios erdvės vizualiai veikia stipriausiai, nepriklausomai nuo asmeninių aprašymų. Vis dėlto tokie reitingai vertina tik vaizdinį įspūdį iš nuotraukų, todėl reali patirtis gali priklausyti ir nuo paslaugų kokybės, sezono, žmonių srautų bei kainodaros.

    Į 20-uką taip pat pateko dar keli Naujosios Zelandijos, JAV ir Australijos SPA, taip pat objektai Tailande, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Šri Lankoje ir Mauricijuje. Tai rodo, kad vizualiai įsimenanti SPA patirtis gali būti kuriama tiek per prabangų interjerą, tiek per išskirtinę gamtą.

  • Italija vėl atsigręžia į Libijos dujas: ar „Greenstream“ gali greitai užkamšyti tiekimo spragas?

    Italija vėl atsigręžia į Libijos dujas: ar „Greenstream“ gali greitai užkamšyti tiekimo spragas?

    Italija ieško būdų, kaip stabilizuoti dujų tiekimą po naujų sukrėtimų pasaulinėje energetikos rinkoje, ir vis dažniau žvalgosi į Libiją. Šią kryptį sustiprino Romos politikų vizitai į Tripolį ir Bengazį, kur aptartos galimybės didinti energijos prekybą su karo ir politinio susiskaldymo alinamu kaimynu per Viduržemio jūrą.

    Dėmesio centre atsidūrė „Greenstream“ – povandeninis dujotiekis, jungiantis Vakarų Libiją su Italijos terminalu Geloje, Sicilijoje. Jo teorinis pralaidumas siekia iki 11 mlrd. kubinių metrų per metus, tačiau pastaraisiais metais srautai sumenko ir, kaip nurodoma viešuose vertinimuose, dujotiekis dirba tik maža dalimi savo pajėgumo.

    Italijos pusėje argumentas paprastas: tiesioginis maršrutas reiškia mažiau tranzito rizikų, o dujos ir toliau sudaro didelę šalies energijos balanso dalį. Tuo pat metu Europos pastangos diversifikuoti tiekimą ir riboti kainų šuolius verčia ieškoti šaltinių, kurie galėtų papildyti importą iš kitų partnerių.

    Kas riboja greitą didinimą?

    Pagrindinė kliūtis – Libijos vidaus situacija ir energetikos sektoriaus pajėgumai. Nuo 2011 metų šalis patiria politinį susiskaldymą, ginkluotų grupuočių įtaką ir infrastruktūros pažeidžiamumą, todėl investicijos ir ilgalaikiai planai dažnai stringa, o gamybos ir eksporto režimai tampa nepastovūs.

    Kita problema – augantis Libijos vidaus vartojimas, dėl kurio eksportui lieka mažiau dujų. Praktikoje „Greenstream“ paprastai transportuoja tai, kas lieka po vietos poreikių, todėl net ir esant techninėms galimybėms, eksportą riboja šalies elektros gamybos ir pramonės priklausomybė nuo dujų.

    Vertinant gamybos bazę, tarptautiniai energetikos duomenys rodo, kad Libijos dujų gavyba yra gerokai mažesnė už šalies potencialą. Nors atsargos laikomos vienomis didesnių Afrikoje, norint pasiekti reikšmingą ir patikimą eksporto augimą, paprastai reikia kelerių metų investicijų, gręžinių plėtros, apdorojimo įrangos ir saugumo garantijų.

    „Eni“ vaidmuo ir modernizavimo planai

    „Greenstream“ eksploatavimas siejamas su „Eni“ ir Libijos nacionalinės naftos bendrovės bendradarbiavimu. Italijos bendrovė pastaraisiais metais skelbė apie projektus, kurie turėtų pagerinti infrastruktūros efektyvumą ir sumažinti dujų deginimą fakeluose, kai dujos sudeginamos vietoje dėl technologinių ar tinklo apribojimų.

    „Turime tai, kas su Italija sujungta tiesiogiai, be tarpininkų, galinčių sukelti problemų“, – sakė Italijos politikas Claudio Borghi.

    Vis dėlto net ir optimistiškai vertinami atnaujinimai nebūtinai reikš greitą proveržį. Kritiškesni vertinimai pabrėžia, kad tvariam augimui reikia laiko, o dalis papildomos gamybos gali būti „sugerta“ Libijos vidaus rinkos, jei lygiagrečiai nebus sprendžiami energijos vartojimo ir elektros gamybos efektyvumo klausimai.

    Europa tarp tiekimo saugumo ir klimato taisyklių

    Libijos dujų tema ryškėja platesniame Europos energetinio saugumo kontekste, kai po pastarųjų geopolitinių sukrėtimų šalys siekia mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio ir kartu neperžengti klimato įsipareigojimų. Dujų importas vis dažniau vertinamas per metano emisijų prizmę, nes metanas laikomas itin stipria šiltnamio efektą sukeliančia duja.

    Europos Komisijoje tuo pat metu svarstomos lankstesnės gairės metano reguliavimui kritiniais tiekimo saugumo atvejais, kas rodo augančią įtampą tarp rinkos stabilumo ir griežtesnės aplinkosaugos politikos įgyvendinimo. Energetikos bendrovės perspėja apie tiekimo rizikas, o politikai ieško sprendimų, kurie sumažintų kainų šuolių tikimybę.

    Italijai artimiausi mėnesiai bus pragmatiškų sprendimų laikotarpis: net jei „Greenstream“ srautai galėtų padidėti, tai greičiausiai būtų palaipsnis, nuo saugumo ir investicijų tempo priklausantis procesas. Todėl Roma lygiagrečiai aktyviai tariasi ir su kitais partneriais, o Libija išlieka viliojanti, bet rizikinga alternatyva.

  • Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    PM2,5: ką rodo naujausi duomenys

    Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokybės matavimo stočių Europoje fiksuoja taršą, viršijančią šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus. Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, galinčios prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką.

    PM2,5 susidaro ne tik dėl kelių transporto. Prie taršos prisideda pramonės objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, iškastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir miškų gaisrų dūmai.

    EAA duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu didžiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti pietų Italijoje. Kai kuriose vietovėse rodikliai smarkiai viršijo Europos Sąjungos metinę ribą, siekiančią 25 mikrogramus kubiniame metre.

    Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siekė apie 117 ir 113 mikrogramų kubiniame metre. Tokie skaičiai rodo ne pavienius trumpalaikius šuolius, o ilgalaikę problemą, tiesiogiai susijusią su sveikatos rizikomis.

    Kodėl kai kur tarša tokia didelė

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli PM2,5 šuoliai pietų Italijoje žiemą dažnai siejami su biomasės deginimu, ypač kūrenimu židiniuose ir krosnyse. Šaltuoju sezonu prie taršos prisideda ir meteorologinės sąlygos, kai atmosfera prasčiau išsklaido teršalus.

    „Tokius šuolius daugiausia lemia biomasės deginimas žiemą, dažniausiai židiniuose“, – sakė Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.

    Pasak jo, tarša sustiprėja ir dėl sumažėjusios atmosferos gebos išsklaidyti daleles tam tikru metų laiku. Tai siejama su žemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti teršalų „išsisklaidymą“ virš gyvenamųjų teritorijų.

    Ryškus taršos „židinys“ matomas ir šiaurės Italijoje, kur koncentruota pramonė ir intensyvus transportas. Čia nemažai vietovių metiniai kietųjų dalelių rodikliai balansuoja ties 25 mikrogramų kubiniame metre riba, todėl net nedideli pokyčiai gali lemti jos viršijimą.

    2024–2025 metų laikotarpiu, be Italijos, ribą viršijančios reikšmės fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse išsiskiria ir vienas Kopenhagos matavimo taškas, kuriame užfiksuotas apie 95 mikrogramų kubiniame metre metinis vidurkis.

    Sveikatos pasekmės ir kiti teršalai

    EAA vertinimu, didžiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų tenka Balkanų ir Rytų Europos šalims. Tarp dažniausiai minimų valstybių yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur taršos našta sveikatai laikoma ypač didelė.

    Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat išsiskiria aukštesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei panašaus dydžio šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ar Vokietija. Mažiausios reikšmės dažniau fiksuojamos Šiaurės Europoje, įskaitant Islandiją, Suomiją, Švediją, Estiją ir Norvegiją.

    Nors ilgalaikė tendencija daugelyje šalių gerėjanti, sveikatos rizika išlieka didelė, ypač vertinant pagal griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metinė PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, todėl dauguma europiečių pagal šį kriterijų vis dar kvėpuoja nesaugiu oru.

    Be PM2,5, specialistai išskiria ir kitus teršalus: PM10 daleles, pažemio ozoną bei benzo(a)pireną. Pažemio ozonas susidaro saulės šviesai veikiant teršalų mišinius, susijusius su transporto ir pramonės emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su dūmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais šaltiniais.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Ekspertai pabrėžia, kad asmeninė apsauga prasideda nuo paprastų sprendimų, ypač miestuose. Rekomenduojama vėdinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesnės taršos dienomis riboti intensyvią fizinę veiklą lauke.

    Praktiškai gali padėti ir patalpų oro valytuvas, nors jis nepakeičia taršos mažinimo priemonių „prie šaltinio“. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kurą dienomis, kai tarša linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokybės informaciją programėlėse.

  • „Itališkas“ triukas su lenkiškais numeriais: ministerija siūlo naują ginklą prieš fiktyvius patikrinimus

    Lenkijoje įsibėgėjęs vadinamasis itališkas triukas remiasi paprasta schema: Italijoje važinėjantys automobiliai ir motoroleriai įregistruojami Lenkijoje, nors realiai šios šalies kelių nė nemato. Taip savininkai siekia mokėti gerokai mažesnį privalomą civilinės atsakomybės draudimą nei Italijoje, ypač tokiuose regionuose kaip Neapolis.

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija svarsto pakeitimus, kurie turėtų apsunkinti fiktyvų techninių apžiūrų atlikimą. Ministerija nurodo, kad 2026 metų kovo 31 dieną kreipėsi dėl teisės akto projekto įtraukimo į Ministrų Tarybos teisėkūros darbų sąrašą, o vienas svarbiausių akcentų susijęs būtent su techninių apžiūrų tvarkos griežtinimu.

    Nuotraukos per apžiūrą ir duomenys registre

    Esminė planuojama naujovė yra prievolė techninės apžiūros metu parengti transporto priemonės fotodokumentaciją. Tokios nuotraukos turėtų patvirtinti, kad automobilis ar motoroleris realiai buvo atvykęs į apžiūrą, o ne „praėjo“ procedūrą tik dokumentuose.

    Numatoma, kad fotodokumentacija būtų perduodama į centrinę transporto priemonių apskaitą, kad ją galėtų matyti teisėtą prieigą prie apžiūrų duomenų turinčios institucijos. Ministerija vertina, jog tai gali tapti viena priemonių, ribojančių atvejus, kai techninė apžiūra įforminama be faktinio transporto priemonės patikrinimo.

    „Projektas numatys taisyklių pakeitimus, įskaitant pareigą apžiūros metu parengti fotodokumentaciją, kuri patvirtintų transporto priemonės buvimą apžiūroje“, – teigė ministerijos atstovai.

    Kodėl schema patraukli Neapolyje?

    Schema ypač paplitusi ten, kur draudimas brangiausias. Skaičiuota, kad vien Neapolio regione tokių transporto priemonių gali būti apie 35 000, o sutaupymas draudimui tampa pagrindine paskata ieškoti tarpininkų ir registruoti transportą užsienyje.

    Lenkijos draudikų rinkos atstovai yra viešai įspėję, kad tokie piktnaudžiavimai ilgainiui kelia bendras sistemos sąnaudas. Tai reiškia, kad didesnė rizika ir nuostoliai gali atsispindėti kainodaroje, o dalį naštos netiesiogiai gali pajusti sąžiningi vairuotojai.

    Techninės apžiūros pertvarka ir ES kryptis

    Platesnė techninių apžiūrų reforma Lenkijoje aptariama jau ne pirmus metus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra įkainių peržiūra, griežtesnės sankcijos už pradelstas apžiūras ir sprendimai, mažinantys galimybę formaliai „sutvarkyti“ dokumentus be realios patikros.

    Pokyčių fone diskutuojama ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Komisija yra pateikusi idėjų, kaip modernizuoti techninių patikrų sistemą, daugiau dėmesio skiriant eismo saugai ir šiuolaikinių pagalbinių sistemų būklei, o dalis iniciatyvų susijusios ir su skirtingų šalių procedūrų suderinamumu.

  • Naujos prabangios kelionės traukiniais Europoje: maršrutai iš Sevilijos, Paryžiaus ir Romos

    Naujos prabangios kelionės traukiniais Europoje: maršrutai iš Sevilijos, Paryžiaus ir Romos

    Prabangūs traukiniai grįžta į madą

    Kelionės traukiniais Europoje vėl išgyvena pakilimą, o tai skatina ir nauji, į istoriją bei lėtą turizmą orientuoti prabangūs maršrutai. Vežėjai ir viešbučių grupės siūlo ne tik transportą, bet ir visą patirtį su nakvyne, gastronomija bei kruopščiai atrinktomis ekskursijomis.

    Tokia kryptis atliepia keliautojų norą per kelias dienas pamatyti skirtingus regionus, mažiau priklausyti nuo oro uostų ir kelionę paversti pačiu atostogų turiniu. Naujų maršrutų startai numatyti 2026 metais, o dalis jų jau pradėti arba pristatomi kaip artimiausių sezonų naujienos.

    Al Andalus: 7 dienos tarp Sevilijos ir Madrido

    Ispanijoje startavo atnaujintas prabangus maršrutas, jungiantis Seviliją ir Madridą, su sustojimais pietų ir centrinėje šalies dalyje. Kelionė planuojama kaip septynių dienų turas, kuriame derinami UNESCO saugomi objektai, istoriniai miestai ir pakrantės kryptys.

    Maršrute numatyti sustojimai, tarp jų Kadisas, Kordoba, Cheresas, Aranchuesas, Merida ir Alkasaras de San Chuanas. Programa orientuota į vietos kultūrą: nuo romėniško paveldo ir karališkųjų rūmų iki gastronomijos, flamenko bei tradicinių žirgų pasirodymų.

    Traukinio koncepcijos ašis yra restauruoti istoriniai vagonai, o sąstatas suformuotas kaip mobilus viešbutis su restoranų vagonais, baru, poilsio erdvėmis ir miegamaisiais vagonais. Skelbiama, kad traukinys talpina iki 64 keleivių, o komfortas papildomas visą parą teikiamu aptarnavimu.

    Kainodara priklauso nuo kajutės tipo ir keliautojų skaičiaus. Už vieną keliautoją kelionė prasideda nuo 11 200 eurų, o dviem keliautojams gali siekti iki 13 200 eurų, tuo metu aukštesnės klasės numeriai startuoja nuo 13 800 eurų vienam ir iki 15 800 eurų dviem.

    Venice Simplon-Orient-Express: iš Paryžiaus į Amalfį

    Vienas labiausiai atpažįstamų prabangių traukinių Europoje plečia geografiją ir planuoja naują kryptį iš Paryžiaus į Italijos Amalfio pakrantę. Kelionės idėja yra sujungti vaizdingus Prancūzijos ir Italijos Rivjerų peizažus su kruopščiai surežisuota kultūrine programa.

    Ši patirtis apima ne tik laiką traukinyje, bet ir išvykas: kelionę laivu pakrante, kulinarines veiklas su vietos produktais, kūrybines pamokas ir ekskursiją į Pompėją. Paketas taip pat numato nakvynes istoriniame viešbutyje Ravelo miestelyje.

    Traukinio interjeras išlaiko 1920–1930 metų vagonų estetiką, o keleiviai gali rinktis kelias apgyvendinimo kategorijas nuo istorinių kupė iki erdvesnių apartamentų. Aukščiausios klasės keliautojams žadamos ir papildomos, įprastai plačiajai publikai neprieinamos ekskursijos.

    La Dolce Vita Orient Express: itališkas aukso amžiaus dizainas

    Italijoje pristatytas „Accor“ projektas „La Dolce Vita Orient Express“ siūlo aštuonis skirtingus maršrutus po šalies regionus. Koncepcija remiasi itališko dizaino aukso amžiaus stilistika ir gastronomija, o kelionės sukomponuotos nuo kelių dienų išvykų iki ilgesnių turų.

    Maršrutai apima kryptis tarp Romos ir Sicilijos su sustojimais Palerme bei Taorminoje, taip pat keliones po Toskaną. Atskirai akcentuojamos teminės išvykos, pavyzdžiui, trumų maršrutas iki Nicca Monferato apylinkių ar kelionės, pritaikytos golfo mėgėjams su sustojimais skirtinguose regionuose.

    Traukinyje numatytos 31 kajutės, įskaitant liukso ir aukštesnės klasės numerius, o interjerą kūrė Italijos dizaino studija, įkvėpimo sėmusi iš XX amžiaus vidurio modernizmo. Maitinimo koncepcija kuriama pagal regionus, o meniu sudarytas bendradarbiaujant su aukšto lygio virtuvės šefu.

    Tokie projektai rodo, kad prabangios kelionės traukiniais Europoje tampa ne vien nostalgija, bet ir aiškiai suformuotu turizmo segmentu. Keleiviams siūloma alternatyva tradiciniam skraidymui, kur svarbiausia ne greitis, o patirtis, komfortas ir maršrutuose pasiekiami regionai.

  • Livorne įvedė naują taisyklę šunų vedžiotojams: privalės nuplauti šlapimo žymes, gresia baudos

    Italijos uostamiestyje Livorne įsigalioja nauja tvarka šunų vedžiotojams: viešose vietose jie turės pasirūpinti, kad po augintinio neliktų šlapimo žymių. Savivaldybė numatė baudas už taisyklių nesilaikymą, o reikalavimas galios šiltuoju metų laiku, kai kvapai mieste jaučiami stipriausiai.

    Pagal naujas nuostatas, išėję vedžioti šunį žmonės turės su savimi nešiotis vandens buteliuką arba purkštuvą. Juo reikės nuplauti vietas, kuriose šuo pasižymėjo, pavyzdžiui, ant šaligatvio, prie suoliukų ar kitų dažnai naudojamų paviršių.

    Miesto valdžia teigia, kad sprendimą paskatino gyventojų skundai dėl nemalonaus kvapo, ypač parkuose ir šalia vaikų žaidimų aikštelių. Savivaldybė akcentuoja, kad viešos erdvės yra bendras turtas, todėl turi būti prižiūrimos taip, kad būtų užtikrinta higiena ir patogus naudojimas visiems.

    Nurodoma, kad taisyklės taikomos ne tik šuns savininkui, bet ir kiekvienam, kuris tuo metu gyvūną vedžioja ar prižiūri. Numatyta, kad kontrolė gali būti vykdoma patikrinimų metu, o reikalavimas turėti vandens priemonę bus vertinamas kaip būtina pasirengimo sąlyga.

    Baudos už pažeidimus sieks nuo 25 iki 500 eurų. Livorne tokia praktika papildo jau galiojančią pareigą surinkti kietąsias augintinių išmatas: ir iki šiol vedžiotojai turėjo turėti priemones joms sutvarkyti, o dabar akcentuojami ir skysti gyvūnų palikti pėdsakai.

    Sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europos miestuose griežčiau reguliuoti elgesį viešose erdvėse, kai daugėja augintinių ir auga gyventojų jautrumas tvarkai bei higienai. Šiltuoju sezonu, kai temperatūra aukštesnė, o kritulių mažiau, kvapų problema tampa ryškesnė, todėl savivaldybės dažniau renkasi trumpalaikes, sezoniškas priemones.

  • Kanye West koncertas Italijoje kelia audrą: po atšaukimų Europoje raginama stabdyti ir šį

    Kanye West koncertas Italijoje kelia audrą: po atšaukimų Europoje raginama stabdyti ir šį

    Po atšauktų Kanye West, pasivadinusio Ye, koncertų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Šveicarijoje, spaudimas didėja ir dėl jo pasirodymo Italijoje. Kritikai teigia, kad šalies institucijos ir renginio organizatoriai per lengvai ignoruoja atlikėjo ankstesnius antisemitinius pareiškimus.

    Ye numatytas kaip pagrindinis „Hellwat Festival“ vardas, o koncertas planuojamas liepos 18 dieną RCF arenoje Reggio Emilia mieste, Šiaurės Italijoje. Skelbiama, kad iki šiol parduota apie 68 000 bilietų, tačiau dalis visuomenės ir politikų ragina renginį atšaukti.

    Prie raginimų prisideda vietos žydų bendruomenė, antifascistinės grupės, profesinės sąjungos ir dalis politikų. Jų teigimu, miesto deklaruojamos vertybės, ypač istoriškai akcentuojamas antifascizmas, nesuderinamos su atlikėjo viešais pasisakymais ir vėlesniais skandalais.

    Europos Parlamento vicepirmininkė ir Italijos Demokratų partijos politikė Pina Picierno paragino vyriausybę įsikišti. Politikė viešai lygino situaciją su kitomis Europos šalimis, kuriose, jos žodžiais, buvo imtasi veiksmų, kad koncertai neįvyktų.

    „Jungtinė Karalystė neišdavė vizos. Prancūzija faktiškai sustabdė Marselio koncertą. O Italija, nors parduota 68 000 bilietų, elgiasi taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – sakė Pina Picierno.

    Prie kritikos prisijungė ir Emilijos-Romanijos regiono darbuotojų konfederacijos atstovė Rosamaria Papaleo. Jos vertinimu, miestas, kuris ilgai formavo aiškų antifascistinį identitetą, rizikuoja reputacija, jei renginys įvyks be aiškios organizatorių ir valdžios pozicijos.

    „Atrodo prieštaringa, kad atlikėjas, garsėjęs antisemitiniais pareiškimais, gali būti priimamas mieste, kuris visada gynė antifascistines vertybes. Antifascizmas mums nėra užgaida, tai istorijoje įsišaknijusi vertybė“, – sakė Rosamaria Papaleo.

    Profesinė sąjunga ragina Reggio Emilia merą Marco Massari inicijuoti susitikimą, kuriame Ye galėtų tiesiogiai susitikti su vietos žydų bendruomenės atstovais ir atsakyti į klausimus dėl ankstesnių pasisakymų. Meras teigė atsiribojantis nuo atlikėjo elgesio ir pareiškimų, tačiau pabrėžė, kad sprendimai dėl asmens atvykimo į šalį priklauso Italijos Vidaus reikalų ministerijai.

    Tuo metu festivalio meno vadovas Victor Yari Milani viešai gynė sprendimą kviesti Ye, akcentuodamas meninės raiškos laisvę. Jis taip pat priminė, kad atlikėjas yra atsiprašęs dėl dalies ankstesnių pareiškimų ir teigė turintis bipolinį sutrikimą, nors oponentai pabrėžia, kad vien atsiprašymas nebūtinai panaikina atsakomybę už viešai skleistą neapykantą.

    Skandalų grandinė, susijusi su Ye, įsibėgėjo 2022 metais, kai jis socialiniuose tinkluose paskelbė virtinę antisemitinių pareiškimų. Vėliau nuo atlikėjo atsiribojo dalis partnerių ir talentų atstovų, o jo vieši pasisakymai ir simbolika ne kartą sukėlė naujas krizes koncertų organizatoriams bei valdžios institucijoms skirtingose šalyse.

    Diskusija Italijoje vyksta platesniame Europos kontekste, kuriame vis dažniau keliami klausimai dėl didelių renginių atsakomybės, neapykantos kalbos ribų ir reputacinių rizikų miestams bei arenoms. Tai ypač aktualu, kai renginiai pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių ir tampa tarptautine žinia apie šalies pasirinktas vertybines nuostatas.

    Kol kas skelbiama, kad likusios Ye turo datos Europoje apima koncertus Turkijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Vis dėlto po kelių atšaukimų iš eilės organizatoriams darosi vis sunkiau užtikrinti, kad planuota turo dalis Europoje vyks be naujų politinių ir visuomeninių kliūčių.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.