Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajono mokyklos sulaukė 6,2 mln. eurų: kas pasikeitė ir ko dar trūksta?

    Vilniaus rajone baigtas projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ etapas, kuriam skirta daugiau kaip 6,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Savivaldybės duomenimis, užbaigtos visos 91 plane numatytos veiklos, o didžiausia investicijų dalis nukeliavo į mokymo priemones ir įrangą.

    Projektu siekta mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sudaryti kokybiškesnes ugdymosi sąlygas, stiprinant lyderystę, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Veiklose dalyvavo Nemenčinės Gedimino, Rudaminos Ferdinando Ruščico, Avižienių ir Pagirių gimnazijos, o dalis sprendimų pritaikyta ir platesnei rajono mokyklų bendruomenei.

    Kur nukeliavo pinigai

    Pagal biudžeto įgyvendinimo suvestinę faktiškai panaudota 6 208 904,21 euro, tai sudaro 99,98 proc. planuotos sumos. Daugiausia lėšų skirta įrangai ir mokymo priemonėms, mažesnė dalis teko infrastruktūrai, ugdymo veikloms, darbuotojų kompetencijoms ir transporto priemonei.

    Atnaujinimai apėmė laboratorijas, pagalbos mokiniui kabinetus, bendruomenės ir kūrybos erdves, taip pat sprendimus, leidžiančius daugiau mokytis per patirtį. Savivaldybė akcentuoja, kad ilgalaikė investicijų grąža priklausys nuo to, kaip nuosekliai šios priemonės bus naudojamos kasdienėse pamokose ir mokyklų bendrose veiklose.

    Rezultatai: nuo STEAM iki pasiekimų

    Projekto metu įgyvendinta 50 ugdymo veiklų ir užsiėmimų, apėmusių robotiką, inžineriją, STREAM projektus, konferencijas, lyderystės iniciatyvas ir mokinių savivaldos tinklaveiką. Taip pat dėmesys skirtas audiovizualinių medijų raštingumui, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei tėvų įtraukimui.

    Stebėsenos rodikliai fiksavo, kad STEAM veiklų surengta daugiau nei planuota, o neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis pasiekė 75,45 proc. Savivaldybės analizėje pažymima, kad tai yra artima šalies vidurkiui ir rodo pakankamai platų mokinių įsitraukimą.

    Vienas ryškiausių akcentų susijęs su matematikos rezultatais: per analizuotą laikotarpį pagrindinį lygį pasiekusių mokinių dalis, vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, reikšmingai augo ir laikotarpio pabaigoje siekė apie 71 proc. Savivaldybė nurodo, kad lietuvių kalbos patikrinimo tikslas taip pat pasiektas, tačiau atskirų mokyklų rezultatai išliko nevienodi.

    Ką dar būtina stiprinti

    Vienu didžiausių tęstinio darbo iššūkių įvardijama įtrauktis ir pagalbos mokiniui prieinamumas. Savivaldybės analizėje fiksuota, kad švietimo pagalbos specialistų rodiklis, tenkantis 100 mokinių, augo, tačiau išliko kiek mažesnis už šalies vidurkį.

    Galutinėje rodiklių suvestinėje nurodoma, kad švietimo pagalbą gavusių mokinių dalis nepasiekė planuotos reikšmės, o integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių dalis taip pat liko mažesnė nei tikėtasi. Tai reiškia, kad vien infrastruktūros ir mokymų neužtenka, reikalinga nuosekli ankstyva poreikių diagnostika, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas bei reguliarus pagalbos veiksmingumo vertinimas.

    Savivaldybė taip pat sieja tolesnius darbus su kryptingu gabių mokinių ugdymu, lietuvių kalbos gebėjimų stiprinimu ir STEAM erdvių įveiklinimu pamokose. Tęstinumui svarbios ir tinklaveikos iniciatyvos, kad įsigyta įranga bei sukurtos erdvės būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui, o pažanga būtų matuojama ne vien projekto pabaigoje, bet kasmet.

    „Didžiausia vertė yra žmonės ir bendras mokyklų bendruomenių darbas, nes tik taip investicijos virsta kasdieniais pokyčiais klasėje“, – sakė projekto koordinatorė Janina Klimaševska.

  • Naujas tyrimas atskleidė nematomą atskirtį mokyklose: kas antras tėvas patyrė spaudimą

    Naujas tyrimas rodo, kad beveik kas antras neuroatipiško vaiko tėvas patyrė spaudimą perkelti vaiką į kitą klasę ar net kitą mokyklą. Už šių skaičių slypi kasdienybė, kurioje vaikams svarbiausia ne diagnozės, o galimybė turėti draugų, būti kviečiamiems į gimtadienius ir jaustis klasės dalimi.

    Ataskaita „Daug ritmų vienoje mokykloje“, parengta socialinės kampanijos, kurią vykdo „Kaufland Polska“ ir Avalon fondas, išryškina, kad neurorairovė ugdyme vis dar kelia įtampą. Tyrimas atskleidė ne tik šeimų patirtis, bet ir tai, kaip su iššūkiais tvarkosi mokyklos bendruomenė: tėvai, mokytojai ir bendraamžiai.

    Remiantis ataskaita, 43 proc. tėvų net neįtaria, kiek dažna yra neuroatipija švietimo įstaigose, o 71 proc. niekada aktyviai neieškojo informacijos šia tema. Tokia informacijos spraga, pasak tyrėjų, tampa dirva stereotipams, kai vaiko elgesys vertinamas kaip išsiblaškymas, tinginystė ar prastas auklėjimas.

    Kada elgesys suprantamas klaidingai?

    Tyrimas rodo, kad daliai tėvų kyla baimė dėl galimų konfliktų neurorairovėje klasėje. 63 proc. neurotipiškų vaikų tėvų nurodė nerimaujantys dėl sudėtingo elgesio ir ginčų, o 41 proc. mano, kad diagnozės kartais esą naudojamos per dažnai.

    Tuo pat metu 22 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog diagnozės kartais tampa pasiteisinimu tinginystei ar netinkamam elgesiui. Specialistai pabrėžia, kad tokie vertinimai dažnai kyla iš žinių trūkumo, nes skirtingas sensorinių dirgiklių apdorojimas ar emocijų reguliavimas nebūtinai yra sąmoningas priešinimasis taisyklėms.

    Neuroatipiškų vaikų šeimos šias nuostatas jaučia tiesiogiai. 47 proc. tėvų teigė patyrę spaudimą keisti klasę ar mokyklą, o 46 proc. nurodė, kad jų vaikas ne kartą buvo izoliuotas ar iš jo šaipytasi.

    Ką pakeistų daugiau žinių ir aiškios taisyklės?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad sprendimai, kurie padeda neuroatipiems mokiniams, dažnai pagerina mokymosi aplinką visiems. 68 proc. tėvų sutiko, kad aiškesnės taisyklės, labiau prognozuojama rutina, emocinio raštingumo ugdymas ir pritaikyta komunikacija naudingi visai klasei.

    Bendro ugdymo idėją palaikė 79 proc. neuroatipiškų vaikų tėvų ir maždaug pusė neurotipiškų vaikų tėvų. Tyrėjų vertinimu, esminis lūžis prasideda tada, kai mokykla ir tėvai turi bendrą susitarimą, kaip reaguojama į sunkumus, ir aiškų planą, kaip vaikui suteikiama pagalba.

    Pagalbos priemonės: nuo konsultacijų iki mokymų

    Kampanijos rėmuose numatytos priemonės, skirtos tiek mokykloms, tiek šeimoms: edukaciniai scenarijai, rekomendacijos mokytojams ir tėvams bei nuotoliniai seminarai. Taip pat veikia konsultacijų linija, kurioje galima gauti psichologo, pedagogo ir teisininko patarimų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad tyrimas buvo atliktas 2026 metais rugpjūtį, apklausiant 1 022 tėvus. Į imtį pateko 829 neurotipiškų vaikų tėvai, 178 neuroatipiškų vaikų tėvai ir 56 tėvai, kurių vaikams tuo metu vyko diagnostika.

  • Tyrimas parodė skaudžią realybę: autistiški vaikai lieka namuose, tėvai meta darbus

    Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ 2026 metais liepos–spalio mėnesiais atliktas tyrimas „MATOMI“ atskleidė, kad paskirta pagalba autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms neretai lieka tik dokumentuose. Dėl to nukenčia mokymasis, dalyvavimas bendruomenėje ir galimybės dirbti, o didžiausia našta perkeliama artimiesiems.

    Tyrime fiksuojamos situacijos, kai ugdymo įstaigos formaliai numato pritaikymus, tačiau realiai jų neužtikrina kasdienėse veiklose. Tai reiškia, kad vaikas fiziškai atsiduria mokykloje, bet praktiškai nedalyvauja ugdyme arba yra priverstas didžiąją dalį laiko praleisti namuose.

    Pagalba paskirta, bet nepasiekia vaiko

    Viena iš ryškiausių tyrimo išvadų susijusi su įtraukiuoju ugdymu: 25 proc. respondentų nurodė, kad pagalba ar pritaikymai buvo paskirti, bet realiai neužtikrinti. Tik 12,5 proc. apklaustųjų teigė, kad ugdymo pagalba buvo pakankama.

    Didelė dalis šeimų akcentavo ir aplinkos nepritaikymą: 56,9 proc. fizinę ir sensorinę ugdymo aplinką įvertino kaip nepritaikytą arba pritaikytą menkai. Praktikoje tai gali reikšti triukšmą, per didelį dirgiklių kiekį, aiškios struktūros stoką ar nepakankamus vizualinius paaiškinimus.

    „Iš dviejų savaičių ugdymo įstaigoje vaikas klasėje išbuvo tik vieną dieną, o vėliau buvo parvedamas į palatą, nes darbuotojai nesusitvarkė“, – sakė tyrime dalyvavęs asmuo.

    Kitoje tyrimo dalyvių patirtyje atsiskleidė spraga vyresniame amžiuje, kai alternatyvų mažėja, o paslaugos dažnai „persijungia“ tik sulaukus pilnametystės. Šeimos aprašė atvejus, kai paaugliui nebelieka ugdymo galimybių, o socialinės paslaugos dar neprieinamos.

    Kai dalyvavimą keičia priverstinis buvimas namuose

    Tyrimo duomenimis, 46,3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus autistiškam žmogui kartais arba dažnai teko likti namuose ilgiau ar dažniau, nei jis norėjo. Tarp šių atvejų 65,8 proc. kaip svarbią priežastį įvardijo pagalbos, paslaugų ar pritaikymų trūkumą.

    Dalis šeimų aprašė situacijas, kai vaikai neįtraukiami į bendras veiklas dėl papildomos priežiūros stokos, o viešos paslaugos ar laisvalaikio erdvės tampa neprieinamos dėl sensorinių iššūkių. Tai tiesiogiai riboja socialinius ryšius: 53,7 proc. respondentų teigė, kad kliūtys trukdė užmegzti ar palaikyti draugystes ir kitus ryšius.

    „Jei žmogus lieka namuose, svarbu klausti, ar tai jo pasirinkimas, ar priverstinė pasekmė dėl nesuteiktos pagalbos“, – sakė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė.

    Krizės, laukimas ir tėvų pasitraukimas iš darbo

    Tyrimas fiksavo ir krizių mastą: 30,5 proc. anketų nurodyta, kad per pastaruosius trejus metus patirta bent viena krizė, kurios, respondentų manymu, buvo galima išvengti laiku suteikus tinkamą pagalbą. Šeimos pabrėžė, kad pagalbos laukimas mėnesiais reiškia riziką, jog situacija taps nevaldoma.

    „Kai pasiūloma laukti tris mėnesius, šeima sunkiausiu metu lieka viena ir priversta pati suvaldyti krizę“, – sakė Lina Sasnauskienė.

    Pagalbos spragos, pasak tyrimo, tiesiogiai veikia ir artimųjų darbą: iš 75 apklausoje dalyvavusių tėvų ir globėjų 17,3 proc. nurodė per pastaruosius trejus metus dėl pagalbos poreikių turėję visiškai nustoti dirbti. Dar 34,7 proc. rinkosi lankstesnį arba nuotolinį darbą, kad galėtų suderinti priežiūrą ir kasdienes paslaugų paieškas.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai atspindi dalyvių patirtis ir nėra reprezentatyvūs visos šalies mastu. Kiekybinėje dalyje analizuotos 82 anketos, kurias pateikė tėvai, globėjai ir patys autistiški žmonės, apimant devynias Lietuvos apskritis.

    Kitame etape planuojami kokybiniai interviu, kurie turėtų padėti tiksliau įvardyti pagalbos spragų priežastis ir sprendimus. Asociacija teigia, kad remiantis abiejų etapų rezultatais bus parengtos viešosios politikos rekomendacijos, kaip užtikrinti realiai veikiančią, laiku prieinamą ir koordinuotą pagalbą.

  • Visagino „Žiburio“ mokykla skubiai ieško logopedo: siūlo iki 3 000 eurų ir neterminuotą sutartį

    Visagino „Žiburio“ mokykla skubiai ieško logopedo: siūlo iki 3 000 eurų ir neterminuotą sutartį

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Siūlomas 1 etatas ir neterminuota darbo sutartis, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

    Mokykla nurodo, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o darbo užmokestis prieš mokesčius sudarytų nuo 2 137,10 iki 3 001,40 eurų. Konkreti alga priklausys nuo turimos kvalifikacijos, darbo stažo ir kitų teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Kandidatams keliami reikalavimai apima aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų išmanymo svarba ir gebėjimas šiuos metodus taikyti kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Darbo pobūdis orientuotas į pagalbą mokiniams, patiriantiems kalbos, komunikacijos ar kitų ugdymosi sunkumų, taip pat darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Mokykla tikisi glaudaus bendradarbiavimo su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais.

    Tarp bendrųjų kompetencijų akcentuojamas valstybinės kalbos mokėjimas pagal Vyriausybės nustatytas kategorijas, kompiuterinis raštingumas ir gebėjimas argumentuotai dėstyti mintis žodžiu bei raštu. Kandidatams taip pat svarbu išmanyti švietimo sritį reglamentuojančius teisės aktus, Darbo kodekso nuostatas ir duomenų apsaugos reikalavimus.

    Privalumais įvardijama darbo patirtis, kūrybiškumas ir iniciatyvumas. Atrankai prašoma pateikti prašymą dalyvauti, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą bei teisėto darbo su vaikais kodą.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų lapkričio 5 dienos imtinai, o atranka planuojama 2026 metų lapkričio 9 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o atitinkantys reikalavimus kandidatai apie laiką žadami informuoti asmeniškai.

    Kilus klausimų, mokykla kviečia kreiptis telefonu +370 386 70201. Dokumentų originalus reikės pateikti atrankos dieną – patikrinus jie bus grąžinti pretendentams.

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Rugsėjo 24 dieną įvyko 45-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių, nedalyvavo Daiva Kelečienė, o prieš darbotvarkės klausimus posėdį iškart užkūrė vieši politiniai pareiškimai ir atsakymai.

    Posėdyje svarstyta devynių klausimų darbotvarkė, apėmusi socialinę paramą, švietimo finansavimą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą ir civilinę saugą. Dalies klausimų kontekstas – augantys gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės ir aiškios atsakomybės už sprendimus.

    Politinių pareiškimų virtinė

    Tarybos narys Gintaris Petrėnas paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos regionų partijos. Jis teigė, kad sprendimą lėmė skirtingas požiūris į tarpusavio pagarbą ir atsakomybę, o darbus ketina tęsti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

    „Mano įsipareigojimai rinkėjams nesikeičia, keičiasi tik politinė komanda, su kuria dirbsiu“, – sakė Gintaris Petrėnas.

    Tarybos narys Vytautas Eidėjus pristatė pareiškimą dėl Zarasų miesto vietos veiklos grupės veiklos. Jis kalbėjo apie įgyvendinamą miesto vietos plėtros strategiją, socialinės įtraukties ir socialinio verslo projektus bei išsakė VVG atstovų pretenzijas tarybos nariui Ramūnui Keršiui dėl elgesio asociacijos susirinkimuose.

    V. Eidėjus taip pat kritikavo tarybos Kontrolės komiteto sprendimą nekviesti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro vadovės į posėdį aptarti įstaigos veiklos. Jis pranešė ketinantis kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl R. Keršio pasisakymų socialiniame tinkle, kai šis eina tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigas.

    Į šiuos pareiškimus reagavo Kontrolės komiteto pirmininkas Nikolajus Gusevas, atmesdamas politinio šališkumo kaltinimus. Jis akcentavo, kad komiteto vertinimai turi remtis dokumentais, audito išvadomis ir visų pusių argumentais, o ne interpretacijomis.

    R. Keršys paaiškino, jog domisi Zarasų miesto VVG veikla siekdamas atsakymų dėl susirinkimų organizavimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo. Jis taip pat perskaitė pareiškimą dėl tikslinėse atostogose esančios vicemerės Aurelijos Trimonytės, keldamas klausimų dėl galimų darbo organizavimo ir saugos reikalavimų pažeidimų naikinant Sosnovskio barščius Raudinės kaime.

    „Viešumas būtinas, kai kalbame apie saugą ir atsakomybę už darbus savivaldybėje“, – sakė Ramūnas Keršys.

    Po pareiškimų pasisakiusi savivaldybės kontrolierė Irma Maldauskienė paragino tarybos narius tiksliai remtis Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis. Ji nurodė nesutinkanti su V. Eidėjaus pateiktu Sveikatos centro audito išvadų aiškinimu ir pabrėžė, kad ataskaitoje nebuvo nagrinėtas pacientų eilių klausimas.

    „Ataskaitose pateiktas išvadas reikia atskirti nuo politinių pasisakymų, kad gyventojai nebūtų klaidinami“, – sakė Irma Maldauskienė.

    Kompensacijos, biudžetas ir švietimas

    Patvirtinus darbotvarkę taryba atnaujino vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas, pagal kurias nepasiturintiems gyventojams apskaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai faktinės kuro sąnaudos kas mėnesį nenustatomos. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai peržiūrimi prieš šildymo sezoną, kai kainos rinkoje gali svyruoti, o paramos poreikis auga.

    Taryba taip pat pakeitė savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą. Pajamos ir asignavimai padidinti 162 000 eurų tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, be to, atlikti su mokyklų tinklo pertvarka susiję asignavimų perskirstymai.

    Pagal rugsėjo 1 dienos duomenis patikslintas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje numatyti trys ketvirtųjų klasių komplektai vietoj keturių, o diskusijoje akcentuota, kaip mažėjantis mokinių skaičius veikia ugdymo kokybę ir klasių komplektavimą.

    Posėdyje aptartas ir mokinio padėjėjų poreikis, kuris pastaraisiais metais tampa viena jautriausių švietimo sistemos vietų dėl įtraukiojo ugdymo plėtros. Rajono mokyklose šiuo metu yra 29,5 mokinio padėjėjo etato, o mokyklų vadovai nurodė, kad papildomai reikėtų bent 8,5 etato.

    Taryba pritarė Zarasų sporto centro neformaliojo švietimo programų pakeitimams pagal esamą jų paklausą. Taip pat nustatytas 10 eurų mokestis už naują suaugusiųjų fizinio aktyvumo programą „Step“.

    Sveikatos įranga ir civilinė sauga

    Taryba nusprendė Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centrui dešimčiai metų pagal patikėjimo sutartį perduoti projekto lėšomis įsigytą ultragarsinės diagnostikos sistemą. Svarstant šį klausimą, dėl darbo Sveikatos centre nusišalino tarybos nariai Valdas Guobys ir Violeta Barisevičienė.

    Taryba taip pat įgaliojo savivaldybės administraciją vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą rajone. Ši funkcija susijusi su eismo saugumu ir kontrolės procedūromis, kurios gyventojams dažniausiai matomos per patikrinimus ir pažeidimų administravimą.

    Atsakydamas į tarybos nario paklausimą, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys pristatė priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių būklę. Jo teigimu, rajone yra 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje jų pritaikymo ir aprūpinimo darbai jau atlikti, kitur dar tęsiami.

    Šiuo metu perkama 15 generatorių, o aštuoniose priedangose planuojama įrengti nuotolinio atrakinimo galimybę. Diskusijoje paliestos ir per rugpjūčio mėnesio audrą išryškėjusios ryšio problemos, apsunkinusios pagalbos organizavimą, todėl savivaldybė įsigijo du palydovinius telefonus, tačiau jie dar neveikia, kol neparinktas operatorius.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas spalio 29 dieną, o komitetų posėdžiai – spalio 26 dieną.

  • Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Rugpjūčio 26 dieną Visagino miesto muziejuje surengta savivaldybės švietimo ir sporto bendruomenės konferencija. Į ją susirinko švietimo ir sporto įstaigų vadovai bei pavaduotojai ugdymui, dalyvavo savivaldybės vadovai ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus atstovai.

    Susitikimas vyko artėjant mokslo metams, todėl daugiausia dėmesio skirta bendriems prioritetams ir darbų koordinavimui. Konferencijoje akcentuota, kad mokyklų rezultatai priklauso ne vien nuo programų, bet ir nuo to, kaip mokiniai jaučiasi ugdymo įstaigoje.

    Dalyviai aplankė prieš dvejus metus pasodintą Stelmužės ąžuolo ąžuoliuką. Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pabrėžė, kad šis medis simbolizuoja muziejaus ir švietimo bendruomenės ryšį bei ilgalaikį bendrą augimą.

    Oficialioje dalyje savivaldybės vadovai sveikino bendruomenę su naujų mokslo metų pradžia ir ragino ieškoti tvarių, šiuolaikiškų sprendimų. Taip pat pabrėžta atsakomybė telkti komandą ir išlaikyti nuoseklų darbą, kai švietimo sistema vis dažniau susiduria su greitai kintančiais poreikiais.

    Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė pristatė pranešimą apie dabartinę situaciją ir artimiausias kryptis. Ji apžvelgė švietimo statistinius rodiklius, mokinių pasiekimų, neformaliojo ugdymo, užimtumo ir sporto rezultatus, lygindama savivaldybės tendencijas su šalies kontekstu.

    Pranešime išskirta aiški sąsaja tarp mokinio savijautos ir akademinių rezultatų. Todėl artėjančiais mokslo metais savivaldybėje planuojama daugiau dėmesio skirti socialiniam ir emociniam ugdymui, valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimui bei nuosekliam mokinių pasiekimų gerinimui.

    Konferencijoje aptartos ir praktinės kryptys, susijusios su strateginių projektų įgyvendinimu, mokyklų tinklo planavimu ir įstaigų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Taip pat akcentuotas veiklos įsivertinimas kaip įrankis, padedantis matyti pažangą ir tiksliau planuoti pokyčius.

    Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė pristatė naujus modulius Niutono kambariuose ir apžvelgė tarnybos darbus. Ji atkreipė dėmesį, kad bendrai mažėjant mokinių skaičiui, didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis, todėl vis svarbesnis tampa įtraukusis ugdymas ir savalaikė pagalba mokiniui.

    Pranešėja taip pat kvietė stiprinti profesinį bendradarbiavimą ir į metodinę veiklą žiūrėti kaip į galimybę augti. Pasak jos, susitarimai tarp švietimo įstaigų, dalijimasis praktika ir nuoseklus naujovių taikymas padeda greičiau spręsti problemas, kurios kasdien kyla klasėje.

    Renginio pabaigoje dalyviai buvo pakviesti pažvelgti į Visaginą per kultūrą ir atradimą. Susipažinta su Andrejaus Safronovo mineralų kolekcijos paroda „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“ ir Vitalijaus Bagdanovičiaus fotografijos paroda „Vanduo – mano stichija“.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad toks bendruomenės susitikimas yra svarbus startas į mokslo metus. Sutarimai dėl prioritetų, bendras problemų matymas ir nuolatinis dialogas laikomi pagrindu, padedančiu gerinti ugdymo kokybę ir mokinių patirtį mokykloje.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.