CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Vilniaus Sapiegų parke surengtame Nacionalinės švietimo agentūros iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finaliniame renginyje mokyklų bendruomenės diskutavo apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Renginys tapo platforma pasidalyti patirtimis, kaip mokyklose kuriama aplinka, kurioje skirtingumas vertinamas kaip stiprybė.

    Tarp šešių geriausiai įvertintų komandų pateko Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus mokiniai, pelnę specialų iniciatyvos prizą. Jų darbai komisijos dėmesį patraukė kūrybiškumu ir aiškia žinute apie asmeninę tapatybę bei teisę nesutapti su daugumos lūkesčiais.

    Gimnazistai kūrė spalvingus savitos varnos prototipus, kuriais siekė simboliškai parodyti individualumą, talentus ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Tokia kūrybinė forma leido ne tik pristatyti idėją, bet ir lengviau įtraukti bendruomenę į pokalbį apie stereotipus bei atskirtį.

    Finale taip pat vyko TV stiliaus diskusija „Ryto pokalbių šou. Varnos“, kurioje mokiniai kalbėjo apie socialinį spaudimą prisitaikyti prie daugumos. Aptarta, kaip lūkesčiai dėl elgesio, išvaizdos ar pasiekimų gali paveikti jauno žmogaus savivertę ir santykį su mokykla.

    Specialiais prizais apdovanotos ir Tauragės Žalgirių gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, VDU klasikinio ugdymo licėjaus bei Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos komandos. Pagrindinį iniciatyvos prizą – kelionę į Koperniko muziejų Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija.

    Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau kaip 100 kūrybinių darbų ir veiklų, skirtų skatinti įtrauktį ir pagarbą kiekvieno žmogaus išskirtinumui. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad tokios programos ypač svarbios stiprinant emocinį saugumą, mažinant patyčių riziką ir ugdant bendruomeniškumą klasėse.

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad įtrauktis mokykloje prasideda nuo kasdienių sprendimų: kaip kalbamasi klasėje, kaip reaguojama į skirtumus ir ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas. Būtent todėl kūrybiniai formatai ir atviri pokalbiai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti praktiškus, mokykloms pritaikomus sprendimus.

    Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Darbą planuojama pradėti 2026 metų rugsėjo 1 dieną, siūlomas vienas etatas ir neterminuota darbo sutartis su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o pareiginė alga neatskaičius mokesčių prasideda nuo 2 137 eurų ir gali siekti apie 3 001 eurą. Galutinis dydis priklausys nuo taikomų koeficientų ir teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    Pretendentui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų svarba ir gebėjimas juos taikyti kasdieniame darbe su mokiniais.

    Mokykla akcentuoja, kad logopedui teks bendradarbiauti su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais. Be to, būtina išmanyti mokytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus, laikytis asmens duomenų apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Norintys dalyvauti atrankoje turi pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir gyvenimo aprašymą. Taip pat nurodoma, kad reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas.

    Dokumentus galima pristatyti adresu Energetikų g. 56, Visaginas, arba siųsti elektroniniu paštu ziburys@visaginoziburys.lt. Pažymima, kad dokumentų originalai turi būti pateikti atrankos dieną, o patikrinus jie bus grąžinami kandidatams.

    Svarbiausios datos ir kontaktai

    Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai, o atranka numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o kandidatai, atitinkantys reikalavimus, apie tikslų laiką bus informuojami asmeniškai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 386 70201. Skelbime taip pat pažymima, kad informacija apie konkursą skelbiama ir Visagino savivaldybės interneto svetainėje.

  • Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Priemonė vaikams, tėvams ir specialistams

    Autistiškiems vaikams ir vaikams, kuriems sunkiau susidoroti su netikėtais pokyčiais, garsais ar nežinomybe, oro pavojaus situacijos gali kelti itin didelį nerimą. Tokiose akimirkose svarbiausia aiškumas ir nuspėjamumas, todėl vis dažniau taikomos struktūruotos, vizualiai pateiktos instrukcijos.

    Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, bendradarbiaudama su Lietuvos įtraukties švietime centru, parengė metodinę priemonę apie oro pavojų. Ji skirta vaikams, šeimoms ir specialistams, kurie ieško praktiškų būdų, kaip iš anksto pasiruošti galimoms grėsmės situacijoms.

    Kas pateikiama metodinėje medžiagoje

    Priemonėje pateikiamos vizualios istorijos, padedančios vaikui suprasti, kas vyksta oro pavojaus metu ir ko tikėtis skirtingose aplinkose. Numatyti scenarijai apima mokyklą, dienos centrą ir namus, kad vaikas galėtų lengviau perkelti išmoktus žingsnius į realias situacijas.

    Medžiaga parengta keliais sudėtingumo lygiais: nuo paprasto teksto iki simboliais paremtų sprendimų su minimaliu tekstu. Toks pritaikymas leidžia pasirinkti formatą pagal vaiko amžių, kalbinius gebėjimus ir tai, kaip jam lengviausia apdoroti informaciją.

    Nusiraminimo būdai ir praktinis pritaikymas

    Be istorijų, priemonėje pateikiamos idėjos, kaip vaikas gali padėti sau, kai jaučia nerimą ar baimę. Tai svarbu, nes stresas gali stiprėti ne tik dėl pačios grėsmės, bet ir dėl intensyvių garsų, skubos, žmonių susitelkimo ar pasikeitusios rutinos.

    Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausia pagalba yra prevencinė: priemones verta peržiūrėti iš anksto, aptarti žingsnius ramiu metu ir, jei įmanoma, trumpai „parepetuoti“ saugius veiksmus. Tuomet realios situacijos metu mažėja nežinomybės, o kartu ir sensorinės bei emocinės perkrovos rizika.

    Metodinę priemonę numatyta naudoti plačiai: namuose, ugdymo įstaigose, dienos centruose ir kitose vietose, kur vaikas gali atsidurti oro pavojaus metu. Organizatoriai pabrėžia, kad aiški, vizuali ir nuosekli informacija padeda ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems greičiau susitarti dėl vienodų veiksmų.

  • Erasmus+ vizitas Baryje: ką iš italų perėmė Naujamiesčio darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos

    Erasmus+ vizitas Italijoje

    2026 metais gegužės 4–8 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos Inga Guželienė, Dovilė Driskytė ir Audronė Suvaizdienė dalyvavo Erasmus+ darbo veiklos stebėjimo vizite Italijos Bario mieste.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimu, įtraukiojo ugdymo taikymu ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ypatumais skirtingose institucijose.

    Kas stebėta ugdymo įstaigose

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta kasdienėms vaikų rutinoms ir tam, kaip planuojama diena: nuo atvykimo iki užsiėmimų, poilsio ir bendrų veiklų. Dalyvės analizavo, kaip pedagogai ir pagalbos vaikui specialistai paskirsto laiką bei atsakomybes, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje.

    Stebėta, kaip kuriama rami, saugi ir vaikui palanki aplinka, kai aiškios taisyklės derinamos su lankstumu ir individualiais susitarimais. Praktikoje tai reiškė nuoseklų suaugusiųjų bendravimą su vaikais ir greitą reagavimą į emocinius ar elgesio sunkumus.

    Vizito metu fiksuota, kad įtraukusis ugdymas dažnai remiasi ne vien priemonėmis ar dokumentais, bet kasdieniais sprendimais grupėje. Ypač reikšmingas pasirodė komandos darbas, kai mokytojas, mokinio padėjėjas ir kiti specialistai siekia vienodo požiūrio į vaiko poreikius.

    Emocinis saugumas kaip pamatas

    Didelė dalis stebėjimų buvo susiję su emocine vaiko gerove: kaip pedagogai kuria pasitikėjimu grįstą ryšį, padeda vaikams išbūti nusivylimą ir skatina smalsumą. Akcentuota, kad mokymasis vyksta greičiau, kai vaikas jaučiasi priimtas ir suprastas.

    Klaidos ugdymo procese buvo vertinamos kaip natūrali mokymosi dalis, o ne priežastis bausti ar gėdinti. Toks požiūris ypač svarbus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes padeda mažinti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

    „Ugdymo sėkmė dažnai prasideda nuo emocinio saugumo: kai vaikas jaučiasi ramus, atsiranda erdvės tyrinėti ir mokytis“, – sakė vizite dalyvavusios mokinio padėjėjos.

    Dalyvės atkreipė dėmesį į praktikas, kurios siejamos su psichologijos ir pedagogikos kryptimis, akcentuojančiomis ryšio, saugumo ir teigiamos patirties svarbą. Tokie principai padeda suderinti akademinių ir socialinių-emocinių gebėjimų ugdymą dar ankstyvame amžiuje.

    Vizitas Baryje leido ne tik palyginti skirtingų šalių ikimokyklinio ugdymo sprendimus, bet ir įsivardyti idėjas, kurias galima pritaikyti kasdienėje praktikoje. Dalyvės pabrėžė, kad tarptautinė patirtis sustiprino stebėjimo, analizės ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.

    Pasak jų, svarbiausias rezultatas yra aiškesnis supratimas, kaip nuosekliai stiprinti įtraukųjį ugdymą, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir vertinamas. Tokia kryptis ypač aktuali Lietuvos švietime, augant poreikiui užtikrinti kokybišką pagalbą skirtingų poreikių vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).