CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Zarasų taryboje – pareiškimų audra ir sprendimai: nuo kompensacijų iki priedangų ir echoskopo

    Rugsėjo 24 dieną įvyko 45-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių, nedalyvavo Daiva Kelečienė, o prieš darbotvarkės klausimus posėdį iškart užkūrė vieši politiniai pareiškimai ir atsakymai.

    Posėdyje svarstyta devynių klausimų darbotvarkė, apėmusi socialinę paramą, švietimo finansavimą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą ir civilinę saugą. Dalies klausimų kontekstas – augantys gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų kokybės ir aiškios atsakomybės už sprendimus.

    Politinių pareiškimų virtinė

    Tarybos narys Gintaris Petrėnas paskelbė pasitraukiantis iš Lietuvos regionų partijos. Jis teigė, kad sprendimą lėmė skirtingas požiūris į tarpusavio pagarbą ir atsakomybę, o darbus ketina tęsti su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

    „Mano įsipareigojimai rinkėjams nesikeičia, keičiasi tik politinė komanda, su kuria dirbsiu“, – sakė Gintaris Petrėnas.

    Tarybos narys Vytautas Eidėjus pristatė pareiškimą dėl Zarasų miesto vietos veiklos grupės veiklos. Jis kalbėjo apie įgyvendinamą miesto vietos plėtros strategiją, socialinės įtraukties ir socialinio verslo projektus bei išsakė VVG atstovų pretenzijas tarybos nariui Ramūnui Keršiui dėl elgesio asociacijos susirinkimuose.

    V. Eidėjus taip pat kritikavo tarybos Kontrolės komiteto sprendimą nekviesti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centro vadovės į posėdį aptarti įstaigos veiklos. Jis pranešė ketinantis kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl R. Keršio pasisakymų socialiniame tinkle, kai šis eina tarybos Etikos komisijos pirmininko pareigas.

    Į šiuos pareiškimus reagavo Kontrolės komiteto pirmininkas Nikolajus Gusevas, atmesdamas politinio šališkumo kaltinimus. Jis akcentavo, kad komiteto vertinimai turi remtis dokumentais, audito išvadomis ir visų pusių argumentais, o ne interpretacijomis.

    R. Keršys paaiškino, jog domisi Zarasų miesto VVG veikla siekdamas atsakymų dėl susirinkimų organizavimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo. Jis taip pat perskaitė pareiškimą dėl tikslinėse atostogose esančios vicemerės Aurelijos Trimonytės, keldamas klausimų dėl galimų darbo organizavimo ir saugos reikalavimų pažeidimų naikinant Sosnovskio barščius Raudinės kaime.

    „Viešumas būtinas, kai kalbame apie saugą ir atsakomybę už darbus savivaldybėje“, – sakė Ramūnas Keršys.

    Po pareiškimų pasisakiusi savivaldybės kontrolierė Irma Maldauskienė paragino tarybos narius tiksliai remtis Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis. Ji nurodė nesutinkanti su V. Eidėjaus pateiktu Sveikatos centro audito išvadų aiškinimu ir pabrėžė, kad ataskaitoje nebuvo nagrinėtas pacientų eilių klausimas.

    „Ataskaitose pateiktas išvadas reikia atskirti nuo politinių pasisakymų, kad gyventojai nebūtų klaidinami“, – sakė Irma Maldauskienė.

    Kompensacijos, biudžetas ir švietimas

    Patvirtinus darbotvarkę taryba atnaujino vidutines kietojo ir kitokio kuro kainas, pagal kurias nepasiturintiems gyventojams apskaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, kai faktinės kuro sąnaudos kas mėnesį nenustatomos. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai peržiūrimi prieš šildymo sezoną, kai kainos rinkoje gali svyruoti, o paramos poreikis auga.

    Taryba taip pat pakeitė savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą. Pajamos ir asignavimai padidinti 162 000 eurų tikslinėmis valstybės biudžeto lėšomis, be to, atlikti su mokyklų tinklo pertvarka susiję asignavimų perskirstymai.

    Pagal rugsėjo 1 dienos duomenis patikslintas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje numatyti trys ketvirtųjų klasių komplektai vietoj keturių, o diskusijoje akcentuota, kaip mažėjantis mokinių skaičius veikia ugdymo kokybę ir klasių komplektavimą.

    Posėdyje aptartas ir mokinio padėjėjų poreikis, kuris pastaraisiais metais tampa viena jautriausių švietimo sistemos vietų dėl įtraukiojo ugdymo plėtros. Rajono mokyklose šiuo metu yra 29,5 mokinio padėjėjo etato, o mokyklų vadovai nurodė, kad papildomai reikėtų bent 8,5 etato.

    Taryba pritarė Zarasų sporto centro neformaliojo švietimo programų pakeitimams pagal esamą jų paklausą. Taip pat nustatytas 10 eurų mokestis už naują suaugusiųjų fizinio aktyvumo programą „Step“.

    Sveikatos įranga ir civilinė sauga

    Taryba nusprendė Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Sveikatos centrui dešimčiai metų pagal patikėjimo sutartį perduoti projekto lėšomis įsigytą ultragarsinės diagnostikos sistemą. Svarstant šį klausimą, dėl darbo Sveikatos centre nusišalino tarybos nariai Valdas Guobys ir Violeta Barisevičienė.

    Taryba taip pat įgaliojo savivaldybės administraciją vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą rajone. Ši funkcija susijusi su eismo saugumu ir kontrolės procedūromis, kurios gyventojams dažniausiai matomos per patikrinimus ir pažeidimų administravimą.

    Atsakydamas į tarybos nario paklausimą, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys pristatė priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių būklę. Jo teigimu, rajone yra 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje jų pritaikymo ir aprūpinimo darbai jau atlikti, kitur dar tęsiami.

    Šiuo metu perkama 15 generatorių, o aštuoniose priedangose planuojama įrengti nuotolinio atrakinimo galimybę. Diskusijoje paliestos ir per rugpjūčio mėnesio audrą išryškėjusios ryšio problemos, apsunkinusios pagalbos organizavimą, todėl savivaldybė įsigijo du palydovinius telefonus, tačiau jie dar neveikia, kol neparinktas operatorius.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas spalio 29 dieną, o komitetų posėdžiai – spalio 26 dieną.

  • Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Rugpjūčio 26 dieną Visagino miesto muziejuje surengta savivaldybės švietimo ir sporto bendruomenės konferencija. Į ją susirinko švietimo ir sporto įstaigų vadovai bei pavaduotojai ugdymui, dalyvavo savivaldybės vadovai ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus atstovai.

    Susitikimas vyko artėjant mokslo metams, todėl daugiausia dėmesio skirta bendriems prioritetams ir darbų koordinavimui. Konferencijoje akcentuota, kad mokyklų rezultatai priklauso ne vien nuo programų, bet ir nuo to, kaip mokiniai jaučiasi ugdymo įstaigoje.

    Dalyviai aplankė prieš dvejus metus pasodintą Stelmužės ąžuolo ąžuoliuką. Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pabrėžė, kad šis medis simbolizuoja muziejaus ir švietimo bendruomenės ryšį bei ilgalaikį bendrą augimą.

    Oficialioje dalyje savivaldybės vadovai sveikino bendruomenę su naujų mokslo metų pradžia ir ragino ieškoti tvarių, šiuolaikiškų sprendimų. Taip pat pabrėžta atsakomybė telkti komandą ir išlaikyti nuoseklų darbą, kai švietimo sistema vis dažniau susiduria su greitai kintančiais poreikiais.

    Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė pristatė pranešimą apie dabartinę situaciją ir artimiausias kryptis. Ji apžvelgė švietimo statistinius rodiklius, mokinių pasiekimų, neformaliojo ugdymo, užimtumo ir sporto rezultatus, lygindama savivaldybės tendencijas su šalies kontekstu.

    Pranešime išskirta aiški sąsaja tarp mokinio savijautos ir akademinių rezultatų. Todėl artėjančiais mokslo metais savivaldybėje planuojama daugiau dėmesio skirti socialiniam ir emociniam ugdymui, valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimui bei nuosekliam mokinių pasiekimų gerinimui.

    Konferencijoje aptartos ir praktinės kryptys, susijusios su strateginių projektų įgyvendinimu, mokyklų tinklo planavimu ir įstaigų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Taip pat akcentuotas veiklos įsivertinimas kaip įrankis, padedantis matyti pažangą ir tiksliau planuoti pokyčius.

    Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė pristatė naujus modulius Niutono kambariuose ir apžvelgė tarnybos darbus. Ji atkreipė dėmesį, kad bendrai mažėjant mokinių skaičiui, didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis, todėl vis svarbesnis tampa įtraukusis ugdymas ir savalaikė pagalba mokiniui.

    Pranešėja taip pat kvietė stiprinti profesinį bendradarbiavimą ir į metodinę veiklą žiūrėti kaip į galimybę augti. Pasak jos, susitarimai tarp švietimo įstaigų, dalijimasis praktika ir nuoseklus naujovių taikymas padeda greičiau spręsti problemas, kurios kasdien kyla klasėje.

    Renginio pabaigoje dalyviai buvo pakviesti pažvelgti į Visaginą per kultūrą ir atradimą. Susipažinta su Andrejaus Safronovo mineralų kolekcijos paroda „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“ ir Vitalijaus Bagdanovičiaus fotografijos paroda „Vanduo – mano stichija“.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad toks bendruomenės susitikimas yra svarbus startas į mokslo metus. Sutarimai dėl prioritetų, bendras problemų matymas ir nuolatinis dialogas laikomi pagrindu, padedančiu gerinti ugdymo kokybę ir mokinių patirtį mokykloje.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Vilniaus Sapiegų parke surengtame Nacionalinės švietimo agentūros iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finaliniame renginyje mokyklų bendruomenės diskutavo apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Renginys tapo platforma pasidalyti patirtimis, kaip mokyklose kuriama aplinka, kurioje skirtingumas vertinamas kaip stiprybė.

    Tarp šešių geriausiai įvertintų komandų pateko Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus mokiniai, pelnę specialų iniciatyvos prizą. Jų darbai komisijos dėmesį patraukė kūrybiškumu ir aiškia žinute apie asmeninę tapatybę bei teisę nesutapti su daugumos lūkesčiais.

    Gimnazistai kūrė spalvingus savitos varnos prototipus, kuriais siekė simboliškai parodyti individualumą, talentus ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Tokia kūrybinė forma leido ne tik pristatyti idėją, bet ir lengviau įtraukti bendruomenę į pokalbį apie stereotipus bei atskirtį.

    Finale taip pat vyko TV stiliaus diskusija „Ryto pokalbių šou. Varnos“, kurioje mokiniai kalbėjo apie socialinį spaudimą prisitaikyti prie daugumos. Aptarta, kaip lūkesčiai dėl elgesio, išvaizdos ar pasiekimų gali paveikti jauno žmogaus savivertę ir santykį su mokykla.

    Specialiais prizais apdovanotos ir Tauragės Žalgirių gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, VDU klasikinio ugdymo licėjaus bei Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos komandos. Pagrindinį iniciatyvos prizą – kelionę į Koperniko muziejų Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija.

    Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau kaip 100 kūrybinių darbų ir veiklų, skirtų skatinti įtrauktį ir pagarbą kiekvieno žmogaus išskirtinumui. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad tokios programos ypač svarbios stiprinant emocinį saugumą, mažinant patyčių riziką ir ugdant bendruomeniškumą klasėse.

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad įtrauktis mokykloje prasideda nuo kasdienių sprendimų: kaip kalbamasi klasėje, kaip reaguojama į skirtumus ir ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas. Būtent todėl kūrybiniai formatai ir atviri pokalbiai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti praktiškus, mokykloms pritaikomus sprendimus.

    Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla ieško logopedo: atlyginimas nuo 2 137 eurų, aiškios atrankos datos

    Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla paskelbė atranką logopedo pareigoms užimti. Darbą planuojama pradėti 2026 metų rugsėjo 1 dieną, siūlomas vienas etatas ir neterminuota darbo sutartis su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,1886–1,6693, o pareiginė alga neatskaičius mokesčių prasideda nuo 2 137 eurų ir gali siekti apie 3 001 eurą. Galutinis dydis priklausys nuo taikomų koeficientų ir teisės aktuose numatytų kriterijų.

    Ko tikimasi iš kandidato?

    Pretendentui keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir logopedo profesinę kvalifikaciją. Taip pat pabrėžiama įtraukiojo ugdymo metodų svarba ir gebėjimas juos taikyti kasdieniame darbe su mokiniais.

    Mokykla akcentuoja, kad logopedui teks bendradarbiauti su pedagogais, švietimo pagalbos specialistais bei mokinių tėvais ar globėjais. Be to, būtina išmanyti mokytojo darbą reglamentuojančius teisės aktus, laikytis asmens duomenų apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Norintys dalyvauti atrankoje turi pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumento kopiją, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir gyvenimo aprašymą. Taip pat nurodoma, kad reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas.

    Dokumentus galima pristatyti adresu Energetikų g. 56, Visaginas, arba siųsti elektroniniu paštu ziburys@visaginoziburys.lt. Pažymima, kad dokumentų originalai turi būti pateikti atrankos dieną, o patikrinus jie bus grąžinami kandidatams.

    Svarbiausios datos ir kontaktai

    Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 11 dienos imtinai, o atranka numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Atrankos būdas – pokalbis, o kandidatai, atitinkantys reikalavimus, apie tikslų laiką bus informuojami asmeniškai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 386 70201. Skelbime taip pat pažymima, kad informacija apie konkursą skelbiama ir Visagino savivaldybės interneto svetainėje.

  • Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Priemonė vaikams, tėvams ir specialistams

    Autistiškiems vaikams ir vaikams, kuriems sunkiau susidoroti su netikėtais pokyčiais, garsais ar nežinomybe, oro pavojaus situacijos gali kelti itin didelį nerimą. Tokiose akimirkose svarbiausia aiškumas ir nuspėjamumas, todėl vis dažniau taikomos struktūruotos, vizualiai pateiktos instrukcijos.

    Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, bendradarbiaudama su Lietuvos įtraukties švietime centru, parengė metodinę priemonę apie oro pavojų. Ji skirta vaikams, šeimoms ir specialistams, kurie ieško praktiškų būdų, kaip iš anksto pasiruošti galimoms grėsmės situacijoms.

    Kas pateikiama metodinėje medžiagoje

    Priemonėje pateikiamos vizualios istorijos, padedančios vaikui suprasti, kas vyksta oro pavojaus metu ir ko tikėtis skirtingose aplinkose. Numatyti scenarijai apima mokyklą, dienos centrą ir namus, kad vaikas galėtų lengviau perkelti išmoktus žingsnius į realias situacijas.

    Medžiaga parengta keliais sudėtingumo lygiais: nuo paprasto teksto iki simboliais paremtų sprendimų su minimaliu tekstu. Toks pritaikymas leidžia pasirinkti formatą pagal vaiko amžių, kalbinius gebėjimus ir tai, kaip jam lengviausia apdoroti informaciją.

    Nusiraminimo būdai ir praktinis pritaikymas

    Be istorijų, priemonėje pateikiamos idėjos, kaip vaikas gali padėti sau, kai jaučia nerimą ar baimę. Tai svarbu, nes stresas gali stiprėti ne tik dėl pačios grėsmės, bet ir dėl intensyvių garsų, skubos, žmonių susitelkimo ar pasikeitusios rutinos.

    Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausia pagalba yra prevencinė: priemones verta peržiūrėti iš anksto, aptarti žingsnius ramiu metu ir, jei įmanoma, trumpai „parepetuoti“ saugius veiksmus. Tuomet realios situacijos metu mažėja nežinomybės, o kartu ir sensorinės bei emocinės perkrovos rizika.

    Metodinę priemonę numatyta naudoti plačiai: namuose, ugdymo įstaigose, dienos centruose ir kitose vietose, kur vaikas gali atsidurti oro pavojaus metu. Organizatoriai pabrėžia, kad aiški, vizuali ir nuosekli informacija padeda ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems greičiau susitarti dėl vienodų veiksmų.