CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė tęsia investicijas į ugdymo aplinką – atnaujinamos mokyklų erdvės, gerinama infrastruktūra ir didinamas pastatų prieinamumas. Šiuos pokyčius apžiūrėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto atstovai kartu su administracijos vadovybe, lankydamiesi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės Ryto progimnazijoje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti jau vykstančius darbus bei artimiausius planus, kurie turėtų turėti tiesioginę įtaką mokymosi kokybei ir mokyklų bendruomenių kasdienybei. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi ne tik ugdymo procesui, bet ir mokinių saugumui, emocinei gerovei bei įtraukties stiprinimui.

    Rygiškių Jono gimnazijoje – naujos erdvės bendruomenei

    Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje didelio dėmesio sulaukė atnaujintas muziejus, kuriame pristatoma gimnazijos istorija ir jos vaidmuo Lietuvos švietimo tradicijoje. Tokios erdvės mokyklose vis dažniau tampa ne vien ekspozicijomis, bet ir edukaciniais centrais, kur istorija integruojama į pamokas, projektus ir bendruomenės veiklas.

    Gimnazijoje pradėti lauko amfiteatro įrengimo darbai – planuojama daugiafunkcė erdvė renginiams, edukacijoms ir susitikimams po atviru dangumi. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų kryptį mokyklose kurti daugiau atvirų, universalių vietų, kurios pasitarnautų ir po pamokų, ir miesto bendruomenei.

    Tarp artimiausių darbų numatyta ir valgyklos renovacija – planuojama atnaujinti pagrindinę salę bei pagalbines patalpas. Taip pat gimnazijoje įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia, kuris gerina patekimą į pastatą ir stiprina praktinę įtrauktį, vis dažniau keliamą kaip prioritetą švietimo infrastruktūroje.

    Ryto progimnazijoje – dideli darbai lauke ir viduje

    Marijampolės Ryto progimnazijoje didžioji dalis atnaujinimų planuojama užbaigti šiais metais. Mokykloje tvarkomi du vidiniai kiemai ir automobilių stovėjimo aikštelė, o kartu iš esmės atnaujinama lauko infrastruktūra, svarbi ir saugiam judėjimui, ir aktyviam laisvalaikiui per pertraukas.

    Pokyčiai vyksta ir mokyklos viduje – atnaujinami kabinetai, dalis koridorių ir bendrųjų erdvių. Kartu numatytas naujos mokymo įrangos bei baldų atnaujinimas, kuris dažnai tampa lemiamu veiksniu diegiant šiuolaikines ugdymo praktikas, ypač kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, komandiniam darbui ir lankstesnėms klasės erdvėms.

    Vizito metu savivaldybės atstovai pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į švietimo įstaigas ilgainiui kuria apčiuopiamą rezultatą: patogesnes sąlygas mokiniams, geresnę darbo aplinką pedagogams ir daugiau galimybių mokykloms veikti kaip atviroms, gyvoms bendruomenės erdvėms. Pasak jų, tikslas – kad mokykla būtų ne vien pamokų vieta, bet ir saugi, šiuolaikiška bei visiems prieinama aplinka.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Šiaulių „Spindulio“ centre – tarptautinė konferencija apie neformalųjį ugdymą: kas pasiteisina praktiškai

    2026 metų gegužės 5 dieną Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre surengta tarptautinė konferencija Neformaliojo ugdymo praktikos: patirtys, idėjos ir galimybės. Į renginį susirinko pedagogai, švietimo pagalbos specialistai ir partneriai iš užsienio, aptarti sprendimų, kurie veikia kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Konferencijos tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų ir skatinti gerosios patirties sklaidą, pristatant neformaliojo ugdymo metodus bei veiklų organizavimo modelius. Organizatorės Raimonda Šimulionienė, Daiva Glazauskienė ir Lina Tautkienė akcentavo, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti idėjas į klasę ir būrelius.

    15 pranešimų ir tarptautinė patirtis

    Programoje skambėjo 15 pranešimų, kuriuose aptartos kūrybinės veiklos, STEAM krypties užsiėmimai, meninės saviraiškos formos ir įtraukties stiprinimo pavyzdžiai. Dalis pranešimų rėmėsi praktinėmis situacijomis, kai neformalusis ugdymas tampa priemone auginti mokinių motyvaciją ir savarankiškumą.

    Šešis pranešimus pristatė svečiai iš Portugalijos, Latvijos ir Turkijos, dalis jų vyko nuotoliniu būdu. Dalyviai išskyrė gyvą Portugalijos atstovų pristatymą, kuriame buvo aptartos jų mokyklose taikomos neformaliojo ugdymo veiklos ir mokinių įsitraukimą skatinantys sprendimai.

    Ne tik klausėsi, bet ir stebėjo veiklas

    Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti centro edukacines erdves, stebėti būrelių veiklas ir susipažinti su mokinių darbais. Tokia praktinė dalis leido įvertinti, kaip idėjos įgyvendinamos realioje aplinkoje ir kokių resursų tam reikia.

    Centro neformaliojo ugdymo veiklos apima menines, sportines, muzikines, STEAM ir socialinių įgūdžių ugdymo kryptis. Pasak dalyvių, būtent veiklų įvairovė ir aiškus ryšys su mokinių poreikiais yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti nuoseklų įsitraukimą visus mokslo metus.

    Kodėl tokie renginiai tampa vis aktualesni

    Švietimo bendruomenėje ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti mokinių saviraiškai, praktiniams įgūdžiams ir emocinei gerovei, o neformalusis ugdymas dažnai tampa erdve tai pasiekti. Konferencijose dalijamasi ne tik sėkmės istorijomis, bet ir iššūkiais, pavyzdžiui, kaip pritraukti skirtingų poreikių mokinius ar suderinti būrelių laiką su didėjančiu krūviu.

    Dalyvių refleksijos parodė, kad renginys buvo vertinamas palankiai, o pristatytos idėjos įvardytos kaip pritaikomos kasdienėje veikloje. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis formatas leidžia palyginti praktikas ir greičiau rasti veiksmingus modelius, tinkančius skirtingoms mokyklų bendruomenėms.

    Informaciją ir nuotraukas parengė Raimonda Šimulionienė.

  • Velžio gimnazijos „Erasmus+“ akreditacija 2025–2027: kaip DI ir įtraukus ugdymas keis pamokas

    Panevėžio rajono Velžio gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją 2025–2027 metams ir pradėjo kryptingą ugdymo modernizavimo etapą. Mokykla akcentuoja dvi prioritetines kryptis: mokytojų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, įskaitant DI taikymą, ir personalizuoto bei įtraukaus ugdymo plėtrą.

    Pirmieji akreditacijos įgyvendinimo žingsniai siejami su tarptautiniais mobilumais, kuriuose pedagogai gilino praktines žinias apie šiuolaikines metodikas. Mokykla pabrėžia, kad tarptautinės patirtys reikalingos ne kaip pavieniai vizitai, o kaip ilgalaikis pokytis, kuris turi pasiekti klases ir mokinių pasiekimus.

    DI pamokoje: nuo įrankio iki metodo

    Dalis mobilumų buvo skirti DI pritaikymui mokytojo darbe, kai technologija tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir didaktiniu sprendimu. Pedagogai akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, tikrinti pateikiamus atsakymus ir mokyti mokinius atsakingo naudojimo.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta praktikai: pamokų planavimui, testų ir viktorinų kūrimui, interaktyvių užduočių rengimui, mokomosios medžiagos pritaikymui skirtingiems gebėjimų lygiams. Mokykloje tai siejama ir su platesnėmis Europos tendencijomis, kai DI vis dažniau vertinamas kaip priemonė taupyti laiką rutininiuose darbuose, bet kartu kelia reikalavimus akademiniam sąžiningumui.

    Pedagogai pabrėžia, kad DI klasėje neišsprendžia visų problemų automatiškai, todėl būtinos aiškios taisyklės ir susitarimai. Praktikoje tai reiškia užduočių dizainą, kuris skatina mąstymą ir argumentavimą, o ne vien rezultato pateikimą, taip pat nuoseklų šaltinių ir darbo eigos paaiškinimą.

    Įtraukus ir personalizuotas ugdymas

    Kita kryptis – personalizuoto ugdymo stiprinimas ir pagalba skirtingų poreikių mokiniams. Velžio gimnazija tarptautinių vizitų metu domėjosi modeliais, kai pamokose dirba daugiau nei vienas pedagogas, o technologijos naudojamos ne dėl paties naudojimo, bet tam, kad mokymasis būtų pritaikytas individualiai.

    Ypatingas dėmesys skirtas įtraukiojo ugdymo praktikoms, įskaitant aplinkas ir metodus, padedančius mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Tokios patirtys aktualios ir Lietuvos mokykloms, kurios vis dažniau ieško sprendimų, kaip suderinti skirtingą mokinių tempą, emocinius poreikius ir ugdymo turinio reikalavimus.

    Kaip patirtys grįžta į mokyklą

    Grįžę iš mobilumų, mokytojai dalijosi patirtimi su kolegomis ir ieškojo būdų, kaip ją perkelti į kasdienes pamokas. Mokykloje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu pristatytos išbandytos idėjos ir aptarta, kaip jas taikyti skirtingose klasėse ir dalykuose.

    Mokykla taip pat praneša, kad kitam laikotarpiui patvirtintas „Erasmus+“ finansavimas, kuris leis tęsti suplanuotas veiklas. Planuojama plėsti ne tik pedagogų profesinio tobulėjimo galimybes, bet ir didinti mokinių įtraukimą į tarptautines patirtis, kurios stiprina kalbinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpkultūrinį supratimą.

    „Ši „Erasmus+“ akreditacija – tai ne tik įvertinimas, bet ir postūmis visai bendruomenei. Investuodami į mokytojų tobulėjimą, tiesiogiai investuojame į mokinių ateitį ir siekiame, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas“, – teigia gimnazijos vadovybė.

    Velžio gimnazija akcentuoja, kad tikslas nėra vien įdiegti naujas priemones, bet sukurti šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje technologijos ir tarptautinė patirtis padeda stiprinti mokymo kokybę. Mokykla tikisi, kad per akreditacijos laikotarpį pokyčiai taps tvarūs, o ugdymo praktikos – labiau orientuotos į mokinio individualią pažangą.

  • Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Gegužės 5 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą ir pagalbą mokyklose. Tai pirmoji mokymų ciklo dalis, vykdoma pagal projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Zarasų rajono savivaldybėje“.

    Į mokymus susirinko pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai iš visų Zarasų rajono ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių darbuotojų kasdieniai sprendimai klasėje dažniausiai lemia, ar mokinys gauna laiku pritaikytą pagalbą ir ar mokykla geba užtikrinti realią įtrauktį.

    Mokymų fokusas – ir mokytojo savijauta

    Mokymus vedė psichoterapijos praktikė ir edukologė Gintarė Razulevičiūtė. Pasak organizatorių, lektorė daug dėmesio skyrė ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams pavyzdžiams, kurie kyla dirbant su skirtingų poreikių mokiniais.

    Mokymų metu akcentuota, kad pedagogo darbas nėra vien dalyko turinio perteikimas. Aptarta, kaip mokytojo savijauta, emocinis atsparumas ir gebėjimas kurti santykį su mokiniu tiesiogiai veikia ugdymo kokybę bei klasės klimatą.

    Ką reiškia įtraukusis ugdymas kasdienybėje

    Dalyviai kalbėjo apie tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių elgesys ar mokymosi sunkumai dažnai turi priežastis, kurios nėra iškart matomos. Todėl svarbu ne tik reaguoti į situaciją, bet ir mokėti atpažinti, kas slypi už elgesio, ir kokios pagalbos reikia mokiniui bei jo šeimai.

    Mokymuose pabrėžtas koordinuotos pagalbos principas, kai į pagalbos teikimą įsitraukia ne vien mokytojas, bet ir švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, o prireikus ir kitos institucijos. Toks modelis padeda išvengti situacijų, kai atsakomybė paliekama vienam žmogui, o sprendimai vėluoja.

    Organizatoriai dėkoja lektorei ir dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei planuoja tęsti mokymų ciklą kitose dalyse. Mokymai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės veiklas „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, o projekto vykdytoja yra Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.

  • Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Gargžduose praėjusią savaitę surengta Nacionalinė autizmo konferencija subūrė švietimo bendruomenę iš visos Lietuvos. Penktą kartą vykęs renginys, pirmąsyk organizuotas Gargžduose, pritraukė beveik 500 dalyvių, dalis jų dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliu.

    Konferencijos diskusijų centre atsidūrė įtraukusis ugdymas, autizmo spektro sutrikimų supratimas ir praktiniai sprendimai, padedantys mokyklose kurti vaikams saugią bei priimančią aplinką. Renginyje dalyvavo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai ir tėvai.

    Pastaraisiais metais įtraukusis ugdymas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o mokykloms tenka užduotis suderinti akademinius tikslus su individualiais vaikų poreikiais. Konferencijoje akcentuota, kad autizmo tema reikalauja ne vien žinių apie sutrikimą, bet ir nuoseklių mokyklos kasdienybės sprendimų: nuo aiškesnės klasės struktūros iki efektyvesnio bendradarbiavimo su šeimomis.

    Kodėl svarbus požiūris ir komanda

    Renginio metu daug dėmesio skirta visuomenės nuostatoms ir vis dar pasitaikančiai stigmatizacijai. Pranešimuose ir pokalbiuose pabrėžta, kad priėmimas mokykloje prasideda nuo suaugusiųjų gebėjimo suprasti skirtingą elgesį, sensorinius poreikius ir komunikacijos ypatumus.

    Klaipėdos rajone įtraukusis ugdymas pristatytas kaip kasdienis darbas, apimantis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų partnerystę. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, rajone mokosi 851 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, iš jų apie 117 vaikų su negalia, o dauguma jų ugdomi bendrojo ugdymo klasėse.

    „Įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo dokumentų ar taisyklių, o nuo mūsų požiūrio į vaiką. Nuo gebėjimo matyti ne sunkumus ar diagnozę, o asmenybę, jo stiprybes, poreikius ir galimybes“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

    Konferencijos dalyviai akcentavo, kad didžiausią poveikį mokyklose dažnai duoda nuoseklumas ir aiškūs susitarimai: vieninga komandos kalba, suderintos pagalbos priemonės, reguliarus grįžtamasis ryšys su tėvais. Toks modelis ypač svarbus vaikams, kuriems pokyčiai aplinkoje ar tvarkaraštyje gali kelti didesnį stresą.

    Ką signalizuoja beveik 500 dalyvių

    Beveik 500 dalyvių skaičius rodo augantį švietimo sistemos ir tėvų susitelkimą autizmo tema. Kartu tai išryškina ir praktinį poreikį: mokykloms reikia ne tik teorinių rekomendacijų, bet ir prieinamų mokymų, konsultacijų bei realiai veikiančios pagalbos infrastruktūros.

    Organizatorių teigimu, Gargžduose vykusi konferencija tapo erdve dalytis patirtimis, aptarti kasdienius iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie leistų skirtingų poreikių vaikams mokytis kartu. Švietimo bendruomenei tai ir priminimas, kad įtrauktis nėra vienkartinė iniciatyva, o ilgalaikis, nuoseklus procesas.