CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Erasmus+ vizitas Baryje: ką iš italų perėmė Naujamiesčio darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos

    Erasmus+ vizitas Italijoje

    2026 metais gegužės 4–8 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos Inga Guželienė, Dovilė Driskytė ir Audronė Suvaizdienė dalyvavo Erasmus+ darbo veiklos stebėjimo vizite Italijos Bario mieste.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimu, įtraukiojo ugdymo taikymu ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ypatumais skirtingose institucijose.

    Kas stebėta ugdymo įstaigose

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta kasdienėms vaikų rutinoms ir tam, kaip planuojama diena: nuo atvykimo iki užsiėmimų, poilsio ir bendrų veiklų. Dalyvės analizavo, kaip pedagogai ir pagalbos vaikui specialistai paskirsto laiką bei atsakomybes, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje.

    Stebėta, kaip kuriama rami, saugi ir vaikui palanki aplinka, kai aiškios taisyklės derinamos su lankstumu ir individualiais susitarimais. Praktikoje tai reiškė nuoseklų suaugusiųjų bendravimą su vaikais ir greitą reagavimą į emocinius ar elgesio sunkumus.

    Vizito metu fiksuota, kad įtraukusis ugdymas dažnai remiasi ne vien priemonėmis ar dokumentais, bet kasdieniais sprendimais grupėje. Ypač reikšmingas pasirodė komandos darbas, kai mokytojas, mokinio padėjėjas ir kiti specialistai siekia vienodo požiūrio į vaiko poreikius.

    Emocinis saugumas kaip pamatas

    Didelė dalis stebėjimų buvo susiję su emocine vaiko gerove: kaip pedagogai kuria pasitikėjimu grįstą ryšį, padeda vaikams išbūti nusivylimą ir skatina smalsumą. Akcentuota, kad mokymasis vyksta greičiau, kai vaikas jaučiasi priimtas ir suprastas.

    Klaidos ugdymo procese buvo vertinamos kaip natūrali mokymosi dalis, o ne priežastis bausti ar gėdinti. Toks požiūris ypač svarbus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes padeda mažinti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

    „Ugdymo sėkmė dažnai prasideda nuo emocinio saugumo: kai vaikas jaučiasi ramus, atsiranda erdvės tyrinėti ir mokytis“, – sakė vizite dalyvavusios mokinio padėjėjos.

    Dalyvės atkreipė dėmesį į praktikas, kurios siejamos su psichologijos ir pedagogikos kryptimis, akcentuojančiomis ryšio, saugumo ir teigiamos patirties svarbą. Tokie principai padeda suderinti akademinių ir socialinių-emocinių gebėjimų ugdymą dar ankstyvame amžiuje.

    Vizitas Baryje leido ne tik palyginti skirtingų šalių ikimokyklinio ugdymo sprendimus, bet ir įsivardyti idėjas, kurias galima pritaikyti kasdienėje praktikoje. Dalyvės pabrėžė, kad tarptautinė patirtis sustiprino stebėjimo, analizės ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.

    Pasak jų, svarbiausias rezultatas yra aiškesnis supratimas, kaip nuosekliai stiprinti įtraukųjį ugdymą, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir vertinamas. Tokia kryptis ypač aktuali Lietuvos švietime, augant poreikiui užtikrinti kokybišką pagalbą skirtingų poreikių vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).

  • Kiemo draugų šventė Panevėžyje: specialioji mokykla-daugiafunkcis centras paminėjo 32 metus

    Panevėžio specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre surengta tradicinė Kiemo draugų šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, miesto ugdymo ir socialinių įstaigų vaikus, mikrorajono gyventojus bei svečius. Renginys tapo proga ne tik pabūti kartu, bet ir paminėti 32 įstaigos veiklos metus.

    Šventėje akcentuota, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir padeda kurti įtraukesnę aplinką, kurioje svarbus kiekvienas žmogus. Pasak organizatorių, susitikimas kieme kasmet tampa erdve pažinčiai, palaikymui ir paprastam buvimui drauge.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė nuoširdaus rūpesčio ir kantrybės svarbą dirbant su vaikais, kuriems reikalinga didesnė pagalba. Ji akcentavo, kad įstaigoje svarbūs ne tik ugdymo rezultatai, bet ir vaiko saugumo, priėmimo bei reikalingumo jausmas.

    „Šiandien čia labai aiškiai matyti, kiek daug gali nuoširdus rūpestis, kantrybė ir žmogaus tikėjimas žmogumi. Linkiu, kad ši bendruomenė ir toliau išliktų stiprybės, gerumo ir žmogiško artumo vieta visiems, kurie čia ateina“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje pasirodė įstaigos ugdytiniai, koncertavo Panevėžio purpurinis choras, dalyvius taip pat linksmino atlikėjas ir renginių vedėjas Vaidas Dzežulskis. Vyko kūrybinės veiklos, veidukų piešimo edukacijos, įvairios pramogos, o svečiai vaišinosi kareiviška koše.

    Daug dėmesio sulaukė ir į šventę atvykę baikeriai, tapę viena ryškiausių renginio detalių. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai ypač svarbūs vaikams ir jaunuoliams, nes kuria gyvą, palaikančią aplinką ir skatina bendravimą už įprastų kasdienybės rėmų.

    Šiuo metu Panevėžio specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko 35 Panevėžio miesto ir rajono vaikai bei jaunuoliai. Įstaigoje teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos, dirba logopedai, specialieji pedagogai, judesio korekcijos specialistai, kineziterapeutas, įrengti odontologijos kabinetas ir relaksacijos kambarys.

    Centre taip pat veikia grupė su nakvyne be tėvų globos likusiems vaikams, kur užtikrinama kasdienė priežiūra ir poreikius atitinkančios paslaugos. Įstaigos bendruomenė pabrėžia, kad Kiemo draugų šventė kasmet primena paprastą, bet esminę žinutę: stiprus miestas prasideda nuo dėmesio žmogui ir gebėjimo būti šalia.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės mokyklos sparčiai keičiasi: amfiteatras, atnaujintos erdvės ir didesnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė tęsia investicijas į ugdymo aplinką – atnaujinamos mokyklų erdvės, gerinama infrastruktūra ir didinamas pastatų prieinamumas. Šiuos pokyčius apžiūrėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto atstovai kartu su administracijos vadovybe, lankydamiesi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės Ryto progimnazijoje.

    Vizito tikslas buvo įvertinti jau vykstančius darbus bei artimiausius planus, kurie turėtų turėti tiesioginę įtaką mokymosi kokybei ir mokyklų bendruomenių kasdienybei. Savivaldybė akcentuoja, kad moderni aplinka svarbi ne tik ugdymo procesui, bet ir mokinių saugumui, emocinei gerovei bei įtraukties stiprinimui.

    Rygiškių Jono gimnazijoje – naujos erdvės bendruomenei

    Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje didelio dėmesio sulaukė atnaujintas muziejus, kuriame pristatoma gimnazijos istorija ir jos vaidmuo Lietuvos švietimo tradicijoje. Tokios erdvės mokyklose vis dažniau tampa ne vien ekspozicijomis, bet ir edukaciniais centrais, kur istorija integruojama į pamokas, projektus ir bendruomenės veiklas.

    Gimnazijoje pradėti lauko amfiteatro įrengimo darbai – planuojama daugiafunkcė erdvė renginiams, edukacijoms ir susitikimams po atviru dangumi. Tokie sprendimai atitinka pastarųjų metų kryptį mokyklose kurti daugiau atvirų, universalių vietų, kurios pasitarnautų ir po pamokų, ir miesto bendruomenei.

    Tarp artimiausių darbų numatyta ir valgyklos renovacija – planuojama atnaujinti pagrindinę salę bei pagalbines patalpas. Taip pat gimnazijoje įrengtas keltuvas žmonėms su judėjimo negalia, kuris gerina patekimą į pastatą ir stiprina praktinę įtrauktį, vis dažniau keliamą kaip prioritetą švietimo infrastruktūroje.

    Ryto progimnazijoje – dideli darbai lauke ir viduje

    Marijampolės Ryto progimnazijoje didžioji dalis atnaujinimų planuojama užbaigti šiais metais. Mokykloje tvarkomi du vidiniai kiemai ir automobilių stovėjimo aikštelė, o kartu iš esmės atnaujinama lauko infrastruktūra, svarbi ir saugiam judėjimui, ir aktyviam laisvalaikiui per pertraukas.

    Pokyčiai vyksta ir mokyklos viduje – atnaujinami kabinetai, dalis koridorių ir bendrųjų erdvių. Kartu numatytas naujos mokymo įrangos bei baldų atnaujinimas, kuris dažnai tampa lemiamu veiksniu diegiant šiuolaikines ugdymo praktikas, ypač kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, komandiniam darbui ir lankstesnėms klasės erdvėms.

    Vizito metu savivaldybės atstovai pabrėžė, kad nuoseklios investicijos į švietimo įstaigas ilgainiui kuria apčiuopiamą rezultatą: patogesnes sąlygas mokiniams, geresnę darbo aplinką pedagogams ir daugiau galimybių mokykloms veikti kaip atviroms, gyvoms bendruomenės erdvėms. Pasak jų, tikslas – kad mokykla būtų ne vien pamokų vieta, bet ir saugi, šiuolaikiška bei visiems prieinama aplinka.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Šiaulių „Spindulio“ centre – tarptautinė konferencija apie neformalųjį ugdymą: kas pasiteisina praktiškai

    2026 metų gegužės 5 dieną Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre surengta tarptautinė konferencija Neformaliojo ugdymo praktikos: patirtys, idėjos ir galimybės. Į renginį susirinko pedagogai, švietimo pagalbos specialistai ir partneriai iš užsienio, aptarti sprendimų, kurie veikia kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Konferencijos tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų ir skatinti gerosios patirties sklaidą, pristatant neformaliojo ugdymo metodus bei veiklų organizavimo modelius. Organizatorės Raimonda Šimulionienė, Daiva Glazauskienė ir Lina Tautkienė akcentavo, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti idėjas į klasę ir būrelius.

    15 pranešimų ir tarptautinė patirtis

    Programoje skambėjo 15 pranešimų, kuriuose aptartos kūrybinės veiklos, STEAM krypties užsiėmimai, meninės saviraiškos formos ir įtraukties stiprinimo pavyzdžiai. Dalis pranešimų rėmėsi praktinėmis situacijomis, kai neformalusis ugdymas tampa priemone auginti mokinių motyvaciją ir savarankiškumą.

    Šešis pranešimus pristatė svečiai iš Portugalijos, Latvijos ir Turkijos, dalis jų vyko nuotoliniu būdu. Dalyviai išskyrė gyvą Portugalijos atstovų pristatymą, kuriame buvo aptartos jų mokyklose taikomos neformaliojo ugdymo veiklos ir mokinių įsitraukimą skatinantys sprendimai.

    Ne tik klausėsi, bet ir stebėjo veiklas

    Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti centro edukacines erdves, stebėti būrelių veiklas ir susipažinti su mokinių darbais. Tokia praktinė dalis leido įvertinti, kaip idėjos įgyvendinamos realioje aplinkoje ir kokių resursų tam reikia.

    Centro neformaliojo ugdymo veiklos apima menines, sportines, muzikines, STEAM ir socialinių įgūdžių ugdymo kryptis. Pasak dalyvių, būtent veiklų įvairovė ir aiškus ryšys su mokinių poreikiais yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti nuoseklų įsitraukimą visus mokslo metus.

    Kodėl tokie renginiai tampa vis aktualesni

    Švietimo bendruomenėje ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti mokinių saviraiškai, praktiniams įgūdžiams ir emocinei gerovei, o neformalusis ugdymas dažnai tampa erdve tai pasiekti. Konferencijose dalijamasi ne tik sėkmės istorijomis, bet ir iššūkiais, pavyzdžiui, kaip pritraukti skirtingų poreikių mokinius ar suderinti būrelių laiką su didėjančiu krūviu.

    Dalyvių refleksijos parodė, kad renginys buvo vertinamas palankiai, o pristatytos idėjos įvardytos kaip pritaikomos kasdienėje veikloje. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis formatas leidžia palyginti praktikas ir greičiau rasti veiksmingus modelius, tinkančius skirtingoms mokyklų bendruomenėms.

    Informaciją ir nuotraukas parengė Raimonda Šimulionienė.