CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Panevėžyje plečiama visos dienos mokykla: daugiau paslaugų po pamokų ir pagalbos 600 mokinių

    Panevėžio miesto savivaldybė plečia visos dienos mokyklos modelį ir stiprina švietimo pagalbos paslaugas, kad daugiau vaikų po pamokų gautų nuoseklų ugdymą, užimtumą ir reikalingą specialistų dėmesį. Projektas orientuotas ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir į emocinę gerovę, socialinius įgūdžius bei bendradarbiavimą su šeima.

    Numatoma, kad per trejus metus visos dienos mokyklos paslaugos pasieks 600 mokinių. Įvairiapusė švietimo pagalba bus teikiama 211 vaikų ne trumpiau kaip tris mėnesius, apimant informacinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą.

    Kuriose mokyklose vyks veiklos?

    Projekte dalyvauja šešios Panevėžio mokyklos: A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, „Minties“ inžinerijos, 5-oji ir J. Miltinio gimnazijos. Savivaldybė akcentuoja, kad veiklos numatytos skirtingų poreikių vaikams, įtraukiant ir gabiuosius, ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    „Kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, matomas ir turėti galimybę augti pagal savo gebėjimus. Šis projektas leidžia stiprinti nuoseklią pagalbą mokiniui visos dienos metu, užtikrinti glaudesnį mokyklos, šeimos ir specialistų bendradarbiavimą bei prasmingas veiklas po pamokų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagalba, užimtumas ir STEAM galimybės

    Projektu siekiama sukurti ir įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų mokykloms lanksčiau atliepti skirtingus mokinių poreikius. Dėmesys skiriamas savivertei, emocinei sveikatai, socialiniams įgūdžiams ir mokymosi motyvacijai, kad pagalba būtų suteikta laiku, o ne tik problemoms įsisenėjus.

    Gabiems ir didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams numatyti užsiėmimai matematinio, gamtamokslinio, kultūrinio ir informacinio raštingumo gebėjimams gilinti. Taip pat planuojamos tikslinės konsultacijos ir veiklos regioniniame atviros prieigos STEAM centre, robotikos centre „Robolabas“, Mokymo centre ir Panevėžio kolegijoje.

    Mokiniams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų, bus teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojami neformaliojo švietimo užsiėmimai, skatinantys kūrybiškumą, STEAM kompetencijas ir meninius gebėjimus. Veiklos numatytos ir kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ bei Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje.

    Kiek kainuos ir kam skiriamos lėšos?

    Projektas apima ir darbą su šeimomis: tėvams planuojamos konsultacijos, siekiant didinti įsitraukimą į vaiko ugdymą ir sustiprinti ryšį tarp mokyklos ir namų. Lygiagrečiai numatyti mokymai pedagogams, kad mokyklose daugėtų kompetencijų dirbant tiek su gabiais vaikais, tiek su mokiniais, kuriems reikia papildomos pagalbos.

    Kompetencijų ugdymo renginių ciklas „Ateities įgūdžių miestas“ apims finansinio raštingumo, gamtos mokslų, viešojo kalbėjimo ir efektyvaus mokymosi temas. Šiais mokslo metais planuojamas renginys „Tyrėjų naktis“ A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijų mokiniams.

    Projekto vertė siekia daugiau kaip 2 930 000 eurų. Iš jų apie 2 242 000 eurų sudaro Europos socialinio fondo investicijos, apie 395 000 eurų numatyta bendrojo finansavimo lėšų, o 296 000 eurų – Savivaldybės biudžeto.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje balandžio 27 dieną surengta „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos baigiamoji konferencija. Jos tema kvietė įvertinti, ar įgyvendintos priemonės iš tiesų padidino ugdymo vertę rajono mokyklose ir kokie žingsniai būtini tęstinumui.

    Renginį pradėjo Molėtų pradinės mokyklos mokinių muzikinis pasveikinimas, o konferenciją moderavo savivaldybės mero patarėjas ir TŪM darbo grupės vadovas Valentinas Stundys. Dalyvius pasveikinę Molėtų rajono savivaldybės vadovai akcentavo, kad programa tapo svarbiu postūmiu ugdymo kokybės stiprinimui.

    Konferencijoje ne kartą pabrėžta partnerių grandinės reikšmė, nes TŪM modelis remiasi savivaldybės, mokyklų ir išorinių organizacijų bendradarbiavimu. Prie veiklų prisidėjo universitetai, kultūros įstaigos, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, „Teltonika“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir mokyklų bendruomenės.

    Savo patirtimis dalijosi Molėtų gimnazijos, Molėtų progimnazijos, Alantos gimnazijos, Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos ir Molėtų pradinės mokyklos komandos. Mokyklų atstovai pristatė, kaip keitėsi pamokų organizavimas, mokinių įsitraukimas ir kokias naujas veiklas pavyko įtvirtinti per programos laikotarpį.

    Aptariant pasiektus rezultatus, daug dėmesio skirta bendruomenių lyderystei, mokytojų bendradarbiavimui ir mokinių aktyvesniam įsitraukimui į ugdymo procesą. Taip pat nagrinėta STEAM ir kultūrinio ugdymo plėtra, veiklos partnerių erdvėse, ugdymo priemonių atnaujinimas ir mokyklų aplinkos gerinimas.

    Vienas iš praktinių programos akcentų buvo įtraukties stiprinimas, ypač sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo ugdyme klausimus. Konferencijoje pabrėžta, kad tvarūs pokyčiai priklauso ne tik nuo priemonių ar infrastruktūros, bet ir nuo nuoseklių metodinių sprendimų bei komandinio darbo mokyklose.

    Renginyje pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto tyrėjai, vertinę programos įgyvendinimo patirtis bei rezultatus. Tyrėjų grupės vadovė dr. Jūratė Valuckienė pabrėžė, kad savivaldybė programą įgyvendino nuosekliai, o rezultatai rodo apčiuopiamą pažangą ugdymo kokybės srityje.

    „Molėtų rajono savivaldybė TŪM programą įgyvendino nuosekliai ir atsakingai, o pasiekti rezultatai rodo reikšmingą pažangą stiprinant ugdymo kokybę“, – sakė dr. Jūratė Valuckienė.

    Prieš konferenciją tyrėjas S. Balčiūnas su mokyklų vadovais aptarė kiekvienos mokyklos tyrimo rezultatus ir pateikė rekomendacijas, kuriose srityse verta stiprinti veiklą. Konferencijos pabaigoje akcentuota, kad svarbiausias etapas prasideda dabar, kai būtina išlaikyti pasiektą tempą, vertinti pažangos rodiklius ir planuoti tęstines priemones.

    Baigiamąjį renginį užbaigė Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos mokinių muzikinis pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad tolesnės kryptys bus siejamos su tvariu ugdymo kokybės gerinimu, mokinių pasiekimų augimu ir mokyklų bendruomenių gebėjimu pačioms kurti bei išlaikyti pokyčius.

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.

  • Tarptautinė mokytojų diena: kuo ši profesija šiandien susiduria Lietuvoje ir ko tikisi patys pedagogai?

    Spalio 5 dieną minima Tarptautinė mokytojų diena, skirta atkreipti dėmesį į pedagogų darbą ir jo reikšmę visuomenei. Ši diena siejama su UNESCO ir Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis dėl mokytojų statuso, todėl ją lydi diskusijos apie darbo sąlygas ir švietimo kokybę.

    Lietuvoje mokytojų profesija pastaraisiais metais atsidūrė pokyčių kryžkelėje: diegiamos ugdymo programos, daugėja įtraukiojo ugdymo uždavinių, o mokykloms tenka prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių. Kartu auga lūkesčiai, kad pedagogai ne tik perteiks žinias, bet ir padės spręsti emocinės sveikatos, motyvacijos bei elgesio iššūkius.

    Viena opiausių temų išlieka mokytojų trūkumas ir amžiaus struktūra, ypač regionuose bei tiksliųjų mokslų srityse. Švietimo bendruomenė nuolat pabrėžia, kad profesijos patrauklumą lemia ne tik atlygis, bet ir realus darbo krūvis, aiškios karjeros galimybės, mažesnė administracinė našta bei stipri pagalbos specialistų komanda mokyklose.

    Mokytojo darbas keičiasi greičiau

    Kasdienė pedagogų rutina vis dažniau apima ne vien pamokų vedimą, bet ir individualų darbą su skirtingų gebėjimų mokiniais, bendravimą su tėvais, pažangos vertinimą ir dokumentavimą. Dėl to mokytojo laikas tampa fragmentuotas, o kokybiškam pasiruošimui pamokoms jo dažnai lieka mažiau, nei norėtų patys pedagogai.

    Prie pokyčių prisideda ir skaitmeninės priemonės, kurios vienur palengvina darbą, kitur sukuria papildomų lūkesčių greitai reaguoti, pildyti sistemas ir tvarkyti duomenis. Vis dažniau mokyklose kalbama ir apie DI sprendimus, kurie gali padėti diferencijuoti užduotis ar automatizuoti dalį vertinimo, tačiau kartu kelia akademinio sąžiningumo ir atsakomybių pasidalijimo klausimų.

    Ko tikisi pedagogai ir tėvai?

    Pedagogai dažniausiai tikisi aiškumo: stabilios švietimo politikos krypties, prognozuojamų pokyčių ir realiai įgyvendinamų reikalavimų klasėje. Ne mažiau svarbu ir pasitikėjimas mokytoju, kai sprendimai dėl ugdymo priemonių ar metodų paremti profesionalumu, o ne vien formaliais rodikliais.

    Tėvams aktualiausia, kad vaikas gautų kokybišką ugdymą ir saugią emocinę aplinką, o mokykla laiku pastebėtų mokymosi sunkumus. Šie lūkesčiai sutampa su mokytojų siekiais, tačiau praktikoje jiems įgyvendinti dažnai prireikia papildomų resursų ir glaudesnio bendradarbiavimo su švietimo pagalbos specialistais.

    Tarptautinė mokytojų diena tampa proga ne tik pasveikinti pedagogus, bet ir pasvarstyti, kokių sprendimų reikia, kad mokyklose būtų daugiau stabilumo, o profesija taptų patrauklesnė jauniems žmonėms. Ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar mokytojo darbas bus vertinamas ne vien simboliškai, bet ir konkrečiais, kasdienybę gerinančiais sprendimais.

    „Mokytojų darbas yra vienas svarbiausių, nes nuo jo priklauso, kaip pasirengusi bus ateities karta“, – sakė švietimo bendruomenės atstovai.

  • Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    2026 metų balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje. Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ akreditacijos projektą, tęsiant užmegztą bendradarbiavimą su mokyklos vadovybe ir bendruomene.

    Pagrindinis vizito tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip Suomijos ugdymo kultūra veikia kasdienėje mokyklos veikloje, ir atsirinkti idėjas, kurias realu pritaikyti Lietuvos mokyklose. Per kelias dienas stebėtos pamokos, aptarti ugdymo organizavimo sprendimai ir bendrauta su mokytojais bei administracija.

    Kas labiausiai krenta į akis?

    Kangasniemi gimnazijoje ryškiai matomas pasitikėjimu grindžiamas modelis, kai mokytojui suteikiama reali pedagoginė autonomija, o sprendimai remiami profesine atsakomybe. Suomijoje mokytojo profesijai taikomi aukšti reikalavimai, todėl plačios savarankiškumo ribos čia laikomos ne privilegija, o sistemos logika.

    Ne mažiau svarbus ir lygių galimybių principas: ugdymo kokybė siejama su ankstyva pagalba, įtrauktimi ir kasdieniu mokinio gerovės užtikrinimu, o ne su mokinių atranka ar reitingavimu. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama individualiai pažangai, o pagalbos priemonės aktyvuojamos vos pastebėjus sunkumus.

    Vizito metu taip pat buvo akcentuota, kad Suomijoje vertinimas dažniau orientuojamas į mokymąsi palaikantį grįžtamąjį ryšį, o ne į nuolatinį testavimą. Tai padeda mažinti įtampą, tačiau iš mokytojo reikalauja aiškių kriterijų, nuoseklaus komunikavimo ir gebėjimo argumentuoti vertinimo sprendimus.

    Kaip organizuojamas mokymasis gimnazijoje?

    Kangasniemi gimnazijos kasdienybėje matomas lankstumas, siejamas su kreditais paremta mokymosi struktūra, kuri Suomijoje gimnazijose taikoma nuo 2021 metų. Mokiniai planuoja savo mokymosi kelią, derina modulius ir tempą, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinis, padedantis kryptingai siekti rezultatų.

    Suomijos gimnazinis ugdymas paprastai trunka trejus metus, tačiau mokinys gali rinktis spartesnį ar lėtesnį tempą. Tokia sistema skatina atsakomybę už asmeninius sprendimus ir kartu išryškina planavimo įgūdžių svarbą: mokiniui reikia matyti ilgalaikį tikslą ir nuosekliai dėlioti tarpinius žingsnius.

    Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas, reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Vizito metu aptarta, kad egzaminų reikalavimai tampa orientyru, tačiau kasdienė mokyklos veikla nėra pastatyta vien ant pasirengimo testams.

    Ką parsivežame į Lietuvą?

    Vizitas išryškino kelias kryptis, kurios gali būti aktualios Lietuvos mokykloms, jei jos pritaikomos vietos kontekstui. Pirmiausia tai pasitikėjimo ir atsakomybės dermė, kai autonomija remiasi aiškiais bendruomenės susitarimais ir profesinėmis diskusijomis, o ne vien formalia kontrole.

    Antroji kryptis siejasi su mokinio įgalinimu planuoti mokymąsi: kreditų ir modulių logika parodo, kaip pasirinkimai gali tapti ne chaosu, o sąmoningu ugdymo keliu, jei mokykla suteikia aiškias taisykles ir konsultacinę pagalbą. Tokie sprendimai ypač svarbūs kalbant apie motyvaciją, atsakomybę ir ilgalaikių tikslų išsikėlimą.

    Trečia kryptis yra mokinio gerovė ir ankstyva pagalba, kuri suvokiama kaip ugdymo kokybės dalis. Pokalbiuose su Suomijos kolegomis akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai mokykla turi pakankamai resursų ir aiškiai pasidalintus vaidmenis, o pagalbos teikimas neprasideda tik tada, kai problema įsisenėja.

    „Tarptautiniai mainai leidžia į savo kasdienę praktiką pažvelgti iš šalies ir atsirinkti sprendimus, kurie veikia ne teorijoje, o realioje klasėje“, – sakė vizite dalyvavusi mokytoja.

    Planuojama vizito įžvalgomis pasidalyti metodinėse grupėse ir profesiniuose susitikimuose, aptariant, kokie pokyčiai būtų tvarūs mokyklos lygmeniu. Taip pat numatoma tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti temų būsimoms „Erasmus+“ partnerystėms, kuriose tvarumas, įtrauktis ir mokinių gerovė išliktų pagrindiniais prioritetais.