CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Velžio gimnazijos „Erasmus+“ akreditacija 2025–2027: kaip DI ir įtraukus ugdymas keis pamokas

    Panevėžio rajono Velžio gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją 2025–2027 metams ir pradėjo kryptingą ugdymo modernizavimo etapą. Mokykla akcentuoja dvi prioritetines kryptis: mokytojų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, įskaitant DI taikymą, ir personalizuoto bei įtraukaus ugdymo plėtrą.

    Pirmieji akreditacijos įgyvendinimo žingsniai siejami su tarptautiniais mobilumais, kuriuose pedagogai gilino praktines žinias apie šiuolaikines metodikas. Mokykla pabrėžia, kad tarptautinės patirtys reikalingos ne kaip pavieniai vizitai, o kaip ilgalaikis pokytis, kuris turi pasiekti klases ir mokinių pasiekimus.

    DI pamokoje: nuo įrankio iki metodo

    Dalis mobilumų buvo skirti DI pritaikymui mokytojo darbe, kai technologija tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir didaktiniu sprendimu. Pedagogai akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, tikrinti pateikiamus atsakymus ir mokyti mokinius atsakingo naudojimo.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta praktikai: pamokų planavimui, testų ir viktorinų kūrimui, interaktyvių užduočių rengimui, mokomosios medžiagos pritaikymui skirtingiems gebėjimų lygiams. Mokykloje tai siejama ir su platesnėmis Europos tendencijomis, kai DI vis dažniau vertinamas kaip priemonė taupyti laiką rutininiuose darbuose, bet kartu kelia reikalavimus akademiniam sąžiningumui.

    Pedagogai pabrėžia, kad DI klasėje neišsprendžia visų problemų automatiškai, todėl būtinos aiškios taisyklės ir susitarimai. Praktikoje tai reiškia užduočių dizainą, kuris skatina mąstymą ir argumentavimą, o ne vien rezultato pateikimą, taip pat nuoseklų šaltinių ir darbo eigos paaiškinimą.

    Įtraukus ir personalizuotas ugdymas

    Kita kryptis – personalizuoto ugdymo stiprinimas ir pagalba skirtingų poreikių mokiniams. Velžio gimnazija tarptautinių vizitų metu domėjosi modeliais, kai pamokose dirba daugiau nei vienas pedagogas, o technologijos naudojamos ne dėl paties naudojimo, bet tam, kad mokymasis būtų pritaikytas individualiai.

    Ypatingas dėmesys skirtas įtraukiojo ugdymo praktikoms, įskaitant aplinkas ir metodus, padedančius mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Tokios patirtys aktualios ir Lietuvos mokykloms, kurios vis dažniau ieško sprendimų, kaip suderinti skirtingą mokinių tempą, emocinius poreikius ir ugdymo turinio reikalavimus.

    Kaip patirtys grįžta į mokyklą

    Grįžę iš mobilumų, mokytojai dalijosi patirtimi su kolegomis ir ieškojo būdų, kaip ją perkelti į kasdienes pamokas. Mokykloje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu pristatytos išbandytos idėjos ir aptarta, kaip jas taikyti skirtingose klasėse ir dalykuose.

    Mokykla taip pat praneša, kad kitam laikotarpiui patvirtintas „Erasmus+“ finansavimas, kuris leis tęsti suplanuotas veiklas. Planuojama plėsti ne tik pedagogų profesinio tobulėjimo galimybes, bet ir didinti mokinių įtraukimą į tarptautines patirtis, kurios stiprina kalbinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpkultūrinį supratimą.

    „Ši „Erasmus+“ akreditacija – tai ne tik įvertinimas, bet ir postūmis visai bendruomenei. Investuodami į mokytojų tobulėjimą, tiesiogiai investuojame į mokinių ateitį ir siekiame, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas“, – teigia gimnazijos vadovybė.

    Velžio gimnazija akcentuoja, kad tikslas nėra vien įdiegti naujas priemones, bet sukurti šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje technologijos ir tarptautinė patirtis padeda stiprinti mokymo kokybę. Mokykla tikisi, kad per akreditacijos laikotarpį pokyčiai taps tvarūs, o ugdymo praktikos – labiau orientuotos į mokinio individualią pažangą.

  • Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Gegužės 5 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą ir pagalbą mokyklose. Tai pirmoji mokymų ciklo dalis, vykdoma pagal projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Zarasų rajono savivaldybėje“.

    Į mokymus susirinko pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai iš visų Zarasų rajono ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių darbuotojų kasdieniai sprendimai klasėje dažniausiai lemia, ar mokinys gauna laiku pritaikytą pagalbą ir ar mokykla geba užtikrinti realią įtrauktį.

    Mokymų fokusas – ir mokytojo savijauta

    Mokymus vedė psichoterapijos praktikė ir edukologė Gintarė Razulevičiūtė. Pasak organizatorių, lektorė daug dėmesio skyrė ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams pavyzdžiams, kurie kyla dirbant su skirtingų poreikių mokiniais.

    Mokymų metu akcentuota, kad pedagogo darbas nėra vien dalyko turinio perteikimas. Aptarta, kaip mokytojo savijauta, emocinis atsparumas ir gebėjimas kurti santykį su mokiniu tiesiogiai veikia ugdymo kokybę bei klasės klimatą.

    Ką reiškia įtraukusis ugdymas kasdienybėje

    Dalyviai kalbėjo apie tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių elgesys ar mokymosi sunkumai dažnai turi priežastis, kurios nėra iškart matomos. Todėl svarbu ne tik reaguoti į situaciją, bet ir mokėti atpažinti, kas slypi už elgesio, ir kokios pagalbos reikia mokiniui bei jo šeimai.

    Mokymuose pabrėžtas koordinuotos pagalbos principas, kai į pagalbos teikimą įsitraukia ne vien mokytojas, bet ir švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, o prireikus ir kitos institucijos. Toks modelis padeda išvengti situacijų, kai atsakomybė paliekama vienam žmogui, o sprendimai vėluoja.

    Organizatoriai dėkoja lektorei ir dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei planuoja tęsti mokymų ciklą kitose dalyse. Mokymai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės veiklas „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, o projekto vykdytoja yra Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    TŪM projekto finišas Tauragėje: už 2 897 361 eurą atnaujintos erdvės ir sustiprintos mokytojų kompetencijos

    Baigiamoji konferencija Tauragėje

    Gegužės 7 dieną Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje surengta baigiamoji projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ konferencija „Mokykla, kuri kuria: Tūkstantmečio mokyklų kelionė“. Joje aptarti rezultatai ir pokyčiai, kuriuos Tauragės rajono mokyklos įgyvendino per kelias esmines ugdymo kryptis.

    Renginyje akcentuotos keturios sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM. Organizatoriai pabrėžė, kad šios kryptys pasirinktos siekiant mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir gerinti ugdymo kokybę skirtingose mokyklose.

    Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Simonas Kairys, Tauragės rajono savivaldybės vicemerai Andžela Jakienė ir Romualdas Vaitkus, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė. Susitikime pristatytos įgyvendintos veiklos, pasidalyta praktika ir aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė švietimo bendruomenė.

    „Galime drąsiai teigti, kad švietimo sritis Tauragėje šiandien yra išties aukšto lygio: tai rodo ne tik pasiekti rezultatai, bet ir bendruomenės įsitraukimas bei gebėjimas priimti pokyčius“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.

    Kas pasikeitė mokyklose

    Projektas Tauragės rajone apėmė šešias ugdymo įstaigas: Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją, Tauragės Jovarų pagrindinę mokyklą, Tauragės „Aušros“ progimnaziją, Tauragės „Šaltinio“ progimnaziją, Tauragės Žalgirių gimnaziją ir Tauragės r. Skaudvilės gimnaziją. Savivaldybei projektui skirta 2 897 361,35 euro.

    Didelė dalis investicijų nukreipta į ugdymo aplinkas ir infrastruktūrą, kad mokymasis būtų praktiškesnis ir labiau pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams. Tauragės Žalgirių gimnazijoje įrengta IT laboratorija ir personalizuoto mokymosi zonos, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje bei Jovarų pagrindinėje mokykloje atsirado STEAM lauko klasės.

    Įtraukties sprendimai apėmė ne tik metodikas, bet ir fizines erdves. Tauragės „Aušros“ progimnazijoje įrengtas sensorinis kambarys, o Skaudvilės gimnazijoje sukurta multifunkcinė salė, pritaikyta pagal universalaus dizaino principus.

    Mokyklos taip pat atnaujino priemones, būtinas šiuolaikiniam ugdymui: įsigyti interaktyvūs ekranai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, STEAM rinkiniai, robotikos priemonės. Savivaldybė TŪM mokykloms nupirko 5–12 klasių matematikos platformą „Elicėjus“.

    Kompetencijos ir ugdymo turinys

    Projekto dalis buvo skirta pedagogų ir vadovų kompetencijų stiprinimui, nes infrastruktūra be žmonių pasirengimo dažnai nekuria tvarių pokyčių. Vyko mokymai apie STEAM taikymą, emocinės sveikatos stiprinimą, gabių vaikų atpažinimą, taip pat organizuotos stažuotės Estijoje ir Suomijoje.

    Konferencijoje pranešimus skaitė TŪM koordinatorė Julija Paltanavičiūtė, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorė Elmyra Jurkšaitienė, Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė, Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė Janina Pukelienė. Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos įtraukties švietime centro projektų vadovė Aistė Kairienė.

    Renginį papildė koncertas „Vario audra stiprėja“, vykęs „Šaltinio“ progimnazijos lauko klasėje, įrengtoje projekto lėšomis. Konferencijos pabaigoje dalyviai dalyvavo refleksijoje ir peržiūrėjo filmą, apžvelgiantį projekto įgyvendinimo kelią Tauragės rajone.

    „Tūkstantmečio mokyklos II“ įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, o finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei valstybės biudžeto. Projekto tikslas – užtikrinti kokybiškesnes ugdymo sąlygas ir nuosekliai mažinti pasiekimų skirtumus tarp mokinių.

  • Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Gargžduose praėjusią savaitę surengta Nacionalinė autizmo konferencija subūrė švietimo bendruomenę iš visos Lietuvos. Penktą kartą vykęs renginys, pirmąsyk organizuotas Gargžduose, pritraukė beveik 500 dalyvių, dalis jų dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliu.

    Konferencijos diskusijų centre atsidūrė įtraukusis ugdymas, autizmo spektro sutrikimų supratimas ir praktiniai sprendimai, padedantys mokyklose kurti vaikams saugią bei priimančią aplinką. Renginyje dalyvavo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai ir tėvai.

    Pastaraisiais metais įtraukusis ugdymas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o mokykloms tenka užduotis suderinti akademinius tikslus su individualiais vaikų poreikiais. Konferencijoje akcentuota, kad autizmo tema reikalauja ne vien žinių apie sutrikimą, bet ir nuoseklių mokyklos kasdienybės sprendimų: nuo aiškesnės klasės struktūros iki efektyvesnio bendradarbiavimo su šeimomis.

    Kodėl svarbus požiūris ir komanda

    Renginio metu daug dėmesio skirta visuomenės nuostatoms ir vis dar pasitaikančiai stigmatizacijai. Pranešimuose ir pokalbiuose pabrėžta, kad priėmimas mokykloje prasideda nuo suaugusiųjų gebėjimo suprasti skirtingą elgesį, sensorinius poreikius ir komunikacijos ypatumus.

    Klaipėdos rajone įtraukusis ugdymas pristatytas kaip kasdienis darbas, apimantis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų partnerystę. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, rajone mokosi 851 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, iš jų apie 117 vaikų su negalia, o dauguma jų ugdomi bendrojo ugdymo klasėse.

    „Įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo dokumentų ar taisyklių, o nuo mūsų požiūrio į vaiką. Nuo gebėjimo matyti ne sunkumus ar diagnozę, o asmenybę, jo stiprybes, poreikius ir galimybes“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

    Konferencijos dalyviai akcentavo, kad didžiausią poveikį mokyklose dažnai duoda nuoseklumas ir aiškūs susitarimai: vieninga komandos kalba, suderintos pagalbos priemonės, reguliarus grįžtamasis ryšys su tėvais. Toks modelis ypač svarbus vaikams, kuriems pokyčiai aplinkoje ar tvarkaraštyje gali kelti didesnį stresą.

    Ką signalizuoja beveik 500 dalyvių

    Beveik 500 dalyvių skaičius rodo augantį švietimo sistemos ir tėvų susitelkimą autizmo tema. Kartu tai išryškina ir praktinį poreikį: mokykloms reikia ne tik teorinių rekomendacijų, bet ir prieinamų mokymų, konsultacijų bei realiai veikiančios pagalbos infrastruktūros.

    Organizatorių teigimu, Gargžduose vykusi konferencija tapo erdve dalytis patirtimis, aptarti kasdienius iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie leistų skirtingų poreikių vaikams mokytis kartu. Švietimo bendruomenei tai ir priminimas, kad įtrauktis nėra vienkartinė iniciatyva, o ilgalaikis, nuoseklus procesas.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.

  • Erasmus+ darbo stebėjimas Lenkijoje: ką Alytaus „Sakalėlio“ mokytojos parsivežė į pamokas

    Pagal Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veiklas Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokytoja Gintarė Andriejauskienė ir mokinio padėjėja Justina Micevičienė balandžio 20–24 dienomis lankėsi Lenkijoje, Klomnice miestelio G. Piramowicza pradinėje mokykloje.

    Vizito metu projekto dalyvės susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka ir kasdieniu pamokų organizavimu. Stebėdamos skirtingas pamokas jos vertino, kaip taikomi metodai veikia mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir mokymosi pažangą.

    Ugdymo metodai, kurie pasiteisina

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokymuisi per patirtį: praktinėms užduotims, tyrinėjimui ir mokymuisi per žaidimą. Pasak vizito dalyvių, mokiniai buvo aktyvūs, įpratę dirbti komandoje ir reflektuoti pamokos pabaigoje, o tai stiprina kritinio mąstymo ir savarankiškumo įgūdžius.

    Nors Lietuvos ir Lenkijos pradinio ugdymo kryptys turi panašumų, labiausiai išsiskyrė aiškiai apgalvotas pamokų „ritmas“ ir įvairios veiklos, leidžiančios vaikams keisti užduočių pobūdį. Tokia struktūra padeda išlaikyti dėmesį ir kartu kuria įtraukią aplinką skirtingiems mokymosi poreikiams.

    Aplinka, kuri padeda mokytis

    Vizito dalyvės atkreipė dėmesį į mokyklos erdves: poilsio zonas, žaidimų kampelius ir vietas, kur mokiniai gali trumpam nusiraminti ar pabūti atokiau. Tokie sprendimai svarbūs ne tik emocinei savijautai, bet ir mokymosi kokybei, ypač kai klasėje yra įvairių ugdymosi poreikių vaikų.

    Pasak projekto dalyvių, jauki ir saugi aplinka veikia kaip prevencinė priemonė, mažinanti įtampą ir skatinanti bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje mokykloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir socialinių emocinių kompetencijų stiprinimui.

    Idėjos STEAM ir įtraukčiai

    Lenkijoje pasisemta idėjų STEAM veikloms ir aktyviems mokymo metodams, kurie gali būti pritaikomi tiek fizinio ugdymo, tiek gamtos mokslų pamokose. Taip pat aptarta, kaip mokymosi pagalbą teikiantys specialistai ir mokinio padėjėjai gali dar tiksliau įsitraukti į pamokos planavimą ir kasdienes užduotis.

    Vizito patirtis sustiprino supratimą, kad tarptautinis darbo stebėjimas padeda ne tik perimti konkrečias praktikas, bet ir kritiškai įsivertinti savo kasdienį darbą. Erasmus+ mobilumai dažnai tampa impulsu atnaujinti veiklas, drąsiau išbandyti naujus sprendimus ir stiprinti mokyklos bendruomenės profesinę kultūrą.

    Kartu su profesine patirtimi projekto dalyvės praplėtė ir kultūrinį akiratį: aplankė Klomnice apylinkes, Ogrodzienec pilį, Olsztyn pilies griuvėsius, Jasna Gora katedrą bei Krokuvą. Kelionės metu jos domėjosi vietovių istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

  • Panevėžyje plečiama visos dienos mokykla: daugiau paslaugų po pamokų ir pagalbos 600 mokinių

    Panevėžio miesto savivaldybė plečia visos dienos mokyklos modelį ir stiprina švietimo pagalbos paslaugas, kad daugiau vaikų po pamokų gautų nuoseklų ugdymą, užimtumą ir reikalingą specialistų dėmesį. Projektas orientuotas ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir į emocinę gerovę, socialinius įgūdžius bei bendradarbiavimą su šeima.

    Numatoma, kad per trejus metus visos dienos mokyklos paslaugos pasieks 600 mokinių. Įvairiapusė švietimo pagalba bus teikiama 211 vaikų ne trumpiau kaip tris mėnesius, apimant informacinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą.

    Kuriose mokyklose vyks veiklos?

    Projekte dalyvauja šešios Panevėžio mokyklos: A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, „Minties“ inžinerijos, 5-oji ir J. Miltinio gimnazijos. Savivaldybė akcentuoja, kad veiklos numatytos skirtingų poreikių vaikams, įtraukiant ir gabiuosius, ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    „Kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, matomas ir turėti galimybę augti pagal savo gebėjimus. Šis projektas leidžia stiprinti nuoseklią pagalbą mokiniui visos dienos metu, užtikrinti glaudesnį mokyklos, šeimos ir specialistų bendradarbiavimą bei prasmingas veiklas po pamokų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagalba, užimtumas ir STEAM galimybės

    Projektu siekiama sukurti ir įdiegti priemonių paketą, kuris padėtų mokykloms lanksčiau atliepti skirtingus mokinių poreikius. Dėmesys skiriamas savivertei, emocinei sveikatai, socialiniams įgūdžiams ir mokymosi motyvacijai, kad pagalba būtų suteikta laiku, o ne tik problemoms įsisenėjus.

    Gabiems ir didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams numatyti užsiėmimai matematinio, gamtamokslinio, kultūrinio ir informacinio raštingumo gebėjimams gilinti. Taip pat planuojamos tikslinės konsultacijos ir veiklos regioniniame atviros prieigos STEAM centre, robotikos centre „Robolabas“, Mokymo centre ir Panevėžio kolegijoje.

    Mokiniams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų, bus teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojami neformaliojo švietimo užsiėmimai, skatinantys kūrybiškumą, STEAM kompetencijas ir meninius gebėjimus. Veiklos numatytos ir kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ bei Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje.

    Kiek kainuos ir kam skiriamos lėšos?

    Projektas apima ir darbą su šeimomis: tėvams planuojamos konsultacijos, siekiant didinti įsitraukimą į vaiko ugdymą ir sustiprinti ryšį tarp mokyklos ir namų. Lygiagrečiai numatyti mokymai pedagogams, kad mokyklose daugėtų kompetencijų dirbant tiek su gabiais vaikais, tiek su mokiniais, kuriems reikia papildomos pagalbos.

    Kompetencijų ugdymo renginių ciklas „Ateities įgūdžių miestas“ apims finansinio raštingumo, gamtos mokslų, viešojo kalbėjimo ir efektyvaus mokymosi temas. Šiais mokslo metais planuojamas renginys „Tyrėjų naktis“ A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijų mokiniams.

    Projekto vertė siekia daugiau kaip 2 930 000 eurų. Iš jų apie 2 242 000 eurų sudaro Europos socialinio fondo investicijos, apie 395 000 eurų numatyta bendrojo finansavimo lėšų, o 296 000 eurų – Savivaldybės biudžeto.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtuose baigta TŪM programa: kokius pokyčius mokyklose parodė rezultatai ir kas laukia toliau

    Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje balandžio 27 dieną surengta „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos baigiamoji konferencija. Jos tema kvietė įvertinti, ar įgyvendintos priemonės iš tiesų padidino ugdymo vertę rajono mokyklose ir kokie žingsniai būtini tęstinumui.

    Renginį pradėjo Molėtų pradinės mokyklos mokinių muzikinis pasveikinimas, o konferenciją moderavo savivaldybės mero patarėjas ir TŪM darbo grupės vadovas Valentinas Stundys. Dalyvius pasveikinę Molėtų rajono savivaldybės vadovai akcentavo, kad programa tapo svarbiu postūmiu ugdymo kokybės stiprinimui.

    Konferencijoje ne kartą pabrėžta partnerių grandinės reikšmė, nes TŪM modelis remiasi savivaldybės, mokyklų ir išorinių organizacijų bendradarbiavimu. Prie veiklų prisidėjo universitetai, kultūros įstaigos, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, „Teltonika“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir mokyklų bendruomenės.

    Savo patirtimis dalijosi Molėtų gimnazijos, Molėtų progimnazijos, Alantos gimnazijos, Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos ir Molėtų pradinės mokyklos komandos. Mokyklų atstovai pristatė, kaip keitėsi pamokų organizavimas, mokinių įsitraukimas ir kokias naujas veiklas pavyko įtvirtinti per programos laikotarpį.

    Aptariant pasiektus rezultatus, daug dėmesio skirta bendruomenių lyderystei, mokytojų bendradarbiavimui ir mokinių aktyvesniam įsitraukimui į ugdymo procesą. Taip pat nagrinėta STEAM ir kultūrinio ugdymo plėtra, veiklos partnerių erdvėse, ugdymo priemonių atnaujinimas ir mokyklų aplinkos gerinimas.

    Vienas iš praktinių programos akcentų buvo įtraukties stiprinimas, ypač sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo ugdyme klausimus. Konferencijoje pabrėžta, kad tvarūs pokyčiai priklauso ne tik nuo priemonių ar infrastruktūros, bet ir nuo nuoseklių metodinių sprendimų bei komandinio darbo mokyklose.

    Renginyje pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto tyrėjai, vertinę programos įgyvendinimo patirtis bei rezultatus. Tyrėjų grupės vadovė dr. Jūratė Valuckienė pabrėžė, kad savivaldybė programą įgyvendino nuosekliai, o rezultatai rodo apčiuopiamą pažangą ugdymo kokybės srityje.

    „Molėtų rajono savivaldybė TŪM programą įgyvendino nuosekliai ir atsakingai, o pasiekti rezultatai rodo reikšmingą pažangą stiprinant ugdymo kokybę“, – sakė dr. Jūratė Valuckienė.

    Prieš konferenciją tyrėjas S. Balčiūnas su mokyklų vadovais aptarė kiekvienos mokyklos tyrimo rezultatus ir pateikė rekomendacijas, kuriose srityse verta stiprinti veiklą. Konferencijos pabaigoje akcentuota, kad svarbiausias etapas prasideda dabar, kai būtina išlaikyti pasiektą tempą, vertinti pažangos rodiklius ir planuoti tęstines priemones.

    Baigiamąjį renginį užbaigė Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos mokinių muzikinis pasirodymas. Organizatoriai pabrėžė, kad tolesnės kryptys bus siejamos su tvariu ugdymo kokybės gerinimu, mokinių pasiekimų augimu ir mokyklų bendruomenių gebėjimu pačioms kurti bei išlaikyti pokyčius.

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.