CP v2

Tag: Įtraukusis ugdymas

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.

  • Tarptautinė mokytojų diena: kuo ši profesija šiandien susiduria Lietuvoje ir ko tikisi patys pedagogai?

    Spalio 5 dieną minima Tarptautinė mokytojų diena, skirta atkreipti dėmesį į pedagogų darbą ir jo reikšmę visuomenei. Ši diena siejama su UNESCO ir Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis dėl mokytojų statuso, todėl ją lydi diskusijos apie darbo sąlygas ir švietimo kokybę.

    Lietuvoje mokytojų profesija pastaraisiais metais atsidūrė pokyčių kryžkelėje: diegiamos ugdymo programos, daugėja įtraukiojo ugdymo uždavinių, o mokykloms tenka prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių. Kartu auga lūkesčiai, kad pedagogai ne tik perteiks žinias, bet ir padės spręsti emocinės sveikatos, motyvacijos bei elgesio iššūkius.

    Viena opiausių temų išlieka mokytojų trūkumas ir amžiaus struktūra, ypač regionuose bei tiksliųjų mokslų srityse. Švietimo bendruomenė nuolat pabrėžia, kad profesijos patrauklumą lemia ne tik atlygis, bet ir realus darbo krūvis, aiškios karjeros galimybės, mažesnė administracinė našta bei stipri pagalbos specialistų komanda mokyklose.

    Mokytojo darbas keičiasi greičiau

    Kasdienė pedagogų rutina vis dažniau apima ne vien pamokų vedimą, bet ir individualų darbą su skirtingų gebėjimų mokiniais, bendravimą su tėvais, pažangos vertinimą ir dokumentavimą. Dėl to mokytojo laikas tampa fragmentuotas, o kokybiškam pasiruošimui pamokoms jo dažnai lieka mažiau, nei norėtų patys pedagogai.

    Prie pokyčių prisideda ir skaitmeninės priemonės, kurios vienur palengvina darbą, kitur sukuria papildomų lūkesčių greitai reaguoti, pildyti sistemas ir tvarkyti duomenis. Vis dažniau mokyklose kalbama ir apie DI sprendimus, kurie gali padėti diferencijuoti užduotis ar automatizuoti dalį vertinimo, tačiau kartu kelia akademinio sąžiningumo ir atsakomybių pasidalijimo klausimų.

    Ko tikisi pedagogai ir tėvai?

    Pedagogai dažniausiai tikisi aiškumo: stabilios švietimo politikos krypties, prognozuojamų pokyčių ir realiai įgyvendinamų reikalavimų klasėje. Ne mažiau svarbu ir pasitikėjimas mokytoju, kai sprendimai dėl ugdymo priemonių ar metodų paremti profesionalumu, o ne vien formaliais rodikliais.

    Tėvams aktualiausia, kad vaikas gautų kokybišką ugdymą ir saugią emocinę aplinką, o mokykla laiku pastebėtų mokymosi sunkumus. Šie lūkesčiai sutampa su mokytojų siekiais, tačiau praktikoje jiems įgyvendinti dažnai prireikia papildomų resursų ir glaudesnio bendradarbiavimo su švietimo pagalbos specialistais.

    Tarptautinė mokytojų diena tampa proga ne tik pasveikinti pedagogus, bet ir pasvarstyti, kokių sprendimų reikia, kad mokyklose būtų daugiau stabilumo, o profesija taptų patrauklesnė jauniems žmonėms. Ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar mokytojo darbas bus vertinamas ne vien simboliškai, bet ir konkrečiais, kasdienybę gerinančiais sprendimais.

    „Mokytojų darbas yra vienas svarbiausių, nes nuo jo priklauso, kaip pasirengusi bus ateities karta“, – sakė švietimo bendruomenės atstovai.

  • Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    Darbo stebėjimo vizitas Suomijoje: kuo išskirtinė Kangasniemi gimnazija ir ką verta perimti Lietuvoje

    2026 metų balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Suomijos Kangasniemi gimnazijoje. Vizitas vyko pagal „Erasmus+“ akreditacijos projektą, tęsiant užmegztą bendradarbiavimą su mokyklos vadovybe ir bendruomene.

    Pagrindinis vizito tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip Suomijos ugdymo kultūra veikia kasdienėje mokyklos veikloje, ir atsirinkti idėjas, kurias realu pritaikyti Lietuvos mokyklose. Per kelias dienas stebėtos pamokos, aptarti ugdymo organizavimo sprendimai ir bendrauta su mokytojais bei administracija.

    Kas labiausiai krenta į akis?

    Kangasniemi gimnazijoje ryškiai matomas pasitikėjimu grindžiamas modelis, kai mokytojui suteikiama reali pedagoginė autonomija, o sprendimai remiami profesine atsakomybe. Suomijoje mokytojo profesijai taikomi aukšti reikalavimai, todėl plačios savarankiškumo ribos čia laikomos ne privilegija, o sistemos logika.

    Ne mažiau svarbus ir lygių galimybių principas: ugdymo kokybė siejama su ankstyva pagalba, įtrauktimi ir kasdieniu mokinio gerovės užtikrinimu, o ne su mokinių atranka ar reitingavimu. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama individualiai pažangai, o pagalbos priemonės aktyvuojamos vos pastebėjus sunkumus.

    Vizito metu taip pat buvo akcentuota, kad Suomijoje vertinimas dažniau orientuojamas į mokymąsi palaikantį grįžtamąjį ryšį, o ne į nuolatinį testavimą. Tai padeda mažinti įtampą, tačiau iš mokytojo reikalauja aiškių kriterijų, nuoseklaus komunikavimo ir gebėjimo argumentuoti vertinimo sprendimus.

    Kaip organizuojamas mokymasis gimnazijoje?

    Kangasniemi gimnazijos kasdienybėje matomas lankstumas, siejamas su kreditais paremta mokymosi struktūra, kuri Suomijoje gimnazijose taikoma nuo 2021 metų. Mokiniai planuoja savo mokymosi kelią, derina modulius ir tempą, o mokytojo vaidmuo tampa labiau konsultacinis, padedantis kryptingai siekti rezultatų.

    Suomijos gimnazinis ugdymas paprastai trunka trejus metus, tačiau mokinys gali rinktis spartesnį ar lėtesnį tempą. Tokia sistema skatina atsakomybę už asmeninius sprendimus ir kartu išryškina planavimo įgūdžių svarbą: mokiniui reikia matyti ilgalaikį tikslą ir nuosekliai dėlioti tarpinius žingsnius.

    Baigiant gimnaziją laikomas valstybinis brandos egzaminas, reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Vizito metu aptarta, kad egzaminų reikalavimai tampa orientyru, tačiau kasdienė mokyklos veikla nėra pastatyta vien ant pasirengimo testams.

    Ką parsivežame į Lietuvą?

    Vizitas išryškino kelias kryptis, kurios gali būti aktualios Lietuvos mokykloms, jei jos pritaikomos vietos kontekstui. Pirmiausia tai pasitikėjimo ir atsakomybės dermė, kai autonomija remiasi aiškiais bendruomenės susitarimais ir profesinėmis diskusijomis, o ne vien formalia kontrole.

    Antroji kryptis siejasi su mokinio įgalinimu planuoti mokymąsi: kreditų ir modulių logika parodo, kaip pasirinkimai gali tapti ne chaosu, o sąmoningu ugdymo keliu, jei mokykla suteikia aiškias taisykles ir konsultacinę pagalbą. Tokie sprendimai ypač svarbūs kalbant apie motyvaciją, atsakomybę ir ilgalaikių tikslų išsikėlimą.

    Trečia kryptis yra mokinio gerovė ir ankstyva pagalba, kuri suvokiama kaip ugdymo kokybės dalis. Pokalbiuose su Suomijos kolegomis akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai mokykla turi pakankamai resursų ir aiškiai pasidalintus vaidmenis, o pagalbos teikimas neprasideda tik tada, kai problema įsisenėja.

    „Tarptautiniai mainai leidžia į savo kasdienę praktiką pažvelgti iš šalies ir atsirinkti sprendimus, kurie veikia ne teorijoje, o realioje klasėje“, – sakė vizite dalyvavusi mokytoja.

    Planuojama vizito įžvalgomis pasidalyti metodinėse grupėse ir profesiniuose susitikimuose, aptariant, kokie pokyčiai būtų tvarūs mokyklos lygmeniu. Taip pat numatoma tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti temų būsimoms „Erasmus+“ partnerystėms, kuriose tvarumas, įtrauktis ir mokinių gerovė išliktų pagrindiniais prioritetais.