CP v2

Tag: Izraelis

  • „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleido Izraelio padalinio vadovą Aloną Haimovichą po vidinio tyrimo, susijusio su „Azure“ debesijos paslaugų naudojimu Izraelio gynybos institucijose. Įmonė viešai patvirtino vadovybės pokyčius, tačiau detalių pateikė mažai, pabrėždama tik organizacinius sprendimus.

    Vidinio tyrimo esmė buvo tai, ar ir kaip „Azure“ infrastruktūra galėjo būti naudojama kariniams ir žvalgybiniams tikslams, ypač duomenų apdorojimui ir saugojimui. Pasak kelių žiniasklaidos pranešimų, dėmesys krypo į technologijų panaudojimą stebėsenai ir duomenų rinkimui apie palestiniečius.

    „Mes vertiname privatumo apsaugą ir siekiame užkirsti kelią masinei civilių stebėsenai“, – sakė „Microsoft“ atstovai, komentuodami, kodėl buvo inicijuotas vidinis patikrinimas.

    Nors Haimovichui viešai nebuvo pateikta konkrečių kaltinimų, tyrimas esą atskleidė skaidrumo trūkumą dėl to, kaip paslaugos buvo naudojamos ir kaip apie tai buvo informuojama centrinė būstinė. Tokie signalai įmonei kelia ne tik reputacinę, bet ir atitikties riziką, ypač dėl Europos Sąjungos privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    Po šių įvykių „Microsoft“ peržiūrėjo Izraelio padalinio valdymo modelį ir sustiprino priežiūrą, dalį sprendimų perduodama Europos regiono grandžiai. Tai rodo, kad technologijų milžinės vis dažniau centralizuoja jautrius valdžios sektoriaus kontraktus, kai kyla etikos ir atitikties klausimų.

    Situaciją kaitina ir vidinis darbuotojų spaudimas: pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai dėl didžiųjų debesijos tiekėjų sutarčių su kariuomenėmis. Tokie protestai tapo platesnės tendencijos dalimi, kai darbuotojai reikalauja aiškesnių ribų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos DI, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijos.

    Tuo pat metu Izraelio institucijos plačiai naudoja ir kitų tiekėjų sprendimus, o rinkoje tęsiasi konkurencija dėl strateginių viešojo sektoriaus kontraktų. Artėjant sutarčių atnaujinimui, sprendimai dėl apimčių ir sąlygų gali tapti lakmuso popierėliu, kaip griežtai technologijų bendrovės taikys savo etikos ir naudojimo taisykles.

  • Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Eurovizijos pusfinalis Vienoje: į finalą žengė Lietuva, favoritė Suomija ir Izraelis

    Pirmasis pusfinalis: kas pateko?

    Pirmojoje 2026 metų Eurovizijos dainų konkurso pusfinalio laidoje Vienoje dėl vietos finale varžėsi 15 šalių, o žiūrovų ir komisijų balsai atrinko 10. Tarp į finalą patekusiųjų – Lietuva, taip pat lažybų rinkose viena iš favoričių laikoma Suomija ir daug diskusijų sulaukęs Izraelis.

    Scenoje netrūko Eurovizijai būdingų elementų: ryškios choreografijos, pirotechnikos ir vizualinių sprendimų, išnaudojančių trijų minučių pasirodymo formatą iki maksimumo. Dalis pasirodymų rėmėsi aiškia „kabliuko“ strategija, kuri dažnai tampa lemiamu faktoriumi pusfinaliuose.

    Suomija kelialapį į finalą iškovojo su daina „Liekinheitin“, kurios pavadinimas į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamas kaip Liepsnosvaidis. Kūrinys sujungė pop vokalą ir ryškų smuiko motyvą, o sceninis sprendimas akcentavo ugnies temą.

    Kartu į finalą taip pat pateko Graikija, Serbija, Moldova, Kroatija, Belgija, Lenkija ir Švedija. Pusfinalyje netikėtumu tapo Belgijos sėkmė, mat dalis prognozių šiai šaliai buvo mažiau palankios.

    Kas liko už borto?

    Po pirmojo pusfinalio iš konkurso pasitraukė Estija, Sakartvelas, Juodkalnija, Portugalija ir San Marinas. Nors vakaras turėjo svečių pasirodymų ir ryškių sceninių momentų, to nepakako, kad šios šalys surinktų pakankamai balsų.

    San Marino pasirodymas sulaukė papildomo dėmesio dėl svečio, muzikos gerbėjams gerai žinomo Boy George pasirodymo. Vis dėlto Eurovizijos pusfinaliuose vien „vardo“ efekto dažnai neužtenka, jei daina ir sceninis pateikimas neperžengia bendro vakaro triukšmo.

    Politinis fonas ir balsavimo pokyčiai

    2026 metais Eurovizija mini 70-ąjį konkursą, tačiau jubiliejus vyksta įtemptame fone. Europos transliuotojų sąjunga primena, kad konkursas formaliai yra nepolitinis, tačiau praktikoje Eurovizija dažnai atspindi platesnes Europos nuotaikas ir konfliktus.

    Šiemet konkursą temdo penkių šalių sprendimas nedalyvauti protestuojant prieš Izraelio įtraukimą. Skelbiama, kad dalis atlikėjų ir aktyvistų Eurovizijos savaitę planuoja demonstracijas, o tai organizatoriams kelia papildomų saugumo ir reputacijos iššūkių.

    Izraelio atstovas Noam Bettan, atlikęs baladę „Michelle“, arenoje sulaukė ir palaikymo, ir protesto šūksnių. Nepaisant prieštaringos atmosferos, jis buvo išrinktas tarp keliaujančiųjų į finalą.

    „Jie jau pasiekė ribą pagal tai, ką dabartinis formatas gali atlaikyti“, – sakė Kopenhagos universiteto žiniasklaidos tyrėjas Jonathan Hendrickx.

    Europos transliuotojų sąjunga, reaguodama į ankstesniais metais viešai aptartus įtarimus dėl koordinuoto balsavimo ir agresyvios rinkodaros, sugriežtino taisykles. Vienas iš pokyčių – sumažintas leistinų balsų skaičius vienam žmogui iki 10 ir sustiprintos apsaugos nuo įtartinos arba koordinuotos balsavimo veiklos.

    Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį, po jo paaiškės likę finalininkai. Didžiojo penketo šalys Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija finale dalyvauja automatiškai kaip vienos pagrindinių konkurso finansuotojų, o Austrija finale turi vietą ir kaip šeimininkė.

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Kas atskleista pranešime

    „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnų pateikta informacija, skelbia, kad Izraelis Irako vakaruose, Anbaro provincijos dykumoje, dar prieš atvirą karo su Iranu eskalaciją buvo įkūręs slaptą karinę bazę.

    Teigiama, jog objektas turėjo padėti užtikrinti oro priedangą operacijoms regione ir sudaryti sąlygas greitam reagavimui, jei Izraelio ar sąjungininkų orlaiviai būtų numušti Irano teritorijoje.

    Pasak publikacijos, bazėje galėjo būti dislokuoti specialiųjų operacijų kariai ir paieškos bei gelbėjimo pajėgos. Toks modelis dažnai taikomas planuojant sudėtingas misijas, kai vienu metu reikia ir žvalgybos, ir greitos evakuacijos, ir koordinuoto veikimo ore.

    Pranešime taip pat minima situacija, kai po incidento netoli Isfahano Izraelis esą siūlė pasitelkti šią infrastruktūrą gelbėjimo operacijai, tačiau JAV pajėgos, kaip rašoma, pasirinko veikti savarankiškai.

    Kaip bazė esą buvo aptikta?

    Didžiausią dėmesį patraukė teiginys, kad objektą pastebėjo ne Irako saugumo struktūros, o vietinis piemuo. Anot pranešimo, jis esą atkreipė dėmesį į neįprastą aktyvumą, tarp jų sraigtasparnių judėjimą ir šūvius, ir apie tai pranešė.

    Po signalo Irako pajėgos pradėjo skubų tyrimą. Tuo pat metu pranešime teigiama, kad Izraelis esą ėmėsi intensyvių smūgių, o per incidentą žuvo vienas Irako karys.

    Irako pareigūnai viešai kėlė klausimus dėl operacijos aplinkybių ir atsakomybės. „Ši neapgalvota operacija buvo įvykdyta be koordinavimo ar leidimo“, – sakė Irako kariuomenės operacijų vadovybės vado pavaduotojas Qais al-Mohammadi.

    Kitas Irako kariuomenės pareigūnas, cituojamas pranešime, situaciją vertino dar niūriau. „Atrodo, kad prieš smūgį ant žemės veikė pajėgos, kurias iš oro rėmė parama, viršijanti mūsų padalinių galimybes“, – sakė jis.

    Kodėl pasirinkta Anbaro dykuma

    Žvalgybos temomis kalbinami ekspertai pažymi, kad vakarinė Irako dykuma dėl milžiniškos teritorijos ir reto apgyvendinimo yra patogi slaptoms logistikos ir operacinėms aikštelėms. Tokiose zonose lengviau paslėpti infrastruktūrą, apriboti pašalinių priėjimą ir vykdyti judėjimą nepastebimai.

    Anbaro dykuma driekiasi į vakarus nuo Eufrato, ribojasi su Sirijos ir Jordanijos dykumomis, o vietovės kontrolė istoriškai laikoma strategiškai svarbia dėl kelių koridorių ir atokumo nuo didžiųjų miestų.

    Pranešime primenama, kad Anbaras yra ir išteklių turtingas regionas: minimos fosfatų atsargos, sieros, silicio smėlio ir gamtinių dujų telkiniai. Tokie ištekliai didina teritorijos ekonominę vertę, tačiau kartu komplikuoja saugumo situaciją, nes regionas tampa įvairių interesų sankirta.

    Visas epizodas pateikiamas platesniame politiniame kontekste: Bagdadas siekia išlaikyti balansą tarp Vašingtono ir Teherano, o regione nuolat persidengia sąjungininkų, konkurentų ir vietinių ginkluotų grupių interesai.

    JAV jau ne vienerius metus spaudžia Iraką riboti Irano remiamų ginkluotų grupuočių įtaką. Šios grupuotės periodiškai taikosi į JAV interesus Irake, įskaitant diplomatinę infrastruktūrą ir kitus objektus, o tai didina eskalacijos riziką net ir tada, kai oficialiai deklaruojama siekiamybė išvengti platesnio konflikto.

    Tuo metu Izraelio karinių oro pajėgų vadovybė anksčiau yra užsiminusi apie specialiųjų pajėgų vykdytas „išskirtines operacijas“ konfrontacijos su Iranu metu, tačiau konkrečių detalių viešai neatskleidė.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Kas uždirba iš JAV ir Izraelio karo su Iranu: BBC įvardijo sektorius, tarp jų – bankai

    JAV ir Izraelio karinis konfliktas su Iranu, kurio pradžia siejama su vasario 28 dieną įvykusiais smūgiais, sukėlė bangavimą pasaulio rinkose. BBC apžvalgoje išskiriama, kad daliai sektorių tai tapo postūmiu fiksuoti išskirtinius finansinius rezultatus, nors bendra ekonominė aplinka išlieka įtempta.

    Didžiausias tiesioginis poveikis siejamas su energijos tiekimo rizikomis, ypač dėl strateginių maršrutų Persijos įlankoje. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie laivybos ribojimus, nes tai tiesiogiai didina naftos kainų svyravimus ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Naftos kainos ir milžinų pelnai

    BBC nurodo, kad kylant naftos kainoms išlošė dalis didžiųjų energetikos bendrovių. Pavyzdžiui, BP skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo iki maždaug 3,0 mlrd. eurų, o „Shell“ pranešė apie maždaug 6,5 mlrd. eurų pelną per tą patį laikotarpį.

    Vis dėlto ne visų sektoriaus lyderių rezultatai gerėjo vienodai. „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pelnai, lyginant su praėjusiais metais, buvo kuklesni, tačiau įmonės vis tiek pranoko analitikų lūkesčius, o tai rodo, kad rinka tikėjosi dar didesnio neapibrėžtumo.

    Bankai: suaktyvėjo sandoriai ir prekyba

    BBC taip pat atkreipė dėmesį į Volstrito bankų rezultatus, kurie per geopolitines įtampas dažnai gauna papildomų pajamų iš prekybos, rizikos valdymo ir konsultavimo. Skelbiama, kad šešios didžiausios JAV finansų institucijos per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius bendrai uždirbo apie 44,6 mlrd. eurų.

    Tokie skaičiai paprastai siejami su išaugusiu klientų poreikiu apsidrausti nuo kainų šuolių, didesniais prekybos apimčių svyravimais ir aktyvesniu kapitalo perskirstymu. Tačiau bankų rezultatai nereiškia, kad rizika sumažėjo: rinkoms nervingai reaguojant, auga ir galimų nuostolių scenarijų spektras.

    Gynyba ir atsinaujinanti energetika

    Konfliktas didina ir gynybos pramonės užsakymus, ypač oro gynybos, priešraketinių sistemų, kovos su dronais ir amunicijos segmentuose. BBC cituota analitikė Emily Sawicz pabrėžė, kad įtampa „pagilino spragas oro gynybos pajėgumuose ir paspartino investicijas į priešraketinę gynybą, antidronų sistemas ir karinę įrangą Europoje bei JAV“.

    Gynybos sektoriaus įmonės tokiomis sąlygomis dažnai gauna ne tik didesnius užsakymus, bet ir ilgesnio laikotarpio sutartis, kurios stabilizuoja pajamas. Tarp minimų bendrovių – ir BAE Systems, kuri nurodė laukianti pardavimų ir pelno augimo dėl didėjančių valstybių išlaidų gynybai.

    Kartu karas ir energijos tiekimo rizikos tampa argumentu spartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes šalys ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių. BBC nurodo, kad „Octopus Energy“ fiksavo ryškų susidomėjimo šuolį, o saulės elektrinių įrangos pardavimai, remiantis pateiktais duomenimis, nuo vasario pabaigos augo apie 50 proc.

    Nors balandžio 8 dieną buvo paskelbtos paliaubos, derybos dėl ilgalaikio konflikto užbaigimo, kaip pažymi BBC, iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai reiškia, kad rinkų nervingumas, o kartu ir staigesni kainų bei užsakymų ciklai dalyje sektorių, gali išlikti ilgiau.

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių vaikystė galėjo būti gerokai kitokia, nei iki šiol manyta. Tai rodo nauja analizė, atlikta tiriant kūdikio skeletą, rastą Amudo oloje Izraelyje ir mokslinėje literatūroje žinomą kaip Amud 7.

    Mokslininkai šiuolaikiniais metodais palygino dantų ir kaulų brendimą. Dantys leido spręsti, kad kūdikiui buvo apie 6 mėnesiai, tačiau kaulų išsivystymas priminė šiuolaikinio daugiau nei metų amžiaus vaiko rodiklius.

    Tokia ryški neatitiktis leidžia manyti, kad neandertaliečių kūnas ankstyvame amžiuje galėjo augti spartesniu tempu nei Homo sapiens. Tyrėjai pabrėžia, kad tai panašiau į dėsningumą, o ne vienetinę anomaliją, nors vaikų skeletų iš šios rūšies turima itin mažai.

    Vienas svarbiausių šio darbo akcentų yra tai, kada galėjo įvykti augimo pagreitėjimas. Autoriai kelia prielaidą, kad gimus neandertaliečių naujagimiai dydžiu ir pradine raida galėjo būti panašūs į šiuolaikinius, o didesnis skirtumas išryškėdavo jau po gimimo, pirmaisiais mėnesiais.

    Jei ši hipotezė pasitvirtintų, ji keistų supratimą apie neandertaliečių gyvenimo strategiją. Spartesnis somatinis augimas galėjo padėti greičiau pasiekti didesnę kūno masę, kuri šaltame klimate geriau sulaiko šilumą, o kartu potencialiai didina išgyvenimo tikimybę, kai resursai riboti.

    Ką tai reiškia žmogaus evoliucijai?

    Toks raidos modelis leistų kalbėti ne tik apie išvaizdos ar kūno sandaros skirtumus, bet ir apie skirtingą energijos paskirstymą augant. Homo sapiens evoliucijoje ryškus ilgesnės vaikystės etapas, siejamas su ilgesniu smegenų brendimu, socialiniu mokymusi ir lėtesne fizine branda.

    Nauji duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą, nei ankstesnė nuostata, kad neandertaliečių augimo tempas buvo panašus į mūsiškį. Tyrėjai neatmeta, kad raida galėjo vykti etapais, kai vienu laikotarpiu ji priartėja prie Homo sapiens, o kitu ryškiai pagreitėja.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad išvadoms didelę įtaką daro radinių stoka. Kiekvienas naujas neandertaliečių vaiko skeletas gali smarkiai pakoreguoti interpretacijas, todėl ateities tyrimai, ypač derinant kaulų mikrostruktūros ir dantų vystymosi analizę, čia bus lemiami.