CP v2

Tag: Izraelis

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.

  • Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose įsiplieskė naujas diplomatinis konfliktas dėl krovininio laivo, kuris, Kyjivo teigimu, į Izraelio uostą gabena Rusijos iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos grūdus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paragino Izraelį neleisti iškrauti tokio krovinio, pabrėždamas, kad prekyba pavogtomis prekėmis užtraukia teisinę atsakomybę.

    Pasak Ukrainos, kalbama apie Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris balandžio 25 dieną priartėjo prie Haifos akvatorijos. Kyjivas tvirtina, kad laivas gabena daugiau nei 6 200 tonų kviečių ir apie 19 000 tonų miežių, o jų kilmė siejama su laikinai okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.

    „Bet kurioje normalioje šalyje pavogtų prekių pirkimas reiškia teisinę atsakomybę“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina antradienio rytą išsikvietė Izraelio ambasadorių Kyjive Michaelį Brodsky ir paprašė nedelsiant imtis veiksmų dėl „Panormitis“. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau esą panaudojo diplomatinius kanalus, tačiau, jo vertinimu, situacija kartojasi, todėl tenka kalbėti viešai.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras anksčiau nurodė, kad kaltinimai turi būti pagrįsti įrodymais, o oficialios teisinės pagalbos ar informacijos pateikimo procedūros, jo teigimu, nebuvo išnaudotos iki galo. Jis taip pat ragino diplomatiją vykdyti ne socialiniuose tinkluose, o instituciniu keliu.

    Kaip veikia grūdų „šešėlinės“ schemos

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija sistemingai perima grūdus okupuotose teritorijose ir organizuoja jų eksportą, pasitelkdama su okupacine administracija siejamus tarpininkus. Pasak Ukrainos tiriamosios žurnalistikos atstovų, grūdai gali būti kraunami į Rusijos birių krovinių laivus, vėliau perkeliami į vadinamojo šešėlinio laivyno laivus ir išgabenami iš Rusijos uostų, pakeičiant dokumentaciją.

    Kyjivo vertinimu, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Rusija galėjo pasisavinti mažiausiai 15 mln. tonų Ukrainos grūdų. Ukraina pabrėžia, kad uostų ir muitinės kontrolė leidžia identifikuoti laivus, krovinius bei jų kilmę, todėl, jos teigimu, Izraelis turi technines galimybes patikrinti tiekimo grandinę.

    Ne pirmas kartas šiemet

    Izraelio žiniasklaidoje skelbta, kad šiemet į Izraelį jau galėjo patekti ne viena grūdų siunta, kurią Ukraina laiko pavogta. Dėl ankstesnių atvejų Kyjivas taip pat buvo reiškęs pretenzijas, teigdamas, kad Izraelio institucijos buvo įspėtos iš anksto, tačiau kroviniai vis tiek buvo iškrauti.

    Vienu iš pastarųjų pavyzdžių Ukraina įvardijo laivą „Abinsk“, kuris, jos teigimu, į Izraelį atgabeno beveik 44 000 tonų kviečių. Kyjivas tvirtina, kad apie galimą okupuotų teritorijų kilmę Izraelio pareigūnams buvo pranešta dar kovo 23 dieną, tačiau krovinys Haifoje vis tiek buvo iškrautas balandžio 12–14 dienomis.

    Ką tai reiškia regiono politikai

    Šis ginčas vyksta platesniame karo Ukrainoje kontekste, kai grūdų logistika ir uostų infrastruktūra yra tapusi strateginiu taikiniu, o eksportas tiesiogiai veikia pasaulines maisto kainas ir tiekimo stabilumą. Ukraina siekia, kad partneriai užkirstų kelią bet kokioms schemoms, kurios, jos vertinimu, finansuoja Rusijos karo ekonomiką ir normalizuoja neteisėtą okupacijos metu paimtų išteklių prekybą.

    Artimiausiomis dienomis sprendžiant, ar „Panormitis“ bus leista švartuotis ir iškrauti krovinį, Izraeliui teks derinti teisines procedūras, reputacines rizikas ir diplomatinius santykius. Ukraina tuo metu signalizuoja, kad ketina tęsti spaudimą ir reikalauti konkrečių veiksmų, o ne vien pareiškimų.

  • Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu balandžio 27 dieną pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir bepiločiai orlaiviai išlieka viena pagrindinių grėsmių, todėl Izraelis, jo teigimu, privalo išlaikyti karinį spaudimą. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariuomenė pranešė plečianti smūgius Libane, nors formaliai galioja paliaubos.

    Pasak B. Netanyahu, didžiausią riziką kelia 122 milimetrų raketos ir dronai, todėl atsakas esą turi apimti ir operacinius veiksmus, ir technologinius sprendimus. Izraelio pusė akcentuoja, kad paliaubų sąlygos palieka teisę veikti prieš planuojamas, neišvengiamas arba jau vykdomas atakas.

    Libano prezidentas Josephas Aounas tuo pat metu sakė, kad tiesioginės derybos su Izraeliu yra būdas užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą. Jis viešai kritikavo tuos, kurie, jo žodžiais, įtraukė Libaną į konfliktą dėl išorinių interesų, ir pabrėžė siekį nutraukti karo būseną.

    „Aš siekiu užbaigti karo būklę su Izraeliu ir nepriimsiu žeminančio susitarimo“, – sakė Josephas Aounas.

    „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas atmetė tiesioginių derybų idėją, pavadinęs ją sunkia klaida ir ragindamas valdžią atsitraukti. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas savo ruožtu perspėjo, kad derybų atmetimas gali turėti itin skaudžių pasekmių Libanui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, pastarosiomis savaitėmis Vašingtone vyko JAV tarpininkaujami kontaktai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 10 dienų paliaubas, prasidėjusias balandžio 17 dieną, o vėliau pranešta apie jų pratęsimą dar trims savaitėms.

    Vis dėlto fronte įtampa išlieka. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie Izraelio aviacijos smūgius keliuose pietų miestuose, artilerijos apšaudymą ir griovimo operacijas atskirose vietovėse, o „Hezbollah“ skelbė surengusi kelias atakas prieš Izraelio pajėgas pietuose.

    Konflikto foną dar labiau apsunkina ginčai Libano viduje dėl „Hezbollah“ vaidmens ir ginkluotės. Aounas teigia, kad derybos neturėtų būti laikomos išdavyste, o tikrasis Libano interesas yra stabilumas ir karo rizikos mažinimas, tačiau „Hezbollah“ šią kryptį kritikuoja kaip nuolaidžiavimą.

    Izraelio kariuomenė taip pat yra paskelbusi apie veikimą vadinamojoje „geltonojoje linijoje“ – maždaug 10 kilometrų gylio ruože Libano teritorijoje palei sieną, į kurį civiliams buvo patarta negrįžti. Libano institucijos skelbė, kad nuo kovos veiksmų pradžios kovo 2 dieną žuvo 2 521 žmogus.

    Diplomatinės pastangos kol kas neduoda tvaraus lūžio, o abi pusės toliau bando primesti savo taisykles dėl paliaubų interpretacijos. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo JAV tarpininkavimo efektyvumo ir nuo to, ar Libano politinei vadovybei pavyks sutarti dėl vienos derybinės linijos.

  • Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose kyla nauja įtampa: Kyjivas pareiškė kviečiantis Izraelio ambasadorių pasiaiškinti dėl krovininio laivo, kuris, kaip įtariama, gabena iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtus grūdus ir juda Haifos uosto link.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad ambasadoriui bus įteikta protesto nota ir paprašyta imtis veiksmų, jog krovinys nebūtų priimtas. Pasak ministro, neteisėta prekyba pavogtais ukrainietiškais grūdais esą neturi griauti draugiškų dvišalių santykių.

    „Sunku suprasti, kodėl Izraelis tinkamai nesureagavo į teisėtą Ukrainos prašymą dėl ankstesnio laivo, atgabenusio pavogtas prekes į Haifą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras viešai atkirto, kad, jo teigimu, įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimus, kol kas nepateikta. Jis taip pat paragino Ukrainą diplomatinių klausimų nespręsti per socialinius tinklus ir žiniasklaidą.

    „Klausimas bus ištirtas. Izraelis yra valstybė, kuri laikosi teisės viršenybės, o teisėsauga yra nepriklausoma. Visos institucijos veiks pagal įstatymą“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Laivas ir krovinys: ką teigia Ukraina

    Ukrainos pareigūnai tvirtina stebintys Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris, jūrų eismo stebėjimo duomenimis, pasiekė vandenis netoli Haifos. Kyjivas perspėja, kad leidimas iškrauti krovinį gali turėti rimtų diplomatinių pasekmių.

    Žurnalistinių tyrimų duomenimis, laive gali būti daugiau kaip 6 200 tonų kviečių ir 19 000 tonų miežių. Skelbiama, kad krovinys galėjo būti suformuotas per perkrovimus iš kitų laivų ir išgabentas per Rusijos Krasnodaro krašte esantį Kaukazo uostą.

    Ukrainos tyrėjai taip pat sieja dalį krovinių su okupuotu Berdjansku Azovo jūros pakrantėje. Tokios schemos, Ukrainos vertinimu, leidžia maskuoti kilmę ir tęsti eksportą, kuris, Kyjivo teigimu, finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Ankstesnis atvejis Haifoje

    Ši istorija nėra pirmoji. Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau viešai skelbė įspėjusi Izraelio institucijas dėl laivo „Abinsk“ krovinio, kurį Kyjivas laikė galimai pavogtais ukrainietiškais kviečiais iš laikinai okupuotų teritorijų.

    Ukrainos pusė tuomet pabrėžė importo operacijų su tokia produkcija nepriimtinumą, tačiau, anot ministerijos, krovinys vis tiek buvo iškrautas Haifoje balandžio 12–14 dienomis. Izraelio žiniasklaidoje pasirodė tyrimų, kad per metus į šalį galėjo patekti ne viena panašios kilmės siunta.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Ukraina yra viena svarbiausių grūdų eksportuotojų Europoje, o žemės ūkio produkcija išlieka reikšmingu ekonomikos pajamų šaltiniu. Dėl Rusijos plataus masto invazijos logistika ir eksporto maršrutai tapo itin jautrūs, o okupuotų teritorijų produkcijos „įteisinimas“ tarptautinėje rinkoje Kyjivui yra strateginė problema.

    Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad nuo 2022 metų iš okupuotų teritorijų galėjo būti pagrobti milijonai tonų grūdų. Kyjivas siekia, kad trečiosios šalys, uostai ir importuotojai taikytų griežtesnį kilmės patikrinimą ir reaguotų į įspėjimus, kai kyla įtarimų dėl krovinių.

    Diplomatinis ginčas dėl Haifos uosto vyksta platesniame, atsargių Ukrainos ir Izraelio santykių kontekste. Izraelis iki šiol vengė tiesioginės karinės paramos Ukrainai, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą regione, tačiau pastaruoju metu abi pusės viešai signalizuoja norą stiprinti ryšius, ypač kalbant apie grėsmes, susijusias su Iranu.