CP v2

Tag: Izraelis

  • Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis svarsto galimybę iš JAV įsigyti patrulinių ir priešpovandeninės kovos lėktuvų „Boeing P-8A Poseidon“. Apie tai skelbia Izraelio žiniasklaida, o kariuomenėje, anot pranešimų, jau vyksta tokio pirkinio poreikio ir scenarijų analizė.

    Jei sandoris įvyktų, „P-8A“ galėtų tapti pagrindu pirmajai Izraelio specializuotai jūrinei patrulinei grandžiai, skirtai veikti rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tokios platformos paprastai naudojamos laivų ir povandeninių taikinių paieškai, taip pat situacijos jūroje stebėjimui dideliais atstumais.

    „Boeing P-8A Poseidon“ yra karinių jūrų pajėgų patrulinis orlaivis, galintis dislokuoti sonarines bojas, apdoroti akustinius kontaktus ir padėti nustatyti panirusių taikinių buvimo vietą. Lėktuvas taip pat gali būti ginkluojamas torpedomis, o jo jūrinis radaras pritaikytas plataus ploto stebėjimui ir taikinių sekimui.

    Izraelio planuose „P-8A“ būtų derinamas su esama žvalgybos aviacija, įskaitant modifikuotą „Gulfstream G550“ platformą „Oron“. Skelbiama, kad „P-8A“ orientuotųsi į jūrines užduotis Viduržemio jūroje, o „Oron“ dažniau būtų naudojamas stebėjimui virš Gazos Ruožo, Libano, Sirijos, Irano ir Raudonosios jūros regiono.

    Šaltinių teigimu, idėja kol kas lieka planavimo stadijoje, o galimas pirkimas galėtų būti siejamas su platesniais JAV ir Izraelio gynybos finansavimo susitarimais. Praktikoje tokie įsigijimai dažniausiai reiškia ne tik orlaivius, bet ir ilgalaikę infrastruktūrą, apmokymus, atsargines dalis, ginkluotės integraciją bei aptarnavimo grandinę.

    Didžiausią ažiotažą kelia nutekėjimuose minima galima orientacija į Turkijos povandeninių laivų stebėjimą, nors Ankara yra NATO narė. Izraelio ir Turkijos santykiai pastaraisiais metais išlieka įtempti, o regioninė konkurencija dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Artimuosiuose Rytuose dažnai persikelia ir į saugumo sritį.

    Turkijos karinis jūrų laivynas turi daugiau nei dešimt dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, kurių dalis sukurti remiantis vokiečių 209 tipo sprendiniais, o modernizacija siejama su 214 tipo platformomis. Be to, Turkija vysto nacionalinį MİLDEN projektą, kurio pirmųjų naujų povandeninių laivų pasirodymas siejamas su 2030-ųjų pradžia.

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad tokios klasės orlaiviai didina situacijos matomumą jūroje ir leidžia greičiau reaguoti į galimas grėsmes, tačiau kartu gali kelti papildomą politinę įtampą. Izraelio sprendimas dėl „P-8A“ priklausytų ir nuo JAV eksporto leidimų, ir nuo regioninės saugumo situacijos dinamikos.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Boy George sukėlė audrą: paviešino pro Izraelį dainą ir neigė genocidą Gazoje

    Boy George sukėlė audrą: paviešino pro Izraelį dainą ir neigė genocidą Gazoje

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle X paskelbė naują dainą, kurią pristatė kaip solidarumo su Izraeliu ženklą. Kūrinys, reggio stilistikos, į įprastas srautinio klausymo platformas nepateko ir buvo platinamas tik per paties muzikanto paskyrą.

    Daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) – fraze, siejama su 2023 metų spalio 7 dienos išpuoliu prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per šį „Hamas“ puolimą žuvo 378 žmonės, o po jo Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Žodžiai papiktino klausytojus

    Dainos tekste Boy George tiesiogiai atmeta teiginius, kad Gazoje vyksta genocidas, ir konfliktą apibūdina kaip karą. Būtent ši kūrinio žinutė ir sukėlė didžiausią pasipiktinimą, nes ji kertasi su tarptautinių organizacijų skelbiamais vertinimais apie humanitarinę katastrofą regione.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma komisija pastaraisiais mėnesiais skelbė išvadas, kuriose kalbama apie sistemingą civilių, įskaitant vaikus, žalojimą ir žūtis, taip pat galimus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Dėl to socialiniuose tinkluose daina buvo sutikta ypač aštriomis reakcijomis.

    „Ar jūs nematote, kiek vaikų žuvo ir kokio masto yra griovimai?“, – rašė vienas X vartotojas, kritikuodamas atlikėją už, jo teigimu, realybės ignoravimą.

    Poliarizuota kultūros erdvė

    Pastaraisiais metais menininkų pozicijos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto vis dažniau tampa viešų ginčų objektu. Dalis atlikėjų ir kultūros lauko atstovų ragina boikotuoti pasirodymus Izraelyje, kiti tvirtina, kad kultūra neturi tapti kolektyvinės atsakomybės įrankiu, ir pabrėžia solidarumą su draugais bei bendruomenėmis.

    Boy George anksčiau yra sakęs, kad turi daug žydų draugų ir neketina nuo jų nusisukti dėl politinio spaudimo. Ši pozicija, nors ir nuosekli jo viešiems pasisakymams, šįkart sulaukė dar didesnio atgarsio, nes buvo išreikšta per dainą, kurios tekstas tiesiogiai vertina karo nusikaltimų ir genocido terminus.

    Prisimintas ir senas skandalas

    Diskusijose internete dalis komentatorių prisiminė ir ankstesnius atlikėjo teistumo faktus. 2007 metais Boy George buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje dėl neteisėto asmens laisvės suvaržymo, o ši istorija vėl iškilo kaip argumentas kritikuojant jo moralinį autoritetą.

    Kol kas nėra ženklų, kad kūrinys būtų pašalintas, tačiau vieša reakcija rodo, kaip greitai politinės temos muzikoje gali tapti reputacine rizika. Konflikto kontekstas ir toliau išlieka itin jautrus, o menininkų pareiškimai vis dažniau vertinami ne tik kaip kūryba, bet ir kaip politinė pozicija.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.

  • Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų savo kariuomenės modernizavimo etapų, kurio ašimi taps naujas oro ir priešraketinės gynybos sprendimas. Atėnai paskelbė apie 4,2 mlrd. eurų vertės paketą, skirtą naujai ginkluotei, o didžiausia dalis – apie 3,1 mlrd. eurų – numatyta Izraelio oro gynybos sistemoms.

    Pagrindinis projekto elementas – daugiasluoksnė gynyba, Graikijoje pristatoma kaip Achilo skydas. Ji turėtų sustiprinti šalies apsaugą nuo raketų, bepiločių orlaivių ir orlaivių atakų, o kartu užpildyti per finansų krizės dešimtmetį susikaupusias spragas gynybos planavime.

    Modernizacija po įšaldyto biudžeto

    Graikijos vyriausybė dar 2025 metais pristatė platesnį planą, kuriame numatytos išlaidos gali siekti apie 25 mlrd. eurų. Tai reikšmingas posūkis po 2009–2018 metų laikotarpio, kai dėl viešųjų finansų krizės gynybos biudžeto galimybės buvo smarkiai apribotos, o dalis atnaujinimų atidėta.

    Pasak Graikijos gynybos ministro Nikoso Dendiaso, šalis „žengia į naują erą“, akcentuodama technologijų ir oro gynybos svarbą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau prioritetą teikia būtent priešlėktuvinei ir priešdroninei gynybai, ypač išaugus grėsmių spektrui.

    Ką dar perka Atėnai?

    Modernizacijos paketas neapsiriboja vien oro gynyba. Graikija planuoja įsigyti Brazilijoje gaminamus transporto lėktuvus „Embraer“ C-390 „Millennium“, Izraelio bepiločius orlaivius „Heron“, taip pat raketas, skirtas JAV sraigtasparniams „Apache“.

    Toks kompleksiškas pirkinių rinkinys rodo siekį stiprinti ne tik oro erdvės apsaugą, bet ir logistiką, žvalgybą bei greitą pajėgų perkėlimą. Bepiločiai orlaiviai vis dažniau laikomi būtina priemone tiek jūros, tiek sausumos sienų stebėsenai, o transporto aviacijos pajėgumai svarbūs reagavimui krizėse ir sąjungininkų operacijose.

    Regioninė įtampa ir partnerystės

    Atėnų sprendimai turi ir aiškų geopolitinį foną. Graikija siekia geriau apsaugoti salas netoli Turkijos pakrantės, o dvišaliai santykiai su Ankara išlieka įtempti dėl ginčų Rytų Viduržemio jūroje, įskaitant ekonominių zonų ribas ir energetinių išteklių perspektyvas.

    Kartu stiprėja Graikijos, Kipro ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje, o gynybos projektai tampa platesnių regioninių susitarimų dalimi. Vis dėlto Graikija nemažina ir europinės krypties: Atėnai tęsia ginkluotės įsigijimus iš Prancūzijos, anksčiau įsigydami „Rafale“ naikintuvus ir „Belharra“ fregatas.

  • Mokslininkai nustėro: 6 mėnesių neandertaliečiai augo kaip 12–14 mėnesių kūdikiai

    Mokslininkai nustėro: 6 mėnesių neandertaliečiai augo kaip 12–14 mėnesių kūdikiai

    Nauja vieno geriausiai išlikusių neandertaliečių kūdikio skeletų analizė atskleidė netikėtą faktą: maždaug 6 mėnesių amžiaus kūdikio kūno dydis galėjo atitikti šiuolaikinį 12–14 mėnesių vaiką. Tokios išvados leidžia naujai pažvelgti į neandertaliečių augimo tempą ir jų prisitaikymą prie atšiaurių ledynmečio sąlygų.

    Tyrimas paremtas Amud 7 palaikais, rasta Amudo urve dabartinio Izraelio teritorijoje. Tai vienas iš išsamiausių iki šiol aptiktų neandertaliečių kūdikio skeletų, todėl jis laikomas itin svarbiu lyginant ankstyvą neandertaliečių ir Homo sapiens raidą.

    Mokslininkai kūdikio amžių nustatė pagal dantų vystymąsi ir padarė išvadą, kad mirties metu jam buvo apie pusmetį. Tačiau galūnių kaulų, kaukolės ir kitų skeleto dalių analizė parodė gerokai labiau pažengusią organizmo brandą ir stambesnį kūno sudėjimą nei būtų tikėtasi pagal dantų „biologinį laikrodį“.

    Kas galėjo lemti tokį šuolį?

    Autoriai kelia prielaidą, kad neandertaliečiai ankstyvaisiais mėnesiais galėjo patirti ypač intensyvų augimo etapą. Toks tempas reikštų didesnes energijos sąnaudas kūno masei ir raumenynui auginti, tačiau galėjo suteikti pranašumą išgyvenant šaltame pleistoceno klimate.

    Didesnis kūnas ir greičiau tvirtėjantis skeletas ankstyvoje vaikystėje galėjo padėti geriau išlaikyti šilumą ir greičiau prisitaikyti prie fiziškai reiklaus gyvenimo būdo. Vis dėlto tai nereiškia, kad visa raida buvo „paspartinta“ vienodai: dantys, panašu, vystėsi panašiu tempu kaip ir šiuolaikinių žmonių.

    Skirtingi organizmo „laikrodžiai“

    Viena įdomiausių tyrimo užuominų yra tai, kad skirtingos organizmo sistemos galėjo bręsti nevienodu tempu. Jei dantų vystymasis išliko artimas Homo sapiens, o kaulai ir kūno masė augo greičiau, tai rodo sudėtingesnę biologinę strategiją, nei manyta anksčiau.

    Iki šiol dalis tyrimų pabrėždavo neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių panašumus, ypač vaikystės raidos etapuose. Nauji duomenys leidžia svarstyti, kad bent ankstyvajame periode skirtumai galėjo būti ryškesni, o neandertaliečių kūdikystė galėjo kainuoti daugiau energijos tiek pačiam organizmui, tiek jį prižiūrinčiai bendruomenei.

    Ką tai sako apie neandertaliečių gyvenimą?

    Toks intensyvus augimas būtų sunkiai įmanomas be patikimo maisto tiekimo ir veiksmingos kūdikių priežiūros. Tai netiesiogiai stiprina hipotezę, kad neandertaliečių grupės galėjo būti gerai organizuotos ir gebėti užtikrinti išteklius silpniausiems nariams, net gyvenant atšiaurioje aplinkoje.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad išvados remiasi vienu išskirtinai gerai išlikusiu skeletu. Norint patikrinti, ar toks augimo modelis buvo būdingas platesnei neandertaliečių populiacijai, reikės daugiau panašaus amžiaus radinių ir nuoseklių palyginamųjų analizių.

    Šie rezultatai publikuoti mokslo žurnale Current Biology ir jau dabar kelia naujų klausimų apie tai, kaip skirtingos žmogaus rūšys paskirstė energiją augimui, kaip vystėsi jų vaikystė ir kokias prisitaikymo strategijas pasirinko ledynmečio realybėje.

  • Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Po amerikiečių ir Izraelio smūgių Iranui daugelyje vietų fiksuoti apgadinimai, tačiau nauja palydovinių vaizdų analizė rodo, kad ne visa branduolinės programos grandinė buvo paralyžiuota. Vertinant iš kosmoso matomus pėdsakus, dalis objektų atrodo veikiau pažeisti, o ne sunaikinti, todėl galutinės išvados kol kas atsargios.

    Analitikai pabrėžia, kad branduolinė infrastruktūra nėra vien keli įrenginiai ar vienas kompleksas. Tai visa sistema nuo urano gavybos ir žaliavos apdorojimo iki sodrinimo, kuro paruošimo ir požeminių tunelių, kuriuose gali būti laikoma įranga ar medžiagos, o jų būklę iš palydovų įvertinti sunkiausia.

    Palydoviniai kadrai iš kai kurių lokacijų, įskaitant urano gavybos zonas, leidžia įtarti ir aktyvumą po smūgių. Matomi judantys mechanizmai, ne visur aiškiai išskiriami tiesioginiai pataikymų požymiai, o tai gali reikšti, kad dalis grandžių galėjo išlikti funkcionalios arba būti greitai atstatomos.

    Požeminiai kompleksai kelia daugiausia klausimų

    Didžiausia problema vertinant padėtį yra požeminiai objektai, į kuriuos nėra tiesioginio matomumo. Palydovai gali fiksuoti pažeistus įėjimus, sutvirtinimus ar užtvarus prie tunelių, tačiau jie neatsako į svarbiausią klausimą, kas vyksta viduje ir ar ten buvę pajėgumai buvo neutralizuoti.

    Kadruose iš skirtingų laikotarpių kai kur matomos naujos kliūtys ir užtverti privažiavimai prie požeminių zonų. Tokie pokyčiai gali rodyti pastangas riboti patekimą, saugoti likusias atsargas arba organizuoti perkėlimą, tačiau vien vaizdinės medžiagos tam patvirtinti nepakanka.

    Esminis klausimas: kur sodrintas uranas?

    Ekspertai daugiausia dėmesio skiria urano sodrinimo atsargoms, nes jų likimas lemia realų programos tęstinumo vertinimą. Net jei dalis pastatų ar įrangos pažeista, branduolinės programos potencialą gali išlaikyti iš anksto sukauptos medžiagos, jei jos nebuvo sunaikintos ar konfiskuotos.

    „Pastatų sugriovimas dar nereiškia, kad programa sustabdyta, nes svarbiausia yra medžiagų ir kritinių pajėgumų išsaugojimas“, – sakė branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Davidas Albrightas.

    Galutinė smūgių efektyvumo analizė, kaip akcentuoja specialistai, įmanoma tik tada, kai paaiškės, ar sodrinto urano atsargos buvo sunaikintos, perkeltos ar toliau saugomos nežinomose vietose. Kol to nėra, palydoviniai vaizdai suteikia reikšmingų užuominų, bet neleidžia susidaryti pilno vaizdo apie programos būklę.

  • Netanjahu ragina JAV neparduoti Turkijai F-35: kodėl šis sandoris kelia įtampą NATO viduje

    Izraelio perspėjimas Vašingtonui

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant naikintuvus F-35. Jo teigimu, toks sprendimas pakeistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose ir sumažintų Izraelio pranašumą ore.

    Interviu „FOX News“ B. Netanjahu pabrėžė, kad Turkija neturėtų gauti nei F-35, nei jų komponentų, nes tai, jo vertinimu, turėtų tiesioginių pasekmių regiono saugumui. Izraelis tradiciškai remiasi oro pajėgų pranašumu ir glaudžiu kariniu bendradarbiavimu su JAV.

    F-35 klausimas ir S-400 šešėlis

    Turkija anksčiau dalyvavo F-35 programoje, tačiau 2019 metais buvo pašalinta, kai įsigijo rusišką oro gynybos sistemą S-400. Vašingtonas tuomet argumentavo, kad S-400 naudojimas greta F-35 galėtų sudaryti sąlygas rinkti duomenis apie naikintuvo mažo matomumo technologijas.

    Ši rizika JAV politikoje iki šiol laikoma viena svarbiausių priežasčių, kodėl Turkijos sugrįžimas į F-35 programą yra itin jautrus. Net ir teorinė galimybė, kad techninės detalės ar eksploataciniai duomenys galėtų pasiekti Rusiją, NATO rėmuose vertinama kaip ilgalaikis saugumo iššūkis.

    Kas gali keistis dabar?

    Naują įtampą pakurstė signalai, kad JAV administracija svarsto galimus sprendimus dėl Turkijos prašymų atnaujinti prieigą prie pažangios aviacijos. Viešojoje erdvėje taip pat minima galima reakcinių variklių pardavimo kryptis, siejama su Turkijos kuriamu naikintuvu „Kaan“.

    Bet koks sprendimas dėl F-35 pardavimo Turkijai priklausytų ne vien nuo Baltųjų rūmų, nes tokio masto sandoriams paprastai reikalingas ir JAV Kongreso pritarimas. Būtent Kongrese ankstesniais metais ne kartą skambėjo skeptiški vertinimai dėl Turkijos patikimumo, ypač po S-400 įsigijimo.

    F-35 yra viena svarbiausių JAV ir sąjungininkų naudojamų platformų, kurią gamina „Lockheed Martin“. Šiuos naikintuvus naudoja ir Izraelio oro pajėgos, o Lenkija yra užsisakiusi 32 vienetus, kurie palaipsniui įvedami į eksploataciją.

    Regioninė įtampa ir dvišalių santykių fonas

    Pastaraisiais metais Izraelio ir Turkijos santykiai pastebimai pablogėjo. Jeruzalė kaltina Ankarą priešiška politika Izraelio atžvilgiu, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra vienas aštriausių Izraelio kritikos balsų regione.

    Ši politinė įtampa suteikia F-35 klausimui papildomą svorį: tai nėra vien techninis gynybos pirkimas, bet ir signalas, kaip JAV balansuoja santykius tarp svarbių partnerių NATO ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl to Netanjahu viešas raginimas Vašingtonui vertinamas kaip bandymas užkirsti kelią sprendimui dar prieš jam pasiekiant galutines politines procedūras.

  • Izraelyje atrasta 400 000 metų urvo paslaptis: radiniai rodo stulbinančią žmonių pirmtakų kultūrą

    Izraelyje atrasta 400 000 metų urvo paslaptis: radiniai rodo stulbinančią žmonių pirmtakų kultūrą

    Netoli Fureidiso Izraelyje archeologai, ruošiant teritoriją statyboms, aptiko urvą, kurio sluoksniuose išliko išskirtinai gerai išsilaikę maždaug prieš 400 000 metų gyvenusių homininų pėdsakai. Tyrėjai pabrėžia, kad taip senų ir kartu nepažeistų vietovių pasaulyje yra reta, todėl radiniai leidžia tiksliau atkurti ankstyvųjų žmonių pirmtakų kasdienybę.

    Viduje rasta tūkstančiai artefaktų ir aiškiai atskiriami nuosėdų sluoksniai rodo, kad vieta buvo naudojama ilgą laiką, o ne tik trumpoms stotelėms. Pagal radinių pasiskirstymą sprendžiama, kad urvas galėjo veikti kaip nuolatinė stovyklavietė, kurioje skirtingos veiklos vyko atskirose erdvėse.

    Svarbiausiais laikomi akmeniniai įrankiai, priskiriami acheulėjos ir jabrudų tradicijai, paplitusiai Levante maždaug prieš 400 000–250 000 metų. Aptikta rankinių kirvukų, gremžtukų ir ašmenų, tinkamų skrosti gyvūnus bei apdirbti įvairias žaliavas, o jų gausa leidžia kalbėti apie sistemingą gamybą ir įgūdžių perdavimą grupėje.

    Urve rasta ir laukinių gyvūnų kaulų su pjovimo žymėmis, kurios siejamos su mėsos dorojimu. Tokie pėdsakai paprastai vertinami kaip įrodymas, kad medžioklė ir maisto ruošimas buvo ne atsitiktiniai, o nuoseklūs, reikalaujantys planavimo bei koordinacijos.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė požymiai, rodantys kontroliuojamą ugnies naudojimą. Nors žinoma, kad ugnis žmonių pirmtakams buvo pažįstama ir anksčiau, tyrėjai šį laikotarpį sieja su jos vis svarbesniu vaidmeniu buityje: šiluma, apsauga nuo plėšrūnų ir maisto terminis apdorojimas galėjo pakeisti mitybą bei grupės gyvenimo ritmą.

    Žmonių kaulų šiame taške kol kas nerasta arba jie nėra pakankamai informatyvūs, tačiau datavimas ir įrankių pobūdis leidžia sieti urvo gyventojus su populiacijomis, gyvenusiomis iki klasikinių neandertaliečių susiformavimo. Mokslininkai pabrėžia, kad būtent tokie radiniai padeda suprasti, kaip Viduriniame pleistocene kito socialinė organizacija, technologijos ir elgsena, vėliau tapusi sudėtingesnių kultūrų pamatu.

  • Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelis žengė netikėtą žingsnį: pripažino armėnų genocidą, Turkija įtūžusi

    Izraelio Vyriausybė vienbalsiai pripažino masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu. Šį sprendimą inicijavo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras, o politinis žingsnis dar turės būti patvirtintas parlamente.

    Pasak ministro, sprendimas grindžiamas moraline pareiga pripažinti istorinius faktus ir atmesti bandymus juos neigti ar menkinti. Jo vertinimu, tai svarbus signalas, kad istorinės atminties klausimai neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.

    „Mes įvykdėme moralinę pareigą pripažindami istorinę tiesą ir atmesdami bandymus ją neigti“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Armėnų genocidu vadinamas sistemingas armėnų krikščionių gyventojų naikinimas ir deportacijos Osmanų imperijoje, prasidėjusios 1915 metų pavasarį ir trukusios iki 1916 metų rudens. Skirtingais vertinimais, per šį laikotarpį žuvo nuo 664 000 iki 1 200 000 žmonių.

    Izraelio sprendimas priimtas tuo metu, kai santykiai su Turkija išlieka įtempti, ypač po karo Gazos Ruože, prasidėjusio 2023 metų spalį. Ankara ilgą laiką atmeta raginimus 1915–1916 metų įvykius oficialiai pripažinti genocidu ir tokią formuluotę vertina kaip politiškai motyvuotą.

    Tuo tarpu dalis Vakarų valstybių armėnų žudynes jau yra įvardijusios genocidu, o šis klausimas tarptautinėje politikoje periodiškai grįžta kaip principinės istorinio teisingumo ir diplomatinių santykių įtampos testas. Izraelio žingsnis gali turėti platesnių pasekmių regioninei diplomatijai ir dvišaliams ryšiams su Turkija.