CP v2

Tag: Izraelis

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Kas uždirba iš JAV ir Izraelio karo su Iranu: BBC įvardijo sektorius, tarp jų – bankai

    JAV ir Izraelio karinis konfliktas su Iranu, kurio pradžia siejama su vasario 28 dieną įvykusiais smūgiais, sukėlė bangavimą pasaulio rinkose. BBC apžvalgoje išskiriama, kad daliai sektorių tai tapo postūmiu fiksuoti išskirtinius finansinius rezultatus, nors bendra ekonominė aplinka išlieka įtempta.

    Didžiausias tiesioginis poveikis siejamas su energijos tiekimo rizikomis, ypač dėl strateginių maršrutų Persijos įlankoje. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie laivybos ribojimus, nes tai tiesiogiai didina naftos kainų svyravimus ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Naftos kainos ir milžinų pelnai

    BBC nurodo, kad kylant naftos kainoms išlošė dalis didžiųjų energetikos bendrovių. Pavyzdžiui, BP skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo iki maždaug 3,0 mlrd. eurų, o „Shell“ pranešė apie maždaug 6,5 mlrd. eurų pelną per tą patį laikotarpį.

    Vis dėlto ne visų sektoriaus lyderių rezultatai gerėjo vienodai. „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pelnai, lyginant su praėjusiais metais, buvo kuklesni, tačiau įmonės vis tiek pranoko analitikų lūkesčius, o tai rodo, kad rinka tikėjosi dar didesnio neapibrėžtumo.

    Bankai: suaktyvėjo sandoriai ir prekyba

    BBC taip pat atkreipė dėmesį į Volstrito bankų rezultatus, kurie per geopolitines įtampas dažnai gauna papildomų pajamų iš prekybos, rizikos valdymo ir konsultavimo. Skelbiama, kad šešios didžiausios JAV finansų institucijos per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius bendrai uždirbo apie 44,6 mlrd. eurų.

    Tokie skaičiai paprastai siejami su išaugusiu klientų poreikiu apsidrausti nuo kainų šuolių, didesniais prekybos apimčių svyravimais ir aktyvesniu kapitalo perskirstymu. Tačiau bankų rezultatai nereiškia, kad rizika sumažėjo: rinkoms nervingai reaguojant, auga ir galimų nuostolių scenarijų spektras.

    Gynyba ir atsinaujinanti energetika

    Konfliktas didina ir gynybos pramonės užsakymus, ypač oro gynybos, priešraketinių sistemų, kovos su dronais ir amunicijos segmentuose. BBC cituota analitikė Emily Sawicz pabrėžė, kad įtampa „pagilino spragas oro gynybos pajėgumuose ir paspartino investicijas į priešraketinę gynybą, antidronų sistemas ir karinę įrangą Europoje bei JAV“.

    Gynybos sektoriaus įmonės tokiomis sąlygomis dažnai gauna ne tik didesnius užsakymus, bet ir ilgesnio laikotarpio sutartis, kurios stabilizuoja pajamas. Tarp minimų bendrovių – ir BAE Systems, kuri nurodė laukianti pardavimų ir pelno augimo dėl didėjančių valstybių išlaidų gynybai.

    Kartu karas ir energijos tiekimo rizikos tampa argumentu spartinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes šalys ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių. BBC nurodo, kad „Octopus Energy“ fiksavo ryškų susidomėjimo šuolį, o saulės elektrinių įrangos pardavimai, remiantis pateiktais duomenimis, nuo vasario pabaigos augo apie 50 proc.

    Nors balandžio 8 dieną buvo paskelbtos paliaubos, derybos dėl ilgalaikio konflikto užbaigimo, kaip pažymi BBC, iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai reiškia, kad rinkų nervingumas, o kartu ir staigesni kainų bei užsakymų ciklai dalyje sektorių, gali išlikti ilgiau.

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.

  • Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas įvykdė mirties bausmę dviem dėl šnipinėjimo Izraeliui: teismai žada neatsitraukti

    Iranas pranešė įvykdęs mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems dėl šnipinėjimo Izraeliui. Tai naujausias atvejis, kai šalies valdžia, tarptautinei bendruomenei raginant stabdyti egzekucijas, demonstruoja griežtą liniją saugumo bylose.

    Irano žiniasklaida skelbia, kad nuteistieji buvo Yaqubas Karimpouras ir Nasseras Bakarzadehas, o jų nuosprendžius buvo patvirtinęs Irano Aukščiausiasis Teismas. Teigiama, kad byla susijusi su bendradarbiavimu su Izraelio žvalgyba, įvardijama kaip Mossad.

    Irano teisėsauga tvirtina, jog vienas iš nuteistųjų per 2025 metų birželį vykusį 12 dienų karą perdavinėjo jautrią informaciją, kuri esą galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui. Kito nuteistojo atžvilgiu skelbta, kad jis rinko duomenis apie aukštus politinius ir religinius veikėjus bei strategiškai svarbias vietas.

    Žmogaus teisių gynėjų perspėjimai

    Žmogaus teisių organizacijos šiuos procesus vertina kaip itin problemiškus dėl procedūrinių garantijų. Human Rights Activists News Agency (HRANA) anksčiau buvo įspėjusi apie galimą artėjančią egzekuciją ir pateikė informaciją, kad vienas nuteistasis priklausė yarsanų religinei mažumai.

    HRANA taip pat nurodė, kad sulaikymo metu galėjo būti ribojamas priėjimas prie advokato ir bendravimas su artimaisiais, o tardymo metu buvo daromas spaudimas prisipažinti. Tokie kaltinimai Iranui tarptautiniu mastu kartojami ir kitose bylose, ypač susijusiose su nacionalinio saugumo straipsniais.

    Teismų vadovo žinutė užsieniui

    Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai atmetė tarptautinį spaudimą stabdyti egzekucijas ir pareiškė, kad dėl nuosprendžių vykdymo nebus daroma išimčių. Jo teigimu, institucijos esą neketina rodyti „aplaidumo ar nuolaidumo“ tais atvejais, kai, valdžios vertinimu, nusikaltimai susiję su smurtu ar valstybei padaryta žala.

    „Mes nerodysime aplaidumo ar nuolaidumo persekiodami ir teisiškai bausdami nusikaltėlius, ir nekreipiame dėmesio į išpuikusių galių triukšmą“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei.

    Pastaraisiais mėnesiais žmogaus teisių stebėtojai fiksuoja egzekucijų skaičiaus augimą, ypač bylose, kuriose minimi kaltinimai šnipinėjimu ar ryšiais su užsienio žvalgybomis. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą yra įspėjusios, kad mirties bausmės taikymas gali būti naudojamas kaip bauginimo priemonė, o procesų skaidrumas kelia rimtų abejonių.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių kūdikiai augo šokiruojančiai kitaip: radinys Izraelyje sujaukė mokslininkų planus

    Neandertaliečių vaikystė galėjo būti gerokai kitokia, nei iki šiol manyta. Tai rodo nauja analizė, atlikta tiriant kūdikio skeletą, rastą Amudo oloje Izraelyje ir mokslinėje literatūroje žinomą kaip Amud 7.

    Mokslininkai šiuolaikiniais metodais palygino dantų ir kaulų brendimą. Dantys leido spręsti, kad kūdikiui buvo apie 6 mėnesiai, tačiau kaulų išsivystymas priminė šiuolaikinio daugiau nei metų amžiaus vaiko rodiklius.

    Tokia ryški neatitiktis leidžia manyti, kad neandertaliečių kūnas ankstyvame amžiuje galėjo augti spartesniu tempu nei Homo sapiens. Tyrėjai pabrėžia, kad tai panašiau į dėsningumą, o ne vienetinę anomaliją, nors vaikų skeletų iš šios rūšies turima itin mažai.

    Vienas svarbiausių šio darbo akcentų yra tai, kada galėjo įvykti augimo pagreitėjimas. Autoriai kelia prielaidą, kad gimus neandertaliečių naujagimiai dydžiu ir pradine raida galėjo būti panašūs į šiuolaikinius, o didesnis skirtumas išryškėdavo jau po gimimo, pirmaisiais mėnesiais.

    Jei ši hipotezė pasitvirtintų, ji keistų supratimą apie neandertaliečių gyvenimo strategiją. Spartesnis somatinis augimas galėjo padėti greičiau pasiekti didesnę kūno masę, kuri šaltame klimate geriau sulaiko šilumą, o kartu potencialiai didina išgyvenimo tikimybę, kai resursai riboti.

    Ką tai reiškia žmogaus evoliucijai?

    Toks raidos modelis leistų kalbėti ne tik apie išvaizdos ar kūno sandaros skirtumus, bet ir apie skirtingą energijos paskirstymą augant. Homo sapiens evoliucijoje ryškus ilgesnės vaikystės etapas, siejamas su ilgesniu smegenų brendimu, socialiniu mokymusi ir lėtesne fizine branda.

    Nauji duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą, nei ankstesnė nuostata, kad neandertaliečių augimo tempas buvo panašus į mūsiškį. Tyrėjai neatmeta, kad raida galėjo vykti etapais, kai vienu laikotarpiu ji priartėja prie Homo sapiens, o kitu ryškiai pagreitėja.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad išvadoms didelę įtaką daro radinių stoka. Kiekvienas naujas neandertaliečių vaiko skeletas gali smarkiai pakoreguoti interpretacijas, todėl ateities tyrimai, ypač derinant kaulų mikrostruktūros ir dantų vystymosi analizę, čia bus lemiami.

  • Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Izraelio antskrydžiai Pietų Libane: mažiausiai 7 žuvę, o paliaubos vėl braška per įtampą pasienyje

    Šeštadienį Izraelio aviacijos smūgiai Pietų Libane nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes, yra sužeistųjų, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida. Smūgiai fiksuoti keliuose kaimuose, o pasienio ruože pastarosiomis savaitėmis intensyvėjo ir fizinis infrastruktūros naikinimas.

    Izraelio kariuomenė teigė per pastarąsias 24 valandas surengusi apie 50 antskrydžių ir tikino, kad taikėsi į „Hezbollah“ infrastruktūrą. „Hezbollah“ yra Irano remiama ginkluota grupuotė, veikianti Libane ir ilgą laiką išliekanti pagrindiniu Izraelio saugumo iššūkiu šiauriniame pasienyje.

    Izraelio pusė aiškino, kad smūgiai buvo atsakas į apšaudymą raketomis, nukreiptą į Izraelio karius Libane, o apie nukentėjusius Izraelyje nepranešta. Tuo metu „Hezbollah“ patvirtino atakavusi Izraelio pajėgas, nurodydama, kad panaudojo droną pakrantės gyvenvietėje.

    Izraelio kariuomenė taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogmenimis užminuoto futbolo stadiono sunaikinimas Bint Džbeilyje. Be to, gyventojams paskelbtas naujas įspėjimas evakuotis iš devynių Pietų Libano kaimų, tęsiantis smūgių rizikai.

    Izraelio pareigūnai yra viešai užsiminę apie ketinimus užimti dalį Pietų Libano teritorijų, o kariuomenė pateikė vadinamosios priekinės gynybos linijos žemėlapius. Ši linija, kaip skelbiama, nusidriektų kelis kilometrus į Libano gilumą ir apimtų dešimtis kaimų, kurių gyventojai vis dar negali sugrįžti.

    Kas sakoma apie taikinius?

    Izraelio kariuomenė pareiškė, kad griovimų ir smūgių tikslas yra „Hezbollah“, o ne Libanas ar jo civiliai. Kariuomenė tvirtino veikianti pagal tarptautinę teisę ir nenaikinanti civilinio turto, nebent to reikalautų „neišvengiama karinė būtinybė“.

    Dėl saugumo situacijos ir ribotos prieigos nei JT taikdariai, nei Libano institucijos kol kas negalėjo atlikti detalaus vietovių, kuriose vyksta griovimai, įvertinimo. Vis dėlto stebėtojai pasakoja apie sistemingai naikinamus ištisus gyvenamuosius kvartalus kai kuriose pasienio gyvenvietėse.

    „Jie griovė po truputį, kol pasiekė pagrindinę aikštę, o dabar, kaip matote, namų ten nebeliko“, – sakė Hassanas Sweidanas.

    Paliaubos galioja, bet smūgiai tęsiasi

    Intensyviausi susirėmimai buvo pristabdyti paliaubomis, kurios, kaip skelbta, turėjo galioti 10 dienų ir įsigaliojo penktadienį. Tačiau nuo jų pradžios abi pusės vis tiek rengė atakas, todėl paliaubų stabilumas vėl kelia abejonių.

    Pranešama, kad paliaubos neseniai buvo pratęstos dar trims savaitėms, tačiau situacija pasienyje išlieka įtempta. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokiose derybose kritinė yra prieigos kontrolė, patikrinimų mechanizmai ir aiškiai apibrėžtos deeskalacijos sąlygos, kurių trūkstant smūgiai lengvai atsinaujina.

  • Kodėl ortodoksiniai žydai gyvena uždarose bendruomenėse: taisyklės, darbas ir interneto ribojimai

    Ortodoxinis judaizmas dažnai siejamas su griežtu religinių nuostatų laikymusi ir gyvenimu uždarose bendruomenėse. Vis dėlto ortodoksų pasaulis nėra vienalytis: jame yra skirtingų krypčių ir tradicijų, tačiau jas vienija įsitikinimas, kad Toros ir Halachos normos turi būti vykdomos kasdienėje buityje.

    Istorikai ortodoksinio judaizmo formavimąsi sieja su ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai dalis bendruomenių ėmė ypač akcentuoti tradicijų tęstinumą ir atsiribojimą nuo modernėjančios visuomenės. Šiandien ortodoksų grupės gali skirtis kalba, maldų tvarka, papročiais ir net politinėmis nuostatomis, tačiau jų gyvenimo ritmą dažniausiai lemia religiniai įsipareigojimai.

    Daugelyje ortodoksų bendruomenių didelė reikšmė teikiama religiniam mokymuisi, šeimos gyvenimui ir aiškiai lyčių vaidmenų atskirčiai. Vaikai neretai mokosi mokyklose su griežta disciplina, o berniukų ir mergaičių ugdymas gali būti organizuojamas atskirai.

    Apranga taip pat tampa tapatybės dalimi: kai kuriose bendruomenėse vyrai dėvi tradicinius juodus paltus, skrybėles, augina peisus. Tokia išvaizda dažnai padeda atpažinti bendruomenę ir pabrėžia jos norą laikytis nusistovėjusio gyvenimo būdo.

    Klausimas, kaip pragyvena uždarose bendruomenėse gyvenantys ortodoksai, dažnai kelia diskusijų, ypač Izraelyje, kur daliai religinių studentų taikomos įvairios paramos formos. Kai kuriose šeimose didesnę pajamų dalį uždirba moterys, o vyrai daugiau laiko skiria religiniams mokslams.

    Toks modelis ne visada užtikrina finansinį stabilumą, ypač didelėse šeimose, todėl dalis ortodoksų namų ūkių susiduria su didesne skurdo rizika. Šią situaciją skirtingai vertina ir pati visuomenė, ir politikai, o diskusijos dėl paramos, darbo rinkos ir švietimo reformų kartojasi ne vienerius metus.

    Dalies ortodoksų bendruomenių požiūriu, moderni žiniasklaida ir internetas gali kelti grėsmę tradiciniam gyvenimo būdui bei vertybėms. Dėl to kai kuriuose namuose atsisakoma televizoriaus, o internetas, jei būtinas darbui, gali būti naudojamas su papildomais filtrais ar ribojimais.

    Tokie sprendimai dažniausiai grindžiami siekiu apsaugoti vaikus ir šeimą nuo turinio, kuris laikomas nederamu, bei sumažinti išorės įtaką. Kritikai tai vertina kaip uždarumo stiprinimą, o bendruomenės atstovai pabrėžia, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, padedantis išlaikyti religinę discipliną.

    Ortodoksinių žydų gyvenimo būdas daugeliui atrodo radikaliai kitoks, tačiau jis remiasi aiškia vertybių sistema ir bendruomeniškumu. Suprasti šiuos skirtumus lengviau prisimenant, kad ortodoksų pasaulis nėra vientisas, o praktikos ir taisyklės gali skirtis priklausomai nuo krypties, šalies ir konkrečios bendruomenės.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Kyjivas prašo Izraelio sulaikyti laivą, įtariamą gabenant neteisėtai išvežtus Ukrainos grūdus

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Izraelį, prašydama sulaikyti krovininį laivą „Panormitis“, kuris, Kyjivo teigimu, gali gabenti grūdus, neteisėtai išvežtus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Laivas plaukia su Panamos vėliava ir, kaip skelbiama, yra pakeliui į Haifos uostą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad krovinys esą pakrautas iš uosto, kuris Ukrainos laikomas uždarytu dėl okupacijos, todėl bet koks krovos ar išvežimo procesas būtų laikomas tarptautinės teisės ir Ukrainos teisės aktų pažeidimu. Kyjivas pabrėžia, kad tokie atvejai nėra vien komercinis ginčas, o dalis platesnio neteisėto išteklių pasisavinimo iš okupuotų teritorijų.

    „Mes kreipiamės su labai konkrečiu teisiniu ir diplomatiniu prašymu dėl tarptautinės teisinės pagalbos, į kurį turi būti atsakyta“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras atmetė kaltinimus, kad Izraelis į šį klausimą žiūri nepakankamai rimtai. Pasak jo, tokiose situacijose tikimasi tinkamai pateikto teisinio prašymo, o pateiktas dokumentų paketas yra nagrinėjamas atsakingų institucijų.

    Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad prašyme Izraelio partnerių prašoma sulaikyti laivą ir krovinį, atlikti laivo patikrą, paimti dokumentus, paimti grūdų mėginius bei apklausti įgulos narius. Ukrainos pusė teigia, kad tyrėjai užfiksavo laivo neteisėto įplaukimo į uždarytus Ukrainos uostus faktus, o tai, Kyjivo vertinimu, yra šiurkštus jūrų teisės normų pažeidimas.

    Šis epizodas vyksta platesniame kontekste, kai Ukraina ir tarptautiniai partneriai siekia riboti prekybą prekėmis, kurios galėjo būti paimtos iš okupuotų teritorijų. Tokiais atvejais ginčai dažnai persikelia į uostų kontrolės, krovinių kilmės patikros, laivybos dokumentų ir draudimo procedūrų lauką, o sprendimai priklauso nuo to, kokie įrodymai pateikiami ir kaip juos įvertina valstybės institucijos.

    Prokurorai taip pat skelbia, kad nuo 2022 metų iš okupuotų Ukrainos teritorijų galėjo būti pasisavinta daugiau kaip 1,7 milijono tonų žemės ūkio produkcijos, kurios vertė, Ukrainos skaičiavimu, viršija 387 milijonus eurų. Kyjivas pabrėžia, jog tokia prekyba, jei ji patvirtinama, padeda finansuoti okupacinę administraciją ir karo veiksmus, todėl siekiama didesnio tarptautinio reagavimo.