CP v2

Tag: Jaunimo politika

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Alytaus jaunimo reikalų taryba po vizito Vilniuje: ką parsiveža ir kaip keisis jaunimo politika mieste

    Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.

    Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.

    Kas dalyvavo ir ką pamatė

    Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.

    Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.

    Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.

    Kokios pamokos svarbiausios Alytui

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.

    Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.

    Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose – jaunimo politikos kryptys: kokie sprendimai planuojami ir ko tikisi bendruomenė

    Pagėgiuose aptarti jaunimo politikos klausimai, susiję su paslaugų prieinamumu, jaunų žmonių įsitraukimu ir savivaldos planuojamais sprendimais artimiausiu laikotarpiu. Diskusijoje akcentuota, kad mažesnėse savivaldybėse jaunimo poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti infrastruktūra ir finansavimo modeliai.

    Jaunimo politikos darbotvarkėje dažniausiai išryškėja keli prioritetai: neformalusis ugdymas, užimtumo galimybės po pamokų, psichikos sveikatos prevencija ir pagalba pereinant iš mokyklos į darbo rinką. Lietuvoje savivaldybės šias kryptis įgyvendina per jaunimo centrus, atvirus jaunimo centrus, mobilų darbą su jaunimu ir jaunimo darbuotojų tinklą.

    Susitikimuose tokiose savivaldybėse kaip Pagėgiai paprastai daug dėmesio skiriama ir jaunimo migracijos temai. Jauni žmonės dažnai renkasi studijas ar darbą didmiesčiuose, todėl vietos bendruomenei svarbu kurti patrauklias alternatyvas: praktikas, mentorystę, vietos verslų įsitraukimą ir aiškias grįžimo galimybes po studijų.

    Taip pat aptariama, kaip efektyviau įtraukti pačius jaunuolius į sprendimų priėmimą. Viena iš praktinių krypčių yra nuoseklus darbas su jaunimo atstovais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad idėjos virstų konkrečiais projektais, o ne vienkartiniais renginiais.

    Pažymėta ir tai, kad jaunimo politikos kokybę lemia ne tik renginių skaičius, bet ir paslaugų tęstinumas bei pasiekiamumas skirtingoms jaunimo grupėms. Savivaldybėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų, kaip pasiekti kaimiškų vietovių jaunimą, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija apie galimybes pasiektų laiku.

  • Utenos rajonas jaunimo politikoje tarp lyderių: savivaldybė įgyvendino 98 proc. rekomendacijų

    Utenos rajono savivaldybė pagal 2025 metų rezultatus pateko tarp šalies lyderių, vertinant, kaip savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika. Jaunimo reikalų agentūros atlikto vertinimo duomenimis, Utenos rajonas užėmė 5 vietą tarp 60 savivaldybių.

    Šis įvertinimas paremtas kasmetiniu procesu, kai Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijoms pateikia individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Savivaldybės turi užtikrinti valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimą ir vykdyti rekomendacijose numatytas priemones.

    Pagal suderintas gaires savivaldybės teikia jaunimo politikos įgyvendinimo veiklos ataskaitas, o agentūra, remdamasi pateiktais duomenimis ir stebėsena, įvertina pažangą. Tokia praktika leidžia palyginti savivaldybių darbą ir matyti, kuriose srityse pasiekiami geriausi rezultatai, o kur dar trūksta nuoseklumo.

    Agentūros analizėje nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybė 2025 metais įgyvendino 98 proc. rekomenduotų užduočių. Aukštas įgyvendinimo rodiklis paprastai siejamas su aiškiu atsakomybių pasiskirstymu savivaldybėje, reguliariu bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis ir nuosekliu planavimu, apimančiu tiek paslaugas, tiek įsitraukimo priemones.

    Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl reitingo: jie padeda tiksliau identifikuoti poreikius, gerinti paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms ir planuoti priemones, kurios didina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Utenos rajono atvejis rodo, kad nuoseklus rekomendacijų įgyvendinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą nacionaliniame palyginime.

  • Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 6b klasės mokiniai. Vizito metu jie turėjo progą iš arti pamatyti, kaip dirba savivalda ir kokie klausimai sprendžiami kasdien.

    Tarybos posėdžių salėje moksleiviai diskutavo apie jiems aktualias temas. Daugiausia dėmesio skirta viešų „WiFi“ vietų plėtrai mieste ir tam, ar jaunimui pakanka erdvių susitikti, sportuoti bei kurti iniciatyvas.

    Kalbėta ir apie tai, kas laikoma jaunu žmogumi bei kaip savivaldybėje suprantama jaunimo politika. Tokios diskusijos padeda mokiniams geriau suvokti, kad sprendimai dėl aplinkos, paslaugų ir laisvalaikio galimybių dažnai prasideda nuo vietos bendruomenės poreikių įvardijimo.

    Vėliau mokiniai lankėsi merės Ausmos Miškinienės ir kitų savivaldybės vadovų kabinetuose. Susitikimai leido pamatyti, kaip vyksta darbas su gyventojų klausimais ir kaip koordinuojamos skirtingų sričių savivaldybės veiklos.

    Vizito metu moksleiviai užsuko į Civilinės metrikacijos salę, kur vyksta santuokų ceremonijos. Specialistė mokiniams paaiškino, kuo skiriasi civilinė ir bažnytinė santuoka bei kaip tvarkomi svarbiausi gyventojų civilinės būklės įrašai.

    Taip pat mokiniai apsilankė Socialinės globos centro „Židinys“ kabinetuose. Čia jie susipažino su savivaldybės socialinių paslaugų sritimi ir geriau suprato, kaip organizuojama pagalba žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.

  • Alytus jaunimo įgalinimo vertinime surinko maksimumą: kaip miestas atsidūrė tarp lyderių

    Jaunimo reikalų agentūra jau kelerius metus, remdamasi jaunimo politikos vertinimo metodika, vertina, kaip savivaldybės įgyvendina jaunimo politiką. Vertinimas grindžiamas savivaldybių metinėmis jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitomis ir papildomais kriterijais, susijusiais su jaunimo reikalų koordinatorių veiklos rezultatais.

    Metodikoje numatyta, kad surinkti balai priklauso ir nuo savivaldybės dydžio, todėl rezultatai lyginami atsižvelgiant į gyventojų bei jaunų žmonių skaičių. Tai leidžia vertinime matyti ne tik absoliučius skaičius, bet ir tai, kaip nuosekliai savivaldybės kuria jaunimui veikiančią sistemą.

    Kur Alytus gavo aukščiausią įvertinimą

    2025 metais jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimas apėmė kelias sritis, o jaunimo dalyvavimo, įgalinimo ir atstovavimo kategorijoje Alytaus miestas surinko maksimalų balų skaičių – 5,20. Šioje srityje Alytus pirmą vietą dalijosi su Vilniaus miestu ir Raseinių rajonu.

    Ši kategorija vertina, ar savivaldybėje realiai veikia jaunimo atstovavimo mechanizmai ir ar jaunimo balsas pasiekia sprendimų priėmėjus. Aukščiausias balas reiškia, kad miestas atitiko visus numatytus kriterijus ir užtikrino aiškų jaunimo įtraukimą į savivaldos procesus.

    Kas labiausiai lėmė rezultatą

    Vertinime išskiriamos savivaldybės, kuriose nuosekliai organizuojama savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veikla, teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijai ir tarybai, o sprendimų priėmimo procesas tampa viešas ir patikrinamas. Svarbiu kriterijumi laikomas ir informacijos skelbimas, pavyzdžiui, posėdžių protokolų bei metų veiklos planų viešinimas savivaldybės interneto svetainėje.

    Taip pat vertinama, ar savivaldybė skiria dėmesį jaunimo iniciatyvų finansavimui ir programoms, kurios turi apčiuopiamą poveikį. Tarp jų minimos jaunimo projektų finansavimo priemonės, verslumo skatinimas, jaunimo vasaros užimtumo bei integracijos į darbo rinką programos ir kitos jaunimui aktualios veiklos, kurios Alytuje yra įgyvendinamos.

    Jaunimo reikalų agentūra savo vertinimais siekia, kad savivaldybės neapsiribotų pavieniais renginiais, o kurtų ilgalaikę jaunimo politiką: nuo atstovavimo ir dalyvavimo iki užimtumo bei įgūdžių stiprinimo. Alytaus rezultatas rodo, kad mieste veikiantys sprendimai atitiko tiek formalias vertinimo nuostatas, tiek praktinius jaunimo įtraukimo kriterijus.

  • Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Naktis Zarasų savivaldybėje: jaunimas apie politiką, sprendimus ir tai, kas vyksta už kulisų

    Trečiadienį, gegužės 20 dieną, Zarasų rajono savivaldybėje surengtas renginys Naktis savivaldybėje subūrė jaunus žmones, savivaldos atstovus ir svečius atviram pokalbiui apie jaunimo politiką ir dalyvavimą sprendimų priėmime. Organizatoriai akcentavo, kad renginio tikslas buvo priartinti savivaldą prie jaunimo ir paskatinti aktyviau įsitraukti į vietos bendruomenės gyvenimą.

    Vakaro metu taip pat paminėtas Lietuvos jaunimo politikos 30-metis. Ši sukaktis tapo proga aptarti, kaip per tris dešimtmečius kito jaunimo įsitraukimo formos, kokie mechanizmai veikia savivaldybėse ir kodėl nuoseklus dialogas tarp institucijų ir jaunų žmonių išlieka vienu svarbiausių pasitikėjimo pagrindų.

    Ką jauni žmonės nori girdėti

    Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Jevgenijus Šuklinas. Pokalbyje aptartos jaunimui aktualios temos, nuo pilietinio aktyvumo iki praktinių kliūčių, su kuriomis susiduriama bandant įsitraukti į sprendimų priėmimą vietos lygmeniu.

    „Jaunimo balsas savivaldoje svarbus ne tik dėl idėjų, bet ir dėl ilgalaikės atsakomybės už savo miestą ir rajoną“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

    Dalyviai taip pat kėlė klausimus apie stereotipus, dėl kurių politika jauniems žmonėms neretai atrodo tolima ar nepatraukli. Diskusijoje akcentuota, kad sprendimų priėmimo procesai yra kasdienis, dažnai nematomas darbas, o didelė dalis rezultatų gimsta ne viešuose pasisakymuose, bet susitikimuose, derinimuose ir ilgose procedūrose.

    Politikos užkulisiai ir savivalda

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kaip atrodo politiko darbo rutina bei kokie iššūkiai kyla dirbant su rinkėjų lūkesčiais ir ribotais ištekliais. Akcentuota, kad savivaldybės lygmeniu sprendimai dažniausiai tiesiogiai paliečia kasdienybę, nuo jaunimo užimtumo iki viešųjų paslaugų kokybės.

    Diskusiją moderavo Simona Matusevičiūtė. Prie pokalbio prisijungė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir Savivaldybės tarybos narys Ramūnas Keršys, pasidaliję įžvalgomis apie jaunimo lūkesčius bei realius būdus, kaip juos įtraukti į vietos sprendimus.

    Vakaro dalis su muzika

    Antroje renginio dalyje pasirodė atlikėjas Pijus Opera. Organizatorių teigimu, pasirodymas buvo interaktyvus, įtraukė publiką ir suteikė vakarui lengvesnį toną po diskusijų apie viešąjį gyvenimą ir atsakomybę.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams ir prisidėjusiems prie įgyvendinimo. Taip pat padėkota Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui už pagalbą, UAB „Danvita“ už paramą produkcija bei fotografui Domui Gilbrantui už renginio akimirkų įamžinimą.

  • SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė papildomą 2026–2027 metų konkursą, skirtą bendriems jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų projektams. Priemonės tikslas – stiprinti vyresnių žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje ir mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Konkursas numatytas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plane, todėl finansuojami projektai turi derėti su plane įtvirtintais uždaviniais ir rodikliais. Ministerija pabrėžia, kad svarbiausia – praktinė nauda vyresnio amžiaus žmonėms ir realus jaunimo įsitraukimas į mokymų bei konsultacijų veiklas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėju gali būti Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, laikomas nevyriausybine organizacija pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Numatyta, kad organizacija iki paraiškos pateikimo dienos turi veikti ne trumpiau kaip 8 metus. Be to, pareiškėjai turi atitikti formaliuosius kriterijus, taikomus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems NVO projektams, ir nebūti gavę finansavimo analogiškame 2026–2027 metų konkurse.

    Finansavimas ir veiklos

    2026 metais konkursui numatyta 180 000 eurų, o 2027 metais – dar 180 000 eurų. Vienam projektui galima skirti nuo 50 000 iki 60 000 eurų, todėl praktikoje finansavimą gali gauti ribotas skaičius didesnės apimties iniciatyvų.

    Finansuojamos veiklos apima mokymo medžiagos parengimą, vyresnių žmonių poreikių ir galimybių įvertinimą, bendrų jaunimo ir senjorų užsiėmimų organizavimą, taip pat įrangos ar programų įsigijimą arba nuomą. Taip pat numatytas jaunų žmonių parengimas ir konsultavimas, kad jie galėtų kokybiškai padėti vyresnio amžiaus dalyviams mokymų metu.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų birželio 16 dienos 17 valandos. Dokumentai teikiami per Socialinių paslaugų priežiūros departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą SOPAS.

    SADM nurodo, kad dėl konkurso sąlygų konsultacijos teikiamos darbo dienomis iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, o paskutinę dieną – iki 14 valandos. Dėl techninių klausimų, susijusių su paraiškų pateikimu per SOPAS, konsultuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

    Taip pat numatyta vieša nuotolinė konsultacija 2026 metų gegužės 28 dieną 11 valandą, kuri vyks per „Microsoft Teams“. Ministerija ragina pareiškėjus iš anksto pasiruošti paraiškos turinį ir atsakingai suformuoti komandos vaidmenis sistemoje, nes tai vertinimo metu gali turėti reikšmės administracinei atitikčiai.

  • Kupiškio jaunimo forumas 2026: kas laukia gegužės 27 dieną ir kodėl verta ateiti į biblioteką

    Kupiškio jaunimo forumas 2026: kas laukia gegužės 27 dieną ir kodėl verta ateiti į biblioteką

    Kupiškyje gegužės 27 dieną vyks Kupiškio jaunimo forumas 2026 – į renginį kviečiamas aktyvus rajono jaunimas ir su jaunimu dirbantys specialistai. Susitikimas numatytas 14.00 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumo tikslas – sutelkti bendruomenę atviroms diskusijoms ir stiprinti bendradarbiavimą, ieškant atsakymų į jaunimui aktualius klausimus. Renginys orientuotas į dialogą, idėjų mainus ir praktinius sprendimus, kurie galėtų praversti tiek mokyklose, tiek jaunimo organizacijose ar kasdienėje veikloje.

    Ko tikėtis renginyje?

    Forumo dalyvių lauks pranešimai, kūrybinės dirbtuvės ir darbas diskusijų grupėse. Tokia struktūra dažnai pasirenkama tam, kad po įžanginių įžvalgų būtų galima pereiti prie konkrečių temų ir realių pasiūlymų, kuriuos vėliau lengviau paversti veiksmais vietos lygmeniu.

    Viso renginio metu planuojamas interaktyvus žaidimas, o aktyviausių dalyvių lauks prizai ir organizatorių paruoštos staigmenos. Tai – papildomas būdas įtraukti dalyvius ir paskatinti ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į diskusijas.

    Forumo programa ir laikas

    Renginio pradžia skirta atvykimui ir registracijai iki 14.00 valandos. Nuo 14.00 iki 15.00 valandos numatyta pranešimų dalis, po kurios vyks kavos ir bendravimo pertrauka iki 15.30 valandos.

    Nuo 15.30 iki 16.45 valandos vyks kūrybinės dirbtuvės ir diskusijų grupės. Forumas baigsis 16.45–17.00 valandomis: planuojamas uždarymas, prizai ir staigmenos.

    Kodėl tai aktualu Kupiškio jaunimui?

    Jaunimo forumai savivaldybėse dažnai tampa vieta, kur susitinka skirtingos patirtys: mokinių, studentų, jaunimo organizacijų narių, savanorių ir specialistų. Tokiuose susitikimuose išryškėja, kas iš tiesų veikia vietos bendruomenėje, o kur dar trūksta informacijos, paslaugų ar erdvių įsitraukimui.

    Organizatoriai kviečia ateiti, susipažinti, dalintis idėjomis ir įsijungti į bendruomenės gyvenimą. Kupiškio jaunimo forumas 2026 – proga ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir tiesiogiai prisidėti prie diskusijų, kurios gali nulemti kitus jaunimui skirtus žingsnius rajone.

  • Gegužės 14 dieną minima Jaunimo darbuotojų diena: kuo ši profesija svarbi ir kas ją stiprina

    Kupiškio rajono savivaldybės mero prof. habil. dr. Algirdo Raslano sveikinimas Jaunimo darbuotojų dienos proga:


    Gegužės 14-oji – Jaunimo darbuotojų diena