CP v2

Tag: Jaunimo politika

  • Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje balandžio 24–26 dienomis vyko Jaunimo reikalų agentūros organizuoti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai–konferencija. Į renginį susirinko savivaldybių jaunimo reikalų tarybų nariai ir jaunimo reikalų koordinatoriai, siekę stiprinti žinias bei praktinius įgūdžius.

    Mokymų metu buvo nuosekliai aptarta jaunimo politikos sistema Lietuvoje ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmuo joje. Dalis programos buvo skirta jaunimo dalyvavimo galimybėms nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, kad tarybų nariai galėtų geriau atstovauti jaunimo interesams.

    Praktinės sesijos ir aktualijos

    Renginio programoje nagrinėtos jaunimo politikos aktualijos, pristatyti gerieji savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdžiai ir aptartos veiksmingiausios įtraukties formos. Dalyviai dirbo paralelinėse ir praktinėse sesijose, kuriose daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria tarybų nariai.

    Taip pat buvo analizuotos tarybų narių kompetencijos ir atsakomybės, aptartos projektinės veiklos galimybės bei priemonės, padedančios išgryninti tarybų veiklos kryptis. Diskusijose dalyviai ieškojo bendrų atsakymų, kaip užtikrinti, kad jaunimo balsas savivaldybėse būtų girdimas nuosekliai, o ne tik pavienėse iniciatyvose.

    Psichohigiena ir perdegimo prevencija

    Reikšminga programos dalis buvo skirta psichohigienai ir perdegimo prevencijai, nes jaunimo atstovavimo veikla dažnai vyksta greta studijų ar darbo. Dalyviai aptarė praktinius būdus, kaip planuoti laiką, pasiskirstyti atsakomybes ir išlaikyti motyvaciją ilgalaikiuose procesuose.

    Toks dėmesys emocinei gerovei padeda stiprinti komandų tvarumą ir mažina riziką, kad aktyvūs jaunimo lyderiai pasitrauks dėl nuovargio ar per didelio krūvio. Kartu tai kuria brandesnę tarybų darbo kultūrą, kurioje atsakomybės derinamos su realiomis galimybėmis.

    Akmenės rajono komanda tarp dalyvių

    Renginys tapo erdve dalintis patirtimis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, o užmegzti kontaktai dažnai virsta bendrais projektais ar konsultacijomis sprendžiant panašius iššūkius. Organizatorių teigimu, būtent tarpusavio ryšiai ir praktinės metodikos yra vienas didžiausių tokio formato mokymų privalumų.

    Iš Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos mokymuose dalyvavo trys nariai: pirmininkas Domantas Mančius, pavaduotoja Urtė Novogreckaitė ir jaunimo atstovė Rusnė Poškutė. Komandą papildė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė.

    Pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės, tokie mokymai padeda tarybų nariams aiškiau susidėlioti prioritetus ir grįžus į savo savivaldybes greičiau pritaikyti naujus sprendimus praktikoje. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie aktyvesnio jaunimo įtraukimo ir stipresnio savivaldybių bei jaunimo organizacijų dialogo.

    „Tokie mokymai suteikia ne tik žinių, bet ir bendrą kryptį, kaip efektyviau dirbti jaunimo labui savivaldybėse“, – sakė Rūta Brazlauskaitė.

  • Trakuose „TAJE“ tampa jaunimo centru: naujos patalpos ir daugiau veiklų jaunuoliams visame rajone

    Trakuose „TAJE“ tampa jaunimo centru: naujos patalpos ir daugiau veiklų jaunuoliams visame rajone

    Trakuose nuo 2015 metais veikusi atvira jaunimo erdvė „TAJE“ pradeda naują etapą ir oficialiai tampa Trakų jaunimo centru. Kartu keičiasi ir kasdienybė: centras persikelia į gerokai erdvesnes patalpas, kurios leis vienu metu vykdyti daugiau skirtingų užsiėmimų.

    Trakų rajono savivaldybė šį pokytį sieja su nuosekliai plečiamu darbo su jaunimu tinklu rajone. Greta Trakų, jaunimo centras veikia ir Lentvaryje, o Aukštadvaryje veikia atvira jaunimo erdvė, kuri papildo paslaugų žemėlapį.

    „Kryptingai plečiame darbo su jaunimu tinklą rajone. Dabar veiks du jaunimo centrai: Lentvaryje ir Trakuose, atvira jaunimo erdvė Aukštadvaryje, į Rūdiškes ir Onuškį atvyksta mobilios jaunimo darbuotojų komandos“, – sakė Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius.

    Didesnės patalpos reiškia ne tik daugiau vietos, bet ir daugiau pasirinkimų: nuo kūrybinių dirbtuvių ir neformalių susitikimų iki mokymų, žaidimų ar aktyvesnių veiklų. Centre numatoma galimybė patogiau organizuoti kelias veiklas vienu metu ir sudaryti sąlygas ramesniems individualiems pokalbiams.

    Jaunimo darbuotojai tikisi, kad nauja erdvė pritrauks ir tuos paauglius bei jaunuolius, kurie iki šiol neužsukdavo dėl nedrąsos ar tiesiog informacijos stokos. Platesnės galimybės leis lanksčiau dirbti su skirtingomis grupėmis, rengti edukacijas, susitikimus ir mažesnius renginius.

    Atviri jaunimo centrai Lietuvoje dažnai vertinami kaip svarbi kasdienė pagalba jauniems žmonėms: čia kuriama saugi aplinka bendrauti, stiprinti socialinius įgūdžius, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Neformalus darbas su jaunimu taip pat padeda anksčiau pastebėti emocinius ar motyvacijos sunkumus ir nukreipti jaunuolį pagalbos link.

    Trakų jaunimo centras „TAJE“ planuoja aktyviau skatinti jaunimo pilietiškumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Praktikoje tai reiškia galimybes inicijuoti veiklas, siūlyti idėjas, savanoriauti, prisidėti prie renginių ir matyti realų savo sprendimų poveikį vietos bendruomenei.

    Atidarymo proga numatomos diskusijos su politikais, jaunimo darbuotojais ir mokinių savivaldų atstovais. Savivaldybė tikisi, kad tiesioginis dialogas padės tiksliau identifikuoti jaunimo poreikius ir paspartins sprendimus, svarbius vietos jaunimo politikai.

    Centro veikla siejama ir su partneryste su mokyklomis bei kitomis organizacijomis: vykdomi veiklų pristatymai, projektai, skatinama savanorystė ir jaunimo iniciatyvos. Tokie ryšiai padeda pasiekti daugiau jaunuolių ir sudaryti aiškesnį kelią į užimtumą, praktinius įgūdžius bei bendruomenines patirtis.

    Jaunimo darbuotojai pabrėžia paprastą kvietimą tiems, kurie dar nėra lankęsi: užsukti bent trumpam ir pasižiūrėti. Pasak jų, naujose patalpose atsiranda daugiau erdvės tiek aktyvioms, tiek ramesnėms veikloms, o svarbiausia išlieka tas pats tikslas: vieta, kur jaunas žmogus gali būti savimi ir augti be vertinimo spaudimo.

    Trakų rajono savivaldybės informacija.

    Nuotraukoje: Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius pasveikino susirinkusius į naują Trakų jaunimo centrą, 2026 metais balandžio 27 dieną. Aleksandr Polijančuk nuotr.

  • Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Balandžio 9 dieną Pagėgių savivaldybėje įvyko susitikimas su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi ir organizacijos politinių procesų koordinatoriumi Emiliu Mikulskiu. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir vicemerė Greta Bušniauskaitė.

    Pokalbio centre atsidūrė Europos jaunimo dialogas ir vietos jaunimo politikos aktualijos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su jaunų žmonių įtrauktimi į sprendimų priėmimą. Susitikime akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik formaliai, bet ir praktiškai, sprendžiant kasdienius klausimus.

    Diskusijos mokyklose: kas aktualu jaunimui?

    Prieš susitikimą savivaldybėje LiJOT atstovai aplankė Vilkyškių Johaneso Bobrovskio ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijas. Ten vykusiose diskusijose aptartos jaunimui svarbios temos, susijusios su kasdienybe, saugumu skaitmeninėje erdvėje ir pilietiniu dalyvavimu.

    Vienas dažniausiai keliamų klausimų buvo socialinių tinklų naudojimas ir galimi ribojimai asmenims iki 16 metų. Diskusijoje ieškota pusiausvyros tarp nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio, patyčių ar priklausomybę skatinančių algoritmų ir teisės į informaciją bei bendravimą.

    Balsavimas nuo 16 metų: idėja su argumentais ir rizikomis

    Kitas aptartas klausimas buvo galimybė jaunimui balsuoti nuo 16 metų. Mokiniai svarstė, ar ankstesnė balsavimo teisė paskatintų didesnį įsitraukimą į politiką, o kartu ir stipresnį pilietinį ugdymą mokyklose.

    Kartu iškelti ir galimi iššūkiai, susiję su politinio raštingumo skirtumais, informacinio atsparumo stoka bei tuo, kaip jauni rinkėjai formuotų nuomonę intensyvioje socialinių tinklų aplinkoje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad vien balsavimo amžiaus pakeitimas neatsiejamas nuo nuoseklaus pilietiškumo ugdymo.

    Europos jaunimo dialogas ir švietimo lūkesčiai

    Susitikimuose pristatytas Europos jaunimo dialogas, kaip Europos Sąjungos inicijuotas procesas, skirtas sistemingai išgirsti jaunų žmonių nuomonę jiems aktualiais klausimais. Aptarta, kad toks formatas leidžia jaunimo išsakytas įžvalgas paversti rekomendacijomis, kurios gali pasiekti sprendimų priėmėjus skirtingais lygmenimis.

    Nemažai dėmesio skirta švietimui ir mokyklos aplinkai: ko, jaunimo vertinimu, šiandien trūksta ugdymo procese, kaip mokiniai jaučiasi mokyklose ir kokių pokyčių tikisi. Aptarta ir tai, kad geresnė emocinė aplinka, aiškesnės pagalbos priemonės bei prasmingesnis mokinių įtraukimas gali turėti tiesioginę įtaką motyvacijai.

    Pasak susitikimo dalyvių, toks dialogas savivaldybėje buvo naudingas ir įkvepiantis, nes padėjo aiškiau įvardyti problemas ir galimus sprendimus. Sutarta, kad reguliarios diskusijos tarp jaunimo ir vietos valdžios stiprina bendradarbiavimą ir skatina aktyvesnį pilietiškumą.