CP v2

Tag: Jaunimo politika

  • Švenčionyse modernizuojamas atvirasis jaunimo centras: plotas didės beveik 6 kartus

    Projektas startuoja iki 2028 metų pabaigos

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas įgyvendinti projektas, kuriuo numatoma modernizuoti atvirojo jaunimo centro infrastruktūrą ir plėsti atvirąjį darbą su jaunimu Švenčionių mieste. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus.

    Sutartis įsigaliojo 2026 metų balandžio 30 dieną, o veiklų vykdymo pabaiga numatyta 2028 metų gruodžio 31 dieną. Bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 3 397 644,23 euro, partneriu projekte nurodytas Švenčionių miesto kultūros centras.

    Kodėl plečiama jaunimo centro infrastruktūra?

    Projekto tikslas – didinti nestacionarių socialinių paslaugų ir infrastruktūros, reikalingos atviro jaunimo centro veikloms, prieinamumą Švenčionių rajono savivaldybėje. Savivaldybė nurodo, kad periferinėse savivaldybėse socialinės paslaugos neretai pasiekiamos sunkiau, todėl didesnę socialinės atskirties riziką patiria pažeidžiamos grupės, ypač jaunimas.

    Akcentuojama, kad Švenčionių rajone jaunimo situaciją apsunkina prastėjanti psichologinė savijauta, didėjantis nerimas, priklausomybių rizika bei dalies jaunuolių pasitraukimas iš švietimo ir darbo rinkos. Pasak projekto aprašymo, esamų paslaugų tęstinumą taip pat riboja nuoseklių socialinių paslaugų trūkumas pereinamuoju laikotarpiu.

    Nors atvirasis darbas su jaunimu vykdomas ir mieste, ir kaimiškose seniūnijose, dabartinės patalpos laikomos per mažomis augančiam poreikiui. Mobilus darbas su jaunimu padeda pasiekti jaunuolius atokiau, tačiau ne visada užtikrina ilgalaikį, tęstinį paslaugų teikimą.

    Kas keisis Švenčionių miesto centre?

    Įgyvendinant projektą, Švenčionių miesto centre, Vilniaus gatvėje, kultūros paskirties pastate bus atliekami kapitalinio remonto darbai 584,53 kv. m ploto patalpose. Planuojama pritaikyti pirmo ir antro aukšto bei rūsio erdves atvirojo jaunimo centro veikloms.

    Šiuo metu jaunimo centras veikia 121,60 kv. m patalpose, todėl, įgyvendinus projektą, turimos erdvės išsiplės kelis kartus. Numatoma, kad bendras pastato plotas po pertvarkos sieks 692,93 kv. m, taip pat bus sutvarkyta aplinka aplink pastatą.

    Projekto plane numatytos daugiafunkcės erdvės edukacinėms, socialinėms, kūrybinėms, sportinėms ir bendruomeninėms veikloms. Taip pat planuojama įsigyti reikalingą įrangą ir baldus, kad erdvės būtų pritaikytos skirtingiems jaunimo poreikiams.

    Kokios naudos tikimasi?

    Projekto rezultatu įvardijamos kapitališkai suremontuotos ir jaunimo centro veikloms pritaikytos patalpos, kurios turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros kokybę. Tiesioginė nauda numatoma Švenčionių rajono jaunimui, ypač socialiai pažeidžiamiems ir socialinę riziką patiriantiems asmenims, taip pat jų šeimų nariams.

    Netiesiogiai tikimasi mažesnės socialinės atskirties, geresnio socialinių paslaugų pasiekiamumo ir stipresnio bendruomeniškumo savivaldybėje. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Švenčionių rajono delegacija nacionaliniuose SJRT mokymuose Vilniuje: dėmesys kompetencijoms ir perdegimo prevencijai

    Balandžio 24–26 dienomis Vilniuje surengti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai-konferencija Užaugusi jaunimo politika: pokyčiai, patirtys ir gerieji SJRT pavyzdžiai. Renginyje dalyvavo ir Švenčionių rajono atstovės, kurios į mokymus vyko stiprinti tarybos veiklos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Švenčionių rajonui atstovavo SJRT pirmininkė Dovilė Žižienė, pirmininko pavaduotoja Miglė-Morta Skliutaitė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Tris dienas trukusi programa buvo orientuota į praktines kompetencijas ir sprendimus, kurie padeda savivaldybių jaunimo politiką paversti nuoseklia, išmatuojama ir veiksminga.

    Kas svarbiausia SJRT veikloje

    Pirmąją mokymų dieną daug dėmesio skirta jaunimo politikos principams ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmeniui vietos lygmeniu. Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas pristatė aktualias įžvalgas, o Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai aptarė situaciją Lietuvoje jaunų žmonių perspektyva.

    Renginyje akcentuota, kad SJRT darbas nėra vien formalus atstovavimas: tai platforma, kurioje svarbu įrodymais grįsti sprendimai, nuolatinis dialogas su savivaldybės administracija ir realus jaunimo įtraukimas. Praktinėse veiklose dalyviai analizavo, kaip skirtingose savivaldybėse veikia konsultavimo mechanizmai ir kaip užtikrinamas sprendimų tęstinumas keičiantis nariams.

    Praktika, kurią galima perkelti

    Mokymuose pristatyti Raseinių ir Kretingos rajonų savivaldybių SJRT pavyzdžiai, išryškinę, kas dažniausiai lemia sėkmę: aiškiai susitarta darbo tvarka, reguliarūs posėdžiai, vieša komunikacija ir konkrečios atsakomybės. Šios patirtys dalyviams tapo atspirties tašku planuojant, kokius procesus galima taikyti ir Švenčionių rajone.

    Antroji diena skirta narių gebėjimų stiprinimui: gilintasi į jaunimo politikos sistemą, narių funkcijas, naujų narių įvedimą į veiklą ir vidinę komandinę kultūrą. Reikšminga programos dalis buvo jaunimo dalyvavimo projektų rengimas, kai teorija buvo iš karto taikoma planuojant ateities iniciatyvas ir vertinant jų poveikį.

    Psichohigiena ir atsparumas dezinformacijai

    Paskutinę dieną dėmesys krypo į temas, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip kritinės viešajame sektoriuje ir nevyriausybinėse organizacijose: psichohigiena, perdegimo prevencija ir darbo tvarumas. Aptarta, kaip atpažinti perdegimo rizikas komandoje ir kaip planuoti krūvius taip, kad savanorystė ir pilietinis įsitraukimas netaptų nuolatiniu išsekimu.

    Taip pat diskutuota apie dezinformaciją ir jos poveikį jaunimo įsitraukimui bei pasitikėjimui institucijomis, aptarti jaunimo politikos raidos etapai ir sukakčių minėjimo planai. Dalyviai akcentavo, kad šiandien svarbu ne tik kurti iniciatyvas, bet ir mokėti aiškiai paaiškinti jų prasmę bei tikslus bendruomenei.

    Švenčionių rajono delegacijos atstovės pabrėžė, kad didžiausia mokymų vertė buvo ne vien teorinės žinios, bet ir ryšiai su kitų savivaldybių komandomis, leidžiantys greičiau dalintis praktiniais sprendimais. „Įgijome ne tik teorinių pagrindų, bet ir vieni kitus labiau pažinome, susidraugavome su kolegomis iš kitų savivaldybių. Tai padės dar sklandžiau bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų“, – sakė delegacijos narės.

    Anot jų, tokie mokymai yra tiesioginė investicija į savivaldybės jaunimo politikos kokybę: stiprėja SJRT narių kompetencijos, aiškėja veiklos prioritetai, o jaunimo balsas savivaldoje tampa labiau girdimas ir geriau atstovaujamas.

  • Jurbarko rajone plečiamas darbas su jaunimu: savivaldybė skelbia kontaktus ir poreikio analizę

    Kas skelbiama savivaldybės puslapyje

    Jurbarko rajono savivaldybės puslapyje pateikiama jaunimo srities informacija: nurodomas atsakingas kontaktinis asmuo, ryšio kanalai ir viešinama su paslaugomis susijusi medžiaga.

    Šalia kontaktų skelbiama ir mobiliojo darbo su jaunimu poreikio analizė bei rekomendaciniai siūlymai, kurie padeda suprasti, kuriose vietose toks darbas galėtų vykti ir kokių priemonių gali reikėti.

    Mobilusis darbas su jaunimu: ką tai reiškia

    Mobilusis darbas su jaunimu paprastai siejamas su jaunimo darbuotojų ar specialistų veikla už įprastų įstaigų ribų, kai jaunimas pasiekiamas ten, kur natūraliai leidžia laiką: viešose erdvėse, bendruomenėse ar atokesnėse seniūnijose.

    Tokio formato tikslas dažniausiai yra mažinti paslaugų neprieinamumą, įtraukti rečiau dalyvaujančius jaunuolius ir suteikti jiems nukreipimą į švietimo, užimtumo, psichologinės ar socialinės pagalbos galimybes.

    Slapukai ir „Google“ paslaugos: ką verta žinoti

    Puslapyje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą: nurodoma, kad dalis jų reikalinga svetainės veikimui, o kita dalis gali būti skirta našumo matavimui ir rinkodarai.

    Paaiškinama, kad statistikai gali būti naudojama „Google Analytics“, o užklausų formos apsaugai nuo automatizuotų žinučių gali būti taikoma „Google ReCaptcha“. Vartotojui paliekama galimybė pasirinkti, kuriems slapukams jis sutinka.

    Gyventojams, ieškantiems jaunimo paslaugų ar norintiems pasiteirauti dėl veiklų, saugiausias kelias yra kreiptis į savivaldybės nurodytą jaunimo reikalų koordinatorių ir remtis oficialiai paskelbta aktualia informacija.

  • Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Susitikimas Pagėgių savivaldybėje

    Kovo 12 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių, su jaunimu dirbančių specialistų, jaunimo organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų atstovų susitikimas.

    Renginys buvo ketvirtoji projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai veikla, skirta iniciatyvų ir projektų kūrimui, jų įgyvendinimui bei finansavimo galimybėms.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Greta Bušniauskaitė.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir praktiškai aptarti, kokių sprendimų reikia, kad jaunimo idėjos greičiau virstų realiais darbais.

    Akcentas – finansavimas ir „Erasmus+“

    Susitikimo metu savivaldybių atstovai pristatė vykdomas iniciatyvas bei projektus ir aptarė, kokias lėšas savivaldybės skiria jaunimo politikos įgyvendinimui.

    Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip planuoti veiklas taip, kad jos atitiktų jaunimo poreikius, būtų pamatuojamos ir turėtų tęstinumą net pasibaigus projektiniam finansavimui.

    Dalyviams pristatyta informacija apie „Erasmus+“ projektus, kurie dažnai tampa realia galimybe jaunimo darbuotojams kelti kompetencijas, o jaunimui dalyvauti tarptautinėse veiklose.

    Tokie projektai paprastai apima mokymus, mainus, mobilumus ir partnerystes, o jų sėkmė priklauso nuo aiškios idėjos, patikimų partnerių ir nuoseklaus pasirengimo paraiškai.

    Vizitas į atvirą jaunimo erdvę

    Susitikimo dalyviai aplankė Pagėgių atvirą jaunimo erdvę ir susipažino su vietoje vykdomomis veiklomis.

    Vizito metu jie taip pat sudalyvavo šiuo metu vykstančiame „Erasmus+“ projekte „Food for Thought“.

    Tai jaunimo darbuotojų mobilumo projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos.

    Tokio pobūdžio tarptautiniai susitikimai dažnai padeda į regionus parsivežti naujų metodų darbui su jaunimu, o sukurtos partnerystės vėliau išauga į naujas bendras iniciatyvas.

    Projekto TAPK veiklos, kaip pabrėžiama, stiprina Tauragės apskrities su jaunimu dirbančių žmonių bendrystę, skatina bendradarbiavimą ir padeda užmegzti naujas pažintis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie susitikimai kuria pagrindą tam, kad jaunimo idėjos būtų ne pavienės, o paremtos regioniniu tinklu, leidžiančiu greičiau rasti finansavimą ir partnerius įgyvendinimui.

  • Vilnius baigė 2025 metų jaunimo tyrimus: ką rodo duomenys ir kur reikės keisti politiką?

    Du tyrimai, skirti sprendimams

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus jaunimo politikos centru 2025 metais įgyvendino du tyrimus, kuriais siekta sustiprinti įrodymais grįstą jaunimo politiką. Jie apėmė jaunimo politikos kokybės vertinimą ir jaunimo situacijos mieste analizę.

    Abiejų tyrimų tikslas buvo ne tik aprašyti padėtį, bet ir suteikti pagrindą konkretiems sprendimams: kaip geriau planuoti paslaugas, kur nukreipti finansavimą ir kaip tikslinti priemones skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Jaunimo politikos kokybės vertinimas

    Jaunimo politikos kokybės vertinimo tyrimas orientuotas į tai, kaip Vilniuje formuojama ir įgyvendinama jaunimo politika, ir kur jos grandys veikia efektyviausiai. Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, remdamiesi nacionaliniu lygmeniu patvirtinta ir Vilniui pritaikyta metodika.

    Duomenys rinkti kokybiniais metodais: pusiau struktūruotais interviu ir fokus grupėmis su jaunimo politiką formuojančiais bei įgyvendinančiais dalyviais. Tokia prieiga leidžia ne tik fiksuoti problemas, bet ir suprasti jų priežastis, pavyzdžiui, koordinavimo spragas ar informacijos perdavimo trūkumus.

    Įgyvendinimas vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: parengtas tyrimo dizainas, atlikta esamų duomenų analizė, įvykdytas empirinis etapas ir parengta ataskaita. Tyrimo pagrindu suformuluotos rekomendacijos, nukreiptos į kokybės, efektyvumo ir praktinio įgyvendinimo stiprinimą.

    Jaunimo situacijos identifikavimas

    Antrasis tyrimas buvo skirtas jaunimo situacijos identifikavimui, siekiant visapusiškai įvertinti jaunų žmonių padėtį Vilniuje ir sprendimus grįsti duomenimis. Tyrimas atliktas remiantis Jaunimo reikalų agentūros parengta metodika.

    Šiuo atveju akcentuota antrinių duomenų analizė ir kiekybinio tyrimo rezultatų interpretavimas, kuriuos surinko nepriklausoma tyrimų organizacija. Tokia struktūra leidžia palyginti Vilniaus rodiklius platesniame kontekste ir aiškiau matyti, kur miestas išsiskiria, o kur atsilieka.

    Tyrimas taip pat vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: išgryninti poreikiai, adaptuota metodika, surinkti ir išanalizuoti antriniai duomenys, įvertinti kiekybiniai rezultatai ir parengta ataskaita. Išvados ir rekomendacijos numatytos kaip praktinis pagrindas tobulinti priemones, kurios atliepia skirtingus jaunimo poreikius.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad tyrimų rezultatai turėtų tapti atspirties tašku planuojant tolesnius sprendimus ir vertinant, ar jaunimo politika pasiekia tuos, kam ji labiausiai reikalinga. Toks duomenimis grįstas modelis vis dažniau tampa standartu savivaldybėms, siekiančioms aiškiai pamatuojamo poveikio.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.

  • Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko Jaunimo reikalų tarybos ir mero Roberto Duchnevičiaus susitikimas, kuriame aptartos jaunimui aktualios problemos ir artimiausi darbai. Tai buvo pirmasis naujai suformuotos tarybos pokalbis su meru, skirtas susiderinti dėl prioritetų ir bendradarbiavimo ritmo.

    Susitikime daug dėmesio skirta jaunimo įsitraukimui į savivaldybės sprendimus, jaunimo iniciatyvų skatinimui ir realioms priemonėms, kurios padėtų idėjas paversti projektais. Savivaldos ir jaunimo organizacijų dialogas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kai kalbama apie dalyvavimą bendruomenėje, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir paslaugų prieinamumą.

    „Esu už bendradarbiavimą, kad jaunimo balsas būtų girdimas ir realiai atsispindėtų priimamuose sprendimuose“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jaunimo reikalų taryba kėlė klausimus dėl jaunimo situacijos rajone, saviraiškos galimybių ir to, kaip savivaldybė gali greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius. Tarp aptartų temų – sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, jaunimui skirti renginiai, taip pat priemonės, kurios padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių į bendruomenines veiklas.

    Aptariant platesnį kontekstą, akcentuota, kad savivaldybėms vis dažniau tenka derinti tradicines jaunimo politikos priemones su naujais iššūkiais: informacijos patikimumu, skaitmenine higiena ir DI įtaka kasdieniams įpročiams. Tokios temos tampa aktualios ne tik mokyklose ar jaunimo erdvėse, bet ir savivaldos planavime, ypač kai siekiama stiprinti atsparumą krizių ar ryšio sutrikimų atvejais.

    „Tokie susitikimai motyvuoja. Sieksime, kad jaunimo balsas būtų girdimas ne tik taryboje, bet ir visos savivaldybės lygmeniu“, – sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Lukas Molevičius.

    Susitikime taip pat aptartos jaunimui naudingos savivaldybės partnerystės su Lietuvos universitetais, kurios gali padėti geriau pažinti studijų kryptis ir karjeros galimybes. Sutarta palaikyti reguliarius kontaktus ir susitikti periodiškai, kad idėjų apsikeitimas nevirstų vienkartine diskusija, o taptų nuosekliu sprendimų priėmimo procesu.

  • Zarasuose vyks Jaunimas sprendžia: ko tikėtis renginyje ir kaip užsiregistruoti dalyvauti

    Zarasuose vyks Jaunimas sprendžia: ko tikėtis renginyje ir kaip užsiregistruoti dalyvauti


    Globalios Naujienos

    Jaunimo reikalų taryba organizuoja renginį „Jaunimas sprendžia“. Kviečiame susipažinti su programa ir registruotis!

    • Kur? Zarasų rajono savivaldybės administracijos pastate.
    • Kada? 2026 m. gegužės 20 d.

    Registruotis – https://docs.google.com/…/1FAIpQLSc3vOeD8It…/viewform

    Į ką kreiptis jeigu turi daugiau klausimų ar pasiūlymų?

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.
  • Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje balandžio 24–26 dienomis vyko Jaunimo reikalų agentūros organizuoti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai–konferencija. Į renginį susirinko savivaldybių jaunimo reikalų tarybų nariai ir jaunimo reikalų koordinatoriai, siekę stiprinti žinias bei praktinius įgūdžius.

    Mokymų metu buvo nuosekliai aptarta jaunimo politikos sistema Lietuvoje ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmuo joje. Dalis programos buvo skirta jaunimo dalyvavimo galimybėms nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, kad tarybų nariai galėtų geriau atstovauti jaunimo interesams.

    Praktinės sesijos ir aktualijos

    Renginio programoje nagrinėtos jaunimo politikos aktualijos, pristatyti gerieji savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdžiai ir aptartos veiksmingiausios įtraukties formos. Dalyviai dirbo paralelinėse ir praktinėse sesijose, kuriose daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria tarybų nariai.

    Taip pat buvo analizuotos tarybų narių kompetencijos ir atsakomybės, aptartos projektinės veiklos galimybės bei priemonės, padedančios išgryninti tarybų veiklos kryptis. Diskusijose dalyviai ieškojo bendrų atsakymų, kaip užtikrinti, kad jaunimo balsas savivaldybėse būtų girdimas nuosekliai, o ne tik pavienėse iniciatyvose.

    Psichohigiena ir perdegimo prevencija

    Reikšminga programos dalis buvo skirta psichohigienai ir perdegimo prevencijai, nes jaunimo atstovavimo veikla dažnai vyksta greta studijų ar darbo. Dalyviai aptarė praktinius būdus, kaip planuoti laiką, pasiskirstyti atsakomybes ir išlaikyti motyvaciją ilgalaikiuose procesuose.

    Toks dėmesys emocinei gerovei padeda stiprinti komandų tvarumą ir mažina riziką, kad aktyvūs jaunimo lyderiai pasitrauks dėl nuovargio ar per didelio krūvio. Kartu tai kuria brandesnę tarybų darbo kultūrą, kurioje atsakomybės derinamos su realiomis galimybėmis.

    Akmenės rajono komanda tarp dalyvių

    Renginys tapo erdve dalintis patirtimis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, o užmegzti kontaktai dažnai virsta bendrais projektais ar konsultacijomis sprendžiant panašius iššūkius. Organizatorių teigimu, būtent tarpusavio ryšiai ir praktinės metodikos yra vienas didžiausių tokio formato mokymų privalumų.

    Iš Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos mokymuose dalyvavo trys nariai: pirmininkas Domantas Mančius, pavaduotoja Urtė Novogreckaitė ir jaunimo atstovė Rusnė Poškutė. Komandą papildė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė.

    Pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės, tokie mokymai padeda tarybų nariams aiškiau susidėlioti prioritetus ir grįžus į savo savivaldybes greičiau pritaikyti naujus sprendimus praktikoje. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie aktyvesnio jaunimo įtraukimo ir stipresnio savivaldybių bei jaunimo organizacijų dialogo.

    „Tokie mokymai suteikia ne tik žinių, bet ir bendrą kryptį, kaip efektyviau dirbti jaunimo labui savivaldybėse“, – sakė Rūta Brazlauskaitė.

  • Trakuose „TAJE“ tampa jaunimo centru: naujos patalpos ir daugiau veiklų jaunuoliams visame rajone

    Trakuose „TAJE“ tampa jaunimo centru: naujos patalpos ir daugiau veiklų jaunuoliams visame rajone

    Trakuose nuo 2015 metais veikusi atvira jaunimo erdvė „TAJE“ pradeda naują etapą ir oficialiai tampa Trakų jaunimo centru. Kartu keičiasi ir kasdienybė: centras persikelia į gerokai erdvesnes patalpas, kurios leis vienu metu vykdyti daugiau skirtingų užsiėmimų.

    Trakų rajono savivaldybė šį pokytį sieja su nuosekliai plečiamu darbo su jaunimu tinklu rajone. Greta Trakų, jaunimo centras veikia ir Lentvaryje, o Aukštadvaryje veikia atvira jaunimo erdvė, kuri papildo paslaugų žemėlapį.

    „Kryptingai plečiame darbo su jaunimu tinklą rajone. Dabar veiks du jaunimo centrai: Lentvaryje ir Trakuose, atvira jaunimo erdvė Aukštadvaryje, į Rūdiškes ir Onuškį atvyksta mobilios jaunimo darbuotojų komandos“, – sakė Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius.

    Didesnės patalpos reiškia ne tik daugiau vietos, bet ir daugiau pasirinkimų: nuo kūrybinių dirbtuvių ir neformalių susitikimų iki mokymų, žaidimų ar aktyvesnių veiklų. Centre numatoma galimybė patogiau organizuoti kelias veiklas vienu metu ir sudaryti sąlygas ramesniems individualiems pokalbiams.

    Jaunimo darbuotojai tikisi, kad nauja erdvė pritrauks ir tuos paauglius bei jaunuolius, kurie iki šiol neužsukdavo dėl nedrąsos ar tiesiog informacijos stokos. Platesnės galimybės leis lanksčiau dirbti su skirtingomis grupėmis, rengti edukacijas, susitikimus ir mažesnius renginius.

    Atviri jaunimo centrai Lietuvoje dažnai vertinami kaip svarbi kasdienė pagalba jauniems žmonėms: čia kuriama saugi aplinka bendrauti, stiprinti socialinius įgūdžius, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Neformalus darbas su jaunimu taip pat padeda anksčiau pastebėti emocinius ar motyvacijos sunkumus ir nukreipti jaunuolį pagalbos link.

    Trakų jaunimo centras „TAJE“ planuoja aktyviau skatinti jaunimo pilietiškumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Praktikoje tai reiškia galimybes inicijuoti veiklas, siūlyti idėjas, savanoriauti, prisidėti prie renginių ir matyti realų savo sprendimų poveikį vietos bendruomenei.

    Atidarymo proga numatomos diskusijos su politikais, jaunimo darbuotojais ir mokinių savivaldų atstovais. Savivaldybė tikisi, kad tiesioginis dialogas padės tiksliau identifikuoti jaunimo poreikius ir paspartins sprendimus, svarbius vietos jaunimo politikai.

    Centro veikla siejama ir su partneryste su mokyklomis bei kitomis organizacijomis: vykdomi veiklų pristatymai, projektai, skatinama savanorystė ir jaunimo iniciatyvos. Tokie ryšiai padeda pasiekti daugiau jaunuolių ir sudaryti aiškesnį kelią į užimtumą, praktinius įgūdžius bei bendruomenines patirtis.

    Jaunimo darbuotojai pabrėžia paprastą kvietimą tiems, kurie dar nėra lankęsi: užsukti bent trumpam ir pasižiūrėti. Pasak jų, naujose patalpose atsiranda daugiau erdvės tiek aktyvioms, tiek ramesnėms veikloms, o svarbiausia išlieka tas pats tikslas: vieta, kur jaunas žmogus gali būti savimi ir augti be vertinimo spaudimo.

    Trakų rajono savivaldybės informacija.

    Nuotraukoje: Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius pasveikino susirinkusius į naują Trakų jaunimo centrą, 2026 metais balandžio 27 dieną. Aleksandr Polijančuk nuotr.