CP v2

Tag: JAV

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • G20 energijos ministrų susitikimas Hiustone: vienoje salėje – Lenkijos ir Rusijos delegacijos

    JAV Hiustone kitą savaitę turėtų vykti G20 energijos ministrų susitikimas, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus ir Rusijos atstovai. Rusijos delegaciją, anot viešai pateiktos informacijos, sudarys energetikos, užsienio reikalų bei gamtos išteklių sričių pareigūnai.

    Ši žinia sulaukė dėmesio dėl to, kad tai vienas aukščiausio lygio tarptautinių formatų, kuriame Rusijos atstovai po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios siekia išlaikyti kontaktus su Vakarų šalimis. Energetikos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie tiekimo saugumą, perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos ir žaliavų prieinamumą.

    Susitikimas Hiustone vyksta JAV pirmininkaujant G20, o pati grupė vienija didžiausias pasaulio ekonomikas ir svarbiausius energijos vartotojus. Dėl to net ir techninio pobūdžio derybos dažnai turi politinį krūvį, ypač kai kalbama apie sankcijų, prekybos apribojimų ir energijos kainų svyravimų paveiktas rinkas.

    Kontekstą kaitina ir ankstesni G20 susitikimai, kuriuose Rusijos atstovų dalyvavimas sukėlė dalies Europos delegacijų kritiką. Diskusijose nuolat susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja būtinybę palaikyti dialogo kanalus, kiti pabrėžia, kad įprastų formatų „normalizavimas“ gali būti interpretuojamas kaip politinė nuolaida.

    Į Hiustono susitikimą taip pat planuoja vykti Lenkijos atstovai: energetikos ministras Miłosz Motyka ir klimato bei aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska. Lenkija G20 formate šiemet dalyvauja JAV kvietimu, todėl Varšuvai tai kartu yra proga kelti regioninio energetinio saugumo klausimus bei aptarti investicijų kryptis pereinant prie mažiau taršios energetikos.

    Platesniame fone aptariama ir galimybė, kad G20 lyderių susitikimo metu Majamyje gruodžio mėnesį galėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas. V. Zelenskis yra viešai sakęs, kad sprendimus lems ne pareiškimai, o konkretūs rezultatai, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks formatas būtų realus ir kokios sąlygos jam būtų keliamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos tema šiandien yra glaudžiai susijusi su geopolitika: nuo suskystintų gamtinių dujų ir naftos tiekimo maršrutų iki elektros tinklų stabilumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos. Todėl G20 susitikimas Hiustone gali tapti ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnių politinių signalų erdve.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos ekonomikos atsigavimo tvarumas vėl kelia klausimų: naujausi oficialūs duomenys rodo, kad prekių eksportas liepą sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius. Tai sustiprino rinkų nerimą, jog didžiausios Europos ekonomikos augimas gali prarasti pagreitį.

    Federalinė statistikos tarnyba Destatis skelbia, kad eksportas, palyginti su birželiu, krito 0,8 proc. ir siekė 138,2 mlrd. eurų. Analitikai tikėjosi kiek mažesnio smukimo, todėl rodiklis buvo įvertintas kaip prastesnis, nei rinkos buvo įkainojusios.

    Smūgis iš Kinijos ir euro zonos

    Didžiausią neigiamą įtaką turėjo silpnesnė paklausa svarbiose Vokietijos rinkose. Siuntos į Kiniją susitraukė 9,5 proc., o eksportas į kitas euro zonos valstybes sumažėjo 2,8 proc.

    Toks vaizdas ypač jautrus Vokietijai, kurios pramonė ir aukštos pridėtinės vertės gamyba tradiciškai remiasi užsienio paklausa. Kai pagrindiniai partneriai stabdo užsakymus, spaudimas persimeta ir į gamybos apimtis, investicijas bei užimtumą.

    JAV rinka siunčia kitokį signalą

    Vis dėlto ne visos kryptys buvo vienodai silpnos. Eksportas į JAV, didžiausią Vokietijos prekių realizavimo rinką, per mėnesį šoktelėjo daugiau nei 19 proc., tęsiantis atsigavimui po anksčiau prekybą paveikusių tarifų sugriežtinimų.

    Skirtumas tarp JAV ir kitų regionų dinamikos rodo, kad Vokietijos eksportuotojams vis svarbiau diversifikuoti rinkas, tačiau trumpuoju laikotarpiu euro zonos ir Kinijos lėtėjimas gali užgožti atskirų krypčių pagerėjimą.

    Importas smuko, perteklius išaugo

    Destatis duomenimis, importas liepą sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 116,9 mlrd. eurų. Dėl to prekybos perteklius išaugo iki 21,3 mlrd. eurų.

    Didėjantis prekybos perteklius nebūtinai reiškia stiprėjančią ekonomiką, nes jis gali augti ir tada, kai vidaus paklausa silpsta, o įmonės bei gyventojai mažina importuojamų prekių pirkimą. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pastarosiomis dienomis pramonės gamybos rodikliai taip pat nuvylė.

    Metų pradžioje dalis indikatorių atrodė geresni, o kai kurie analitikos centrai buvo pakėlę 2026 metų augimo prognozes iki 1,2–1,4 proc. Vis dėlto naujausi prekybos duomenys rodo, kad optimizmui gali tekti atlaikyti rimtesnį testą, ypač jei išorės paklausa ir geopolitinė įtampa toliau spaustų Europos pramonę.

  • Buvusio Roki-Fletso branduolinio ginklų fabriko vietoje ganosi briedžiai: kaip pasikeitė teritorija

    Kolorado valstijoje JAV buvusi Roki-Fletso branduolinio ginklo komponentų gamykla šiandien atrodo visai kitaip: teritorijoje, kur kadaise veikė šimtai pramoninių pastatų, plečiasi atviros prerijos ir ganosi laukiniai briedžiai. Pokytį lėmė ilgametė valymo ir rekultivacijos programa, kuri po gamybos sustabdymo iš esmės perbraižė šios vietos kraštovaizdį.

    Objektas istoriškai buvo siejamas su branduolinės ginkluotės pramone, todėl uždarius gamybą didžiausias iššūkis tapo saugus išmontavimas ir aplinkosauginis sutvarkymas. Valymo darbų metu nugriauta daugiau kaip 800 pastatų, o dalis atliekų buvo išgabenta į specializuotas saugojimo vietas, kad teritoriją būtų galima pritaikyti ilgalaikiam naudojimui ir stebėsenai.

    Po rekultivacijos dalyje plotų buvo suformuotas švarus dirvožemio sluoksnis, o žemė apsėta vietinėmis žolėmis, kad būtų atkurta natūrali prerijų ekosistema. Atviri žolynai ir mažesnis žmogaus trikdymas greitai pritraukė laukinę fauną, o briedžiai tapo viena ryškiausių rūšių, įsitvirtinusių šiame buvusiame pramoniniame peizaže.

    Ilgalaikis tokio objekto saugumas paprastai vertinamas ne vienkartiniais matavimais, o nuolatine aplinkos stebėsena: įrengiami vandens mėginių ėmikliai, telemetrinės stotys, saulės energija maitinami davikliai. Tokia įranga turi rinkti duomenis apie paviršinius vandenis, nuosėdas ir kitus rodiklius, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius nepageidaujamus pokyčius.

    Tačiau atsigavusi gamta atnešė ir praktiškų problemų: briedžiai, judėdami per teritoriją, ėmė kliudyti stebėsenos stotis, mindžioti tvirtinimus, pažeisti laidus ar saulės baterijų elementus. Kadangi didelių plotų aptvėrimas būtų kertęsis su laukinės gamtos sugrįžimo logika, sprendimo ieškota mažesnėmis priemonėmis.

    Inžinieriai pasirinko lokalų apsaugos modelį: aplink jautriausią įrangą įrengė nedidelius aptvarus, kurie apsaugo nuo tiesioginio kontakto su stambiais gyvūnais, bet netrukdo davikliams veikti. Tokie mikrobarjerai leidžia krituliams ir orui pasiekti matavimo vietas, o briedžiams paliekami jų judėjimo keliai.

    Tikslus ir nenutrūkstantis duomenų srautas tokiose teritorijose yra kritiškai svarbus, nes leidžia pagrįsti, kad rekultivacija veikia, o aplinkos rizikos valdomos. Pašalinus fizinius trukdžius, stebėsenos stotys gali stabiliai veikti, o surinkti rodikliai tampa patikimesni tiek specialistams, tiek priežiūrą vykdančioms institucijoms.

    Laikui bėgant keičiasi ir pati aplinka: gyvūnai prisitaiko prie naujų kliūčių, o augmenija aplink aptvarus stabilizuojasi, nes briedžiai pradeda aplenkti stotis. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvusių pramoninių teritorijų sugrąžinimas gamtai reikalauja ne tik didelių valymo projektų, bet ir kasdienės, praktiškos inžinerijos, kad žmogaus sukurta infrastruktūra netaptų kliūtimi atkurtiems ekosistemų procesams.

  • Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    Tyrimas atskleidė: JAV anglies pelenai slepia kritinius metalus – smūgis Kinijos monopolijui

    JAV anglies deginimo atliekos gali tapti netikėtu retųjų žemių elementų šaltiniu ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, rodo 2024 metais paskelbtas Teksaso universiteto Ostine mokslininkų tyrimas. Skaičiuojama, kad elektrinių anglies pelenuose gali slypėti didelė dalis ekonomiškai išgaunamų kritinių metalų.

    Retųjų žemių elementai nėra visiškai reti, tačiau jų gavyba ir atskyrimas yra brangūs bei technologiškai sudėtingi. Šie 17 elementų būtini elektronikai, ryšių įrangai, aviacijai, automobilių pramonei, gynybai ir švarios energetikos technologijoms, todėl jų tiekimo grandinės laikomos strateginės reikšmės.

    Kinija pasaulyje išlieka dominuojanti tiek kasyboje, tiek ypač perdirbime, o tai didina tiekimo rizikas, kai geopolitinė įtampa ar eksporto ribojimai gali paveikti kainas ir prieinamumą. Dėl to JAV ir kitos šalys vis aktyviau ieško vietinių ar alternatyvių šaltinių, įskaitant antrines žaliavas ir atliekas.

    Kas slypi anglies pelenuose?

    Mokslininkai pabrėžia, kad anglies pelenai yra jau iškasta ir sukaupta medžiaga, todėl teorinis pranašumas akivaizdus: nereikia atverti naujų karjerų. Degimo metu sudegus anglies masei, likutinėje frakcijoje retųjų žemių elementų koncentracija gali būti kelis kartus didesnė nei pradinėje žaliavoje.

    Teksaso universiteto Ostine komanda apskaičiavo, kad JAV anglies pelenų sankaupose gali būti apie 11 milijonų tonų retųjų žemių elementų. Toks kiekis, anot tyrimo autorių, būtų daug kartų didesnis nei oficialiai nurodomos JAV vidaus atsargos, tačiau realus panaudojimas priklausys nuo to, kiek efektyviai ir švariai pavyks juos išgauti.

    Tyrime taip pat įvertinta, kad pelenuose esantys ištekliai, jei būtų išgaunami pramoniniu mastu, galėtų būti verti maždaug 90 milijardų eurų. Ši suma atspindi ekonomiškai pasiekiamą potencialą, bet ne garantuotą pelningumą, nes galutinę kainą lemia technologijos, energijos sąnaudos ir aplinkosaugos reikalavimai.

    Technologijų lenktynės ir rizikos

    Praktinė problema yra ne tik elementų išgavimas, bet ir jų išvalymas iki pramonei tinkamos kokybės, ypač vadinamųjų sunkiųjų retųjų žemių. Dėl to šalys siekia kurti visą grandinę nuo žaliavos iki oksidų ar metalų, nes vien kasyba be perdirbimo dažnai nepašalina priklausomybės.

    Australijoje Monash universiteto inžinieriai bando mažiau agresyvių cheminių tirpalų metodus ir pilotiniuose bandymuose skelbia pasiekę iki 90 proc. visų 17 retųjų žemių elementų atgavimą iš anglies pelenų. Tuo metu JAV Northeastern universiteto tyrėjai dirba su išankstinio apdorojimo sprendimais, kurie, kaip teigiama, gali reikšmingai padidinti tradicinių metodų našumą.

    Didžiausi iššūkiai išlieka aplinkosauga ir mastelio didinimas: naudojamos rūgštys, nuotekų tvarkymas, energijos poreikis, taip pat tai, kad pelenų sudėtis skiriasi pagal regioną ir degintą kurą. Be to, anglies pelenai yra pramoninės atliekos, todėl jų kasimas ir apdorojimas turi atitikti griežtus saugos ir taršos kontrolės standartus.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Retųjų žemių elementų paklausa auga dėl elektromobilių, vėjo energetikos, elektronikos ir gynybos pramonės, o tiekimo grandinių diversifikavimas tampa prioritetu ne tik JAV. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprina kritinių žaliavų politiką, skatindama perdirbimą, naujus projektus ir alternatyvius šaltinius, todėl anglies pelenų ar kitų atliekų panaudojimo kryptis tampa aktuali ir europiniame kontekste.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas tyrimas dar nereiškia greitos revoliucijos rinkoje, tačiau tendencija aiški: didėja dėmesys antrinėms žaliavoms, o kritinių metalų paieška vis dažniau persikelia iš kasyklų į atliekų aikšteles. Ar anglies pelenai taps patikimu retųjų žemių elementų šaltiniu, lems tai, ar technologijos pasieks ekonomiškai pagrįstą, energiškai efektyvų ir aplinkai saugų pramoninį mastą.

  • Mirė Gloria Steinem (92): feministinio judėjimo veidas, žurnalistė ir „Ms.“ bendraįkūrėja

    Mirė Gloria Steinem (92): feministinio judėjimo veidas, žurnalistė ir „Ms.“ bendraįkūrėja

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta artimųjų ir su ja siejamos organizacijos socialinių tinklų paskyrose.

    Skelbiama, kad ji mirė trečiadienį savo namuose Niujorke. Mirties priežastis nenurodoma, tačiau primenama, kad praeityje ji buvo susidūrusi su krūties vėžiu, o vėliau jai diagnozuota trišakio nervo neuralgija.

    Jos įtaka JAV moterų teisių judėjimui

    G. Steinem laikoma viena svarbiausių vadinamosios antrosios bangos feminizmo figūrų, iškilusių XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šis laikotarpis JAV siejamas su plataus masto kova už lyčių lygybę darbo rinkoje, politikoje ir šeimos teisėje, taip pat už reprodukcines teises.

    Ji dirbo žurnaliste Niujorke, o platesnį pripažinimą pelnė po tyrimo, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir aprašė moterų darbo sąlygas. Vėliau ji įsitraukė į politinę publicistiką, tapo redaktore ir viena ryškiausių lyčių lygybės temų balsų.

    „Ms.“ žurnalas ir organizacijos

    G. Steinem bendraįkūrė žurnalą „Ms.“, tapusį vienu svarbiausių feministinio judėjimo leidinių JAV. Jame į viešąją darbotvarkę nuosekliai buvo keliamos smurto artimoje aplinkoje, seksualinio priekabiavimo, atlygio skirtumų ir abortų teisės temos.

    Ji taip pat prisidėjo prie organizacijų, orientuotų į moterų teises ir žiniasklaidos atstovavimą, kūrimo, o 1971 metais dalyvavo steigiant Nacionalinį moterų politinį susivienijimą, kurio tikslas buvo didinti moterų dalyvavimą politikoje ir rinkimuose.

    Paskutiniai metai ir palikimas

    Artimųjų pranešime pabrėžiama, kad G. Steinem iki pat gyvenimo pabaigos dirbo dėl lygybės ir daug rašė. Taip pat teigiama, jog ji pastaraisiais metais puoselėjo bendruomeninius susitikimus savo namuose, kuriuos norima tęsti ir jai išėjus.

    „Glorios beveik šimtmetis buvo prasmingai nugyventas, o iki pat pabaigos ji dirbo dėl lygybės“, – teigiama pranešime.

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai aptartą knygą, o jos publicistika ir kalbos padėjo formuoti modernų moterų teisių judėjimo žodyną. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai skyrė Prezidento laisvės medalį.

    Nors jos veikla ne kartą kėlė ginčų ir kritikos, G. Steinem išliko viena atpažįstamiausių figūrų, siejamų su lyčių lygybės kova. Jos mirtis žymi vienos ryškiausių XX amžiaus socialinių permainų eros lyderių netektį.

  • „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    Sandoris Orinoko baseine

    JAV naftos bendrovė „Chevron“ paskelbė planuojanti plėsti veiklą Venesueloje ir investuoti apie 6,3 mlrd. eurų į du naujus telkinius Orinoko naftos juostoje. Įmonė teigia, kad projektai turėtų daugiau nei padvigubinti gavybą per penkerius metus.

    Pagal bendrovės informaciją, plėtra vyks per bendrą įmonę su vietos partnere „Petroindependencia“, kurioje „Chevron“ valdo 49 proc. akcijų. Skelbiama, kad tikslinė gavyba ilgainiui galėtų siekti apie 600 000 barelių per dieną.

    Politinis fonas ir Vašingtono ambicijos

    „Chevron“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Venesuelos Nacionalinė Asamblėja pritarė atskiram susitarimui, kuris, JAV vertinimu, suteiktų Vašingtonui galimybę per kitą operatorių daryti įtaką maždaug penktadaliui šalies naftos išteklių. Dalis opozicijos parlamentarų nuo balsavimo susilaikė, teigdami negavę pilnų sąlygų.

    Į Karakasą atvykęs JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas susitikimuose pabrėžė investicijų kuriamą ekonominį efektą.

    „Kai į šalį ateina didelės investicijos, atsiranda daugiau darbo vietų, didėja atlyginimų spaudimas ir plečiasi galimybės venesueliečių gerovei“, – sakė Chrisas Wrightas.

    Kodėl Venesuela išlieka rizikinga

    Venesuelos naftos sektorius nuo 2007 metais įvykdytos nacionalizacijos laikomas vienu sudėtingiausių pasaulyje: investuotojai vertina politinę riziką, sankcijų neapibrėžtumą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir ilgus projektų įgyvendinimo terminus. Dalis tarptautinių bendrovių po nacionalizacijos pasitraukė, tačiau „Chevron“ liko viena iš nedaugelio didžiųjų JAV įmonių, tęsianti veiklą.

    Analitikai paprastai pabrėžia, kad net ir patvirtinus investicijas, realus gavybos augimas gali užtrukti: nauji telkiniai, logistika, skiediklių ir įrangos tiekimas bei eksporto kanalai priklauso nuo politinių sprendimų ir finansavimo. JAV pareigūnai viešai akcentuoja, kad Vašingtonas į projektus tiesiogiai lėšų neinvestuoja, o tikisi, jog politinis užnugaris paskatins privačius pinigus.

    „Svarbiausia, kad tai susitarimas su JAV vyriausybe, o tam tikra dalis šių aktyvų gali pereiti į specialią sąskaitą, leidžiančią perimti dalį naudos“, – sakė Marco Rubio.

    Tuo pat metu JAV vidaus politikoje energijos kainos išlieka jautri tema: administracija sieja didesnę pasiūlą su galimybe amortizuoti svyravimus pasaulinėje rinkoje. Venesuelos kryptis Vašingtonui tampa ir geopolitiniu signalu, ypač turint omenyje konkurenciją dėl įtakos Lotynų Amerikoje bei ankstesnį kai kurių telkinių siejimą su Kinijos ir Rusijos interesais.

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.

  • Prieglaudos šuo Kobi po 120 dienų laukimo nustojo stengtis: vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius

    JAV gyvūnų prieglaudoje nufilmuotas šuo vardu Kobi per trumpą laiką tapo socialinių tinklų sensacija. Vaizdo įraše matyti, kaip augintinis, kuris anksčiau stengdavosi atkreipti žmonių dėmesį, šįkart tik trumpam pakelia galvą ir vėl nusisuka, tarsi būtų praradęs viltį.

    Prieglaudos istorija paprasta, bet smogianti: Kobi naujų šeimininkų laukia jau apie 120 dienų. Įrašo autoriai šią būseną apibūdino kaip momentą, kai matai, kad visi kiti iškeliauja namo, ir nustoji bandyti patikti, nes jėgų vis mažiau.

    Kobi yra 4 metų, jo svoris siekia apie 33 kilogramus. Prieglaudos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad šuo gerai vaikšto su pavadėliu, yra švelnus su žmonėmis ir mėgsta dėmesį, ypač kai kas nors paglosto pilvą.

    Taip pat teigiama, kad Kobi sutaria su kitais šunimis ir vaikais, o svarbiausia daugeliui šeimų buityje – yra pratintas prie tualeto. Vis dėlto, nepaisant šių savybių, iki šiol jam nepavyko rasti namų.

    Gyvūnų elgesio specialistai ne kartą atkreipė dėmesį, kad prieglaudoje užsitęsęs laukimas gali pakeisti šuns reakcijas į žmones. Ramus, apatiškas elgesys neretai klaidingai palaikomas abejingumu, nors iš tiesų tai gali būti streso, pervargimo ar vadinamojo išmokto bejėgiškumo požymiai.

    Tokie atvejai primena ir apie „tyliuosius“ prieglaudų gyventojus: ne visi šunys loja ar energingai bėga prie grotų, todėl jų šansai būti pastebėti gali sumažėti. Dalis prieglaudų dėl to vis dažniau skatina potencialius šeimininkus vertinti ne vien pirmą įspūdį voljere, bet ir elgesį pasivaikščiojimo metu ar ramesnėje aplinkoje.

    Vaizdo įrašas su Kobi sparčiai išplito, o komentarų skiltyse žmonės dalijosi panašiomis patirtimis ir ragino prieglaudoms suteikti daugiau pagalbos. Prieglaudos darbuotojai pabrėžia, kad tokie pasidalijimai kartais tampa lemtingi – būtent viešumas padeda gyvūnui greičiau sulaukti žmogaus, kuris jį pasiims namo.