CP v2

Tag: JAV

  • JAV atnaujino Irano jūrinę blokadą: Donaldas Trumpas siūlo 20 proc. mokestį Ormuzo sąsiauryje

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas atnaujina jūrinę blokadą Irano uostams. Kartu jis pareiškė, jog laivams, plaukiantiems per Ormuzo sąsiaurį, būtų pradėtas taikyti 20 proc. mokestis nuo gabenamų krovinių vertės.

    Pasak D. Trumpo, mokestis esą turėtų padengti sąsiaurio saugumo užtikrinimo kaštus, o kitos valstybės ir toliau galėtų naudotis šiuo maršrutu. Jis taip pat leido suprasti, kad derybos su Irano atstovais vėl nepasiekė proveržio.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“: per jį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto. Dėl to bet kokie bandymai riboti laivybą ar didinti sąnaudas greitai persiduoda į energijos ir transporto kainas visame pasaulyje.

    Rinkos dalyviai paprastai reaguoja net į signalus apie galimą eskalaciją, nes krovinių draudimo įmokos, frachtas ir saugumo priemonės brangsta iš karto. Net ir vien kalbos apie naujus mokesčius gali paskatinti laivybos bendroves peržiūrėti maršrutus, o žaliavų pirkėjus ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių.

    Teisiniai klausimai ir administracijos pozicija

    JAV administracijoje anksčiau skambėjo atsargesni vertinimai: valstybės sekretorius Marco Rubio yra pabrėžęs, kad JAV siekia laisvos laivybos, o tranzito mokesčiai, jei jie būtų taikomi vienašališkai, keltų rimtų tarptautinės teisės klausimų. Toks modelis reikštų ne tik politinį sprendimą, bet ir sudėtingą praktinį įgyvendinimą, įskaitant kontrolės bei vykdymo mechanizmus.

    Tarptautinėje jūrų teisėje Ormuzo sąsiauris laikomas tarptautiniu sąsiauriu, kuriame galioja tranzito pravažiavimo principas. Dėl to bet koks bandymas įtvirtinti privalomus mokesčius ar ribojimus paprastai tampa ne tik regioniniu, bet ir platesniu diplomatiniu ginču.

    Ką signalizuoja D. Trumpo retorika?

    Kalbėdamas apie derybas su Teheranu, D. Trumpas teigė, kad susitikimai užsitęsia, tačiau galutiniai susitarimai esą nuolat koreguojami, todėl JAV neketina sutikti su papildomomis sąlygomis. Jis pakartojo poziciją, kad spaudimas Iranui bus tęsiamas.

    Toks pareiškimas sustiprina neapibrėžtumą regione, kuriame įtampa dažnai persikelia į incidentus jūroje, o jų pasekmės paliečia ir Europą. Lietuvai tai aktualu per energijos kainų, infliacijos ir logistikos kaštų kanalus, nes globalūs svyravimai greitai įsiterpia į vietos rinkas.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    JAV miestelyje pradėjo bausti už variklinį stabdymą: kameros ir mikrofonai fiksuoja triukšmą

    Variklinis stabdymas daugeliui vairuotojų yra įprastas būdas saugiai mažinti greitį, ypač leidžiantis nuo ilgesnių nuokalnių. Tačiau JAV Ajovos valstijos miestelyje Avoca ši praktika atsidūrė pareigūnų akiratyje: čia už per garsų stabdymą varikliu jau skiriamos baudos.

    Variklinis stabdymas padeda išlaikyti automobilio stabilumą ir sumažina apkrovą įprastiems stabdžiams. Lengvuosiuose automobiliuose jis dažniausiai reiškia žemesnės pavaros pasirinkimą, o sunkvežimiuose neretai naudojamos papildomos lėtinimo sistemos, kurios leidžia ilgai stabdyti neperkaitinant diskų ir kaladėlių.

    Kodėl Avoca ėmėsi kontrolės?

    Avoca apylinkėse yra maždaug 800 metrų ilgio statesnė nuokalnė, kurioje vairuotojai turi nuosekliai mažinti greitį. Šioje atkarpoje sunkiasvorio transporto vairuotojai dažnai pasitelkia vadinamąjį dekompresinį variklio stabdį, JAV dažnai vadinamą „jake brake“.

    Ši sistema lėtina transporto priemonę keičiant variklio darbo režimą taip, kad jis veiktų kaip stabdantis mechanizmas. Problema ta, kad ypač senesnės tokių sistemų versijos gali skleisti labai ryškų, aplinkiniams girdimą ir varginantį triukšmą.

    Kameros ir mikrofonai skaičiuoja pažeidimus

    Miestelyje pradėtas taikyti sprendimas, paremtas vaizdo kameromis ir triukšmo matavimo mikrofonais. Sistema fiksuoja pravažiuojančias transporto priemones ir įvertina, ar jų skleidžiamas garsas neviršija nustatytų ribų.

    Skelbiama, kad bandomuoju laikotarpiu užfiksuoti 183 per didelio triukšmo atvejai, o vėliau kontrolė pradėta taikyti nuolat. Bauda siekia apie 45 eurus.

    Saugumas prieš ramybę: kodėl tai kelia diskusijų?

    Gyventojų noras mažinti triukšmą suprantamas, nes eismo keliamas garsas yra viena dažniausių gyvenimo šalia intensyvių kelių problemų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dekompresinis variklio stabdis yra legali, transporto priemonėse gamykliškai montuojama ir saugumui svarbi įranga.

    Ginčą kursto ir praktinis aspektas: leidžiantis nuo nuokalnės sunkvežimiams dažnai būtina stabdyti ilgai, o vien tik įprastų stabdžių naudojimas didina perkaitimo riziką. Dėl to vairuotojai gali atsidurti situacijoje, kai turi rinktis tarp galimos baudos už triukšmą ir potencialiai pavojingo stabdžių perkaitimo.

  • NATO viršūnių susitikime Ankaroje – DI saugumo klausimai: kas gaus prieigą prie JAV modelių?

    Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas tampa ne tik technologijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, o tai vis labiau atsispindi ir NATO darbotvarkėje. Prieš Aljanso lyderių susitikimą Ankaroje dėmesys krypsta į tai, kaip DI gali sustiprinti kibernetinę gynybą, bet kartu atverti naujų galimybių puolimui.

    JAV šiame lauke turi ryškų pranašumą: pažangiausius DI modelius kuriančios bendrovės glaudžiai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, o prieiga prie jautriausių galimybių dažnai ribojama. Dėl to NATO partneriams svarbu ne tik gauti technologijas, bet ir užsitikrinti aiškias taisykles, kada, kam ir kokiomis sąlygomis jos gali būti atveriamos.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėja diskusijų apie tai, kad naujos kartos modeliai gali automatiškai ieškoti programinės įrangos spragų, greičiau nei tai pajėgia daryti dauguma specialistų. Tokie įrankiai gali padėti aptikti silpnąsias vietas ir užkirsti kelią įsilaužimams, tačiau tuo pačiu jie gali būti panaudoti ir koordinuotoms kibernetinėms atakoms dideliu mastu.

    „DI iš esmės keičia grėsmių peizažą, ir NATO turi prie to prisitaikyti“, – sakė Estijos ambasadorė kibernetinės politikos klausimais Helen Popp.

    Kai kurie JAV modeliai dėl šių rizikų buvo pristabdyti ar platinami itin kontroliuojamai, baiminantis, kad pažangios kibernetinės galimybės gali patekti nepageidaujamiems naudotojams. Tuo pat metu dalis JAV institucijų ir agentūrų jau testuoja pažangius sprendimus, siekdamos suprasti, kur jie geriausiai tinka gynybai, žvalgybai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Europos sąjungininkai, ypač didžiosios valstybės, siekia didesnio aiškumo ir daugiau praktinės prieigos, nes kibernetinė rizika tampa kasdienybe. Ši įtampa nėra tik technologinė: ji paliečia pasitikėjimą Aljanso viduje ir klausimą, kaip pasidalijama priemonėmis, kurios gali lemti realų atgrasymo pajėgumą.

    NATO oficialioje susitikimo darbotvarkėje numatyta tema apie naujas ir ardančias technologijas, į kurią patenka ir DI. Tačiau, kaip teigia su diskusijomis susipažinę pareigūnai, jautriausi sprendimai dažnai lieka už kulisų, nes valstybės linkusios viešai įtvirtinti tik tas formuluotes, dėl kurių pasiektas platus sutarimas.

    „Tikėtina, kad diskusijos vyks paraštėse, tačiau tarptautinė taisyklė tokia: susitikimuose paprastai neviešiname temų, kurios dar nėra pribrendusios bendram sutarimui“, – sakė Heli Tiirmaa-Klaar, Vokietijos Maršalo fondo technologijų grupės kviestinė ekspertė.

    Papildomą foną kuria ir karo Ukrainoje pamokos: konfliktas paspartino bepiločių ir skaitmeninių sprendimų diegimą, o NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad moderni gynyba neatsiejama nuo programinės įrangos, duomenų ir saugių ryšių. Aljansas pastaruoju metu taip pat akcentuoja didesnes investicijas į kritinės infrastruktūros apsaugą, įskaitant atsparumą kibernetinėms atakoms.

    Praktinis iššūkis NATO, kaip ir daugeliui vyriausybių, yra dvigubas: reikia kuo greičiau pritaikyti DI gynybai, bet kartu sukurti kontrolės mechanizmus, kad pažangios galimybės nebūtų panaudotos prieš pačius sąjungininkus. Būtent šis balansas, tikėtina, ir bus vienas svarbiausių, nors dažnai neįvardijamų, Ankaroje vyksiančių pokalbių akcentų.

  • „Apple“ siekia leidimo pirkti lustus iš Kinijos įmonių Pentagono juodajame sąraše: kas keistųsi

    „Apple“ JAV institucijoms signalizuoja norą įsigyti mikroschemų iš Kinijos gamintojų, kuriuos Pentagonas yra įtraukęs į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Pasak viešai skelbiamos informacijos, tokie komponentai būtų naudojami įrenginiuose, skirtiems parduoti tik Kinijos rinkoje.

    Klausimas jautrus, nes Pentagono sąrašai paprastai siejami su įtarimais dėl įmonių ryšių su Kinijos kariuomene ir galimu technologijų panaudojimu gynybos reikmėms. Nors „Apple“ daugumos sandorių už JAV ribų formaliai neprivalo derinti, bendrovė siekia sumažinti politinę ir reguliacinę riziką Vašingtone.

    Apie kokius tiekėjus kalbama

    Žiniasklaidoje minima, kad „Apple“ domisi atminties lustų tiekimu iš ChangXin Memory Technologies ir Yangtze Memory Technologies. Abi įmonės tarptautinėje rinkoje vertinamos kaip svarbūs Kinijos puslaidininkių sektoriaus žaidėjai, o atminties lustai yra kritiška daugelio įrenginių, įskaitant telefonus ir kompiuterius, dalis.

    Šis žingsnis rodo, kad „Apple“ bando laviruoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti konkurencingą tiekimo grandinę Kinijoje ir kartu neperžengti JAV nacionalinio saugumo politikos ribų. Būtent dėl to, pasak pranešimų, buvo ieškoma kontakto su JAV administracijos atstovais, kad pozicija dėl tokių pirkimų būtų aiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ ir rinkai

    Kinija „Apple“ išlieka viena didžiausių rinkų, tačiau jai būdingas stiprėjantis vietinių gamintojų spaudimas ir griežtesnis reguliavimas. Galimybė naudoti vietoje pagamintus komponentus galėtų padėti mažinti kaštus, gerinti tiekimo stabilumą ir prisitaikyti prie Kinijos politikos, kuri skatina vietinių technologijų naudojimą.

    Kita vertus, bendradarbiavimas su Pentagono sąrašuose esančiomis įmonėmis gali išprovokuoti aštrią JAV politikų reakciją, ypač tarp griežtesnės linijos Kinijos atžvilgiu šalininkų. Tokie ginčai gali virsti papildomais klausimais Kongrese, viešais tyrimais ar spaudimu reguliuotojams, net jei teisiškai sandoris būtų įmanomas.

    Kokios tendencijos matomos puslaidininkių sektoriuje

    Puslaidininkių rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tiekimo grandinių skaidymas pagal geopolitines linijas: JAV ir sąjungininkės stiprina eksporto kontrolę, o Kinija investuoja į vietinę lustų pramonę. Tokiame fone tarptautinės technologijų bendrovės vis dažniau kuria atskiras tiekimo strategijas skirtingoms rinkoms.

    Jei „Apple“ pasirinktų Kinijos tiekėjus įrenginiams, skirtiems tik Kinijai, tai galėtų tapti precedentu platesnei „dviejų sistemų“ praktikai, kai skirtinguose regionuose naudojami skirtingi komponentai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos ar technologinių parametrų, bet ir nuo to, kiek politinės rizikos bendrovė pasirengusi prisiimti.

    Kol kas aišku viena: „Apple“ sprendimai dėl lustų tiekėjų seniai nebėra vien techninis ar komercinis klausimas. Jie vis dažniau tampa geopolitinės įtampos ir nacionalinio saugumo politikos dalimi, o tai reiškia, kad panašūs atvejai ateityje gali kartotis.

  • Saulės elektrinės rančose atgijo: avis pjauna žolę, o šunys saugo bandas tarp panelių nuo plėšrūnų

    Saulės elektrinės rančose atgijo: avis pjauna žolę, o šunys saugo bandas tarp panelių nuo plėšrūnų

    JAV saulės elektrinių parkai vis dažniau primena ne tik pramoninę teritoriją, bet ir veikiančią ganyklą. Šalia tūkstančių saulės modulių ganosi avys, kurios natūraliai prižiūri augmeniją, o jas nuo plėšrūnų saugo specialiai tam dresuoti šunys.

    Toks sprendimas vadinamas agrivoltaika, kai toje pačioje žemėje derinamos žemės ūkio veiklos ir elektros gamyba. Praktikoje tai padeda sumažinti žolės pjovimo technikos poreikį, triukšmą ir degalų sąnaudas, o žemės savininkams sukuria papildomą pajamų šaltinį.

    Saulės parkų priežiūra tradiciškai kainuoja brangiai, nes augmeniją reikia nuolat kontroliuoti, kad ji neužstotų įrangos ir netrukdytų techninei priežiūrai. Avys šiai užduočiai tinka geriau nei didesni gyvuliai, nes yra lengvesnės, judresnės ir gali ganytis po žemiau sumontuotais moduliais nepažeisdamos konstrukcijų.

    Kas pasikeitė saulės parkų laukuose

    Ganymas po moduliais daliai operatorių tapo alternatyva šienavimui ar herbicidams, ypač dideliuose plotuose. Be to, augalijos danga padeda mažinti dirvos eroziją, gerina vandens įsigėrimą, o gyvulių paliekamos organinės medžiagos prisideda prie dirvožemio gyvybingumo.

    Vis dėlto atokesnėse teritorijose išryškėjo kita problema: avys tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Saulės parkai dažnai įrengiami dideliuose, atviruose plotuose, kur naktį ar sutemus pasirodantys kojotai, laukiniai šunys ar kiti plėšrūnai gali greitai padaryti reikšmingą žalą bandai.

    Kodėl saulės parkams prireikė šunų

    Siekiant sumažinti praradimus, į ganymo projektus įtraukiami bandų sargai, dažniausiai didelių veislių šunys, pritaikyti saugoti gyvulius lauke. Tokie šunys gyvena kartu su banda, patruliuoja teritorijoje ir savo buvimu bei lojimu atbaido plėšrūnus, o ne vejasi juos kaip medžiokliniai šunys.

    Praktika rodo, kad net keli šunys gali reikšmingai sumažinti išpuolių riziką, ypač kai teritorija didelė ir vien žmogaus priežiūros nepakanka. Dalis ūkininkų ir operatorių derina skirtingas priemones: aptvarus, perkeliamas elektrines tvoras, naktinį bandos laikymą ar reguliarų ganyklų perstumdymą.

    Nauda ne tik elektrai, bet ir žemei

    Agrivoltaikos šalininkai pabrėžia, kad toks modelis sprendžia kelias užduotis vienu metu: gaminama elektra, išlaikoma žemės ūkio veikla ir sumažinamos priežiūros sąnaudos. Kai kuriose vietovėse saulės moduliai suteikia pavėsį, todėl avys patiria mažiau šilumos streso, o tai svarbu karštesniuose regionuose.

    Augant saulės energetikos apimtims, didėja ir spaudimas efektyviai naudoti žemę, todėl mišrūs sprendimai tampa vis aktualesni. Saulės parkai, kuriuose dirba ir gyvuliai, ir žmonės, JAV jau nebėra vien pavienės išimtys, o sparčiai plintanti praktika, kurią perima vis daugiau projektų vystytojų.

    Galiausiai tai keičia ir visuomenės požiūrį į saulės parkus: vietoje uždaros, „negyvos“ teritorijos jie vis dažniau pristatomi kaip daugiafunkcė erdvė. Šalia elektros gamybos čia atsiranda reali žemės ūkio vertė, o keturkojai sargai tampa netikėta, bet būtina grandimi visoje sistemoje.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.

  • JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV gynybos pramonės bendrovė „Northrop Grumman“ pirmą kartą paviešino realios naujos tarpžemyninės balistinės raketos LGM-35A Sentinel įrangos vaizdus. Iki šiol viešumoje dominavo tik vizualizacijos, todėl šis žingsnis laikomas svarbiu programos brandos signalu.

    Nuotraukos paskelbtos po sėkmingo vadinamojo akustinio bandymo, atlikto įmonės Large Acoustic Test Facility komplekse Redondo Beach mieste Kalifornijoje. Bandymo metu tikrintas integruotas priekinis modulis, kuris apima grįžimo į atmosferą sistemą ir valdymo modulį su nukreipimo bei navigacijos įranga.

    Šiame etape inžinieriai siekia įsitikinti, kad kritiniai komponentai atlaikys ekstremalų triukšmą, vibraciją ir apkrovas, patiriamas paleidimo iš šachtos metu ir skrendant kosmose. Tokie bandymai leidžia anksti identifikuoti konstrukcines silpnąsias vietas, kurios vėliau galėtų virsti brangiais vėlavimais.

    „Northrop Grumman“ nurodo, kad darbai vyko bendradarbiaujant su Lawrence Livermore National Laboratory ir laikantis branduolinei ginkluotei taikomų kvalifikacinių standartų. Sėkmingas rezultatas reiškia, kad vienas svarbiausių raketos elementų perėjo reikšmingą inžinerinį barjerą prieš planuojamą pirmąjį skrydžio bandymą.

    Sentinel kuriama tam, kad pakeistų senstančią „Minuteman III“ sistemą, eksploatuojamą nuo 1970 metų. Programa apima maždaug 400 naujų raketų ir visiškai atnaujintą antžeminę infrastruktūrą, įskaitant šachtas, valdymo punktus bei ryšių ir vadovavimo sistemas, nes senoji bazė su nauja technika laikoma nesuderinama.

    Projektą lydi ir finansiniai iššūkiai. JAV institucijos pastaraisiais metais yra viešai pripažinusios reikšmingą sąnaudų augimą, o nepriklausomi vertintojai yra skelbę, kad viso gyvavimo ciklo kaina gali siekti apie 130 milijardų eurų, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir infliacijos.

    Pagal viešai skelbtą grafiką pirmasis Sentinel skrydžio bandymas numatytas 2027 metais, o pradiniai operaciniai pajėgumai siejami su 2030-ųjų pradžia. JAV oro pajėgų ir pramonės atstovai akcentuoja, kad tikslas – išlaikyti patikimą sausumos branduolinio atgrasymo grandį kelis dešimtmečius į priekį.

    Ši modernizacija vyksta augant strateginei konkurencijai, kai Rusija ir Kinija taip pat atnaujina savo branduolinius arsenalus ir pristatymo sistemas. Sentinel turėtų sustiprinti JAV branduolinės triados sausumos komponentą ir, JAV planuotojų vertinimu, užtikrinti atgrasymą bent pusei amžiaus.

  • 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas: sirgaliai JAV kuria virusinius, bet pagarbos vertus momentus

    2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą daugelis prognozavo kaip turnyrą, kurį lydės politinės įtampos, aukštos kainos ir kelionių trikdžiai, tačiau pirmosiomis savaitėmis ryškiausiai nuskambėjo ne skandalai, o sirgalių kuriamos istorijos. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose futbolo aistruoliai tampa miestų švenčių varikliu ir netikėtais vietos tradicijų puoselėtojais.

    Šių pirmenybių išskirtinumas tas, kad jos vyksta trijose šalyse, todėl keliaujančių sirgalių srautai natūraliai persipina su vietos gyvenimu. JAV, Kanadoje ir Meksikoje sirgaliai atranda vietinę virtuvę, sporto kultūrą ir kasdienius papročius, o kai kuriose vietose palieka ne triukšmo, bet tvarkos ir pagarbos pėdsaką.

    Norvegai atrado beisbolą

    Viena ryškesnių istorijų užfiksuota Niujorke, kur grupė Norvegijos sirgalių, po savo rinktinės rungtynių, nusprendė apsilankyti beisbolo mače „Citi Field“ stadione. Nors dalis jų atvirai pripažino menkai išmanantys žaidimo taisykles, tribūnose jie tapo vieni garsiausių, atsivežę futbolo stadionams įprastą dainavimo ir skanduočių kultūrą.

    Vietos žiūrovus labiausiai stebino tai, kaip futbolo ritmai ir komandinis entuziazmas pakeitė įprastą, ramesnę beisbolo rungtynių atmosferą. Tokie epizodai turnyrui suteikia papildomą sluoksnį: tai tampa ne vien sporto, bet ir kultūrinių mainų renginiu.

    Škotų šventė Bostone

    Bostone išsiskyrė Škotijos sirgaliai, vadinami Tartan Army, kurie garsėja kelionių tradicijomis ir disciplinuotu elgesiu. Mieste jie užpildė barus, surengė eisenas, o gatvėse skambėjo dūdmaišiai ir dainos, kurios įtraukė net atsitiktinius praeivius.

    „Džiaugiuosi, kad jie atvyko. Jie elgėsi su klase ir orumu“, – sakė vienas miesto darbuotojas, pastebėjęs, kad po šventimo sirgaliai susitvarkė ir surinko šiukšles.

    Tokios detalės greitai plinta internete, nes kontrastuoja su įprastais stereotipais apie masinių renginių paliekamą netvarką. Bostono sporto bendruomenė taip pat reagavo palankiai: viešojoje erdvėje skambėjo padėkos už pagarbą stadionui ir miestui.

    Japonų tradicija vėl sugrįžo

    Dar vienas dažnai minimas turnyrų simbolis – japonų sirgalių įprotis po rungtynių tvarkyti tribūnas. Ši tradicija siejama su socialine atsakomybe ir bendruomeniškumu: po mačų sirgaliai pasilieka, surenka šiukšles ir palieka sektorių tvarkingą.

    Šįkart stadionų darbuotojai tam buvo pasiruošę iš anksto ir, pasak turnyro organizavime dirbančių žmonių, dalijo atliekų maišus, nes žinojo, kad sirgaliai šį veiksmą greičiausiai pakartos. Tokie momentai tampa ne vien gražiu gestu, bet ir praktiniu priminimu, kad dideli renginiai gali vykti atsakingiau.

    Vokiškas amerikietiškos kelionės fenomenas

    Šalia stadionų gyvenimo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir vokiškas turinio kūrėjas, dokumentuojantis kelionę po JAV čempionato metu. Jo įrašai apie pakelės užkandines, vietos svetingumą ir kelionių kasdienybę surinko milijonus peržiūrų, o kai kurie vaizdo įrašai tapo neplanuota JAV kultūrinės įtakos reklama.

    Tokie pasakojimai svarbūs ir turizmo požiūriu: tarptautiniai turnyrai dažnai tampa proga ne tik pamatyti rungtynes, bet ir pažinti šalį. Kai turinys kuriamas natūraliai ir be oficialių kampanijų, jis auditorijoms atrodo patikimesnis, todėl ir plinta greičiau.

    Kansasas nustebino Alžyrą

    Netikėta draugystė užsimezgė ir Kanzaso valstijoje, kur į Lawrence miestą atvykusią Alžyro rinktinę pasitiko vietos universiteto orkestro atliktas Alžyro himnas. Miesto bendruomenė, nebūdama įprasta dideliems tarptautiniams renginiams, sirgalius ir komandą priėmė kaip savus: miestą papuošė vėliavos ir surengtos bendros rungtynių peržiūros.

    Šios istorijos rodo, kad 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas, išskaidytas per skirtingus miestus ir šalis, sukuria daugiau erdvės mažesniems, žmogiškiems momentams. Kol aikštėje sprendžiasi grupių ir atkrintamųjų likimai, už stadionų ribų gimsta kitas turnyro veidas, kuriame svarbiausia tampa pagarba, smalsumas ir netikėtos draugystės.